Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės, Edvardo Sinkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Ragutis“ atstovui advokatui Muradui Bakanui,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovams Jurgitai Brėskytei ir Elonui Šatui,

trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Švyturys - Utenos alus“ atstovėms Jūratei Kažukauskienei ir advokatei Iraidai Žogaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Švyturys - Utenos alus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Gubernija“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Švyturys - Utenos alus“, AB „Kalnapilio - Tauro grupė“, AB „Ragutis“ dėl nutarimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja AB „Gubernija“ skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr.lS-175 „Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“ ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomai tirti. Sprendimas buvo priimtas AB „Gubernija“ atstovui nedalyvaujant ir AB „Gubernija“ įteiktas tik 2004 m. gruodžio 22 d. Atsakovo sprendime nenurodyta apskundimo tvarka. Atsakovo nutarimas yra neteisėtas, nes iš nutarimo nėra aišku, kaip buvo apibrėžta viešojo maitinimo įmonių rinka, nenurodyti motyvai dėl rinkos apibrėžimo pasirinkimo, ir kaip apskaičiuota turima rinkos dalis. Kadangi nutarime nenurodyta, kaip buvo apibrėžta rinka ir nustatoma dominuojanti padėtis, kokiais nustatytais faktais ir teisės normomis tai grindžiama, pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Konkurencijos taryba, padariusi išvadą, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. turėjo 41,1 proc. alaus, parduodamo viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje, rinkos dalį, konstatavo, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. užėmė dominuojančią padėtį, nes jokių įrodymų, kad yra priešingai, taryba nutarime nenurodė. Taryba pripažinusi faktą, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. turėjo 41,1 proc. alaus, parduodamo viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje, rinkos ir užėmė dominuojančią padėtį, pati sau prieštarauja ir nepagrįstai nurodo, kad sutartys pažeistų Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, jeigu būtų konstatuota UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominuojanti padėtis. Be to, taryba pripažinusi, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ su viešojo maitinimo įstaigomis sudarytos sutartys riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant panašaus pobūdžio sutartyse diskriminacinių sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, sudarant jiems nevienodas konkurencijos sąlygas, gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. tuo atveju, jei būtų nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominuojanti padėtis. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio l dalyje nustatyta, kad tyrimas nutraukiamas, kai veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, geranoriškai nutraukė veiksmus bei pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti. Įstatymas draudžia monopolizuoti rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos tarybos motyvas, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, pagrįstas tik tuo, kad 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus pagal sutartis su sąlygomis, kurios pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatas, sudarė 2 proc., 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, todėl tokie veiksmai nepadarė esminės žalos - neteisėtas ir nepagrįstas. Skaičiai yra pakankamai dideli, todėl negali būti vertinama, kad tai negalėjo iš esmės pakenkti įstatymo saugomiems interesams. Buvo pažeisti kitų aludarių įstatymo saugomi interesai ir jiems padaryta esminė žala. Konkurencijos taryba netyrė ir visiškai neįvertino vartotojų interesų. Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutarčių, prieštaraujančių Konkurencijos įstatymo nuostatoms, nukentėjo ir vartotojai, nes buvo apribota vartotojų pasirinkimo laisvė dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ primygtinai brukamų viešojo maitinimo įstaigoms neteisėtų sąlygų, ir jie neturėjo galimybės tose pačiose viešojo maitinimo įmonėse pasirinkti kitų Lietuvos gamintojų alaus. Konkurencijos taryba neapklausė kitų aludarių apie padarytą žalą, netyrė vartotojams padarytos žalos, buvo padaryta kitų procesinių pažeidimų. Pareiškėjo manymu, tyrimas negalėjo būti nutrauktas.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą ir atstovai paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme prašė skundą atmesti ir nurodė, kad Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, laikėsi visų Konkurencijos įstatymo bei darbo reglamento nustatytų reikalavimų. Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta, kuo vadovaujantis buvo apibrėžta atitinkama rinka. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 7 dalimis ir Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 dienos nutarimu Nr. 17 patvirtintais Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo tyrimo metu apibrėžtos dvi atitinkamos rinkos: alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, Lietuvos rinka, bei alaus, platinamo įmonėse, kurių patalpos skirtos alui pirkti ir vartoti (viešojo maitinimo įmonės), Lietuvos rinka. Tyrimo duomenimis, 2002 m. alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkoje UAB „Švyturys-Utenos alus“ turėjo 41,1 proc., tačiau 2003 m. ši dalis sumažėjo iki 36,4 proc., t.y. neviršijo Konkurencijos įstatyme nustatytos ribos, kuriai esant galioja prezumpcija, kad ūkio subjektas dominuoja. Tam, kad būtų konstatuota UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominuojanti padėtis, reikėtų įrodyti, kad įmonė daro lemiamą įtaką rinkai. Tyrimo metu be užimamos rinkos dalies buvo nagrinėti ir kiti kriterijai, turintys įtaką, vertinant padėtį rinkoje. Kadangi tyrimo metu buvo nustatytos kitos aplinkybės, kurioms esant tyrimas nutraukiamas, įvertinti visus kriterijus, svarbius dominavimo nustatymui, tapo netikslinga. Mano, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Nutarime išdėstyti faktai įrodo, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai esminės žalos įstatymo saugomiems interesams nepadarė, taip pat detaliai išdėstytas UAB „Švyturys-Utenos alus“ rašytinis įsipareigojimas pakeisti reklamos ir pardavimo skatinimo paslaugų galiojančių sutarčių atitinkamas nuostatas, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, bei neįtraukti šių nuostatų sudarant naujas sutartis. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nustatyta: jei neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Kadangi alaus rinka laikytina pakankamai dinamiška, šiuo atveju buvo nustatinėjamos dvejų metų rinkos dalys - 2002 m. ir 2003 m., per tokį patį laikotarpį buvo atliekamas ir UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ veiksmų tyrimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švyturys-Utenos alus“ atsiliepimu į skundą ir atstovai paaiškinimuose teisme prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas, naudodamasis teisminiu procesu, siekia susipažinti su konkurento UAB „Švyturys-Utenos alus“ komercinėmis paslaptimis, pateiktomis Konkurencijos tarybai. Konkurencijos taryba, atlikusi išsamų tyrimą, priėmė sprendimą nutraukti tyrimą, nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks sprendimas. UAB „Švyturys-Utenos alus“ nurodė, jog pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutarčių nuostatų bendrovė niekada neįgyvendino praktikoje. Tokios sutartys buvo sudaromos tik nuo 2003 m. spalio mėnesio. Šiais veiksmais UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Bendrovė įsipareigojo nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių - paslaugų teikėjų sutarčių sąlygų, galėjusių pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimus, vykdymo, t.y. geranoriškai nutraukė prieštaraujančius teisei veiksmus. Bendrovė įsipareigojo pakeisti sutarčių nuostatas ir ateityje neatlikti veiksmų, kurie gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimus.

AB „Kalnapilio - Tauro grupė“ atstovė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. l S-175 „Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“ ir grąžino bylą atsakovui papildomai tirti.

Teismas nustatė, kad tyrimas dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2003 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. l S-120 pagal „Kalnapilio-Tauro grupė“, AB „Gubernija“, AB „Ragutis“ ir UAB „Norfos mažmena“ pareiškimus.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6, 7 dalis ir Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintus Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, tyrimo metu buvo apibrėžtos dvi rinkos: 1) alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, Lietuvos rinka; 2) alaus, platinamo įmonėse, kurių patalpos skirtos alui pirkti ir vartoti - viešojo maitinimo įmonės - Lietuvos rinka.

Tyrimo metu įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų nurodytus galimus UAB „Švyturys-Utenos alus“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktus, alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, rinkoje, nebuvo nustatyta. UAB „Norfos mažmena“ 2004 m. kovo 18 d. raštu Konkurencijos tarybai pranešė, kad neturi pretenzijų dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų ir paprašė tyrimą nutraukti.

Tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje, rinkos dalis sudarė 41,1 proc., 2003 m. bendrovės rinkos dalis sumažėjo.

Nuo 2002 m. vasario l d. UAB „Švyturys-Utenos alus“ su viešojo maitinimo įmonėmis pradėjo sudarinėti pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutartis, kuriose numatė atsiskaitymo sistemą už viešojo maitinimo įmonės suteiktas pardavimų skatinimo ar reklamos paslaugas UAB „Švyturys-Utenos alus“. Pagal šią atsiskaitymo sistemą UAB „Švyturys-Utenos alus“ sumoka įmonei nustatyto dydžio avansą už reklamos ar pardavimų skatinimo paslaugas. Atlyginimas už per mėnesį atliktas paslaugas apskaičiuojamas pagal formulę: nxV. Pasibaigus sutartiniam terminui arba, kaip nurodoma kai kuriose sutartyse, kiekvienų sutartinių metų pabaigoje šalys įvertina įsipareigojimų vykdymą pagal formulę: Sm=(N+PVM)-Sa, kur Sm -gaunama suma; Sa - UAB „Švyturys-Utenos alus“ avansu sumokėta suma; N - apskaičiuojama sudėjus kiekvieno paslaugų teikimo mėnesio nxV, V - per mėnesį nupirktas gėrimų kiekis litrais, n priklauso nuo viešojo maitinimo įmonės iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ per mėnesį nupirkto gėrimų kiekio. Tuo atveju, jei viešojo maitinimo įmonė neišnaudoja jai duoto avanso, t.y. Sm gaunama neigiama suma, pratęsiamas paslaugų teikimo terminas arba viešojo maitinimo įmonė atsiskaito pagal formulę: G=2(Sa-(nxV+PyM) (kur G - UAB „Švyturys-Utenos alus“ grąžintina suma) per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo. Jei gaunama teigiama suma, UAB „Švyturys-Utenos alus“ sumoka susidariusį skirtumą. Tokiu būdu viešojo maitinimo įmonei, sudariusiai pardavimų skatinimo arba reklamos paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatyta paminėta atsiskaitymo sistema, atlyginimas už šias paslaugas skaičiuojamas, atsižvelgiant į iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ nupirkto pilstomo alaus kiekį. Minėtą atlyginimą už pardavimų skatinimo reklamos paslaugas galima vertinti kaip nuolaidų sistemą. Realus šių nuolaidų dydis priklauso ne tik nuo iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ nupirkto alaus kiekio, bet ir nuo šio nupirkto kiekio santykio su įmonei duotu avansu. Naudojant tokią nuolaidų sistemą, įmonės yra skatinamos nupirkti iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ tiek alaus, kad išnaudotų joms suteiktą avansą ir gautų maksimalią nuolaidą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu UAB „Švyturys-Utenos alus“, manipuliuodamas viešojo maitinimo įmonei duodamo avanso dydžiu bei gresiančia bauda, gali užsitikrinti, kad viešojo maitinimo įmonė iš jos nupirktų tam tikrą kiekį alaus (didžiąją dalį ar net visą įmonei reikalingą alaus kiekį), bei atitinkamai riboti įmonės galimybes pirkti alų iš kitų tiekėjų, nes tokiai įmonei būtų nenaudinga pirkti alų iš kitų tiekėjų.

Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad 2002 m. viešojo maitinimo įmonėms, su kuriomis sudarytose pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutartyse buvo numatytos minėtos nuostatos, UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus sudarė 5 proc. bendrovės alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje. Šis kiekis sudarė 2 proc. viso 2002 m. alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje. 2003 m. viešojo maitinimo įmonėms, su kuriomis sudarytose pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutartyse buvo numatytos paminėtos nuostatos, UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus sudarė 12,2 proc. bendrovės alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje. Šis kiekis sudarė 4,45 proc. viso 2003 m. alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje.

UAB „Švyturys-Utenos alus“ nuo 2003 m. spalio l d. su viešojo maitinimo įmonėmis pradėjo sudarinėti pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutartis, kuriose numatytas reklamuotojo (viešojo maitinimo įmonės) įsipareigojimas raštu suderinti su reklamos pirkėju UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas. Šių sutarčių objektas yra UAB „Švyturys-Utenos alus“ perkamos reklaminės paslaugos viešojo maitinimo įmonės platinamiems produktams, įskaitant alų arba tam tikras alaus rūšis. Pagal šias sutartis viešojo maitinimo įmonė reklamuoja UAB „Švyturys-Utenos alus“ platinamus produktus tose patalpose, kuriose ji prekiauja šiais produktais. Pagal šių sutarčių nuostatas, būtina sąlyga tam, kad viešojo maitinimo įmonė galėtų reklamuoti konkurentus ar jų prekes ir (ar) teikti informaciją apie jas, yra suderinta sutarties šalių - viešojo maitinimo įmonės ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ - valia šiuo klausimu, t.y. UAB „Švyturys-Utenos alus“ turi sutikti su tokios reklamos ir informacijos pateikimu. Tokiu būdu, nuo UAB „Švyturys-Utenos alus“ valios priklauso, ar viešojo maitinimo įmonėse, su kuriomis UAB „Švyturys-Utenos alus“ yra pasirašęs reklamos paslaugų sutartis, konkurentai galės reklamuotis ar pateikti kitokią informaciją.

Reklamos paslaugų sutartyse su viešojo maitinimo įmonėmis numatytas įpareigojimas raštu suderinti su reklamos pirkėju konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas, sudaro galimybę UAB „Švyturys-Utenos alus“ riboti konkuruojančių įmonių reklamą bei kitos informacijos pateikimą, tokiu būdu nepagrįstai varžyti jų galimybes dalyvauti rinkoje, taip pat riboti vartotojams pateikiamą informaciją apie konkuruojančių įmonių prekes ir jų pasirinkimo galimybes. Tokią galimybę padidina sutartyse numatytos sankcijos viešojo maitinimo įmonėms, jei jos nesuderins su UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkurentų reklamos bei kitos informacijos pateikimo būdų ir vietų.

Tyrimo metu buvo gautas UAB „Švyturys-Utenos alus“ raštas, kuriame bendrovė patvirtino, kad niekada praktikoje neįgyvendino pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) nuostatų, numatančių pareigą viešojo maitinimo įmonėms raštu suderinti su UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas, nediskriminuoti UAB „Švyturys-Utenos alus“ produktų reklamuotojo naudojamose patalpose, kuriose jis prekiauja UAB „Švyturys-Utenos alus“ platinamais produktais, sutarties nutraukimo atveju arba nepratęsus sutarties, grąžinti UAB „Švyturys-Utenos alus“ dalį gautų pinigų, už neatliktas pardavimų skatinimo (reklamos paslaugas) bei sumokėti tokio pat dydžio baudą per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo (nepratęsimo). Minėtame rašte UAB „Švyturys-Utenos alus“ įsipareigojo: iki atitinkamo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sprendimo įsigaliojimo nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių - paslaugų teikėjų konkuruojančių įmonių ir produktų reklamos bei informacijos pateikimo būdų ir vietų suderinimo; pakeisti sutartis ir nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių - paslaugų teikėjų dvigubos nepanaudoto avanso sumos grąžinimo pagal pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartis. Jeigu minėtos sutartys nutraukiamos prieš termino pabaigą arba nepratęsiamas jų galiojimo terminas, bendrovė gali reikalauti iš viešojo maitinimo įmonių - paslaugų teikėjų tik sumokėti palūkanas nuo bendrovei grąžinamos nepanaudoto avanso sumos, ne didesnes kaip Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos.

Konkurencijos taryba 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu konstatavo, kad tyrimo metu įrodymų, patvirtinančių galimus UAB „Švyturys-Utenos alus“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi faktus alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, Lietuvos rinkoje nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies l punktu, tyrimas dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų šioje rinkoje buvo nutrauktas.

Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatuota, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai, kuriais bendrovė pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartyse, sudarytose su viešojo maitinimo įmonėmis, numatė, jog sutarties nutraukimo atveju arba nepratęsus sutarties, viešojo maitinimo įmonė - paslaugų teikėjas turi grąžinti UAB „Švyturys-Utenos alus“ dalį gautų pinigų už neatliktas reklamos (pardavimų skatinimo) paslaugas bei sumokėti tokio pat dydžio baudą, nustačius, jog UAB „Švyturys-Utenos alus" užima dominuojančią padėtį alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, Lietuvos rinkoje,galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kurio nuostatos draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Taip pat nutarime nurodyta, kad minėtos sutartys sudaromos tik nuo 2002 m. vasario mėn., viešojo maitinimo įmonėms, su kuriomis sudarytos šios sutartys, UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus 2002 m. sudarė 2 proc., o 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, todėl laikytina, kad tokiais veiksniais UAB „Švyturys-Utenos alus“ nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.

Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarime konstatuota, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai, kuriais bendrovė pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartyse, sudarytose su viešojo maitinimo įmonėmis, numatė, jog viešojo maitinimo įmonė - paslaugų teikėja privalo raštu suderinti su UAB „Švyturys-Utenos alus" konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus ir vietas viešojo maitinimo įmonės naudojamose patalpose, kuriose ji prekiauja UAB „Švyturys-Utenos alus" platinamais produktais, nustačius, jog UAB „Švyturys-Utenos alus" užima dominuojančią padėtį alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, Lietuvos rinkoje,galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kurio nuostatos draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primygtinai brukami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad minėtos sutartys sudaromos tik nuo 2003 m. spalio mėn., o taip pat į tai, jog nenustatyta, kad šis įpareigojimas viešojo maitinimo įmonėms buvo įgyvendintas praktikoje, laikytina, kad tokiais veiksmais UAB „Švyturys-Utenos alus“ nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Konkurencijos tarybos nutarime nurodyta, kad bendrovė įsipareigojo nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių - paslaugų teikėjų minėtų prievolių vykdymo, t.y. geranoriškai nutraukė veiksmus, kurie gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimus. Bendrovė įsipareigojo pakeisti šias sutarčių nuostatas ir ateityje nenustatyti minėtų prievolių viešojo maitinimo įmonėms, t.y. neatlikti veiksmų, kurie gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. reikalavimus, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas. Nutarime nurodyta, kad bus sudarytos palankesnės sąlygos kitiems alaus tiekėjams konkuruoti dėl alaus tiekimo į tokias viešojo maitinimo įmones bei reklamuotis šiose įmonėse. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tyrimas dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkoje Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas.

Teismas sprendime nurodė, jog Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punktas nustato, kad dominuojanti padėtis - vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.

Teismas pripažino, jog Konkurencijos taryba, darydama išvadą, kad UAB „Švyturys -Utenos alus“ 2002 m. užėmė 41,1 proc. alaus, parduodamo viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje, rinkos dalį, konstatavo, jog UAB „Švyturys -Utenos alus“ 2002 m. užėmė dominuojančią padėtį, nes jokių įrodymų, kad yra priešingai, Konkurencijos taryba nutarime nenurodė. Tačiau nutarime Konkurencijos taryba pati sau prieštarauja ir nurodo, kad sutartys pažeistų Konkurencijos įstatymo 9 str., jeigu būtų konstatuota UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominuojanti padėtis. Be to, Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Švyturys -Utenos alus“ su viešojo maitinimo įmonėmis sudarytos sutartys riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems nevienodas konkurencijos sąlygas, gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį tuo atveju, jei būtų nustatyta UAB „Švyturys -Utenos alus“ dominuojanti padėtis.

Teismas nusprendė, jog nutarimu iš esmės buvo konstatuota, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. alaus, parduodamo viešojo maitinimo įstaigose, rinkoje užėmė dominuojančią padėtį ir savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

Pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą tyrimas nutraukiamas, jei veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, geranoriškai nutraukė veiksmus bei pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti.

Teismas nustatė, jog Konkurencijos tarybos motyvas, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, pagrįstas tik tuo, jog 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus pagal sutartis su sąlygomis, kurios pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, sudarė 2 proc., o 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, todėl tokie veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Teismas konstatavo, jog tyrimo metu rinka iki galo nebuvo įvertinta, nebuvo nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimamos rinkos dalis, nebuvo nagrinėti ir kiti kriterijai, turintys įtaką padėties rinkoje įvertinimui.

Atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas turi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, sprendžiant, ar veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatytos visos aplinkybės, kurioms esant tyrimas nutraukiamas, nebuvo įvertinti visi kriterijai, svarbūs dominavimo nustatymui, teismas padarė išvadą, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Švyturys -Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis). Viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė šiuos Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Apeliaciniu skundu atsakovas Konkurencijos taryba (toliau - pirmasis apeliantas, atsakovas, Konkurencijos taryba) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Konkurencijos tarnybos nutarimą.

Dėl nemotyvuoto dalies Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo atsakovas pažymi, jog teismas panaikino visą Konkurencijos tarybos nutarimą, nors sprendime motyvus pateikė tik dėl vienos panaikinto nutarimo dalies. Ūkio subjektai Konkurencijos tarybai pateikė skundus dėl skirtingų UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų. Tyrimas taip pat buvo atliktas dėl skirtingų veiksmų, apibrėžtos dvi atitinkamos rinkos: alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, Lietuvos rinka; ir alaus, platinamo įmonėse, kurių patalpos skirtos alui pirkti ir vartoti, Lietuvos rinka. Nors buvo priimtas vienas nutarimas nutraukti tyrimą, tačiau bendrovės veiksmai ir abi rinkos nagrinėtos atskirai, o ir tyrimas atskirose rinkose nutrauktas remiantis skirtingais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) pagrindais. Tyrimas dėl alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, rinkoje buvo nutrauktas remiantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies l punktu - nenustačius pažeidimo sudėties, o tyrimas antrojoje rinkoje - alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse - remiantis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Pirmojo apelianto teigimu, skundžiamu teismo sprendiniu buvo panaikintas visas Konkurencijos tarybos nutarimas, tačiau pačiame sprendime pateikiami motyvai tik dėl vienos nutarimo dalies, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkos.

Dėl esminės žalos nebuvimo įstatymo saugomiems interesams, atsakovas pažymi, jog jo išvada dėl esminės žalos įstatymo saugomiems interesams nebuvimo buvo pagrįsta remiantis ne tik viena teismo nurodyta, bet ir kitomis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tai teismo paminėtas rinkos dalies, užimamos pagal nagrinėtas sutartis, kriterijus. Alaus kiekis, parduotas pagal sutartis su nagrinėtomis nuostatomis 2002 m. sudarė 2 proc., o 2003 m. - 4,45 proc. visos viešojo maitinimo įmonėse platinamo alaus rinkos. Šie skaičiai parodo UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų apimtį, galimo pažeidimo mastą. Pavojus, kuris kyla Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams dėl nagrinėtų pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutarčių, yra toks, kad sutartyse numatyta nuolaidų sistema leido UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsitikrinti, kad viešojo maitinimo įmonė iš jos nupirktų tam tikrą kiekį alaus (didžiąją dalį ar net visą įmonei reikalingą alaus kiekį). Taigi pavojus konkurencijai įvardintinas kaip lojalumas tiekėjui, pasireiškiantis nekonkuravimo ir rinkos uždarymo efektu, t.y. viešojo maitinimo įmonės susiejamos su vienu tiekėju, kitiems tiekėjams netenkant galimybės parduoti alų viešojo maitinimo įmonėse ir neįstengiant patekti į rinką. Vertinant veiksmų pavojingumą, rinkos uždarymo galimybę, svarbiausią reikšmę turi alaus, parduodamo taikant šią nuolaidų sistemą, rinkos dalies dydis. Akivaizdu, kad 2 proc. ir 4,45 proc. yra išties nedidelės rinkos dalys, dėl ko negali pasireikšti rinkos uždarymo efektas. Taigi vien ši Konkurencijos tarybos nustatyta aplinkybė rodo, kad esminė žala Konkurencijos įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta.

Konkurencijos taryba nustatė ir kitas aplinkybes, rodančias esminės žalos nebuvimą - tai konkurencijai prieštaraujančių įpareigojimų netaikymas praktikoje. Konkurencijos tarybos nutarime nurodyta, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į viešojo maitinimo įmones, su kuriomis UAB „Švyturys-Utenos alus“ yra sudariusi pardavimų skatinimo ar reklamos sutartis, numatančias nuolaidų sistemą. Įmonių buvo paprašyta nurodyti, ar joms buvo taikyta sutartyje numatyta bauda, ar jos buvo kaip nors įspėtos, kad joms gali būti pritaikyta tokia bauda. Nė viena atsakiusi įmonė nenurodė, kad būtų buvusi įspėta ir (ar) iš jos reikalauta sutarties nutraukimo ar nepratęsimo atveju grąžinti nepanaudotą avanso dalį kartu su dvigubo dydžio bauda. Tyrimo metu taip pat buvo kreiptasi ir į įmones, sudariusias su UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutartis, kuriose įmonės įsipareigojo derinti su UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkurentų reklamą. Šių įmonių buvo paprašyta nurodyti, ar prieš pradėdamos reklamuoti kitų alaus tiekėjų produkciją, derino tokios reklamos pateikimo būdus ir vietas su UAB „Švyturys-Utenos alus“; ar jų buvo reikalaujama laikytis tokio įsipareigojimo; ar buvo taikomos arba grasinama taikyti baudas už tokio įsipareigojimo nevykdymą. Visos atsakiusios įmonės į šiuos klausimus atsakė neigiamai. UAB „Švyturys-Utenos alus“ taip pat patvirtino, kad nagrinėjamų pardavimų skatinimo ir reklamos sutarčių nuostatų bendrovė praktikoje niekada neįgyvendino.

Pirmasis apeliantas taip pat teigia, kad tiriamais veiksmais nebuvo padaryta žala vartotojų interesams. Tyrimo metu apklaustos viešojo maitinimo įmonės nurodė, kad jų pasirinkimą prekiauti UAB „Švyturys-Utenos alus“ alumi lėmė vartotojų pageidavimas pirkti UAB „Švyturys -Utenos alus“ alų (l bylos tomas, 44, 51, 57, 60, 63, 69, 74 1.). Be to, dalis viešojo maitinimo įmonių, atsakydamos į klausimą, dėl kokių priežasčių nutraukė sutartis su kitais alaus gamintojais, nurodė, kad tai lėmė maža kitų įmonių alaus paklausa.

Vertinimams dėl esminės žalos nepadarymo įstatymo saugomiems interesams itin reikšmingos aplinkybės yra veiksmų, galimai pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo reikalavimus, trukmė. Sutartys su nuostatomis dėl dvigubai grąžinamo avanso buvo pradėtos sudarinėti nuo 2002 m. vasario mėn., o sutartys, nustatančios prievolę su UAB „Švyturys-Utenos alus“ derinti kitų alaus tiekėjų reklamos pateikimo būdus ir vietas - nuo 2003 m. spalio mėn. UAB „Švyturys- Utenos alus“ 2004 m. gruodžio 10 d. raštu Konkurencijos tarybai įsipareigojo nereikalauti iš viešojo maitinimo įmonių minėtų prievolių vykdymo, pakeisti šias sutarčių nuostatas ir ateityje nenustatyti minėtų prievolių viešojo maitinimo įmonėms. Sutartys galiojo pakankamai trumpą laiką.

Konkurencijos taryba nurodo, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog buvo pažeisti kitų Lietuvos aludarių Konkurencijos įstatymo saugomi interesai, jiems padaryta esminė žala bei nukentėjo vartotojai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, ar teismo nuomone, aplinkybės, kuriomis rėmėsi Konkurencijos taryba, nebuvo nustatytos, ar šių aplinkybių nepakanka konstatuoti esminės žalos nebuvimo faktą. Be to, sprendime teigiama, kad tyrimo metu rinka nebuvo galutinai įvertinta, nenustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimama rinkos dalis, nebuvo nagrinėti ir kiti kriterijai, turintys įtaką padėties rinkoje įvertinimui. Teismas padarė išvadą, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas turi įtaka priimant galutinį sprendimą, sprendžiant, ar veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimama rinkos dalis. Konkurencijos tarybos nutarime nurodoma, jog 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkos dalis sudarė 41,1 proc., o 2003 m. bendrovės rinkos dalis sumažėjo. Tyrimą atlikusio Vartojimo prekių skyriaus 2004 m. gruodžio 10 d. pranešime yra įvardijamos tikslios keturių didžiausių nagrinėjamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų rinkos dalys. Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad 2003 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis buvo 36,4 procentai.

Pirmojo apelianto nuomone, Konkurencijos tarybos nutarime buvo apibrėžta atitinkama rinka - tai alaus, platinamo įmonėse, kurių patalpos skirtos alui pirkti ir vartoti, Lietuvos rinka; sutrumpintai - alaus platinimo viešojo maitinimo įmonėse rinka. Teismas jokių pastabų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo sprendime nenurodė. Be to, atskirų ūkio subjektų rinkos dalys, jų dinamika 2002-2003 m. kaip tik paremia Konkurencijos tarybos sprendimą dėl esminės žalos nebuvimo įstatymo saugomiems interesams. Didžiausių konkurentų nagrinėjamoje rinkoje užimamų rinkos dalių analizė rodo, kad 2002-2003 m. būtent UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis sumažėjo daugiausiai - nuo 41,1 proc. iki 36,4 proc., t.y. 4,7 punkto. Kai tuo tarpu dviejų didžiausių konkurentų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Gubernija“ rinkos dalys nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo atitinkamai 2,3 ir 2,3 punktais, o trečiojo konkurento AB „Ragutis“ rinkos dalis sumažėjo nežymiai - 0,3 punkto. 2003 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ didžiausias konkurentas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ turėjo 18,1 proc. rinkos dalį, AB „Ragutis“ - 5,9 proc., AB „Gubernija“ - 5,8 proc. rinkos dalies. Šie pokyčiai rinkoje rodo, kad dėl UAB „Švyturys- Utenos alus“ veiksmų rinkoje nepasireiškė konkurentų „išstūmimo“ ar rinkos uždarymo efektas, ir dar labiau - UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis nepadidėjo; priešingai - bendrovės įtaka rinkai sumažėjo.

