Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant A.Macaitytei,

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio m. savivaldybės atstovams D.Noreikienei ir V.Bakščiui,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovei E.Navickaitei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 30 d. sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą

Panevėžio miesto savivaldybė 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 17-24 patvirtino Panevėžio atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės).

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) 2002 02 28 nutarimu „Dėl Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau -Konkurencijos įstatymo) 4 str. 2d., 19 str. 1 d. 4 p. nutarė įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per keturis mėnesius pakeisti Taisyklių 10 punktą taip, kad jis atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Konkurencijos taryba konstatavo, kad Panevėžio miesto savivaldybė, priimdama Taisyklių 10 punktą, suteikė SP AB „Panevėžio komunalinis ūkis“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje, surenkant atliekas iš gyventojų. Dėl šio sprendimo kitos Panevėžio miesto atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmonės neteko galimybės surinkti atliekas iš gyventojų, o naujos įmonės neteko galimybės pradėti savo veiklos šioje rinkoje, todėl Panevėžio miesto savivaldybės 2001 06 07 d. sprendimu Nr. 17-24 patvirtintų Taisyklių 10 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė 2002 04 18 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 28 d. nutarimą Nr.23 „Dėl Panevėžio miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus“. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 17-24 patvirtino Taisykles ir įpareigojo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ eksploatuoti įrengtas buitinių atliekų konteinerių aikšteles. Taisyklių 10 punktas numato, kad savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo darbus mieste, pavesdama specialios paskirties įmonei rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų. Specialios paskirties įmonė turi teisę pasitelkti kitus atliekų tvarkytojus. Taisyklės parengtos ir patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atlieki, tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 0714 įsakymu Nr.217 „Dėl atlieki], tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 10 d. nustato, kad atliekų tvarkymas apima atliekų prevencijos, apskaitos, deklaravimo, susirinkimo, rūšiavimo, ženklinimo, gabenimo, saugojimo, naudojimo bei šalinimo veiklą. Vadovaujantis šio įstatymo 4 str. 3 d. komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant jų surinkimą iš gyventojų, organizuoja savivaldybės, pagal 3 i str. savivaldybės leidžia ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose. Savivaldybės savo teritorijose organizuoja atliekų tvarkymą bei nustato komunalinių atliekų tvarkymo tarifus. Vadovaujantis aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymo Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 49 p., vietos savivaldos institucijos organizuoja atliekų tvarkymo sistemas, reikalingas savivaldybių teritorijose įsidarančioms atliekoms tvarkyti, ir apimančias visas atliekas, išskyrus įmonių atliekas, kurios perduodamos tvarkyti leidime nurodytoms atliekų tvarkymo įmonėms. Šio įsakymo 51 punktas įpareigoja savivaldybių tarybas taisyklėse apibrėžt; atliekų tvarkymo sistemos organizavimą. Pagal įsakymo 58 punktą, atliekų tvarkymo sistemoms prižiūrėti vietos savivaldos institucijos gali steigti specialiosios paskirties bendroves arba sudaryti sutartis su privačiomis ar valstybėm įmonėmis. Gyventojai, įmonės- ir organizacijos privalo naudotis vietos savivaldos institucijų nustatytomis atliekų tvarkyme sistemomis (išskyrus atskirus atvejus). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsniu savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Šių paslaugų teikimą savivaldybė organizuoja per viešųjų paslaugų teikėjus, tame tarpe ir savivaldybės įmones. Akcinių bendrovių įstatymo (1994 07 05) 5 straipsnis nustatė, kad bendrovėms, vykdančioms valstybei' gyvybiškai būtinas funkcijas arba toms bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti nustatomas specialios paskirties bendrovių statusas. Visų nurodytų teisės aktų analizė leidžia teigti, kad savivaldybių taryboms suteikta teisė savarankiškai pasirinkt! ir nustatyti kaip organizuoti miesto atliekų tvarkymo sistemą. Šios sistemos priežiūrai savivaldybėms suteikiama teisė steigti specialios paskirties bendroves. Panevėžio miesto savivaldybė komunalinių atliekų tvarkymo darbus pavedė jau įsteigtai ir veikiančiai specialios paskirties bendrovei. Savivaldybės taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę pasirinkti, kas eksploatuos savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą, nuspręsti, kaip bus reglamentuojama, organizuojama ir administruojama savivaldybės atliekų tvarkymo sistema. Viešosios atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo paslaugos teikėją savivaldybės taryba turi teisę pasirinkti laisvai, konkrečiu atveju nuspręsdama kaip jai tikslinga ir naudinga. Jeigu savivaldybės tarybos tvirtinamose atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad įmokas už atliekų surinkimą ir jų tvarkymą susirenka pati bendrovė, savivaldybės taryba gali be jokių apribojimų pavesti kaip privalomą užduotį savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoti savo kontroliuojamai specialios paskirties bendrovei. Panevėžio miesto savivaldybė, tvirtindama Taisykles, nustatė, kad įmokas už atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų susirenka pati įmonė ir nusprendė, kad ekonomiškai tikslinga atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoti pavesti AB „Panevėžio specialus autotransportas“ kaip privalomą užduotį. Šiuo pavedimu bendrovei nebuvo suteikta išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, o specialios paskirties bendrovei nustatyta konkreti užduotis. Tokią teisę savivaldybės tarybai suteikia įstatymas Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių. Nepagrįstas Konkurencijos tarybos teiginys, kad kita įmonė - UAB „Švaros komanda“ negali tęsti savo veiklos. Įmonė gali teikti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos juridiniams asmenims - įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms gali imtis pakuočių atliekų tvarkymo veiklos, pavojingų ir specifinių atliekų surinkimo, jų tvarkymo ar naudojimo veiklos. Įmonėms ir organizacijoms suteikta teisė pačioms pasirinkti susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo būdą, todėl jei nuspręstų, kad tai tikslinga ir ekonomiškai naudinga, be jokių apribojimų galėtų sudaryti sutartis su UAB „Švaros komanda“.

Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo Panevėžio miesto savivaldybės skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 23 kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Konkurencijos taryba neginčija savivaldybių teisės savarankiškai veikti ir organizuoti atliekų išvežime sistemą Tačiau nė viena teisė nėra absoliuti: realizuodama šią savo teisę savivaldybė turi užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų sąžiningos konkurencijos laisvės, ūkinės veiklos laisvės principų įgyvendinimą turi laikytis galiojančių įstatymų, taip pat ir Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Teisės aktai nesuponuoja savivaldybėms teisės savo nuožiūra teikti vienam ar kitam ūkio subjektui privilegijas kito ūkio subjekto atžvilgiu ar suteikti atskiriems ūkio subjektams išimtines ar specialiąsias teises veikti rinkoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldos institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad negalime įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, j asmens ūkinės veikios laisvė gali būti ribojama tik tada, kai yra būtina saugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tokie draudimai gali būti nustatyti tik įstatymu, turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 10 06 nutarimas). Galiojantys įstatymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumato draudimo ūkio subjektams verstis atliekų surinkimo iš gyventojų verslu. Neginčijama savivaldybės teisė steigti specialiosios paskirties bendroves atliekų tvarkymo sistemoms prižiūrėti, tačiau jokia įstatymo norma nenurodo, kad tokią bendrovę įsteigus, kitos privačios įmonės praranda teisę veikti rinkoje ir teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Panevėžio miesto savivaldybė Taisyklių 10 punktu suteikė specialios paskirties AB „Panevėžio komunalinis ūkis“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje, surenkant atliekas iš gyventojų. Šis sprendimas vienam ūkio subjektui suteikė privilegiją kitų komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų rinkoje veikusių subjektų atžvilgiu. Sis sprendimas taip pat sąlygojo konkurencijos sąlygų skirtumus šioje rinkoje veikusiems ūkio subjektams, nes kitos Panevėžio miesto atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmonės neteko galimybės surinkti atliekas iš gyventojų, o naujoms įmonėms buvo apribotos galimybės pradėti savo veiklą šioje rinkoje. Tokie veiksmai yra draudžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu nepriklausomai nuo to, ar ūkio subjektai turi galimybę veikti kitose atitinkamose rinkose, ar ne.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė 2002 04 18 prašyme išdėstytą reikalavimą, prašė panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą. Paaiškino, kad Panevėžio miesto savivaldybė neturi kitos išeities kaip tik atliekų tvarkymą organizuoti per specialiosios paskirties bendroves. Panevėžio mieste pasirinktas būdas atpigino atliekų tvarkymo paslaugą. Atsakovo Konkurencijos tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 05 30 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą nusprendė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagrindiniai norminiai aktai, reguliuojantys atliekų tvarkymą, yra 2000 10 12 Atliekų tvarkymo įstatymas Nr.VIII-787, Aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymas Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės. Šie norminiai teisės aktai įgalioja ir Įpareigoja vietos savivaldybes organizuoti atliekų išvežimą iš gyventojų, tačiau nei vienas iš šių norminių teisės aktų nenumato išimtinių teisių suteikimo kokiam nors ūkio subjektui ar ūkio subjektų grupei ir jokiai valdymo institucijai nėra numatyta teisė suteikti išimtines teises teikti šias paslaugas. Panevėžio miesto savivaldybė, priimdama Taisykles, 10 punktu suteikė specialios paskirties AB „Panevėžio komunalinis ūkis“ išimtinę teisę veikti atliekų surinkimo rinkoje, surenkant atliekas iš gyventojų. Šis sprendimas vienam ūkio subjektui suteikė privilegiją kirų, komunalinių atliekų surinkimo iš gyventojų rinkoje veikusių subjektų atžvilgiu. Pagal Taisyklių 10 punktą kiti atliekų tvarkytojai gali būti tik AB „Panevėžio komunalinis ūkis“ subrangovais, pastarajam sutikus ir pasitelkus kitus atliekų tvarkytojus. Pareiškėjas, vykdydamas specialius norminius teisės aktus ir jais vadovaudamasis, privalo vadovautis Konkurencijos įstatymu. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningą konkurencijos laisvę. Akivaizdu, kad pareiškėjas šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas pažeidė, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai 2002 02 28 nutarimu Nr.23 įpareigojo Panevėžio miesto savivaldybę pakeisti Taisyklių 10 punktą taip, kad jis atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 05 30 sprendimą ir priimti naują sprendimą- patenkinti Panevėžio miesto savivaldybės prašymą. Apeliacinio skundo dalyką grindžia tuo, kad Taisyklių 10 p. nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šis punktas priimtas vykdant įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (1994 07 05) 5 str. bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti nustatomas specialios paskirties bendrovių statusas. Pagal įstatymo „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ 1 priedėlį šiukšlių surinkimas, transportavimas priskirtina prie veiklos sričių, kuriose gali būti specialios paskirties bendrovės. Remiantis vietos savivaldos įstatymo 10 str., savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą organizuoja per viešųjų paslaugų teikėjus, tame tarpe ir savivaldybės įmones. Savivaldybių taryboms suteikta teisė savarankiškai pasirinku ir nustatyti kaip organizuoti miesto atliekų tvarkymo sistemą. Atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtintinus nuostatą, kad įmokas už atliekų surinkimą ir jų tvarkymą susirenka pati bendrovė, savivaldybės taryba gali be jokių apribojimų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoti pavesti kaip privalomą užduotį savo kontroliuojamai specialios paskirties bendrovei. Taisyklių 10 punktu AB „Panevėžio specialus autotransportas“ nebuvo suteikta išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, o nustatyta konkreti užduotis.

Konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Konkurencijos taryba neginčija savivaldybių teisės savarankiškai organizuoti atliekų išvežimo sistemą, tačiau realizuodama šią savo teisę savivaldybė turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konkurencijos įstatyme nustatytų ūkio subjektų ūkinės veiklos, sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos principų. Konkurencijos tarybos nuomone, galiojantys teisės aktai nesuteikia savivaldybėms teisės savo nuožiūra teikti vienam ar kitam ūkio subjektui privilegijas kito ūkio subjekto atžvilgiu ar suteikti atskiriems ūkio subjektams išimtines ar specialiąsias teises veikti rinkoje. Konkurencijos taryba neginčija savivaldybės teisės steigti specialiosios paskirties bendroves atliekų tvarkymo sistemoms prižiūrėti: Tačiau pavedimas atlikti tam tikras užduotis specialiosios paskirties įmonei negali ir neturi, virsti uždraudimu kitoms įmonėms teikti analogiškas paslaugas. Panevėžio miesto savivaldybė ne rik pavedė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ rinkti ir vežti atliekas iš pareiškusių pageidavimą gyventojų, bet ir uždraudė kitoms bendrovėms savarankiškai vykdyti analogišką veiklą. Tai patvirtina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštas Konkurencijos tarybai, kuriame nurodoma, kad minėtai specialios paskirties bendrovei suteiktos išimtinės teisės (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, 112 pusl). Savivaldybės argumentas, k; nagrinėjamos Taisyklės nesuteikia išimtinių teisių, o tik nustato pavedimą, yra nepagrįsta Taisyklės sąlygojo konkurencijos sąlygų skirtumus atliekų surinkimo rinkoje veikusiems ūkio subjektams, nes kitos Panevėžio miesto atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikiančios įmones neteko galimybės surinkti atliekas iš gyventojų, o naujoms pienėms buvo apribotos galimybės pradėti savo veiklą šioje rinkoje. Tokie veiksmai yra draudžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką bylą dėl Kretingos rajono savivaldybės sprendinio „Dėl atliekų tvarkymo Kretingos rajone organizavimo'' yra pabrėžęs, kad savivaldybės sprendimas paskirti specialiosios paskirties bendrovę atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi sudaro išskirtines sąlygas tai įmonei veikti rinkoje kuo palankiausiu režimu, t.y. priešingai Konkurencijos įstatymo 4 str. (Lietuvos vyriausiojo administraciniu teismo 2002 m. birželio 18 d. nutartis, adm. byla Nr. A-606/2002).

