Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Giedrei Jarmalytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2007-07-05 priėmė nutarimą „Dėl UAB „Žemės vystymo fondas”, UAB „Žemės vystymo fondas 18” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams” Nr. 2S-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” naudotus reklaminius teiginius: „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos” klaidinančia reklama; 2) įpareigoti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” solidariai nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą ir reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami; 3) įpareigoti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” solidariai paneigti nurodytą klaidinančią reklamą Konkurencijos tarnybos nurodytu būdu; 4) skirti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” solidariai 19000 Lt piniginę baudą; 5) įpareigoti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” solidariai per 14 dienų nuo nutarime nurodytų įpareigojimų įvykdymo informuoti Konkurencijos tarybą apie įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 114-117).

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą dalyje dėl UAB „Žemės vystymo fondas“ atsakomybės. Savo reikalavimus UAB „Žemės vystymo fondas“ pagrindė tuo, jog Konkurencijos tarybos išvados, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ yra reklamos davėjas, visiškai nepagrįsti, neteisingi, pagrįsti spėliojimais, prielaidomis ir siekiu kuo skubiau taikyti atsakomybę. Nurodė, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ negali būti laikomas atsakingu už Nutarime įvardintos reklamos gamybą, skleidimą ir paneigimą, nes neteisėta yra skirti sankcijas ir įpareigojimus net nenustačius priežastinio ryšio tarp reklamos skleidimo ir UAB „Žemės vystymo fondas“ veiksmų, neįrodžius kaltės. UAB „Žemės vystymo fondas“ paaiškino, kad pirmąjį žemės pirkimo-pardavimo sandorį sudarė 2004-11-10. Tuo metu galioję teisės aktai numatė galimybę juridiniam asmeniui įsigyti tiek žemės, kad bendras įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 2000 ha. Paskutinį žemės pirkimo sandorį UAB „Žemės vystymo fondas“ sudarė 2006-02-03 ir nuo šios dienos neįsigijo nei vieno hektaro žemės, t.y. užsiėmė tik turimo turto valdymu. UAB „Žemės vystymo fondas“ neginčija, kad jos ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ vadovas yra tas pats asmuo, kad abiejų įmonių akcininkas yra tas pats juridinis asmuo, abi bendrovės įsikūrusios tuo pačiu adresu, abi vadovaujamos to paties direktoriaus, tačiau ginčo reklama nei pajamų, nei kitų teigiamų rezultatų konkrečiai UAB „Žemės vystymo fondas“ negali suteikti. Tokiu būdu su ginčo reklama UAB „Žemės vystymo fondas“ yra nesusijęs, todėl bendrovė negali būti įpareigota pagrįsti kitos įmonės reklamos teiginius. UAB „Žemės vystymo fondas“ neprisidėjo prie ginčijamos reklamos gamybos, neįtakojo jos skleidimo ir negali būti atsakingas už kitos įmonės sprendimus bei veiksmus. Akcentavo, jog ta aplinkybė, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ yra atskiri privatūs juridiniai asmenys, kurie atskirai planuoja ir vykdo savo veiklą, Konkurencijos taryboje nebuvo vertinta ir Nutarime dėl to plačiau nepasisakyta, todėl Nutarimas yra naikintinas.

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 18“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos Nutarimą. Savo reikalavimą ir nesutikimą su Nutarimu UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pagrindė tuo, kad tiek tyrimo, tiek posėdžio metu Konkurencijos tarybai jis pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčijami reklamos teiginiai atitinka tikrovę. Tačiau Konkurencijos tarybos Nutarimas priimtas paskubomis, iš esmės nevertinat UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pateiktų įrodymų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pažymėjo, kad nei Konkurencijos taryba, nei skundėjai, kurie skundė ginčo reklamą, iš esmės neginčija, jog tuo metu, lyginant su praeitais laikotarpiais, žemė iš tiesų buvo brangiausia, todėl visiškai nepagrįsta ir neaiški Konkurencijos tarybos išvada, kad teiginys „žemė dabar brangiausia“ neįrodytas. Be to, teiginį „žemė dabar brangiausia“ būtina vertinti neatsiejamai nuo kitų teiginių, t.y., kad nustojus subsidijuoti, ji atpigs. Teiginys, kad „po kelerių metų Europos Sąjunga nustos subsidijuoti“, paremtas vieša ir oficialia informacija. Mano, kad teiginys „Dohos derybų raunde ES pateiktas pasiūlymas iki 2013 metų panaikinti reikalaujamas subsidijas“ Konkurencijos tarybos nebuvo tinkamai išanalizuotas. Oficialiame Europos Sąjungos tinklalapyje išspausdinta informacija, kurią tvirtina Europos Sąjungos pareigūnai oficialių susitikimų ir konferencijų metu, ir kurios nuostatas atkartoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, negali būti priskiriama prie tikimybių ar prielaidų. Atkreipė dėmesį, kad reklamoje kalbama apie laikotarpį po 2013 metų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Konkurencijos tarybai pateikti duomenys apima laikotarpį tik iki 2013 metų, todėl nepagrįsta ir neteisėta pripažinti reklamą klaidinančia, jei UAB „Žemės vystymo fondas“ teiginiai dėl subsidijų panaikinimo iki šiol nėra paneigti. Tuo tarpu pripažinus, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos pareigūnai pateikė klaidingą informaciją, galima pagrįstai teigti, kad „Žemės vystymo fondas 18“, kaip ir ūkininkai, buvo suklaidinti ir sąžiningai klydo, todėl Nutarimu skiriamos sankcijos yra akivaizdžiai per didelės. Taip pat paaiškino, jog iki šiol nėra pateikta jokių argumentų, paneigiančių UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklamoje pateiktą nuomonę, kad, jos manymu, žemė atpigs, perpus mažiau kainuos. UAB „Žemės vystymo fondas 18“ manymu, mažesnės žemės ūkio paskirties žemės kainos – tikėtina subsidijų panaikinimo pasekmė.         UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pažymėjo, kad Nutarime paminėta reklama iššaukė labai didelį visuomenės ir politikų susidomėjimą, todėl reklamos laikotarpiu bendrovė sudarė vienintelį sklypų pirkimo-pardavimo sandorį (2007-05-25). Tai patvirtina, kad reklama visiškai nepaveikė žemės sklypų savininkų apsisprendimo parduoti žemę, todėl nepagrįstai didelės sankcijos ir įpareigojimai paneigti reklamos teiginius sukelia abejonių dėl Nutarimo priėmimo objektyvumo ir nešališkumo.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ skundus su skunduose išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas” skundą nurodė, kad neginčija, jog UAB „Žemės vystymo fonas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” yra atskiri juridiniai asmenys, tačiau pažymėjo, kad yra būtina atsižvelgti į šių dviejų bendrovių sąsajas ir bendrą interesą. Kadangi abiejų bendrovių akcininkas yra tas pats juridinis asmuo, todėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) prasme jos laikytinos susijusiais ūkio subjektais. Be to, abiejų įmonių vadovas yra tas pats asmuo, ta pati faktinė buveinė, kontaktiniai telefonų ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas. UAB „Žemės vystymo fondas” internetiniame puslapyje nurodoma, kad „Žemės vystymo fondas – tai investicinių įmonių grupė, užsiimanti žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimu, nuoma ir valdymu”. Šiame puslapyje pateikiama informacija apie visą įmonių grupę, neišskiriant atskirų bendrovių. „Žemės vystymo fondo” grupės nuperkami žemės sklypai yra paskirstomi grupei priklausančioms įmonėms, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytos 500 ha ribos peržengimo, bet faktiškai visai grupei kontroliuojant žymiai didesnius plotus. Atsižvelgiant į tai, kad „Žemės vystymo fondas” yra investicinių įmonių grupė ir į tai, kad Nutarime įvertinta reklama yra naudinga visai grupei, kadangi egzistuoja bendras visų grupėje dalyvaujančių įmonių interesas, bei į tai, kad tiek UAB ‚Žemės vystymo fondas“ tiek ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ vadovauja tas pats direktorius, o pačioje reklamoje nurodomas būtent UAB „Žemės vystymo fondas” pavadinimas, yra aiškus bendras Nutarime minimų įmonių suinteresuotumas reklama.

 Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas 18” skundą nurodė, kad reklamos teiginys „žemė dabar yra brangiausia” nėra pagrįstas. Palyginusi bylos nagrinėjimo metu buvusias žemės kainas su prieš tai buvusiomis, Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog žemė bylos nagrinėjimo metu buvo brangesnė nei anksčiau. Tuo tarpu būsimas žemės kainų lygis priklauso nuo daugelio ekonominių ir politinių faktorių, tarp jų ir pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas 18” minimo galimo Europos Sąjungos subsidijų panaikinimo. Tačiau reklamos naudojimo metu nebuvo (ir iki atsiliepimo pateikimo nėra) priimta ir viešai paskelbta jokių oficialių sprendimų Europos Sąjungos subsidijų žemės ūkiui panaikinimo klausimu. O kitų veiksnių, galinčių įtakoti žemės kainą Lietuvoje, UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apskritai nevertino. Atsakovas neginčijo fakto, kad Dohos derybų metu Pasaulinės prekybos organizacijos narės iškėlė tikslą panaikinti eksporto subsidijas, bet pažymėjo, kad derybų metu priimta deklaracija yra tik bendro Pasaulinės prekybos organizacijos narių ketinimo išraiška, o ne privalomo pobūdžio dokumentas. Visi kiti pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas 18” pateikiami argumentai dėl eksporto subsidijų panaikinimo susiję su vykstančiomis Dohos derybomis, todėl taip pat nepagrįsti. Pareiškėjo UAB „Žemės vystymo fondas 18” skunde pateikta informacija dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams mažėjimo ir jų mokėjimo tvarkos keitimo niekaip negali būti siejama su eksporto subsidijų panaikinimu ir naudojama kaip įrodymas reklaminiam teiginiui pagrįsti. Teiginiai „žemė tikrai atpigs” bei „žemė perpus mažiau kainuos”, neatsiejami nuo anksčiau aptartų „žemė dabar brangiausia” bei „Europos Sąjunga nustos subsidijuoti”, kadangi pateikiami kaip eksporto subsidijų nutraukimo pasekmė. Taigi, būtinybė juos įrodinėti kiltų tik tada, jei tiksliai būtų žinoma, kad Europos Sąjunga eksporto subsidijas tikrai panaikins. Kadangi eksporto subsidijų panaikinimo aplinkybė lieka neįrodyta, nebūtina įrodinėti su šia aplinkybe susijusių teiginių. Nors pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 18” skunde nurodo, kad tokia reklamoje nurodyta įvykių pasekmė yra tik jo nuomonė, tačiau žemės atpigimas reklamoje pateikiamas kaip tikrai įvyksiančio fakto rezultatas, o tai stiprina klaidinančios reklamos pobūdį. Pažymėjo, kad klaidinančios reklamos konstatavimui pakanka nustatyti galimybę, jog vartotojų ekonominis elgesys gali būti paveiktas, o ne konkretų ekonominio elgesio pasikeitimo faktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos radijo 1-ąja programa nuo 2007-04-02 iki 2007-05-02 71 kartą; Lietuvos nacionalinės televizijos kanalu nuo 2007-04-02 iki 2007-05-31 152 kartus, nuo 2007-06-01 iki 2007-06-07 8 kartus; Marijampolės TV nuo 2007-04-02 iki 2007-06-03 129 kartus; KTV plius nuo 2007-04-02 iki 2007-06-03 214 kartų; Splius nuo 2007-04-02 iki 2007-05-29 633 kartus (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 31-34) buvo skleidžiama tokio tūrinio reklama:

„-Žinai, dėde, aš manau žemę parduoti. Kas tie 10 hektarų: nei ūkininkas, nei verslininkas.

 -Manau, kad gerai, Sauliau, nusprendei. Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos.

-Tai gal, dėde, gerą pirkėją žinai?

-Žinau ir drąsiai galiu rekomenduoti.“

Besibaigiant minėtiems reklaminiams teiginiams, buvo rodomas ar garsinamas tekstas: „Žemės vystymo fondas – patikimas Jūsų žemės pirkėjas ir puoselėtojas“.

