Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams D. J. ir L. D. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Gubernija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo,

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2002-10-10 nutarimu Nr.110 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų išpilstant ir ženklinant alų „Ledo“„ atsisakė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą. Atsisakymo pagrindu nurodė, kad AB „Gubernija“ pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, jog AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ bei AB „Kauno alus“ nesąžiningos konkurencijos veiksmais galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Pareiškėja AB „Gubernija“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos pirmininko 2002-10-10 nutarimą Nr. 110 ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Skunde nurodė, kad 2002-09-02 bei 2002 m. spalio mėn. buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą dėl galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Paaiškino, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ gamina alų su AB „Gubernija“ „LEDO“ alaus etiketės kopijomis, pilsto į tokios pat talpos, spalvos bei formų tarą. Mano, kad minėtais savo veiksmais bendrovės suvaržo galimybę konkuruoti, daro esminę žalą, sukelia nepataisomas neigiamas pasekmes, pažeidžia ūkinės veiklos sąžiningą praktiką bei gerus ūkinės veiklos papročius. Teigė, kad Konkurencijos taryba neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tirti klaidinančios reklamos faktus. Etiketė atlieka reklamos funkcijas ir skatina vartotoją pirkti produkciją, tačiau etiketės atkartojimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatas bei vartotojų interesus. Paprastas reklamos vartotojas, nebūdamas specialistas ir įpratęs pirkti vieną produktą, susidaro nuomonę apie reklamoje (šiuo atveju etiketėje) pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima klaidingą sprendimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos prašė AB „Gubernija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad savavališkai naudojant prekės ženklą buvo pažeisti AB „Gubernija“ privatūs, o ne viešieji interesai. Iškilusį konfliktą turi spręsti teismas, nes prekių ženklų teisinę apsaugą nustato Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. Pareiškėjos pateikti duomenis nepatvirtina, jog akcinės bendrovės „Kalnapilis, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ naudojo klaidinančią reklamą. Minėtų įmonių produkcijos ženklinimo reikalavimai atitinka norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Laikantis Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių, be kitų rekvizitų ant butelių etikečių aiškiai nurodomi gaminio pavadinimas bei gamintojas. Vartotojas, matydamas tiek gaminio pavadinimą, tiek gamintoją, gali neklysdamas identifikuoti norimą produktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Ragutis“ pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo AB „Gubernija“ pateiktą medžiagą ir nenustatė nesąžiningos konkurencijos ar klaidinančios reklamos faktų. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, kai šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Teigė, kad Bendrovė gamindama ir realizuodama „Fortas Ledo“ alų nepažeidė Konkurencijos įstatymo, nes skiriasi gaminamo alaus etiketė bei pavadinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kalnapilis“ pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Konkurencijos taryba nedalyvauja ginčuose, kurie yra konkurentų tarpusavio santykių aiškinimasis. Mano, kad etiketė, kurioje nurodyti visi prekės ženklinimo rekvizitai negali klaidinti ar kitaip pažeisti vartotojo interesus. Bendrinis žodis „Ledo“ naudojamas konkrečios kategorijos alui žymėti ir negali būti saugomas elementas pagal prekių ir paslaugų ženklų įstatymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno alus“ su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos pretenzijos yra per ankstyvos. Pareiškėjos „Ledo“ alaus etiketė dar nėra įregistruota prekių ženklu ir neturi prekių ženklo registracijos liudijimo, kuris suteikia ženklo savininkui išimtinę teisę į įregistruotą ženklą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. vasario 6 d. sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo l str. l d. numatyta, jog įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos sąlygas Lietuvos Respublikoje. Tačiau minėto įstatymo 17 str. 4 d. numatyta, jog Konkurencijos tarnyba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta pirminė informacija suteikia pagrindo manyti, jog akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ veiksmai gali atitikti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio l dalies l punkto nuostatas. Tačiau AB „Gubernija“ nepateikė Konkurencijos tarybai bei teismui įrodymų, jog būtų pažeisti kitų ūkio subjektų ar vartotojų interesai, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjos pretenzijos ir ginčas su akcinėmis bendrovėmis „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ yra prekės ženklas (etiketė). Pastarasis ženklas nėra įregistruotas nustatyta tvarka AB „Gubernija“ vardu, todėl pareiškėja neturi išimtinės teisės į minėtą ženklą. Teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ bei „Kauno alus“ veiksmų laikyti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesų pažeidimu. Tuo labiau, kad minėtos įmonės jokių pretenzijų nereiškia. Ginčas vyksta tik dėl prekės ženklo ir jis nedaro tiesioginės neigiamos įtakos vartotojų interesams. Akcinių bendrovių „Kalnapilis“, „Ragutis“ ir „Kauno alus“ ženklinimo reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikoje norminiais aktais nustatytus reikalavimus. Ant alaus etikečių nurodyti visi privalomi rekvizitai, o taip pat ir gamintojas. Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 17 str. l d. nustatyta ūkio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisė kreiptis į teismą su įvairiais ieškiniais dėl teisių gynimo. Todėl atsakovo atsisakymas atlikti tyrimą neužkerta kelio pareiškėjai savo, kaip ūkio subjekto, teisėtus interesus ginti teisme.

