Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš

posėdžio pirmininkės L.Baltrūnaitės,

teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Sauliaus Svaldenio,

sekretoriaujant Nijolei Kerpauskienei,

dalyvaujant pareiškėjų UADB „Preventa“ atstovui Antanui Bimbiriui, AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Rimvydui Navickui, UAB „ If draudimas“ atstovui Dmitrijui Bogdanovui, UAB „ERGO Lietuva“ atstovui advokatui Jonui Masiokui,

atsakovo LR Konkurencijos tarybos atstovams Linai Darulienei, Vytautui Gliebui,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ Chrysleer Jeep autocentras“ atstovui Jurgitai Milaševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų UADB „Preventa „, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „If draudimas“ ,UAB „ERGO Lietuva“ atsakovui LR konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Chrysleer Jeep autocentras“, UAB „Inta“ dėl LR konkurencijos tarybos 2002-12-19 nutarimo Nr. 12/b panaikinimo,

LR konkurencijos taryba 2002-12-19 nutarimu Nr.l2/b (b.1.6-12) UADB „Preventa“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „If draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“ už Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p. pažeidimą, t.y. susitarimą nuo 2001-10-01 pradėti taikyti vieningą saugos lygių sistemą draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, taip eliminuodamos konkurenciją vienoje iš draudimo sąlygų, kadangi susitarė nekonkuruoti nustatant reikalavimus transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistemoms, skyrė baudas po 40.000 Lt kiekvienai Bendrovei. Pareiškėjai UADB „Preventa“ (b.1.2-4), AB „Lietuvos draudimas“ (b.1.30-32),UAB „If draudimas“ (b.1.51-52), UAB „ERGO Lietuva“ (b.1.89-93,157) prašė šį nutarimą panaikinti kadangi mano, jog Konkurencijos įstatymo 5 str. l d.l p. nepažeidė ir yra nepagrįstai nubaustos.

Pareiškėjas UADB „Preventa“ nurodė šiuos atsakovo nutarimo nepagrįstumo motyvus:

1. Atsakovas, konstatuodamas, kad sausumos transporto priemonių draudimas sudaro atitinkamą draudimo paslaugų rinką, neatsižvelgė į esminę aplinkybę, jog Bendrovės veiksmai nustatant automobilių draudimo nuo vagysčių saugos lygį, buvo susiję tik su brangių automobilių draudimu ir įtakos sausumos transporto priemonių draudimo rinkai neturėjo. Transporto priemonių draudimas nuo vagysčių rizikos yra savanoriškas. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, draudimo bendrovė, vadovaudamasi Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdybos 1998-05-20 patvirtintų Transporto priemonių savanoriško draudimo taisyklių 28 str., nustatančiu reikalavimus draudžiant transporto priemones nuo vagystės, gali pasirinkti kokias apsaugos priemones taikyti. Klientas su tuo gali sutikti arba nesutikti ir pasirinkti bet kurią iš 16 žinomų draudimo bendrovių, kuri tokių apsaugos priemonių nereikalauja. Keturių saugos lygių sistemą taikė ne tik šioje byloje ginčijamu atsakovo nutarimu nubaustos, bet ir kitos draudimo bendrovės (UADB „Baltijos garantas“, ADB „Snoro garantas“, UAB DK „Lindra“, LŽŪB Draudimas, UADB „Baltikums draudimas). Todėl mano, kad atsakovo nutarimo teiginys, jog lizingo įmonės reikalauja drausti transporto priemones tik 4 draudimo bendrovėse, negali būti pagrindas UADB „Preventa“ kaltinti konkurencijos ribojimu.

2. Atsakovas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir argumentus, kad Bendrovė draudimo veiklą reglamentuojančių įstatymų ribose veikė savarankiškai, atsižvelgdama į kriminogeninę situaciją ir rūpindamasi automobilių vagysčių prevencija. Pasikeitus situacijai, apdraudžiant transporto priemones, reikalavimai pirmajam saugos lygiui buvo pakeisti.

Mano, kad neteisinga atsakovo išvada, jog ant UAB „Mažasis prekeivis“ rengiamo leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ esantys UADB „Preventa“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ If draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“ logotipai bei neįgalioto UADB „Preventa“ darbuotojo parašas 2001-10-03 pranešime automobilių pardavimo atstovybėms, patvirtina konkurenciją ribojantį susitarimą. Nurodė, kad iš UAB „Mažasis prekeivis“ spausdintą standartinę produkciją pirko pastoviai. 2001 m. spalio mėnesį užsisakė atskirą leidinį su logotipais ir pateikė UAB „Mažasis prekeivis“ apsaugos lygius, kurie leidinyje „Lengvųjų automobilių., vertės Lietuvoje“ buvo atspausdinti. AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ If draudimas“, UAB „ERGO .Lietuva“ savo leidinius spausdina pačios.

Nurodė, kad UADB „Preventa“ Turto draudimo direktoriaus K.Taškūno pasirašytas rekomendacinio pobūdžio raštas buvo informacija automobilių pardavimo atstovybėms apie transporto priemonių saugos lygių sistemą draudžiant nuo vagystės rizikos. Paminėtas raštas jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo, kadangi jį pasirašė veikti Bendrovės vardu neįgaliotas Bendrovės darbuotojas. Nei viena prekybos automobiliais atstovybė pretenzijų dėl gautos informacijos UADB „Preventa“ nepateikė.