UAB „Žemės vystymo fondas 18“ 2007-06-14 Konkurencijos tarybą raštu (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 51 - 57) informavo, kad, pilnai neišnaudojus reklamos biudžeto, reklama buvo dar 8 kartus parodyta per Lietuvos nacionalinę televiziją nuo 2007-06-01 iki 2007-06-07.

Teismas priėjo išvadą, kad tarp pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fonas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos nėra ginčo dėl naudotos reklamos skleidimo fakto ar dėl pačios reklamos teksto turinio. Šalių pozicijos skiriasi dviem klausimais: 1) dėl to, kas šiuo konkrečiu atveju yra reklamos davėjas; 2) dėl to, ar naudota reklama yra klaidinanti.

Teismas pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos davėju laikomas asmuo, kurio iniciatyva ir interesaisnaudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama)reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.).

Teismas nustatė, kad 2007-01-17 AB „Agrovaldymo grupė“ (dabartinis pavadinimas AB „Agrowill Group“, toliau tekste – AB „Agrowill Group“) ir UAB Žemės vystymo fondas 18“ sudarė Verslo valdymo paslaugų teikimo sutartį Nr. ŽVF 8 (t. 3, b. l. 66 - 77). Šios sutarties dalykas yra verslo valdymo paslaugos, kurias operatorius – AB „Agrowill Group“ – teikia UAB „Žemės vystymo fondas 18“. Šios sutarties kontekste verslo valdymo paslaugos – tai intelektinės verslo valdymo (operatoriaus) paslaugos, tarp kurių UAB „Žemės vystymo fondas 18“ verslo valdymas klientų paieškoje ir kitos minėtos sutarties Priede Nr. 1 įvardintos verslo valdymo paslaugos. UAB „Media house“ ir AB „Agrowill Group“ 2007-03-02 sudarė sutartį (t. 3, b. l. 10-13), pagal kurią UAB „Media house“ įsipareigojo AB „Agrowill Group“ teikti sutartyje numatytas paslaugas: reklamos laiko bei ploto žiniasklaidoje užsakymą ir pirkimą bei kitas su reklamos užsakymu susijusias paslaugas (sutarties 2.1 p.), o AB „Agrowill Group“ įsipareigojo mokėti už suteiktas paslaugas. UAB „Žemės vystymo fondas 18“ 2007-03-15 užsakymu-sutartimi (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 30) kreipėsi į AB „Agrowill Group“, prašydami organizuoti UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklamos pagaminimą ir paskelbimą pagal nurodytą informaciją, tarp kurios minimas reklamos paskelbimas LR1 ir LTV eteryje pagal suderintą reklamos grafiką ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reikalavimus, reklamoje įvardijant „Žemės vystymo fondas“ kaip bendrinį lengviau įsimenamą – UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pavadinimą. Užsakyme nurodyta, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas garantuojamas po visos reklamos transliavimo pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. Užsakyme yra nurodyta, kad UAB „Žemės vystymo fondas 18“ vadovaujasi tarp šalių pasirašyta Verslo valdymo paslaugų teikimo sutartimi Nr. ŽVF 8. Teismui pateiktame VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2007-10-11 rašte (t. 1, b. l. 62) nurodyta, kad reklamos užsakymus pateikė UAB „Media house“, su kuria VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ yra pasirašiusi Agentūrinio bendradarbiavimo sutartį. Rašte pažymėta, kad UAB „Media house“ pateikiamuose užsakymuose klientu įvardintas „Žemės vystymo fondas“. Iš esmės analogiška informacija nurodoma ir VšĮ „Marijampolės televizija“ (t. 3, b. l. 55, 56), UAB „Pictura“ (KTV Plius televizija) (t. 3, b. l.52, 53) bei UAB „Telerena“ (Splius televizija) (t. 3, b. l. 30, 31) raštuose. UAB „Media house“, atsakydama į teismo paklausimą šioje byloje, 2007-10-31 rašte (t. 3, b. l. 1) nurodė, kad ji nebuvo sudariusi sutarčių su UAB „Žemės vystymo fondas“ ar UAB „Žemės vystymo fondas 18“. Paaiškino, kad atskira sutartis su UAB „Žemės vystymo fondas 18“ nebuvo sudaroma, nes ši bendrovė pateikė tik vieną užsakymą dėl reklamos, o AB „Agrowill Group“ savo sutartimi garantavo už minėto užsakymo įvykdymą. Kartu su raštu teismui buvo pateiktas minėto UAB „Žemės vystymo fondas 18“ 2007-03-16 užsakymo, adresuoto UAB „Media house“ nuorašas, kuriame prašoma suplanuoti UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklaminę kampaniją pagal toliau nurodytą informaciją; tarp nurodytos informacijos yra minima trukmė – iki 2007 m. 06 mėn. (pagal suderintas datas), planuojamos skleidimo priemonės – radijas ir televizija (atskirai suderinta), kaina – ne daugiau kaip 300000 Lt, reklamoje įvardijamas „Žemės vystymo fondas“ kaip bendrinis lengviau įsimenamas – UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pavadinimas.

Surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ginčo reklamos davėjas – UAB „Žemės vystymo fondas 18“. Fakto, kad jis yra ginčo reklamos davėjas, neginčija ir pati UAB „Žemės vystymo fondas 18“. Tuo tarpu UAB „Žemės vystymo fondas“ skunde neigia, kad jis šiuo atveju kartu su UAB „Žemės vystymo fondas 18“ yra reklamos davėjas ir tvirtina, kad jis negali būti laikomas atsakingu už ginčo reklamos gamybą, skleidimą ir paneigimą, nes nėra priežastinio ryšio tarp reklamos skleidimo ir UAB „Žemės vystymo fondas“ veiksmų, nėra ir jo kaltės. Šiuos skundo teiginius UAB „Žemės vystymo fondas“ argumentavo, atkreipdamas dėmesį, kad nuo 2006-02-03 jis nėra įsigijęs nei vieno hektaro žemės, t.y. nuo 2006-02-03 užsiima išskirtinai tik turimo turto valdymu, todėl, jo teigimu, su ginčo reklama jis nėra susijęs ir jam negali būti keliamos prievolės pagrįsti kitos įmonės reklamos teiginius.

Konkurencijos taryba Nutarime konstatavo, kad reklamos davėjai šiuo atveju yra du – UAB „Žemės vystymo fondas 18“ ir UAB „Žemės vystymo fondas“. Tokią išvadą Konkurencijos taryba padarė, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, jog UAB „Žemės vystymo fondas 18“ užklaustas, kas yra ginčo reklamos davėjas, 2007-05-15 rašte (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 24 - 28) nurodė, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ 18“ užsakė ir šios įmonės interesais paskelbė Konkurencijos tarybos klaidinančia pripažintą reklamą. Nutarime Konkurencijos taryba konstatavo, kad reklama skleista UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ interesais, todėl abi šios bendrovės laikytinos nagrinėjamos reklamos davėjomis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pagrindinė veikla – žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimas, nuoma ir valdymas (t. 1, b. l. 106-108; t. 1, b. l. 164-168). Abi bendrovės patvirtino, kad jos įsikūrusios tuo pačiu adresu – Smolensko g. 10, Vilniuje, abiems vadovauja tas pats direktorius – R. Žvirblis, abiejų akcininkas yra tas pats juridinis asmuo, abi bendrovės ant savo firminių blankų nurodo tuos pačius kontaktinius telefonus, fakso numerius bei elektroninio pašto adresą.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos tarybos Nutarime nurodytos reklamos tikslas – paskatinti žemės ūkio paskirties žemės savininkus parduoti savo turimus žemės sklypus „Žemės vystymo fondui“ (reklamoje įvardintas konkrečiai šis pirkėjo pavadinimas). Bendrovės neneigia, kad reklamoje buvo nurodomi visai „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ bendri kontaktiniai duomenys (adresas, elektroninio pašto adresas, telefonas). Tai patvirtina, kad vartotojas, sureagavęs į reklamą, visais atvejais kreiptųsi į bendrą „Žemės vystymo fondas“ įmonių grupės buveinę ar bendrais įmonių grupės kontaktais. Atsižvelgiant į tai, kad reklamoje nurodytas „Žemės vystymo fondas“ yra investicinių įmonių grupė ir į tai, kad Nutarime įvertinta reklama buvo naudinga visai įmonių grupei, nes egzistuoja bendras visų grupėje dalyvaujančių įmonių interesas, bei į tai, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ vadovauja tas pats direktorius, jų bendri kontaktiniai duomenys, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju būta aiškaus ir neabejotino tiek UAB „Žemės vystymo fondas 18“, tiek ir „Žemės vystymo fondas“ suinteresuotumo skleista reklama. Nagrinėjamu atveju AB „Agrowill Group“ veikė kaip reklamos tarpininkas, reklama buvo skleidžiama UAB „Žemės vystymo fondas 18“ iniciatyva, tačiau ne tik UAB „Žemės vystymo fondas 18“, bet ir UAB „Žemės vystymo fondas“ interesais, nes skatino naudotis būtent šių dviejų bendrovių paslaugomis.

Antrasis byloje keliamo ginčo aspektas – ar ginčo reklama Konkurencijos tarybos Nutarime teisėtai ir pagrįstai pripažinta klaidinančia.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, priėmė Nutarimą, kuriame pripažino UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ naudotus reklaminius teiginius: „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai brangs, perpus mažiau kainuos“ klaidinančia reklama. Kvalifikuodama pažeidimą, Konkurencijos taryba vadovavosi Reklamos įstatymo 5 straipsniu. Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą.

Pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį reklamos davėjas atsako už klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Nepateikęs pakankamų duomenų reklamos teiginiams pagrįsti, subjektas laikomas kaltu. Atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą numatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje: už klaidinančios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais dokumentais, nustatė, kad, atlikdama tyrimą, Konkurencijos taryba vadovavosi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais vertinimo kriterijais, šiuo atveju – teisingumo kriterijumi. Remdamasi teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos“, Konkurencijos taryba pripažino neteisingais, nes reklamos davėjai UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ nei tyrimo metu, nei viešo posėdžio metu nepateikė minėtų reklaminių teiginių teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Konkurencijos taryba nurodė, kad iš bendrovių pateiktos informacijos nėra pagrindo daryti išvadų, kad, kaip teigiama reklamoje, žemė šiuo metu yra brangiausia ir kad po kelerių metų ji pigs, ir dar konkrečiau – kainuos per pusę mažiau. Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad bendrovių prielaidos dėl žemės kainos yra niekuo nepagrįstos, todėl klaidinančios. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ skleista reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto įtvirtinto teisingumo reikalavimo.

Išanalizavęs teisinį skleidžiamos reklamos reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Todėl nei Konkurencijos taryba, nei teismas, atlikdamas aktyvų vaidmenį administraciniame procese renkant įrodymus, neturi pareigos aiškintis objektyvaus faktų buvimo, nes tyrimo dalyku laikytinas tik reklamos davėjo turimų duomenų pakankamumo patikrinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-30 nutartyje adm. byloje Nr. A⁸²²-576/2009 yra pasisakęs, kad, tiriantis klaidinančios reklamos buvimo faktą subjektas (Konkurencijos taryba), turi ne rinkti įrodymus dėl reklamos teiginių pagrįstumo, bet patikrinti, ar reklamos davėjas turi pakankamai duomenų tokiems teiginiams pagrįsti. Taigi, įstatymo leidėjas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu įtvirtino pareigą ne Konkurencijos tarybai, o būtent reklamos davėjui įrodinėti naudotų reklaminių teiginių teisingumą.

Teismas nustatė, kad, priėmusi nutarimą pradėti tyrimą dėl UAB „Žemės vystymo fondas“ veiksmų atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, Konkurencijos taryba 2007-05-05 raštu Nr. (5.1-11)-6V-460 (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 15-16) kreipėsi į UAB „Žemės vystymo fondas“, prašydama pateikti įrodymus, kurie patvirtintų naudotos reklamos reklaminių teiginių teisingumą.

