Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš S.Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), L.Baltrūnaitės, L.Žukausko

sekretoriaujant D.Kalantienei

dalyvaujant pareiškėjo atstovams I.Šabūnienei, adv. L.Gasiūnui,

atsakovo atstovams J.Šovienei, D.Jušinskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Lavisos agrogrupė“ skundą atsakovui LR Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nutarimo panaikinimo

pareiškėjas UAB „Lavisos agrogrupė“ skundu prašo panaikinti LR Konkurencijos tarybos 2003-10-09 nutarimą Nr.lS-110 „Dėl LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimo Nr.875“Dėl LR Vyriausybės 2002m. birželio 7d. nutarimo 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį tyrimo nutraukimo“ ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Pagrįsdamas skundą nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka pateikė LR Konkurencijos tarybai prašymą ištirti, ar LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimas Nr.875“Dėl LR Vyriausybės 2002m. birželio 7d. nutarimo 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Konkurencijos taryba 2003-07-15 nutarimu Nr.lS-77 konstatavusi, jog pareiškėjo pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog LRV nutarimas gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir gali prieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, nutarė pradėti tyrimą. 2003-10-09 nutarimu Nr.lS-110 Konkurencijos taryba tyrimą nutraukė, motyvuodama tuo, kad valstybės valdymo institucijų veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4str. 2d. pažeidimas tik tada, jeigu skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant LR įstatymų reikalavimus. Konkurencijos taryba pripažino, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą apmokestinti inulino sirupą cukraus mokesčiu, vykdė Cukraus įstatymo 6str. 2d. reikalavimus garantuoti baltojo cukraus rinkos ekonominę apsaugą t.y. pritaikė Konkurencijos įstatymo 4 dalyje numatytą išimtį. Konkurencijos taryba neteisingai įvertino Vyriausybės sprendimo apmokestinti inulino sirupą priėmimo pagrindus ir aplinkybes, dėl to padarė neteisingą esminę išvadą, kad Vyriausybės priimtas ginčijamas nutarimas negali būti laikomas konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu, nes šiuo atveju skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma buvo išvengti, siekiant garantuoti baltojo cukraus rinkos ekonominę apsaugą. Pareiškėjas sutinka, kad baltojo cukraus rinkos ekonominė apsauga turi būti, tačiau atsakovas , grįsdamas savo esminę išvadą tyrime neteisingai įvertino inulino sirupo, lyginant jį su izogliukoze, kaip cukraus pakaitalo, reikšmę. Konkurencijos taryba atlikusi tyrimą nustatė, kad inulinas (KPN kodas 1702.60.80) ir izugliukozė (KPN kodas 1702.60.10) pagal savo panaudojimo ir vartojamąsias savybes laikomi ekvivalenčiais ir tarpusavyje pakeičiamais produktais ir priklauso vienai cukraus rinkai. Žemės ūkio ministerija, nustačiusi, kad inulino ir izogliukozės importas mažina Lietuvoje pagaminto cukraus suvartojimą pateikė Vyriausybei siūlymą į nutarimo projekto sąrašą įtraukti, apmokestinant 60 procentų dydžio cukraus mokesčiu, į Lietuvą importuojamus visus fruktozės sirupus, klasifikuojamus 1702.60 pozicijoje, tame tarpe ir 1702.60.10.0- izogliukozė (fruktozė gaunama izomerizuojant gliukozę) ir 1702.60.80.0- inulino sirupas (fruktozė gaunama estrahuojant cikorijos šaknis). Svarstant projektą Vyriausybėje, inulino sirupas buvo paliktas sąraše, o izogliukozės sirupas (KPN kodas 1702.60.10), turintis tokią pačią reikšmę cukraus rinkai, nebuvo įrašytas į sąrašą. Vietoj jo į sąrašą įrašytas sirupas-izogliukozė, kurio KPN kodas 1702.90.30.0. Taigi, į sąrašą buvo įrašytas pareiškėjo įvežamas produktas- inulinas, o kitų ūkio subjektų importuojama izogliukozė KPN 1702.60.10.0 nebuvo įrašyta. Šios reikšmingos aplinkybės Konkurencijos taryba nevertino ir netyrė. LR Cukraus įstatymo 6str. 2d. nustatyta, jog valstybė garantuoja šalies baltojo cukraus rinkos ekonominę apsaugą, t.y. imasi priemonių šalies vidaus cukraus gamintojus apsaugoti nuo atvežtinio cukraus. Šis įstatymas suteikia teisę Vyriausybei sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas vietos gamintojams ir importuojantiems cukrui prilyginamus produktus ūkio subjektams, tačiau nesuteikia teisės sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas tarp ūkio subjektų, importuojančių cukraus produktus. Šiuo aspektu Konkurencijos taryba klausimo iš viso netyrė. Konkurencijos tarybos tyrimo išvada, kad izogliukozė (KPN kodas 1702.60.10.0) ir inulino sirupas (KPN kodas 1702.60.80.0) neginčijamai laikomi cukraus pakaitalais, nėra pakankamai pagrįsta. Pareiškėjo įmonės pagrindinė veikla yra inulino sirupo prekyba, apmokestinus šį produktą 60 proc. cukraus mokesčiu, pareiškėjas atsidūrė blogesnėje ekonominėje padėtyje negu ūkio subjektai, analogišką produktą- izogliukozę - importuojantys lengvatinėmis sąlygomis. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad siekia, jog atsakovas išnagrinėtųjų prašymą iš esmės ir išaiškintų, ar LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimas Nr.875 neprieštarauja LR Konkurencijos įstatymo nuostatoms.

