Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henriko Sadausko, kolegijos teisėjų Broniaus Januškos ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Audrai Martinkėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Akcinės Bendrovės „Gubernija“ atstovui Muradui Bakanui, atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos atstovei Linai Darulienei, trečiojo suinteresuoto asmens Akcinės Bendrovės „Kauno alus“ atstovei Valei Strasevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo AB „Gubernija“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnybos pirmininko nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėja skundu (b.l. 2-4) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pirmininko 2002 10 10 nutarimą Nr. 110 ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Savo skundą grindžia sekančiais argumentais: 1) 2002 09 02 bei 2002 m. spalio mėn. buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų; 2) Akcinės bendrovės „Kalnapilis“, „Ragutis“ ir „Kauno alus“ gamina alų su Akcinės bendrovės „Gubernija“ „LEDO“ alaus etiketės kopijomis, pilsto į tokios pat talpos, spalvos bei formų tarą; 3) minėtais savo veiksmais bendrovės suvaržo galimybę konkuruoti, daro esminę žalą, sukelia nepataisomas neigiamas pasekmes, pažeidžia ūkinės veiklos sąžiningą praktiką bei gerus ūkinės veiklos papročius; 4) Konkurencijos taryba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tirti klaidinančios reklamos faktus; 5) etiketė atlieka reklamos funkcijas ir skatina vartotoją pirkti produkciją, tačiau etiketės atkartojimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatas bei vartotojų interesus; 6) paprastas reklamos vartotojas, nebūdamas specialistas ir įpratęs pirkti vieną produktą, susidaro nuomonę apie reklamoje (šiuo atveju etiketėje) pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima klaidingą sprendimą; 7) etikečių atkartojimas klaidina vartotoją.

Atsakovas - Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su AB „Gubernija“ skundu nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 37, 38) nurodo, kad savavališkai naudojant prekės ženklą buvo pažeisti AB „Gubernija“ privatūs, o ne viešieji interesai. Iškilusį konfliktą turi spręsti teismas, nes prekių ženklų teisinę apsaugą nustato Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. Pareiškėjos pateikti duomenis nepatvirtina, jog akcinės bendrovės „Kalnapilis, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ naudojo klaidinančią reklamą. Minėtų įmonių produkcijos ženklinimo reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikoje norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Laikantis Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių, be kitų rekvizitų ant butelių etikečių aiškiai nurodomi gaminio pavadinimas bei gamintojas. Vartotojas, skirdamas bent minimalų dėmesį įsigyjamos prekės etiketei ir matydamas tiek gaminio pavadinimą, tiek gamintoją, gali neklysdamas identifikuoti norimą produktą. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo manyti, kad vartotojas, rinkdamasis tam tikrą produktą pagal skonines vertybes bei turėdamas galimybę žinoti produkto gamintoją, galėtų būti suklaidintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Ragutis“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 41) nurodo sekančius argumentus: 1) Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo AB „Gubernija“ pateiktą medžiagą; 2) nenustatyta nesąžiningos konkurencijos ar klaidinančios reklamos faktų; 3) Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, kai šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus; 4) Bendrovė gamindama ir realizuodama „Fortas Ledo“ alų nepažeidė Konkurencijos įstatymo, nes skiriasi gaminamo alaus etiketė bei pavadinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kalnapilis“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 43) nurodo sekančius argumentus: 1) Konkurencijos taryba nedalyvauja ginčuose, kurie yra konkurentų tarpusavio santykių aiškinimasis; 2) etiketė, kurioje nurodyti visi prekės ženklinimo rekvizitai negali klaidinti ar kitaip pažeisti vartotojo interesus; 3) bendrinis žodis „Ledo“ naudojamas konkrečios kategorijos alui žymėti ir negali būti saugomas elementas pagal prekių ir paslaugų ženklų įstatymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno alus“ su pareiškėjos skundu sutiko, tačiau nurodė, kad pretenzijos yra per ankstyvos. Atsiliepime į skundą (b.l. 49) nurodo, jog pareiškėjo „Ledo“ alaus etiketė dar nėra įregistruota prekių ženklu ir neturi prekių ženklo registracijos liudijimo, kuris suteikia ženklo savininkui išimtinę teisę į įregistruotą ženklą.