Į Konkurencijos tarybos 2007-05-05 raštą UAB „Žemės vystymo fondas 18“ atsakė 2007-05-15 raštu (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 24-28), kuriame išsamiai pasisakė dėl reklamoje naudotų teiginių teisingumo, nurodydama, kokia informacija, vadovaujantis ginčo reklama, buvo naudojama, pacitavo ir pakomentavo duomenis, kuriais rėmėsi naudodama ginčo reklaminius teiginius. Nurodė, kad „tiesioginės išmokos tapo prieinamomis ir naujosioms Europos Sąjungos narėms, tarp jų ir Lietuvai, todėl žemės sklypų kainos išaugo, tačiau esame įsitikinę, kad šiuo metu žemės sklypų kainos yra pasiekusios aukščiausius dydžius ir jos neturėtų kilti dėl daugelio aspektų. Akcentavo, kad „Dohos derybų raunde Europos Sąjunga pasiūlė iki 2013 metų panaikinti reikalaujamas subsidijas. Neginčijama, kad toks sprendimas neišvengiamai įtakoja žemės savininkų/ūkininkų sprendimus, nes be Europos Sąjungos subsidijų Lietuvos ūkininkams bus labai sunku konkuruoti išsiplėtusioje rinkoje su pigia produkcija“. Šiuos teiginius bendrovė pagrindė, cituodama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko B. Markausko žodžius. Paaiškino, kad „mūsų nuomone, Žemės ūkio rūmų pirmininko teiginiai akivaizdžiai patvirtina, kad po kelerių metų, tai yra iki 2013 metų, Europos Sąjungai nutraukus subsidijas, tai yra atvėrus rinką pagal Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus, galimai konkurencingi bus tik 3000 ūkių, kai išsilaikyti rinkoje Lietuvoje privalėtų ne mažiau 30000 ūkių“. UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pažymėjo, jog, praėjus žemės pirkimo suaktyvėjimo periodui, liks nenupirktos tik nederlingos žemės ir smulkių ūkininkų žemės, kurių nemodernizavus iki Europos Sąjungos subsidijų nutraukimo, t.y. iki 2013 metų, išsilaikyti rinkoje bus neįmanoma, todėl tokių sklypų pasiūla augs, o kainos kris. UAB „Žemės vystymo fondas 18“ taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra pateikta jokių argumentų, paneigiančių jos teiginius, todėl mano, kad reklamoje išdėstyti teiginiai atitinka tikrovę, neklaidina ir negali klaidinti asmenų, kuriems ji skirta ar kuriuos ji pasiekia, todėl ji yra teisinga ir visapusiška.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2007-05-30 raštu Nr. 2D-2689 (11.100) Konkurencijos tarybai atsakė (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 36-37), kad šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumato, kad po 2013 metų būtų nutrauktas paramos tiesioginėmis išmokomis teikimas.

Konkurencijos tarybos Vartojimo prekių skyrius, atlikęs tyrimą dėl UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ veiksmų atitikimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, 2007-05-31 surašė pranešimą (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 38-42), kuriame nurodė, kad UAB „Žemės vystymo fondas 18“, pagrįsdama nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumą, pateikė duomenis, kurie nesudaro pagrindo šiuos teiginius pripažinti teisingais, nes remiasi prielaidomis, tikimybėmis bei galimomis tendencijomis ir padarė išvadą, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir pasiūlė bendrovėms skirti sankcijas.

UAB „Žemės vystymo fondas 18“ 2007-06-14 pastabose dėl Konkurencijos tarybos pranešimo apie atliktą tyrimą dėl klaidinančios reklamos (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 51-56) pabrėžė, kad bendrovės pateiktas reklamos teiginių pagrindimas nesirėmė nei vienu neviešu pranešimu ar statistika ir akcentavo, kad vienas iš teisės principų yra tai, jog akivaizdūs faktai nereikalauja įrodinėjimo. Bendrovės manymu, esminis teiginys, kad Dohos derybų raunde Europos Sąjungos pateiktas pasiūlymas iki 2013 metų panaikinti reikalaujamas subsidijas negali būti priskirtas prie tikimybių ir prielaidų, nes tai yra oficialiame Europos Sąjungos tinklalapyje išspausdinta informacija. Bendrovė rašte taip pat pažymėjo, kad oficialūs aukščiausių Lietuvos politikų ir tarnautojų pranešimai taip pat negali būti vertinami kaip prielaidos ir tikimybės ir pacitavo dar keletą ankstesniame rašte neminėtų panašaus turinio Lietuvos valstybės tarnautojų bei Lietuvos ir Europos Sąjungos politikų viešų pranešimų, kurie, bendrovės manymu, pagrindžia reklamoje naudotų teiginių teisingumą. Papildomai akcentavo, kad UAB „Žemės vystymo fondas 18“ yra įsitikinusi, jog subsidijavimo nutraukimas tiesiogiai įtakoja žemės kainas, nes Lietuvos žemdirbys be Europos Sąjungos subsidijų ne tik kad negalės išsilaikyti konkurencingoje rinkoje, bet ir akivaizdu, kad nuostolingai veikiant žemės ūkyje žemės kaina nedidės. Kartu su šiuo raštu UAB „Žemės vystymo fondas 18“ Konkurencijos tarybai kaip įrodymus, patvirtinančius jos teiginius, pateikė: 2006-06-23 Peter Mendelson pranešimą „Doha. Kas statoma į pavojų?“ (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 66-71), 2007-04-02 Žemės ūkio ministerijos sekretorės D. Miniataitės pranešimą „ES kaimo plėtra siekiant didinti konkurencingumą: tradicinių ir netradicinių žemės ūkio sektorių tendencijos“ (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 72-76) ir kitų straipsnių iš laikraščių bei iš internetinių svetainių išrašų tekstus, kuriais rėmėsi rašte grįsdama ginčo reklamos teiginių teisingumą (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 62-65,77-79, 80, 81-82, 83-85, 86-87, 88).

Teismas, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ tyrimo metu Konkurencijos tarybai pateiktus aptartus raštus, juose pateiktą informaciją ir šių raštų priedus, daro išvadą, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ nepateikė Konkurencijos tarybai tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo reklamos teiginių teisingumą, nes pateikti interneto svetainių, laikraščių straipsnių ar pranešimų iš konferencijų išrašai nėra oficialūs duomenys, patvirtinti atitinkamų institucijų dokumentais, todėl jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais.

Teismas padarė išvadą, kad reklaminiai teiginiai: „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos“ galėjo suklaidinti reklamos vartotojus, priimant sprendimus dėl žemės pardavimo, nes šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai konkrečiai nenumato, kad po 2013 metų bus nutrauktas paramos tiesioginėmis išmokomis teikimas, be to reklamos davėjas šiuo atveju reklamos naudojimo metu neturėjo jokių konkrečių įrodymų, kad paramos nutraukimas sąlygos žemės kainų mažėjimą. Nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčo reklamos davėjos UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ ginčo reklaminių teiginių teisingumą grindė tik asmenine nuomone, prielaidomis, tikimybėmis, tendencijomis, t.y. teiginiais, kurių teisingumo negalėjo pagrįsti reklamos naudojimo metu. Teismas yra padaręs išvadą, kad bendrovių pateikti išrašai iš Europos Sąjungos ir Lietuvos internetinių svetainių ar laikraščių negali būti pripažinti pakankamais ir patikimais įrodymais, kurie pagrindžia naudotų reklaminių teiginių teisingumą, nes šių įrodymų patikrinti neįmanoma, t.y. jie nėra aiškūs, neginčijami ir nepaneigiami. Tai, kad bendrovių Konkurencijos tarybai pateikti įrodymai nėra neginčijami, t. y. kad jie gali būti paneigti, patvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007-05-30 raštas Nr. 2D-2689 (11.100) Konkurencijos tarybai, kuriame nurodyta, kad šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumato, kad po 2013 metų būtų nutrauktas paramos tiesioginėmis išmokomis teikimas. Be to, ir byloje atlikta ekspertizė sudaro pagrindą paneigti reklamos davėjų reklamoje naudotų teiginių teisingumą, ekspertizės akte (t. 4, b. l. 103-133) nurodant, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė priklauso „ne tik nuo UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklamoje ir paaiškinimuose paminėtų Europos Sąjungos subsidijų, bet ir nuo makroekonominių ir mikroekonominių, finansinių rodiklių, pasiūlos ir paklausos rinkoje, socialinių, politinių, teisinių, demografinių bei kitų veiksnių“. Tai įrodo, jog apeliuodamos į Europos Sąjungos subsidijų galimą mažinimą ar panaikinimą, reklamos davėjos UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ negali įrodyti, kad žemė po kelerių metų tikrai kainuos pigiau.

Teismas konstatavo, kad reklamos davėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ veiksmai pažeidė reklamos vartotojų teises į teisingą reklamą, todėl šių bendrovių kaltė dėl klaidinančios reklamos naudojimo yra įrodyta. Pareiškėjos, kaip reklamos davėjos, nepagrindė reklaminių teiginių, kuriuose nedviprasmiškai buvo tvirtinama, kad žemė dabar brangiausia, kad po kelerių metų Europos Sąjunga nustos subsidijuoti, kad žemė tikrai pigs ir kad kainuos perpus mažiau teisingumo jų naudojimo metu, todėl pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą reklamoje pateikti teiginiai laikytini neteisingais ir tai atitinka Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą klaidinančios reklamos naudojimą, už ką reklamos davėjas baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas konstatavo, kad Konkurencijos tarybos 2007-07-05 nutarimas „Dėl UAB „Žemės vystymo fondas”, UAB „Žemės vystymo fondas 18” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams” Nr. 2S-17, kuriuo nutarta pripažinti UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” naudotus reklaminius teiginius: „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos” klaidinančia reklama, yra teisėtas ir pagrįstas. Konkurencijos taryba, remdamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, už klaidinančios reklamos naudojimą pareiškėjoms UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pagrįstai paskyrė 19000 Lt piniginę nuobaudą ir įpareigojo abi bendroves solidariai nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą ir reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami bei solidariai paneigti nurodytą klaidinančią reklamą Konkurencijos tarnybos nurodytu būdu, todėl pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ skundai atmetė kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mano, jog vien tik ta aplinkybė, kad abi bendrovės yra įsikūrusios tuo pačiu adresu, vadovaujamos to paties asmens nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog reklama naudota UAB „Žemės vystymo fondas“ interesais, taigi nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

2. Tvirtina, kad reklamos iniciatoriumi laikytinas UAB „Žemės vystymo fondas 18“, o ne UAB „Žemės vystymo fondas“, nes teismas sprendime patvirtino, kad reklama buvo naudota UAB „Žemės vystymo fondas 18“ iniciatyva. UAB „Žemės vystymo fondas“ iniciatyvai užsakant reklamą įrodyti nepakanka aplinkybės, kad abi bendrovės yra įsikūrusios tuo pačiu adresu, vadovaujamos to paties asmens. Aplinkybę, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ negalėjo būti suinteresuoti reklamos užsakymu, pasak apelianto patvirtina tai, jog vadovaujantis Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis, įmonė nuo 2006-02-03 neturi teisės įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės (nes nuo 2006-02-03 turi 1948,10 ha). Todėl reklamos tikslas – paskatinti žemės savininkus parduoti šiam asmeniui žemės ūkio paskirties žemę – šiai bendrovei neaktualus. Šios aplinkybės teismas nevertino, be to, netinkamai taikė Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies normas.

3. UAB „Žemės vystymo fondas“ nepagrįstai nubaustas kaip kontroliuojanti įmonė (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalis). Mano, kad buvo supainiotos „kontroliuojančios“ ir „susijusios“ įmonių sąvokos, o teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 ir 16 dalies normas.

4. Nei atsakovas, nei teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1, 10 ir 11 dalys): atsakovas, priimdamas nutarimą nevertino, kiek buvo sudaryta sandorių dėl reklamos, nei atsakovas, nei teismas nesiaiškino reklamos pasekmių, nenustatinėjo nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nevertino kiekvieno ūkio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, nors konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas dviejų subjektų. Be to, atsakovas pažeidė nekaltumo prezumpciją, o teismas šios aplinkybės nevertino.

5. Atsakovas paskyrė nepagrįstą ir neteisėtą baudą, nes netyrė pažeidimo pavojingumo, pažeidimo trukmės, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui.

