Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Stasio Gudyno,

sekretoriaujant Alinai Macaitytei,

dalyvaujant pareiškėjo (apelianto) atstovėms Eglei Aidai Gudelytei Harvey ir adv. Eugenijai Sutkienei,

atsakovo atstovams Danutei Stadalnikienei, Valdui Mikalauskui, Jūratei Šovienei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Dariui Liutkui ir adv. Linui Sesickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Interprova“ dėl 2002 m. vasario 21 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr.2/b panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2002 m. vasario 21 d. Konkurencijos tarybos nutarimą Nr.2/b „Dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto reikalavimus“. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba įpareigojo pareiškėją atnaujinti paslaugų teikimą UAB „Interprova“ ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rezoliucinės dalies paskelbimo bei už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą skyrė AB „Lietuvos telekomas“ 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą - 2077154 Lt.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia AB „Lietuvos telekomas“ išimtinę teisę teikti bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas pagal Telekomunikacijų įstatymą ir išduotą licenciją. Pareiškėjas nurodė tokius argumentus.

Konkurencijos taryba viršijo savo įgaliojimus, nutarimu savavališkai nustatydama internetinės telefonijos statusą Lietuvos Respublikoje ir konstatuodama, kad internetinės telefonijos paslaugos nepriskirtinos išimtinei AB „Lietuvos telekomas“ teisei teikti šias paslaugas. AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės, numatytos Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnyje, apima bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimą ir telekomunikacijų paslaugų teikimą šiuo tinklu. Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos - vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos vartotojams bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu. AB „Lietuvos telekomas“ išduotos licencijos Nr.174/97 2 skyriaus 8 punktas nustato, kad AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002-12-31 turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą, skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti. Internetinės telefonijos paslaugos laikytinos bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugomis. UAB „Interprova“ teikiant tarptautinio ryšio paslaugas, Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo naudojamas vien bendrasis fiksuotas telefono ryšio tinklas, balsas realiu laiku buvo perduodamas tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų. UAB „Interprova“ paslauga Lietuvos Respublikoje buvo teikiama vien bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu, ir tik už Lietuvos Respublikos ribų dėl technologijų vystymosi, balsui perduoti buvo naudojamos internetinės technologijos. Tipiniam vartotojui teikiamos telefono paslaugos ir internetinės telefonijos ryšio paslaugos yra pilnai viena kitą pakeičiančios, todėl sudaro vieną ir tą pačią rinką.

Konkurencijos tarybos nutarimas pažeidžia Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio l dalį, kadangi liberalizuoja telekomunikacijų rinką iki 2002-12-31 ir leidžia tiek UAB „Interprova“, tiek kitiems ūkio subjektams teikti tarptautinio ryšio paslaugas, kurias teikti išimtinę teisę turi pareiškėjas. Konkurencijos tarybos nutarimas taip pat pažeidžia Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kadangi iš esmės blogina bendrovės verslo sąlygas. Bendrovei suteikta išimtinė teisė bei pereinamasis laikotarpis (iki 2002-12-31), kurio metu telekomunikacijų rinka Lietuvos Respublikoje bus monopolizuota, buvo suderinti su Europos Sąjungos Komisija ir atitiko Europos Sąjungos Komisijos Direktyvos dėl konkurencijos telekomunikacijų paslaugų rinkose Nr.90/388/EEC, patvirtintos 1990-06-28, nuostatas. Konstitucinis Teismas 1999-10-06 nutarime pareiškėjui suteiktą išimtinę teisę pripažino pateisinama bei atitinkančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Skundžiamame nutarime, remiantis Europos Komisijos direktyva 90/338/EEC, jos komentaru 98/C 6/04, taip pat komentaru 2000/C3 6/03, padaryta išvada, kad internetinė telefonija laikytina atskira telekomunikacijų paslaugų rūšimi ir yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių. Konkurencijos taryba pritaikė Europos Sąjungos teisės aktus bei komentarus, kurie skirti tik demonopolizuotoms rinkoms, o Lietuvos telekomunikacijų rinkos demonopolizavimas numatytas tik 2002-12-31. Konkurencijos taryba taip pat neatsižvelgė į naujausias Europos Sąjungos telekomunikacijų rinkos reguliavimo tendencijas.

2000-12-12 pareiškėjui nutraukus telekomunikacijų paslaugų teikimą UAB „Interprova“, bauda už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi pagal Konkurencijos tarybos nutarimą Nr.l6/b dar nebuvo paskirta, todėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai negali būti laikomi pakartotine veika, sunkinančia atsakomybę.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas dėl tokių motyvų.

Konkurencijos taryba, atsakinga už Konkurencijos įstatymo įgyvendinimą bei kontrolę, įgyvendina jai pavestas funkcijas tirdama įstatymo pažeidimus bei priimdama individualius teisės aktus dėl įstatymų pažeidimų ir įstatymu numatytų sankcijų taikymo. Įstatymai bei kiti norminiai teisės aktai sudaro vieningą teisinę sistemą, todėl Konkurencijos įstatymotaikymas negali būti izoliuotas ir vykdomas neatsižvelgiant į kitų norminių teisės aktų turinį bei taikymo mastą. Konkurencijos taryba, nagrinėdama AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių dalyką, neperžengė savo kompetencijos ribų, bet privalėjo tai daryti, spręsdama konkurencijos teisės normų taikymo klausimą.

Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio l dalis nustato, kad AB „Lietuvos telekomas“ iki 2002-12-31 turi išimtinę teisę eksploatuoti komutavimo, perdavimo ir kitokią įrangą, skirtą telekomunikacijų tinklų, skirtų balso telefonijos paslaugoms teikti, sujungimams su kitų šalių bendrojo telefono ryšio tinklais, skirtais balso telefonijos paslaugoms teikti. Pagal Telekomunikacijų įstatymą telekomunikacijos paslauga laikoma balso telefonijos, o ne duomenų perdavimo paslauga, jeigu ji tenkina šiuos kriterijus: 1) balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų; 2) balso signalas perduodamas realiu laiku. Balso telefonija neapima internetinės telefonijos, nes balsas nėra perduodamas tiesiogiai realiu laiku ir paslauga nėra teikiama vien tik fiksuoto telefono ryšio tinklu. Tokią išvadą Konkurencijos taryba padarė sistemiškai aiškindama Telekomunikacijų įstatymo normas, atsižvelgdama į specialistų paaiškinimus, užsienio šalių norminius teisės aktus bei jų taikymo praktiką bei įvertinusi realius internetinės telefonijos paslaugos ir grandininiu komutuojamu tinklu teikiamos paslaugos kokybės bei kainos skirtumus.

Konkurencijos taryba 2000-12-22 nutarimu Nr.l6/b nustatė, kad AB „Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, ir už šiuos veiksnius įmonė buvo nubausta 150000 litų pinigine bauda. Pareiškėjas teigia, kad nutraukus paslaugos teikimą UAB „Interprova“, sankcijos už pirmąjį pažeidimą dar nebuvo paskirtos, todėl šio pažeidimo negalima laikyti pakartotiniu. Tyrimo metu nustatyta, kad prieiga prie telekomunikacijų tinklų UAB „Interprova“ buvo sustabdyta 2000-12-12, tačiau šis AB „Lietuvos telekomas“ pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmai pasireiškia uždraudimu naudotis telekomunikaciniais tinklais bei veikti internetinės telefonijos rinkoje, kurie tęsiasi iki šiol. Taigi, AB „Lietuvos telekomas“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vyko ir priėmus pirmąjį 2000-12-22 Konkurencijos tarybos nutarimą skirti baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, todėl priimant nutarimą dėl AB „Lietuvos telekomas“ veiksmų internetinės telefonijos rinkoje, sunkinanti aplinkybė - pažeidimo pakartotinumas - nustatyta pagrįstai.

Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, netaikė Europos Sąjungos teisės aktų, o tik rėmėsi aiškindama ir taikydama Lietuvos Respublikoje galiojančius norminius teisės aktus. Balso telefonijos paslaugos Lietuvos ir Europos Bendrijų teisėje yra apibrėžtos labai panašiai ir numato vieną ir tą patį „realaus laiko“ kriterijų, leidžiantį balso telefonijos paslaugas atskirti nuo kitų telekomunikacinių paslaugų. EB galiojančių teisės normų ir jų įgyvendinimo praktikos analizė buvo vienas iš svarbiausių kriterijų, leidusių Konkurencijos tarybai padaryti išvadą, kad internetinė telefonija yra viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių. Kadangi duomenų perdavimo paslaugų rinka yra laisva ir pagal Telekomunikacijų įstatymą AB „Lietuvos telekomas“ jokių išimtinių teisių veikti šioje rinkoje neturi, atsakovo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Europos Sąjungos teisės aktais negalima remtis todėl, kad jie skirti tik demonopolizuotoms rinkoms.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Interprova“ atsiliepime į skundą, laikydamas skundą nepagrįstu, nurodė šiuos argumentus.

Konkurencijos tarybos nutarimas neprieštarauja AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinei teisei bei Vyriausybės išduotos licencijos turiniui. Pagal Telekomunikacijų įstatymą norint, kad paslauga priklausytų AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinėms teisėms, ji turi būti teikiama per fiksuoto ryšio tinklą ir turi vadintis balso telefonijos paslauga. UAB „Interprova“ internetinės telefonijos paslaugas teikė tik per viešą interneto tinklą, kuris nėra fiksuoto ryšio tinklas. Jeigu paslauga teikiama ne per fiksuoto ryšio tinklą, tvirtinimas, kad ši paslauga turi būti priskirta prie fiksuoto ryšio paslaugų, yra neteisingas. Pasaulinėje praktikoje laikoma, kad internetinės telefonijos paslauga yra duomenų perdavimo paslauga. AB „Lietuvos telekomas“ teiginys, kad UAB „Interprova“ teikiant tarptautinio ryšio paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo naudojamas vien bendrasis fiksuotas telefono ryšio tinklas, balsas realiu laiku buvo perduodamas tarp telekomunikacijų tinklo galinių taškų, yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, nes UAB „Interprova“ paslauga buvo teikiama per internetą. Klientai, norėdami pasinaudoti internetinės telefonijos paslauga, turėjo prisiskambinti iki internetinės telefonijos serverio. Už tai jie atsiskaitydavo AB „Lietuvos telekomas“ atskirai. Be to, klientai aiškiai suvokė, kad internetinės telefonijos paslauga ir prisiskambinimas iki serverio yra atskiros paslaugos. Direktyvos 90/388/EEC komentarai 98/C6/04, 2000/C369/03 patvirtinta, kad internetinė telefonija laikytina duomenų perdavimo paslauga, tai įrodo, kad AB „Lietuvos telekomas“ 2000-12-04 atjungdamas ISDN linijas, sąmoningai piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė skundą patenkinti jame nurodytais argumentais. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovai prašė skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 10 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio l dalyje nustatyta, jog bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002-12-31. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Tokios išimtinės teisės AB „Lietuvos telekomas“ nustatytos ir Susisiekimo ministerijos šiai įmonei išduotoje licencijoje Nr.174/97.