Atsakovas LR Konkurencijos taryba pateikė atsiliepimą, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad Konkurencijos taryba skundžiamą nutarimą priėmė konstatavusi, jog šiuo atveju taikytina Konkurencijos įstatymo 4str. 2d. nustatyta išimtis. Atlikus tyrimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą buvo nustatyta, kad inulino sirupas LRV 2003-06-30 nutarimu Nr.857 į Lietuvos Respublikoje pagamintų ar importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašą buvo įtrauktas vykdant Cukraus įstatymo reikalavimus ir tyrimas nutrauktas. Pareiškėjas klaidingai aiškina Cukraus įstatymo 6str. 2d. normą. Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti šalies baltojo cukraus rinką viena iš veiksmingiausių tokios apsaugos priemonių yra darančių įtaką cukraus rinkai produktų importo reguliavimas. Inulino sirupas ir izogliukozė yra importuojami pigesni cukraus pakaitalai, kurių vartojimas mažina šalyje pagaminto cukraus vartojimą. Abiems produktams yra taikomas LRV nustatytas cukraus režimas, kuris numato atitinkamų importo reguliavo priemonių taikymą atsižvelgiant į faktinius atskirų produktų importo mastus. Pagal Muitinės departamento informacinių sistemų centro duomenis, per pirmą 2003m. pusmetį inulino sirupo buvo importuota 5,2 karto daugiau negu izogliukozės, tuo tarpu šalyje pagaminto cukraus pardavimas ženkliai sumažėjo. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, LR Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi „Cukraus režimo“ 24p., pateikė LRV atitinkamą pasiūlymą dėl cukraus rinkos apsaugos, t.y. dėl dideliais kiekiais importuojamo inulino sirupo įtraukimo į Lietuvos Respublikoje pagamintų ar importuotų cukraus ir produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašą. Izogliukozė (KPN kodas 1702.60.10.0) į šį sąrašą nebuvo įtraukta, kadangi jos importo kiekis palygint nedidelis, be to, ji praktiškai visa perdirbama į gliukozės sirupą kuris nėra cukraus pakaitalas. Finansų ministerija, atsakydama į Konkurencijos tarybos pateiktus klausimus, patvirtino, kad pasikeitus faktinei situacijai, t.y. izogliukozės sirupo importui žymiai padidėjus ir šį didėjimą susiejus su jos, kaip cukraus pakaitalo, naudojimu, bus teikiamas pasiūlymas dėl šio produkto įtraukimo į minėtą sąrašą. Skundžiamas nutarimas savo forma ir turiniu atitinka Konkurencijos tarybos darbo reglamento 60.2.1 ir 60.2.2 p. reikalavimus. Visi tyrimo metu surinkti duomenys yra užfiksuoti tyrimo byloje. Cukraus rinkoje konkurencija apribota valstybinio reguliavimo priemonėmis ir apie pilnavertę sąžiningos konkurencijos laisvę tokiu atveju negalima kalbėti. Cukraus įstatymas suteikia LRV teisę reguliuoti rinką t.y. vykdant įstatymo reikalavimus iškreipti konkurencijos sąlygas, atitinkamai Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo šioje byloje konstatuoti negalima. Atsakovo atstovų nuomone, Konkurencijos taryba kompetentinga nagrinėti Vyriausybės priimtų teisės aktų atitikimą LR Konkurencijos įstatymui, tačiau tuo atveju, jei Konkurencijos taryba konstatuotų Vyriausybės nutarimo nuostatų prieštaravimą įstatymo normoms, toks atsakovo nutarimas būtų rekomendacinio pobūdžio, kadangi Konkurencijos taryba negalėtų pareikšti reikalavimo Vyriausybei pakeisti ar panaikinti antiįstatymišką nutarimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo LR Vyriausybė atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškė abejojanti jame išdėstytų prašymų tikslingumu, nurodydama šias aplinkybes: pirma, LR Cukraus mokesčio įstatymas galios tik iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, todėl ir nagrinėjamas LR Vyriausybės nutarimas galios iki šio termino. Antra, LR Žemės ūkio ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis svarsto galimybę papildyti LR Vyriausybės 2003-05-30 nutarimą Nr.857 izogliukoze 1702.60.10.0, kadangi išaugo jo įvežimas į šalį ne tik siekiant jį naudoti kaip žaliavą gamybos reikmėms, bet ir pardavimui.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

Administracinėje byloje surinktais įrodymais bei LR Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiaga (pridedama) patvirtintos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės. 2003-07-14 pareiškėjas UAB „Lavisos grupė“ kreipėsi į LR Konkurencijos Tarybą prašydamas ištirti LR Vyriausybės 2003-06-30 nutarimo Nr.857 atitikimą LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms ir imtis įstatymo numatytų priemonių konkurencijos sąlygoms suvienodinti. 2003-07-15 nutarimu Nr.lS-77 LR Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Lavisos agrogrupė“ prašyme pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad LR Vyriausybės 2003-06-30 nutarimas Nr.857 gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir prieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams bei nutarė pradėti tyrimą dėl šio Vyriausybės nutarimo atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. 2003-10-09 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr.lS-110, kuriuo pradėtą tyrimą nutraukė, tuo pagrindu, jog LR Vyriausybės 2003-06-30 nutarimas Nr.857 priimtas įgyvendinant LR Cukraus įstatymo 4 str. l d. nustatytą valstybės pareigą garantuoti ekonominę baltojo cukraus rinkos apsaugą, todėl atitinka Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. nuostatą leidžiančią valstybė valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus, sudarančius skirtingas konkurencijos sąlygas atskiriems ūkio subjektams tais atvejais, kai tokio skirtumo neįmanoma išvengti vykdant LR įstatymų reikalavimus.

Įvertinęs nagrinėjamo ginčo sprendimui aktualias teisės normas, teismas sprendžia, jog skundžiamas LR Konkurencijos tarybos 2003-10-09 nutarimas Nr.lS-110 „Dėl LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimo Nr.875“Dėl LR Vyriausybės 2002m. birželio 7d. nutarimo 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį tyrimo nutraukimo“ neteisėtas, kadangi jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ir naikintinas LR ABTĮ 89str. ld.2p. nustatytu pagrindu.

Visos valstybės valdžios ir valdymo institucijos privalo veikti laikydamosi LR Konstitucijoje įtvirtinto teisėtumo principo, t.y. savo veikloje nepažeisti įstatymo reikalavimų bei neperžengti įstatymo joms suteiktos kompetencijos ribų. Vienas iš viešojo administravimo sistemos pagrindinių principų- teisinio apibrėžtumo principas, pasireiškia tuo, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokias teises ir įgalinimus, kokie jiems yra suteikti galiojančiais teisės aktais.

LR Konkurencijos tarybos įgalinimai yra apibrėžti LR Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje bei LR Vyriausybės 1999-07-12 nutarimu Nr.822 patvirtintų LR Konkurencijos tarybos nuostatų 5-7 punktuose; Nuostatų 6.9 p.p. nustatyta, jog Konkurencijos taryba taip pat vykdo funkcijas, kurias jai numato LR kainų įstatymas, Antidempingo įstatymas bei kiti įstatymai.

Konkurencijos įstatymo 19str. l d. 4p. bei Konkurencijos tarybos nuostatų 6.5 įtvirtinta nuostata, kuria Konkurencijos taryba vadovavosi priimdama šioje byloje nagrinėjamą nutarimą: Konkurencijos taryba įgalinta nagrinėti, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, o tokio reikalavimo neįvykdžius- valstybės valdymo ir savivaldos institucijų sprendimus, išskyrus LR Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti atitinkamam teismui.

Šios įstatymo normos turinys negali būti atskleistas ją vertinant atsietai nuo valstybėje galiojančių teisės aktų sistemos.

LR Konstitucijos 5 straipsnis įtvirtina Lietuvos valstybės valdžios sistemą, pagrįstą valdžių padalijimo principu. Vyriausybė pagal Konstituciją yra aukščiausia valstybės valdymo, t.y. įstatymų vykdomosios valdžios institucija. Valstybės valdymo sistema veikia remdamasi subordinacijos principu, kurio esmė yra tokia, jog valdingi įgalinimai valstybės valdymo sistemoje yra nukreipti tik viena kryptimi: nuo aukščiausios valdymo institucijos žemyn. Tai reiškia, kad žemesnis pagal padėtį valstybės valdymo sistemoje viešojo administravimo subjektas negali vertinti aukščiau stovinčio viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo ir reikšti jam privalomų reikalavimų.

LR Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo institucija, pagal savo padėtį valstybės valdymo organų hierarchijoje žemesnė už Vyriausybę bei jai atskaitinga (Konkurencijos tarybos nuostatų 8.2 p.p.).

Pagal LR Konstitucijos 102 straipsnį spręsti, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja LR Konstitucijai ir įstatymams yra išimtinė LR Konstitucinio teismo kompetencija.

Iš nurodytų aukščiau teisės aktų visumos teismas daro išvadą, kad galiojantys įstatymai nesuteikia LR Konkurencijos tarybai galios vertinti LR Vyriausybės nutarimų teisėtumo, jos įgalinimai vertinti valstybė valdymo institucijų priimtų teisės aktų atitikimą Konkurencijos įstatymui neapima teisės nagrinėti Vyriausybės nutarimų atitikimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Priimdama skundžiamą nutarimą Nr.lS-110 „Dėl LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimo Nr.875“Dėl LR Vyriausybės 2002m. birželio 7d. nutarimo 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį tyrimo nutraukimo“ Konkurencijos taryba viršijo savo kompetenciją, dėl to šis nutarimas yra neteisėtas ir negali būti paliktas galioti.

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-89str. teismas

pareiškėjo UAB „Lavisos agrogrupė“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti LR Konkurencijos tarybos 2003-10-09 nutarimą Nr.lS-110 „Dėl LR Vyriausybės 2003m. birželio 30d. nutarimo Nr.875“Dėl LR Vyriausybės 2002m. birželio 7d. nutarimo 851 „Dėl Lietuvos Respublikoje pagamintų arba importuotų cukraus produktų, kuriuose yra cukraus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį tyrimo nutraukimo“.

Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

S.Rudėnaitė

L.Baltrūnaitė

L. Žukauskas