Pareiškėja 2002 09 02 pareiškimu kreipėsi į į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar Akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ ir „Kauno alus“ veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo.

Atsakovas 2002 09 13 raštu Nr. 11-06-1001 atsisakė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą bei taikyti įstatymo numatytas sankcijas. Atsakovas atsisakymo pagrindu nurodė tai, kad pateiktoje medžiagoje nėra konkrečių faktų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad buvo paveiktas asmenų ekonominis elgesys arba pakenkta jų galimybėms konkuruoti (b.l. 5, 6).

Pareiškėja 2002 10 08 pareiškimu pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar Akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (b.l. 7-10).

Atsakovas nutarimu atsisakė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą bei taikyti laikinojo pobūdžio priemones. Atsisakymo pagrindu nurodė, kad pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, jog Akcinės bendrovės „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus (b.l. 11, 12).

Skundas atmestinas.

Konkurencijos įstatymo 1 str. 1 d. numatyta, kad įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos sąlygas Lietuvos Respublikoje. Tačiau minėto įstatymo 17 str. 4 d. numatyta, jog Konkurencijos tarnyba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikta pirminė informacija suteikia pagrindo manyti, jog akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ veiksmai gali atitikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau Akcinė bendrovė „Gubernija“ nepateikė Konkurencijos tarybai bei teismui įrodymų, jog būtų pažeisti kitų ūkio subjektų ar vartotojų interesai, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo pretenzijos ir ginčas su akcinėmis bendrovėmis „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ yra prekės ženklas (etiketė). Pastarasis ženklas nėra įregistruotas nustatyta tvarka Akcinės bendrovės „Gubernija“ vardu, todėl pareiškėjas neturi išimtinės teisės į minėtą ženklą. Pareiškėjas tik 2002 06 20 pateikė prašymą įregistruoti prekės ženklą „LEDO alus“ Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui. Šiuo metu atliekama prekės ženklo ekspertizė, jis nėra registruotas (b.l. 72-76).

Pažymėtina, kad esant minėtoms aplinkybėms atsakovas neturėjo pagrindo akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ veiksmų laikyti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesų pažeidimu. Tuo labiau, kad minėtos įmonės jokių pretenzijų nereiškia. Atsakovas turėjo tik vienintelį pareiškėjo pareiškimą, kuriame nenurodyta daugiau ūkio subjektų, kurie nukentėjo nuo nesąžiningos konkurencijos, taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, jog nukentėjo vartotojų interesai. Akivaizdu, kad ginčas vyksta tik dėl prekės ženklo ir jis nedaro tiesioginės neigiamos įtakos vartotojų interesams. Akcinių Bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ ir „Kauno alus“ ženklinimo reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikoje norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Ant alaus etikečių nurodyti visi privalomi rekvizitai, o taip pat ir gamintojas. Konstatuotina, kad paprastas vartotojas visada gali pasirinkti jam patinkantį „Ledo“ alaus gamintoją ir jo produkciją. Etiketėse yra nurodytas gamintojas, todėl nėra pagrindo manyti, kad vartotojas, rinkdamasis produktą pagal skonines vertybes, gali būti suklaidintas ir dėl to pasiūla vartotojams nenukenčia.

Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. nustatyta ūkio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisė kreiptis į teismą su įvairiais ieškiniais dėl teisių gynimo. Dėl pareiškime nurodytų faktų pareiškėjai išlieka teisė ieškiniu ginti savo teisėtus intresus, todėl atsakovo atsisakymas atlikti tyrimą neužkerta kelio pareiškėjai savo, kaip ūkio subjekto, teisėtus interesus ginti teisme.

Esant minėtoms aplinkybėms atsakovo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str. str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Komisijos pirmininkas Henrikas Sadauskas

Teisėjai

Bronius Januška

Neringa Švedienė