Pareiškėjo atstovai D.Noreikienė ir V.Bakšys, apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikydami apeliacinį skundą, išdėstė skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo argumentus bei nurodė, jog keisti Taisykles yra netikslinga, nes naujosios Atliekų tvarkymo įstatymo, įsigaliosiančio 2003 01 01, redakcijos 30 str. 4 d. yra nustatyta, jog: „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privaloma užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“, - taigi šiai įstatymo nuostatai ginčijamas Taisyklių punktas neprieštarauja.

Atsakovo atstovė E.Navickaitė prašo apeliacinį skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų argumentų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 05 30 sprendimas paliekamas nepakeistas, o Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2001 m birželio 7 d. sprendimu Nr.17-24 patvirtino Panevėžio atliekų tvarkymo taisykles ( toliau - Taisykles), kurių 10 p. nustatė, jog savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo darbus mieste, pavesdama specialios paskirties įmonei rinkti ir vežti atliekas iš daugiabučių gyvenamųjų narnų gyventojų, namų bendrijų ir privačių valdų gyventojų; specialios paskirties įmonė turi teisę pasitelkti kitus atliekų tvarkytojus. Taisyklės parengtos ir patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymu Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 3 d. yra nustatoma, jog komunalinių atliekų tvarkymą, įskaitant jų surinkimais gyventojų, organizuoja savivaldybės. Pagal įstatymo 31 str. savivaldybė leidžia ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose. Aplinkos ministro 1999 07 14 įsakymo Nr.217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 51 punkte nustatytas įpareigojimas savivaldybių taryboms taisyklėse apibrėžti atliekų tvarkymo sistemos organizavimą. Pagal įsakymo 58 punktą, atliekų tvarkymo sistemoms prižiūrėti vietos savivaldos institucijos gali steigti specialiosios paskirties bendroves arba sudaryti sutartis su privačiomis ar valstybės įmonėmis. Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje nustatoma, jog savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Šių paslaugų teikimą savivaldybė organizuoja per viešųjų paslaugų teikėjus, tame skaičiuje ir savivaldybės įmones. Akcinių bendrovių įstatymo (1994 07 05) 5 straipsnis nustatė, kad bendrovėms, vykdančioms valstybei gyvybiškai būtinas funkcijas arba toms bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas, gali būti nustatomas specialios paskirties bendrovių statusas.

Šiais teisės aktais, kaip pagrįstai teigia pareiškėjas, savivaldybių taryboms suteikta teisė savarankiškai pasirinkti ir nustatyti kaip organizuoti miesto atliekų tvarkymo sistemą kurios priežiūrai ' savivaldybėms yra suteikta teisė steigti specialios paskirties bendroves. Tačiau pagrindinis principas, kuriuo grindžiama vietos savivalda, įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo (toliau VSĮ) 4 str., yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti visų teisiniams santykiams taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, ginčijamame teisės akte, ir pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad Taisyklių 10 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 str. nustatytus reikalavimus:

Savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę;

Savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Kaip matyti iš Tarybos 2001 06 07 sprendimo Nr. 17-24 2 p. bei juo patvirtintų Taisyklių 10 p., atsakovas sudarė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išskirtines ir išimtines sąlygas veikti rinkoje kuo palankiausiu sau režimu, o kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai pateko į diskriminacinę padėtį, t.y. priešingai Konkurencijos įstatymo 4 str. suteiktos privilegijos bei nustatytos diskriminacinės sąlygos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, todėl Konkurencijos taryba 2002 02 28 sprendimu Nr.23 teisėtai bei pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti įstatymo pažeidimą.

Kadangi Konkurencijos tarybos 2002 02 28 sprendimo Nr.23 teisėtumas tikrinamas vertinant ar teisingai taikytos ir aiškintos teisės normos, reguliavusios ginčo teisinius santykius jų susiformavimo metu, teisinio pagrindo remtis įstatymo, kuris ginčijamo sprendimo priėmimo bei bylos nagrinėjimo metu negalioja, nuostatomis nėra.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 139 str., 140 str. 1 d. 1 p. Kolegija

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiamą.

 

Teisėjai

G.Kryževičius

N.Piškinaitė

A.Baranovas