Iš Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnyje pateiktų bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo, bendrojo telekomunikacijų tinklo, balso telefonijos paslaugos sąvokų teismas padarė išvadą, kad AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė teikti tik tam tikrą dalį balso telefonijos paslaugų. Teismas nustatė, kad UAB „Interprova“ teikiama telekomunikacijų paslauga negali būti priskiriama balso telefonijos paslaugai, nes neatitinka balso telefonijos paslaugos kriterijų, t.y. nėra teikiama fiksuoto telefono ryšio tinklu ir balso signalas nėra perduodamas realiu laiku. Tuo tarpu internetinė telefonija - tai telekomunikacijų paslaugos (balso, fakso ir/ar balso-pranešimų naudojimas), kurios perduodamos per interneto tinklą, o ne per bendrąjį fiksuotą telefono ryšio tinklą. Teikiant šią paslaugą, garsas pervedamas į skaitmeninę formą ir balsas keliauja kaip duomenų paketai per internetą, todėl teismas sutiko su Konkurencijos tarybos išvada, kad internetinė telefonija yra ne balso telefonija, bet viena iš duomenų perdavimo paslaugos rūšių. Teismo manymu, AB „Lietuvos telekomas“ Telekomunikacijų įstatymu suteikta išimtinė teisė neapima internetinės telefonijos paslaugų teikimo, todėl AB „Lietuvos telekomas“ priėmė neteisėtus sprendimus, sudarydamas kliūtis internetinės telefonijos paslaugas teikiančiai įmonei (UAB „Interprova“) veikti rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai, teismo manymu, Konkurencijos tarybos buvo pagrįstai vertinti kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojamas ir rinkos monopolizavimas, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą.

Teismas taip pat nurodė, kad AB „Lietuvos telekomas“ suteiktų išimtinių teisių negalima aiškinti plečiamai, nes tai reikštų kitų ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvės ribojimą, o tai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės, sąžiningos konkurencijos laisvės principams. Konstitucinio Teismo 1999-10-09 nutarime konstatuota, kad konkurencijos telekomunikacijų srityje draudimas nėra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryšio, interneto tinklo paslaugų rinka yra laisva.

Teismas nustatė, kad tiek ITU (Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos) generalinio sekretoriaus 2001 metų ataskaita, tiek Europos Sąjungos teisės aktai bei internetinės telefonijos aiškinimo praktika aiškiai nurodo, kad internetinės telefonijos paslaugų kokybė vis dar neprilygsta tradicinės telefonijos paslaugų kokybei, dėl to internetinė telefonija yra laikoma atskira telekomunikacijų paslaugų rūšimi. Telekomunikacijų įstatyme deklaruojamas jo suderinamumas su Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės nuostatomis, todėl Lietuvos teisės normos aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos praktiką. Išvadą, kad internetinė telefonija nelaikoma balso telefonijos paslauga, teismas grindė ekspertų pateiktais atsakymais į techninius klausimus, specialisto paaiškinimais, Europos teisės departamento išvada, Susisiekimo ministerijos nuomone. Be to, teismo nuomone, pagrįsta atsakovo išvada, kad internetinės telefonijos ir balso telefonijos bendru fiksuoto telefono tinklu paslaugos yra skirtingos savo kaina bei kokybe, todėl negali būti tapatinamos.

Remdamasis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad AB „Lietuvos telekomas“, užimdama dominuojančią padėtį bendrojo fiksuoto telefono ryšio ir telekomunikacinių tinklų nuomos rinkose, priėmė neteisėtus sprendimus užblokuoti nuomojamas linijas internetinės telefonijos paslaugas teikiančiai įmonei, tokiu būdu eliminuodama konkurenciją ir įtvirtindama savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokie AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai Konkurencijos tarybos buvo pagrįstai vertinti kaip internetinės telefonijos paslaugų rinkos monopolizavimas, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punktą.

Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje išskiriami du atvejai, kuomet veika laikoma padaryta pakartotinai: 1) kai normos dispozicijoje nurodoma, kad tokie patys veiksmai, už kuriuos pažeidėjas buvo baustas, padaryti pakartotinai po nubaudimo; 2) kai veiksmai padaryti asmens, apskritai bausto už bet kokį to įstatymo pažeidimą. Konkurencijos įstatymas įvardija būtent antrąjį pakartotinumo atvejį, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad AB „Lietuvos telekomas“ veiksmai negali būti laikomi pakartotine veika, sunkinančia atsakomybę, nepagrįsti.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Telekomunikacijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių nuostatas, neteisingai nustatė AB „Lietuvos telekomas“ suteiktos išimtinės teisės apimtis bei neteisingai apibrėžė pareiškėjo ir UAB „Interprova“ teikiamas paslaugas.

Įstatymai suteikia pareiškėjui išskirtinę teisę iki 2002 m. gruodžio 31 d. būti vieninteliu bendrojo telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju nepriklausomai nuo to, kokiomis technologijomis paslauga yra teikiama. Telekomunikacijų rinkos monopolizavimo tikslas buvo leisti AB „Lietuvos telekomas“ tinkamai pasirengti rinkos liberalizavimui, atlikti investicijas į telekomunikacinių tinklų sutvarkymą ir atnaujinimą, atsisakyti universalių paslaugų subsidijavimo, subalansuoti telekomunikacinių paslaugų tarifus ir suderinti paslaugų kainas su sąnaudomis.

Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos apibrėžimas išskiria du pagrindinius požymius, kuriuos atitinkančios paslaugos yra priskiriamos išimtinei AB „Lietuvos telekomas“ teisei: 1) teikiamų paslaugų esmė - kalbinės informacijos perdavimas tarp galinius įrenginius - telefonus - naudojančių vartotojų; 2) paslauga faktiškai pasiekia vartotoją fiksuoto telefono ryšio tinkle, konkrečiau - jo galiniuose įrenginiuose - telefono aparatuose. Apibrėžimas nereglamentuoja, kokia technologija naudojantis yra teikiamos ryšio paslaugos. Iš minėtų požymių seka, kad pareiškėjui suteikta išimtinė teisė teikti visas šias paslaugas: 1) balso telefonijos paslaugas, kurios Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos kaip balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, t.y. kalbinės informacijos perdavimas (šis apibrėžimas apima teikiamas analoginio ir skaitmeninio fiksuoto telefoninio ryšio paslaugas); 2) visas kitas vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugas, kurios atitinka Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikiamą bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sąvoką (į šią paslaugų kategoriją patenka internetinės telefonijos paslaugos, kai šios paslaugos teikiamos vartotojui per fiksuoto telefono ryšio tinklą bei prie jo prijungtus galinius įrenginius pagal paslaugos teikimo schemą: telefonas - internetas - telefonas, dalį paslaugos teikiant interneto protokolais). Šio aiškinimo pagrįstumą įrodo Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 649 patvirtinta Lietuvos derybinėje pozicija dėl 19 skyriaus „Telekomunikacijos ir informacinės technologijos“, kurios l skyriuje teigiama, kad Telekomunikacijų įstatymas visais požiūriais atitinka Europos teisyną, išskyrus AB „Lietuvos telekomui“ suteiktą teisę būti vieninteliu fiksuoto telefono tinklo operatoriumi ir paslaugų teikėju.

Šis aiškinimas paneigia teismo išvadą, kad Telekomunikacijų įstatyme deklaruojamas jo suderinamumas su Europos Sąjungos telekomunikacijų teisės nuostatomis, todėl teisės normos aiškinamos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos praktiką. Europos Sąjungos šalių narių telekomunikacijų rinkos nėra monopolizuotos, todėl Europos Sąjungos praktika yra akivaizdžiai kitokia ir skiriasi nuo tų šalių praktikos, kuriose rinkos monopolizuotos (pavyzdžiui, Latvijos Vyriausybės sprendimas dėl Lattelekomo išimtinių teisių ir intenetinės telefonijos statuso nustatymo pereinamuoju laikotarpiu). Europos Komisijos Direktyva 98/388/EEC bei jos taikymo komentarai 98/C6/04 bei 2000/C36/03 skirti ryšių reguliatoriams, bet ne šalių konkurencijos institucijoms.

Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad UAB „Interprova“ teikiama paslauga buvo balso telefonijos, o ne duomenų perdavimo paslauga. 2002 m. rugpjūčio 20 d. ir 2003 m. sausio 11 dieną atliktų UAB „Interprova“ paslaugos techninių ekspertizių aktuose buvo konstatuota, kad UAB „Interprova“ vykdė balso signalo komutacinį perdavimą, t.y. balso paketų nukreipinėjimą gavėjo kryptimi per TCP/IP tinklą ir turėjo atitinkamas sutartis su Dicto Citus ir Telia International Carier AB, pagal kurias balso paketai buvo nukreipiami į fiksuoto ryšio tinklą. UAB „Interprova“ kartu su Telia International Carier AB tiesiogine fiksuota telekomunikacine linija (kaip tai numatyta ITU rekomendacijoje E.540) sujungė AB „Lietuvos telekomas“ fiksuoto telekomunikacinio ryšio tinklą su kitų telekomunikacijų operatorių tinklais su tikslu teikti balso telefonijos paslaugas vartotojams. Telekomunikaciniai tinklai buvo sujungti per IP protokolo įrangą, taigi dalis tinklo buvo sujungta su internetu. Sujungimo schema atitiko ITU rekomendacijoje E.651 aprašytą telefono tinklų sujungimo per IP protokolą modelį (Figure 6-4/E.651). Lietuvos abonentai, sudarę sutartis su UAB „Interprova“ per telefono aparatus, prijungtus prie nurodytų tinklų, galėjo naudotis telefono ryšiu su užsienio šalyse esančiais abonentais. Kad paslaugos vartotojai buvo sujungti galiniais įrenginiais - telefonais, prijungtais prie bendro telekomunikacijų tinklo galinių taškų, patvirtina surinkti įrodymai.

Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir techninius paslaugos teikimo aspektus. Ekspertizių, kurias teismas paskyrė, metu buvo nustatyta, kad UAB „Interprova“ perdavė balso signalus interneto protokolu, o ne viešu internetu. Balso signalų perdavimas interneto protokolu technologiškai buvo integruotas į tarpusavyje sujungtus iš abiejų pusių fiksuoto ryšio tinklus ir paslaugos dalis, todėl tai negali būti traktuojama kaip savarankiška paslauga. UAB „Interprova“ kaip telekomunikacinių paslaugų teikėjas, teikdama paslaugas galinius įrenginius, prijungtus prie fiksuoto ryšio tinklo, naudojantiems vartotojams, pasinaudodavo savo ir AB „Lietuvos telekomas“ fiksuoto tinklo dalimi, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad UAB „Interprova“ paslaugą vartotojams teikė tik interneto tinklu.

Konkurencijos taryba, atlikdama UAB „Interprova“ skundo tyrimą, šios bendrovės teikiamos paslaugos netyrė. Savo išvadą, kad „Interprovos“ paslauga netenkina kokybės kriterijaus, grindė tik bendro pobūdžio samprotavimais, kad internetinės paslaugos kokybė vis dar neprilysta tradicinės telefonijos kokybei, tačiau jokių šį ir kitus teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ekspertizių išvados leidžia daryti priešingą prielaidą, nei padarė teismas, kad paslaugos kokybė buvo pakankamai gera. Eksperto A.Kajacko 2002 m. rugpjūčio 20 d. išvadoje yra nurodyta, kad UAB „Interprova“ sutartis su Telia International Carier AB sudarė galimybę UAB „Interprova“ susijungti su bet kuriuo pasaulio abonentu tiesiogiai per telefono tinklus. Apelianto teigimu, nėra jokių duomenų, kad tokio sujungimo kelio vėlinimas buvo didelis. Telia International Carier AB internete, UAB „Interprova“ komerciniuose pasiūlymuose deklaravo, kad užtikrina labai aukštą paslaugų kokybę.

Teismas neįvertino svarbių pokyčių, vykusių telekomunikacijų sektoriuje 2000 m. Europos Komisijos 2000 m. gruodžio 22 d. paskelbtame komentare 2000/ C 6/03 bei ITU (Tarptautinės Telekomunikacijų sąjungos) generalinio sekretoriaus 2001 metų ataskaitoje nurodyta, kad 2000 m. dėl spartaus technologijų vystymosi ir techninės pažangos įvyko balso telefonijos ir internetinės telefonijos bei kitų telekomunikacinių paslaugų konvergencijos (pilnas susiliejimas) ir jų atskyrimas prarado prasmę.

2. Teismas neteisingai AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Vyriausybės pozicija, Susisiekimo ministerijos raštai, kuriais buvo aiškinamos AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės ir jų turinys, taip pat Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.649 patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos II dalies l punkto redakcija pareiškėjui leido pagrįstai manyti, kad duomenų perdavimo paslauga neapima internetinės telefonijos paslaugos ir ši yra priskirta balso telefonijai, kuriai AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė. Europos Komisija 2001 m. ataskaitoje apie Lietuvos Respublikos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje (Skyrius 19 „Telekomunikacijos ir informacinės technologijos“) pastebėjo, kad balso signalo perdavimas internete protokolais nėra sureguliuotas ir liberalizuotas. Taigi, pati Europos Komisija, atlikdama tyrimą telekomunikacijų sektoriaus atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, padarė išvadą, kad internetinės telefonijos paslauga nėra įteisinta ir liberalizuota, kaip tai yra Europos Sąjungoje.

3. Teismas neišnagrinėjo skundo dalies, konstatuojančios, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis bei viršijo savo kompetenciją, numatytą Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje.

4. Teismas nepagrįstai vadovavosi Europos Sąjungos teisės aktais ir neteisingai juos interpretavo.

Teismo sprendime remiamasi Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, cituojamos jų interpretacijos, atliekamos kitų žinybų. Konstitucijos 138 str. draudžia taikyti tarptautines sutartis, kol jos nėra ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo ir tampa Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimis. Teismų įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teisės teismui priimant sprendimus vadovautis teisės aktais, priimtais ne Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos įstatymo l ir 2 straipsniai Konkurencijos tarybai taip pat nesuteikia teisės tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos teisės aktų.

5. Teismas neteisingai interpretavo ir pritaikė Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio nuostatas.

Konkurencijos taryba AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus vertino kaip pakartotinus, todėl sunkinančius atsakomybę. Konkurencijos įstatymo 43 str. 3 d. norma, reglamentuojanti sunkinančios aplinkybės sampratą, buvo pritaikyta neteisingai. Administracinės teisės doktrinoje pakartotinu teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kuris padarytas po to, kai buvo faktiškai paskirta administracinė nuobauda už teisės pažeidimą. Pakartotinis teisės pažeidimas rodo pažeidėjo antivisuomeninius įpročius ir polinkį pažeisti įstatymą, jei jis nepasitaiso po to, kai buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės. Taigi, pakartotiniu gali būti laikomas tik toks teisės pažeidimas, kai priešinga teisės veika įvykdoma pakartotinai po nuobaudos paskyrimo. Kai priešinga teisės veika padaroma iki to momento, kol nuobauda nepaskirta, tariamas pažeidėjas dar nesupranta, jog veiklą vykdo pakartotinai (nes pagrįstai gali tikėtis, kad nuobauda už tariamą pažeidimą nebus paskirta).

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą, taip pat skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą. Nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantas klaidingai interpretuoja balso telefonijos ir internetinės telefonijos sąvokas, apelianto pateiktas aiškinimas priešingas AB „Lietuvos telekomas“ suteiktos monopolinės teisės esmei. AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė aiškiai apibrėžta Telekomunikacijų įstatyme ir išduotoje licencijoje - ji neapima internetinės telefonijos paslaugų. Pagal Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 10 punktą duomenų perdavimas (balso perdavimas interneto tinklais) neapima balso telefonijos, todėl apelianto argumentai dėl išimtinių teisių netenka teisinio pagrindo. Konkurencijos tarybos argumentacija dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pateikta skundžiamame nutarime. Draudimas teikti internetinės telefonijos paslaugas nėra įtvirtintas įstatymuose. Konkurencijos taryba, tirdama AB „Lietuvos telekomas“ veiksmus, kompetencijos neviršijo. Apeliantas klaidingai teigia, kad Konkurencijos taryba taikė Europos Sąjungos teisės aktus. AB „Lietuvos telekomas“ padarytas pažeidimas pagal savo forma yra tęstinis, t.y. vyko tam tikrą laiką. Apelianto nurodyta 2000 m. gruodžio 12 d. yra pažeidimo vykdymo pradžia. Nuo minėtos dienos AB „Lietuvos telekomas“ vykdė Konkurencios įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą, kuris tęsėsi iki nutarimo Nr.2/b priėmimo 2002 m. vasario 21 d. ir buvo laikomas pakartotiniu pirmojo Konkurencijos įstatymo pažeidimo atžvilgiu, už kurį AB „Lietuvos telekomas“ buvo nubaustas 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 16b.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Interprova“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą. Mano, kad teismo sprendimas, taip pat Konkurencijos tarybos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovės apeliacinį skundą prašė tenkinti, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai - palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Viena iš teisinių priemonių užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę - piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje dominuojanti padėtis įvardijama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją, o Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

Ginčo teisiniams santykiams taikytino Telekomunikacijų įstatymo, galiojusio iki 2002 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.IX-1053 įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d., 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius (t.y. pareiškėjas) iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime nurodė, kad šia nuostata tik konstatuojamas monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad konkurencinės telekomunikacijų rinkos kūrimas siejasi su būtinybe pertvarkyti esamą telekomunikacijų struktūrą, pripažino, jog toks teisinis esamos monopolijos reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas minimame nutarime taip pat pažymėjo, kad konkurencijos telekomunikacijų srityje draudimas nėra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryšio, interneto tinklo paslaugų rinka yra laisva.

Taigi Telekomunikacijų įstatymas konstatavo pareiškėjo išimtines teises telekomunikacijų srityje, apibrėžtoje įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, tačiau nereglamentavo teisinių santykių, atsirandančių jam piktnaudžiaujant dominuojančia padėtimi, ir teisės piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi nesuteikė. Dėl to, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas draudimas.

Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu nustatė, kad pareiškėjas, užimdamas dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje Lietuvos Respublikoje, 2000 m. gruodžio 2 d. 10 val. užblokavo UAB „Interprova“ nuomojamas ISDN srauto ir telefono linijas, dėl to UAB „Interprova“ nebegalėjo teikti internetinės telefonijos paslaugų ir buvo išstumta iš šių paslaugų teikimo rinkos. Linijos analogiškai buvo užblokuotos 35 bendrovėms. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad vartotojas (UAB „Interprova“) papildomų techninių priemonių pagalba teikė tarptautinių telefono pokalbių paslaugą iš Lietuvos į užsienį, o pokalbių srautus nukreipdavo ne per AB „Lietuvos telekomas“ tarptautinę telefono stotį ir tuo pažeidė Telekomunikacijų įstatyme įtvirtintą išimtinę teisę iki 2003 m. būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu minėtus pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes UAB „Interprova“ paslaugas įvertino kaip internetinės telefonijos, o ne balso telefonijos, paslaugas, todėl nepatenkančias į pareiškėjui suteiktų išimtinių teisių apimtį.

Tiek UAB „Interprova“ teiktos paslaugos, tiek pareiškėjo turėtos išimtinės teisės telekomunikacijų paslaugų rinkoje, Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos iš esmės tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Interprova“ teiktos paslaugos galiojusio Telekomunikacijų įstatymo prasme negali būti priskirtos prie bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų, kurias teikti išimtines teises turėjo pareiškėjas.

Pagal Telekomunikacijų įstatymą bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos - vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos vartotojams bendruoju fiksuotu telefono ryšio tinklu, o bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas - telekomunikacijų tinklas, kuris, be kitų paslaugų, naudojamas ir balso telefonijos paslaugoms teikti tarp fiksuotų tinklo galinių taškų. Čia įeina visos komutavimo ir perdavimo priemonės bei kita infrastruktūra, skirta sujungimams su bendraisiais telekomunikacijų tinklais, esančiais už Lietuvos ribų. Tuo tarpu duomenų perdavimo paslaugos - telekomunikacijų paslaugos, apimančios ženklų, signalų, rašytinės informacijos, vaizdų ir garsų ar kitokio pobūdžio informacijos perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, išskyrus balso telefonijos paslaugas. Balso telefonijos paslauga - balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, t.y. kalbinės informacijos perdavimas tarp tokius galinius įrenginius naudojančių vartotojų (įstatymo 2 straipsnio 5, 7, 8, 10 dalys). Šie apibrėžimai įgalina padaryti išvadą, kad tarptautinio fiksuoto telefono ryšio paslaugos - visomis komutavimo ir perdavimo priemonėmis bei kita infrastruktūra, skirta sujungimams su bendraisiais telekomunikacijų tinklais, esančiais už Lietuvos ribų, tarp fiksuotų tinklo galinių taškų teikiamos paslaugos, įskaitant balso telefonijos paslaugas. Duomenų perdavimo paslaugos nelaikomos tarptautinio fiksuoto telefono ryšio paslaugomis. Atitinkamai jei telekomunikacijų paslauga negalėjo būti apibrėžiama kaip balso telefonijos paslauga, jos teikti pareiškėjas išimtinių teisių neturėjo.