Pareiškėja AB „Gubernija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas ir Konkurencijos taryba savo 2002-10-10 nutarimu Nr. 110 konstatavo, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 16 str. l d. l p. nuostatas, tačiau prieštarauja sau tvirtindami, kad vartotojai nebuvo klaidinami. Konkurencijos taryba ir teismas neteisingai nurodė, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ LEDO alaus etiketės atitinka visus Lietuvos Respublikos prekių ženklinimo norminių aktų reikalavimus, yra nurodytas gamintojas, todėl vartotojai neklaidinami. Teigia, jog tam, kad vartotojas skirtų vieno asmens prekes nuo kito asmens prekių neužtenka, kad ant prekės būtų nurodytas gamintojas. Teismas pažeidė materialines teisės normas ir neteisingai konstatavo, kad ginčas vyksta dėl prekės ženklo, o ne dėl žymens. Reklamos įstatymo 2 str. 16 d. sakoma, kad žymuo - ženklas, kurio paskirtis yra atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kitam asmeniui priklausančių prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens teikiamų paslaugų ir šio ženklo registracija Valstybiniame patentų biure neprivaloma. Paaiškina, kad „LEDO alaus“ žymuo kaip prekės ženklas nėra registruotas, todėl ginti žymens pagal Prekių ženklų įstatymą šiuo metu AB „Gubernija“ negali. Tačiau tokią galimybę suteikia Konkurencijos įstatymo 16 str. l d. l p., kuriame ir įtvirtinta neregistruoto pirmumo teise naudojamo žymens apsauga. Dėl žymens naudojimo pirmumo nėra abejonių, kadangi AB „Gubernija“ LEDO alų pradėjo gaminti 2001 metų pavasarį, AB „Kalnapilis“ ir AB „Ragutis“ tik 2002 m. birželio mėnesį, o AB „Kauno alus“ - 2002 metų spalio mėnesį. Teigia, kad sprendime nurodyta teismo išvada, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ neturi jokių pretenzijų, negali būti pagrindu netenkinti AB „Gubernija“ skundo, kadangi šios bendrovės pačios savo neteisėtais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo nuostatas. Nurodo, kad teismas pažeidė ir procesines normas, įtraukdamas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“. Teismo sprendimas šioje byloje neturi jokių pasekmių nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad Konkurencijos taryba teismo posėdžiui pateikė ne visus su byla susijusius dokumentus. Dėl šios priežasties nebuvo ištirti visi Konkurencijos tarybos turimi įrodymai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o AB „Gubernija“ apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d. įpareigoja Konkurencijos tarybą tirti 16 str. numatytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. AB „Gubernija“ nepateikė Konkurencijos tarybai ar teismui įrodymų, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ pažeidė daugelio ūkio subjektų interesus. Taip pat nurodo, jog vartotojas, skyręs bent minimalų dėmesį įsigyjamos prekės etiketei ir matydamas gaminio pavadinimą galėjo neklysdamas identifikuoti norimą produktą. Teigia, jog AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ bei AB „Kauno alus“ parduodamo „Ledo“ alaus etiketės atitinka prekių ženklinimo norminių aktų reikalavimus, o vartotojai nėra klaidinami. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, jog ginčas vyksta tik dėl prekės ženklo. Paaiškina, kad Konkurencijos taryba priėmė nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą ne dėl to, kad prekės ženklas „Ledo“ dar nėra registruotas Valstybiniame patentų biure, o todėl, kad nebuvo nustatyta, jog buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukė AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“. Pažymi, kad visi pareikalauti dokumentai buvo pateikti teismui. Konkurencijos taryba, priimdama sprendimą, negalėjo remtis pavieniais atskirų vartotojų nusiskundimais, gautais keletas mėnesių iki AB „Gubernija“ skundo nagrinėjimo Konkurencijos taryboje. Be to, pavieniai vartotojų skundai negalėjo nulemti Konkurencijos tarybos sprendimo priimant 2002-10-10 nutarimą Nr.110.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno alus“ nesutinka su AB „Gubernija“ apeliaciniu skundu ir mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-02-06 sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Teismas teisingai konstatavo, jog ginčas vyksta dėl prekės ženklo. Nurodo, kad paraiškas Valstybiniam patentų biurui registruoti prekių ženklais ledo alaus rūšies etiketes yra padavę AB „Gubernija“ ir AB „Kauno alus“. Minėtos etiketės dar nėra įregistruotos prekių ženklais.

Kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėja šioje byloje skundžia Konkurencijos tarybos atsisakymą pradėti tyrimą dėl AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų išpilstant ir ženklinant alų pavadinimu „Ledo“. Pareiškėja skunde nurodo, kad tokie veiksmai pažeidžia AB „Gubernija“ interesus, kenkia jos galimybei konkuruoti ir daro bendrovei žalą, nes pareiškėja pirma pradėjo naudoti prekės žymenį „Ledo“. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja prašydama inicijuoti nesąžiningos konkurencijos tyrimą Konkurencijos taryboje siekia apginti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas savo subjektines teises. Tačiau kaip matyti iš Konkurencijos įstatymu apibrėžtos Konkurencijos tarybos kompetencijos, šiai institucijai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises. Pagal Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 5 p. Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas. Tuo tarpu ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo; padarytos žalos atlyginimo; įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus; prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.).

Kolegija konstatuoja, kad sankcijų taikymas yra tik vienas iš būdų užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę visiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkoje, o taip pat apsaugoti vartotojų interesus nuo žalos, kurią jie patiria esant nesąžiningai ūkio subjektų konkurencijai. Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę). Kaip tik tai ir yra įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje - Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Todėl nors pareiškėja ir nurodo, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ savo veiksmais daro nesąžiningos konkurencijos pažeidimą pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d, tačiau tai, kad pareiškėjos nurodytų bendrovių veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo pažeidimą (AB „Gubernija“ priklausančio prekės ženklo ar žymens naudojimas (16 str. 1 d. 1 p.), Reklamos įstatymu draudžiamos klaidinančios reklamos naudojimas (16 str. 1 d. 7 p.)) dar nėra besąlyginis pagrindas Konkurencijos tarybai pradėti nesąžiningos konkurencijos tyrimą, nes, kaip jau buvo minėta, nesąžiningos konkurencijos veiksmų tyrimas Konkurencijos taryboje inicijuojamas tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Kolegija, patikrinusi bylos medžiagą apeliacine tvarka, nenustatė, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ išpilstydamos ir ženklindamos alų pavadinimu „Ledo“ pažeistų daugelio ūkio subjektų sąžiningos konkurencijos interesus. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad tokiais veiksmais pažeidžiami tik AB „Gubernija“ interesai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju daugelio ūkio subjektų interesai nepažeidžiami, o pareiškėja, manydama esant pažeistoms jos teisėms, savo interesus gali ginti pareikšdama ieškinį teisme. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ gamindamos panašios rūšies ir pavadinimo alų pažeistų daugelio vartotojų interesus. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad vartotojas yra klaidinamas ir skatinamas pasirinkti ne AB „Gubernija“, o kitos bendrovės gaminamą „Ledo“ alų. Kaip matyti, ant visų bendrovių gaminamo „Ledo“ alaus etikečių be kitų privalomų rekvizitų yra nurodomas ir gamintojas kaip to reikalauja prekių ženklinimo tvarka (ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusių ūkio ministro 1998-04-16 įsakymu Nr. 137 patvirtintų Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 10 p.). Todėl apdairus vartotojas, rinkdamasis produktą pagal skonines savybes, gali jį neklysdamas identifikuoti. Pareiškėjos nurodyti pavieniai atskirų vartotojų nusiskundimai taip pat neleidžia teigti, kad buvo pažeidžiami daugelio vartotojų interesai ir nesudaro pagrindo inicijuoti nesąžiningos konkurencijos tyrimo Konkurencijos taryboje. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjos skunde nurodyti veiksmai nepažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesų, todėl Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d., teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ galimų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Kolegija taip pat nenustatė, kad teismas į bylą įtraukdamas trečiuosius suinteresuotus asmenis, būtų pažeidęs procesines normas. Kadangi pareiškėja skundu prašė įpareigoti atlikti tyrimą dėl AB „Kalnapilis“, AB „Ragutis“ ir AB „Kauno alus“ veiksmų, tai šios bylos išsprendimas neabejotinai galėjo turėti įtakos nurodytų bendrovių teisėms ir pareigoms (LR ABTĮ 48 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakydamas, kad AB „Gubernija“ neturi išimtinės teisės į ginčo prekės ženklą (etiketę), sprendė dėl pareiškėjos turtinių teisių, ir tuo pačiu pažeidė administracinių teismų kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d.). Dėl to, ši teismo išvada yra šalinama iš sprendimo motyvuojamosios dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai vertino teismui pateiktus įrodymus, panaikinti skundžiamą sprendimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Gubernija“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius