Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams Linui Songailai, adv. Šarūnui Keserauskui, adv. Vitoldui Kumpai, adv. Rolandui Galvėnui, adv. Mindaugui Civilkai,

atsakovo atstovams Linai Kasperavičienei, Jūratei Šovienei, Dariui Jušinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ ir AB „Mažeikių nafta“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ nutarė už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti AB „Mažeikių nafta“ 100000 Lt, UAB „Lukoil Baltija“ - 86000 Lt, UAB „Lietuva Statoil“ - 60000 Lt, UAB „Uotas“ - 39000 Lt, UAB „Pakrijas“ - 32000 Lt, UAB „Vaizga“ - 29000 Lt baudas. Taip pat įpareigoti AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“ ir UAB „Vaizga“ nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą per 2 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjai nubausti už tai, kad sutartyse, sudarytose tarp AB „Mažeikių nafta“ ir likusių bendrovių (pareiškėjų) dėl naftos produktų platinimo, nustatyti pirkėjų įsipareigojimai neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų naftos produktų. Konkurencijos tarybos nuomone, tokie susitarimai yra draudžiami, nes jais yra siekiama riboti konkurenciją.

Pareiškėjai UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ ir AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į administracinį teismą skundais prašydami panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ atitinkamai tose dalyse, kuriose pareiškėjams paskirtos baudos ir jie įpareigoti nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus.

Pareiškėjas UAB „Lietuva Statoil“ skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba pareiškėją nubaudė įstatyme nenumatytu pagrindu, t.y. už tai, kad buvo sudaryta sutartis, kuri savo esme yra ribojanti konkurenciją. Tačiau Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis negali būti taikomas pareiškėjo su AB „Mažeikių nafta“ 1999-07-29 sudarytai sutarčiai Nr. 99-687B, nes ja nesiekta apriboti konkurencijos. Už sutarties 10.7. punkte įtvirtintos sąlygos nevykdymą pareiškėjui nenustatytos jokios sankcijos įrodo tai, kad sutartimi niekaip negalėjo būti apribota konkurencija; tame pačiame punkte numatyta, kad pareiškėjas gali naftos produktus importuoti ar pirkti iš kitų tiekėjų, jei „Mažeikių nafta“ nevykdo įsipareigojimų. Taryba neįrodinėdama priežastinio ryšio tarp sutarties ir konkurencijos ribojimo, be pagrindo apribojo sutarties laisvės principą. Teigė, kad pareiškėjo galimybė pirkti naftos produktas iš kitų tiekėjų nebuvo apribota, naftos produktų pirkimas iš kitų tiekėjų po sutarties sudarymo padidėjo net 15 kartų. Pareiškėjo nuomone, nėra nei vienos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, kad Sutartį ar jos 10.7 punktą būtų galima pripažinti ribojančiais konkurenciją ir negaliojančiais, bei taikyti sankcijas sutartį sudariusiems asmenims. Atsakovė taip pat neteisingai ir iškreiptai traktavo Europos Bendrijų teisės normų taikymo galimybę. Be to, taryba neįrodė pareiškėjo kaltės dėl tariamo pažeidimo, kaip reikalauja Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis. Taryba netinkamai nustatė ir apibrėžė geografinę rinką, dėl ko netinkamai išsiaiškinta ir galimybė taikyti sutarčiai bendrąją išimtį. Taip pat nepagrįstas yra Konkurencijos tarybos pasirinktas baudos skaičiavimo modelis, kadangi nebuvo nustatyta nei padaryta žala, nei dėl pažeidimo pareiškėjui tekusios pajamos. Pažymėjo, kad nurodytos bendrosios pajamos yra gautos iš daugelio pareiškėjo vykdomų veiklos rūšių, kurios nesusijusios su nurodytu konkurencijos pažeidimu.

Pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“ bei UAB „Uotas“ nuomone, Konkurencijos tarybos išvada, kad pareiškėjų sudaryta sutartis savo esme yra ribojanti konkurenciją, nepagrįsta. Skunde paaiškino, kad galiojantis Konkurencijos įstatymas bei Konkurencijos tarybos bendro taikymo teisės aktai nepateikia konkurencijos apibrėžimo. Todėl aiškinant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio turinį reikėtų taikyti sisteminį teisės aiškinimo būdą, atsižvelgti į Europos Sąjungos teisės šaltiniuose įtvirtintus principus. Konkurencija laikytina tik veikianti konkurencija, todėl būtina nustatyti, ar Lietuvos naftos produktų rinkoje egzistavo veikianti konkurencija, ir, jeigu ne, tai ar potencialiai galėjo tokia konkurencija atsirasti. Nutarime nurodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas, todėl pareiškėjo nuomone, sutarties sudarymo metu veiksminga konkurencija neegzistavo. Pažymėjo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tam tikri susitarimai tarp konkurentų (dėl kainų fiksavimo, rinkos pasidalinimo, diskriminavimo ir pan.) visais atvejais laikytini ribojančiais konkurenciją. Konkurencijos taryba tokiems susitarimams priskiria taip pat ir sutartis, sudarytas tarp pareiškėjų. Tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savaime ribojančiais konkurenciją susitarimais yra nurodyti susitarimai tarp konkurentų, t.y. horizontalaus pobūdžio susitarimai, o šiuo atveju yra vertikalaus pobūdžio susitarimas. Todėl sutarties negalima vertinti kaip savaime ribojančios konkurenciją. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į tai, kad UAB „Lukoil Baltija“ faktiškai nevykdė susitarimo: įsigijo naftos produktų importo licenciją ir 2000 m. įvežė naftos produktų. Nurodė, kad UAB „Lukoil Baltija“ paskirta beveik maksimali bauda - 86000 Lt, o UAB „Uotas“ 39000 Lt bauda, kurios abi neatitinka baudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų Konkurencijos įstatymo 42 str.

