Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (posėdžio pirmininkė ir pranešėja), Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams Artūrui Stravinskui, advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovo atstovui Valentinui Gavrilovui,

trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovei Vidutei Šimkavičienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dujotekana“ atstovams Andrejui Kladijevui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Akmenės energija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“, UAB „Ukmergės energija“ dėl nutarimo panaikinimo,

Pareiškėja UAB „Akmenės energija“ {toliau vadinama - Bendrove) skundu (b.l. 3-8), kurį jos atstovai palaikė teismo posėdyje (b.l. 93-98), prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau vadinama - Taryba)2005-06-23 nutarimą Nr. 1S-72 {toliau vadinama - Nutarimas), kuriame atsakovė nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Akmenės energija“ ir UAB „Ukmergės energija“2005-03-30 prašymų atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 str. ir 5 str. nuostatas, ir grąžinti bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Bendrovė 2005-03-30 pareiškimu kreipėsi į atsakovę, prašydama:

1) nustatyti, ar 2005 metais AB „Lietuvos dujos“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje;

2) nustatyti, ar 2005 metais UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje;

3) nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra sudariusios Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nurodyto draudžiamo susitarimo;

4) nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Akmenės energija“ 2004 m. II pusmečiui ir 2005 metams;

5) jei bus nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė Konkurencijos įstatymą (piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi), - įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ nutraukti neteisėtą veiką ir sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Akmenės energija“, nustatant šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

6) jei bus nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ pažeidė Konkurencijos įstatymą, - skirti piniginę baudą.

Mano, kad atsakovės 2005-06-23 nutarimas Nr. 1S-72, kuriuo ji atsisakė pradėti tyrimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 str. ir 9 str. nuostatoms, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintinas, o byla grąžinta atsakovei papildomam tyrimui atlikti.

Paaiškino, kad 2004 metais trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos dujos“ gavus papildomus gamtinių dujų, skirtų parduoti Lietuvos Respublikoje, kiekius 2004 metų II pusmečiui, UAB „Akmenės energija“ 2004-05-18 ir 2004-06-16 kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“, prašydama parduoti gamtinių dujų 2004 metų II pusmečiui. AB „Lietuvos dujos“ 2004-06-28 raštu pranešė, kad sutarties nesudarys. 2004-10-20 Bendrovė vėl kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“, prašydama parduoti gamtinių dujų 2005 metais. 2004-11-04 AB „Lietuvos dujos“ pranešė, kad, patikslinus vartotojų prašomus gamtinių dujų kiekius, spręs dėl dujų pardavimo UAB „Akmenės energija“. Negaudama atsakymo, 2004-12-31 Bendrovė dar kartą kreipėsi į AB „Lietuvos dujos“ dėl gamtinių dujų tiekimo 2005 metams. 2005-01-04 gavo AB „Lietuvos dujos“ neigiamą atsakymą. Todėl Bendrovė buvo priversta sudaryti dujų pirkimo-pardavimo sutartis su antruoju gamtinių dujų importuotoju į Lietuvą, t.y. trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Dujotekana“, ir 2005 m. pirkti dujas žymiai didesne kaina nei jas parduoda AB „Lietuvos dujos“.

Pažymėjo, kad atsakovė 2005-06-23 Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 str. nuostatas, kadangi remdamasis Gamtinių dujų įstatymo 13,14 straipsniais dėl dujų rinkos atvirumo laipsnio bei kainų reguliavimo, konstatavo, jog Bendrovės skundas iš esmės yra susijęs su gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams kainos, perkant jas iš AB „Lietuvos dujos“, reguliavimu, o pagal Gamtinių dujų įstatymo 20 str., skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveiklumo perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija {toliau vadinama -VKEK Komisija), todėl nusprendė, kad gamtinių dujų kainų reguliavimo klausimai ir bendrovių skundai, susiję su gamtinių dujų įmonių veikla ar neveikimu tiekiant (parduodant) dujas, nepriskirtini Tarybos kompetencijai.

Nurodė, kad atsakovės Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi UAB „Akmenės energija“ pareiškime yra keliami žymiai platesni klausimai, nei su AB „Lietuvos dujos“ parduodamų dujų kaina susiję klausimai. Pareiškime gamtinių dujų kainos klausimas nėra dominuojantis, o tik vienas iš motyvų, pagrindžiančių tyrimo būtinumą. Kai kurie Bendrovės pareiškime išdėstyti klausimai iš viso nesusiję su AB „Lietuvos dujos“ parduodamų dujų kaina. Mano, kad reikšminga yra tai, jog Bendrovė nėra gamtinių dujų iš AB „Lietuvos dujos“ pirkėja ir kelia klausimą ar pagrįstai paminėtas tretysis suinteresuotas asmuo atsisako parduoti dujas UAB „Akmenės energija“. Be to, pareiškime yra keliami klausimai ne tik dėl AB „Lietuvos dujos“, bet ir dėl UAB „Dujotekana“ veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė inter alia prašė nustatyti, ar 2005 metais tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje, taip pat ar AB „Lietuvos dujos“ nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su Bendrove 2004 metų II pusmečiui ir 2005 metams.

Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 9 str. l d. yra nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Konkurencijos įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, kad Konkurencijos taryba nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Todėl mano, kad Bendrovės pareiškime išdėstytų klausimų sprendimas yra atsakovo kompetencijoje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra reikšminga aplinkybė, jog gamtinių dujų tiekime į Lietuvą ir pardavime laisviesiems vartotojams de facto neveikia laisvos rinkos dėsniai, kadangi yra tik du importuotojai, kurie iš Rusijos Federacijos AAB „Gazprom“ importuoja gamtines dujas, skirtas pardavimui laisviesiems vartotojams, t.y. AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“. Pažymėjo, kad pagal žiniasklaidoje skelbtus duomenis, AB „Lietuvos dujos“ 2005 m. laisviesiems vartotojams turėtų parduoti apie 58 %, o UAB „Dujotekana“ - apie 42 % dujų. 2004 metais šios proporcijos buvo atitinkamai apie 35 -% (AB „Lietuvos dujos“) ir 65 % (UAB „Dujotekana“). Todėl mano, kad abu nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys 2005 m. atitinka dominuojančios padėties sąvoką išaiškintą Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos dujos“ atsisakius sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, Bendrovė turi pirkti dujas iš UAB „Dujotekana“ ir mokėti po 316 Lt/1000 m³, tuo tarpu kai AB „Lietuvos dujos“ parduodamų gamtinių dujų kaina neoficialiais duomenimis svyruoja tarp 240-275 Lt/1000 m³.

Pabrėžė, jog atsakovė nevertino to, kad UAB „Akmenės energija“ yra ne tik laisvasis gamtinių dujų vartotojas, bet ir šilumos tiekimo įmonė, kuri vienintelė tiekia šilumą ir karštą vandenį galutiniams vartotojams - gyvenamiesiems namams, švietimo ir gydymo įstaigoms, administraciniams ir gamybiniams pastatams Naujojoje Akmenėje, Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje Akmenės rajone. AB „Lietuvos dujos“ 2005 metais parduoda gamtines dujas visoms Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms - gamtinių dujų laisviesiems vartotojams, išskyrus UAB „E energija“ įmonių grupei priklausančias UAB „Akmenės energija“ ir UAB „Ukmergės energija“. Todėl mano, kad atsakovas turėjo spręsti, ar AB „Lietuvos dujos“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, atsisakydama parduoti gamtines dujas Bendrovei ir taip išskirdama ją iš kitų analogiškoje padėtyje esančių šiluminės energijos tiekėjų-laisvųjų vartotojų. Kadangi sąnaudos gamtinėms dujoms pagamintos šilumos energijos kainoje sudaro apie 50%, atitinkama dalimi padidėja ir šilumos energijos, kurią naudoja galutiniai vartotojai, kaina. Todėl atsakovė taip pat turėjo vertinti, ar nėra pažeidžiami šiluminės energijos vartotojų interesai.

Nurodė, jog pagrindą tyrimui, ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra sudariusios KĮ 5 str. 1 d. nurodyto draudžiamo susitarimo, suteikia ne tik aplinkybės, kad minėti tretieji suinteresuoti asmenys užima dominuojančią padėtį parduodant gamtines dujas laisviesiems vartotojams ir kad perka dujas iš to pačio ūkio subjekto AAB „Gazprom“, kuri yra ir AB „Lietuvos dujos“ akcininkas, bet ir žiniasklaidoje skelbta informacija, jog tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Dujotekana“ Lietuvoje dujas parduoda AB „Lietuvos dujos“, taikydamas 6-8 kartus mažesnį antkainį nei kitiems gamtinių dujų pirkėjams, tame tarpe UAB „Akmenės energija“ ir UAB „Ukmergės energija“.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Akmenės energija“ inter alia prašė Tarybos, nustačius, jog AB „Lietuvos dujos“ pažeidė Kį skirti jai piniginę baudą, taip pat į Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 5 p. nuostatą, jog Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja įstatymo pažeidimus ir taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, pažymėjo, kad VKEK Komisija nėra kompetentinga nagrinėti Konkurencijos įstatymo pažeidimus ir taikyti sankcijas.

Mano, kad nagrinėjamam ginčui yra reikšminga aplinkybė, jog Bendrovė kai kuriais klausimais, susijusiais su AB „Lietuvos dujos“ atsisakymu sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su Bendrove, visų pirma kreipėsi į VKEK Komisiją, prašydama išnagrinėti skundą ginčų sprendimo iki teismo tvarka. Bendrovė prašė VKEK Komisijos :1) nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ pažeidė 2002-02-05 Ūkio ministro įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 93 p. reikalavimą, neinformuodama Komisijos apie atsisakymą sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis; 2) nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ atsisakymas sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su Bendrove 2004 m. II pusmečiui ir 2005 m. yra pagrįstas, t.y. objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas; 3) jei bus nustatyta, kad atsisakymas sudaryti sutartis buvo nepagrįstas, įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodė, kad VKEK Komisija 2005-03-15 nutarimu Nr. 03-9 nusprendė netenkinti UAB „Akmenės energija“ skundo, kadangi jis yra nepagrįstas. Motyvavo ir tuo, kad ji nagrinėja tik Gamtinių dujų įstatymo 12 str. nurodytus skundus dėl teisės naudotis sistema ir pan., bei konstatavo, kad Bendrovės prašymas viršija VKEK Komisijos kompetenciją ir kad Bendrovė turėtų kreiptis į atsakovą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-29 sprendimas dėl Komisijos 2005-03-15 nutarimo Nr. 03-9 teisėtumo įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2005-11-03 priėmus nutartį palikti minėtą teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad teisinės technikos ir teisinio apibrėžtumo prasme tokia paradoksali situacija, kai tiek Taryba, tiek Komisija atmeta Bendrovės prašymą ištirti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ veiksmus, t.y. nė viena valstybės institucija negali spręsti konkretaus klausimo, yra negalima. Mano, kad atsakovas turi teisę ir pareigą išnagrinėti Bendrovės 2005-03-30 pareiškimą iš esmės.