Iš Telekomunikacijų įstatyme pateiktų apibrėžimų matyti, kad balso telefonijos paslaugos atribojimo nuo duomenų perdavimo paslaugos kriterijai yra tai, kad balsas perduodamas komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, ir balso signalas perduodamas realiu laiku.

Ekspertų išvados, pateiktos 2002-08-20 ir 2003-01-11 ekspertizės aktuose nurodo, kad šiuos kriterijus UAB „Interprova“ paslaugos atitiko, tačiau tokia išvada nepagrįsta.

Paslaugos teikimo schema, sudaryta remiantis UAB „Interprova“ sutartimis su Telia International Carrer AB, AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Dicto Citius“, rodo, kad UAB „Interprova“ vykdoma balso signalo perdavimo paslauga buvo vykdoma tokia grandine: Lietuvos PSTN tinklas, VocalTec gateway 1.3, komutatorius „Switch“, maršrutizatorius „Cisco 1601“, palydovinio ryšio kanalas, nežinomas interneto tinklas, Telia Vocaltec centras, kitos šalies PSTN tinklas (3 t., b.l.171-172). Balso signalų perdavimas vyko naudojant skirtingas technologijas, nei naudojo pareiškėjas, nes paslauga buvo teikiama naudojant interneto tinklą, tai pripažino pareiškėjas 2001-10-08 rašte Nr.01-1-1234 Konkurencijos tarybai (tyrimo byla Nr.01/02/2/1/04/07/030, b.l.8). Perdavimo prigimtis - paketinis signalų apdorojimas, kompiuterinis duomenų įsiminimas, perdavimo maršrutizavimas.

Byloje surinkti įrodymai, ekspertų išvados patvirtina, kad UAB „Interprova“ vykdoma balso signalo perdavimo paslauga vyko balsą perduodant komutaciniu būdu tarp bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, todėl paslauga atitiko minėtą pirmąjį balso telefonijos kriterijų.

Dėl balso signalo perdavimo realiu laiku kriterijaus pasakytina, kad UAB „Interprova“ teiktos paslaugos įvertinimas šiuo kriterijumi yra ne fakto, o teisės klausimas - Telekomunikacijų įstatymas nepateikia realaus laiko matavimo taisyklių ir jų ribų, kurias galima būtų nustatyti techninėmis priemonėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina ekspertų išvadų dėl UAB „Interprova“ teiktos paslaugos metu perduodamo balso signalo realaus laiko. Tiek byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, susiję su UAB „Interprova“ teikta paslauga, tiek duomenys apie paslaugą, surinkti iš UAB „Interprova“ paslaugų vartotojų, tiek Europos Sąjungos institucijų atlikti tyrimai rodo, kad balso signalo perdavimo naudojant interneto tinklą paslauga, net ir atsižvelgiant į technologijų pažangą bei balso telefonijos ir internetinės telefonijos bei kitų telekomunikacinių paslaugų konvergencijos tendencijas, neatitiko ir 2000 metais negalėjo atitikti balso signalo perdavimo kokybės bendruoju fiksuotu telekomunikacijų tinklu, nes, atsižvelgiant į naudotas technologijas, negalėjo užtikrinti tokių kokybės parametrų kaip patikimumo, pralaidumo ir saugumo, kurie užtikrinami balso telefonijoje. Taigi, tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Interprova“ teikiamas paslaugas nelaikė atitinkančiomis realaus laiko kriterijaus.

Internetinės telefonijos ir balso telefonijos bendru fiksuoto telefono tinklu paslaugos skirtingos ne tik kokybe, bet ir kaina, todėl šie momentai Konkurencijos tarybos ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip leidžiantys išskirti internetinės telefonijos paslaugos rinką į atskirą rinką. Tokia paslauga, priešingai nei teigia pareiškėjas, rinkoje nebuvo siūloma ir suprantama kaip balso telefonija. Būtent dėl to UAB „Interprova“ ir pareiškėjo teiktos paslaugos negalėjo būti laikomos pakeičiančiomis (atkartojančiomis) viena kitą, o AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Interprova“ nebuvo konkurentai tarptautinių pokalbių fiksuoto telefono tinklu rinkoje.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad UAB „Interprova“ teikta paslauga galiojusio Telekomunikacijų įstatymo prasme - duomenų perdavimo paslauga ir ji nepateko į išimtinių AB „Lietuvos telekomas“ teisių apimtį. Šią aplinkybę įrodo ir Valstybinės radijo dažnių tarnybos leidimas Nr.02/2001 UAB „Interprova“ steigti ir ekspolatuoti bendrąjį duomenų perdavimo tinklą bei teikti duomenų perdavimo paslaugas šiuo tinklu.

Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas, konstatuojamoji dalis, II, 8 punktas). Todėl aiškinant išimtinių AB „Lietuvos telekomas“ teisių apimtį galiojusio Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama plečiamai. Pareiškėjas, naudodamasis aiškiai įstatyme nustatytomis išimtinėmis teisėmis, pats įgaliojimų plečiamai aiškinti sau suteiktų išimtinių teisių neturėjo. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad AB „Lietuvos telekomas“ kaip patyręs telekomunikacijų paslaugų teikimo verslininkas objektyviai žinojo, kad balso telefonija neapima internetinės telefonijos. Nors apeliantas nurodo, kad Vyriausybės pozicija, Susisiekimo ministerijos raštai, kuriais buvo aiškinamos AB „Lietuvos telekomas“ išimtinės teisės ir jų turinys, taip pat Vyriausybės 2000 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.649 patvirtinta Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos II dalies l punkto redakcija pareiškėjui leido pagrįstai manyti, kad duomenų perdavimo paslauga neapima internetinės telefonijos paslaugos ir ši yra priskirta balso telefonijai, kuriai AB „Lietuvos telekomas“ suteikta išimtinė teisė, šie motyvai neįrodo, kad AB „Lietuvos telekomas“ aiškiai suprato, jog į suteiktų išimtinių teisių turinį patenka internetinė telefonija (balso signalo perdavimas duomenų perdavimo tinklais). AB „Lietuvos telekomas“ 2000-03-02 raštas įrodo, kad pareiškėjas objektyviai žinojo, jog kitiems ūkio subjektams draudimas teikti tokio pobūdžio paslaugas teisės aktuose nenustatytas.

Kadangi AB „Lietuvos telekomas“ užblokavo UAB „Interprova“ nuomojamas ISDN srauto ir telefono linijas, dėl to UAB „Interprova“ nebegalėjo teikti internetinės telefonijos paslaugų, taip pat linijos analogiškai buvo užblokuotos 35 bendrovėms, dėl tokių veiksmų iš internetinės telefonijos paslaugų teikimo rinkos buvo eliminuotos visos įmonės. Tuo būdu pareiškėjas, užimdamas dominuojančią padėtį skirtųjų linijų, naudojamų balso ir duomenų perdavimui, nuomos rinkoje, įtvirtino savo dominuojančią padėtį internetinės telefonijos paslaugų rinkoje. Tokius pareiškėjo veiksmus Konkurencijos taryba pagrįstai įvertino kaip internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojimą ir rinkos monopolizavimą, ir teisingai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pažeidimą, nes tokie ribojimo ir monopolizavimo veiksmai neabejotinai padarė žalą vartotojams.

Dėl baudos dydžio pasakytina, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - pažeidimo pakartotinumo - buvimą ir todėl sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, skyrė 0,2 procento bendrųjų metinių pajamų piniginę baudą. Konkurencijos taryba 2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.16/b, nustačiusi, kad AB „Lietuvos telekomas“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, paskyrė AB „Lietuvos telekomas“ 150000 Lt piniginę baudą ir įpareigojo pareiškėją nemontuoti išnuomojamose analoginėse skirtosiose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų. Pareiškėjo skundas dėl šio Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. gegužės 17 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nutarime Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 3 dalies norma, reglamentuojanti sunkinančios aplinkybės sampratą, buvo pritaikyta neteisingai, nes pareiškėjas pažeidimą padarė iki to, kai buvo faktiškai paskirta administracinė nuobauda už teisės pažeidimą. Tokie apelianto argumentai atmestini. Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma, jei ūkio subjektas pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. Už ankstesnį pažeidimą pareiškėjui sankcija buvo skirta 2000 m. gruodžio 22 d., o pareiškėjas užblokavo UAB „Interprova“ nuomojamas ISDN srauto ir telefono linijas 2000 m. gruodžio 2 d. 10 val. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, 2000 m. gruodžio 2 d. laikytina pažeidimo pradžios diena, nes pažeidimas yra tęstinis - internetinės telefonijos paslaugų plitimo ribojimas ir rinkos monopolizavimas, o AB „Lietuvos telekomas ir po 2000 m. gruodžio 22 d. jo nenutraukė, ką tvirtina pareiškėjo raštai UAB „Interprova“, Konkurencijos tarybai (pavyzdžiui, 2001-01-02, 2001-02-15, 2001-03-02, 2001-03-23, 2001-06-08), o taip pat aplinkybė, jog pareiškėjas 2001 m. gegužės mėn. pats įsteigė internetinės telefonijos paslaugas teikiančią bendrovę UAB „Voicecom“, taigi ir toliau piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rinkoje, nors už tą patį įstatymo pažeidimą buvo nubaustas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba tiria piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Jau minėta, kad pareiškėjui taikytinas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, dėl to pareiškėjo teiginiai, kad Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis bei viršijo savo kompetenciją, numatytą Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje, nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų buvę taikomi Lietuvos Respublikoje negalioję teisės aktai. Konkurencijos taryba Telekomunikacijų įstatyme įtvirtintas sąvokas aiškino atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, tarptautinę telekomunikacijų sektoriaus raidą, o tai įrodo, jog tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai įvertino įrodymus ir aiškino teisės normas, padarė pagrįstas išvadas reikšmingais bylai teisės klausimais, panaikinti skundžiamą sprendimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Stasys Gudynas