Pareiškėjas UAB „Pakrijas“ skunde nurodė, jog nesutinka su Konkurencijos tarybos 2001-04-09 išvada Nr.08-07-494. Išvadoje nurodyta, kad tiriamasis laikotarpis yra nuo 1999 m. iki 2000 m., o pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjama nefasuotų naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis Nr.00-243B su pardavėju AB „Mažeikių nafta“ yra sudaryta 2000-02-10 ir galiojo iki 2000-12-31. Nesutinka, kad minėta sutartis, sudaryta tarp UAB „Pakrijas“ bei AB „Mažeikių nafta“, uždraudė ir apribojo analogiškų nefasuotų naftos produktų importą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Už sutarties 11.6. punkte įtvirtintos sąlygos nevykdymą Bendrovei nebuvo nustatytos jokios sankcijos. Nurodė, kad minėtame punkte yra nustatytas ne importo ar konkurencijos ribojimas, o galimybė užtikrinti pirkėjo, tai yra pareiškėjo, esminių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą. Taip pat pažymėjo, kad sutarties Nr. 00-243B galiojimo laikotarpiu pareiškėja buvo įsigijusi importo licenciją ir laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2001 m. į Lietuvos Respublikos teritoriją importavo 368 tonas benzino A-76. Atsakovas neįrodė priežastinio ryšio tarp AB „Mažeikių nafta“ bei pareiškėjo sudarytos sutarties ir faktinio naftos produktų importo į Lietuvą sumažėjimo, nors priežastinio ryšio įrodinėjimas yra atsakovo pareiga. Atsakovas netinkamai išsiaiškino ir galimybę taikyti sutarčiai bendrąją išimtį - t.y. jis netinkamai apibrėžė atitinkamą geografinę rinką, neaišku, kokiais pagrindais remdamasi paskaičiavo kiekvienam ūkio subjektui tenkančias pajamas. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Lietuvos naftos produktų rinkai buvo padaryta didelė materialinė žala. Atsakovas neatsižvelgė į Europos Komisijos praktiką sutartinių nuostatų, draudžiančių ar kitaip ribojančių importą, srityje. Paaiškino, kad AB „Mažeikių nafta“ visiems nefasuotų naftos produktų platintojams siūlė pasirašyti beveik analogiško turinio naftos produktų tiekimo sutartis. Nei vienas iš ūkio subjektų neturėjo jokių realių galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, kurios visiems platintojams buvo siūlomos visiškai vienodos. Atsakovas neįrodė atsakomybės atsiradimo sąlygų - pareiškėjo kaltės, priežastinio ryšio tarp kaltų pareiškėjo veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių, žalos arba realios tokios žalos kilimo grėsmės. Be to, paskirtos baudos dydis nepagrįstas įstatyme numatytais kriterijais.

Pareiškėja UAB „Vaizga“ skunde paaiškino, jog bendrovė buvo nubausta tik už formalią sutarties nuostatą, kuria nei siekė riboti, nei faktiškai ribojo konkurenciją. Bendrovė nuo savo veiklos pradžios (1996 m.) nei karto neužsiėmė naftos produktų importu - jos veikla -didmeninė prekyba naftos produktais. 2000 m. rugsėjo mėnesį licencija importui buvo įsigyta tik dėl to, kad, perkant licenciją didmeninei prekybai naftos produktais, už importo licenciją nereikėjo mokėti. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nutarime nenurodė nei vieno užsienio gamintojo galėjusio konkuruoti su AB „Mažeikių nafta“. Neįmanoma riboti konkurencijos, jei ji neegzistuoja. Nutarime taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp sutarties ir importo mažėjimo. Taryba neįvertino visų aplinkybių, skirdama baudą, nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 42 str., kuris nustato, kad baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į žalos dydį, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui.

Pareiškėja AB „Mažeikių nafta“ skunde nurodė, kad nutarimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nutarime nurodoma, kad tiriamasis laikotarpis apėmė 1999-2000 metus, o atlikdama tyrimą taryba vadovavosi 1999 m. Konkurencijos įstatymu, nesilaikė 1998-09-29 Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pagal kuriuos jokios valstybės institucijos, įskaitant ir Konkurencijos tarybą neturi teisės kelti jokių papildomų reikalavimų AB „Mažeikių nafta“ dėl pastarosios veiklos ar neveikimo, įvykusių iki 1999 m. spalio 29 d., todėl tarybos reikalavimas dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų (sutarties su UAB „Lietuva Statoil“ sudarymo), atliktų iki šios datos, yra laikytinas papildomu reikalavimu, kurio pareikšti Konkurencijos taryba neturėjo teisės. Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba turėjo nustatyti atitinkamo teisės pažeidimo sudėtį, tokio įrodinėjimo būtinumą patvirtina ir egzistuojanti teismų praktika konkurencijos teisės bylose. Be to, Konkurencijos taryba neįrodė nei vieno iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies reikalaujamo subjektyviosios pusės požymio. Nutarime nėra teiginio, jog AB „Mažeikių nafta“ ir/ar naftos produktais prekiaujančios bendrovės būtų turėjusios tikslą riboti konkurenciją. Taryba neįrodė ir objektyviosios konkurencijos teisės pažeidimo pusės. Taryba taip pat privalėjo įrodyti neigiamas nagrinėjamų ūkio subjektų susitarimų pasekmes konkurencijai bei priežastinį ryšį tarp ūkio subjektų atliktų veiksmų ir neigiamų pasekmių; arba įrodyti, kad ūkio subjektų susitarimai galėjo riboti konkurenciją. Paaiškino, kad susitarimas nepirkti naftos produktų iš kitų tiekėjų yra vertikalusis susitarimas, ką pripažįsta ir pati Konkurencijos taryba. Todėl atsakovas plečiamai išaiškino Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalies normas. Pareiškėjo nuomone, AB „Mažeikių nafta“ atlikti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip atitinkantys Konkurencijos tarybos 1999-12-27 nutarimu Nr. 38 patvirtintos bendrosios išimties vertikaliesiems susitarimams sąlygas. Taryba privalėjo apibrėžti atitinkamą rinką, nustatyti joje veikiančius ūkio subjektus bei patikrinti, ar AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis neviršija 30 procentų, tačiau taryba neteisingai apibrėžė atitinkamą rinką ir klaidingai įvertino AB „Mažeikių nafta“ užimamą padėtį atitinkamoje rinkoje (neteisingai įvertino prekių pakeičiamumą, nepagrįstai neįtraukė į vieną prekės rinką suskystintų dujų). Taryba taip pat neteisingai apibrėžė geografinę rinką (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalis), kaip nacionalinę rinką. Pareiškėjo nuomone, geografinės atitinkamos rinkos ribos turi apimti bent jau visas valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvos prekybos sutartis ir į jas turėtų būti įtraukta Baltarusijos bei dalies Rusijos teritorijos. Be to, Konkurencijos taryba turi atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje nurodytas aplinkybes. AB „Mažeikių nafta“ nuomone, bendrovei paskirta bauda yra neproporcingai didelė.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Konkurencijos tarybos nuomone, reikalavimas laikytis Konkurencijos įstatymo negali būti traktuojamas kaip papildomas reikalavimas, numatytas Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 str. 4 d. Paaiškino, kad pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 dalį, veiksmai, kurie nors ir turi įstatymo nustatytų pažeidimų požymių, nelaikomi jo pažeidimu, jei jie dėl mažareikšmio pobūdžio negali itin riboti konkurencijos. AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas, todėl jos sudaromi susitarimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai nepriklausomai nuo to, kokią rinkos dalį užima kitos sutarties šalys. Nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžė geografinę ir prekės rinkas, dėl ko nepagrįstai nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį ir jos sudaromiems susitarimas bendroji išimtis netaikoma. Paaiškino, kad susitarimo šalys privalo per l mėnesį nuo susitarimo įsigaliojimo pateikti Konkurencijos tarybai informaciją apie susitarimo šalis bei jo sąlygas. Kadangi nei AB „Mažeikių nafta“, nei kitos įmonės nepranešė apie susitarimų sudarymą ir naudojimąsi išimtimi, nėra pagrindo manyti, kad įmonės laikė savo susitarimus teisėtais. Be to šalys taip pat gali kreiptis į tarybą prašydamos patvirtinti, kad jų sudaromas susitarimas atitinka bendrosios išimties sąlygas. Tokio prašymo taryba taip pat negavo. Atsakovo nuomone, geografinė rinka negali būti apibrėžiama plačiau kaip Lietuvos Respublikos teritorija. Pažymėjo, kad skiriant baudas buvo vadovautasi Konkurencijos įstatymo 41 str. l d. bei 42 str. Tyrimo metu lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos AB „Mažeikių nafta“ skundą patenkinti, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 100000 Lt bauda, panaikinti; Pareiškėjos UAB „Lukoil Baltija“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 86000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 75 000 Lt baudą; pareiškėjos UAB „Lietuva Statoil“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 60000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 50000 Lt baudą; pareiškėjos UAB „Uotas“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 39000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 30 000 Lt baudą; pareiškėjos UAB „Pakrijas“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 32000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 25000 Lt baudą; pareiškėjos UAB „Vaizga“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr. 8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 29000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 20000 Lt baudą.

Teismas nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ tuometinis generalinis direktorius 1999-03-15 pasirašė įsakymą Nr. 109 „Dėl papildomų priemonių rinkos padidinimui“, kuriuo įsakė pravesti derybas su įmonėmis, turinčiomis naftos produktų importo į Lietuvos Respubliką licencijas, dėl naftos produktų pirkimo iš bendrovės; sutartyse su jomis pardavimo kainas nustatyti su pastovia nuolaida, numatyti sutartyse, kad nuolaidos taikomos tik įmonėms, neimportuojančioms naftos produktų į Lietuvą. Vykdant šį įsakymą, su pareiškėjais buvo sudarytos standartinės sutartys: 1999-07-29 Nr.99-987B tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“, galiojusi iki 2000-02-21, 2000-02-03 Nr.00-217B su UAB „Lukoil Baltija“, galiojusi iki 2000-12-31, 2000-02-03 Nr.00215B su UAB „Uotas“, galiojusi iki 2000-12-31, 2000-02-10 Nr.00-243B su UAB „Pakrijas“, galiojusi iki 2000-12-31, 2000-02-03 Nr.00-220B su UAB „Vaizga“, galiojusi iki 2000-12-31, kurių atitinkamai 10.7 (su UAB „Lietuva Statoil“) ir 11.6 (likusiose) punktuose buvo numatyta sąlyga, jog pirkėjai po sutarties sudarymo neimportuos ir nepirks importuotų į Lietuvą naftos produktų, o už šios sąlygos nevykdymą grasinama vienašališku sutarties nutraukimu su pirkėju. Dėl šių sutarčių (susitarimų) atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams atsakovas pradėjo tyrimą ir skundžiamu nutarimu pareiškėjams už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą paskirtos įvairaus dydžio baudos ir jie įpareigoti nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidžiančius veiksmus. Konkrečiai pareiškėjai nubausti už tai, kad sutartyse, sudarytose tarp AB „Mažeikių nafta“ ir likusių bendrovių (pareiškėjų) dėl naftos produktų platinimo, nustatyti pirkėjų įsipareigojimai neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų naftos produktų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003-04-23 išnagrinėjo administracinę bylą pagal AB „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, tretysis suinteresuotas asmuo - UAB „Klevo lapas“, dėl atsakovo 2000-07-10 nutarimo Nr.11/b, kurio pareiškėjui buvo paskirta 100000 Lt už Konkurencijos įstatymo 9 str. l d. 3 punkto pažeidimą, ir skundą atmetė, o Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2003-07-11 nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas konstatavo, kad AB „Mažeikių nafta“ ir kitų pareiškėjų veiklos tyrimas svarstomoje administracinėje byloje buvo atliktas pagal UAB „Klevo lapas“ skundą dėl jį diskriminavusių sutarčių sudarymo su konkurentais dėl tų pačių faktų ir remtasi tomis pačiomis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, todėl šioje byloje iš naujo nenagrinėjami skundų argumentai dėl prekių rinkos nustatymo, geografinės (nacionalinės ) rinkos nustatymo ir fakto jog AB „Mažeikių nafta“ dalis joje yra 70-80 procentų ir pripažįstama, kad bendrovės padėtis šioje rinkoje yra dominuojanti, o jos su kitais pareiškėjais sudarytos sutartys - diskriminacinės. Teismas dėl skundžiamo nutarimo AB „Mažeikiu nafta“ atžvilgiu, nurodė, kad minėta bendrovė šiuo nutarimu nubausta už tą patį pažeidimą antrą kartą. Teismas nustatė, kad pirmasis tyrimas pradėtas pagal UAB „Klevo lapas“ skundą dėl to, kad bendrovė „Mažeikių nafta“ po 1999-03-01 UAB „Klevo lapas“ konkurentams sudarė išskirtines sąlygas. Šiuo tyrimu buvo analizuojamos 1999 metais su UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“, UAB „Lietuva Statoil“ sudarytos sutartys, nutarimas pagal šį pranešimą priimtas 2000-07-10. Nutarimas pradėti kitą tyrimą atsakovo priimtas 2000-07-18, t.y. jau galiojant analogiškoms 2000 metų sutartims. Nors formaliai abu tyrimai apėmė skirtingus laikotarpius 1997-1999 ir 1999-2000 metus, tačiau abiejų tyrimų struktūra yra vienoda ir iš to darytina išvada, jog tirtos aplinkybės ir veiksmai, vykę nuo 1997 metų ir 1999 - 2000 metus ir šie chronologiškai vykę įvykiai sudaro vieną tęstinį pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad AB „Mažeikių nafta“ su kitais pareiškėjais sudarė draudžiamus bei konkurenciją ribojančius susitarimus (Konkurencijos įstatymo 5 str. l dalis) ir dėl tokių susitarimų kitiems ūkio subjektams (UAB „Klevo lapas“ ir kt.) taikė diskriminacines sąlygas ir sudarė jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (Konkurencijos įstatymo 9 str. l dalies 3 punktas). Sankcijos pagal Konkurencijos įstatymą savo esme yra administracinės nuobaudos, todėl negali būti taikomos pakartotinai už tuos pačius pažeidimus. Dėl to, skundžiamo nutarimo dalis dėl AB „Mažeikių nafta“ nubaudimo yra naikintina. Teismas byloje taip pat konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. l dalis (1999-03-23 redakcija) konkurenciją ribojančius susitarimus apibūdina kaip visus susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Todėl, teismo nuomone, įstatymų leidėjas, yra uždraudęs visus konkurenciją ribojančius sutarimus - tiek horizontalius, tiek vertikalius. Sprendime minimų naftos produktų pirkimo sutarčių atitinkamų punktų redakcija bei jos analizė leidžia daryti išvadą, jog šiomis sutartimis (susitarimais) aiškiai siekiama riboti konkurenciją - riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų, esančių už Lietuvos ribų, nes kitų konkurentų - gamintojų - pačioje Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ neturi ir šio fakto neginčija. Šį siekį netiesiogiai patvirtina ir jau minėtas bendrovės generalinio direktoriaus 1999-03-15 įsakymas Nr. 109 „Dėl papildomų priemonių rinkos padidinimui“, kuriuo buvo vedamos derybos tik su įmonėmis, turinčiomis naftos produktų importo į Lietuvos Respubliką licencijas dėl naftos produktų pirkimo tik iš bendrovės; sutartyse su jomis pardavimo kainas nustatyti su pastovia nuolaida, numatyti sutartyse, kad nuolaidos taikomos tik įmonėms, neimportuojančioms naftos produktų į Lietuvą. Iš šių dokumentų matyti ir abipusis abiejų sutarties šalių suinteresuotumas tokia sutartimi, taigi, ir konkurencijos ribojimu, nes pirmoji sutartimi eliminuoja papildomų naftos produktų kiekių importavimą (galimus konkurentus iš už Lietuvos), antroji - gauna palankias sutarties sąlygas (norimus naftos produktų kiekius ir palankias kainas). Todėl, teismo nuomone, atsakovas įrodė pažeidimo objektyviąją pusę - pareiškėjų neteisėtus veiksmus, pasireiškusius siekimu riboti konkurenciją. Taip pat įrodyta ir teisės pažeidimo subjektinė pusė - tiesiogine ar netiesioginė tyčia riboti konkurenciją, nes abi sutarties pusės privalėjo suprasti ir suprato, jog sutartimi siekia riboti konkurenciją ir tokių tikslų tiesiogiai (AB „Mažeikių nafta“) arba netiesiogiai (kiti pareiškėjai) siekė. Teismas taip pat nurodė, jog sutinka su atsakovo atsikirtimu, kad bendroji išimtis nei pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 4 dalį, nei pagal įstatymo 5 str. 5 ir 7 dalis netaikoma, nes ūkio subjektų pajamos, bendrai paėmus, viršija 10 milijonų Lt (Konkurencijos tarybos 2000-01-13 nutarimas Nr. l); tiekėjo ir kitų ūkio subjektų rinkos dalis viršija 30 procentų, nes vien AB „Mažeikių nafta“ dalis rinkoje yra 70-80 proc. (Konkurencijos tarybos 1999-12-27 nutarimo Nr.38 26 punktas); apie susitarimą nepranešta Konkurencijos tarybai (to paties nutarimo 49 punktas). Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis nustato baudų už šio įstatymo pažeidimus skyrimo ir jų diferencijavimo taisykles. Be kitų, įstatymas įpareigoja atsakovą atsižvelgti į pažeidimu padarytos žalos dydį. Teismo nuomone, pagrįsti pareiškėjų argumentai, kad kiti importuotojai į Lietuvą neatėjo ne dėl pareiškėjų pasirašytų sutarčių, nes ir pasibaigus jų galiojimui naftos produktai iš už Lietuvos praktiškai nėra importuojami. Įstatymo 42 str. l d. 4 punktas įpareigoja atsižvelgti ir į ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, tuo tarpu jau atsakovas neanalizavo, kiek pareiškėjai turėjo naudos (pajamų) iš draudžiamų susitarimų. Skiriant baudas buvo atsižvelgta į įmonių bendrąsias pajamas, kas įstatymu nenumatyta. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai baudos dydį diferencijavo pagal kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, tačiau yra pagrindas paskirtąsias baudas sumažinti.

Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti arba sumažinti paskirtą baudą iki 3000 litų; taip pat atlyginti UAB „Lukoil Baltija“ patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo padavimo bei surašymo bei atstovavimo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėdamas skundą nenagrinėjo ar pareiškėjo veiksmai buvo ribojantys konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis nurodo, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami. Tačiau minėto įstatymo 5 straipsnio turinį reikėtų aiškinti ne lingvistiniu, o sisteminiu teisės aiškinimo metodu. Konkurencijos apibrėžimas yra įtvirtintas antriniuose ES teisės šaltiniuose, šią sąvoką taip pat aiškino Europos teisingumo teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1999-10-06 nutarime. Teigia, kad prieš teismui konstatuojant, kad pareiškėjo veiksmai ribojo konkurenciją, reikėjo nustatyti, ar atitinkamoje rinkoje - Lietuvos naftos produktų rinkoje - egzistavo veikianti konkurencija. UAB „Lukoil Baltija“ nuomone, draudžiamų veiksmų atlikimo dieną Lietuvos naftos produktų rinkoje veiksmingos konkurencijos nebuvo, todėl sutartis tarp pareiškėjų nėra laikytina draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad sutartis, kurią su AB „Mažeikių nafta“ sudarė pareiškėjas, nėra savo esme ribojanti konkurenciją. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savaime ribojančiais konkurenciją susitarimais yra nurodyti susitarimai tarp konkurentų, t.y. horizontalaus pobūdžio susitarimai. Tuo tarpu sutartis, sudaryta tarp skirtingame ekonominiame lygmenyje veikiančių ūkio subjektų (tiekėjo ir platintojo) yra vertikalaus pobūdžio susitarimas. Teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad sutartis neturėjo faktinio poveikio konkurencijai ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas faktiškai nevykdė susitarimo neimportuoti naftos produktų. Apelianto nuomone, bauda yra paskirta, pažeidžiant įstatymo nustatytas taisykles. Skirdamas baudą UAB „Lukoil Baltija“, atsakovas nesirėmė Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje nustatytais kriterijais. Pažymi, kad net konstatavus, jog sutartis yra draudžiama pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, skirtos baudos dydis atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus turėtų būti sumažintas iki 3000 litų. Taip pat nurodo, kad teismas nenustatė pareiškėjo tyčios. Pasirašydamas sutartį, kurioje buvo įtvirtinta pareiga neimportuoti naftos produktų, pareiškėjas neturėjo tyčios riboti konkurenciją ir jos neapribojo.

Pareiškėjas UAB „Pakrijas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti UAB „Pakrijas“ skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-08 nutarimo Nr. 8/b dalį, kuria UAB „Pakrijas“ buvo paskirta bauda 32000 Lt; arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį, kuria yra nustatytas baudos UAB „Pakrijas“ dydis 25000 Lt ir nustatyti minimalų baudos dydį - 1000 Lt. Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatas. Teigia, kad visų pirma, reikia nustatyti, ar susitarimo sudarymo metu konkurencija, kurią siekė riboti susitarimo šalys, buvo veikianti. Jeigu veikiančios konkurencijos nebuvo, svarstytina, ar konkurencija potencialiai galėjo atsirasti. Teismas taip pat klaidingai išaiškino, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. nurodyti konkretūs susitarimai yra laikomi visais atvejais ribojančiais konkurenciją, nepaisant to, ar jie yra vertikalūs ar horizontalūs. Šiuo atveju susitarimas yra vertikalusis ir jo negalima vertinti kaip savaime ribojančio konkurenciją. Pažymi, kad pripažinus, jog UAB „Pakrijas“ padarė pažeidimą, būtina atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti paskirta minimali bauda, nes UAB „Pakrijas“ susitarime su AB „Mažeikių nafta“ teko pasyvus vaidmuo. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepaaiškino, kodėl atmeta ir laiko nepagrįstais kitus UAB „Pakrijas“ skunde išdėstytus argumentus, taip pat nenurodė kokias ginčytas aplinkybes teismas laiko esant nustatytomis. Pareiškėjo nuomone, skundo argumentai ir jame nurodytos aplinkybės yra svarbios, sprendžiant, ar ginčijamas Konkurencijos tarybos sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl pažymi, jog šiais argumentais taip pat grindžia ir apeliacinį skundą.

Pareiškėjas UAB „Lietuva Statoil“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį dėl UAB „Lietuva Statoil“ ir priimti naują sprendimą: panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr. 8/b dalį UAB „Statoil Lietuva“ atžvilgiu. Teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatas. UAB „Lietuva Statoil“ nuomone, teismo išvada dėl to, kad UAB „Lietuva Statoil“ tyčia siekė riboti konkurenciją nėra pagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių. Paaiškina, kad UAB „Lietuva Statoil“, net ir sudariusi 1999-07-29 sutartį su AB „Mažeikių nafta“ faktiškai neatsisakė naftos produktų importo į Lietuvą. Paaiškina, kad UAB „Lietuva Statoil“ negalėjo siekti apriboti konkurenciją arba sąmoningai leisti, kad tokios pasekmės kiltų, nes sudarydama sutartį ir jos galiojimo laikotarpiu ji neturėjo naftos produktų importo licencijos, o tokią licenciją įsigijo tik sumažinus importo licencijos kainą nuo 2000-05-29. UAB „Lietuva Statoil“ nuomone, sutarties 10.7 punktas, numatantis pirkėjo įsipareigojimą neimportuoti ir nepirkti importuotų produktų, turėtų būti vertinamas kaip netikėta (siurprizinė) standartinės sutarties sąlyga. Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001-07-01 6.186 str. numato, jog tokios netikėtos (siurprizinės) sąlygos, negalioja. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, jog AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. AB „Mažeikių nafta“ jau buvo nubausta kaip dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujantis ūkio subjektas, todėl konstatuoti, jog greta Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimo buvo padarytas ir 5 str. pažeidimas nėra juridinio pagrindo. Tai reiškia, jog 1999-07-29 sutarties 10.7 punktas turėtų būti vertinamas kaip vienas iš tęstinio AB „Mažeikių nafta“ pažeidimo - piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi - epizodas, o ne kaip atskiras pažeidimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad skiriant baudą buvo neteisingai pritaikytos Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatos. Paaiškina, kad tiek Konkurencijos taryba, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami baudos UAB „Lietuva Statoil“ dydį, turėjo parinkti sankcijos vidurkį (51300 Lt) ir po to tą baudą diferencijuoti, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 42 str. išvardintas atsakomybę individualizuojančias aplinkybes. UAB „Lietuva Statoil“ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis būtų galima pripažinti tai, kad UAB „Lietuva Statoil“ Sutarties 10.7 punkto faktiškai nevykdė. Pats susitarimas yra vertikalaus pobūdžio, t.y. mažiau žalingas nei konkurenciją ribojantys horizontalūs susitarimai. Be to pati sutartis galiojo labai trumpai - nuo 1999 m. liepos 29 d. iki 2001 m. vasario 21 d. Taip pat reiktų atsižvelgti ir į tai, kad sutarties 10.7 punktas gali būti traktuojamas kaip netikėta (siurprizinė) ir dėl to juridiškai negaliojanti sąlyga. UAB „Lietuva Statoil“ nuomone, pripažinus jog yra padarytas pažeidimas, bendrovei skirtina bauda turėtų būti gerokai mažesnė nei 50000 litų.

Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimą ir Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą palikti galioti. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ buvo bausta antrą kartą už ta patį pažeidimą. Paaiškina, kad Konkurencijos taryba 2000-07-10 nutarimu Nr. 11/b nustatė, kad 1999 metais AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, o 2000 metais Konkurencijos taryba AB „Mažeikių nafta“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nenustatė, tačiau buvo nustatytas kitas Konkurencijos įstatymo pažeidimas - draudžiami vertikalūs susitarimai tarp AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Vaizga“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Lukoil Baltija“, kuriais buvo siekta ne diskriminuoti kitus ūkio subjektus Lietuvoje, bet riboti konkurenciją. Šie vertikalūs susitarimai buvo sudaryti būtent 2000 metais, kuomet pagal Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnį nuo 2000 m. sausio l d. jie buvo uždrausti, jeigu tokie susitarimai nepatenka į bendrąją išimtį arba yra negaunama atskiroji išimtis. Teigia, jog teismas klaidingai aiškina, jog Konkurencijos įstatymo 5 ir 9 straipsniai yra vienas kitą pakeičiantys. Savo esme Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir 9 straipsnio pažeidimai yra visiškai skirtingi, už juos numatytos atskiros sankcijos. Be to, teismas konstatavo, kad draudžiamas susitarimas buvo sudarytas, todėl AB „Mažeikių nafta“ turėjo būti taikoma sankcija. Konkurencijos tarybos nuomone, AB „Mažeikių nafta“ už 1999 metais padarytą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi taikant diskriminacines sąlygas visai pagrįstai buvo nubausta taikant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį (Konkurencijos tarybos 2000-07-10 nutarimas Nr.11/b), ką patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-07-11 d. nutartimi, o už 2000 metais padarytus draudžiamus konkurenciją ribojančius susitarimus, t.y. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, pagrįstai buvo nubausta Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimu Nr.8/b. Konkurencijos taryba, taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais remiantis Konkurencijos įstatymą pažeidusioms įmonėms buvo sumažintos baudos. Paaiškina, kad AB „Mažeikių nafta“, kaip susitarimų iniciatorės, įtaka pažeidimo padarymui yra didžiausia. Kitiems ūkio subjektams skiriamos sankcijos buvo diferencijuojamos atsižvelgiant į jų bendrąsias pajamas, nes būtent šis rodiklis geriausiai atspindi ūkio subjekto pažeidimu padarytos žalos bei dėl pažeidimo tekusių pajamų dydžio proporcijas ir įtaką pažeidimo padarymui. Pažymi, kad Konkurencijos taryba atstovauja ne konkretų nukentėjusį asmenį, kurio patiriamą žalą dėl antikonkurencinių veiksmų būtų galima įvertinti, bet viešąjį interesą, todėl daugeliu atveju įvertinti neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį bei dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį yra neįmanoma. Nurodo, kad visų pažeidėjų bendrosios metinės pajamos sudaro per 3,7 milijardus litų. Atsižvelgiant į tai ir į pažeidimo trukmę (pažeidimas vyko visus 2000 metus), atsakovo nuomone, skirtų baudų sumažinti nebuvo jokio pagrindo.

Pareiškėjas UAB „Uotas“ atsiliepimu prašo pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“ ir UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Konkurencijos įstatymo 5 str. nuostatas. Mano, kad ginčo sutartys neturėjo jokio faktinio poveikio ribojant konkurenciją. Pabrėžia, kad susitarimo sudarymo momentu AB „Mažeikių nafta“ buvo dominuojantis rinkoje ūkio subjektas, veiksminga konkurencija neegzistavo. UAB „Uotas“ nuomone, skiriant baudas taip pat buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 42 str. nuostatos.

Pareiškėjas AB „Mažeikiu nafta“ atsiliepime nurodo, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, kad AB „Mažeikių nafta“ po Konkurencijos tarybos 2000-07-10 nutarimo jokių susitarimų, dėl kokių nors ribojimų ar tariamo diskriminavimo nesudarė. Konkurencijos tarybai priimant 2001-05-18 nutarimą, jokių susitarimų nebuvo. Pareiškėjo nuomone, visi AB „Mažeikių nafta“ veiksmai buvo ištirti priimant 2000-07-10 nutarimą Nr. 11/b ir toliau tyrimas negalėjo būti atliekamas, nes nebuvo savarankiško tyrimo objekto. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

UAB „Lietuva Statoil“ atsiliepimu nurodo, kad Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas dalyje, kurioje ginčijama teismo sprendimo dalis dėl paskirtų baudų sumažinimo, yra nepagrįsta. Teigia, jog byloje neįrodyta, kad AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“ susitarimu buvo padaryta žala. Konkurencijos taryba, skirdama baudą nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 42 str. ir neindividualizavo atskirų ūkio subjektų veiksmų ir pasekmių. Pabrėžia, kad sutarties sudarymo metu UAB „Lietuva Statoil“ importo licencijos neturėjo.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu prašo pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“ ir UAB „Lietuva Statoil“ apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 11/b (Bylos Nr. I9-407/03 1 t. b.l. 107-110) konstatavo, kad AB „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. ir skyrė AB „Mažeikių nafta“ piniginę baudą. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio AB „Mažeikių nafta“ yra nubausta už keletą konkrečių veikų, tarp kurių yra tai, kad 1999 m. kovo mėn. AB „Mažeikių nafta“ pasirašė su UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“ sutartis, kurių 10.7 p. yra nuostata „Pirkėjas įsipareigoja neimportuoti naftos produktų į Lietuvą, išskyrus tuos naftos produktus, kurie nėra gaminami AB „Mažeikių nafta“, arba tais atvejais, kada AB „Mažeikių nafta“ negali atkrauti naftos produktų“; AB „Mažeikių nafta“ sutartyse susiejo nuolaidas su benzino ir dyzelinio kuro neimportavimu į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b (tyrimo byla 2 t. b.l. 166-173) konstatavo, kad AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. pažeidimą ir skyrė paminėtoms bendrovėms pinigines baudas. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, bendrovės nubaustos už tai, kad 1999 m. liepos - 2000 m. vasario susitarimuose numatė sąlygą, kad AB „Mažeikių nafta“ produkcijos pirkėjai - minėtos naftos produktus platinančios bendrovės - pačios neimportuos ir nepirks į Lietuvą importuotų naftos produktų. Nutarime plačiau aprašytoje AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“ 1999 07 29 sutartyje yra toks pats 10.7 p., kurio turinys iš esmės yra analogiškas kaip ir aukščiau paminėtose, 2000 m. liepos 10 d. nutarime Nr. 11/b nurodytose, sutartyse.

Paminėtoji AB „Mažeikių nafta“ veika 1997-2000 metais buvo tęstinio pobūdžio, nors ir susidedanti iš atskirų veiksmų sudarant sutartis su skirtingomis bendrovėmis, bet esminiais objektyviosios pusės elementais ta pati - buvo sudaromos sutartys su pirkėjais, susitariama dėl neimportavimo į Lietuvą naftos produktų; be to, atskirų veiksmų tikslas, tyčia, rezultatas buvo tie patys.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ padarė tęstinį pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad AB „Mažeikių nafta“ su kitais pareiškėjais sudarė draudžiamus bei konkurenciją ribojančius susitarimus ir dėl tokių susitarimų kitiems ūkio subjektams taikė diskriminacines sąlygas ir sudarė jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Vieną pažeidimą išskaidyti pagal atskirus veiksmus nėra pakankamo pagrindo.

Konkurencijos įstatymas nedraudžia atsakovui bausti įmonę už pakartotiną pažeidimą. Šioje byloje nagrinėjamu atveju veika negali būti kvalifikuojama kaip pakartotinė, kadangi AB „Mažeikių nafta“ veiksmus (susitarimus), už kurios nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b padarė prieš paskiriant 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 11/b piniginę baudą pirmąjį kartą.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad veiksmai už kuriuos AB „Mažeikių nafta“ buvo nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b buvo uždrausti tik nuo 2000 m. sausio l d. - šie veiksmai buvo uždrausti dar 1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. I-2878 3 str. ir 4 str.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d. - ja įstatymų leidėjas, uždraudė visus konkurenciją ribojančius sutarimus, tiek horizontalius, tiek vertikalius susitarimus, konstatuoti padarius draudžiamus susitarimus užtenka tyčios siekti riboti konkurenciją.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir byloje esančius įrodymus - ginčo sutartimis aiškiai siekiama riboti konkurenciją - riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų. Šį siekį netiesiogiai patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus 1999-03-15 įsakymas Nr. 109. Apeliantų argumentai, kad sutartimis nebuvo siekiama riboti konkurenciją - prieštarauja susitarimų nuostatoms neimportuoti ir neplatinti importuotos produkcijos.

Teismas, atmeta, apeliantų argumentus, kad bendrovių veiksmai nebuvo ribojantys konkurenciją - 2001-05-18 nutarime Nr. 8/b bei tyrimo byloje įrodyta, kad Lietuvoje egzistuoja konkurencija naftos produktų rinkoje - AB „Mažeikių nafta“ neturėjo 100% atitinkamos rinkos dalies, sudarius draudžiamus susitarimus naftos produktų importas į Lietuvą sumažėjo.

Kiekvienos ginčo sutarties esmę sudaro tai, jog ji dviejų šalių laisvo, valinio apsisprendimo rezultatas. Taigi, kiekviena iš sutarties su antikonkurencine sąlyga šalių savo valiniu elgesiu sąlygojo jos rezultato atsiradimą - Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimą. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad dėl pažeidimo kalta tik AB „Mažeikių nafta“.

Apeliantų teiginiai, kad Konkurencijos taryba nesilaikė tam tikrų Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio l dalies reikalavimų nepagrįsti. Kaip matyti iš 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b turinio atsakovas vertino Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio l dalies nuostatas, jas įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Pagal bendruosius administracinės atsakomybės (plačiąja prasme) principus teismas taikydamas administracinę atsakomybę turi teisę pripažinti lengvinančiomis bet kokias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrindė sprendimo dalį, kuria paskirtas nuobaudas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių ar procesinių įstatymų pažeidimų šioje srityje nenustatė. Apeliantų teiginiai, kad bauda paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytas taisykles, nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, panaikinti skundžiamą sprendimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Birutė Janavičiūtė

Ričardas Piličiauskas