Atsižvelgdama į tai, kad, atsakovė neatliko tyrimo pagal Bendrovės 2005-03-30 pareiškimą, remdamasi Konkurencijos įstatymo 39 str. 2 p., mano, jog Nutarimas turėtų būti panaikintinas, o byla grąžinta atsakovei papildomam tyrimui atlikti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 40-43) ir jos atstovas teismo posėdyje (b.l. 93-98) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos pareiškėjos skundo nepagrįstumo motyvus:

1. Dėl Tarnybos kompetentingos pradėti tyrimą pagal pareiškėjos 2005-03-30 skundą nurodė, kad AB „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra įtvirtinta nuostata, iš esmės reiškianti AB „Lietuvos dujos“ parduodamų gamtinių dujų laisviesiems vartotojams kainų reguliavimą. AB „Lietuvos dujos“, sudarydama gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su laisvaisiais vartotojais, faktiškai vykdo minėtą nuostatą, kas sąlygoja tai, jog AB „Lietuvos dujos“ parduodamų dujų kaina yra mažesnė, nei nevaržomai gamtinių dujų kainą laisviesiems vartotojams nustatančios UAB „Dujotekana“. Atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėja skunde teigia, jog jos pareiškime Tarybai keliami kai kurie klausimai iš viso nėra susiję su AB „Lietuvos dujos“ parduodamų dujų kainą ji pripažįsta, kad būtent dėl šio atsisakymo priversta brangiau pirkti dujas iš UAB „Dujotekana“. Todėl mano, kad Bendrovės pareiškimo Tarybai esmė yra AB „Lietuvos dujos“ atsisakymas jai tiekti dujas, kurių kaina iš esmės yra reguliuojama ir todėl žemesnė už kito tiekėjo - AB „Dujotekana“.

Pažymėjo, kad Tarybos, kaip viešąjį interesą saugančios institucijos, pagrindinė funkcija -užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos laisvės principas yra grindžiamas ūkinės veiklos laisve ir minimaliu valstybės kišimusi bei ūkinės veiklos reguliavimu. Visų rinkos subjektų nepriklausomas veikimas rinkoje neįsivaizduojamas be ūkio subjektų galimybės patiems priimti sprendimus dėl prekės kainos, gamybos pardavimo (pirkimo) kiekių ir kitų sąlygų, kurių laisvas pasirinkimas bei nustatymas yra vienas svarbiausių veiksnių rungiantis tarpusavyje dėl prekės pirkėjų. Mano, kad tai, jog AB „Lietuvos dujos“ galimybės laisvai apsispręsti dėl parduodamų gamtinių dujų kainos yra suvaržytos, reiškią kad AB „Lietuvos dujos“ veikla yra reguliuojama ir vieninteliai du gamtinių dujų tiekėjai į Lietuvą- AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“, - kurie dujas perka iš vienintelio išorinio tiekėjo - AAB „Gazprom“ ir kiekvienas turi nustatytą dujų kvotą nekonkuruoja įprasta šio žodžio prasme. Pažymėjo, kad VKEK Komisijos parengtoje Lietuvos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos 2004 metinėje ataskaitoje Europos Komisijai taip pat yra pripažįstamą kad dujų tiekime laisviesiems vartotojams akivaizdžiai nėra jokios konkurencijos. Atsižvelgiant į tai, mano, jog ginčas tarp pareiškėjos bei UAB „Ukmergės energija“ ir AB „Lietuvos dujos“ dėl atsisakymo sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį nepriklauso Tarybos kompetencijai (KĮ 25 str. 4 d. 2 p.). Nurodė, kad, remdamasi LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 5 p. ir Gamtinių dujų įstatymo 20 str., Taryba pagrįstai laikė, kad kompetentinga institucija nagrinėti pareiškėjos skunde keliamus klausimus yra gamtinių dujų rinkos priežiūrą vykdanti ir skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant (parduodant) gamtines dujas nagrinėjanti VKEK Komisija.

2. Dėl pareiškėjos prašymo ištirti, ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį, nurodė, kad Taryba atlieka KĮ 19 str. 1 d. 2 p. nurodytus veiksmus tik vykdydama Konkurencijos įstatymu nustatytas funkcijas, visų pirma - kontroliuodama, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų, o ne to pageidaujant ūkio subjektams, norintiems sužinoti savo ar konkurentų padėtį atitinkamoje rinkoje. Todėl mano, jog Taryba pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.

3. Dėl draudžiamo susitarimo pažymėjo, kad net tuo atveju, jei šie klausimai priklausytų Tarybos kompetencijai ir AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ iš tiesų užimtų dominuojančią padėtį parduodant gamtines dujas laisviesiems vartotojams, dominavimas pats savaime dar nebūtų nei pažeidimas, nei pažeidimo (šiuo atveju - draudžiamo susitarimo) įrodymas. Tai, kad keli ūkio subjektai perka prekes iš to paties ūkio subjekto, taip pat negali būti laikoma pagrindu įtarti tarp jų esant draudžiamam susitarimui.

Remdamasis Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. bei Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25.4, 25.5 p. nuostatomis nurodė, kad pareiškime turi būti nurodyti konkretūs skundžiami veiksmai, pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, prie pareiškimo Tarybai pradėti tyrimą turi būti pridėti konkurenciją ribojančių veiksmų faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Pažymėjo, jog pareiškėja 2005-03-30 pareiškime Tarybai atlikti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų jokių įrodymų dėl galimo draudžiamo susitarimo nepateikė. Prašymas nustatyti, ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra sudariusios draudžiamo susitarimo, buvo grindžiamas vienintele aplinkybe, kad VKEK Komisijoje nagrinėjant pareiškėjos skundą, šios Komisijos Licencijų skyriaus viršininkas išsakė įtarimą, jog AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ gali būti sudariusios susitarimą dėl rinkos pasidalijimo. Todėl mano, kad Taryba pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. pažeidimo.

4. Dėl šiluminės energijos vartotojų interesų pažymėjo, kad Tarybos pagrindinė funkcija-saugoti sąžiningą konkurenciją. Jos užtikrinimas yra vartotojų interesų apsaugos garantija. Kadangi gamtinių dujų tiekimo rinkoje laisvieji vartotojai gali rinktis tik iš dviejų gamtinių dujų tiekėjų (AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“), kurie dujas perka iš vienintelio išorinio tiekėjo (AAB „Gazprom“) ir kiekvienas turi nustatytą dujų kvotą, todėl akivaizdu, kad esant tokioms sąlygoms, nėra realios konkurencijos tarp gamtinių dujų tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, jog gamtinių dujų tiekimo rinkoje neveikia konkurencija ir rinkos savireguliacijos mechanizmas, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, būtinas kompetentingo rinkos reguliatoriaus, šiuo atveju - VKEK Komisijos, įsikišimas.

5. Mano, kad yra nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos reikalavimas gražinti bylą Tarybai papildomam tyrimui atlikti, kadangi šiuo atveju tyrimas apskritai nebuvo atliekamas (Taryba, nesant jos kompetencijos, atsisakė pradėti tyrimą). Tarybos surinkti dokumentai yra parengiamieji veiksmai sprendžiant ar yra pagrindas pradėti tyrimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 33-38) ir jos atstovė teismo posėdyje (b.l. 93-98) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Mano, kad Taryba pagrįstai netyrė pareiškėjos 2005-03-30 pareiškimo nustatyti, ar 2005 metais AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams rinkoje, kadangi, remiantis Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. nuostatomis, dominuojančios padėties rinkoje užėmimas nėra pažeidimas, todėl ir nustatymas , ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį rinkoje, negali būti atskiru ir savarankišku Tarybos tyrimo objektu. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje tik atlikdama tam tikrų pažeidimų tyrimą ar spręsdama kitus jos kompetencijai priskirtinus klausimus (pvz., koncentracijos). Nesant tyrimo objekto, Tarnyba neturėjo teisės atskirai nustatinėti ar 2005 metais AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams rinkoje.

Remdamasi Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p,, 25 str. 1 d., pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi į Tarybą su prašymu nustatyti ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra sudariusios šio įstatymo 5 str. l d. nurodyto draudžiamo susitarimo, turėjo pateikti Tarybai tokį susitarimą pagrindžiančius įrodymus, o Taryba ištirti ir nustatyti, ar jis riboja konkurenciją. Pati Taryba neturi teisės ir galimybės ieškoti ir tirti, ar tam tikras ūkio subjektas yra sudaręs kokį nors susitarimą, ar kuris nors iš šių susitarimų nepažeidžia kurios nors Konkurencijos įstatymo nuostatos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pateikė Tarybai įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantį abstraktų prašymą ištirti ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nėra sudariusios Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. nurodyto draudžiamo susitarimo, nurodydama tik tiek , jog minėti ūkio subjektai perka gamtines dujas iš to paties pardavėjo (AAB „Gazprom“) bei, kad AB „Lietuvos dujos“ yra pirkusios iš UAB „Dujotekana“ gamtinių dujų už mažesnę kainą, nei UAB „Dujotekana“ parduoda pareiškėjai. Nurodė, kad UAB „Akmenės energija“ nepateikė Tarybai jokių kokio nors draudžiamo susitarimo, sudaryto tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“, egzistavimo įrodymų, taip pat jokių paaiškinimų, kaip, jos nuomone, yra pažeidžiama ar ribojama konkurencija, perkant gamtines dujas iš to paties pardavėjo - Rusijos Federacijos subjekto AAB „Gazprom“, ir kokį AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ susitarimą šis pirkimas suponuoja. Pažymėjo, kad visiems žinoma, jog gamtinių dujų pirkimui iš AAB „Gazprom“ nėra realių alternatyvų. Todėl nėra ir negali būti susitarimo pirkti gamtines dujas tik iš AAB „Gazprom“. Konkurencijos įstatymo 25 str.4 d. 5 p. numato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Todėl taryba dėl pareiškėjos abstraktaus prašymo negalėjo priimti jokio kito sprendimo, kaip atsisakyti pradėti tyrimą.

Nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, kuriame nurodyta kokie veiksmai yra draudžiamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nuostatas AB „Lietuvos dujos“ atsisakymas sudaryti su pareiškėja gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kadangi nėra numatytas minėtame įstatymo straipsnyje. Atsisakymas sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį su pareiškėja negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi nei pagal faktines atsisakymo sudaryti sutartį aplinkybes, nei pagal teisinį gamtinių dujų energetikos sektoriaus reglamentavimą. Kadangi AB „Lietuvos dujos“, vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymu, privalo 100 % užtikrinti visų reguliuojamų gamtinių dujų vartotojų poreikių patenkinimą, todėl 2004-2005 metais ji iš AAB „Gazprom“ gaunamos gamtinių dujų kvotos negalėjo patenkinti visų laisvųjų vartotojų poreikių ir negalėjo sudaryti su visais laisvaisiais vartotojais gamtinių dujų tiekimo sutartis. Pareiškėja ir tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės energija“ nėra vieninteliai laisvieji vartotojai, su kuriais AB „Lietuvos dujos“ nesudarė gamtinių dujų tiekimo sutarčių. Turėdama ribotą gamtinių dujų kiekį ir norėdama sėkmingai plėtoti savo verslą, AB „Lietuvos dujos“ sudarė gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su tais partneriais, kurie įrodė esą patikimi ir sąžiningi vykdydami įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas sutartis. Tuo tarpu pareiškėja neretai pažeisdavo sudarytas sutartis, jos veikla santykiuose su AB „Lietuvos dujos“ neatitiko sąžiningos ūkinės veiklos praktikos bei gerų papročių, t.y. nėra patikimas partneris. Todėl mano, kad AB „Lietuvos dujos“, atsisakydama sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėja, priėmė pagrįstą sprendimą. Nurodė, kad Gamtinių dujų įstatymas neįpareigoja gamtinių dujų įmonės sudaryti tiekimo sutartį su laisvuoju vartotoju. Tiekėjų ir laisvųjų vartotojų tarpusavio santykiai yra grindžiami sutartimis, kurios valstybės nėra reguliuojamos (nėra viešoji sutartis). Todėl šalys gali laisva valia pasirinkti verslo partnerį.

Mano, jog yra nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad atsisakymas sudaryti su ja sutartis pažeidė šilumos energijos vartotojų interesus, nes jos yra šilumos tiekimo įmonės, tiekiančios šilumą ir karštą vandenį gyvenamiesiems namams, švietimo ir gydymo įstaigoms ir pan. Pažymėjo, kad įstatymai neišskiria šilumos tiekimo įmonių ir nesuteikia joms prioriteto kitų laisvųjų vartotojų atžvilgiu sudarant gamtinių dujų tiekimo sutartis. Be to, pareiškėja, yra privatus ūkio subjektas, vykdantis įvairią komercinę veiklą, ir dėl to ne visas įsigyjamas gamtines dujas naudoja šilumos gamybos tikslams.

Kadangi atsisakymas sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį yra susijęs su galimu pateikti ribotu gamtinių dujų kiekiu, o ne su dominuojančia padėtimi rinkoje, jis negali būti traktuojamas kaip Konkurencijos įstatymo 9 str. numatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Pažymėjo, kad iš šio atsisakymo AB „Lietuvos dujos“ jokios naudos (nei finansinės, nei marketinginės) neturėjo, savo konkurencinių pozicijų rinkoje nesustiprino, pranašumo prieš konkurentus neįgijo ir barjerų jiems patekti į gamtinių dujų sektorių nesukūrė. Atvirkščiai, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių AB „Lietuvos dujos“ buvo priversta dalį potencialių klientų perleisti konkurentui. Todėl Tarybos atsisakymas pradėti tyrimą šiuo klausimu yra pagrįstas ir teisėtas.

Nurodė, kad šiuo atveju įstatymai ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nenumato. Ginčo dėl atsisakymo sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį nagrinėjimas nepriklauso Tarybos kompetencijai. Komisijai įstatymai irgi nesuteikia teisės spręsti gamtinių dujų tiekėjų ir laisvųjų vartotojų ginčų, tuo labiau įpareigoti gamtinių dujų tiekėjus sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartis su laisvaisiais vartotojais. Todėl kilus ginčams tarp ūkio subjektų ir nepavykus jų išspręsti tarpusavio derybose, jie gali būti sprendžiami tik teismine tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.156 str. 2 d., apibrėždama sutarties laisvės principo ribas, numato, jog yra draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Pažymėjo, kad šiuo atveju įstatymai tokio pareigos AB „Lietuvos dujos“ nenustatė, be to, nebuvo AB „Lietuvos dujos“ savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį. Todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti AB „Lietuvos dujos“ sudaryti su ja gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį yra nesuderinamas su sutarties laisvės principu ir pažeidžia jį.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Dujotekana“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė (b.l. 32). Jos atstovai teismo posėdyje (b.l. 93-98) palaikė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovų išdėstytus argumentus dėl pareiškėjos UAB „Akmenės energija“ skundo, prašė atmesti skundą ir palikti galioti atsakovės 2005-06-23 nutarimą Nr.lS-72, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės energija“ atsiliepimo į skundą nepateikė (b.l. 32). Jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (b.l. 83, 93-98).

Skundas netenkinamas.

Konkurencijos tarybos kompetenciją tiriant konkurenciją ribojančius veiksmus reglamentuoja Konkurencijos įstatymo V skyrius „ Konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas ir bylų nagrinėjimas“ (23-38 str.), LR Vyriausybės 1999-07-12 nutarimu Nr.822 (2004-09-15 nutarimo Nr.1171 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nuostatai, Konkurencijos tarybos pirmininko 2002-11-14 nutarimu Nr.129 (2004-09-16 nutarimo Nr.lS-139 redakcija) patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentas (toliau vadinama- Reglamentas). Kreiptis į Konkurencijos tarybą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 23 straipsnyje nurodytų pažeidimų, tame tarpe dėl konkurenciją ribojančių susitarimų (KĮ 5 str.), piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (KĮ 9 str.), turi teisę ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų (KĮ 24 str.l d. l p.), valstybės valdymo ir savivaldos institucijos (KĮ 24 str. l d.2 p.), ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ir sąjungos (KĮ 24 str. l d.3 p.). Konkurencijos įstatymo 25 str. 1,2 d. bei Reglamento 25-29 punktuose nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti Konkurencijos įstatymo 24 straipsnyje nurodytų subjektų Tarybai pateikiami raštiški pareiškimai dėl tyrimo atlikimo. Numatyta, kad pareiškime turi būti nurodytos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės ir prie pareiškimo pridėti tai patvirtinantys dokumentai (KĮ 25 str. l d.). įstatymų leidėjas suteikė tarybai teisę nustatyti bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas (KĮ 25 str.2 d.). Šie reikalavimai nustatyti Reglamento 25-29 punktuose. Reglamente nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodyta konkretūs skundžiami veiksmai, jų atlikimo data (25.4 p.), pareiškėjui žinomos skundžiamų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bei tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (25.5 p.).

Konkurencijos įstatymo 25 str.4 d. nurodyta, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei : 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB ,Akmenės energija“ yra šilumos tiekimo įmonė, kuri Gamtinių dujų įstatymo taikymo prasme VKEK Komisijos nutarimu yra pripažinta laisvuoju vartotoju, t.y. vartotoju, turinčiu teisę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją ( GDĮ 2 str.24 p.). Bendrovė 2005-03-30 pareiškimu (b.l. 14-17) kreipėsi į Konkurencijos tarybą kaip gamtinių dujų laisvoji vartotoja, nurodydama, kad tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“, nepagrįstai atsisakydama sudaryti su Bendrove gamtinių dujų-pirkimo pardavimo sutartis 2004 metų II pusmečiui ir 2005 metams, pažeidė jos interesus, kadangi Bendrovei teko pirkti gamtines dujas iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dujotekana“ žymiai didesne kaina, nei jas parduoda AB „Lietuvos dujos“, o tai neigiamai įtakojo Bendrovės tiekiamos šiluminės energijos vartotojų interesus. Pareiškėja prašė atsakovės ištirti ar AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ užima dominuojančią padėtį gamtinių Dujų tiekimo laisviesiems gamtinių dujų vartotojams rinkoje (KĮ 9 str.), ar šios įmonės nėra sudariusios draudžiamo susitarimo (KĮ 5 str. l d.), ar AB „Lietuvos dujos“, atsisakydama sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis 2004 m. II pusmečiui ir 2005 metams, nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Be to, pareiškėja prašė Konkurencijos tarybos tuo atveju, jei atsakovė nustatys, kad AB „Lietuvos dujos“ atsisakydama sudaryti su Bendrove minėtas sutartis, pažeidė Konkurencijos įstatymą (piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi), įpareigoti AB“Lietuvos dujos“ nutraukti neteisėtą veiklą ir sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, skirti AB „Lietuvos dujos“ baudą.

Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 str.4 d.2 p., 2005-06-23 nutarimu Nr. 1S-72 atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Akmenės energija“ 2005-03-30 prašymo atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 str. ir 5 str. nuostatoms, kadangi padarė išvadą, jog Bendrovės skundas iš esmės yra dėl AB „Lietuvos dujos“ atsisakymo sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams kainos reguliavimo ( perkant jas iš AB „Lietuvos dujos“),o pagal Gamtinių dujų įstatymo 20 str. skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveiklumo perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas nagrinėja VKEK komisija, todėl gamtinių dujų kainų reguliavimo klausimai ir bendrovių skundai, susiję su gamtinių dujų įmonių veikla ar neveikimu tiekiant (parduodant) dujas, nepriklauso Tarybos kompetencijai (b.1.12-13).

Remiantis ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad atsakovė teisingai taikė ir aiškino įstatymus, pagrįstai ir teisėtai tvarkomajame posėdyje ( Reglamento 31,74 p.) nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl pareiškėjos 2005-03-30 pareiškimo.

Gamtinių dujų įmonių veiklą bei santykius su vartotojais (tiekiant, paskirstant ir laikant gamtines dujas) reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymas bei su šio įstatymo įgyvendinimu susijusios LR ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 (2004-01-29 įsakymo Nr.4-25 redakcija) patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės. Gamtinių dujų įstatymo V skirsnis reglamentuoja dujų rinką. Šio įstatymo 12 str.3,4 d. nustato, kad dujų tiekėjai turi teisę sudaryti dujų tiekimo sutartis su laisvaisiais vartotojais ir paskirstymo įmonėmis, o laisvieji vartotojai turi teisę sudaryti tiekimo sutartis su bet kuriomis dujų tiekimo įmonėmis. Iš to seka, kad Gamtinių dujų įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtintas gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių tarp dujų tiekėjų ir laisvųjų vartotojų šalių laisvojo pasirinkimo principas. Todėl gamtinių dujų tiekėjai turi teisę atsisakyti sudaryti dujų pirkimo-pardavimo sutartį su laisvuoju vartotoju, tačiau toks atsisakymas turi būti objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas ( GDĮ 12 str.). To paties įstatymo 13 str. l d. nurodyta, kad rinkos atvirumo laipsnį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o 14 str. l d. numatyta, kad dujų sektoriuje yra reguliuojamos perdavimo, paskirstymo, laikymo kainos, o taip pat dujų kainos reguliuojamiesiems vartotojams. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad Gamtinių dujų įstatymas nenustato dujų kainų laisviesiems vartotojams reguliavimo. Konkurencijos taryba dėl pareiškėjos 2003-03-30 pareiškimo nustatė, kad atsižvelgiant į Gamtinių dujų įstatymo 13 str. nuostatą, jog rinkos atvirumo laipsnį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o taip pat į AB „Lietuvos dujos“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostatą dėl gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams lygio, nustatančią kainų reguliavimo ribas, bei faktines aplinkybes, kad AB „Lietuvos dujos“, sudarydamos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su laisvaisiais vartotojais, laikosi šios nuostatos, padarė išvadą, jog gamtinių dujų tiekimo kaina laisviesiems vartotojams, perkantiems gamtines dujas iš AB „Lietuvos dujos“, yra reguliuojama. Todėl faktiškai gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams rinkoje nereguliuojamomis kainomis veikia tik vienas tiekėjas - tretysis suinteresuotas asmuo „Dujotekana“, kurio parduodamų gamtinių dujų kainos yra aukštesnės, negu AB „Lietuvos dujos“. Nors pareiškėja 2003-03-30 pareiškimo 1-4 punktais (b.1.14-17) prašė Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą dėl to ar AB „Lietuvos dujos“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. bei 9 str., tačiau iš pareiškimo turinio, jo 5 punkto dalies, kuria pareiškėja prašo, kad Taryba įpareigotų AB „Lietuvos dujos“ sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartį, bei pareiškime nurodytų priedų (pateikė susirašinėjimo su AB „Lietuvos dujos“ dokumentus, patvirtinančius, jog ji netenkino UAB „Akmenės energija“ prašymų sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, o VKEK Komisija atmetė Bendrovės pateiktą skundą, b.1.14-17, I priedo 5-22 1.) akivaizdu, kad pareiškėja skundžiasi dėl AB „Lietuvos dujos“ atsisakymo sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį ir gamtinių dujų tiekimo laisviesiems vartotojams kainos reguliavimo, kadangi trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos dujos“ atsisakius sudaryti paminėtas sutartis, pareiškėja neturėjo kito pasirinkimo, kaip sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Dujotekana“, nors šios sutartys dėl aukštesnės dujų kainos Bendrovei yra nepalankios.

Gamtinių dujų įstatymo 20 str. nustato, kad skundus dėl gamtinių dujų įmonių veiklos ar neveiklumo perduodant, paskirstant, tiekiant, perkant ir laikant gamtines dujas, <...> kainų nustatymo nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčų sprendimo iki teismo tvarka. Analogiškai nurodyta ir LR Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr.1747 (2003-08-28 nutarimo Nr.1092 redakcija) patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 6.10 punkte. Minėtų Nuostatų 5 punktas nustato, kad pagrindinis VKEK uždavinys- prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina (b.l. 18-21), kad pareiškėja pasinaudojo Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir AB „Lietuvos dujos“ atsisakymą sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartis 2004 metų II pusmečiui bei 2005 metams apskundė VKEK Komisijai, prašydama nustatyti ar atsisakymas yra pagrįstas (objektyvus, nediskriminuojantis ir motyvuotas), o jei bus nustatyta, kas atsisakymas buvo nepagrįstas, prašė, kad VKEK Komisija įpareigotų AB „Lietuvos dujos“ sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartis. VKEK Komisija 2005-03-15 nutarimu Nr.03-9 pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja minėtą VKEK Komisijos nutarimą apskundė administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-06-29 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (b.1.22-25). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-03 nutartimi palikti minėtą teismo sprendimą nepakeistą. Konstatavo, kad privalomasis dujų pirkimo- pardavimo sutarčių elementas - nuostata dėl privalomumo dujų tiekėjui sudaryti tokią sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi (būdinga viešajai sutarčiai), sutartims su laisvaisiais vartotojais netaikytina (b.1.87-92). Minėtas teismo sprendimas ir nutartis yra įsiteisėję. Iš UAB „Akmenės energija“ 2005-03-30 pareiškimo (b.1.14-17) Konkurencijos tarybai akivaizdu, kad ji į atsakovę iš esmės kreipėsi tais pačiais klausimais, kaip ir Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje numatyta ginčų sprendimo iki teismo tvarka į VKEK Komisiją, t.y. dėl AB „Lietuvos dujos“ atsisakymo sudaryti gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartis ir įpareigojimo jas sudaryti, tik 2005-03-30 pareiškime rėmėsi kitu įstatymu-Konkurencijos įstatymu, kuriuo vadovaudamasi prašė ištirti ir tai, ar AB „Lietuvos dujos“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. bei 9 str. nuostatų.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad atsakovė 2005-06-23 nutarimu Nr.lS-72 (b.l. 12-13) pagrįstai ir teisėtai atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Akmenės energija“ prašymo atlikti tyrimą tuo pagrindu, kad gamtinių dujų kainų reguliavimo klausimai ir bendrovių skundai, susiję su gamtinių dujų įmonių veikla ar neveikimu tiekiant (parduodant) dujas, nepriklauso Tarybos kompetencijai (KĮ 25 str.4 d.2p.).

Konkurencijos įstatymo tikslas- saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje ( KĮ 1 str.l d.). Šio įstatymo laikymąsi kontroliuojančios valstybės institucijos - Konkurencijos tarybos funkcijas įeina sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimas. Konkurentai šio įstatymo taikymo prasme -ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (KĮ 3 str.9 d.). Lietuvos Respublikoje gamtinių dujų tiekimo rinkoje veikia du ūkio subjektai: AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“, kurie gamtines dujas perka iš to paties užsienio valstybės ūkio subjekto (AAB „Gazprom“) ir kiekvienas turi nustatytą dujų kvotą. Vienas iš paminėtų ūkio subjektų, t.y. tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos dujos“, iš gaunamos dujų kvotos privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti visų reguliuojamųjų vartotojų poreikiai gamtinėms dujoms, todėl su laisvaisiais vartotojais gali sudaryti gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartis tik dėl tos kvotos dalies, kuri lieka nuo reguliuojamųjų vartotojų poreikių (I priedo 1.60-61). Dėl šios priežasties gamtinių dujų tiekimo rinkoje tarp tiekėjų nėra įprastinės konkurencijos, kuri būdinga kitoms prekių ir paslaugų rinkoms. Laisvieji vartotojai dėl gamtinių dujų pirkimo gali rinktis tik iš šių dviejų gamtinių dujų tiekėjų, t.y. trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“.