Atsakovas pažymi, kad tyrimo metu buvo nagrinėti ir kiti kriterijai, turintys įtaką padėties rinkoje įvertinimui, t.y. buvo nustatyta, kad visos alaus daryklos analogiškomis sąlygomis įsigyja pagrindinę alaus gamybos žaliavą - salyklą, įvertinti UAB „Švyturys-Utenos alus“ pranašumai susiję su pajėgiais ir gerai žinomais bendrovės prekių ženklais, apklaustos viešojo maitinimo įmonės. Kokius dar kriterijus turėjo įvertinti Konkurencijos taryba, teismas sprendime nenurodė. Atsakovo manymu, tyrimo metu jis apibrėžė atitinkamą rinką, įvertino joje veikiančių ūkio subjektų rinkos dalis ir jų dinamiką nagrinėjamu laikotarpiu, visas reikšmingas aplinkybes ir, remdamasis visų šių faktų visuma, konstatavo, kad esminė žala įstatymu saugomiems interesams nebuvo padaryta.

Dėl Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo atsakovas teigia, jogKonkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tyrimas nutraukiamas nustačius dvi aplinkybes: jei veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams ir ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, geranoriškai nutraukė veiksmus bei pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti. Atsakovas mano, jog abi šios aplinkybės tyrimo metu buvo nustatytos bei konstatuotos Konkurencijos tarybos nutarime. Teismas, teigdamas, kad turi būti konstatuotas ūkio subjekto dominavimas, šią įstatymo nuostatą aiškina plečiamai. Ūkio subjekto dominavimo konstatavimas būtinas tais atvejais, kai pripažįstama, kad ūkio subjektas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sprendimas dėl tyrimo nutraukimo priimamas esant visoms Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytoms sąlygoms, o pažeidimo faktas nekonstatuojamas.

Pirmojo apelianto įsitikinimu, kadangi Konkurencijos įstatymo l straipsnio 3 dalyje numatytas siekis šiuo įstatymu suderinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančią teisę, aiškinant Konkurencijos įstatymo nuostatas atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos konkurencijos taisykles. Nagrinėjama Konkurencijos įstatymo nuostata yra nauja, įsigaliojusi 2004 m. gegužės l d. Ji buvo priimta atsižvelgiant į analogišką nuostatą Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamente (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“. Šio reglamento preambulės 13 p. teigiama, kad Komisijos sprendime, kuriuo yra priimami įmonių įsipareigojimai, nepateikiama išvada dėl to, ar pažeidimas buvo, ar vis dar yra. Taigi reglamente aiškiai pasakoma, kad jei Komisijai kyla abejonių dėl ūkio subjekto veiksmų teisėtumo, tačiau ūkio subjektui pasiūlo įsipareigojimus ir Komisija juos patvirtina, pažeidimas nekonstatuojamas. Atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo l straipsnio 3 dalyje įtvirtintą siekį, Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto analogiją su Tarybos Reglamento Nr. 1/2003 9 straipsniu, šios nuostatos turėtų būti aiškinamos vienodai.

Be to, atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas turėtų būti aiškinamas neatsiejamai nuo Konkurencijos įstatymo tikslo - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę (l straipsnio l dalis) bei nuo Konkurencijos tarybos, kaip viešąjį interesą ginančios institucijos, pareigos šio tikslo siekti vadovaujantis ekonomiškumo bei naudojamų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. UAB „Švyturys-Utenos alus“ nutraukus veiksmus, kurie Konkurencijos tarybai kėlė pagrįstų įtarimų dėl jų neigiamo poveikio konkurencijai, Konkurencijos įstatymo tikslas - saugoti sąžiningą konkurencijos laisvę - buvo pasiektas, o viešasis interesas apgintas. Taigi nepagrįsta reikalauti, kad Konkurencijos taryba dar papildomai tyrinėtų rinką, įrodinėtų ūkio subjekto dominavimą, o šis procesas neatsiejamas nuo šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų įtraukimo į tyrimą, iš jų reikalaujant pateikti paaiškinimus bei informaciją. Tuo nebūtų pasiektas kitas rezultatas (sąžininga konkurencija jau apsaugota), be to, pareikalautų neekonomiško papildomų žmogiškųjų ir materialiųjų valstybės institucijos resursų panaudojimo.

Tyrimo metu skundus pateikę aludariai, Konkurencijos tarybos nuomone, nepateikė jokių įrodymų, kodėl ir kokią žalą dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų jie patyrė, tačiau Konkurencijos tarybos sprendimas nutraukti tyrimą niekaip neapriboja ūkio subjektų teisės ginti savo interesus ir reikalauti atlyginti jų patirtą žalą teisme. Akivaizdu, kad tokiu atveju ūkio subjektui tektų įrodyti UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų neteisėtumą ir tam įrodymui jis gali remtis Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau Konkurencijos taryba negali būti naudojama kaip įrankis įrodymams ūkio subjektų privačiuose ginčuose surinkti.

Nagrinėjamame tyrime pirmą kartą buvo pritaikytas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas, todėl teismo suformuotas šios normos aiškinimas yra labai svarbus tolimesnei Konkurencijos tarybos praktikai. Skundžiamame teismo sprendime pateiktas normos aiškinimas, pirmojo apelianto teigimu, komplikuotų šios normos taikymą, neaišku, kokias dar aplinkybes reikėtų nustatyti norint konstatuoti, kad nebuvo padaryta esminė žala, ir kaip galėtų būti nutrauktas tyrimas remiantis 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, prieš tai konstatavus, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis.

Dėl teismo konstatuotų Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų atsakovas pažymi, kad tyrimo ir nutarimo priėmimo metu Konkurencijos taryba nesielgė kurios nors šalies atžvilgiu šališkai ar neobjektyviai. Teismas taip pat tokių faktų nenustatė. Apeliacinio skundo motyvai pagrindžia, kad Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais. Nutarime įvardinta, kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis jis buvo priimtas bei konkrečiai suformuluotas sprendimas. Nagrinėjamu Konkurencijos tarybos nutarimu niekam teisės ar pareigos nebuvo nustatytos ar suteiktos, o buvo priimtas procedūrinis sprendimas - nutraukti tyrimą. Teismas nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Pirmasis apeliantas taip pat pažymi, kad Konkurencijos tarybos nutarime sprendimo apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, tačiau tokio reikalavimo nutarimo turiniui nėra nei Konkurencijos įstatyme, nei Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtintame Konkurencijos tarybos darbo reglamente (reglamento 99 p. nustatytos Konkurencijos tarybos nutarimo sudedamosios dalys), kuriais vadovaujantis yra atliekami tyrimai bei priimami nutarimai. Net ir pripažinus apskundimo tvarkos nenurodymą procedūriniu pažeidimu, tai nelaikytina pagrindu pripažinti Konkurencijos tarybos nutarimą neteisėtu. Apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui tinkamai ir laiku pateikti skundą pirmosios instancijos teismui dėl Konkurencijos tarybos nutarimo.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Pareiškėjo manymu, teismas, priimdamas sprendimą panaikinti visą Konkurencijos tarybos nutarimą, o ne jo dalį, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nes ginčijamu nutarimu Konkurencijos taryba nutaria: „Tyrimą dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukti“.Teismas negalėjo priimti sprendimą tik dalyje, nes dalys pačioje Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra išskirtos.

Dėl esminės žalos padarymo įstatymo saugomiems interesams pareiškėjas pažymi, jog atsakovas neatkreipė dėmesio į tai, kad teismas sprendime nurodė, jog tyrimo metu nebuvo iki galo įvertinta rinka, nebuvo nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimamos rinkos dalis, nebuvo nagrinėti kiti kriterijai, turintys įtaką padėties rinkoje įvertinimui. Atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas turi įtaką galutinio sprendimo priėmimui - sprendžiant, ar veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatytos visos aplinkybės, kurioms esant tyrimas nutraukiamas, nebuvo įvertinti visi kriterijai, svarbūs dominavimo nustatymui, teismas padarė išvadą, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 5 d. nutartimi motyvuodamas tuo, kad Konkurencijos taryba prašė imtis atitinkamų priemonių dėl bylos tomuose Nr. 3-23 esančios konfidencialios informacijos apsaugos, AB „Gubernija“ prašymą susipažinti su likusia tyrimo bylos medžiagos dalimi atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tai padarė Konkurencijos tarybos prašymu, visiškai suprantama ir teismo pozicija dėl tam tikrų Konkurencijos tarybos nurodytų aplinkybių atsisakymo pripažinti įrodymais.

Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas skunde nurodo, kad tyrimo metu buvo kreiptasi į įmones, sudariusias su UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutartis, kuriose įmonės įsipareigojo derinti su UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkurentų reklamą. Šių įmonių buvo paprašyta nurodyti, ar prieš pradėdamos reklamuoti kitų alaus tiekėjų produkciją, derino tokios reklamos pateikimo būdus ir vietas su UAB „Švyturys-Utenos alus“; ar buvo iš jų reikalaujama laikytis tokio įsipareigojimo; ar buvo taikomos arba grasinama taikyti baudas už tokio įsipareigojimo nevykdymą. Visos įmonės į šiuos klausimus atsakė neigiamai. Pareiškėjui kyla abejonių dėl apklaustų viešojo maitinimo įmonių atstovų atsakymų objektyvumo, kadangi Konkurencijos taryba savo nutarime pati patvirtino, kad naudojant sutartyse esančią nuolaidų sistemą, įmonės yra skatinamos pirkti iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ tiek alaus, kad išnaudotų joms suteiktą avansą ir gautų maksimalią nuolaidą.

Be to, pareiškėjo manymu, Konkurencijos taryba negali įrodinėti aplinkybės, jog esminė žala nebuvo padaryta paminėtais argumentais ir įrodymais, nes iš pareiškėjui pateiktos susipažinti tyrimo bylos medžiagos nėra aišku, ar Konkurencijos taryba pateikė paklausimus visoms įmonėms, su kuriomis buvo sudarytos minėtos sutartys. Konkurencijos taryba nurodo, kad atsakymai buvo gauti tik iš dalies įmonių. Konkurencijos taryba, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, gali skirti baudas įmonėms, kurios per nustatytą terminą nepateikė reikalaujamos informacijos. Tyrimo medžiagos dalyje, su kuria pareiškėjui buvo leista susipažinti, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos taryba ėmėsi priemonių įmonių, nepateikusių atsakymus, atžvilgiu. Taigi visiškai neaišku, ar tyrimas buvo atliktas tinkamai. Atsižvelgiant į tai bei į Europos Sąjungos Pirmosios Instancijos Teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimą, Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įrodymais, kadangi pareiškėjas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai ginti savo teises.

Iš tyrimo bylos medžiagos dalies, su kuria pareiškėjui buvo leista susipažinti, pareiškėjo įsitikinimu, taip pat nėra aišku, ar tinkamai buvo apskaičiuota UAB „Švyturys-Utenos alus“ pilstomo alaus rinkos dalis 2003 m. ir 2004 m., kadangi nebuvo leista susipažinti būtent su ta tyrimo bylos medžiagos dalimi. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įrodymais, kadangi pareiškėjas negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai ginti savo teises. Tuo pačiu pagrindu teismas negali laikyti įrodymu ir Konkurencijos tarybos nurodytų pilstomo alaus rinkos pokyčių 2002-2003 m., alaus, parduoto pagal sutartis su aukščiau nurodytomis nuostatomis 2002 m. ir 2003 m., rinkos dalių paskaičiavimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis, kaip dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai. Jokių dokumentų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba nepateikė ir tyrimo medžiagos bylos dalyje, su kuria galėjo susipažinti pareiškėjas, tokių įrodymų nėra.

Pareiškėjas atsiliepime taip pat teigia, kad apeliantas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas savo sprendime nurodė, kad tam, jog būtų nustatyta, ar įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta esminė žala, yra būtina iki galo įvertinti ir nustatyti UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. turėtos rinkos dalį, išnagrinėti visus kriterijus, turinčius įtaką padėties rinkoje įvertinimui. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatytos visos aplinkybės, kurioms esant tyrimas nutraukiamas, nebuvo įvertinti visi kriterijai, svarbūs dominavimo nustatymui, teismas padarė teisingą išvadą, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, o teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos argumentais, jog ūkio subjektai naudoja Konkurencijos tarybą kaip įrankį įrodymams ūkio subjektų privačiuose santykiuose surinkti. Pareiškėjas, kaip ir kiti pareiškimą Konkurencijos tarybai pateikę aludariai, pasinaudojo Konkurencijos įstatymo jiems suteikta teise ir siekia, jog valstybinė institucija, kuri, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 18 straipsniu, privalo vykdyti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuoti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, tinkamai ir iki galo atliktų savo tiesiogines funkcijas. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami skunde nurodyti įrodymai (jeiguapeliantas jų turi).

Be nurodytų argumentų, nesutikimą su atsakovo apeliaciniu skundu pareiškėjas grindžia atsiliepime į UAB „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švyturys-Utenos alus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su juo ir jame išdėstytais motyvais sutinka.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švyturys-Utenos alus“ (toliau - antrasis apeliantas, apeliantas UAB „Švyturys-Utenos alus“, trečiasis suinteresuotas asmuo) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Antrojo apelianto apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo panaikino Konkurencijos tarybos nutarimą motyvuodamas tuo, kad esminės žalos įstatymų saugomiems interesams vertinimas grįstas tik UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus, parduoto pagal pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartis su sąlygomis, kurios pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, maža procentine išraiška: 2002 m. - 2 proc., 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje. Teismas netinkamai aiškina konkurencijos teisės normas.

Antrojo apelianto nuomone, pareiga įrodyti, kad ūkio subjektas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kad dėl tokių veiksmų buvo pažeisti ūkio subjekto interesai, yra nustatyta tam ūkio subjektui, kuris pateikia pareiškimą pradėti tyrimą, t.y. AB „Gubernija“ (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio l dalis, Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129, 25.5 papunktis). Tokia pati ūkio subjekto pareiga yra nustatyta Europos Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, kuris yra tiesiogiai taikomas Lietuvoje, 2 straipsnyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas AB „Gubernija“ skunde teismui nenurodo, kokios jo teisės, ginamos Konkurencijos įstatymu, buvo pažeistos ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo teisių pažeidimą.

Be to, nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde, esminė žala įstatymų saugomiems interesams galėtų būti konstatuota tik tuo atveju, jei draudžiami veiksmai pasireikštų pakankamai didelėje atitinkamos rinkos dalyje pakankamai ilgą laikotarpį, ir tai turėtų esminę įtaką ūkio subjekto konkurentams. Tuo tarpu nurodyti UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms, kiekiai pagal sutarčių sąlygas, kurios galėtųpažeisti Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatas, sudaro tik labai nedidelę dalį viso parduoto alaus viešojo maitinimo įmonėms, taip pat ir kitų alaus gamintojų, todėl Konkurencijos taryba, neturėdama kitų įrodymų, kuriuos pateiktų pareiškėjas, kiti suinteresuoti asmenys ar vartotojai, bei tyrimo metu nesurinkus jokių papildomų įrodymų dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų, kurie pažeistų Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu padarytų esminę žalą teisėtiems interesams, padarė pagrįstą išvadą, kad įstatymo saugomiems interesams šiuo atveju negalėjo būti ir nebuvo padaryta esminė žala.

Apeliantas UAB „Švyturys-Utenos alus“ pažymi, jog teismas neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad Konkurencijos taryba nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodo ir kitus svarbius motyvus bei aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuota, kad jo veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Konkurencijos taryba atsižvelgė į tiriamų UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų trukmę: sutartys su nuostatomis dėl dvigubo avanso grąžinimo buvo pradėtos sudarinėti tik 2002 m. vasario mėn., o sutartys, nustatančios viešojo maitinimo įmonių pareigą suderinti su UAB „Švyturys-Utenos alus“ kitų alaus tiekėjų reklamos pateikimo būdus ir vietą - tik nuo 2003 m. spalio mėn. Tyrimas apėmė 2002-2003 m. laikotarpį. Konkurencijos taryba 2005 m. vasario 15 d. atsiliepime į AB „Gubernija“ skundą Nr. (1.21-09)-6V-197 (bylos l t., 86 1.) nurodė, jog dvejų metų laikotarpis yra per trumpas, kad galima būtų fiksuoti ūkio subjekto „pririšimo“ efektą.

Vertinant, ar skundžiami veiksmai padarė esminę žalą įstatymų saugomiems interesams, antrojo apelianto teigimu, taip pat svarbu įvertinti, ar tokie veiksmai buvo įgyvendinti praktikoje, ir kokį efektą tokie veiksmai turėjo konkurencijai atitinkamoje rinkoje. Kaip matyti iš nutarimo ir tyrimo medžiagos (Tyrimo bylos 2 t., 30-31 1., 33-51 l.), Konkurencijos taryba įvertino, ar skundžiami UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai buvo įgyvendinti praktikoje. Apklausus dalį viešojo maitinimo įmonių, su kuriomis UAB „Švyturys-Utenos alus“ buvo sudaręs pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartis, visos įmonės nurodė, kad minėtų sutarčių nuostatos, kurios galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, nebuvo praktikoje įgyvendinamos. Be to, UAB „Švyturys-Utenos alus“ Konkurencijos tarybai pateiktame rašytiniame įsipareigojime patvirtino, kad minėtų sutarčių nuostatų praktikoje niekada neįgyvendino. Viešojo maitinimo įmonės savo raštuose Konkurencijos tarybai taip pat nurodė, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) sutartimis nedraudė viešojo maitinimo įmonėms pasirinkti kitų alaus gamintojų produkcijos; UAB „Švyturys-Utenos alus“ nesudarė išimtinio alaus pirkimo iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ sutarčių (pavyzdžiui, Tyrimo bylos 2 t., 30-31 p.).

Trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde pažymima, kad tyrimo metu ir administracinės bylos nagrinėjimo metu nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad kiti alaus tiekėjai dėl šių UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų patyrė esminę žalą. Tokių įrodymų nebuvo surinkta ir tyrimo metu. Tuo atveju, jei UAB „Švyturys-Utenos alus“ sudarytos sutartys ribotų konkurenciją atitinkamoje rinkoje, turėjo kilti tokių ribojimų pasekmės, pvz.: padidėtų UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis arba kiti alaus gamintojai turėtų kliūčių patekti į rinką ar padidinti savo rinkos dalį ir pan. Tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad, nepaisant UAB „Švyturys-Utenos alus“ sudarytų sutarčių su nuostatomis, kurios galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, žymių pokyčių, dėl kurių būtų padaryta esminė žala pareiškėjui ar kitiems alaus gamintojams bei vartotojams, atitinkamoje rinkoje nebuvo. Priešingai, kai kurių alaus gamintojų - AB „Gubernija“, AB „Ragutis“ - alaus pardavimai 2003 m., lyginant su 2002 m., padidėjo; AB „Gubernija“ alaus pardavimai ir toliau tolygiai augo (Priedas Nr. 2 ir 3 prie UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2005 m. vasario 15 d. atsiliepimo (bylos l t., 72-77 1.)). Todėl AB „Gubernija“ turėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad, nepaisant fakto, jog AB „Gubernija“ dalis rinkoje didėjo ir didėja, AB „Gubernija“ buvo padaryta esminė žala, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Apelianto manymu, atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir įvertinus, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis mažėjo, akivaizdu, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai negalėjo padaryti žalos kitiems alaus gamintojams ar vartotojams.

Antrasis apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakovas tyrimo metu atliko tyrimą dėl galimos žalos vartotojams: atliktos apklausos metu viešojo maitinimo įmonių atstovai, aiškindami savo motyvus dėl alaus gamintojų pasirinkimo, pabrėžė, kad tokį jų pasirinkimą lėmė būtent vartotojų, kurie pageidauja UAB „Švyturys-Utenos alus“ gaminamo alaus, pasirinkimas (Tyrimo bylos l t., 44 l, 51 l., 57 l, 60 l., 63 l, 69 l., 74 l.). Konkurencijos taryba tyrimo metu raštu apklausė 62 viešojo maitinimo įmones, kurių prašė nurodyti priežastis, dėl kurių jos alaus tiekėju pasirinko UAB „Švyturys-Utenos alus“, taip pat priežastis, dėl kurių jos nutraukė sutartis su kitais alaus tiekėjais. Tokios apklausos rezultatai taip pat rodo, kad būtent vartotojų pasirinkimas lėmė alaus tiekėjo pasirinkimą: iš 32 įmonių 7 įmonės nutraukė sutartis su kitais alaus gamintojais dėl mažos kitų įmonių alaus paklausos, o 17 įmonių kaip svarbiausią UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus tiekėjo pasirinkimą nurodė būtent vartotojų pageidavimus (Tyrimo bylos l t., 102 p.).

UAB „Švyturys-Utenos alus“ pažymi, kad „Sprinter tyrimai“ atliktos vartotojų apklausos rezultatai rodo, jog vartotojai nemano, kad jų interesai buvo ar yra pažeisti dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veikimo rinkoje: keturiems penktadaliams vartotojų alaus gamintojų pasiskirstymo rinkoje problema nėra aktuali, didesnė dalis apklaustųjų - 54,5 procentai - mano, kad kaltinimai UAB „Švyturys-Utenos alus“ yra tik vienas iš konkurencinės kovos būdų (Priedas Nr. 4 prie UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2005 m. vasario 15 d. atsiliepimo (bylos l t., 72-77 1.)). Nepaisant to, kad pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnį, teisę reikalauti pradėti tyrimą taip pat turi ir vartotojams atstovaujančios asociacijos, ir kad apie tyrimo atlikimą visuomenė buvo plačiai informuojama, nei vartotojai, nei jiems atstovaujančios organizacijos nereikalavo atlikti tyrimo dėl vartotojų interesų pažeidimo.

Dėl veiksmų nutraukimo ir įsipareigojimo tokių veiksmų neatlikti antrasis apeliantas nurodo, jog iš nutarimo ir bylos medžiagos matyti (Tyrimo 2 t., 58-65 l.), kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ tyrimo metu pateikė Konkurencijos tarybai raštą, kuriuo bendrovė patvirtino, kad niekada praktikoje neįgyvendino minėtų pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) nuostatų, be to, minėtame rašte įsipareigojo pakeisti atitinkamas sutarčių nuostatas, kurios galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo9 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, o UAB "Švyturys-Utenos alus“ savanoriškai nutraukė veiksmus bei pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai priėmė nutarimą nutraukti tyrimą.

Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominavimo nustatymo antrasis apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai ir klaidingai nurodo, jog nutarimu iš esmės buvo konstatuota, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. alaus, parduodamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkoje užėmė dominuojančią padėtį ir savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Teigia, kad atsakovas nutarime nurodydamas, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. turėjo 41,1 proc. rinkos dalies, nekonstatavo, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2002 m. užėmė dominuojančią padėtį.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas laikomas užimančiu dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų rinkos, nebent įrodoma priešingai. Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties“ (toliau - Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 52) 11 punkte nurodyta, kad minėtame Konkurencijos įstatymo straipsnyje įtvirtinta dominavimo prezumpcija remiasi didele tikimybe, kad ūkio subjektas dominuojantis, jeigu jis stabiliai išlaiko ne mažesnę kaip 40 procentų rinkos dalį. Kaip matyti iš tyrimo, per laikotarpį, kai buvo atliekamas tyrimas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalis tik 2002 m. sudarė daugiau nei 40 proc. (t.y. 41,1 proc.). Tuo tarpu 2003 m. ji sumažėjo iki 36,4 proc., t.y. neviršijo Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte nustatytos ribos, kuriai esant galioja dominavimo prezumpcija. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tyrimo metu iki galo nebuvo nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimama rinkos dalis. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 52 11 punkte nurodyta, kad mažai tikėtina, jog ūkio subjektas, užimantis mažiau nei 40 proc. rinkos, yra dominuojantis.

Antrasis apeliantas taip pat nurodo, jog teismas daro nepagrįstą išvadą, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

„UAB Švyturys-Utenos alus“ apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sieja UAB „Švyturys-Utenos alus“ rinkos dalies nustatymą su esminės žalos padarymu įstatymo saugomiems interesams. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, kurioms esant Konkurencijos tarybos tyrimas yra nutraukiamas, nereikalauja tiksliai nustatyti pažeidimu įtariamo ūkio subjekto rinkos dalį, priimti sprendimą dėl jo dominavimo ar nedominavimo fakto nustatymo. Konkurencijos įstatymas taip pat nedraudžia nutraukti tyrimą net ir tuo atveju, jei ūkio subjektas yra dominuojantis, tačiau jo veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Be to, ne atsakovo pareiga įrodyti ar surinkti įrodymus, kad tokia žala buvo padaryta. Ūkio subjektai, kurių interesai buvo pažeisti ar kurių interesams buvo padaryta žala, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, įrodžius tokios žalos padarymą ir jos dydį.

Kadangi tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant tyrimas nutraukiamas, antrojo apelianto nuomone, Konkurencijos taryba neprivalėjo įvertinti visų kriterijų, svarbių dominavimo nustatymui. Tyrimo veiksmai nustatant, ar UAB „Švyturys-Utenos alus“ turėjo dominuojančią padėtį, būtų pertekliniai, tuo labiau, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalių nustatymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, reikalaujantis įvairių ekonominių veiksnių, parametrų įvertinimo ir pan., o Konkurencijos taryba, kaip viešąjį interesą ginanti institucija, įvertinusi tyrimo koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, turi proporcingomis priemonėmis bei kuo ekonomiškiau jį atlikti. UAB „Švyturys-Utenos alus“ teigia, kad nutraukus tyrimą pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą viešasis interesas - apsaugoti sąžiningą konkurenciją - buvo pasiektas.

Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata dėl Konkurencijos tarybos tyrimo nutraukimo įsigaliojo neseniai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Minėta įstatymo nuostata buvo priimta atsižvelgiant į Europos Komisijos darbo praktiką bei Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 9 straipsnį, kuris suteikia teisę Europos Komisijai nutraukti tyrimą ar baigti jį nepriimant formalaus sprendimo bei nekonstatuojant, kad buvo padarytas pažeidimas, kai pasiekiamas susitarimas su šalimis, pažeidusiomis Steigimo Sutarties 81 ar 82 straipsnius (analogija - Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis). Todėl Konkurencijos taryba, vadovaudamasi minėta įstatymo nuostata, pagrįstai nekonstatavo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo nutarime bei neįvardijo UAB „Švyturys-Utenos alus“ kaip pažeidėjo, o įvardijo kaip ūkio subjektą, kurio veiksmai galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimo apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog Konkurencijos taryba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Konkurencijos tarybos nutarimo turinio reikalavimus nustato Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr.129 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento“ (toliau - Reglamentas) 99 punktas. Pagal Reglamento 99 punktą nutarimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies, kurioje nurodomas Konkurencijos tarybos sprendimas. Taigi, Reglamentas apskritai nereikalauja, kad Konkurencijos tarybos nutarime būtų suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Tokia Konkurencijos tarybos nutarimų turinio praktika taikoma visuose Konkurencijos tarybos nutarimuose. Be to, Konkurencijos tarybos nutarimu buvo nutrauktas tyrimas, t.y. juo nebuvo suteiktos kokios nors teisės ir (ar) nustatytos pareigos UAB „Švyturys-Utenos alus“ ar kitiems ūkio subjektams. Viešojo administravimo įstatymas nenustato absoliučių individualaus administracinio akto negaliojimo pagrindų dėl minėto įstatymo nesilaikymo.

Teismas, antrojo apelianto nuomone, nepagrįstai panaikino visą Konkurencijos tarybos nutarimą, nors juo Konkurencijos taryba nutarė nutraukti tyrimą ne tik alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse, rinkoje, bet ir alaus, platinamo mažmeninės prekybos įmonėse, rinkoje.

Pareiškėjas AB „Gubernija“ atsiliepimu į UAB „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl aplinkybių, kurioms esant Konkurencijos tarybos tyrimas nutraukiamas, nustatymo, pareiškėjas pažymi, kad apeliantas UAB „Švyturys-Utenos alus“ neteisingai supranta Konkurencijos įstatyme įtvirtintą sąvoką „įstatymo saugomi interesai“, todėl klaidina teismą. Konkurencijos įstatymo saugomi interesai, kaip tai įtvirtinta Konkurencijos įstatymo l straipsnio l dalyje - sąžininga konkurencijos laisvė Lietuvos Respublikoje. Todėl pirmiausia ir turi būti atsižvelgta į šių interesų apsaugą. UAB „Švyturys-Utenos alus“ teiginys, jog minimose sutartyse esantys reikalavimai niekada nebuvo įgyvendinti, šiuo atveju nėra svarbus, nes, pareiškėjo manymu, tokios sąlygos į sutartis buvo įtrauktos ne atsitiktinai, o būtent siekiant įbauginti viešojo maitinimo įmones.

Konkurencijos taryba savo nutarime, pareiškėjo teigimu, konstatavo, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ dėl sutartyse esančių sąlygų, manipuliuodamas viešojo maitinimo įmonei duodamo avanso dydžiu bei gresiančia bauda, gali užsitikrinti, kad viešojo maitinimo įmonė iš jos pirktų tam tikrą kiekį alaus (didžiąją dalį ar net visą įmonei reikalingą alaus kiekį), bei atitinkamai riboti įmonės galimybes pirkti alų iš kitų tiekėjų, nes tokiai įmonei tai būtų nenaudinga. Jei pati Konkurencijos taryba konstatuoja tokius Konkurencijos įstatymo pažeidimus, visiškai nesuprantama, kaip gali nebūti žalos įstatymo saugomiems interesams.

Nors Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu viešojo maitinimo įmonių atstovai, aiškindami savo motyvus dėl alaus gamintojų pasirinkimo, nurodė, kad tokį pasirinkimą lėmė vartotojų, kurie pageidauja UAB „Švyturys-Utenos alus“ gaminamo alaus, pasirinkimas, pareiškėjo manymu, tai nepaneigia aplinkybės, kad vartotojo pasirinkimas, esant atitinkamai produktų pasiūlai, gali kisti. Tokia viešojo maitinimo įmonių apklausa ir jos rezultatai negali būti laikoma įrodymu, jog vartotojams žala nebuvo daroma. Galima suabejoti ir apklaustų viešojo maitinimo įmonių atstovų atsakymų objektyvumu, kadangi Konkurencijos taryba savo nutarime pati patvirtino, kad naudojant sutartyse esančią nuolaidų sistemą, įmonės yra skatinamos pirkti iš UAB „Švyturys-Utenos alus“ tiek alaus, kad išnaudotų joms suteiktą avansą ir gautų maksimalią nuolaidą.

Kadangi „Sprinter tyrimai“ buvo atlikti ne pažeidimą tyrusios Konkurencijos tarybos užsakymu, pareiškėjo įsitikinimu, negalima šios agentūros tyrimo rezultatų vertinti kaip įrodymą, patvirtinantį tai, jog vartotojai nemano, kad jų interesai buvo pažeisti dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų rinkoje.

Dėl veiksmų nutraukimo ir įsipareigojimo tokių veiksmų neatlikti pareiškėjas pažymi, jog nors byloje nurodoma, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ pateikė Konkurencijos tarybai raštą, kuriuo patvirtino, kad niekada praktikoje neįgyvendino pardavimų skatinimo (reklamos paslaugų) nuostatų, bei įsipareigojo pakeisti atitinkamas sutarčių nuostatas, kurios galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, iš pateiktų bylos duomenų neaišku, ar šie UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, yra nutraukti, bei ar visi sutartyse esantys pažeidimai yra panaikinti. Tai nėra konstatuota ir pačiame Konkurencijos tarybos nutarime „Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“. Juo labiau, kad AB „Gubernija“ savo 2005 m. liepos 4 d. patikslintame skunde nurodė net trijų kitų Konkurencijos įstatymo pažeidimų požymius, kurie galėjo likti minimose sutartyse. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Dėl UAB „Švyturys-Utenos alus“ dominavimo nustatymo pareiškėjas pastebi, kad neaišku, iš kur apeliantui UAB „Švyturys-Utenos alus“ žinoma apie užimamą rinkos dalį 2003 m., ir kaip ji buvo apskaičiuota, kai tuo tarpu Konkurencijos tarybos nutarime tik nurodyta, kad 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ alaus, platinamo viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje, rinkos dalis sudarė 41,1 proc., 2003 m. bendrovės rinkos dalis sumažėjo. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte yra nustatyta, kad ūkio subjektas laikomas užimančiu dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų rinkos, nebent įrodoma priešingai. Jokių įrodymų apie tai, kad yra priešingai, byloje nėra. Netgi atvirkščiai, UAB „Švyturys-Utenos alus“, pateikdamas Konkurencijos tarybai raštą, kuriuo informavo apie nutraukiamus veiksmus ir įsipareigojo pakeisti sutarčių sąlygas, kurios prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui, pats patvirtino, jog užima dominuojančią padėtį pilstomo alaus rinkoje. Mano, jog teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ užimamos rinkos dalies nustatymas turi įtaką galutinio sprendimo priėmimui, sprendžiant klausimą, ar veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimo pareiškėjas nurodo, jog viešojo administravimo subjekto - atsakovo veiksmai negali būti objektyvūs, kai pareiškėjui sąmoningai nesudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, dangstantis komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.

Pareiškėjas mano, kad Europos Sąjungos Pirmosios Instancijos Teismas 2000 m. kovo 15 d. sprendime išdėstė nuomonę dėl šalių galimybės susipažinti su dokumentais konkurencijos bylose, kurie yra Konkurencijos tarybos pripažinti konfidencialiais, ir teismo veiksmų tokiais atvejais. Šiame teismo sprendime nustatyta, kad tam, jog šalis galėtų tinkamai ginti savo teises, ji turi turėti galimybę susipažinti su bylos medžiaga.

Pareiškėjas pažymi, kad jis negalėjo tinkamai ginti savo teises, kai iš 25 bylos medžiagos tomų, šalims buvo leista susipažinti tik su 2 bylos medžiagos tomais. Šiuose bylos tomuose yra tik AB „Gubernija“ skundas, atsiliepimai į skundus, teismo posėdžio protokolai, Konkurencijos tarybos nutarimas, Konkurencijos tarybos paklausimai ūkio subjektams ir jų atsakymai be pridedamų dokumentų.

Tame pačiame Europos Sąjungos Pirmosios Instancijos Teismo sprendime yra konstatuota, kad visa tyrimo medžiaga turi būti šalims prieinama. Tuo atveju, jei medžiagoje yra konfidencialios informacijos, Konkurencijos taryba turėjo pateikti nekonfidencialią dokumentų versiją. Jei tai yra sudėtinga, Konkurencijos taryba turėjo pateikti šalims išsamų konfidencialių dokumentų sąrašą su jų paaiškinimais tam, kad šalims būtų sudaryta galimybė išsiaiškinti, ar tie dokumentai turi reikšmę šalių teisių gynybai. Šioje byloje Konkurencijos taryba nuo pat pradžių pažeidinėjo objektyvumo ir teisėtumo principus, todėl teismas tai konstatavo tinkamai ir pagrįstai. Mano, jog teismas sprendime teisingai nurodė, jog Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principą.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjekto administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Be to, kad 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus pagal sutartis su sąlygomis, kurios pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, sudarė 2 proc., 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, jokių kitų esminės žalos įstatymo saugomiems interesams vertinimų Konkurencijos taryba nepateikė, todėl teismas sprendime, pareiškėjo įsitikinimu, teisingai konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatytos visos aplinkybės, dėl kurių tyrimas yra nutraukiamas, nebuvo įvertinti visi kriterijai, svarbūs dominavimo nustatymui, ir padarė teisingą išvadą, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos bei suteikiamos teisės ir pareigos, bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymas yra privalomas visiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir Konkurencijos tarybai, todėl Konkurencijos taryba negali būti išimtis ir formuoti kitokią praktiką nei nustatyta Viešojo administravimo įstatyme.

Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jei paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba jeigu ūkio subjektas nesilaiko šio įstatymo pagrindu nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, Konkurencijos taryba turi teisę nutrauktą tyrimą atnaujinti. Sprendžiant šią bylą būtina vadovautis ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Teismui patenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjas būtų priverstas inicijuoti naują tyrimą Konkurencijos taryboje, kadangi buvo padaryta procesinių pažeidimų, tikėtina, kad tose pačiose sutartyse liko Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimų.

Atsiliepimu į UAB „Švyturys-Utenos alus“ apeliacinį skundą Konkurencijos taryba su skundu ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Konkurencijos tarybos ir UAB „Švyturys-Utenos alus“ atstovai, palaikydami apeliacinius skundus, prašo juos patenkinti. Naujų, skunduose nepaminėtų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo argumentų jie neišdėstė.

Pareiškėjo atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti dėl atsiliepimuose į juos nurodytų motyvų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos tarybos ir UAB „Švyturys - Utenos alus“ apeliaciniai skundai patenkinami.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas panaikinamas ir pareiškėjo AB „Gubernija“ skundas atmetamas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba nutraukia tyrimą, esant visoms šioms sąlygoms:

1. veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams;

2. ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, geranoriškai nutraukė veiksmus;

3. ūkio subjektas, įtariamas įstatymo pažeidimu, pateikė Konkurencijos tarybai rašytinį įsipareigojimą tokių veiksmų neatlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą, kuriuo byla grąžinta Konkurencijos tarybai papildomai tirti, grindė tuo, kad Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nebuvo iki galo įvertinta rinka, nebuvo nustatyta UAB „Švyturys-Utenos alus“ 2003 m. užimamos rinkos dalis, nebuvo nagrinėti ir kiti kriterijai, turintys įtaką padėties rinkoje įvertinimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas ir atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas turi lemiamą įtaką sprendžiant, ar UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog tyrimo metu nebuvo nustatytos visos aplinkybės, dėl kurių tyrimas nutraukiamas, nebuvo įvertinti visi kriterijai, svarbūs dominavimo nustatymui, o tai reiškia, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Taigi, iš esmės teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad tyrimas negalėjo būti nutrauktas, nes nebuvo įvykdyta pirmoji Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga, t. y. neįrodyta, kad veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.

Pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tyrimas nutraukiamas dėl ūkio subjekto, įtariamo įstatymo pažeidimu. Įstatymas nereikalauja, kad nutraukiant tyrimą šios normos pagrindu, būtų konstatuojamas konkurencijos teisės pažeidimas. Atitinkamos rinkos apibrėžimas ir ypač atskirų ūkio subjektų rinkos dalies nustatymas yra reikšmingas sprendžiant klausimą, ar įmonė užėmė dominuojančią padėtį ir ar piktnaudžiavo tokia padėtimi, t.y. ar padarė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatytą pažeidimą. Toks aiškinimas atitinka ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą EB Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo“ (toliau - ir Reglamentas 1/2003). Šio Reglamento 1/2003 9 straipsnio 1 dalis nustato Europos Bendrijų Komisijai (toliau ir Komisijai), tiriančiai konkurencijos teisės pažeidimo bylą, analogišką teisę nutraukti tyrimą, konkrečiai numatant, kad jei Komisija ketina priimti sprendimą, reikalaujantį, jog pažeidimas būtų nutrauktas, o įmonės pasiūlo savo įsipareigojimus dėl Komisijos išankstiniame vertinime iškeltų problemų, Komisija savo sprendimu gali padaryti šiuos įsipareigojimus privalomus įmonėms. Nutraukdama tyrimą, Komisija nurodo, kad tolesniems Komisijos veiksmams nėra pagrindo. Reglamento 1/2003 preambulės 13 punkte taip pat pabrėžta, jog Komisijos sprendime turi būti konstatuojama, kad jos veiksmams nebėra pagrindo, nepateikiant išvados dėl to, ar pažeidimas buvo ar dar tebėra.

Taigi, Reglamente EB Nr. 1/2003 suformuluota taisyklė, kad Komisijos atliekamo tyrimo, kuris galėtų baigtis susitarimo ar veiklos uždraudimu, metu įmonėms pasiūlius įsipareigojimus dėl Komisijos įvardintų problemų, Komisija turi teisę įpareigoti šalis laikytis šių įpareigojimų, nekonstatuojant - buvo padarytas pažeidimas ar ne.

Toks Reglamento EB Nr. 1/2003 nuostatų aiškinimas atsispindi ir Komisijos praktikoje taikant Reglamento 9 straipsnio 1 dalį. Komisija 2005 m. birželio 22 d. sprendime (Byla COMP/A.39.116/B2 - Coca-Cola), priimtame pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr.1/2003 [1] 9 straipsnio 1 dalį, konstatavo: „Komisija mano, jog įsipareigojimų, pasiūlytų po išankstinio vertinimo, ir suinteresuotų trečiųjų šalių pateiktų pastebėjimų pakanka išsklaidyti jos abejones dėl platinimo kanalų, kuriuose šalys pasiekia apibrėžtas rinkos dalies ribas, suderinamumo su konkurencijos teise (...). Atsižvelgiant į įsipareigojimus, nebelieka pagrindo Komisijos veiksmams“.

Pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 30 straipsnis buvo papildytas nauja 2 dalimi priėmus 2004 m. balandžio 15 d. Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. IX-2126, kuris įsigaliojo nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jis parengtas vykdant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą. Todėl anksčiau paminėtos Reglamento 1/2003 nuostatos tiesiogiai taikytinos aiškinant nacionalinio teisinio reguliavimo prasmę.

Taigi, nutraukdama tyrimą Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, Konkurencijos taryba neprivalo nustatyti konkurencijos pažeidimo fakto. Užtenka pagrįstos abejonės, kad atsižvelgiant į surinktą medžiagą yra tikėtinas pažeidimo padarymas, o ši aplinkybė sąlygoja ir tai, kad Konkurencijos taryba neprivalo nustatinėti įmonės dominavimo fakto, nei atlikti tą pagrindžiančio tyrimo, kurio metu būtų nustatoma konkreti ūkio subjekto užimama rinkos dalis. Kai ūkio subjektas pasiūlo Konkurencijos tarybai priimtinus įsipareigojimus, kurie tinkami ir pakankami tam, kad juos vykdant būtų panaikintas įtarimas, jog ūkio subjekto veiksmai pažeidžia konkurencijos teisę, tolesnis Konkurencijos tarybos veiksmų tęsimas nebūtų veiksmingesnis rezultato prasme, todėl nėra pateisinamas. Akivaizdu, jog tikslių ūkio subjektų užimamų rinkos dalių nustatymas ir dominuojančios padėties konstatavimas neįtakotų galutinio rezultato, nes ir tokiu atveju tyrimas gali būti nutrauktas Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams.

Esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymas yra vertinamoji sąlyga ir jos buvimas turi būti konstatuojamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Konkurencijos taryba išvadą, kad esminė žala įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta pagrindė tuo, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ pardavimų skatinimo bei reklamos paslaugų sutartys su ginčytinomis nuostatomis sudaromos tik nuo 2002 m. vasario mėn. bei tuo, kad viešojo maitinimo įmonėms, su kuriomis sudarytos šios sutartys, UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus 2002 m. sudarė 2 proc., o 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, o vėlesnės sutartys, kuriose numatytas reklamuotojo (viešojo maitinimo įmonės) įsipareigojimas raštu suderinti su reklamos pirkėju UAB „Švyturys-Utenos alus“ konkuruojančių įmonių reklamą bei informacijos pateikimo būdus, sudaromos tik nuo 2003 m. spalio mėn. ir nėra nustatyta, kad šis įpareigojimas viešojo maitinimo įmonėms buvo įgyvendintas praktikoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Konkurencijos tarybos motyvas, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, yra pagrįstas tik tuo, jog 2002 m. UAB „Švyturys-Utenos alus“ parduotas alus, pagal sutartis su sąlygomis, kurios pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, sudarė 2 proc., o 2003 m. - 4,45 proc. viso alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, nes Konkurencijos taryba pagrindė savo teiginį tiek nedideliu sutarčių su ginčytinomis nuostatomis taikymo mastu, tiek neilga ginčytinų nuostatų taikymo trukme. Nagrinėjant šią administracinę bylą nenustatyta, kad spręsdama dėl tyrimo nutraukimo Konkurencijos taryba nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios liudytų išvados dėl nepadarytos esminės žalos įstatymo saugomiems interesams nepagrįstumą. Pažymėtina ir tai, jog tyrimas negalėtų būti nutrauktas tik tuomet, jei būtų konstatuotas esminės žalos įstatymo saugomiems interesams padarymo faktas. Išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, konstatuodama, jog UAB „Švyturys-Utenos alus“ veiksmai alaus, parduoto viešojo maitinimo įmonėms Lietuvoje, rinkoje dėl anksčiau paminėtų motyvų nepadarė esminės žalos įstatymo saugomiems interesams, tinkamai pritaikė Konkurencijos įstatymo nuostatas, neperžengė jai suteiktų įgaliojimų ribų ir turėjo teisinį pagrindą tyrimą nutraukti, remdamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Konkurencijos taryba sąmoningai nesudarė galimybės pareiškėjui susipažinti su tyrimo medžiaga, dangstydamasi komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Pareiškėjo nuomone, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą ir kartu nukrypta nuo Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2003 m. kovo 15 d. sprendime (Nr. 61995A0025) suformuotų nuostatų dėl šalių galimybės susipažinti su dokumentais konkurencijos bylose, kurie yra Konkurencijos tarybos pripažinti konfidencialiais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek Europos Bendrijų teismų praktikoje, tiek ES teisiniuose dokumentuose yra skirtingai vertinama įmonės, kuri kaltinama konkurencijos teisės pažeidimu, teisė susipažinti su konfidencialia tyrimo medžiaga ir kitų procese dalyvaujančių asmenų, tarp jų ir pareiškėjo teisė susipažinti su konfidencialia tyrimo medžiaga.

Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (ES oficialus leidinys C 325/7) 30 punkte nurodyta, kad antimonopolinėse bylose pareiškėjai neturi tokių pačių sąlygų ir garantijų kaip šalys, dėl kurių veiksmų atliekamas tyrimas. Dėl to pareiškėjai neturi teisės susipažinti su byla, kurią turi šalys. Toliau įsakmiai pabrėžiama, kad pareiškėjai neturi teisės susipažinti su verslo paslaptimis arba kita konfidencialia informacija, kurią Komisija yra gavusi, atlikdama tyrimą.

Pareiškėjo minimame Pirmosios instancijos teismo sprendime kalbama būtent apie ūkio subjekto, prieš kurį yra pradėtas tyrimas ir kuriam gali būti pritaikytos sankcijos, susipažinimo su konfidencialia medžiaga galimybes tam, kad galėtų tai panaudoti gynimuisi nuo pareikštų kaltinimų, tačiau nepasisakoma dėl pareiškėjo teisės susipažinti su konfidencialia medžiaga. Priešingai, pagal susiklosčiusią Europos Bendrijų teismų praktiką, trečiųjų šalių, tarp jų ir pareiškėjų, teisės yra apribotos jų dalyvavimu konkurencijos bylos nagrinėjimo procese. Pirmosios instancijos teismo sprendime Matra Hachette SA prieš Komisiją (1994 m. liepos 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje T-17/93, Rink. 1994, p. II-00595) yra nurodyta, kad visos taisyklės dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga yra taikomos tik įmonių, kurioms gali būti skiriama bauda už konkurencijos taisyklių pažeidimą, atžvilgiu. Trečiųjų asmenų teisės yra apribotos tik dalyvavimu administraciniame procese. Ypač negali būti remiamasi tuo, kad trečiosioms įmonėms tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalims, turėtų būti suteikiama teisė susipažinti su bylos medžiaga, esančia Komisijoje. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas byloje Akzo Chemie B.V. ir Chemie U.K. LTD. prieš Komisiją (1986 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje 53/85, Rink. 1986, p. 01965) pabrėžė, kad Komisija yra įpareigota saugoti jai perduotą konfidencialią įmonių informaciją. Todėl pareiškėjui jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis negali būti suteikiama konfidenciali įmonės informacija. Bet kokio kitokio traktavimo itin nepageidaujamas rezultatas būtų tai, kad įmonės galėtų bandyti paduoti Komisijai skundą dėl kitos įmonės konkurencijos teisės pažeidimo vien tam, jog galėtų susipažinti su tokios įmonės verslo paslaptimis.

Naikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio ir 87 straipsnio nuostatas, peržengė reikalavimų ribas ir panaikino Konkurencijos tarybos sprendimo dalį, kurios pareiškėjas, kaip matyti iš skunduose išdėstytų faktinių pagrindų, neginčijo. Konkurencijos tarybos 2004 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr.1S-175 Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktas tyrimas dėl įtarimų UAB „Švyturys-Utenos alus“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi alaus, platinamo mažmeninėse prekybos įmonėse išsineštinai, Lietuvos rinkoje nesant teisės pažeidimo sudėties. Šios nutarimo dalies pareiškėjas kreipdamasis į teismą neginčijo - skunduose nenurodė faktinių pagrindų, kuriais grindžia savo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, naikindamas nurodytą nutarimo dalį, peržengė ginčo ribas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys - Utenos alus“ apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Gubernija“ skundą atmesti.

Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Teisėjai:

Gintaras Kryževičius

Nijolė Piškinaitė

Sigita Rudėnaitė

Edvardas Sinkevičius

Virgilijus Valančius