BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ IR NAFTOS PRODUKTAIS PREKIAUJANČIŲ ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

Atgal

Administracinė byla Nr. I5-71-2003

SPRENDIMAS

2003 m. rugsėjo 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija iš jos pirmininkės Nijolės Šidagienės, teisėjų laimės Baltrūnaitės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Indrei Adomėnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams adv. Rolandui Galvėnui, adv. Irmantui Norkui, adv. Mindaugui Žilioniui, adv. pad. Stasiui Drazdauskui, Andželikai Butkuvienei, Stasiui Ilakiui, adv. Vitoldui Kumpai, adv. pad. Mariui Juoniui, atsakovo atstovams Dariui Jušinskui, Jūratei Šovienei, Linai Kasperavičienei ,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ ir AB „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalių panaikinimo ir

nustatė:

pareiškėjai skundais prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, kuriomis pareiškėjams buvo skirtos įvairaus dydžio baudos ir jie įpareigoti nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus.
Pareiškėjas- UAB „Lietuva Statoil“-skundu paaiškina, jog 1) kokie yra draudžiami susitarimai išaiškinta Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu Taryba nubaudė pareiškėją visiškai kitu pagrindu, nenumatytu jokiame įstatyme ar kitame teisės akte, t.y. už tai, kad sutartis savo esme yra ribojanti konkurenciją; 2) Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis negali būti taikomas pareiškėjo su AB „Mažeikių nafta“ 1999 m. liepos 29 d. sudarytai sutarčiai Nr. 99-687B,kadangi ja nesiekta apriboti konkurencijos ji faktiškai neapribota ir ja negalėjo būti apribota konkurencija. Atsakovas nei vienos iš šių aplinkybių neįrodė; 3) neįrodytas tikslas riboti konkurenciją taryba sprendime pati sau prieštarauja (nutarimo 5 puslapio 2 pastraipa ir 6 puslapio 2 pastraipa); 10.7. punktas buvo nustatytas tikslu užtikrinti pareiškėjo tinkamą įsipareigojimu vykdymą ; 4) už 10.7. punkte įtvirtintos sąlygos nevykdymą pareiškėjui nenustatytos jokios sankcijos įrodo tai, kad sutartimi niekaip negalėjo būti apribota konkurencija; tame pačiame punkte numatyta, kad pareiškėjas gali naftos produktus importuoti ar pirkti iš kitų tiekėjų jei „Mažeikių nafta“ nevykdo įsipareigojimų, t.y. nustatoma galimybė pasirinkti kitą ekonomiškai naudingesnį variantą ir importuoti analogiškus naftos produktus iš kitų tiekėjų: tokiu atveju jis galėjo bendrais pagrindais, be jokios atsakomybės už nustatyto įsipareigojimo nevykdymą nutraukti sutartį; 5) nutarime įrodinėjant, kad sutartimi buvo faktiškai apribotas naftos produktų importas į Lietuvą remiamasi tik bendrais Statistikos departamento duomenimis, neanalizuojama naftos produktų importo sumažėjimą sąlygojusių veiksnių, nurodoma, kad 1999-2000 metais naftos produktai buvo importuojami net iš 9-13 šalių -eksportuotojų. Faktinį naftos importo produktų į Lietuvą sumažėjimą sąlygojo kitos ekonominės sąlygos ir aplinkybės: itin didelis (500 000 Lt) mokestis už naftos produktų importo licenciją 15 procentų dydžio muito mokestis, suskystintųjų dujų vartojimo padidėjimas, kokybinių reikalavimų Lietuvoje parduodamam benzinui padidinimas ir naftos produktų bendras vartojimo sumažėjimas. Taryba, neįrodinėdama priežastinio ryšio tarp sutarties ir konkurencijos ribojimo, be pagrindo apriboja sutarties laisvės principą. Priežastinio ryšio įrodinėjimas yra Konkurencijos tarybos pareiga. Tai, kad sudaryta sutartis faktiškai neapribojo naftos produktų importo į Lietuvą įrodo faktas, kad be AB „Mažeikių nafta“ leidimo pareiškėjas pirko naftos produktus (apie 15 procentų) iš UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Neste Lietuva“ (9,5tūkst. tonų); iš AB „Mažeikių nafta“( 55,9 tūkst. tonų). Taigi, pareiškėjo galimybė pirkti naftos produktus iš kitų tiekėjų nebuvo apribota, kadangi naftos produktų pirkimas iš kitų tiekėjų po sutarties sudarymo padidėjo net 15 kartų, pareiškėjas nuo 2000 m. gegužės 29 d. įsigijo licenciją naftos produktų importavimui, vis dar pirko naftos produktus iš AB „Mažeikių nafta“, todėl net turėdamas licenciją neimportavo naftos produktų į Lietuvą; 6) pats kainos nustatymo būdas pagal naftos produktų pasaulinės biržos (Platt's) kainas, sąlygoja tai, kad sudaryta sutartimi konkurencija negalėjo būti apribota, tuo priverčiant AB „Mažeikių nafta“ reaguoti į pasaulines naftos produktų kainas, kurios dėl to daugeliu atvejų buvo sumažintos ir Lietuvos rinkoje. Pažymi, kad nėra nei vienos Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, kad Sutartį ar jos 10.7 punktą būtų galima pripažinti ribojančiais konkurenciją ir negaliojančiais, bei taikyti sankcijas sutartį sudariusiems asmenims; 7) atsakovė rėmėsi Europos Teisingumo Teismo praktiką tačiau neteisingai ir iškreiptai traktavo tiek Europos Bendrijų teisės normų taikymo galimybę, tiek ir nurodytas bylas, nes a) jais šioje byloje negali būti remiamasi, kadangi pati taryba rinką apribojo Lietuvos teritorija; b) taryba nenurodė nei bylų numerių, nei priimtų sprendimų datų ar šaltinio, iš kurio jos paimtos, nei konkrečių Teisingumo teismo suformuluotu taisyklių, kuriomis derėtų vadovautis; c) darant prielaidą kad Teisingumo teismo praktika gali būti laikoma pavyzdžiu, šioje byloje nurodytos bylos negali būti taikomos ir jomis remiamasi, kadangi jose Teisingumo teismas suformulavo visiškai priešingas taisykles, nei nurodė Konkurencijos taryba, ir pačių bylų faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šioje byloje esančių (NV IAZInternational Belgium and others v. Commission ofthe European Communities byla,Etablissements Consten S.a.R.L. and Grunding-Verkaufs-GmbH v. Commission of the European Economic Community byla).Šiose bylose, Teisingumo teismas, pasirėmęs Europos Bendrijų Steigimo sutarties 81 (ex85) straipsniu konstatavo, kad susitarimų tikslas buvo konkurencijos ribojimas. Tuo tarpu taryba priešingai išaiškino Teisingumo teismo praktiką , teigdama, kad tikslo riboti konkurenciją iš viso nereikia įrodinėti, o „susitarimas pagal savo pobūdi (ar pats savaime) laikomas ribojančiu konkurenciją nepriklausomai nuo to, ar šalys, sudarydamos tokį susitarimą turėjo tikslą konkurenciją riboti“. Vadovaujantis tokia tarybos nuostata, bet kuris susitarimas tarp bet kurių šalių gali būti laikomas savo esme ribojančiu konkurenciją. Visos kitos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Teisingumo teismo nagrinėtų bylų; 8) taryba neįrodė pareiškėjo kaltės dėl tariamo pažeidimo, kaip reikalauja Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis. Tai patvirtina ir egzistuojanti teismų praktika konkurencijos teisės bylose (1998-09-14 Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-53/98 dėl UAB „Sirowa“ atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų). Taryba privalėjo pateikti įrodymus, kad nutarime minimi pareiškėjo veiksmai (sutarties sudarymas) yra kalti ir prieštaraujantys Konkurencijos įstatymui ir jais buvo siekiama riboti konkurenciją. Kadangi to nebuvo padaryta, tai Pareiškėjas negali būti laikomas padariusiu teisės pažeidimą už kurį galėtų būti nubaustas; 9) Taryba netinkamai nustatė ir apibrėžė geografinę rinką dėl ko netinkamai išsiaiškinta ir galimybė taikyti sutarčiai bendrąją išimtį. Atsakovė nenurodė jokių reikšmingų faktorių, kurie lemtų rinkos apribojimą Lietuvos Respublikos teritoriją neįrodė konkurencijos sąlygų už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų skirtingumo, o jos pačios pateiktas faktas, kad 1999 - 2000 metais naftos produktai buvo importuojami iš 9-13 šalių - eksportuotojų tik patvirtina, kad geografinė rinka nesutampa su nacionaline valstybės rinka, taip pat tai patvirtina ir faktas, kad iš AB „Mažeikių nafta“ naftos produktus pirko ir dabar perka „Latvia Statoil“ bei „Eesti Statoil“ įmonės; 10) netinkamas ir nepagrįstas yra tarybos pasirinktas baudos skaičiavimo modelis, kadangi nebuvo bandoma nustatyti nei konkurencijai padarytos žalos, nei dėl pažeidimo pareiškėjui tekusių pajamų dydžio (to net nebuvo įmanoma padaryti, kadangi jokių faktinių padarinių susitarimai nesukėlė),pareiškėjo bendrosios pajamos yra gautos iš daugelio jo vykdomų veiklos rūšių, kurios visiškai nesusijusios su sutartimi, bendrosios pajamos, gautos už pagal sutartį įsigytus ir parduotus naftos produktus turėjo būti skaičiuotos tik už pažeidimo laikotarpį, kurio metu galiojo Sutartis (t.l,b.l.3-l 1).