Minėta, kad pagal Konkurencijos įstatymo 25 str.l,2 d. bei Reglamento 25.4,.25.5 p. reikalavimus, tarybai pateikiamuose pareiškimuose dėl tyrimo atlikimo turi būti nurodyti konkretūs skundžiami veiksmai, jų atlikimo data, pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bei tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta), o prie pareiškimo pridėti nurodytas faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Nors UAB „Lietuvos energija“ 2003-03-30 pareiškimo 1-4 reikalavimais yra prašoma, kad atsakovė ištirtų ir nustatytų ar tretieji suinteresuoti asmenys AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. bei 9 str. nuostatų, tačiau pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės apie AB „Lietuvos dujos“ atsisakymus sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartis bei šio atsisakymo Bendrovei sukeltus padarinius Konkurencijos įstatymo 25 str. 1,2 d. bei Reglamento 25.4, 25.5 p. taikymo prasme nesuteikia jokios informacijos apie tai, kad buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. bei 9 str. Pareiškėja prie 2005-03-30 pareiškimo pridėjo (I priedo 1-22 lapai) susirašinėjimo su AB „Lietuvos dujos“ dokumentus dėl gamtinių dujų pirkimo, savo 2005-01-11 skundą VKEK Komisijai dėl AB „Lietuvos dujos“ dėl neteisėto atsisakymo sudaryti dujų tiekimo sutartį bei VKEK Komisijos 2005-03-15 nutarimą Nr. 03-9, kuriuo Komisija atsisakė tenkinti UAB „Akmenės energija“ skundą, t.y. pateikė susirašinėjimo dokumentus, patvirtinančius, jog AB „Lietuvos dujos“ netenkino Bendrovės prašymų sudaryti gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis 2004 metų II pusmečiui ir 2005 metams, o VKEK Komisija atmetė Bendrovės pateiktą skundą. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl galimo draudžiamo susitarimo ar konkurenciją ribojančių veiksmų ir ji neturėjo pagrindo pradėti tyrimą, net jei ir būtų galėjusi jį atlikti pagal savo kompetenciją. Pati pareiškėja 2005-03-30 pareiškime bei skunde teismui pripažįsta, kad gamtinių dujų tiekime į Lietuvą ir pardavime laisviesiems vartotojams neveikia laisvosios rinkos dėsniai, ir, kad Konkurencijos įstatymas nedraudžia dominuoti atitinkamoje rinkoje.

Nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjos argumentą, jog Tiek Konkurencijos taryba, tiek VKEK Komisija atmeta Bendrovės prašymą ištirti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ veiksmus, t.y. nei viena valstybės institucija neišsprendžia konkretaus klausimo. Kiekviena institucija pagal įstatymais nustatytą kompetenciją ir tvarką sprendžia asmenų skundus ta apimtimi, kuria prašo pareiškėjai. VKEK Komisijos 2005-03-15 nutarimo Nr.03-9 (b.l. 18-21), kuriuo atmestas UAB „Akmenės energija“skundas, motyvuojamosios dalies teiginys, kad pareiškėja dėl ištyrimo ar AB „Lietuvos dujos“ atsisakymas sudaryti gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutartį yra pagrįstas, objektyvus ir nediskriminuojantis, turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, tėra neargumentuota VKEK Komisijos nuomonė, kuri neturėjo jokios įtakos VKEK Komisijos sprendimui dėl pareiškėjos skundo, kadangi VKEK Komisijos sprendimas netenkinti pareiškėjos skundo reiškia, jog visi reikalavimai yra išspręsti. Dėl minėtame VKEK Komisijos nutarime išreikštos Komisijos nuomonės, jog pareiškėja turėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą, atsakovei nekilo jokių pareigų. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-06-29 sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-03 nutarties (b.1.22-25,87-92), teismai nagrinėjo ar VKEK Komisija 2005-03-15 nutarimu Nr.03-9 pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagal savo kompetenciją neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų atlikti tyrimą dėl pareiškėjos 2005-03-30 pareiškimo (b.1.14-17). Pažymėtina, kad toks reikalavimas, kurį pareiškėja pateikė pareiškimo 5 punkte, t.y., kad Konkurencijos taryba įpareigotų AB „Lietuvos dujos“ sudaryti su Bendrove gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, apskritai negalėjo būti pateiktas, kadangi iš Konkurencijos įstatymu nustatytos Konkurencijos tarybos kompetencijos (KĮ 18,19,23 str.) akivaizdu, kad ji tokių klausimų nesprendžia. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Konkurencijos tarybos 2005-06-23 nutarimas Nr. 1S-72 (b.l. 12-13), kuriuo ji nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Akmenės energija“ 2005-03-30 prašymo atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos dujos“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 str. ir 5 str. nuostatoms, paliekamas galioti ( ABTĮ 88 str. l p.). Kadangi pareiškėjo skundas yra atmetamas, negali būti tenkinamas ir prašymas dėl su byla susijusių išlaidų (b.1.2) priteisimo iš atsakovo (ABTĮ 44 str.).

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 12 str., 44 str., 85-87 str., 88 str. lp., 127, 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Akmenės energija“ skundą atmesti.

Nustatyti, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, bylos II, III, IV, V prieduose esanti medžiaga sudaro komercinę paslaptį ir nėra vieša. Įsiteisėjus teismo sprendimui perduoti šią medžiagą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Laimė Baltrunaitė

Roma Sabina Alimienė

Audrius Bakaveckas