6. Teismas nevertino aplinkybės, kad reklama žemės sklypų savininkų apsisprendimo nepaveikė, nes reklamos transliavimo laikotarpiu buvo sudarytas vienintelis sandoris – 2007-05-25.

7. Mano, jog buvo vykdomas apelianto persekiojimas, kadangi 2007-05-30 „Lietuvos ryto“ žurnalistai jau žinojo apie Nutarimo turinį.

8. Į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis bylos baigtimi suinteresuoti asmenys – „Žemės vystymo fondas“ įmonių grupės įmonės, dėl kurių teisių ir pareigų teismas pasisakė.

Pareiškėjas UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų bei bylos aplinkybių vertinimu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad BUAB „Žemės vystymo fondas 18“ iniciavo klaidinančios reklamos užsakymą ir netinkamai taikė Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad reklamos teiginių teisingumas buvo įrodytas, tačiau teismas šiuo klausimu vertino ne visus pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimais prašo apeliacinius skundus atmesti. Pažymi, kad vertinant bendrovių bendrą interesą reklamos sklaida, būtina atsižvelgti į specifinę, teisės aktų apribojimų nulemtą, Žemės vystymo fondo įmonių grupės struktūrą, kai perkami sklypai paskirstomi tarp atskirų grupės įmonių bei į tai, kad apskaičiuojant bendrąsias pajamas UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ Konkurencijos įstatymo prasme laikytini susijusiais ūkio subjektais. Net ir turint omenyje, kad pati bendrovė UAB „Žemės vystymo fondas“ negali pirkti žemės, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės laikomos susijusiomis, skleista reklama galėjo atnešti tiesioginės naudos ir UAB „Žemės vystymo fondas“. Be to, reikia įvertinti ir liekamąjį reklamos poveikį, kai skleidimo pasekmės gali pasireikšti ne tik reklamos skleidimo metu, bet ir po to.

Nesutinka, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis turėjo būti įtrauktos ir kitos Žemės ūkio fondo įmonės, nes reklamoje į jas nebuvo jokios nuorodos, todėl tyrimo Konkurencijos taryboje metu jų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie veiksmai. Sutinka su teismo išvada, kad reklama skatino naudotis būtent UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklama.

Mano, kad visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ Nutarime buvo minima kaip kontroliuojanti bendrovė.

Vertina, kad tiek Konkurencijos taryba, tiek teismas išsamiai tyrė ir vertino visas aplinkybes, susijusias su pažeidimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliaciniai skundai atmestini.

Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl UAB „Žemės vystymo fondas”, UAB „Žemės vystymo fondas 18” veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams” Nr. 2S-17, kuriuo UAB „Žemės vystymo fondas” ir UAB „Žemės vystymo fondas 18” naudoti reklaminiai teiginiai: „Juo labiau, kad žemė dabar brangiausia. O po kelerių metų Europos Sąjungai nustojus subsidijuoti, manau, tikrai atpigs, perpus mažiau kainuos” pripažinti klaidinančia reklama.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams naudoti klaidinančią reklamą. Klaidinančia reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008).

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad subjektas, tiriantis klaidinančios reklamos buvimo faktą, turi patikrinti, ar reklamos davėjas turi pakankamai duomenų faktams pagrįsti. Todėl UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai, apelianto nuomone, galintys pagrįsti byloje nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumą, kurie nebuvo teikti Konkurencijos tarybai tyrimo metu ar apskritai surinkti po šio tyrimo arba, kurių apskritai nebuvo reklaminių teiginių naudojimo metu (pvz., Europos Parlamento 2007 m. lapkričio 12 d. raštas), neturi reikšmės Reklamos įstatymo 5 straipsnio prasme ir dėl to neturi būti vertinami nagrinėjamoje byloje.

Reklamos davėjas, siekdamas pagrįsti nagrinėjamus byloje reklaminius teiginius, rėmėsi tuo, kad Dohos derybų raunde Europos Sąjunga pasiūlė iki 2013 metų panaikinti reikalaujamas subsidijas; toks sprendimas neišvengiamai įtakoja žemės savininkų/ūkininkų sprendimus, nes be Europos Sąjungos subsidijų Lietuvos ūkininkams bus labai sunku konkuruoti išsiplėtusioje rinkoje su pigia produkcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko B. Markausko žodžiais, taip pat UAB „Žemės vystymo fondas 18“ rėmėsi tuo, kad iki šiol nėra pateikta jokių argumentų, paneigiančių jos teiginius. Vėliau buvo pateikti dar papildomi įrodymai nagrinėjamiems byloje reklaminiams teiginiams pagrįsti: 2006 m. birželio 23 d. Peter Mendelson pranešimas „Doha. Kas statoma į pavojų?“ (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 66-71), 2007 m. balandžio 2 d. Žemės ūkio ministerijos sekretorės D. Miniataitės pranešimas „ES kaimo plėtra siekiant didinti konkurencingumą: tradicinių ir netradicinių žemės ūkio sektorių tendencijos“ (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 72-76) ir kitų straipsnių iš laikraščių bei iš internetinių svetainių išrašų tekstai (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 62-65,77-79, 80, 81-82, 83-85, 86-87, 88). UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reklamos klaidingumą, iš esmės nevertino dalies pareiškėjo pateiktų įrodymų, tarp tokių įrodymų nurodė Europos Parlamento 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge (2005/2247(INI), tačiau šios rezoliucijos 14 punkte nurodyta, kad Europos Parlamentas pabrėžia svarbų ES pasiūlymą iki 2013 m. panaikinti savo eksporto rėmimo sistemą ir ragina paramos eksportui, valstybės prekybos įmonių ir paramos maistu srityse panašių veiksmų imtis ir kitas PPO nares; taip pat Europos Parlamentas pabrėžia, kad 2013 m. yra galutinis terminas šiam procesui atlikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtos rezoliucijos teisinį turinį, laikosi nuostatos, kad šioje rezoliucijoje tik pažymimas Europos Parlamento siekis pabrėžti, kad ES yra pateikusi pasiūlymą iki 2013 m. panaikinti savo eksporto rėmimo sistemą, tačiau ši rezoliucija negali būti laikoma nagrinėjamų reklaminių teiginių pagrindu, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šia rezoliucija reklamos davėjai nesirėmė Konkurencijos tarybos tyrimo metu.)