Pareiškėjo atstovas skundą ir jame išdėstytus motyvus teisme palaikė. Papildomai paaiškino, kad ryšio tarp 2001-10-03 UADB „Preventa“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ If draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“ atstovų pasirašyto naujų automobilių pardavimo atstovybėms adresuoto rašto ir UADB „Preventa“ valdybos 2001-10-04 nutarimo Nr.75 nėra.   2001-10-03 rašto UADB „Preventa“ nepaneigė.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad atsakovo nutarimas nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. LR konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p. numatytam pažeidimui yra būtinas susitarimas ir konkurencijos ribojimas ar galimybė riboti konkurenciją. Mano, kad atsakovas tyrimo metu neįrodė nei susitarimo, nei konkurencijos ribojimo. Bendrovė, reaguodama į faktines aplinkybes, kad ženkliai padidėjo automobilių vagysčių skaičius ir išaugo nuostolingumas draudžiant transporto priemones, 1999 m. suklasifikavo į automobilius montuojamas saugos priemones ir pradėjo reikalauti, kad į labiausiai vagiamus automobilius būtų įmontuojama palydovinio sekimo sistema „Mobi safe“, kadangi analogų rinkoje tuo metu nebuvo. 2002-10-03 rašte išdėstytus reikalavimus AB „Lietuvos draudimas“ savo veikloje taikė nuo 1999 metų. Draudimas yra kompensacinio pobūdžio paslauga. Šią paslaugą teikianti bendrovė privalo dirbti pelningai. Todėl pati turi įvertinti riziką ir nustatyti reikalavimus draudžiamam turtui.

2. 2001-10-03 bendras 4 draudimo bendrovių raštas konstatuoja faktą, kad draudimo bendrovės draudžiamų automobilių saugos sistemoms taiko panašius, bet ne identiškus reikalavimus. Paminėtas raštas yra rekomendacinio ir informacinio pobūdžio, išleistas tikslu informuoti brokerius, draudimo tarpininkus bei draudėjus. Jame nurodyta bendra saugos lygių klasifikacija, o ne vienodi reikalavimai. Draudimo sutarties šalims bei draudimo tarpininkams šis raštas nebuvo privalomas.

3. 2001-10-03 raštas konkurencijos neriboja, kadangi Lietuvos Respublikoje teisę verstis transporto priemonių draudimu, be AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Preventa“, UAB „ If draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, turi 11 ne gyvybės draudimo įmonių. Todėl klientams teisė rinktis neapribota. Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos konkuruoja draudimo tarifais, parduodamo produkto patrauklumu draudėjui, nuostolio sureguliavimo greitumu ir kokybe. Todėl mano, kad bendras raštas dėl saugos priemonių lygių vertinimo konkurencijos nesumažino ir neiškreipė.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ skundą bei jame išdėstytus motyvus teisme palaikė. Dėl 2001-10-03 rašto papildomai paaiškino, kad jame yra informacija, jog raštą pasirašiusios bendrovės vienodai klasifikuoja automobilių saugos lygių sistemas.

Pareiškėjas UAB „ERGO Lietuva“ skunde bei teisme pateiktame paaiškinime nurodė šiuos atsakovo nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo motyvus:

1. Draudimo įstatymas (24 str.6 d., 34(1) str.4 d.) draudimo bendrovės akcininkus bei valdymo organus įpareigoja užtikrinti patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą bei veiklos kontrolę. Mano, kad atsakovas Bendrovės pareigų, kylančių iš jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, vykdymą įvertino neteisingai ir draudžiamu susitarimu su konkurentais dėl prekės ar paslaugos pardavimo sąlygų, eliminuojant tarpusavio konkurenciją ir darant žalą vartotojams, pripažino nepagrįstai. Draudimo sutartys pagal savo pobūdį yra rizikos sutartys, kadangi draudimo bendrovė už tam tikrą atlyginimą perima iš draudėjo galimų nuostolių atsiradimo riziką. Todėl turi būti įvertinti visi rizikos faktoriai. Draudimo bendrovės, užtikrindamos patikimą ir apdairų draudimo įmonės valdymą, privalo tinkamai apskaičiuoti rizikos laipsnį, užtikrinti, kad draudimo veikla nebūtų nuostolinga ir draudimo bendrovė galėtų vykdyti pagal draudimo sutartis prisiimtus įsipareigojimus.

2. Transporto priemonių draudimas yra savanoriškas. Draudėjai pasirinkimo galimybę turi, kadangi be UAB „ERGO Lietuva“, leidimus drausti transporto priemones turi dar 15 draudimo bendrovių. Tarp šių bendrovių yra didelė konkurencija ir ją apsprendžia konkrečios draudimo bendrovės taikomų draudimo sąlygų visuma.

3. Atsakovo nutarime nurodytas UAB „ERGO Lietuva“ bendradarbiavimas su kitomis draudimo bendrovėmis, susijęs tik su ekstremalia kriminogenine situacija ir juo nebuvo siekiama eliminuoti konkurenciją dėl draudimo sąlygų tarp šių bendrovių. Nurodė, kad draudimo bendrovių veiksmai dėl 2001-10-03 rašto turėtų būti vertinami tik kaip priverstiniai ir laikini, turintys tikslinę paskirtį - užkirsti kelią automobilių vagystėms ir šiam tikslui pasiekti efektyviausia priemonė buvo techniškai patikimesnių apsaugos priemonių įrengimas. Bendrovė iš to vartotojų sąskaita jokios naudos negavo.

