Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Antano Ablingio,

sekretoriaujant D. Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Z. Kvietkui,

atsakovo atstovei L. Darulienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Susisiekimo ministerijos atstovui M. Girdzevičiui,

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Baltijos brigantina“, S. Januškos IĮ „Evrasta“, UAB „Intalka“, T. Stankevič IĮ „Jūrų fregata“, UAB „Klaipėdos Hekos laivų aptarnavimas“, UAB „Sezateksas“, A. Klimšino IĮ „Sofitela“ ir UAB „Varitecha“ atstovui adv. Š. Keserauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. birželio 21d. sprendimo ir

Pareiškėjas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau - KLASCO) skundu (b.1.4-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau - Konkurencijos taryba) 2002 m. balandžio 11d. nutarimą Nr. 5/b ir atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodė, jog minėtu nutarimu pareiškėjas įpareigotas laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams išduoti leidimus patekti prie krantinių per KLASCO nuomojamą uosto žemę tomis pačiomis (nediskriminacinėmis) sąlygomis kaip ir kitiems ūkio subjektams, įskaitant UAB „Komeksimas“. Teigė, jog Konkurencijos tarybos išvados bei nutarimai, priimti atlikus tyrimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi institucija neteisingai interpretavo ir taikė Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statusą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat neatsižvelgė į objektyvias faktines aplinkybes. Nurodė, kad:

1) Konkurencijos taryba atskirai netyrė faktinio laivų aptarnavimo veiklos teisinio statuso. Norminiai aktai nereglamentuoja maisto ir atsarginių dalių tiekimo laivams specifikos. Ekonominės veiktos klasifikatoriuje nėra įtraukta laivų aptarnavimo paslauga, todėl maisto produktų, atsarginių dalių bei įrangos tiekimas nepriskirtinas laivus aprūpinančių įmonių kategorijai (tyrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 4 str. 3 d.). Uoste laivai gali būti aptarnaujami tik tam specialiai skirtose vietose, kurių sąrašo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nėra nustačiusi. Todėl laivų aptarnavimo rinka ir konkurencija faktiškai neegzistavo, nes nebuvo paslaugas teikiančių subjektų ir vietos paslaugoms teikti;

2) tyrimo metu nebuvo išskirti priėjimo prie uosto krantinių paskirties tipai, t. y. turint tikslą teikti laivų aprūpinimo paslaugas (ūkiniam sandoriui užbaigti) arba gauti užsakymą teikti laivų aprūpinimo paslaugas (ūkiniam sandoriui sudaryti). Betarpiška paslaugų pasiūla uosto teritorijoje nėra tikslinga dėl ypatingo uosto teisinio statuso (t.y. specialaus muitinės ir pasienio apsaugos režimo, atsižvelgiant į KLASCO užfiksuotus laivus aprūpinančių įmonių veiklos uoste pažeidimus). Galiojantys KLASCO leidimų sistemos nuostatai nevaržo teisės patekti į uosto teritoriją, kai leidimo prašanti įmonė yra sudariusi išankstinę atplaukiančio laivo aptarnavimo sutartį, t.y. vienkartiniai mokami leidimai vienodomis sąlygomis išduodami pateikus atitinkamą laivo paraišką tačiau nenumato galimybės patekti į uosto teritoriją siekiant siūlyti savo paslaugas uosto krantinėse. Tai, kad UAB „Komeksimas“, nuomojantis patalpas uosto teritorijoje, naudojasi teise nuolatinių leidimų pagrindu patekti į KLASCO teritoriją, negali būti vertintina kaip diskriminuojanti sąlyga kitų laivus aptarnaujančių įmonių atžvilgiu;

3) uosto naudojimo taisyklės nebuvo pažeistos, nes laivus aprūpinančiomis įmonėmis pripažįstamos tik tos įmonės, kurios tiekia laivams kuro atsargas, todėl kitos laivus aptarnaujančios įmonės nepriskirtinos subjektams, kuriems garantuojama teisė laisvai patekti į uosto teritoriją. UAB „Komeksimas“ nėra KLASCO kontroliuojamas ūkio subjektas ir jam nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos vykdyti laivų aptarnavimo veiklą;

4) tinkamai kvalifikuoti KLASCO inkriminuojamo pažeidimo sudėties neįmanoma. Konkurencijos taryba apibendrino gautus apie UAB „Komeksimas“ duomenis, lygindama juos su iš kitų laivus aptarnaujančių įmonių tiesiogiai gautais duomenimis (o ne iš KLASCO teritoriją kontroliuojančios apsaugos tarnybos). Nėra aptarta ir įrodyta KLASCO kaltė. Yra priešprieša taip daiktinės teisės ir konkurencijos normų. Nėra priežastinio ryšio tarp veiksmų ir pasekmių. 2001 metų vasario-rugsėjo mėnesiais buvo apribota tik teisė patekti į uosto teritoriją turint tikslą betarpiškai siūlyti savo paslaugas;

5) nutarimo formuluotės dėl vienodų sąlygų sudarymo nekonkrečios, o kita tyrimo medžiaga yra prieštaringa. Nutarime neatsižvelgta į tai, kad kitiems ūkio subjektams nereikalingi leidimai kroviniui į KLASCO teritoriją įvežti.

Atsiliepime į skundą (b.1.17-20) atsakovas Konkurencijos taryba prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tyrimo iniciatorės neteikia laivų aprūpinimo kuru paslaugų. KLASCO nepateikė įrodymų, kad šios įmonės neturi teisės laivams tiekti maisto ir atsarginių dalių bei įrangos, bet stengėsi atlikti pareiškėjui nepriskirtas funkcijas - sureguliuoti laivų aptarnavimo rinką.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos brigantina“ atsiliepime į skundą (b.1.50-52) nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.804 patvirtintą Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarką, jis turi teisę vykdyti laivų aptarnavimo veiklą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą (b.1.124) nurodė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys -UAB „Baltijos brigantina“, S Januškos IĮ „Evtrasta“, UAB „Intalka“, T.Stankevič IĮ „Jūrų fregata“, UAB „Klaipėdos Hekos laivų aptarnavimas“, UAB „Sezateksas“, A.Klimšino IĮ „Sofitela“, UAB „Varitecha“ atsiliepime į skundą (b.l.147-150) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo įvykdyto Konkurencijos įstatymo pažeidimo metu laivų aptarnavimo paslaugų rinka faktiškai egzistavo. Pažymėjo, kad KLASCO pareiga suteikti priėjimo prie krantinių teisę kyla ne tiesiogiai iš Uosto naudojimo taisyklių ar KLASCO užimamos teritorijos nuomos sutarties, o iš Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. Taip pat nurodė, kad vykdant Konkurencijos įstatymo pažeidimą, UAB „Komeksimas“ buvo pareiškėjo kontroliuojamas ūkio subjektas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Komeksimas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. birželio 21 d. sprendimu (b.l.194-196) Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2002 m. balandžio 11d. nutarimą Nr.5/b „Dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimams“ paliko nepakeistą ir skundą atmetė. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėjo, kad laivų aptarnavimo rinka (maisto ir atsarginių dalių, įrengimų tiekimo, neteikiant laivų aprūpinimo kuru, paslaugų) ir konkurencija faktiškai egzistavo, nes buvo paslaugas teikiančių subjektų (tarp kurių ir tyrimą inicijavusios įmonės) ir vietos paslaugoms teikti (KLASCO teritorija). Be to,- teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė skundo reikalavimus. Nurodė, jog Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes jos reglamentuoja kitus teisinius santykius, t.y. atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, laivo valdytojo atsakomybės ribas, darbo laive ypatumus. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo išskirti priėjimo prie .uosto krantinių paskirties tipų pagal tikslus (ūkiniam sandoriui sudaryti ar užbaigti), nes visi ūkio subjektai turi turėti vienodas galimybes veikti rinkoje (tiek sudarant, tiek užbaigiant sandorius). Tai, kad leidimo prašanti įmonė turi būti sudariusi išankstinę atplaukiančio laivo aptarnavimo sutartį (vienkartiniai mokami leidimai vienodomis sąlygomis išduodami pateikus atitinkamą laivo paraišką), pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę, nes nesudaro galimybės ūkio subjektui veikti nediskriminacinėmis sąlygomis (taip pat ir sudaryti sandorį). Teismas pažymėjo, kad tai, jog UAB „Komeksimas“ nuomojasi patalpas uosto teritorijoje ir naudojasi teise nuolatinių leidimų pagrindu patekti į KLASCO teritoriją, nėra pagrindas atlikti konkurenciją ribojančius veiksmus, nepagrįstai varžant kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje (neturint sudaryto sandorio, o siekiant jį sudaryti). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą ir šio pažeidimo sudėtis yra (Konkurencijos tarybos tyrimo byla Nr.01/01/2/1/04/07/021, tomų Nr.1-6 medžiaga): KLASCO, užimdama dominuojančią padėtį dėl patekimo per KLASCO nuomojamą uosto žemę prie krantinių, atliko ribojančius konkurenciją veiksmus, nepagrįstai varžydama kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, tuo sudarydama nevienodas konkurencijos sąlygas laivų aptarnavimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams, tuo siekdama sureguliuoti laivų aptarnavimo rinką (neapimančią laivų aprūpinimo kuru) diskriminacinėmis sąlygomis atskiriems ūkio subjektams. Teismas pažymėjo, kad priešpriešos tarp daiktinės teisės ir konkurencijos normų nėra, nes nuomos teisė (sudaryta sutartis) nesudaro pagrindo pažeisti konkurencijos normas. Taip pat nėra įrodyta, kad įstatymas buvo pažeistas ne dėl pareiškėjo kaltės. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs Konkurencijos tarybai pareigos atlikti tyrimą pagal ūkio subjekto, užimančio dominuojančią padėtį, pageidavimus (kokius duomenis ir iš kur gauti). Teismas nurodė, jog ir pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad 2001 m. vasario - rugsėjo mėnesiais buvo apribota teisė patekti į uosto teritoriją siekiant betarpiškai siūlyti savo paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamo nutarimo formuluotės dėl vienodų sąlygų sudarymo yra konkrečios, o tyrimo medžiaga išsami ir neprieštaringa, nes šiuo atveju pareiškėjui tenka įrodinėjimo našta ir pareiga vykdyti įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, jog dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti turėtas teismo išlaidas, nes skundo reikalavimai yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde (b.1.209-213) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. birželio 21d. sprendimą ir priimti naują sprendimą kuriuo būtų panaikintas Konkurencijos tarybos 2002 m. balandžio 11d. nutarimas Nr.5/b ir jame nurodyti įpareigojimai. Nurodo, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei faktines bylos aplinkybes. Teigia, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 4 dalis, nes 2002 m. birželio 12 d. įvykusio teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, protokolas pasirašytas tik 2002 m. birželio 21 d., paskelbus teismo sprendimą. Taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja faktinė laivą aprūpinimo rinka. Laivų aptarnavimo paslauga nėra įtraukta į Ekonominės veiklos klasifikatorių, o tretieji suinteresuotieji asmenys turi teisę verstis tik didmenine ir mažmenine prekybą, Nurodo, jog palikus galioti ginčijamus sprendimus, visos įmonės, besiverčiančios mažmenine/didmenine prekyba galėtų būti priskiriamos laivus aptarnaujančių įmonių kategorijai bei netrukdomai verstis prekybine veikla pareiškėjo nuomojamoje uosto teritorijoje. Toks klaidingas materialinių teisės normų aiškinimas padarytų žalą funkcinei KLASCO paskirčiai bei sustabdytų jo veiklą. Be to, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2001 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.38 patvirtintas Uosto naudojimo taisykles ir 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.70 patvirtintą Tipinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį, tretieji suinteresuotieji asmenys nėra priskirti subjektų kuriems garantuojama teisė laisvai įeiti/įvažiuoti į uosto teritoriją ratui. Pažymi, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamiems rinkos santykiams netaikytinas Prekybinės' laivybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymą Nr.49, laivus aprūpinančiomis įmonėmis galėjo būti pripažįstamos tik įmonės, teikiančios laivams kuro atsargas. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teikiamos paslaugos - maisto produktų, atsarginių dalių bei įrangos tiekimas - negalėjo būti kvalifikuojamos ir priskiriamos laivus aprūpinančių įmonių kategorijai. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, uoste laivai gali būti aptarnaujami tik tam specialiai skirtose vietose. KLASCO direkcija tokių vietų sąrašo nėra nustačiusi, todėl teismo išvada, kad laivų aptarnavimo paslaugos teikimo vieta yra KLASCO teritorija, neatitinka teisės normų reikalavimų. Pareiškėjas padarė išvadą, kad tyrimo metu Konkurencijos tarybos nagrinėtinos laivų aptarnavimo paslaugos rinkos dalyviai (paslaugas teikiantys subjektai) nebuvo tinkamai juridiškai įteisinti bei neegzistavo paslaugų rinkos objektas (vieta paslaugoms teikti), todėl laivų aptarnavimo paslaugų rinka faktiškai nefunkcionavo, taigi nebuvo ir konkurencijos. Be to, teismas neatsižvelgė į 2001 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.20-2 patvirtintų AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatų 4.9. punktą, visoms įmonėms nustatantį vienodas sąlygas patekti į nuomojamą uosto teritoriją, siekiant perduoti laivo užsakytas prekes. Teigia, kad vienkartiniai mokami leidimai vienodomis sąlygomis išduodami, pateikus laivo kapitono ir/ar laivo agento paraišką. Taip pat pažymi, kad UAB „Komeksimas“ nėra KLASCO kontroliuojamas ūkio subjektas ir jam nebuvo sudarytos išskirtinės sąlygos vykdyti laivų aptarnavimo veiklą. Nurodo, kad yra daiktinės teisės ir konkurencijos normų priešprieša. Galiojantys teisės aktai įtvirtina pareiškėjo teisę savo nuožiūra reglamentuoti įėjimo/įvažiavimo ir trečiųjų asmenų ūkinės veiklos pareiškėjo nuomojamoje uosto teritorijoje tvarką.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą (b.1.217-220) pažymi, kad pareiškėjas nesuvokia rinkos funkcionavimo mechanizmo, klaidingai apibrėžia rinkos bei konkurencijos prielaidas. Nurodo, kad laivų aptarnavimo rinka bei konkurencija šioje rinkoje egzistuoja. Teigia, kad pagal Prekybinės laivybos įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymo Nr.49 „Dėl įmonių, teikiančių laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas, atestavimo tvarkos patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ 3.2. punktą, specialus reikalavimas atestacijai buvo numatytas tik įmonėms, teikiančioms agentavimo bei laivų aprūpinimo kuro atsargomis paslaugas. Įmonės, teikiančios laivams kitas aptarnavimo paslaugas, galėjo vykdyti ūkinę veiklą rinkoje, neturėdamos atestacijos pažymėjimų ar kitų specialių valstybės nustatytų leidimų. Pažymi, kad galimybė prieiti prie uosto krantinių yra būtina sąlyga, norint teikti laivams aptarnavimo paslaugas. Be to, Uosto naudojimo taisyklės nustato prievolę KLASCO leisti laivus aprūpinančioms įmonėms prieiti/privažiuoti per jų nuomojamą uosto teritoriją prie krantinėse stovinčių laivų. Teigia, kad reguliuojant konkurenciją priėjimo prie krantinių leidimų išdavimo rinkoje, turi būti taikomas Konkurencijos įstatymas. Nurodo, kad pareiškėjo nurodytas procesinės teisės normų pažeidimas nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Baltijos brigantina“, S Januškos IĮ „Evtrasta“, UAB „Intalka“, T.Stankevič IĮ „Jūrų fregata“, UAB „Klaipėdos Hekos laivų aptarnavimas“, UAB „Sezateksas“, A.Klimšino IĮ „Sofitela“, UAB „Varitecha“ atsiliepime į apeliacinį skundą (b.1.231-234) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Nurodo, kad pareiškėjo įvykdyto Konkurencijos įstatymo pažeidimo metu laivų aptarnavimo paslaugų rinka faktiškai egzistavo. Teigia, kad KLASCO nustatyti suvaržymai buvo objektyviai nepagrįsti ir diskriminaciniai, pareiga suteikti priėjimo prie krantinių teisę kyla ne tiesiogiai iš Uosto naudojimo taisyklių ar KLASCO užimamos teritorijos nuomos sutarties, o iš Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų. Taip pat nurodė, kad vykdant Konkurencijos įstatymo .pažeidimą, UAB „Komeksimas“ buvo pareiškėjo kontroliuojamas ūkio subjektas.

Tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija ir UAB „Komeksimas“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Patikrinusi bylą, kolegija konstatuoja, kad prekybinės laivybos, santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu, kurio 4 str. nustato, kad prekybinės laivybos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka Susisiekimo ministerija. Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, leidžia privalomus teisės aktus prekybinės laivybos klausimais ir per pavaldžias institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą. Taigi konstatuotina, kad su šiuo ginču susieti santykiai, tiek kiek jie tiesiogiai nesureguliuoti minėtu įstatymu, reguliuojami atitinkamais Susisiekimo ministerijos teisės aktais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla bei valdymas reguliuojami specialiu-Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu (toliau Uosto įstatymas), kurio 8 str. 2 d. Uosto naudojimo ir laivybos reguliavimas taip pat deleguotas Susisiekimo ministerijai, todėl Susisiekimo ministerijos teisės aktais tuo pačiu ir Susisiekimo ministerijos 1997 07 7 įsakymu Nr. 264 patvirtintais „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklėmis“ (toliau Taisyklės) yra būtina vadovautis ir Uosto įstatymo pagrindu.

Šioje byloje kilęs administracinis ginčas yra ginčas dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo laivų aptarnavimo paslaugų rinkoje, todėl sprendžiant šį ginčą būtina išaiškinti šios rinkos egzistavimo faktą specifiką bei teisinį reguliavimą. Laivų aptarnavimo sąvoką nėra apibūdinta ir tiesiogiai naudojama Prekybinės laivybos įstatyme. Šio įstatymo 4 str. 3 d. (2000 09 26 įstatymo Nr. VIII-1963 redakcijoje, veikusioje iki 2001 11 28, t. y. pareiškėjo veiklos patikrintame periode) nurodyta, kad laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas gali teikti tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuotos įmonės. Sąvokos „aprūpinimas“ ir „aptarnavimas“ kalbos požiūriu („pristatyti reikalingų daiktų atsargą“ ir „patenkinti reikalus“ - Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas) yra panašios, todėl yra būtina išaiškinti ar jos yra tapačios, ar skirtingos minėtų teisės aktu taikymo prasme. Uosto įstatyme sąvoka „laivų aprūpinimas“ yra panaudota tik 28 str., pagal kurį Uoste keleiviai gali būti aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo, ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose vietose. Pagal Susisiekimo ministro 2001 02 13 įsakymu Nr. 49 patvirtintą „Įmonių, teikiančių laivų agentavimo ir laivų aprūpinimo paslaugas, atestavimo tvarkos“ 1 p. (iki 2002 05 05 galiojusioje redakcijoje) laivų aprūpinimas - kuro atsargų tiekimas į laivus. Atsargų laivams sąvoka duota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 07 24 nutarimu Nr. 804 patvirtintoje „Atsargų laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekimo (jų aprūpinimo šiomis atsargomis) tvarkos“ (toliau Tvarka) 1 p., pagal kurį orlaivių arba laivų atsargos - prekės (maisto produktai, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, gėląjį vandenį, vaistus ir pan.), skirtos keleiviams ir įgulos nariams naudoti orlaiviuose arba laivuose reiso metu, parduodamos (restoranuose, kavinėse, baruose ir pan.) arba neparduodamos, taip pat prekės, kurių reikia orlaiviams arba laivams funkcionuoti, jų priežiūrai bei eismo saugumui užtikrinti, įskaitant degalus ir tepalus, išskyrus atsargines dalis ir įrangą. Taigi, aiškinant minėtas sąvokas išvardintų teisės aktų kontekste sisteminio teisės aiškinimo metodu darytina išvada ir konstatuotina, kad jos yra skirtingos: laivų aprūpinimas yra tik laivų aptarnavimo dalis. Tuo pačiu konstatuotina, kad laivų aprūpinimo (aptarnavimo) paslaugas, išskyrus aprūpinimo kuro atsargomis, gali atlikti neatestuotos įmonės.