Pareiškėjai-UAB „Lukoil Baltija“ bei UAB „Uotas“- skundais paaiškina, jog Konkurencijos tarybos išvada, kad aukščiau minėta sutarties nuostata ne tik faktiškai apribojo konkurenciją Lietuvos naftos produktų rinkoje, bet ir savo esme yra ribojanti konkurenciją (Nutarimo II sk. 6 psl.),yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi 1) dabar galiojantis Konkurencijos įstatymas bei tarybos bendro taikymo teisės aktai nepateikia konkurencijos apibrėžimo. Todėl aiškinant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio turinį reikėtų taikyti sisteminį teisės aiškinimo būdą. Pagal 1995 06 12 Europos Sutarties 64 straipsnio 2 dalį bet kokie veiksmai (tame tarpe draudžiami susitarimai) turi būti vertinami pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 85 (dabar 81) straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Minėta sutarties nuostata įtvirtino Lietuvos Respublikos prievolę reguliuoti draudžiamus susitarimus pagal Europos Sąjungos teisės šaltiniuose įtvirtintus principus; 2) Konkurencijos apibrėžimas yra įtvirtintas antriniuose ES teisės šaltiniuose. Europos teisingumo teismas ( Metro v. Commission // [1997] ECR 1875 byloje) konkurenciją EB sutarties 85 straipsnio prasme išaiškino kaip veikiančią konkurenciją, kuri sukuria ir garantuoja tam tikras vertybes. LR Konstitucinis teismas savo 1999 10 06 nutarime taip pat įvardijo konkurencijos sukuriamas vertybes .Todėl atsižvelgus į Europos (Asociacijos) sutarties 64 straipsnio 2 dalį bei sisteminiu būdu aiškinant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, konkurencija laikytina veikianti konkurenciją t.y, gebanti sukurti Konstitucinio teismo nutarime nurodytas vertybes; 3) būtina nustatyti, ar Lietuvos naftos produktų rinkoje egzistavo veikianti konkurencija, ir, jeigu ne, tai ar potencialiai galėjo tokia konkurencija atsirasti.. Nutarime nurodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas: 1999 m. jai priklausė 82 procentai benzino rinkos ir 94 procentai dyzelino rinkos, Vertybinių popierių komisijai pateiktame 2000 m. AB „Mažeikių nafta“ prospekte - ataskaitoje nurodyta, kad 2000 m. AB „Mažeikių nafta“ pavyko padidinti bendrovės parduodamos produkcijos dalį Lietuvos rinkoje ,2000 m. prospekte - ataskaitoje, kad „perdirbant naftą ir naftos produktus Lietuvoje, konkurentų bendrovė neturi“ .Taryba nenurodė nei vieno naftos produktų gamintojo, konkuruojančio su AB „Mažeikių nafta“ Lietuvos rinkoje. Sutarties sudarymo dieną bei jos galiojimo laikotarpiu bendrovei priklausė apie 90 procentų naftos produktų (benzinų ir dyzelino) rinkos Lietuvoje. Iki sutarties sudarymo jos rinkos dalis nuolat didėjo, o pagal Statistikos departamento duomenis mažėjo naftos produktų importas į Lietuvą; užsienio valstybių naftos produktų gamintojai Lietuvos rinkoje praktiškai neveikė. Taryba nutarime pripažino, kad „užsienio gamintojai susiduria su kliūtimis didinant savo pardavimus Lietuvoje dėl valstybinio reguliavimo priemonių“, tokioms kaip didelis žyminis mokestis,15 % muito mokestis importuojamiems naftos produktams, sugriežtinti kokybės reikalavimai degalams, parduodamiems Lietuvoje. Mano, kad sutarties sudarymo dieną veiksminga konkurencija ,kuri sukurtų minėtame Konstitucinio teismo nutarime nurodytas vertybes (optimalų ekonominių išteklių paskirstymą, efektyvų jų panaudojimą, ekonominį augimą) neegzistavo; 4) tarybos manymu, sutartis apribojo potencialią konkurenciją, kas yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį (II sk. 5-6 psl). Teisės aktai nenurodo, kas yra potenciali konkurencija. Pagal Europos Komisijos patvirtintas Gaires dėl vertikalių apribojimų „potencialus konkurentas - tai gamintojas, kuris yra finansiškai ir kitaip pajėgus ir ketina per vienerius metus ateiti į rinką ir platinti joje savo produktus. Galėjimas ateiti į rinką turi būti pagrįstas; tik teorinės atėjimo galimybės neužtenka“. Taryba nenurodė, koks užsienio valstybės gamintojas ketino ateiti į Lietuvos naftos produktų rinką. Per 2000 m. ir 2001 m. I ketvirtį Ūkio ministerija neišdavė licencijos importuoti naftos produktus nei vienai užsienio įmonei. Taigi, praėjus 1 metams po sutarties sudarymo į Lietuvos rinką neatėjo nei vienas AB „Mažeikių nafta“ konkurentas, teigia, kad potenciali konkurencija taip pat neegzistavo; 5) pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tam tikri susitarimai tarp konkurentų (dėl kainų fiksavimo, rinkos pasidalinimo, diskriminavimo ir pan.) visais atvejais laikytini ribojančiais konkurenciją. Konkurencijos taryba tokiems susitarimams priskiria taip pat ir sutartį (nutarimo II sk. 6 psl.). Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savaime ribojančiais konkurenciją susitarimais yra nurodyti susitarimai tarp konkurentų, t.y. horizontalaus pobūdžio susitarimai, bet pati taryba pripažįsta, kad sutartis yra vertikalaus pobūdžio (H sk. 5 psl.). Todėl, sutarties negalima vertinti kaip savaime ribojančios konkurenciją. Panašaus pobūdžio sutartis nėra laikytina kaip savaime ribojanti konkurenciją taip pat ir pagal Europos Sąjungos teisę. Nutarime yra nurodyti Europos Sąjungos institucijų sprendimai bylose, kuriose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio susitarimai nei Sutartis, todėl tokiais sprendimais remtis negalima (Consten/Grimdig v. Commission byla); 6) taryba nurodė, kad „sumažėjo naftos produktų importo apimtys į Lietuvą“ (II sk. 7 psl.),tačiau neatsižvelgė į tai, kad UAB „Lukoil Baltija“ nevykdė šio susitarimo defacto, įsigijo naftos produktų importo licenciją ir 2000 m. įvežė 9,5 tūkst. t. naftos produktų, kas sudarė 33 % viso 2000 m. importo. Taigi Sutartyje įtvirtinto importo apribojimo nebuvo paisoma, todėl ir sutartis negalėjo būti importo mažėjimo priežastimi, be to, taryba nepateikė jokių priežastinio ryšio tarp sutarties ir importo mažėjimo įrodymų, tuo tarpu ir nuo 1997 m. iki sutarties sudarymo benzino ir dyzelino importas nuolat mažėjo; per minėtą laikotarpį jis sumažėjo atitinkamai 42 ir 64 %; importo mažėjimą nulėmė kitos priežastys (licencijos mokestis, muitai, kokybės reikalavimai) bei pasikeitusi AB „Mažeikių naftos“ kainodara; sutarčiai nustojus galioti, t.y. 2001 m. I ketvirtį, benzino importo nebuvo; 7) UAB „Lukoil Baltija“ paskirta beveik maksimali piniginė bauda- 86 000 litų, o UAB „Uotas“-39 000 Lt bauda, kurios abi neatitinka baudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje bei ES teisės aktuose. Taryba nutarime nenurodė sutartimi padarytos žalos dydžio; pažeidimo trukmės; pajamų, kurias bendrovės uždirbo dėl pažeidimo (t.y. dėl to, kad neimportavo naftos produktų) dydžio, neįvertino ir lengvinančių aplinkybių (bendrovės aktyviai bendradarbiavo su taryba tyrimo metu (atvyko į apklausas, davė paaiškinimus, pateikė dokumentus ir pan.);pagal Europos Sąjungoje taikomas turtinių sankcijų skyrimo taisykles, išdėstytas Komisijos Gairėse dėl baudų skyrimo ir pagal jas sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip lengvas ir trumpalaikis pažeidimas; pagal minėtas Gaires lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, jeigu (a) ūkio subjektas yra pasyvioji pusė, tai yra jam taikomas ribojimas ir ne jo interesais. Konkurencijos taryba pripažino, kad sutarties iniciatorė buvo AB „Mažeikių nafta“ (III sk. 8 psl.),išnaudodama savo rinkos jėgą (dominuojančią padėtį) AB „Mažeikių nafta“ abiem bendrovėms primetė sutartį;(b) UAB „Lukoil Baltija“ nevykdė sutarties, t.y. importavo produktus;(c) ūkio subjektai nesuprato, kad apribojimas yra draudžiamas;(d)ūkio subjektai bendradarbiavo su tyrimą atliekančia institucija. Mano, kad jeigu būtų konstatuota, kad sutartis yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, UAB „Lukoil Baltija“ bei UAB „Uotas“ skirtų baudų dydis turėtų būti sumažintas (b.1.3 6-41,60-65).
Pareiškėjas-UAB „Pakrijas“ - skundu paaiškina, jog 1) nesutinka su išvadoje Nr.08-07-494 išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes a) išvadoje nurodyta, kad tiriamasis laikotarpis yra nuo 1999 m. iki 2000 m., o pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjama nefasuotų naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 00-243B, sudaryta 2000 m. vasario 10 d. su pardavėju AB „Mažeikių nafta“, kurios nuostatos galiojo nuo 2000 m. vasario 10d. iki 2000 m. gruodžio 31 d.; b) nesutinka su 7 punkto teiginiu, jog 2000 m. vasario 10 d. tarp Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“ bei AB „Mažeikių nafta“ sudaryta sutartis uždraudė ir apribojo analogiškų nefasuotų naftos produktų importą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sutarties 11.6.punktas nustatytas turint tikslą užtikrinti AB „Mažeikių nafta“ tiekiamos produkcijos - nefasuotų naftos produktų priėmimą bei kitų sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą iš pareiškėjo pusės, ir. aiškintinas tik kaip savotiškas apsidraudimas, tam tikra garantija, kad pareiškėjui“ reikės ir ji numatytomis sąlygomis ir tvarka pirks naftos produktus iš AB „Mažeikių nafta“; c) už sutarties 11.6. punkte įtvirtintos sąlygos nevykdymą Bendrovei nebuvo nustatytos jokios sankcijos, tame pačiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad „kai Pardavėjas neturės galimybės pilnai aprūpinti Pirkėją naftos produktais pagal šios Sutarties sąlygas“, pareiškėjas pasilieka teisę juos importuoti ar pirkti iš kitų tiekėjų ar pardavėjų; d) 11.6. punkte numatyta, kad AB „Mažeikių nafta“, siekdama apsaugoti savo interesus, turi teisę vienašališkai nutraukti šios sutarties vykdymą (t.y. nebetiekti pareiškėjui produkcijos).Taigi, sutarties 11.6 punktu nustatytas ne importo ar konkurencijos ribojimas, o galimybė užtikrinti pirkėjo, tai yra pareiškėjo, esminių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Europos teisingumo teismas pažymėjo (byla NV IAZ International and Others v. Commission), kad, yra būtina atidžiai išnagrinėti ir nuodugniai įvertinti sutartinių nuostatų turinį, pobūdį ir net jų prigimtį, nevalia ignoruoti realių sutarties sudarymo aplinkybių-tiriamuoju atveju pareiškėjas neturėjo realių galimybių įtakoti importavimo draudimo sąlygos turinio ar jos buvimo/nebuvimo sutartyje; e) pareiškėjas visada galėjo nuspręsti, kad jai ekonomiškai naudingiau importuoti ar pirkti analogiškus naftos produktus iš kito tiekėjo ar gamintojo, nutraukti sutartį su AB „Mažeikių nafta“ ir sudaryti analogiškas nefasuotų naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis su kitais tiekėjais. f) išvadų 10 punkte atsakovas cituoja AB „Mažeikiu nafta“ 1999 m. metinę ataskaitą, todėl pareiškėjui nesuprantamą kaip vadinamieji vertikalūs susitarimai, sudaryti 2000 metais ir kuriuos tyrė atsakovas, leido AB „Mažeikių nafta“ padidinti įtaką 1999 metais; g) išvadų 11 punkto teiginiai dėl vertikaliųjų susitarimų neigiamo poveikio konkurencijai paremti nepagristomis hipotetinėmis prielaidomis. Be to, atsakovas netinkamai įvertino pranešime nurodomų bendrovių „tamprius ryšius su kitu šalių naftos produktu gamintojais arba ir su tu gamintoju terminalais“ (UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“),nes paminėtos bendrovės neturėjo jokių išskirtinių teisių platinti Lietuvoje vienus ar kitus užsienio gamintojų naftos produktus; h) sudarant sutartį buvo siekiama tik ekonominių pareiškėjo tikslų ir atsižvelgus į AB „Mažeikių nafta“ pasiūlytas palankias naftos produktų tiekimo kainas, pristatymo sąlygas ir kiekius ; i) apklausos metu paaiškintą, kad Bendrovė turėjo naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais iš Rusijos bei Baltarusijos, tačiau vykdyti nefasuotų naftos produktų importą iš minėtų valstybių labiausiai trukdė labai aukšti importo muito mokesčiai, naftos produktų importą žlugdanti Lietuvos Respublikos muitų mokesčių politika; j) neįvertintos ir neaptartos aplinkybės, kad tiriamuoju laikotarpiu galiojo Ūkio ministerijos patvirtintos nefasuotų naftos produktų importo muitinės palyginamosios vertės, šios naftos produktų kainos, nustatytos jų muitinio įvertinimo tikslais, atsižvelgiant į taikomą importo muito mokesčio dydį, buvo ir šiuo metu lieka realiai užkertančios kelią bet kokiam naftos produktų, importui į Lietuvos Respubliką; k) kad pareiškėjas nesudarė jokio susitarimo dėl importo apribojimo, akivaizdžiai įrodo ir faktas, kad ji tiek 1999 metais, tiek 2000 metais buvo įsigijusi importo licenciją tuo pat metu pirkdama naftos produktus iš AB „Mažeikių nafta“. Sutarties Nr. 99-313B galiojimo metu Bendrovės turėjo galiojančią importo licenciją ir laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2000 m. faktiškai importavo 3 422 tonas benzino A-76,1 864 tonas benzino A-92,1 390 tonų benzino A-95, 5 084 tonas mazuto. Sutarties Nr. 00-243B galiojimo laikotarpiu, tai yra nuo 2000 m. vasario 10d. iki 2000 m. gruodžio 31 d., pareiškėja taipgi buvo įsigijusi importo licenciją ir laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2001 m. į Lietuvos Respublikos teritoriją importavo 368 tonas benzino A-76. Pareiškėja tiriamuoju laikotarpiu ne tik visuomet turėjo realią galimybę rinktis naftos produktų tiekėją ar pardavėją, tačiau tai efektyviai ir reguliariai darė, neatmesdama galimybės importuoti naftos produktus iš kito tiekėjo ar pardavėjo, tai akivaizdžiai liudija jo nedviprasmiška ketinimą esant reikalui ir būtinybei, nefasuotus naftos produktus importuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją; 1) išvardinti argumentai byloja apie pareiškėjo ketinimą šią sutarties sąlygą laikyti viso labo formalumu, neturinčiu nieko bendro nei su realiais šalių siekiais, nei su faktiška tokios sąlygos įtaka; m) atsakovas neatkreipė dėmesio, kad tarp pareiškėjo ir AB „Mažeikių nafta“ 2000 m. vasario 10 d. sudarytoje sutartyje dėl naftos produktų tiekimo autotransportu, analogiškos sąlyga nenumatyta. Tai rodo, kad naftos produktus transportuojant autotransportu, nebuvo nustatyta jokių apribojimų; n) atsakovė bando įrodyti, kad sutartimi buvo faktiškai apribotas naftos produktų importas j Lietuvą ir remiasi bendrais Statistikos departamento pateiktais duomenimis, nepateikdama jokių konkrečių paskaičiavimų, neanalizuodama tuo metu rinkoje vyravusių ir naftos produktų importo sumažėjimą sąlygojusių veiksnių, prekiaujančių įmonių. Faktinį naftos importo produktų į Lietuvą sumažėjimą sąlygojo ne sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir AB „Mažeikių nafta“, o visiškai kitos ekonominės sąlygos ir aplinkybės: žemas Lietuvos ekonominis lygis, itin didelis (500 000 Litų) mokestis už naftos produktų importo licenciją įvežant produkciją iš atskirų valstybių nustatytas 15 procentų dydžio muito mokestis; o) atsakovas net nebandė įrodinėti priežastinio ryšio tarp AB „Mažeikių nafta“ bei pareiškėjo sudarytos sutarties ir faktinio naftos produktų importo į Lietuvą sumažėjimo, kas yra būtina sąlyga, kitaip bus be pagrindo apribojamas esminis civilinės teisės principas - šalių laisvė sudaryti sutartis bei savo nuožiūra nustatyti jų sąlygas ir jų turinį (LR CK 4, 5 straipsniai). Priežastinio ryšio įrodinėjimas yra Konkurencijos atsakovo pareiga; p) atsakovas netinkamai išsiaiškino ir galimybę taikyti sutarčiai bendrąją išimtį - t.y. jis netinkamai apibrėžė atitinkamą geografinę rinką, neaišku, kokiais pagrindais remdamasi paskaičiavo kiekvienam ūkio subjektui tenkančias pajamas; r) visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas atsakovo teiginys, kad „Lietuvos naftos produktų rinkai buvo padaryta didelė materialinė žala“. Atsakovas nesistengia paaiškinti, o tuo labiau - pagrįsti, nei kuo minėta žala pasireiškė, nei kokios jos apimtys, nei kokia pareiškėjo kaltė , nei koks ryšys tarp aukščiau minėtų sutarčių ir tokios „didelės materialinės žalos“ ; 2) atsakovo pacituota Europos teisingumo teismo išnagrinėta byla (Estoblissements Consten Miniere S.ar.L and Grunding-Verkaiifs-GinbH v. EC Commissi) nebeatitinka šiuo metu egzistuojančios EB konkurencijos teisės situacijos. Europos komisija pastaruoju metu savo poziciją vertikaliųjų susitarimų atžvilgiu labai sušvelnino, be to ši byla buvo susijusi su išimtinio platinimo sutartimis, kurios skirtos absoliučiai teritorijos apsaugai; 