4. 2001-10-03 raštu naujų automobilių pardavėjai buvo informuoti ne apie naują bendrai priimtą sprendimą įvesti anksčiau netaikytas saugos priemones, o apie taikomų 4 saugos lygių grupavimo ir žymėjimo suvienodinimą pagal automobilio markę ir modelį. Atsakovas nekreipė dėmesio į pateiktus dokumentus, kad UAB „ERGO Lietuva“ reikalavimą draudžiamose nuo vagystės rizikos transporto priemonėse sumontuoti palydovinio sekimo sistemą „Mobisafe“ įvedė nuo 2000-04-01, t.y. prieš pusantrų metų iki tariamo kartelinio susitarimo. Skatinti tokių priemonių naudojimą draudimo bendroves įpareigojo Vyriausybės 1996-01-03 nutarimas Nr.4 „Dėl kovos su transporto priemonių vagystėmis kompleksinės programos“.

Mano, kad atsakovas 2001-10-03 raštą ir leidinį „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad UAB „ERGO Lietuva“ sudarė Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžiamą susitarimą, kuriuo tarp 4 draudimo bendrovių buvo eliminuota tarpusavio konkurencija dėl vienos iš draudimo sąlygų. Nurodė, kad konkurencinės sąlygos transporto priemonių draudimo rinkoje po 2001-10-03 nepasikeitė ir vartotojų galimybė pasirinkti draudimo bendrovę apribota nebuvo, draudimo sutarties sąlygų 2001-10-03 raštą pasirašiusios draudimo bendrovės nederino. Konkurencinė kova tarp 2001-10-03 raštą pasirašiusių draudimo bendrovių vyko ir po to, kai šis raštas buvo pasirašytas.

5. Mano, kad atsakovas, kvalifikuodamas UAB „ERGO Lietuva“ veiksmus santykiuose su UADB „Preventa“ ir skirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. paminėtos draudimo bendrovės turėtų būti laikomos vienu ūkio subjektu, kadangi abiejų bendrovių akcijos priklauso tam pačiam subjektui- Vokietijos kompanijai ERGO Europa Beteiligunsgesellshaft mbH. Paminėta Vokietijos kompanija paskyrė abiejų bendrovių valdymo organus, o UADB „Preventa“ valdybos ir stebėtojų tarybos narių dauguma -“ERGO Lietuva“ vadovai. Bendradarbiavimas tarp šių tarpusavyje susijusių įmonių, kontroliuojamų vieno juridinio asmens, Konkurencijos įstatymo 5 str. prasme iš viso neturėtų būti vertinamas.

Pareiškėjas UAB „If draudimas“ skundą teisme palaikė. Nurodė, kad susitarimo, ribojančio konkurenciją ir pažeidžiančio Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p., su AB „Lietuvos draudimas“, UADB „Preventa“, UAB „ERGO Lietuva“ nesudarė. Pritarė kitų pareiškėjų išdėstytiems motyvams. Taip pat nurodė, kad atsakovas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „If draudimas“ užima tik 7% transporto priemonių draudimo paslaugų rinkos.

Atsakovas su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, o 2002-12-19 nutarimą Nr.l2/b palikti galioti, kadangi jis pagrįstas tyrimo metu surinkta medžiaga, patvirtinančia , jog pareiškėjai susitarė nuo 2001-10-01 taikyti vieningą saugos lygių sistemą, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, taip eliminuodamos konkurenciją vienoje iš draudimo sąlygų (susitarė nekonkuruoti nustatant reikalavimus transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistemoms), tuo pažeisdami Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p., ir yra teisėtas. Atsiliepime į skundus (b.1.132-135,137-141) bei atstovai teisme, palaikydami atsiliepimuose   išdėstytus motyvus, nurodė šiuos pareiškėjų skundų nepagrįstumo motyvus:

l. Nors pareiškėjai konkurenciją ribojantį susitarimą neigia ir Konkurencijos taryba 2001-10-03 raštą vertina ne kaip susitarimą, o kaip vieną iš įrodymų, jog toks susitarimas tarp pareiškėjų buvo, tačiau paminėtą susitarimą patvirtina visuma tyrimo metu nustatytų faktų, kurie negali būti paaiškinami atsitiktiniu 4 draudimo bendrovių elgesio sutapimu ar tuo, kad buvo sekama rinkos lyderiu, objektyviu lygiagrečiu elgesiu ar lygiagrečiu elgesiu dėl pagausėjusių transporto priemonių vagysčių. Nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatas, susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, nebūtina nustatyti, kad susitarimas turėjo ar galėjo turėti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje, jei jis sudarytas tarp konkurentų. Neigiamą poveikį konkurencijai įstatymo leidėjas preziumuoja. Pats tarimosi tarp konkurentų faktas dėl vienokių ar kitokių pirkimo ar pardavimo sąlygų nustatymo yra laikomas draudžiamu ir ribojančiu konkurenciją. Vertinant ar ūkio subjektų susitarimas gali riboti konkurenciją tam tikroje rinkoje, atsižvelgiama ne į susitarime dalyvavusių ūkio subjektų skaičių, ir likusių tam tikroje rinkoje veikiančių subjektų skaičių, ką akcentuoja pareiškėjai, bet į nagrinėjamų ūkio subjektų užimamą rinkos dalį. Pareiškėjai sausumos transporto priemonių draudimo rinkoje 2001 metais kartu užėmė 81,2%, o draudžiant prabangius automobilius dar didesnę šios rinkos dalį. Nagrinėjamu susitarimu 4 draudimo bendrovių nustatytas reikalavimas I-am saugos lygiui priskirtose transporto priemonėse įrengti brangiausią palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“, draudimo paslaugos vartotojams automobilių įsigijimo kaštus padidino maždaug 7.000 -10.000 Lt. Vartotojai pateko į situaciją, kad negalėjo pasirinkti draudimo bendrovės, nereikalaujančios įrengti paminėtą apsaugos nuo vagysčių priemonę. Tai buvo pelninga tiek konkurenciją ribojantį susitarimą priėmusioms draudimo bendrovėms, tiek paminėtomis apsaugos priemonėmis prekiaujantiems ūkio subjektams, o rizikos našta buvo perkelta vartotojui.

Konkurencijos taryba, nustačiusi konkurencijos ribojimą, aplinkybę, jog šis ribojimas apėmė mažą sausumos transporto priemonių draudimo paslaugos grupę - automobilius, priskirtus I-ajam transporto priemonių draudimo saugos lygiui, įvertino kaip lengvinančią. Brangių automobilių draudimas priimant pareiškėjų ginčijamą nutarimą buvo vertinamas ne kaip atskira atitinkama rinka, o kaip sausumos transporto priemonių draudimo paslaugos rinkos segmentas. Nagrinėjamą konkurencijos ribojimą pripažinti mažareikšmiu pagrindo nebuvo, nes Konkurencijos įstatymas gina visų ūkio subjektų ir vartotojų, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, interesus.

2. Nurodė, kad pareiškėjų argumentai jog nagrinėjamas susitarimas buvo sąlygotas sudėtingos kriminogeninės padėties ir didėjančių transporto priemonių vagysčių mastų, atmestini, kadangi Konkurencijos įstatymas pareiškėjų nurodytų pagrindų susitarimą pateisinančioms priežastims nepriskiria. Sprendimas vienu metu pradėti taikyti vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos sistemoms, draudžiant nuo vagystės rizikos, negali būti aiškinamas kaip lygiagretus elgesys dėl išaugusio transporto priemonių vagysčių skaičiaus. Verslo interesus pareiškėjai galėjo ginti ir kitais būdais, priimdamos savarankiškus sprendimus (didinti bazines draudimo įmokas, didinti kliento atsakomybę vagystės atveju ir kt.). Pareiškėjai taip pat galėjo pasinaudoti teise kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl Konkurencijos įstatymo 6-8 str. numatytų bendrosios ir atskirosios išimčių, taikymo, tačiau nesikreipė.

3. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad draudžiamų automobilių saugos sistemoms taikė panašius, o ne identiškus reikalavimus. Nurodė, kad paminėtus pareiškėjų teiginius paneigia pareiškėjų atsakingų darbuotojų pasirašytas 2001-10-03 raštas naujų automobilių pardavimo atstovybėms pranešant apie nuo 2001-10-01 įsigaliojusią naują 4 draudimo bendrovių parengtą transporto priemonių saugos lygių sistemą. Paminėtame rašte nurodoma, kad reikalaujami saugos lygiai pagal automobilio markę ir modelį parenkami ištraukose iš leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“. Ant paminėto leidinio uždėti 2001-10-03 raštą pasirašiusių draudimo bendrovių logotipai patvirtina, kad paminėto leidinio užsakovai yra šį raštą pasirašiusios 4 draudimo bendrovė, t.y. pareiškėjai.

4. Taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų motyvais dėl 2001-10-03 rašto turinio, tikslo taikymo subjektų, teisinių pasekmių vertinimo, kadangi konkurenciją ribojantį susitarimą patvirtina visuma byloje nustatytų faktų, o paminėtas raštas yra vienas iš konkurenciją ribojantį susitarimą patvirtinančių įrodymų.

5. Konkurencijos taryba, skirdama pareiškėjams vienodo dydžio baudas, Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatų nepažeidė. Buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pažeidimas truko trumpą laiką, susitarimu buvo nustatyta ne prekės kaina, bet kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos, draudimo bendrovės jį nutraukė savo valia, ribojimas apėmė mažą nagrinėjamos rinkos transporto priemonių grupę, todėl itin didelės-žalos ūkio subjektų veiklai ir vartotojų interesams nepadarė. Kadangi pareiškėjai susitarime dalyvavo lygiomis teisėmis, kiekvienai draudžiamo susitarimo dalyvei buvo skirtos vienodo dydžio baudos.

6. UAB „ERGO Lietuva“ ir UADB „Preventa“ priimti sprendimai rodo, kad tuo metu bendrovės veikė savarankiškai ir nėra duomenų, kad UADB „Preventa“ sprendimus įtakojo ERGO grupė. Tuo metu, kai buvo sudarytas nagrinėjamas draudžiamas susitarimas, UAB „ERGO Lietuva“ akcijas valdanti Vokietijos kompanija ERGO Europa Beteilingunsgesellschaft mbH dar tik vykdė UADB „Preventa“ įsigijimą. Be to, pareiškėjas UADB „Preventa“ skunde teismui nurodo, kad priimdama sprendimus draudimo veiklą reglamentuojančių įstatymų ribose veikė savarankiškai ir apie jokį bendradarbiavimą su UAB „ERGO Lietuva“ nenurodė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Chrysler Jeep autocentras, kuris 2001-10-23 kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atsakovų 2001-10-03 rašto ištyrimo, pareiškėjų skundus prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjų skundai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi prekyba naujais automobiliais užsiimančių ūkio subjektų UAB „Chrysler Jeep autocentras“ ir UAB „Inta“ 2001-10-13, 2001-11-10 prašymus įvertinti draudimo bendrovių AB „Lietuvos draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“, UAB „Sampo Lietuva „ (2002-01-03 pavadinimas pakeistas į UAB“ If draudimas“, b.1.62) reikalavimą draudžiant automobilius „Chrysler Jeep“ ir „Audi“ nuo vagystės rizikos, juose sumontuoti „Moby safe“ palydovinę automobilių sekimo sistemą, 2001-11-15 nutarimu Nr.133 nutarė atlikti tyrimą dėl paminėtų draudimo bendrovių veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui (KT byla,lt.,1.1-36,40-41). Iš Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus atlikto tyrimo medžiagos (KT byla Nr.01/02/2/1/02/07/077, 1-5 tomai) nustatyta, kad atsakovas, remdamasis pareiškėjų 2001-10-03 raštu, adresuotu naujų automobilių pardavimo atstovybėms, kuriame nurodyta, kad nuo 2001-10-01 įsigalioja nauja 4 draudimo bendrovių transporto priemonių draudimo saugos lygių sistema, kurioje pateikiami reikalavimai apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, tyrimo metu nustatė, jog byloje nagrinėjamu laikotarpiu teikti paslaugas Lietuvoje sausumos transporto priemonių draudimo paslaugos rinkoje leidimus turėjo 16 įmonių, tame tarpe pareiškėjai. Įvertinus tendencijas dėl pareiškėjų užimamos rinkos dalies konstatuota, jog pareiškėjų užimama paminėtos rinkos dalis per laikotarpį nuo 1998-2001 metų laikotarpį išaugo nuo 61,8% iki 81,2% ( KT byla, 1 t.,1. 196-203). Iš Konkurencijos tarybos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ištyrė pareiškėjų iki 2001 m. spalio mėnesio ir nuo 2001 m. spalio mėnesio taikytas sąlygos bei reikalavimus draudžiant sausumos transporto priemones, palygino jas su kitų draudimo bendrovių taikomais reikalavimais (KT byla Nr.01/02/2/1/02/07/077,1 t., I. 18-34, 2-5 tomai). Iš atsakovo atlikto tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjai iki 2001 m. spalio mėnesio, drausdami transporto priemones nuo vagystės rizikos, apsaugos sistemoms taikė skirtingus reikalavimus, t.y.:

1) AB „Lietuvos draudimas“ naudojo 5 lygių apsaugos sistemą. I-am lygiui priskirtose transporto priemonėse reikalavo įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“. Saugos sistemų lygiai kiekvienam automobilio modeliui buvo nurodyti suvestinėje „Automobilių kainos Lietuvoje. Reikalaujami minimalūs apsaugos sistemų nuo vagysčių lygiai“ (KT byla, 2 t., 1. 1-367);

2) UAB „ERGO Lietuva“ taikė 4 lygių apsaugos sistemą. I-ajam lygiui priskirtose transporto priemonėse, kurių draudimo suma sutarties sudarymo dieną viršija 125 tūkst. litų, reikalavo įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“ ( KT byla, 3 t., 3-285);

3) UAB „Sampo Lietuva“ taikė 4 lygių apsaugos nuo vagysčių sistemą. I-ajam lygiui buvo priskirti ne senesni kaip 7 metų konkrečių markių ir modelių automobiliai. Įrengti palydovinę sekimo sistemą nebuvo reikalaujama (KT byla, 4 t., 1.1-355);

4) UADB „Preventa“ transporto priemonių apsaugos nuo vagysčių sistema buvo 3 lygių. I-ajam lygiui buvo priskirti automobiliai pagal markes ir modelius ir, priklausomai nuo jų vertės, nurodyta kokios turi būti sumontuotos apsaugos sistemos, tačiau reikalavimo įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“ nebuvo (KT byla, 5 t., 1.1-124).

Pareiškėjai, konkurenciją ribojantį susitarimą neigia. Dėl jų atstovų 2001-10-03 pasirašyto rašto nurodė, kad šiuo raštu vienodų reikalavimų draudžiamoms nuo vagysčių automobilių apsaugos sistemoms nenustatė, o tik pateikė informaciją apie suderintą transporto priemonių saugos lygių sistemos suklasifikavimą pagal automobilių markes ir modelius. Paminėtas raštas vertintinas kompleksiškai su kitais bylos įrodymais, tačiau pareiškėjų teiginiai, kad juo informuojama apie suderintą transporto priemonių saugos lygių sistemos suklasifikavimą, laikytini prieštaraujančiais bylos medžiagai ir nepagrįstais. Konstatuotina, kad 2001-10-03 rašte, adresuotame naujų automobilių pardavimo atstovybėms konkrečiai nurodyta, jog nuo 2001-10-01 įsigalioja nauja šį raštą pasirašiusių 4 draudimo bendrovių transporto priemonių draudimo saugos lygių sistema, kurioje pateikiami reikalavimai apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos. Prie paminėto rašto pridėtos transporto priemonių draudimo apsaugos sistemų lygio lentelės, ištraukos iš leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ (KT byla, 1 t., 1.3-6), nurodyta į kokį asmenį kiekvienoje iš draudimo bendrovių kreiptis. Ant 2001-10-03 rašto, transporto priemonių draudimo apsaugos sistemų lygio lentelės, leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ atspausdinti pareiškėjų logotipai ( KT byla, 1 t., 1.3,6,18-24,49-51,56,64-66,76-81,87-91). 2001-10-03 rašte pareiškėjai save nurodė leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ leidėjais. Byloje nustatyta, kad ant 2001 m. rugsėjo mėnesio leidinio „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ pareiškėjų logotipų dar nebuvo (KT byla. 3 t., 1. 194-195,207-226,227-248,249-271, 2 t., 1.199-217). Būtent 2001 m. spalio mėnesio leidinyje „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ (KT 2 t., 1.199-217) įtvirtintas pareiškėjų vieningas reikalavimas I-ajam apsaugos sistemų lygiui priskirtų markių ir modelių automobiliams, draudžiant juos nuo vagystės rizikos, įrengti palydovinę sekimo sistemą „Mobi safe“. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „ERGO Lietuva“ reikalavimą dėl palydovinės sekimo sistemos „Mobi safe“ įrengimo taikė ir iki 2001 m. spalio mėnesio, nėra pagrindas pripažinti, kad konkurenciją ribojančio susitarimo tarp pareiškėjų nebuvo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2001-10-03 raštą su priedais, be Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio rašto ištyrimo pateikusio trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Chrysler Jeep autocentras“ (KT byla, 1 t., 1.3-6), gavo ir kiti prekybos naujais automobiliais atstovai: UAB „Vilbana“, UAB „Raitas“, UAB „Krasta auto“, UAB „Tokvila“ JMA Centras, UAB „Moller Auto“. Tai patvirtina, kad pareiškėjų 2001-10-03 rašto nuostata, jog nuo 2001-10-01 įsigalioja nauja šį raštą pasirašiusių 4 draudimo bendrovių transporto priemonių draudimo saugos lygių sistema, nebuvo formali ir pareiškėjai ėmėsi aktyvių ir vieningų jos įgyvendinimo veiksmų (KT byla, T L, 46,49-53-96).

Pareiškėjų 2001-11-22 raštai naujų automobilių pardavimo atstovybėms, kuriuose išdėstyti sušvelninti reikalavimai draudžiamų nuo vagysčių automobilių įrengiamoms saugos sistemoms ( KT byla, 1 t., 1. 54-55,57,78,82-85,87-89,94) bei kiti su šia faktine aplinkybe susiję pareiškėjų dokumentai (KT bylos , 1 t, 1. 64, 71-72,2 t.,1. 186-189,3 t., 1.175-176,4 t., 1.96-121,306-323,5 t., 1.88) patvirtina, kad pareiškėjai derino veiksmus nustatant reikalavimus   draudžiamų nuo vagysčių   transporto priemonių saugos sistemoms.

Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai artimu laikui, kada buvo pasirašytas ir naujų automobilių pardavimo atstovybėms išsiuntinėjimo išplatintas 2001-10-03 raštas, atliko eilę   panašių veiksmų:

l.AB „Lietuvos draudimas“ 2001-09-25 raštu Nr.02-01-01-38 savo struktūriniams padaliniams, draudimo tarpininkams, NSC išsiuntė 2001 metų spalio mėnesio automobilių verčių suvestines.Rašto 5 punkte nurodė, jog suvestinėje „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ nurodyta informacija naudojasi AB „Lietuvos draudimas“, UAB“ERGO Lietuva“, UADB „Preventa“, UAB „Sampo Lietuva“, kurios savo veikloje taiko vienodus apsaugos sistemų nustatymo, jų taikymo konkretiems automobiliams principus, ir apie paminėtų draudimo įmonių susitarimą informuoti automobilių pardavėjai ir apsaugos sistemas montuojančios įmonės. Paminėtas rašto punktas įsigaliojo nuo 2001-01-01 , t.y. nuo tos pačios datos, kuri nurodyta 2001-10-03 rašte naujų automobilių pardavimo atstovybėms apie naujos saugos lygių sistemos įsigaliojimo datą (KT byla, 2 t, 1.190-198, 1 t., 1. 3).

2. UAB „ERGO Lietuva“ valdyba 2001-09-26 „Nurodymuose transporto priemonių draudimui'' (taikyta nuo 2001-10-01) 3.3.2, 3.3.6.1 p. nurodė, kad draudžiant transporto priemones nuo vagystė rizikos lengvųjų automobilių apsaugos sistemoms taikomi leidinyje „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ išdėstyti reikalavimai ir jeigu draudžiamai transporto priemonei reikalaujamas I-as apsaugos sistemų lygis, draudėjas privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius šių sistemų įrengimą (KT byla, 3 t.,1.272-276, 194-248).

3.UADB „Preventa“ valdyba 2001-10-04 nutarimu Nr.75 „Dėl transporto priemonių draudimo nuo vagysčių“ patvirtino nuo 2001-10-15 įsigaliojusius 2001-03-26 „Transporto priemonių draudimo vykdymo sąlygų“ pakeitimus. Į Pakeitimų 5.1 punktą įtraukta 1 lentelė „Apsaugos sistemų lygiai, jų funkcijos ir reikalavimai“ yra tokia pat kaip ir 2001 m. spalio mėnesio leidinyje su pareiškėjų logotipais „Lengvųjų automobilių vertės Lietuvoje“ ir nurodyta, kad lengvieji automobiliai nuo vagystės gali būti draudžiami , jei juose įrengtos veikiančios apsaugos nuo vagysčių sistemos, atitinkančios UADB „Preventa“ reikalavimus apsaugos sistemų lygius, kurie kiekvienam transporto priemonės modeliui nurodyti UAB „Mažasis prekeivis“ „Naudotų automobilių kainų kataloguose“ (KT byla, 5 t, 1.23-26, 102-121).

4. UAB „Sampo Lietuva“ valdyba 2001-10-08 patvirtino nuo 2001-10-15 įsigaliojusius Nurodymus autotransporto draudimui, kurių 3.4 p. nustatė, kad tam, jog automobilis būtų draudžiamas nuo vagystės, jame turi būti įrengtos 6 priede nurodytą lygį atitinkančios apsaugos sistemos. Paminėtame priede dėl automobilių kainų nurodyta, kad transporto priemonių apsaugos lygiai nurodyti pagal UAB „Sampo Lietuva“, UAB „Lietuvos draudimas“, UAB „Drauda“, UDB „Preventa“ reikalavimus (KT byla,3 t,1.68-96, 288-305).

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str.10 d. nuostatas šio įstatymo taikymo prasme susitarimas tai bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Paminėtais rašytiniais įrodymais patvirtinamų laikotarpiu nuo 2001-09-25 iki 2001-10-15 pareiškėjų atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų visuma atitinka Konkurencijos įstatymo 3 str.10 d. pateiktą susitarimo sampratą ir patvirtina, kad pareiškėjai suderintais veiksmais susitarė vienu metu, t.y. nuo 2001-10-01, pradėti taikyti vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos sistemoms draudžiant jas nuo vagystės rizikos. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjų sprendimas vienu metu taikyti vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos sistemoms draudžiant jas nuo vagystės rizikos, negali būti paaiškinamas atsitiktiniu elgesio sutapimu ar tuo, kad buvo sekama rinkos lyderiu, objektyviu lygiagrečiu elgesiu ar lygiagrečiu elgesiu dėl pagausėjusių transporto priemonių vagysčių, laikytini atitinkančiais bylos medžiagai ir pagrįstais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, kaip konkuruojantys sausumos transporto priemonių draudimo paslaugos rinkoje ūkio subjektai, byloje aktualiu laikotarpiu kartu užėmė 81,2% šios paslaugos rinkos. Jų susitarimas nuo 2001-10-01 pradėti taikyti vieningus reikalavimus transporto priemonių apsaugos sistemoms, draudžiant juos nuo vagystės rizikos ir dėl paminėtos prekės ar paslaugos pardavimo sąlygos tarpusavyje nekonkuruoti, laikytinas ribojančiu konkurenciją susitarimu, varžančiu paslaugos vartotojų galimybę pasirinkti jiems priimtinas palankesnes transporto priemonių draudimo nuo vagystės rizikos sąlygas. Pareiškėjų teiginiai, kad transporto priemonių draudimas nuo vagystės rizikos yra savanoriškas, teisingas, tačiau, esant konkurenciją ribojančiam susitarimui, apsisprendusio savanoriškai apdrausti transporto priemonę nuo vagystės rizikos vartotojo galimybė pasirinkti draudimo sąlygas yra varžoma.

Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (5 str. l d. l p.). Iš Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p. turinio seka, kad pripažinimui, jog ūkio subjektų susitarimas yra ribojantis konkurenciją, nustatyti neigiamo poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje ar žalingų pasekmių vartotojui faktus nebūtina. Pareiškėjų, kaip konkuruojančių ūkio subjektų suderintų veiksmų, įrodančių jų susitarimą nustatyti vienodus reikalavimus apsaugos sistemoms, draudžiant transporto priemones nuo vagystės rizikos, ir dėl šios prekės ar paslaugos pardavimo sąlygos tarpusavyje nekonkuruoti, faktas byloje nustatytas. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. l p. nuostatas vien šio fakto nustatymas yra pakankamas konstatavimui, kad pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p. Todėl Pareiškėjų UADB „Preventa“, UAB „ERGO Lietuva“ teiginiai, kad žalingos pasekmės nekilo bei UADB „Preventa“ teiginys, jog prekybos naujais automobiliais atstovybės Bendrovei pretenzijų nepareiškė, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi. Pareiškėjų 2001-10-03 raštas naujų automobilių pardavimo atstovybėms laikytinas vienu iš konkurenciją ribojantį susitarimą patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjų argumentai dėl paminėto rašto turinio, tikslų laikytini prieštaraujančiais byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumai.

Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad reikalavimo draudžiant I-am saugos lygiui priskirtas transporto priemones nuo vagystės rizikos įrengti palydovinio sekimo sistemą „Mobi safe“ nustatymas buvo susijęs su padidėjusiu transporto vagysčių skaičiumi ir laikina priemonė siekiant užtikrinti patikimą ir apdairų draudimo įmonių valdymą, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. l p. reikalavimų nepažeidė, nes įstatymas tokios išimties nenumato. Konkurencijos įstatymo 6-8 str. nustato, kad, esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, Konkurencijos taryba susitarimus gali leisti kaip bendrąją ar atskirąją išimtis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai dėl Konkurencijos įstatymo 6-8 str. nuostatų taikymo į atsakovą nesikreipė.

Pareiškėjo UAB „ERGO Lietuva“ motyvai, kad Vyriausybės 1996-01-03 nutarimas Nr.4 „Dėl kovos su transporto priemonių vagystėmis kompleksinės programos“ draudimo bendroves įpareigojo skatinti efektyvesnių apsaugos nuo vagysčių priemonių naudojimą, taip pat nėra pagrindas pareiškėjų veiksmus pripažinti nepažeidusiais Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. l p., kadangi draudimo įmonės, atlikdamos paminėtame nutarime numatytų priemonių įgyvendinimo veiksmus, privalėjo nepažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatų.

Remiantis išdėstytais motyvais laikytina, kad atsakovas, remdamasis atlikto tyrimo medžiaga, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. 1 p. reikalavimus.

Konkurencijos įstatymo 40 str. nustato, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę skirti šiame straipsnyje numatytas sankcijas, tame tarpe pinigines baudas. Paminėto įstatymo 41 str. l d. Konkurencijos tarybai suteikta teisė ūkio subjektui už draudžiamus susitarimus skirti piniginę baudą nuo 3000 iki 100.000 Lt. Pagal Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatas baudos paminėtose ribose diferencijuojamos atsižvelgiant į žalos dydį, pažeidimo trukmę, subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Atsakovas 2002-12-19 nutarimu (b.1.6-12) kiekvienam iš pareiškėjų skyrė po 40.000 Lt baudą. Byloje nustatyta, kad skiriant baudas buvo atsižvelgta į aplinkybes, jog pažeidimas truko trumpą laiką, susitarimu buvo nustatyta ne prekės kaina, bet kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos, pareiškėjai jį nutraukė savo valia, ribojimas apėmė mažą nagrinėjamos rinkos transporto priemonių grupę (prabangių automobilių draudimą), todėl itin didelės žalos ūkio subjektų veiklai ir vartotojų interesams nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai susitarime dalyvavo lygiomis teisėmis, kiekvienai draudžiamo susitarimo dalyvei buvo skirtos vienodo dydžio baudos. Kad skiriant baudas nebuvo atsižvelgta į kokias nors svarbias ir galinčias turėti įtakos baudos diferencijavimui aplinkybes pareiškėjai nenurodė. Pareiškėjo UAB „If draudimas“ argumentas, kad atsakovas neatsižvelgė į šios Bendrovės užimamą dalį atitinkamoje rinkoje, laikytinas nepagrįstu, kadangi Konkurencijos įstatymo 42 str. to nereikalauja, o į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Pareiškėjo UAB „ERGO Lietuva“ teiginys, kad atsakovas kvalifikuodamas jo veiksmus santykiuose su UADB „Preventa“ ir skirdamas baudą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. paminėtos draudimo bendrovės turėtų būti laikomos vienu ūkio subjektu, laikytini nepagrįstais. Paminėtos bendrovės šiuo metu yra ERGO grupės narės (b.1.16-27,102-112).Tačiau bylos dokumentai patvirtina, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu, kai buvo sudarytas nagrinėjamas draudžiamas konkurenciją ribojantis susitarimas, sausumos transporto priemonių draudimo rinkoje veikė kaip savarankiški subjektai (KT bylos, 3,5 tomai). Skunde pareiškėjas UAB „ERGO Lietuva“, nurodydamas, kad Konkurencijos tarybos nustatyto pažeidimo laiku be jo leidimus drausti transporto priemones turėjo dar 15 bendrovių, pats sau prieštarauja, kadangi UADB „Preventa“ priskiria savarankiškai veikiančiai draudimo bendrovei (b.1.89-93). Tą patį skunde nurodo ir UADB „Preventa“ Remiantis išdėstytu laikytina, kad atsakovas pareiškėjus UAB „ERGO Lietuva“ ir UADB „Preventa“ pagrįstai vertino kaip atskirus ūkio subjektus.

Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjų skundas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002-12-19 nutarimo Nr.l2/b panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ( LR ABTĮ 88 str. l p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Pareiškėjų UADB „Preventa“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „If draudimas“, UAB „ERGO Lietuva“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002-12-19 nutarimo Nr.l2/b panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Laimutis Alechnavičius

Saulius Svaldenis