Uosto įstatymo 19 str. nustato, kad asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos.ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Uosto direkcijos ir valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę tarnybinį pažymėjimą. Pagal Taisyklių 68 p. įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės nuomininko (šiuo atveju pareiškėjo) leidimą. Uosto žemės nuomininkas (pareiškėjas) privalo išduoti leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę prie krantinių stovinčių laivų atstovams įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas. Kolegija pažymi, kad šioje Taisyklių normoje sąvokos „laivų aprūpinimas“ ir „laivų aptarnavimas“ pateiktos atskirai ir tuo pačiu traktuojamos skirtingai. Pagal ją pareiškėjas privalo išduoti leidimus įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas, atstovams. Teisės teikti laivų aprūpinimo paslaugas turėjimas sąlygojamas aukščiau minėto atestavimo praėjimu, todėl minėtas leidimas (laivų aprūpinimo paslaugų tiekimui) gali būti išduotas tik nustatyta tvarka atestuotų įmonių atstovams. Teisė teikti kitas (laivų aptarnavimo) paslaugas specialiu norminiu aktu nereglamentuota, tačiau sutinkamai su Tvarkos 1 p. atsargų tiekėjas yra įmonė, turinti teisę (licenciją) gabenti keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, arba įmonė, sudariusi su ja tiekimo sutartį. Todėl atsargų tiekėjo (laivų aptarnavimo paslaugų tiekimo prasme) statusas, o tuo pačiu ir teisė gauti minėtą leidimą yra sąlygojami sutartinių santykių dėl atsargų tiekimo buvimu. Taigi, tokių sutartinių santykių nebuvimas atima iš ūkio subjekto, norinčio suteikti laivų aptarnavimo paslaugas, teisę gauti leidimą patekti į Uosto teritoriją.

Aiškinant faktinių bylos aplinkybių atitikimo nurodytiems teisės aktams klausimą, kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčijamas pareiškėjo skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytas faktas, kad pareiškėjas būdamas didžiausia krovos darbų kompanija Klaipėdos uoste ir pagal įstatymą būdamas įgalintu reglamentuoti patekimą į jo nuomojamą uosto žemę leidimų išdavimo būdu užima dominuojančią padėtį laivų aptarnavimo rinkoje Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. taikymo prasme. Nėra ginčijamos ir šiame nutarime nurodytos aplinkybės, kad nuo 2001 m. pareiškėjas atsisakė išduoti nuolatinius metinius leidimus ir pradėjo taikyti vienkartinių leidimų sistemą, pagal kurią leidimai suteikiami tik toms laivus aptarnaujančioms įmonėms, kurios pateikia išankstinį laivo savininko ar laivo kapitono užsakymą. Iš nutarimo taip pat matyti, kad UAB „Komeksimas“ laivų aptarnavimo paslaugas atlikdavo pagal sutartis su laivų agentavimo įmonėmis ir užsakymus į laivus dažniausiai atlikdavo iškvietus agentuojančios įmonės agentui.

Pagal atsakovo nutarimą pareiškėjas (nuo 2001 m.) pažeidžia Konkurencijos Įstatymo 9 str. 3 p. numatytą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.“ atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, tokiu būdu pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas“. Aiškinant šią teisės normą kolegija konstatuoja, kad joje yra apribojami dominuojančią padėtį turinčio ūkio subjekto priklausantys išimtinai nuo jo valios veiksmai, t. y. veiksmai, kurių pasirinkimas nėra tiesiogiai varžomas ar suponuojamas atitinkamais teisės, aktais. Vertinant pareiškėjo veiksmus šiuo aspektu konstatuotina, kad pareiškėjo sprendimas pereiti prie vienkartinių leidimų išdavimo sistemos.ir leidimų išdavimas tik pagal išankstinius užsakymus atitinka aukščiau nurodytus, norminių aktų reikalavimus ir pagal jų (šių veiksmų) esmę. traktuotini kaip šiuos reikalavimus įgyvendinantys veiksmai. Todėl tokie veiksmai nepriklausomai nuo jų atlikimo „pasirinkto laiko ir motyvacijos negali būti laikomi draudžiamais veiksmais Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 p. taikymo prasme. Tuo pačiu atsakovo 2002 04 11 nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir yra naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str.). Sutinkamai su ABTĮ 44 str. iš atsakovo priteisiamos pareiškėjo turėtas ir įrodymais (b. 1. 3 ir 208) pagrįstas 150 Lt dydžio išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str., 140 str. 1 d. 3 p.,

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 5/b.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vieną šimtą penkiasdešimt (150) litų išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

A.Baranovas

G.Kryževičius

A.Ablingis