3) atsakovas klaidingai įvertino pacituoto Europos teisingumo teisino sprendimo Grundig byloje teisinę galią bei vertę savo tiriamai bylai, nes tarp pareiškėjo ir AB „Mažeikių nafta“ niekuomet nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl išimtinio naftos produktų platinimo, Taryba priėjo klaidingos išvados, jog tarp šalių buvo sudarytas vertikalusis susitarimas; sutartis buvo būtina pareiškėjo patekimo į didmeninės prekybos naftos produktais LR rinkoje sąlyga ir vienintelė galimybė toliau tęsti jau 5 metus vykdomą ūkinę-komercinę veiklą ji negalėjo būti sudaryta vartotojų interesų sąskaita; atsakovas, išnagrinėjęs Grundig bylą padarė galinčią suklaidinti išvadą kad neva vertikalūs susitarimai yra draudžiami jeigu jų nuostatos riboja konkurenciją; anot atsakovo, netgi nėra būtina nustatyti tokio ribojimo efekto; ši atsakovo išvada nepagrįsta ir remiantis išvadomis, padarytomis kitose bylose ; 4) atsakovė visiškai neatsižvelgė į Europos Komisijos praktiką sutartinių nuostatų, draudžiančių ar kitaip ribojančių importą, srityje; 5) atsakovė paviršutiniškai apibrėžė prekės rinką ir nepakankamą dėmesį skyrė tiksliam geografinės rinkos nustatymui, teiginiai yra neargumentuoti. Atsakovė be pagrindo apibrėžė atitinkamų prekių rinkas kaip nacionalines rinkas, remdamasi neva dideliais galiojančiais importo apribojimais. Nedidelė importo apimtis dar nepatvirtina siauro geografinės rinkos apibrėžimo. Išvadoje atsakovas detaliai neanalizuoja pagrindinio geografinės rinkos apibrėžimo kriterijaus, kuris yra nurodytas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, nesilaikė savo pačios patvirtintų metodinių atitinkamos rinkos nustatymo nurodymų. Nenustačiusi aiškių atitinkamos rinkos ribų, taryba negali pagrįstai teigti, jog AB „Mažeikių nafta“ užima „tokias dideles rinkos dalis minėtų naftos produktų rinkose“, kad „pasirašytoms sutartims su minėtomis pranešimo 7 ir 8 punktuose bendrovėmis negali būti taikoma bendroji išimtis vertikaliesiems susitarimams“. Geografinės atitinkamos rinkos ribos turi apimti bent jau visas valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvos prekybos sutartis, kurių pagrindu tarp valstybių taikomas preferencinis, lengvatinis prekybos režimas, į geografinės rinkos ribas turėtų būti įtraukta Baltarusijos bei dalies Rusijos teritorijos; , nepaisant to, kad iš šių valstybių importuojamiems naftos produktams taikomas 15 procentų muitas, kadangi šių valstybių gamyklų produktai kainos požiūriu yra prieinami LR vartotojams; 6 ) Atsakovė neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas ekonomine prasme yra pavaldus ir kontroliuojamas AB „Mažeikių nafta“ ir neturėjo ir negalėjo turėti jokių realių galimybių pasirinkti kito tiekėjo, o AB „Mažeikių nafta“ turi pakankamos ekonominės galios, kad vienašališkai nustatyti naftos produktų platinimo taisykles, sąlygas, sumažinti ar netgi nutraukti naftos produktų tiekimą, AB „Mažeikių nafta“ visiems nefasuotų naftos produktų platintojams siūlė pasirašyti beveik analogiško turinio naftos produktų tiekimo sutartis, kurias neabejotinai galima pavadinti standartinėmis, tipinėmis. Nei vienas iš ūkio subjektų neturėjo jokių realių galimybių derėtis dėl „standartinių“ sutarties sąlygų, kurios visiems platintojams buvo siūlomos visiškai vienodos. Remiantis šiais argumentais abejotinas ir pačios „neimportavimo sąlygos“ prilyginamas „susitarimui“, kadangi į akis labai krenta šalių nelygybė ir derėjimosi galių disbalansas; minėtu sutarčių standartinių sąlygų akceptavimas yra būtina sąlyga įeiti į LR didmeninių naftos produktų platinimo rinką; 7) EB Steigimo sutarties 81 str. (ex 85 str.) tokio abstraktaus ir faktiškai bei realiai sunkiai įgyvendinamo kriterijaus - „potencialaus galėjimo pakenkti konkurencijai“ - nenumato. Atsižvelgiant į įstatyme vartojamas sąvokas - „kaltė“, „pažeidimas“, vadovaujantis bendruoju administracinės atsakomybės principu, kad atsakomybė nekyla be nedviprasmiškai įrodytos kaltės, darytina išvada, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina kaip žymus nukrypimas nuo EB konkurencijos teisės, 8) atsakovė netgi nesistengė įrodinėti pagrindinių atsakomybės atsiradimo sąlygų arba pagrindų -pareiškėjo kaltės, priežastinio ryšio tarp kaltų pareiškėjo veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių (arba realios tokios žalos kilimo grėsmės) ir kilusių pasekmių (žalos arba realios tokios žalos kilimo grėsmės); 9) pareiškėjo nuomone, atsakovas, pateikdamas naftos produktų importo sumažėjimo faktą neįrodė priežastinio ryšio tarp tiriamų pareiškėjo ir kitų ūkio subjektų vertikaliųjų susitarimų ir naftos produktų importo sumažėjimo; nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad Sutartis ribojo ar galėjo riboti konkurenciją t.y., - sukėlė ar galėjo sukelti negatyvias pasekme; 10) diferencijuojant baudos dydžius, atsakovas privalo atsižvelgti į Įstatymo 42 straipsnyje įtvirtintus kriterijus,, vadovautasi visiškai neaiškiais, niekuo nepagrįstais ir absurdiškais kriterijais; 11) skundžiamojo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu atsakovas įpareigoja pareiškėją atlikti tam tikrus veiksmus - nutraukti Įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus ir apie šio įpareigojimo įvykdymą informuoti atsakovą per 2 mėnesius nuo skundžiamo nutarimo gavimo dienos. Ši nutarimo dalis akivaizdžiai prieštarauja elementariai teisinei logikai - sutartis nustojo galios 2001 01 01 ,todėl visiškai neaišku, kokius veiksmus pareiškėjas turėtų nutraukti (t. 1 ,b.l.75-91).
Pareiškėja- UAB „Vaizga“ skundu paaiškino Jog 1) bendrovė buvo nubausta tik už formalią sutarties nuostatą, kuria nei siekė riboti, nei faktiškai ribojo konkurenciją. Bendrovė nuo savo veiklos pradžios (1996 m.) nei karto neužsiėmė naftos produktų importu, jos veikla - didmeninė prekyba naftos produktais. 2000 m. rugsėjo mėnesį licencija importui buvo įsigyta tik dėl to, kad, perkant licenciją didmeninei prekybai naftos produktais, už importo licenciją nereikėjo mokėti. Kadangi neketino importuoti, tai nekreipė dėmesio į sutarties sąlygą įpareigojančią neimportuoti. Taryba nutarime nenurodė nei vieno užsienio gamintojo, pageidavusio realizuoti savo produktus Lietuvoje ir galėjusio konkuruoti su AB „Mažeikių nafta“, neįmanoma riboti konkurencijos, kuri apskritai neegzistuoja; 2) nutarime neįrodytas priežastinis ryšys tarp sutarties ir importo mažėjimo. Tarybos teigimu, galiojant naftos produktų importą draudžiantiems susitarimams (1997-2000 m.), sumažėjo importuojamų naftos produktų kiekis, dėl ko AB „Mažeikių nafta“ turėjo galimybę daugiau parduoti savo pagamintų naftos produktų, o vartotojams sumažėjo galimybė pasirinkti. Nors 2001 metų I-ajį ketvirtį nebegalioja minėti susitarimai, naftos produktai iš viso nebuvo importuojami. Ne šie susitarimai, o kitos priežastys (valstybės nustatytas 15% autonominis ir konvencinis muito mokestis, dideli licencijų mokesčiai, aukšti naftos produktų kokybės reikalavimai) sąlygojo naftos produktų importo mažėjimą 3) taryba vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl jos padarytos išvados yra neteisingos ir neteisėtos. Vertinant susitarimą mažareikšmišku, nurodo jog bendrovės bendrosios pajamos už 1999 metus tesiekia 149 mln. litų; 4) taryba neįvertino visų aplinkybių, skirdama baudą nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 42 str., kuris nustato, kad baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į žalos dydį, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, parodo padarytos žalos dydį ir įtaką pažeidimo padarymui. Bendrovei skirta 29 000 litų baudą neatsižvelgus į įstatyme išvardintus kriterijus, o vadovaujantis nenumatytu kriterijumi.; abstrakčiai kalbama apie padarytos žalos dydį nėra pagrindo teigti, kad padaryta didelė žala rinkai ir vartotojams, kai nežinomas jos dydis, ir neaiškus jo nustatymo kriterijus. Pažeidimo trukmę taryba sąmoningai pailgino, nevykdydama Konkurencijos įstatymo 28 str. 2 dalies reikalavimų t.y., nepareikalavo nutraukti neteisėtą veiką - panaikinti neteisėtą susitarimą. Bendrovė nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorė, bendradarbiavo su tyrimą atliekančia instituciją Konkurencijos įstatymo 43 str. 1 d. tai įvardinta kaip lengvinančios aplinkybės, tačiau šio aplinkybės liko neįvertino (t.l,b.l.96-97).
Pareiškėja- AB „Mažeikių nafta“-skundu paaiškina, jog nutarimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes 1) nutarime nurodoma, kad tiriamasis laikotarpis apėmė 1999-2000 metus, o atlikdama tyrimą taryba vadovavosi 1999 m. Konkurencijos įstatymu, nesilaikė 1998-09-29 Akcinių bendrovių Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pagal kuriuos jokios valstybės institucijos, įskaitant ir Konkurencijos tarybą neturi teisę kelti jokių papildomų reikalavimų AB „Mažeikių nafta“ dėl pastarosios veiklos ar neveikimo, įvykusių iki 1999 m. spalio 29 d., todėl tarybos reikalavimas, pateiktas po 1999 m. spalio 29 d., dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų (sutarties su UAB „Lietuva Statoil“ sudarymo), atliktų iki šios datos, yra laikytinas papildomu reikalavimu, kurio pareikšti, remiantis Reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Konkurencijos taryba neturėjo teisės, t.y. pažeidė 1999 m. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, kadangi nurodė klaidingą priimto nutarimo teisinį pagrindą 2) Konkurencijos taryba turėjo nustatyti atitinkamo teisės pažeidimo sudėtį, tokio įrodinėjimo būtinumą patvirtina ir egzistuojanti teismų praktika konkurencijos teisės bylose (1998-09-14 Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-53/98 dėl UAB „Sirowa“ nesąžiningos konkurencijos); 3) Konkurencijos taryba neįrodė ir net neįrodinėju nei vieno iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalaujamo subjektyviosios pusės požymio. Pagal minėtą teismo nutartį pažeidimo sudėties elementus, turi įrodyti atitinkama valstybės instituciją šiuo atveju- tarybą, o ne AB „Mažeikių nafta“ privalo įrodinėti savo atliktų veiksmų nekaltumą, to nebuvo padaryta; taryba neįrodė ir kito subjektyviosios pusės požymio - tikslo. Nutarime nėra teiginio, jog AB „Mažeikių nafta“ ir/ar naftos produktais prekiaujančios bendrovės būtų turėjusios tikslą riboti konkurenciją. Iš tiesų, tokio tikslo ir nebuvo, nes vienintelė naftos produktų pirkėjų įsipareigojimo nepirkti naftos produktų iš kitų tiekėjų prasmė buvo tą kad naftos produktų pirkėjai laiku atsiimtų sutartyje numatytą naftos produktų kiekį iš AB „Mažeikių nafta“; 4) taryba neįrodė objektyviosios konkurencijos teisės pažeidimo pusės. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, jog ūkio subjektų veika bus laikoma Konkurencijos įstatymo pažeidimu, jeigu bus įrodytas antikonkurencinis tokios veikos tikslas arba neigiamos veikos pasekmės konkurencijai ar bent jau reali jų atsiradimo galimybė. Taryba net neteigia ir neįrodinėja, jog AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančios bendrovės turėjo tikslą apriboti konkurenciją. Taryba privalėjo įrodyti neigiamas nagrinėjamų ūkio subjektų susitarimų pasekmes konkurencijai bei priežastinį ryšį tarp ūkio subjektų atliktų veiksmų ir neigiamų pasekmių; arba įrodyti, kad ūkio subjektų susitarimai galėjo riboti konkurenciją. Iš Nutarimo analizės yra aišku, kad taryba tinkamai to nepadarė. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies nuostata akivaizdžiai parodo, kad įstatymų leidėjas aiškiai išskiria keletą susitarimų kategorijų, kurie yra ydingi „patys savaime“, ir todėl visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Kadangi bet koks išankstinis susitarimų „pasmerkimas“ yra labai rizikingas, nes gali būti nepagrįstai apribotas sutarties laisvės principas, tai įstatymų leidėjas nustato gan griežtas ribas, t.y., - jis taikomas tik tam tikriems susitarimams tarp konkurentų, kurie vadinami „karteliais“ arba „horizontaliaisiais susitarimais“. Susitarimas nepirkti naftos produktų iš kitų tiekėjų yra vertikalusis susitarimas, ką pripažįsta ir pati Konkurencijos taryba. Taigi, taryba plečiamai išaiškino Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies normas, šis išaiškinimas prieštarauja ir pačios Konkurencijos tarybos 1999-12-27 nutarimui Nr. 38,taryba manipuliuoja abstrakčiomis nuorodomis į Europos Sąjungos teismų praktiką kuri neva sutampa su Konkurencijos tarybos pozicija, tačiau pagrindimas Europos sutarties 64 straipsnio normomis nėra tinkamas, o tarybos nurodomos dvi Europos Teisingumo Teismo bylos teisine prasme neturi jokios vertės, nes nutarime nepateikiama nei minimų bylų konkrečių aplinkybių, nei šio teismo suformuluotų taisyklių sprendžiant šias bylas; 5) taryba paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą kad nagrinėjami susitarimai neigiamai paveikė konkurenciją tačiau iš tiesų importo apimčių sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs su bendru naftos produktų vartojimo Lietuvoje sumažėjimu , o tai akivaizdžiai paneigia priežastinio ryšio tarp AB „Mažeikių nafta“ veiksmų bei Konkurencijos tarybos nurodomų pasekmių (naftos produktų importo sumažėjimo) buvimą; 6) taryba turėjo įrodyti, kad tiriami susitarimai „gali riboti konkurenciją“ t.y., kvalifikuodama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimus, privalėjo nustatyti, ar ūkio subjektų susitarimai turėjo antikonkurencinius tikslus arba sukėlė neigiamas konkurencijai pasekmes, tačiau taryba rėmėsi vien tik formaliais argumentais, iš kurių padarė norimas, o ne neišvengiamai sekančias, pagrįstas bei objektyvias išvadas apie galimybę riboti konkurenciją. Konkurencijos taryba neatliko realios naftos produktų rinkos, konkurencijos būklės joje analizės. Realios konkurencijos ribojimo galimybės nebuvo dėl šių priežasčių: a) už sutartyse numatytų apribojimų nesilaikymą nebuvo nustatytos jokios piniginės sankcijos, b) nagrinėjamų susitarimų galiojimo laikotarpiu UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija servisas“, UAB „Pakrijas“ pirko gan didelius naftos produktų kiekius iš kitų tiekėjų ,tai rodo, kad šie ūkio subjektai nelaikė sutartyje numatyto apribojimu realiu ir faktiškai priimdavo tokius sprendimus, kurie jiems būdavo ekonomiškai naudingesnio pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių j uos nutraukti; c) susitarimai negalėjo riboti konkurencijos rinkoje dar ir todėl, kad tokie susitarimai buvo sudaryti tik su kai kuriais rinkos dalyviais, kai tuo tarpu sutartyse su kitais stambiais naftos produktų prekiautojais (tarptautinių kompanijų Shell bei Nešte dukterinėmis įmonėmis Lietuvoje) analogiškų susitarimų nebuvo; 7) Pareiškėjo atlikti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip atitinkantys 199912-27 tarybos nutarimu Nr. 38 patvirtintos bendrosios išimties vertikaliesiems susitarimams sąlygas. Nutarimo 26 punkte teigiama, kad „šio nutarimo 20 punkte nustatyta bendroji išimtis taikoma vertikaliesiems susitarimams su sąlyga, kad tiekėjo ir su juo susijusių ūkio subjektų užimama atitinkamos rinkos dalis neviršija 30 procentų“. Taigi, taryba privalėjo apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti joje veikiančius ūkio subjektus bei patikrinti, ar AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis neviršija 30 procentų, tačiau taryba neteisingai apibrėžė atitinkamą rinką ir klaidingai įvertino AB „Mažeikių nafta“ užimamą padėtį atitinkamoje rinkoje, kurią apibrėžia Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis ir tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 patvirtinti „Konkurencijos tarybos paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ,tačiau jais nebuvo vadovautasi (neteisingai įvertino prekių pakeičiamumą, nepagrįstai neįtraukė į vieną prekės rinką suskystintų dujų); 8) taryba neteisingai apibrėžė geografinę rinką ( Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis),kaip nacionalinę rinką, netinkamai įvertino egzistuojančias modernios ekonomikos realijas bei teisines bylos aplinkybes jos pateiktas geografinės rinkos apibrėžimas yra nepagrįstai siauras ir rodo klaidingą Lietuvos ūkio subjektų vaidmens pasaulinėje prekybos naftos produktais sistemoje suvokimą. Geografinės rinkos ribos yra platesnės nei Lietuvos teritorija, tai patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ pardavimų geografija bei eksporto apimtys: kad daugiau kaip du trečdaliai bendrovės produkcijos yra parduodama užsienio šalyse, kas akivaizdžiai suponuoja platesnį geografinės rinkos apibrėžimą; neanalizuojamas pagrindinis geografinės rinkos apibrėžimo kriterijus, nurodytas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, o būtent - ar ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis. Pareiškėjo nuomone, geografinės atitinkamos rinkos ribos turi apimti bent jau visas valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvos prekybos sutartis ir į jas turėtų būti įtraukta Baltarusijos bei dalies Rusijos teritorijos. Taigi, taryba neteisingai įvertino AB „Mažeikių nafta“ padėtį atitinkamoje rinkoje ir nepagrįstai atsisakė taikyti bendrąją išimtį; 9) pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį taryba turi atsižvelgti į konkrečiai išvardintas aplinkybes, nurodytas Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje, kurių nesvarstė. Nesutinka, kad AB „Mažeikių nafta“ įtaka buvo didžiausia, nes sutartys buvo sudarytos su tokių didžiulių ir gerokai ekonomiškai pajėgesniu nei Pareiškėjas kompanijų kaip Lukoil bei Statoil dukterinėmis bendrovėmis, bauda neproporcingai didelė; 10) įpareigojimas nutraukti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus yra labai nekonkretūs ir aiškiai nepasako, kokios pareigos kyla pareiškėjui iš tarybos nutarimo (t.l,b.1.109-132).
Atsakovė atsiliepimu į skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, paaiškina, jog 1) jos nuomone, reikalavimas laikytis Konkurencijos įstatymo negali būti traktuojamas kaip papildomas reikalavimas, numatytas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 str. 4 d.; Konkurencijos įstatymas galiojo tiek iki AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo, tiek ir po jo. Įstatymų leidėjas, numatydamas reorganizavimo įstatyme išimtines sąlygas AB „Mažeikių nafta“ nesiekė ir negalėjo siekti situacijos, kuriai esant AB „Mažeikių nafta“ tam tikrą laikotarpį neprivalo laikytis įstatymų reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimus, nes tai prieštarautų teisingumo, lygiateisiškumo, sąžiningumo ir kitiems teisinės valstybės principams; 2) pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 dalį, veiksmai, kurie nors ir turi įstatymo nustatytų pažeidimų požymių, nelaikomi jo pažeidimu, jei jie dėl mažareikšmio pobūdžio negali itin riboti konkurencijos. Tai detaliau nustato Konkurencijos tarybos 2000 0113 nutarimas Nr. 1 ir pagal jį mažareikšmiais gali būti laikomi tik tokie vertikalieji susitarimai, kai juos sudariusių ūkio subjektų metinės suminės bendrosios pajamos neviršija 10 milijonų litų arba kai ūkio subjektų užimamos rinkos dalys neviršija 10 procentų, t.y. vertinama ne vieno iš ūkio subjektų rinkos dalis ar bendrosios pajamos, bet visų susitarime dalyvavusių ūkio subjektų. UAB „Vaizga“ bendrosios pajamos gerokai viršija minėtame nutarime nustatytas ribas, o AB „Mažeikių nafta“ bendrosios pajamos yra dar didesnės, be to, AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas, todėl jos sudaromiems susitarimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užima kitos sutarties šalys; 3) pagal Konkurencijos tarybos 99 12 27 nutarimo Nr. 38 „Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams taikant LR Konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius“ 26 p. bendroji išimtis taikoma su sąlyga, kad tiekėjo ir su juo susijusių ūkio subjektų rinkos dalis viršija 30 procentų atitinkamos rinkos. Nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ turima atitinkamos rinkos dalis viršija minėtame nutarime nustatytas ribas, todėl įmonės daromiems susitarimams ši bendroji išimtis negali būti taikoma; 4) skundų tvirtinimas, kad taryba netinkamai apibrėžė geografinę ir prekės rinkas, todėl nepagrįstai nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį ir jos sudaromiems susitarimas bendroji išimtis netaikoma, yra nepagrįstas, nes pagal minėto nutarimo 49 punktą susitarimo šalys privalo per 1 mėnesį nuo susitarimo įsigaliojimo pateikti Konkurencijos tarybai informaciją apie susitarimo šalis bei jo sąlygas. Kadangi nei AB „Mažeikių nafta“, nei kitos įmonės nepranešė apie susitarimų sudarymą ir naudojimąsi išimtimi, nėra pagrindo manyti, kad įmonės laikė savo susitarimus teisėtais, o remiantis minėto nutarimo 50 p., šalys taip pat gali kreiptis į tarybą prašydamos patvirtinti, kad jų sudaromas susitarimas atitinka bendrosios išimties sąlygas. Tokio prašymo taryba taip pat negavo. Bendroji išimtis yra skirta nedidelėms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios negali daryti lemiamos įtakos rinkoje. AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį ir gali daryti vienpusę įtaką savo produkcijos pirkėjams bei vartotojams. Jei geografinės rinkos ribos būtų platesnės, kaip kad teigia AB 'Mažeikių nafta“ ir įmonė neužimtų didelės atitinkamos rinkos dalies, jos pirkėjai nejaustų ekonominio spaudimo. Be to, egzistuojantys teisiniai barjerai ir ekonominės kliūtys sąlygoja nevienodas konkurencijos sąlygas Lietuvoje ir už jos ribų, todėl geografinė rinka negali būti apibrėžiama plačiau kaip Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi, pareiškėjų teiginiai, kad jų sudarytiems susitarimams turi būti taikoma bendroji išimtis yra visiškai nepagrįsti; 5) skirdama baudas taryba vadovavosi Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. bei 42 str., nenustatė lengvinančių aplinkybių, kadangi ūkio subjektai neinicijavo sutarčių pakeitimų ir nesiėmė kitų veiksmų pašalinančių konkurencijos iškraipymus. Įvertinta AB „Mažeikių nafta“ įtaka pažeidimo padarymui (42 str. 1 d. 5 p.) - įmonės iniciatyvą sudaryti tokio pobūdžio sutartis, jos tiesioginį suinteresuotumą importo ribojimu, jos rinkos jėgą ir derybinę galią, įmonės finansinius resursus, taryba paskyrė AB „Mažeikių nafta“ 100000 Lt. baudą. Kitoms įmonėms baudos paskirtos mažesnės, diferencijuojant jas pagal įstatymo 42 str. nustatytus kriterijus; 6) nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu bendrovės buvo įpareigotos nutraukti minėtus Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus - t.y. pakeisti sutartis taip, kad jose neliktų konkurenciją ribojančių įsipareigojimų nekonkuruoti, o konstatuojamoje nutarimo dalyje aiškiai įvardinta, kokie ūkio subjektų veiksmai vertinami kaip įstatymo pažeidimus, todėl įpareigojimas nutraukti pažeidimus negali būti suprantamas kitaip, kaip tik įpareigojimu eliminuoti identifikuotas konkurenciją ribojančias sutarčių nuostatas t.2,b.l.l 15-122)..
Pareiškėjų atstovai teisme savo skundus palaikė, papildomai paaiškino: UAB „Lietuva Statoil“ - pasisakė dėl baudos dydžio, kurią reiktų mažinti ,nes žala nenustatyta, imtos bendrosios pajamos, nors jos gautos iš kitų veiklos rūšių, sutartis trumpalaikė, naujoje nebėra draudimų-patys užkirto kelią pažeidimui, kitiems pareiškėjams baudos buvo skirtos mažesnes nei siūlyta, bendradarbiavo atliekant tyrimą, į sutarties sąlygą (neimportuoti) reagavo pasyviai, o „Mažeikų nafta“ pretenzijų nereiškė; UAB „Lukoil Baltija“-jog atsakovas nesurinko įrodymų nei apie vieną iš trijų sąlygų, numatytų Konkurencijos įstatymo 5 str., sutartį reiktų aiškinti pagal CK nustatytas sandorių aiškinimo taisykles, o jame nėra sąlygos riboti, būtina įvertinti faktinius sandorio šalių veiksmus vykdant sutartį-bendrovė importavo, o „Mažeikių nafta“ nereagavo, t.y. šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartį; sutartis neturėjo faktinio poveikio, nes patvirtina, jog „Mažeikių nafta“ dominavo rinkoje, faktinės konkurencijos nebuvo ir pasibaigus sutartims, netinkamai parinkta bauda; UAB „Uotas“- kad sutartis sudaryta ne tarp konkurentų, negavo jokių pajamų iš jos, ji bendrovei nebuvo naudinga, bauda per didelė; UAB „Pakrijas“ -kad atsakovas neįrodė teisės pažeidimo sudėties, konkurencijos nebuvo, jie sudarant sutartį atliko pasyvų vaidmenį, neturėjo tikslo riboti ir realiai sutarties nevykdė-importavo naftos produktus; UAB „Vaizga“ -kad skiriant baudą negalima buvo taikyti bendrųjų pajamų principo, sudarant sutartį į draudimą nekreipė dėmesio, svarbu buvo kaina ir kiekiai; AB „Mažeikių nafta“-kad po pirmojo tyrimo jokių naujų veiksmų nebuvo atlikta, abiem tyrimais buvo nagrinėjami tie patys dalykai, todėl bendrovė nubausta antrą kartą nagrinėjant sutartys jau negaliojo, draudimas realiai buvo nevykdomas, pagal administracinių nuobaudų skyrimo taisykles draudžiama du kartus bausti už tą patį pažeidimą bendradarbiavo tyrimo metu-tai yra lengvinanti aplinkybė, šiuo metu bendrovės dalis naftos produktų rinkoje dar labiau padidėjo, nes neapsimoka importuoti, yra Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai analogiškoje („pensininkų“) byloje. todėl mano, kad atsakovas Reorganizavimo įstatymo turėjo laikytis; dėl rinkos pasisakė Vyriausiasis administracinis teismas, todėl šios aplinkybės nebeįrodinėją, o tačiau mano, kad „Mažeikių nafta“ nėra dominuojantis subjektas, nes tai gali daryti šioje byloje: naftos produktai importuojami iš 9-13 šalių, tačiau išsamesni tyrimai dėl importo kaštų nedaryti, nelygintos kainos, taryba neatliko tyrimo dėl rinkos apimties.
Atsakovės atstovai skundus prašė atmesti atsiliepimo motyvais, papildomai paaiškino jog dėl Reorganizavimo įstatymo yra Vyriausiojo administracini teismo nutartis, tyrimai atlikti po 1999 metų spalio, todėl pagrįstai taikė Konkurencijos įstatymą ieškovai patys sutartimis pripažįsta nacionalinę rinką sutarys nėra mažareikšmės, bendroji išimtis netaikytina, jos pavojingos, nes sudarytos su daugeliu tiekėjų; dėl „Mažeikių naftos“ nubaudimo antrą kartą-skiriasi tyrimo laikotarpiai, taikyti skirtingi Konkurencijos įstatymo straipsniai, transportavimo kaštai buvo tirti, naudą turėjo abipusę abi sutarties šalys, nes derėjosi dėl mažesnių kainų ir gauti tiekimo rinką.
Kolegija, išanalizavusi skundų ir atsakovo atsiliepimo į juos argumentus, išklausiusi šalių atstovų paaiškinimus, ištyrusi rašytinius .bylos įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjos AB „Mažeikių nafta“ skundas tenkintinas, kitų pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies.
AB „Mažeikių nafta“ tuometinis generalinis direktorius 1999-03-15 pasirašė įsakymą Nr. 109 „Dėl papildomų priemonių rinkos padidinimui“, kuriuo įsakė pravesti derybas su įmonėmis, turinčiomis naftos produktų importo į LR licencijas, dėl naftos produktų pirkimo iš bendrovės; sutartyse su jomis pardavimo kainas nustatyti su pastovia nuolaida, numatyti sutartyse, kad nuolaidos taikomos tik įmonėms, neimportuojančioms naftos produktų į Lietuvą (tyrimo bylos 1.1,1.3).Vykdant šį įsakymą su pareiškėjais buvo sudarytos standartinės sutartys: 1999-07-29 Nr.99-987B tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“ ,galiojusi iki 2000-02-21 (tyrimo bylos t.2 ,1.46-53), 2000-02-03 Nr.00-217B su UAB „Lukoil Baltija“, galiojusi iki 2000-12-31 (tyrimo bylos 11,1.77-86) ,2000-02-03 Nr.00215B su UAB „Uotas“, galiojusi iki 2000-12-31 (tyrimo b.t.1,1.24-38),2000-02-10 Nr.00-243B su UAB „Pakrijas“, galiojusi iki 2000-12-31 (tyrimo b.t.2,1.11-24), 2000-02-03 Nr.00-220B su UAB „Vaizga“, galiojusi iki 2000-12-31 (tyrimo b.t.2,1.74-82)“kurių atitinkamai 10.7 (su UAB „Lietuva Statoil“) ir 11.6 (likusiose) punktuose buvo numatyta sąlyga, jog pirkėjai po sutarties sudarymo neimportuos ir nepirks importuotų į Lietuvą naftos produktų, o už šios sąlygos nevykdymą grasinama vienašališku sutarties nutraukimu su pirkėju.
Dėl šių sutarčių (susitarimų) atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams atsakovas pradėjo tyrimą ir skundžiamu nutarimu (adm.b.t.2,1.126-133) pareiškėjams už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą paskirtos įvairaus dydžio baudos ir jie įpareigoti nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidžiančius veiksmus. Konkrečiai pareiškėjai nubausti už tai, kad sutartyse, sudarytose tarp AB „Mažeikių nafta“ ir likusių bendrovių (pareiškėjų) dėl naftos produktų platinimo, nustatyti pirkėjų įsipareigojimai neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų naftos produktų. Nutarimu tai įvertinta kaip draudžiamas susitarimas, kuriuo siekiama riboti, kuris ribojama arba gali riboti konkurenciją. Tokia išvada padaryta apibrėžus naftos produktų geografinę rinką, kuri apima visą Lietuvos teritoriją ir įvardinta kaip nacionalinė. Atsakovė, padariusi išvadą, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžia ir vertikalius susitarimus riboti konkurenciją sutartis įvertino kaip vertikaliuosius apribojimu, kurie draudžiami minėto įstatymo 5 str. 1 dalimi, pasisakiusi, kad nebūtina nustatyti faktinio susitarimo poveikio konkurencijai, nes sutarties nuostatos savo esme yra ribojančios konkurenciją, kartu pažymėjo, kad tyrimu buvo nustatytas ir faktinis susitarimų poveikis konkurencijai .Nustatė, jog nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 5 str.4 ir 5 dalyje numatytų išimčių..
Dėl kitoje administracinėje byloje nustatytu aplinkybių nenagrinėjimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-04-23 išnagrinėjo administracinę bylą pagal AB „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, tretysis suinteresuotas asmuo -UAB „Klevo lapas“, dėl atsakovo 2000-07-10 nutarimo Nr. 11/b, kurio pareiškėjui buvo paskirta 100 000 Lt bauda už Konkurencijos įstatymo 9 str. l d.3 punkto pažeidimą, ir skundą atmetė (adm.b.Nr.I-407/2003,1..60-75), o Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2003-07-11 nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą (tos pačios b.L154-172).Kolegija, įvertinusi tai, kad AB „Mažeikių nafta“ ir kitų pareiškėjų veiklos tyrimas svarstomoje administracinėje byloje buvo atliktas pagal UAB „Klevo lapas“ skundą dėl jį diskriminavusių sutarčių sudarymo su konkurentais dėl tų pačių faktų ir remtasi tomis pačiomis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pasirėmusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str.2 dalimi, iš naujo nenagrinėja skundų argumentų, liečiančių prekių rinkos nustatymą, geografinės (nacionalinės) rinkos nustatymą ir fakto jog AB „Mažeikių nafta „ dalis joje yra 70-80 procentų ir pripažįsta bendrovės padėtį šioje rinkoje dominuojančia, o jos su kitais pareiškėjais sudarytos sutartys-diskriminacinės. Pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ atstovo prašymas nagrinėti jo argumentus dėl bendrovės nedominavimo atmetamas kaip nepagrįstas, nes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai dėl to sprendimuose pasisakė. Be to, šie teismai pasisakė ir dėl Konstitucinio teismo 2003-03-17 nutarimo, kuriuo Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“, ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo nuostata, draudžianti valstybės institucijai kelti papildomus reikalavimus dėl AB „Mažeikių nafta“ veiklos ar neveikimo iki 1999 m. spalio 29d. pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, taikymo-kad ši nuostata svarstytoje administracinėje byloje, taigi, ir svarstomoje byloje, negali būti taikoma.
Dėl skundžiamo nutarimo AB „Mažeikiu nafta“ dalyje teisėtumo.
Kolegija, išnagrinėjusi AB „Mažeikių nafta“ argumentus dėl nutarimo neteisėtumo dėl to, kad ji nutarimu nubausta už tą patį pažeidimą antrą kartą, pripažįsta juos pagrįstais. Atsakovo 2000-05-29 pranešimo (adm. b. Nr. I-407-2003 ,t.2,138-1.49) analizė ir jo sulyginimas su tarybos 2001-04-02 pranešimu, darytina išvada, jog pirmasis tyrimas pradėtas pagal UAB „Klevo lapas“ skundą dėl to, kad bendrovė „Mažeikių nafta“ po 1999-03-01 UAB „Klevo lapas“ konkurentams sudarė išskirtines sąlygas ir tyrimu buvo analizuojamos 1999 metais su UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“, UAB „Lietuva Statoil“ sutartys, nutarimas pagal šį pranešimą priimtas 2000-07- 10, nutarimas pradėti kitą tyrimą atsakovo priimtas 2000-07-18 (tyrimo b.t.l,1.2),t.y. jau galiojant analogiškoms 2000 metų sutartims. Nors formaliai abu tyrimai apėmė skirtingus laikotarpius-1997-1999 ir 1999-2000 metus, tačiau abiejų tyrimų struktūra yra vienoda ir iš to darytina išvada, jog tirtos aplinkybės ir veiksmai, vykę nuo 1977 metų (kiek tai liečia naftos produktų gamybos, realizacijos mastus, įsigalėjimą rinkoje ir pan.) ir 1999- 2000 metus (kiek tai liečia jau minėtų sutarčių sudarymą) ir šie chronologiškai vykę įvykiai sudaro vieną tęstinį pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad AB „Mažeikių nafta“ su kitais pareiškėjais sudarė draudžiamus bei konkurenciją ribojančius susitarimus (Konkurencijos įstatymo 5 str. l dalis) ir dėl tokių susitarimų kitiems ūkio subjektams (UAB „Klevo lapas“ ir kt.) taikė diskriminacines sąlygas ir sudarė jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (Konkurencijos įstatymo 9 str. l dalies 3 punktas).Antra vertus, jei AB „Mažeikių nafta“ būtų nubausta už Konkurencijos įstatymą neatitinkančių 1999 metų sutarčių sudarymą, o vėliau-už tokių pat sutarčių sudarymą ir 2000 metais, pažeidimo kvalifikacija pagal Konkurencijos įstatymą turėtų būti ta pati. Konkurencijos įstatymas sankcijų už pažeidimo (veikos) pakartotinumą nenumato. Dėl to manytina, kad pareiškėjas AB „Mažeikių nafta“ už tą patį Konkurencijos įstatymo pažeidimą ,tik sukėlusį skirtingas pasekmes kitiems ūkio subjektams, nubaustas pakartotinai. Sankcijos pagal Konkurencijos įstatymą savo esme yra administracinės nuobaudos, todėl negali būti taikomos pakartotinai už- tuos pačius pažeidimus. Dėl to kolegija mano jog skundžiamo nutarimo dalis dėl AB „Mažeikių nafta“ nubaudimo yra naikintina.
Dėl pareiškėju motyvu apie sąlygų, numatytų Konkurencijos įstatymo 5 str., nebuvimą, pagrįstumo.
Konkurencijos įstatymo 5 str. l dalis ((1999-03-23 redakcija) konkurenciją ribojančius susitarimus apibūdina kaip visus susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Iš tokios įstatymo normos konstrukcijos ir sisteminės kitų teisės normų analizės kolegija, pripažindama pagrįstais atsakovo argumentus, daro išvadą, kad įstatymų leidėjas, uždraudęs visus konkurenciją ribojančius sutarimus, tai taiko tiek vadinamiesiems horizontaliesiems, tiek vertikaliesiems susitarimams, be to normos konstrukcijoje pavartoti junginiai „arba“ ir „ar“ ,gramatiškai aiškinant jos turinį leidžia daryti išvadą, jog konstatuoti draudžiamus susitarimus užtenka tyčios siekti riboti konkurenciją. Šiame sprendime jau aukščiau duota minimų naftos produktų pirkimo sutarčių atitinkamų punktų redakcija bei jos analizė leidžia kolegijai daryti pamatuotą išvadą, jog šiomis sutartimis (susitarimais) aiškiai siekiama riboti konkurenciją- riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų, esančių už Lietuvos ribų, nes kitų konkurentų -gamintojų- pačioje Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ neturi ir šio fakto neginčija. Šį siekį netiesiogiai patvirtina ir jau minėtas bendrovės generalinio direktoriaus 1999-03-15 įsakymas Nr.109 „Dėl papildomų priemonių rinkos padidinimui“, kuriuo buvo vedamos derybos tik su įmonėmis, turinčiomis naftos produktų importo į LR licencijas, dėl naftos produktų pirkimo tik iš bendrovės; sutartyse su jomis pardavimo kainas nustatyti su pastovia nuolaida, numatyti sutartyse, kad nuolaidos taikomos tik įmonėms, neimportuojančioms naftos produktų į Lietuvą (tyrimo bylos 1.1,1.3).Iš šių dokumentų matyti ir abipusis abiejų sutarties šalių suinteresuotumas tokia sutartimi, taigi, ir konkurencijos ribojimu, nes pirmoji sutartimi eliminuoja papildomų naftos produktų kiekių importavimą (galimus konkurentus iš už Lietuvos),antroji-gauna palankias sutarties sąlygas (norimus naftos produktų kiekius ir palankias kainas).Iš to, kas pasakyta, kolegija daro išvadą, jog atsakovas įrodė pažeidimo objektyviąją pusę-pareiškėjų neteisėtus veiksmus, pasireiškusius siekimu riboti konkurenciją. Taip pat mano, kad įrodyta ir teisės pažeidimo subjektinė pusė - tiesiogine ar netiesioginė tyčia riboti konkurenciją, nes abi sutarties pusės privalėjo suprasti ir suprato jog sutartimi siekia riboti konkurenciją ir tokių tikslų tiesiogiai (AB „Mažeikių nafta“) arba netiesiogiai (kiti pareiškėjai) siekė.
Dėl bendrosios išimties netaikymo pagrįstumo.
Kolegija sutinka su atsakovo atsikirtimu, kad bendroji išimtis nei pagal Konkurencijos įstatymo 5 str.4 dalį, nei pagal įstatymo 5 str.5 ir 7 dalis, nes 1) ūkio subjektų pajamos, bendrai paėmus, viršija 10 milijonų Lt (Konkurencijos tarybos 2000-01-13 nutarimas Nr. l), 2) tiekėjo ir kitų ūkio subjektų rinkos dalis viršija 30 procentų, nes vien AB „Mažeikių nafta“ dalis rinkoje yra 70-80 proc. (Konkurencijos tarybos 1999-12-27 nutarimo Nr.38 26 punktas); 3) apie susitarimą nepranešta Konkurencijos tarybai (to paties nutarimo 49 punktas).
Dėl paskirtųjų baudų dydžio pagrįstumo.
Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis nustato baudų už šio įstatymo pažeidimus skyrimo ir jų diferencijavimo taisykles.Be kitų, įstatymas įpareigoja atsakovą atsižvelgti į pažeidimu padarytos žalos dydį. Pasirėmus jau minėtojo 2001-02-12 pranešimo teiginiais, kolegija daro išvadą, jog jų dalis dėl „didelės žalos naftos produktų vartotojams Lietuvoje“ nėra tinkamai pagrįsta tyrinėjimais, kokia ta žala, dėl ko ji atsirado, jei dėl trukdžių ateiti į Lietuvos naftos produktų rinką-tai kam tuomet konkrečiai. Kolegija šioje vietoje sutinka su pareiškėjų argumentais, kad kiti importuoto jai į Lietuvą neatėjo ne dėl pareiškėjų pasirašytų sutarčių, nes jų galiojimas baigėsi 2000 metais, kad panašių sutarčių, kurios toliau ribotų konkurenciją, yra pasirašyta ir vėliau, atsakovė nepateikė, kaip neatsikirto į pareiškėjų argumentus, jog naftos produktai iš už Lietuvos praktiškai nėra importuojami. Įstatymo 42 str.ld.4 punktas įpareigoja atsižvelgti ir į ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, tuo tarpu jau minėtame pranešime duomenų apie tai, kiek pareiškėjai iš draudžiamų susitarimų turėjo naudos (pajamų), neanalizuojama, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant baudas buvo atsižvelgta į įmonių bendrąsias pajamas, kas įstatymu nenumatyta, taip pat pažymėta, jog nenustatyta lengvinančių aplinkybių, tačiau atsakovas kontrargumentų, kad pareiškėjai nepadėjo atlikti tyrimą, nepateikė, tačiau, įvertinus tyrimo pradžią ir trukmę,2000 metų sutarčių sudarymą jau vykstant tyrimui, kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad jie savo noru užkirto kelią pažeidimui, nes siekis riboti konkurenciją pasibaigė su sutarčių pasibaigimu. Kolegija taip pat mano, kad atsakovas pagrįstai baudos dydį diferencijavo pagal kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, manytina, jog yra pagrindo paskirtąsias baudas sumažinti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.,88 str.ld.2 punktu,127 str. l dalimi, kolegija
nusprendė:
pareiškėjos AB „Mažeikių nafta“ skundą patenkinti, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 100 000 Lt bauda, panaikinti.
Pareiškėjos-UAB „Lukoil Baltija“-skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 86 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 75 000 Lt baudą.
Pareiškėjos-UAB „Lietuva Statoil“ -skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 60 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 50 000 Lt baudą.
Pareiškėjos-UAB „Uotas“ -skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 39 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 30 000 Lt baudą.
Pareiškėjos-UAB „Pakrijas“ -skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 32 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 25 000 Lt baudą.
Pareiškėjos-UAB „Vaizga“ -skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ dalį, kuria bendrovė nubausta 29 000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 20 000 Lt baudą.
Dėl šio sprendimo per 14 dienų Vyriausiajam administraciniam teismui per šį arba Vilniaus apygardos administracinį teismą gali būti paduotas apeliacinis skundas.
 
Kolegijos pirmininkė Nijolė Šidagienė
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius
Laimė Baltrūnaitė