Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio,

sekretoriaujant T.Lukaševičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams: adv. E.Sutkienei, E.Gudelytei-Harvey, D.Didžgalviui, R.Juciui

atsakovo atstovei L.Darulienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams: adv.p.N.Stukui, D.Liutkui

ekspertams: A.Kajackui, P.Kanapeckui, R.Kavaliūnui, A.Mikuckui,

specialistui F.Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Interprova“ dėl 2002-02-21 Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos nutarimo Nr.2/b panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėjas kreipdamasis į teismą nurodė, kad 2002 m. vasario 21 d. LR Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2/b „Dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimams“ (toliau - Nutarimas), kuriuo konstatavo, kad AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir įpareigojo AB „Lietuvos telekomas“ atnaujinti paslaugų teikimą UAB „Interprova“ ne vėliau kaip per 10 dienų, nuo rezoliucinės dalies paskelbimo bei skyrė AB „Lietuvos telekomas“ 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų (kas atitinka 2 077 154 Lt.) piniginę baudą.

Pareiškėjas laiko, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažeidžia AB „Lietuvos telekomas“ (toliau Bendrovė) išimtinę teisę teikti bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas pagal LR telekomunikacijų įstatymą ir AB „Lietuvos telekomas“ išduotą licenciją ir pateikė šiuos argumentus dėl kurių pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės teikti internetinės telefonijos paslaugas.

Konkurencijos taryba viršijo savo įgaliojimus nutarimu savavališkai nustatydama internetinės telefonijos statusą Lietuvos Respublikoje ir konstatuodama, jog internetinės telefonijos paslaugos nepriskirtinos išimtinei AB „Lietuvos telekomas“ teisei teikti šias paslaugas.

AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės, numatytos LR Telekomunikacijų įstatymo 8 str., apima bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimą ir telekomunikacijų paslaugų teikimą šiuo tinklu. LR Telekomunikacijų įstatymo 2 str. nurodyta, jog „bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos - vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos vartotojams bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu“. AB „Lietuvos telekomas“ išduotos licencijos Nr. 174/97 2 skyriaus 8 punktas nustato, kad „AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002-12-31 turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti“.

Galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai neišskiria atskiros paslaugos - internetinės telefonijos, AB „Lietuvos telekomas“ teisę teikti tokias paslaugas. Toks teiginys neteisingas. Internetinės telefonijos paslaugos laikytinos bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugomis. UAB „Interprova“ teikiant tarptautinio ryšio paslaugas, Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo naudojamas vien bendrasis fiksuotas telefono ryšio tinklas, balsas realiu laiku buvo perduodamas tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų. UAB „Interprova“ paslauga Lietuvos Respublikoje buvo teikiama vien bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu, ir tik už Lietuvos Respublikos ribų dėl technologijų vystymosi, balsui perduoti buvo naudojamos internetinės technologijos.

Dėl veiklos pakartotinumo.

Net ir nustačius AB „Lietuvos telekomas“ veiksmuose LR Konkurencijos įstatymo pažeidimą, AB „Lietuvos telekomas“ veiksmuose nėra pakartotinumo požymių. LR Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nurodyta, jog „atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai pakartotinai įvykdė pažeidimą už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos“. AB „Lietuvos telekomas“ nutraukus telekomunikacijų paslaugų teikimą UAB „Interprova“, bauda už pikttnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pagal LR Konkurencijos tarybos nutarimą Nr.l6/b dar nebuvo paskirta, todėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai, 2000-12-12 nutraukiant telekomunikacijų paslaugų teikimą UAB „Interprova“ ir tariamai pažeidžiantys LR Konkurencijos įstatymą, negali būti laikomi pakartotine veika, sunkinančia atsakomybę.

Dėl Europos Sąjungos teisės aktų bei išaiškinimų taikymo.

Priimdama 2002-02-21 nutarimą Nr. 2/b, LR Konkurencijos taryba vadovavosi Europos Sąjungos praktika dėl balso perdavimo internetu statuso. Nutarime, pasiremiant Europos Komisijos direktyva 90/338/EEC, jos komentaru 98/C 6/04, taip pat komentaru 2000/C3 6/03, padaryta išvada, jog internetinė telefonija laikytina atskira telekomunikacijų paslaugų rusimi ir yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių LR Konkurencijos taryba pritaikė Europos Sąjungos teisės aktus bei komentarus, kurie skirti tik demonopolizuotoms rinkoms, o Lietuvos telekomunikacijų rinkos demonopolizavimas numatytas tik 2002-12-31. LR Konkurencijos taryba taip pat neatsižvelgė į naujausias Europos Sąjungos telekomunikacijų rinkos reguliavimo tendencijas. Rekomendacija 2000/C 369/03 iš esmės papildo Rekomendaciją 98/C 6/04 ir palaiko internetinės telefonijos atskyrimo nuo tradicinės balso telefonijos koncepciją, tačiau aiškiai nurodo, jog ši direktyva laikina ir rengiamos naujos direktyvos, nustatančios vieningą teisinio reguliavimo režimą šioms paslaugoms, nepriklausomai nuo to, kokia technologija ji suteikiama, taikant „technologijų neutralumo“ teikiamos paslaugos atžvilgiu principą. Šias naujas tendencijas iliustruoja naujai parengti Europos Sąjungos teisės aktai, pvz., Europos Komisijos pranešimas 2001/C 96/02 dėl Direktyvos projekto dėl konkurencijos elektroninių ryšių paslaugų rinkoje (pakeičia Direktyvą 90/388/EEC). Šio projekto 7 p. nustatyta, kad joje atsisakyta telekomunikacijų paslaugų sąvokos ir vietoj jos įvedama elektroninių paslaugų sąvoka, apimanti visomis technologijomis perduodamus elektromagnetinius signalus. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjas prašė:

Panaikinti 2002-02-21 LR Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2/b;

Sustabdyti 2002-02-21 LR Konkurencijos tarybos nutarimo Nr.2/b vykdymą, kol bus išnagrinėtas skundas ir priimtas sprendimas.

Patikslintame skunde (t.l b.l. 82-106) dėl ginčo esmės pareiškėjas papildė pateiktus argumentus, kuriais laiko skundžiamą nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Dėl AB „Lietuvos Telekomas“ išimtinės teisės teikti internetinės telefonijos paslaugas.

Bendrovei suteikta išimtinė teisė bei pereinamasis laikotarpis (iki 2002-12-31), kurio metu telekomunikacijų rinka Lietuvos Respublikoje bus monopolizuota, buvo suderinti su Europos Sąjungos Komisija ir atitiko Europos Sąjungos Komisijos Direktyvos dėl konkurencijos telekomunikacijų paslaugų rinkose Nr. 90/388/EEC, patvirtintos 1990-06-28 (toliau - Direktyva 90/388/EEC), nuostatas.

Direktyva 90/388/EEC leido atskiroms valstybėms suteikti nacionaliniams telekomunikacijų operatoriams išimtines teises ir nustatyti neilgalaikius pereinamuosius laikotarpius, kurių metu konkurencija telekomunikacijų rinkoje yra suvaržoma ir įteisinama vieno operatoriaus monopolinė teisė eksploatuoti telekomunikacinio ryšio tinklus bei teikti tam tikras, paprastai fiksuoto telefono ryšio paslaugas.

Direktyva ir nurodo, kad išimtinių teisių suteikimas teikti telekomunikacijų paslaugas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos sutarties 90 str. 1 dalimi ir 86 straipsniu, tačiau atskirais atvejais yra pateisinamas ir sutarties 90 str. 2 dalis leidžia tokias teises suteikti. Išimčių taikymas turi būti pagrįstas teisiškai ir finansiškai bei suteikiamas operatoriams, vykdantiems universalias (visuotines) telekomunikacijų paslaugas ir eksploatuojantiems telekomunikacijų tinklus, apimančius visą geografinę teritoriją ir prieinamus bet kokiam paslaugų vartotojui. Išimtinės teisės bei pereinamojo laikotarpio suteikimas paprastai būna sąlygojamas didelių investicijų poreikiu telekomunikacijų tinklų modernizavimui ir išplėtimui, universaliųjų paslaugų tarifų subalansavimui bei atsisakymui atskirų paslaugų subsidijavimo pajamomis, gautomis iš kitų paslaugų (subalansavimo kaštų ir pajamų), kas įgalina šias teises turinčius operatorius pasirengti darbui konkurencijos sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999-10-06 savo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Bendrovei suteiktą išimtinę teisę pripažino pateisinama bei atitinkančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Internetinės telefonijos sąvoka 1997 m., kai buvo rengiamas ir derinamas LR Telekomunikacijų įstatymas ir Bendrovės licencija, nebuvo nagrinėjama Europos Sąjungos teisės aktuose, todėl AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių turinys buvo suprantamas ir aiškinamas taip, kad jam priklauso teisė teikti visas fiksuoto vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio ryšio paslaugas, nepriklausomai nuo technologijų, kuriomis šios paslaugos teikiamos.

LR Konkurencijos tarybos nutarimas pažeidžia Telekomunikacijų įstatymo 8 str. 1 d., kadangi suteikia teisę teikti internetinės telefonijos paslaugas, kurios laikytinos bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugomis, kurias pagal LR Telekomunikacijų įstatymo 8 str. iki 2002-12-31 turi teisę teikti tik Bendrovė.

LR Konkurencijos taryba nutarime be jokio teisinio pagrindo atskiria internetinę telefonijos rinką nuo balso telefonijos paslaugų rinkos. Akivaizdu, kad tipiniam vartotojui Bendrovės teikiamos telefono paslaugos ir internetinės telefonijos ryšio paslaugos yra pilnai viena kitą pakeičiančios, todėl sudaro vieną ir tą pačią rinką.

LR Konkurencijos tarybos nutarimas pažeidžia Telekomunikacijų įstatymo 8 str. 1 d., kadangi liberalizuoja telekomunikacijų rinką iki 2002-12-31 ir leidžia tiek UAB „Interprova“, tiek kitiems ūkio subjektams teikti tarptautinio ryšio paslaugas, kurias teikti išimtinę teisę turi Bendrovė.

LR Konkurencijos tarybos nutarimas pažeidžia Telekomunikacijų įstatymo 8 str. 2 d., kadangi iš esmės blogina Bendrovės verslo sąlygas:

Nutarimo pasėkoje bendrovė praras žymią dalį tarptautinio ryšio paslaugų rinkos, dėl ko tiek pati Bendrovė, tiek jos akcininkai patirtų didelę žalą.

Nepagrįstai bus priversta atlyginti žalą UAB „Interprova“, tiek kitoms bendrovėms, kurioms skirtųjų linijų nuomos sutartys buvo nutrauktos.

LR Konkurencijos taryba neteisingai teigia, kad Bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi 2000-12-02 sustabdydama ISDN „Srautas“ paslaugos teikimą UAB „Interprova“. Kadangi UAB „Interprova“, teikdama internetinės telefonijos paslaugas, pažeidinėjo LR Telekomunikacijų įstatymą ir Bendrovės išimtines teises. Bendrovė, laikydamasi taikytinų teisės aktų nuostatų, sustabdė ISDN „Srautas“ paslaugų teikimą UAB „Interprova“.

Priimdama nutarimą LR Konkurencijos taryba pažeidė LR Konkurencijos įstatymo 2 str. 3 d. ir LR Telekomunikacijų įstatymo 8 str., kadangi imdamasi reguliuoti ir liberalizuoti telekomunikacijų rinką viršijo savo kompetenciją.

Nei LR Telekomunikacijų įstatymas, nei LR Konkurencijos įstatymas ar joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės LR Konkurencijos tarybai priimti sprendimus, įtvirtinančius telekomunikacijų rinkų liberalizavimą. Vienintelis klausimas, pavedamas LR Konkurencijos tarybos kompetencijai, yra 11 straipsnyje nurodyta LR Konkurencijos tarybos pareiga prižiūrėti telekomunikacijų paslaugų kainas.

LR Konkurencijos tarybos kompetenciją nustato LR Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d., kur nustatyti bendro pobūdžio LR Konkurencijos tarybos įgaliojimai. LR Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatoma, kad LR Konkurencijos įstatymas ir jame išdėstyti principai taikomi visiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiros ūkinės veiklos sritims, numato išimtis, t.y. LR Konkurencijos įstatymas nėra taikomas toms rinkoms, kurias atskirai reguliuoja valstybė specialiais įstatymais.

Dėl Europos Sąjungos teisės taikymo.

LR Konkurencijos taryba pažeidė Konstitucijos 138 str. ir LR Konkurencijos įstatymo 1 ir 2 str., bei nagrinėdama UAB „Interprova“ skundą, taikė Europos Sąjungos teisės aktus, bei papildomai nurodė, kad LR Konkurencijos taryba vadovavosi Europos Sąjungos praktika ir teise, iš esmės taikydama Direktyvą 90/388/EEC bei jos taikymo Rekomendacijas (1998 m. ir 2000 m.), nes: skirtos valstybėms Europos Sąjungos narėms, kuriose telekomunikacijų rinkos yra pilnai liberalizuotos ir telekomunikacijų operatoriai neturi išimtinių teisių; Lietuvoje negali būti laikomos tiesioginio taikymo aktais; net ir Europos Sąjungos valstybėms jos yra ne privalomos, o rekomendacinės; yra pasenusios, nes šiuo metu yra derinama visa eilė direktyvų, kuriose atsisakoma atskirti internetinės telefonijos paslaugą nuo telekomunikacinės paslaugos dėl spartaus telekomunikacinių technologijų vystymosi ir paslaugų konvergencijos (tarpusavio susiliejimo).

Dėl pakartotinumo.

AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus laikydama pakartotine veiklą LR Konkurencijos taryba neatsižvelgė į šių pakartotinumo elementų - pažeidimo padarymo momento ir nubaudimo momento -santykį. Taigi, pakartotiniu gali būti laikomas tik toks teisės pažeidimas, kai teisei priešinga veika įvykdoma pakartotinai po nuobaudos paskyrimo momento.

UAB „Interprova“ telekomunikacijų paslaugų teikimas buvo sustabdytas 2000-12-12, dėl ko buvo pradėtas LR Konkurencijos tarybos tyrimas. Už anksčiau įvykusį pažeidimą AB „Lietuvos telekomas“ įstatymo numatytos sankcijos buvo paskirtos LR Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 16/b tik 2000-12-22, t.y. vėliau nei buvo sustabdytas paslaugų teikimas UAB „Interprova“. Šis nutarimas 2000-12-25 buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2001-05-17 atmetė skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris skundą atmetė tik 2001-06-27, todėl nuobaudos paskyrimo data laikytina netgi ne LR Konkurencijos tarybos nutarimo Nr.l6/b priėmimo data, o Vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo data, t.y. 2001-06-27. Todėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai, 2000-12-12 nutraukiant telekomunikacijų paslaugų teikimą negali būti laikomi pakartotine veika, sunkinančia atsakomybę. Pagal administracinių pažeidimų pakartotinumo taisykles, pakartotiniu teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, jei jis padarytas po to, kai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už panašų teisės pažeidimą. Apibendrintą savo poziciją dėl aptartų skundo argumentų pareiškėjas išdėstė raštu (t 4 b.l. 173-207).

Atsiliepime į pateiktą skundą Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau Taryba) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas remiantis nurodytais argumentais.

Dėl Konkurencijos tarybos teisės konstatuoti, kad internetinės telefonijos paslaugos nepriskirtinos prie paslaugų, kurių teikimas yra išimtinė AB „Lietuvos telekomas“ teisė.

LR Konkurencijos taryba, kaip valstybės institucija, atsakinga už LR Konkurencijos įstatymo įgyvendinimą bei kontrolę, įgyvendina jai pavestas funkcijas tirdama įstatymo pažeidimus bei priimdama individualius teisės aktus dėl įstatymų pažeidimų ir įstatymu numatytų sankcijų taikymo. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai bei kiti norminiai teisės aktai sudaro vieningą teisinę sistemą tad Konkurencijos įstatymo taikymas negali būti izoliuotas, vykdomas neatsižvelgiant į kitų norminių teisės aktų turinį bei taikymo mastą. Kiekviena teisės norma yra komplekso, visumos dalis ir šiame komplekse turi savo vietą.

LR Konkurencijos įstatymo 2 str. nustato, kad LR Konkurencijos įstatyme nustatyti draudimai netaikomi, jei kiti įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

Jeigu LR Telekomunikacijų įstatymas reguliuojant telekomunikacijų rinkas yra netaikomas, arba nustatytų kitokias konkurencijos taisykles, turėtų būti taikomos specialios teisės normos. Taigi, tirdama ir nagrinėdama AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus, Konkurencijos taryba privalėjo nustatyti ar šie veiksmai patenka į Konkurencijos įstatymu reglamentuojamų santykių sritį, atsižvelgiant į Telekomunikacijų įstatymu AB „Lietuvos telekomas“ suteiktas išimtines teises. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad internetinės telefonijos paslaugos yra priskirtinos AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių sričiai, AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai, susiję su kliūčių sudarymu kitiems ūkio subjektams teikti internetinės telefonijos paslaugas, iš esmės neturėtų būti vertinami kaip draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi pažeidimas ir priešingai, jeigu butų nustatytą, kad internetinės telefonijos paslaugos nepatenka į AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių sritį, tokiems veiksmams turėtų būti be išlygų taikomos Konkurencijos įstatymo normos. Konkurencijos taryba nagrinėdama AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių dalyką, neperžengė savo kompetencijos ribų, bet atvirkščiai privalėjo tai daryti, sprendžiant konkurencijos teisės normų taikymo klausimą.

Dėl AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės teikti internetinės telefonijos paslaugas.

LR Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002-12-31 turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą, skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais, skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti. LR Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama balso telefonijos paslauga, kaip balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, t.y. kalbinės informacijos perdavimas tarp galinius įrenginius naudojančių vartotojų. Taigi, telekomunikacijos paslauga laikoma balso telefonijos, o ne duomenų perdavimo paslauga, jeigu ji tenkina šiuos kriterijus: 1) balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 2) balso signalas perduodamas realiu laiku. Balso telefonija neapima internetinės telefonijos, nes balsas nėra perduodamas tiesiogiai realiu laiku ir paslauga nėra teikiama vien tik fiksuoto telefono ryšio tinklu. Tokią išvadą Konkurencijos taryba padarė sistemiškai aiškindama Telekomunikacijų įstatymo normas, atsižvelgdama į specialistų paaiškinimus, užsienio šalių norminius teisės aktus bei jų taikymo praktiką bei įvertinusi realius internetinės telefonijos paslaugos ir grandininiu komutuojamu tinklu teikiamos paslaugos kokybės bei kainos skirtumus.

Dėl sunkinančių aplinkybių.

Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.l6/b nustatė, kad AB „Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, ir už šiuos veiksnius įmonė buvo nubausta 150000 litų pinigine bauda. Pareiškėjas teigia kad nutraukus paslaugos teikimą UAB „Interprova“, sankcijos už pirmąjį pažeidimą dar nebuvo paskirtos, todėl šio pažeidimo negalima laikyti pakartotiniu.

Tyrimo metu nustatyta, kad prieiga prie telekomunikacijų tinklų UAB „Interprova“ buvo sustabdyta 2000-12-12, tačiau šis AB „Lietuvos telekomas“ pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmai pasireiškia uždraudimu naudotis telekomunikaciniais tinklais bei veikti internetinės telefonijos rinkoje, kurie tęsiasi iki šiol. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vyko ir priėmus pirmąjį 2000-12-22 Konkurencijos tarybos nutarimą skirti baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, todėl priimant nutarimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų internetinės telefonijos rinkoje, sunkinanti aplinkybė - pažeidimo pakartotinumas - nustatyta pagrįstai.

Dėl Europos Sąjungos teisės aktų.

LR Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, netaikė Europos Sąjungos teisės aktų, kaip teigia pareiškėjas, o tik rėmėsi jais, kaip autoritetingais teisės aiškinimo šaltiniais, aiškindama ir taikydama Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus Vadovaujantis „Europos sutartimi“ Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi savo nacionalinę teisę (tame tarpe konkurencijos bei telekomunikacijų) suderinti su Europos Bendrijos (EB) galiojančiomis teisės normomis. Teisės derinimo rezultate daugelis nacionalinių teisės normų, reglamentuojančių telekomunikacijų sektorių iš esmės yra identiškos EB galiojančiom teisės normom, iš jų ir pagrindinių telekomunikacijų paslaugų teisiniai apibrėžimai. Balso telefonijos paslaugos Lietuvos ir EB teisėje yra apibrėžtos labai panašiai ir numato vieną ir tą patį „realaus laiko“ kriterijų, kuris leidžia balso telefonijos paslaugas atskirti nuo kitų telekomunikacinių paslaugų. Dėl nurodytų priežasčių aiškinant ir taikant Lietuvoje galiojančias teisės normas, skirtas telekomunikacijų sektoriui, labai svarbiu teisės šaltiniu tampa atitinkamų EB teisės normų taikymo, įgyvendinimo praktika. EB galiojančių teisės normų ir jų įgyvendinimo praktikos analizė buvo vienas iš svarbiausių kriterijų, leidusių Konkurencijos tarybai padaryti išvadą, kad internetinė telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių. Kadangi duomenų perdavimo paslaugų rinka yra laisva ir pagal LR Telekomunikacijų įstatymą (ką pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999-10-06 nutarime) AB „Lietuvos telekomas“ jokių išimtinių teisių, veikti šioje rinkoje neturi, visiškai nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad Europos Sąjungos teisės aktais negalima remtis todėl, kad jie skirti tik demonopolizuotoms rinkoms, o Lietuvos telekomunikacijų rinkos bus demonopolizuotos tik nuo 2003 metų. Apibendrintus paaiškinimus (baigiant teisminį nagrinėjimą) dėl aptartų argumentų Tarnyba pateikė raštu (t 4 b.l 159-164).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Interprova“ atsiliepime į skundą laikydamas skundą nepagrįstu, nurodė šiuos argumentus.

Dėl AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės teikti internetinės telefonijos paslaugas.

LR Konkurencijos tarybos nutarimas neprieštarauja AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinei teisei bei LR Vyriausybės išduotai licencijos turiniui.

Pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą norint, kad paslauga priklausytų AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinėms teisėms, ji turi būti teikiama per fiksuoto ryšio tinklą (2 str. 7 punktas) ir turi vadintis - balso telefonijos paslauga (2 str. 5 punktas). AB „Interprova“ internetinės telefonijos paslaugas teikė tik per viešą interneto (public Internet) tinklą o viešas internetas nėra fiksuoto ryšio tinklas. Jeigu paslauga teikiama ne per fiksuoto ryšio tinklą tvirtinimas, kad ši paslauga turi būti priskirta prie fiksuoto ryšio paslaugų yra nelogiškas ir neteisingas.

Lietuvos mobilių technologijų operatoriai (Omnitel, Bitė, Tele2) teikia balso telefonijos vietines ir tarptautines paslaugas. Teikdami šias paslaugas, panaudojant internetinės ar bet kokias kitas technologijas jie jokiu būdu nepažeidžia AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinių teisių. Pasaulinėje praktikoje laikoma, kad internetinės telefonijos paslauga yra duomenų perdavimo paslauga. Tą patvirtina ir Europos Sąjungos Komisija. Pagal LR Telekomunikacijų įstatymą internetinės telefonijos paslauga nėra laikytina balso telefonijos paslauga (2 str. 5 punktas). Kai internetinės telefonijos paslauga teikiama per viešą interneto tinklą - balso duomenys nėra perduodami realiu laiku (tą patvirtino ir ES Komisija, atsižvelgusi į Europos telekomų nuomonę). AB „Lietuvos telekomas“ teiginys UAB „Interprova“ teikiant tarptautinio ryšio paslaugas, Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo naudojamas vien bendrasis fiksuotas telefono ryšio tinklas, balsas realiu laiku buvo perduodamas tarp telekomunikacijų tinklo galinių taškų yra klaidinantis ir visiškai neatitinka tikrovės. UAB „Interprova“ paslauga buvo teikiama per internetą kuris nėra fiksuoto ryšio tinklas. Klientai norėdami pasinaudoti internetinės telefonijos paslauga, turėjo prisiskambinti iki internetinės telefonijos serverio. Už tai jie atsiskaitydavo AB „Lietuvos telekomas“ atskirai. Be to, klientai aiškiai suvokė, kad internetinės telefonijos paslauga ir prisiskambinimas iki mūsų serverio yra atskiros paslaugos. Balso duomenų perdavimas per viešą internetą (public Internet) realiu laiku neįmanomas. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos komisija direktyvos 90/388/EEC komentaruose 98/C6/04 ir 2000/C369/03. AB „Lietuvos telekomas“ pateikti Konkurencijos Tarybai įrodymai, jog UAB „Interprova“ teikė paslaugas realiu laiku neatitiko tikrovės.

Dėl Europos Sąjungos teisės aktų bei išaiškinimų taikymo.

Direktyvos 90/388/EEC komentare 98/C6/04 nurodyta, kad internatinė telefonija yra laikoma duomenų perdavimo paslauga (pagrindinė priežastis esamom technologijom balso duomenų neįmanoma perduoti per internetą realiu laiku), 2000-12-04, kai AB „Lietuvos telekomas“ neteisėtai atjungė ISDN linijas, po to pasirodžiusiame komentare 2000/C369/03 buvo dar kartą patvirtinta, kad internetinė telefonija laikytina duomenų perdavimo paslauga. Tai įrodo, kad AB „Lietuvos telekomas“ 2000-12-04 atjungdamas ISDN linijas, sąmoningai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. Šiai dienai minėti komentarai yra galiojantys ir nėra pakeisti.

Remiantis LR Telekomunikacijų įstatymo 1 str. 1 punktu, į šias direktyvas reikia atsižvelgti, kadangi, tai yra Europos Sąjungos teisės aktai. Mano, kad LR Konkurencijos Taryba teisingai interpretavo bei taikė Europos Sąjungos direktyvas ir komentarus. AB „Lietuvos telekomas“ bando remtis tik ES komisijos projektais, bet ne galiojančiomis direktyvomis bei komentarais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė skundą patenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovai prašė skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

LR Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002-12-31. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Tokios išimtinės teisės AB „Lietuvos telekomas“ nustatytos ir Susisiekimo ministerijos šiai įmonei išduotoje Licencijoje „Nr. 174/97. Iš LR Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktų bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo, bendrojo telekomunikacijų tinklo, balso telefonijos paslaugos sąvokų darytina išvada, kad AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė teikti tik tam tikrą dalį balso telefonijos paslaugų

UAB „Interprova“, kreipdamasi į LR Konkurencijos tarybą prašė paaiškinti, ar AB „Lietuvos telekomas“, užblokuodama ISDN srauto ir telefono linijas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. AB „Lietuvos telekomas“, apkaltinusi UAB „Interprova“ LR Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kurį pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki 2002-12-31 turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju, pažeidimu, užblokavo pareiškėjui ISDN srauto ir telefono linijas.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas interneto telefonijos paslaugų teikimas, kai prie internetinės telefonijos paslaugos teikėjo serverio jungiamasi per AB „Lietuvos telekomas“ bendrąjį fiksuoto telefoninio ryšio tinklą telefono pagalba Lietuvos Respublikoje. Internetinė telefonija - tai telekomunikacijų paslaugos (balso, fakso ir/ar balso-pranešimų naudojimas), kurios perduodamos per Interneto tinklą o ne per bendrąjį fiksuotą telefono ryšio tinklą. Teikiant šią paslaugą garsas pervedamas į skaitmeninę formą ir balsas keliauja kaip duomenų paketai per internetą

Nustatytą kad UAB „Interprova“ teikiama telekomunikacijų paslauga negali būti priskiriama balso telefonijos paslaugai, nes neatitinka balso telefonijos paslaugos kriterijų, t.y. nėra teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir balso signalas nėra perduodamas realiu laiku.

Pagal Susisiekimo ministro 2000-11-09 įsakymu Nr.321 „Dėl leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo taisyklių 6.1. punktą įmonė, kuri nustatyta tvarka įregistruota, norėdama steigti, eksploatuoti bendruosius duomenų perdavimo tinklus bei teikti duomenų perdavimo paslaugas privalo gauti leidimą“. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis VĮ Valstybinė radijo dažnių tarnyba 2001-02-02 išdavė UAB „Interprova“ leidimą Nr.02/2001, kuris suteikia teisę įmonei steigti eksploatuoti bendrąjį duomenų perdavimo tinklą bei teikti duomenų perdavimo paslaugas šiuo tinklu. Teikdama 2001-01-09 prašymą Nr.2001-03 dėl leidimo išdavimo, UAB „Interprova“ pateikė numatomos veiklos aprašymą kuriame teigiama, kad pagrindinė numatoma įmonės veikla - internetinė telefonija (kompiuteris/kompiuteris, kompiuteris /telefonas, telefonas/telefonas), neperduodant balso duomenų realiu laiku.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, LR Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, jog internetinė telefonija yra ne balso telefonija bet viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių. AB „Lietuvos telekomas“ LR Telekomunikacijų įstatymu suteikta išimtinė teisė neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“, priėmė neteisėtus sprendimus sudarydamas kliūtis internetinės telefonijos paslaugas teikiančiai įmonei veikti rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai Konkurencijos tarybos buvo pagrįstai vertinti kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas, pažeidžiant LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą. LR Telekomunikacijų įstatymu AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo. LR Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas siekė konkretaus tikslo - subalansuoti balso telefonijos paslaugų tarifus, skaitmenizuoti linijas ir taip pasirengti veikti konkurencijos įvedimui šiose rinkose. Tuo tarpu internetinės telefonijos paslaugų ribojimas neturi nieko bendro su minėtų tikslų siekimu. Tai savarankiška paslauga, kuriai teikti konkurencijos sąlygomis laikinas išimtinių teisių suteikimas nėra būtinas.

Taigi, galima teigti, kad įstatymo leidėjas nesiekė suteikti išimtinių teisių AB „Lietuvos telekomas“ teikiant internetinės telefonijos paslaugas. AB „Lietuvos Telekomas“ suteiktų išimtinių teisių negalima aiškinti plečiamai, nes tai reikštų kitų ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvės ribojimą, o tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės principams. LR Konstitucinio teismo 1999-10-09 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių bei 16 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuotą „kad konkurencijos telekomunikacijų srityje draudimas nėra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryšio, interneto tinklo paslaugų rinka yra laisva“. Konstitucinis teismas minėtame nutarime, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti asmens ūkinės veiklos laivės ir iniciatyvos principai reiškia, kad „asmuo gali verstis bet kokia įstatymų neuždrausta ūkine veikla. Įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisves draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai“. „Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.

Europos Komisijos 1998-01-10 paskelbtame 90/388/ECC direktyvos komentare 98/C 6/04 dėl balso perdavimo internete tinklais statuso, atsižvelgus į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefonija ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas. Pagal 90/388/ECC direktyvos 1 straipsnį „Balso telefonija - tai viešas tiesioginis kalbos perdavimas ir komutavimas realiu laiku, vykdomas komerciniais tikslais tarp komutuojamų tinklo galinių taškų kas leidžia bet kuriam vartotojui naudoti įrengimą prijungtą prie tokio tinklo galinio taško tam, kad susisiektų su kitu to tinklo galiniu tašku“. Kaip nurodyta direktyvos komentare 98/C 6/04, balso perdavimas per Internetą gali būti nagrinėjamas kaip balso telefonija, jei tenkinami visi toliau išvardinti požymiai: 1) paslaugos teikiamos komerciniais tikslais; 2) paslaugos teikiamos viešai; 3) balsas yra perduodamas iš bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 4) balsas perduodamas tiesiogiai realiu laiku, užtikrinant tą patį patikimumo lygį ir paslaugos kokybę kaip ir bendraisiais komutuojamais telekomunikacijų tinklais. Komisija konstatavo, kad esant šios dienos technologijoms, internetinė telefonija dar negali užtikrinti balso perdavimo realiu laiku, nes naudojamos technologijos to neleidžia. Europos Komisija 2000-12-22 paskelbtame komentare 2000/C3 6/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso padarė išvadą, kad 1998-01-10 komentarui 98/C 6/04 dėl balso perdavimo interneto tinklais esminiai pakeitimai nereikalingi. Komisija laikosi nuomonės, kad internetinė telefonija netenkina balso telefonijos apibrėžimo, išskyrus atvejus, kai internetinė telefonija atitinka visas sąlygas, išvardintas 1998 m. komentare.

Tiek ITU (Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos) generalinio sekretoriaus 2001 metų ataskaita, tiek Europos Sąjungos teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, kad internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės telefonijos paslaugų kokybei, ir dėl to internetinė telefonija yra laikoma atskira telekomunikacijų paslaugų rūšimi.

Lietuvos Respublikos Telekomunikacijų įstatyme deklaruojamas jo suderinamumas su Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės nuostatomis, todėl Lietuvos teisės normos aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos praktiką. Remiantis Europos Sąjungos teise, internetinė telefonija nelaikoma balso telefonijos paslauga. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti ir ekspertų pateikti atsakymai į techninius klausimus. Iš šių išvadų matyti, kad balso signalų perdavimo vėlinimas teikiant balso telefonijos paslaugas bendro fiksuoto telefono ryšio tinklu yra pastovus ir neturi viršyti 400 ms (1.1 išvada, bylos t. III, p.6). Tuo tarpu interneto tinkle balso signalų vėlinimas gali neprognozuojamai kisti dėl balso signalų paketų užlaikymo ir kai kurie paketai gali būti prarasti (1.2 išvada, bylos t. III, p. 11). Taigi, nors balso perdavinėto interneto tinklu paslaugų kokybė dėl techninės pažangos artėja prie balso perdavimo fiksuoto ryšio tinklais paslaugų kokybės (1.3 išvada, bylos t. III, psl. 12), perduodant balso signalus internetu, analogiškos kokybės užtikrinti neįmanoma dėl neprognozuojamos užsikimšimo rizikos (1.2 išvada, bylos t. III, p. 12).

UAB „Interprova“ teikiant internetinės telefonijos paslaugas balso signalų perdavimas buvo vykdomas Interneto tinkle (išvada 1.5, bylos t. III, p. 19), todėl balso paketų perdavimo vėlinimo reikšmė gali būti 700 ms. ir daugiau, neįvertinant balso paketų perdavimo vėlinimo nežinomo Interneto tinkle ir kitos šalies PSTN tinkle (išvada 1.4, bylos t. EI, p. 16). Šios ekspertų komisijos pateiktos išvados patvirtina LR Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytas išvadas.

Ekspertų komisija taip pat nustatė, kad teikiant internetinės telefonijos paslaugas balso signalų perdavimas buvo vykdomas dviem etapais: 1) balso signalo komutacinis perdavimas bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinkluose ir 2) balso signalų maršrutizavimas interneto tinkle (išvada 1.5, bylos t. III, p. 19). Vadinasi, UAB „Interprova“ teikiama paslauga negali būti laikoma paslaugą kai balsas yra perduodamas komutaciniu būdu.

LR Konkurencijos taryba savo nutarime nustatė, kad, remiantis LR Telekomunikacijų įstatymu, telekomunikacijos paslauga laikoma balso telefonijos, o ne duomenų perdavimo paslauga, jeigu ji tenkina šiuos kriterijus: 1) balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 2) balso signalas perduodamas realiu laiku. Ekspertų komisijos išvados patvirtina Konkurencijos tarybos išvadas, kad UAB „Interprova“ teikiama paslauga netenkina nei vieno iš šių 2 kriterijų, t.y. UAB „Interprova“ teikiant paslaugą nebuvo įmanoma užtikrinti, kad balso paketų perdavimas vyks realiu laiku ir balsas nebuvo perduodamas vien tik komutaciniu būdu. Remiantis nurodytais argumentais LR Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos, nes balsas nėra perduodamas tiesiogiai realiu laiku ir paslauga nėra teikiama vien tik fiksuoto telefono ryšio tinklu. Be to, pagrįsta yra ir kita tarybos išvada, kad internetinės telefonijos ir balso telefonijos bendru fiksuoto telefono tinklu paslaugos yra skirtingos savo kaina bei kokybe, todėl negali būti tapatinamos. Interneto telefonijos privalumas yra sąnaudų taupymas lyginant su tradicinio komutuojamo tinklo teikiamomis paslaugomis. Kitas svarbus momentas, kuris leidžia išskirti šią paslaugą į atskirą rinką, yra paslaugos kokybė. Paslaugų kokybė yra balso telefonijos pagrindas. Kokybę apibūdina keli parametrai tarp jų - patikimumas, pralaidumas ir saugumas. Kadangi internetinės telefonijos duomenų paketai perduodami per internetą, paprastai yra keletą kartų konvertuojami, susiduria su nenuspėjamomis sąlygomis duomenų srautuose ir dėl to kartais užlaikomi tam tikram laikui, kas neatsitinka komutuojamoje telefonijoje, jie iš viso negali būti laikomi atitinkančiais realaus laiko kriterijaus. Specialisto F.Dobrovolskio paaiškinimai teismui patvirtina, kad UAB „Interprova“ teikiama paslauga yra ne balso telefonijos paslauga (t 2 p. 132-140). Specialistas teismui nurodė, kad tuo atveju, kai internetinės telefonijos paslaugų teikėjas, teikdamas internetinės telefonijos paslaugas negali užtikrinti teikiamos paslaugos kokybės lygio ir patikimumo, atitinkančio bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kokybę ir patikimumą (t.y. nekontroliuoja tinklo ar tinklų, kuriais yra teikiamos paslaugos ir neturi specifinių sutarčių dėl kokybės ir patikimumo užtikrinimo, taip pat paslaugos nereklamuoja, kaip atitinkančios bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir pan.) internetinė telefonija laikytina duomenų perdavimo paslauga. Tokios pozicijos laikėsi ir Susisiekimo ministerija, atliekant tyrimą pagal UAB „Interprova“ prašymą. Pažymėjo, kad LR Telekomunikacijų įstatyme nėra apibrėžta internetinės telefonijos sąvoka. Pagal šį įstatymą balso telefonijos paslaugų teikimas yra apribotas, o duomenų perdavimo sąvoka neapima balso telefonijos paslaugų. Europos Komisijos 2000-12-22 paskelbtame komentare Nr.2000/C3 69/03 dėl balso perdavimo interneto tinklais statuso, atsižvelgiant į Bendrijos teisę, nurodomi pagrindiniai požymiai, skiriantys tradicinę balso telefonija ir balso, perduodamo interneto tinklais, paslaugas, įvertinus direktyvos 90/388/EEB nuostatas. LR Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdyje ministerijos atstovas nurodė, kad ministerija pritaria LR Konkurencijos tarybos tyrimo išvadoms, kad nagrinėjamos paslaugos būtų atskirtos į atskirą rinką. Nagrinėjamu atveju ministerija yra parašiusi AB „Lietuvos telekomas“ atstatyti paslaugų tiekimą UAB „Interprova“. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas taip pat pritarė LR Konkurencijos tarybos išvadoms, nurodė, kad šios išvados atitinka tiek LR Telekomunikacijų įstatymą, tiek ir ES teisę bei praktiką.

Europos teisės departamento pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, kad „pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos teisės normas ir technologijų, kurių pagrindu teikiama internetinė telefonija laikytina duomenų perdavimo paslauga, o ne balso telefonija“.

Teismui pateiktos sutartys dėl interneto tinklo paslaugų teikimo, sudarytos tarp UAB „Interprova“ bei UAB „Bite GSM“ ir UAB „Dicto Citium“ (bylos t 2, p. 111-120) patvirtinta, kad UAB „Interprova“ neturėjo jokių specialių sutarčių dėl srautų perdavimo viešuoju internetu, ypatingai dėl kokybės ir patikimumo užtikrinimo. Tai standartinės sutartys, suteikiančios galimybę (kaip ir daugeliui kitų Interneto naudotojų) naudotis Interneto paslaugų teikėjo paslaugomis gaunant prieigą prie viešojo Interneto.

Remiantis išdėstytu, galima daryti išvadą, kad UAB „Interprova“, teikdama internetinės telefonijos paslaugas negalėjo užtikrinti teikiamos paslaugos kokybės lygio ir patikimumo, atitinkančio bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kokybę ir patikimumą (t.y. balso telefonijos). Remiantis išdėstytu, galima teigti, kad LR Konkurencijos taryba padarė pagristą išvadą, jog internetinė telefonija yra ne balso telefonija, bet viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių o duomenų perdavimo paslaugų rinka Lietuvos Respublikoje yra laisva. AB „Lietuvos telekomas“ LR Telekomunikacijų įstatymu suteikta išimtinė teisė neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė neteisėtus sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančiai įmonei, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai neleidžia atsirasti naujai paslaugai ir paslaugos teikėjui teikti naujų paslaugų ir LR Konkurencijos tarybos buvo pagrįstai vertinti kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojimas ir rinkos monopolizavimas, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą Ekspertizės išvadose ekspertai 21-26 pasisakė inter alia ir dėl realaus laiko bei balso telefonijos sąvokų pagal Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą bei UAB „Interprova“ teikiamos paslaugos įvertinimo pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos teisės aktus. Klausimas dėl išimtinių teisių turėjimo bei dėl konkrečios paslaugos priskyrimo balso ar internetinei telefonijai yra ne techninis, o teisės klausimas, todėl realaus laiko ir balso telefonijos sąvokų bei UAB „Interprova“ teikiamos paslaugos vertinimas pagal LR Telekomunikacijų įstatymą ir aptartus ES teisės aktus ir jų taikymo komentarus yra teismo prerogatyva, kurias teismas, taikant teleologinį, sisteminį, palyginamosios teisėtyros aiškinimo metodus, įvertino. Dėl šios priežasties ekspertų išvada šioje dalyje nesiremiama.

Taigi, bylos duomenimis visiškai įrodyta, kad AB „Lietuvos telekomas“, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio k telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančioms įmonėms, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai neleidžia atsirasti naujai paslaugai ir paslaugos teikėjui teikti naujų paslaugų ir yra vertintini kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas pažeidžiant LR Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą. Prekybos ar gamybos ribojimas yra suprantamas kaip rinkos monopolizavimas, konkurentų stūmimas iš rinkos ar kliūčių sudarymas jiems veikti rinkoje tuo varžant jų sprendimus dėl prekės kiekio, kokybės ar kainos, kas daro žalą vartotojams.

LR Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog „atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai pakartotinai įvykdė pažeidimą už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.“

Teisės doktrinoje išskiriami du atvejai, kuomet veika laikoma padaryta pakartotinai: 1) kai normos dispozicijoje nurodomą, kad tokie patys veiksmai, už kuriuos pažeidėjas buvo baustas, padaryti pakartotinai po nubaudimo; 2) kai veiksmai padaryti asmens, apskritai bausto už bet kokį to įstatymo pažeidimą. LR Konkurencijos įstatymas aiškiai įvardija būtent antrąjį pakartotinumo atvejį, t.y. pažeidėjas yra laikomas padaręs teisei priešingus veiksmus pakartotinai, jeigu jam buvo paskirta LR Konkurencijos įstatyme numatyta sankciją taigi net nebūtiną kad ūkio subjektas būtų baustas už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Pažymėtina, kad minėtoje byloje AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė to paties straipsnio tapačią dalį tai yra padarė tą patį pažeidimą

Pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą LR Konkurencijos tarybos nutarimą nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas nepaneigtas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl skundas netenkintinas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. l p., 127 str. l d.,

atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Bronius Januška

Roma Sabina Alimienė

Stasys Gagys