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tyrimo metu Konkurencijos tarybai pateiktus aptartus raštus, juose pateiktą informaciją ir šių raštų priedus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ nepateikė Konkurencijos tarybai tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo reklamos teiginių teisingumą, nes pateikti interneto svetainių, laikraščių straipsnių ar pranešimų iš konferencijų išrašai nėra oficialūs duomenys, patvirtinti atitinkamų institucijų dokumentais, todėl jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegija šiuo požiūriu atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumatė, kad po 2013 metų bus nutrauktas paramos tiesioginėmis išmokomis teikimas, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 2D-2689 (11.100) Konkurencijos tarybai, kuriame nurodyta, kad šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai nenumato, kad po 2013 metų būtų nutrauktas paramos tiesioginėmis išmokomis teikimas.

Reklamos davėjai reklamos naudojimo metu neturėjo jokių konkrečių įrodymų, kad paramos nutraukimas sąlygos žemės kainų mažėjimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai remiasi byloje atlikta ekspertize, kuri sudaro pagrindą paneigti reklamos davėjų reklamoje naudotų teiginių teisingumą, ekspertizės akte (t. 4, b. l. 103-133) nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės vertė priklauso „ne tik nuo UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklamoje ir paaiškinimuose paminėtų Europos Sąjungos subsidijų, bet ir nuo makroekonominių ir mikroekonominių, finansinių rodiklių, pasiūlos ir paklausos rinkoje, socialinių, politinių, teisinių, demografinių bei kitų veiksnių“.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai, kaip reklamos davėjai, nepagrindė reklaminių teiginių, kuriuose nedviprasmiškai buvo tvirtinama, kad žemė dabar brangiausia, kad po kelerių metų Europos Sąjunga nustos subsidijuoti, kad žemė tikrai pigs ir kad kainuos perpus mažiau teisingumo jų naudojimo metu, ir pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laikytini neteisingais bei atitinkančiais Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą klaidinančios reklamos naudojimą. Pirmosios instancijos teismo pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, teisėjų kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad tik UAB „Žemės vystymo fondas 18“, o ne UAB „Žemės vystymo fondas“ laikytinas reklamos davėju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas yra padaręs pagrįstą išvadą, kad Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai ginčijamame nutarime įvertintos reklamos davėjomis nurodė UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“. Šią išvadą pagrindžia šios aplinkybės: UAB „Media house“, atsakydama į teismo paklausimą šioje byloje, 2007-10-31 raštu (t. 3, b. l. 1) pateikė UAB „Žemės vystymo fondas 18“ 2007-03-16 užsakymo, adresuoto UAB „Media house“ nuorašą, kuriame prašoma suplanuoti UAB „Žemės vystymo fondas 18“ reklaminę kampaniją pagal toliau nurodytą informaciją; reklamoje įvardijamas „Žemės vystymo fondas“ kaip bendrinis lengviau įsimenamas – UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pavadinimas; teismui pateiktame VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2007-10-11 rašte (t. 1, b. l. 62) nurodyta, kad reklamos užsakymus pateikė UAB „Media house“, su kuria VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ yra pasirašiusi Agentūrinio bendradarbiavimo sutartį, iš minėto rašto, UAB „Media house“ pateiktų užsakymų ir 2007 m. sausio 2 d. sutarties priedo matyti, kad klientu yra įvardinamas „Žemės vystymo fondas“. Iš esmės analogiška informacija, kai užsakymuose klientu nurodomas Žemės vystymo fondas, nurodoma ir VšĮ „Marijampolės televizija“ (t. 3, b. l. 55, 56), UAB „Pictura“ (KTV Plius televizija) (t. 3, b. l. 52, 53) bei UAB „Telerena“ (Splius televizija) (t. 3, b. l. 30, 31) raštuose bei prie jų pridėtuose užsakymuose. Sprendžiant dėl UAB „Žemės vystymo fondas 18“ ir UAB „Žemės vystymo fondas“ suinteresuotumo nagrinėjama reklama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ pagrindinė veikla – žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimas, nuoma ir valdymas, byloje nagrinėjamos reklamos tikslas – paskatinti žemės ūkio paskirties žemės savininkus parduoti savo turimus žemės sklypus „Žemės vystymo fondui“ (reklamoje įvardintas konkrečiai šis pirkėjo pavadinimas). Šiuo požiūriu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad reklamoje buvo nurodomi ir „Žemės vystymo fondas“, ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ bendras adresas, elektroninio pašto adresas, telefonas, kad reklamoje nurodytas „Žemės vystymo fondas“ yra investicinių įmonių grupė, ginčijamame nutarime įvertinta reklama buvo naudinga visai įmonių grupei, nes egzistuoja bendras visų grupėje dalyvaujančių įmonių interesas, bei į tai, kad UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ vadovauja tas pats direktorius, jų bendri kontaktiniai duomenys.

UAB „Žemės vystymo fondas“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas paskyrė nepagrįstą ir neteisėtą baudą, nes netyrė pažeidimo pavojingumo, pažeidimo trukmės, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kiekvieno subjekto įtakos pažeidimo padarymui. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes Konkurencijos taryba ginčijame nutarime pakankamai atsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tuo tarpu apeliantas nenurodo, į kokias ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias aplinkybes turėjo atsižvelgti Konkurencijos taryba, dėl to šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas abstrakčiu. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba už klaidinančios reklamos naudojimą pareiškėjoms UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ nepagrįstai paskyrė 19000 Lt piniginę nuobaudą ir įpareigojo abi bendroves solidariai nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą ir reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami bei solidariai paneigti nurodytą klaidinančią reklamą Konkurencijos tarnybos nurodytu būdu.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek buvo sudaryta sandorių dėl reklamos, nei atsakovas, nei teismas nesiaiškino reklamos pasekmių, nes remiantis Reklamos įstatymu Konkurencijos tarybai pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų UAB „Žemės vystymo fondas“ ir UAB „Žemės vystymo fondas 18“ apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė