Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Linui Songailai, Rolandui Galvėnui, Mariui Juoniui, Vitoldui Kumpai,

atsakovo atstovei Jūratei Šovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Vaizga“ ir UAB „Mažeikių nafta“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr.8/b “Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus” nutarė už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti AB „Mažeikių nafta“ 100000 Lt, UAB „Lukoil Baltija“ - 86000 Lt, UAB „Lietuva Statoil“ - 60000 Lt, UAB „Uotas“ - 39000 Lt, UAB „Pakrijas“ - 32000 Lt, UAB „Vaizga“ - 29000 Lt baudas, įpareigoti AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“ ir UAB „Vaizga“ nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą per 2 mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjai nubausti už tai, jog sutartyse, sudarytose tarp AB „Mažeikių nafta“ ir likusių bendrovių (pareiškėjų) dėl naftos produktų platinimo, nustatyti pirkėjų įsipareigojimai neimportuoti ir nepirkti iš kitų importuotojų naftos produktų. Konkurencijos tarybos nuomone, tokie susitarimai yra draudžiami, nes jais yra siekiama riboti konkurenciją.

Pareiškėjai UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ ir AB „Mažeikių nafta“ kreipėsi į administracinį teismą prašydami panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą Nr.8/b „Dėl AB „Mažeikių nafta“ ir naftos produktais prekiaujančių ūkio subjektų veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus“ atitinkamai tose dalyse, kuriose pareiškėjams paskirtos baudos ir jie įpareigoti nutraukti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiančius veiksmus.

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos taryba nepagrįstai nustatė, kad sutartys tarp pareiškėjų yra ribojančios konkurenciją. Be to, pareiškėjai manė, kad Konkurencijos taryba neįrodė nė vieno iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalaujamo subjektyviosios pusės požymio, taip pat neįrodė ir objektyviosios teisės pažeidimo pusės. Pasak pareiškėjų, Taryba taip pat privalėjo įrodyti neigiamas nagrinėjamų ūkio subjektų susitarimų pasekmes konkurencijai bei priežastinį ryšį tarp ūkio subjektų atliktų veiksmų ir neigiamų pasekmių; arba įrodyti, kad ūkio subjektų susitarimai galėjo riboti konkurenciją. AB „Mažeikių nafta“ nuomone, jos atlikti veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip atitinkantys Konkurencijos tarybos 1999-12-27 nutarimu Nr. 38 patvirtintos bendrosios išimties vertikaliesiems susitarimams sąlygas.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos AB „Mažeikių nafta“ skundą patenkinti, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 100000 Lt bauda, panaikinti; pareiškėjo UAB „Lukoil Baltija“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 86000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 75000 Lt baudą; pareiškėjo UAB „Lietuva Statoil“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 60000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 50000 Lt baudą; pareiškėjo UAB „Uotas“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 39000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 30000 Lt baudą; pareiškėjo UAB „Pakrijas“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 32000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 25000 Lt baudą; pareiškėjo UAB „Vaizga“ skundą patenkinti iš dalies, Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr.8/b dalį, kuria bendrovė nubausta 29000 Lt bauda, pakeisti ir paskirti bendrovei 20000 Lt baudą.

Teismas konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio l dalis (1999-03-23 redakcija) konkurenciją ribojančius susitarimus apibūdina kaip visus susitarimus, kuriais siekiama riboti arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, todėl, teismo nuomone, įstatymų leidėjas yra uždraudęs visus konkurenciją ribojančius susitarimus - tiek horizontalius, tiek vertikalius. Sprendime minimų naftos produktų pirkimo sutarčių atitinkamų punktų redakcija bei jos analizė leidžia daryti išvadą, kad šiomis sutartimis (susitarimais) aiškiai siekiama riboti konkurenciją - riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų, esančių už Lietuvos ribų, nes kitų konkurentų - gamintojų - pačioje Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ neturi ir šio fakto neginčija. Šį siekį netiesiogiai patvirtina ir bendrovės generalinio direktoriaus 1999-03-15 įsakymas Nr.109 „Dėl papildomų priemonių rinkos padidinimui“. Iš dokumentų matyti abipusis abiejų sutarties šalių suinteresuotumas tokia sutartimi, nes viena šalis eliminuoja papildomų naftos produktų kiekių importavimą (galimus konkurentus iš už Lietuvos), antroji gauna palankias sutarties sąlygas (norimus naftos produktų kiekius ir palankias kainas). Todėl, teismo nuomone, atsakovas įrodė pažeidimo objektyviąją pusę. Teismas nurodė, kad įrodyta ir teisės pažeidimo subjektyvioji pusė - tiesioginė ar netiesioginė tyčia riboti konkurenciją. Teismas sutiko su atsakovu, kad bendroji išimtis nei pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, nei pagal įstatymo 5 straipsnio 5 ir 7 dalis netaikoma, nes ūkio subjektų pajamos, bendrai paėmus, viršija 10 milijonų Lt, tiekėjo ir kitų ūkio subjektų rinkos dalis viršija 30 procentų, nes vien AB „Mažeikių nafta“ dalis rinkoje yra 70-80 proc., apie susitarimą nepranešta Konkurencijos tarybai. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis nustato baudų už šio įstatymo pažeidimus skyrimo ir jų diferencijavimo taisykles. Įstatymas įpareigoja atsakovą atsižvelgti į pažeidimu padarytos žalos dydį. Teismo nuomone, pareiškėjų argumentai, kad kiti importuotojai į Lietuvą neatėjo ne dėl pareiškėjų pasirašytų sutarčių, pagrįsti, nes ir pasibaigus sutarčių galiojimui, naftos produktai praktiškai nėra importuojami. Įstatymo 42 straipsnio l dalies 4 punktas įpareigoja atsižvelgti ir į ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, tačiau atsakovas neanalizavo, kiek pareiškėjai turėjo naudos (pajamų) iš draudžiamų susitarimų. Skiriant baudas buvo atsižvelgta į įmonių bendrąsias pajamas, o tai įstatymu nenumatyta. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai baudos dydį diferencijavo pagal kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, tačiau yra pagrindas paskirtąsias baudas sumažinti.

Pareiškėjas UAB „Lukoil Baltija“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti arba sumažinti paskirtą baudą iki 3000 Lt.

Pareiškėjas UAB „Pakrijas“ apeliaciniu skundu taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti UAB „Pakrijas“ skundą ir panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-08 nutarimo Nr. 8/b dalį, kuria UAB „Pakrijas“ buvo paskirta 32000 Lt bauda, arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį, kuria yra nustatytas baudos UAB „Pakrijas“ dydis 25000 Lt ir nustatyti minimalų baudos dydį 1000 Lt.

Pareiškėjas UAB „Lietuva Statoil“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimo dalį dėl UAB „Lietuva Statoil“ ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimo Nr. 8/b dalį UAB „Statoil Lietuva“ atžvilgiu.

Atsakovas Konkurencijos taryba apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-09-11 sprendimą, o Konkurencijos tarybos 2001-05-18 nutarimą palikti galioti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Lukoil Baltija“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Pakrijas“, UAB „Lietuva Statoil“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 11/b konstatavo, jog AB „Mažeikių nafta“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir skyrė AB „Mažeikių nafta“ piniginę baudą. Iš šio nutarimo turinio teismas nustatė, kad AB „Mažeikių nafta“ yra nubausta už keletą konkrečių veikų, tarp kurių yra tai, kad 1999 m. kovo mėn. AB „Mažeikių nafta“ pasirašė su UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Pakrijas“ sutartis, kurių 10.7 punkte yra nuostata „pirkėjas įsipareigoja neimportuoti naftos produktų į Lietuvą, išskyrus tuos naftos produktus, kurie nėra gaminami AB „Mažeikių nafta“, arba tais atvejais, kada AB „Mažeikių nafta“ negali atkrauti naftos produktų“. AB „Mažeikių nafta“ sutartyse susiejo nuolaidas su benzino ir dyzelinio kuro neimportavimu į Lietuvą. Konkurencijos taryba 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b konstatavo, kad AB „Mažeikių nafta“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Uotas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Vaizga“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. pažeidimą ir skyrė minėtoms bendrovėms pinigines baudas. Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, bendrovės nubaustos už tai, kad 1999 m. liepos - 2000 m. vasario susitarimuose numatė sąlygą, kad AB „Mažeikių nafta“ produkcijos pirkėjai - minėtos naftos produktus platinančios bendrovės - pačios neimportuos ir nepirks į Lietuvą importuotų naftos produktų. AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Lietuva Statoil“ 1999-07-29 sutartyje yra toks pats 10.7 punktas, kurio turinys iš esmės yra analogiškas kaip ir aukščiau paminėtose sutartyse. Teismas įvertino minėtą AB „Mažeikių nafta“ veiką 1997-2000 m. kaip tęstinio pobūdžio veiką, nes esminiai objektyviosios pusės elementai buvo tie patys. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ padarė tęstinį pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad AB „Mažeikių nafta“ su kitais pareiškėjais sudarė draudžiamus bei konkurenciją ribojančius susitarimus ir dėl tokių susitarimų kitiems ūkio subjektams taikė diskriminacines sąlygas ir sudarė jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Nurodė, kad vieną pažeidimą išskaidyti pagal atskirus veiksmus nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, byloje nagrinėjamu atveju veika negali būti kvalifikuojama kaip pakartotinė, kadangi AB „Mažeikių nafta“ veiksmus (susitarimus), už kuriuos nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b, padarė prieš paskiriant 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 11/b piniginę baudą pirmąjį kartą. Atsakovo argumentus, kad veiksmai, už kuriuos AB „Mažeikių nafta“ buvo nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b, buvo uždrausti tik nuo 2000 m. sausio l d., apeliacinės instancijos teismas pavadino nepagrįstais, nes šie veiksmai buvo uždrausti dar 1992 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. I-2878 3 ir 4 straipsniais. Taip pat teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 5 str. l d., tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ginčo sutartimis aiškiai siekiama riboti konkurenciją - riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų. Šį siekį netiesiogiai patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ generalinio direktoriaus 1999-03-15 įsakymas Nr. 109. Apeliantų argumentai, kad sutartimis nebuvo siekiama riboti konkurenciją, prieštarauja susitarimų nuostatoms neimportuoti ir neplatinti importuotos produkcijos. 2001-05-18 nutarime Nr. 8/b bei tyrimo byloje įrodyta, kad Lietuvoje egzistuoja konkurencija naftos produktų rinkoje - AB „Mažeikių nafta“ neturėjo 100 procentų atitinkamos rinkos dalies, sudarius draudžiamus susitarimus, naftos produktų importas į Lietuvą sumažėjo. Apeliantų argumentus, kad dėl pažeidimo kalta tik AB „Mažeikių nafta“, teismas įvardijo kaip nepagrįstus, kaip ir teiginius, kad Konkurencijos taryba nesilaikė tam tikrų Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio l dalies reikalavimų. Pagal bendruosius administracinės atsakomybės (plačiąja prasme) principus teismas, taikydamas administracinę atsakomybę, turi teisę pripažinti lengvinančiomis bet kokias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrindė sprendimo dalį, kuria paskirtas nuobaudas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių ar procesinių įstatymų pažeidimų šioje srityje nenustatė.

Atsakovas Konkurencijos taryba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodė, kad bylos, užbaigtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartimi, procesas turėtų būti atnaujintas, kadangi yra proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose.

Vyriausiasis administracinis teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ veikos 1997-2000 m. esminiai objektyviosios pusės elementai yra tie patys - buvo sudaromos sutartys su pirkėjais, susitariama dėl neimportavimo į Lietuvą naftos produktų; be to, apeliacinės instancijos teismo teigimu, atskirų veiksmų tikslas, tyčia, rezultatas buvo tie patys. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad už minėtus veiksmus AB „Mažeikių nafta“ jau buvo nubausta Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimu, o Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu už tą patį pažeidimą buvo nubausta pakartotinai. Teisėjų kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kai kurios teisinės situacijos gali atitikti tiek Konkurencijos įstatymo 5, tiek 9 straipsniuose apibrėžtų pažeidimų požymius. Tai reiškia, kad konkurencijos teisėje pripažįstama, jog viena veika tuo pačiu metu gali būti padaryti keli teisės pažeidimai. Šiuo atveju teisę pažeidžiantys veiksmai padaromi taip, kad jų negalima aprėpti viena teisės norma. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas byloje patvirtino išvadą, kad atitinkamomis ginčo sutarčių sąlygomis šalys aiškiai siekė riboti konkurenciją, o būtent - riboti naftos produktų importavimą iš gamintojų, todėl kiekvienos iš sutarčių šalių, taigi ir AB „Mažeikių nafta“, veiksmai įvertinti kaip Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs tokią išvadą, patvirtino veikos kvalifikavimą tik pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taigi, teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino Konkurencijos įstatyme apibrėžtus konkurencijos teisės pažeidimų požymius ir tinkamai teisiškai kvalifikavo AB „Mažeikių nafta“ veiką.

Be to, teisėjų kolegijai kilo abejonė dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, už kuriuos ji buvo nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu, buvo uždrausti dar 1992 m. rugsėjo 15 d. Konkurencijos įstatymo Nr.I-2878 3 ir 4 straipsniais. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas, aiškindamas 1992 m. Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 1999 m. Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu draudžiamų susitarimų pobūdį, pagrįstai rėmėsi 1999 m. Konkurencijos įstatymo rengimo dokumentais (Konkurencijos įstatymo projekto aiškinamojo rašto 3 punktas), kurie įrodo, jog įstatymų leidėjas naujuoju įstatymu siekė išplėsti konkurenciją ribojančių susitarimų draudimą, apimant ir vertikalius susitarimus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo prašyme nurodyti argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino ir išaiškino sutartinių santykių tęstinį pobūdį, pagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginio, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmus (susitarimus), už kuriuos nubausta 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr.8/b padarė prieš paskiriant 2000 m. liepos 10 d. nutarimu Nr.11/b piniginę baudą pirmą kartą, galima daryti prielaidą, kad teismas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymo momentu laikė sutarties (sutarčių) pasirašymo dieną, nors to tiesiogiai ir nenurodė. Aiškinimas, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. pažeidimo padarymo momentas yra paties susitarimo dėl draudžiamos antikonkurencinės sąlygos momentas, yra nevisiškai teisingas, nes Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. pažeidžiama ir visą antikonkurencinio susitarimo galiojimo laiką (išlieka tikslas varžyti, riboti arba iškraipyti konkurenciją rinkoje). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokio Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies aiškinimo apeliacinės instancijos teismas byloje galėjo priimti neteisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartis ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimas iš dalies yra naikintini.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas šioje byloje, matyti, kad procesas buvo atnaujintas tik pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ atžvilgiu.

Todėl kolegija iš naujo apeliacine tvarka nagrinėdama bylą ją revizuos tik toje apimtyje, kiek tai liečia atsakovo- Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 8/b panaikinimą pareiškėjo AB „Mažeikių nafta“ atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII- 1100) 3 straipsnyje nustatyta, „Jeigu Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5 straipsnio draudžiami susitarimai yra sudaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir nebuvo draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo Nr. I- 2878 4 straipsnį, jie yra galiojantys ir dėl jų sudarymo įstatymo Nr. VIII-1099 nustatytos sankcijos iki 2000 m. sausio 1 d. netaikomos. Iki šios datos ūkio subjektai privalo nutraukti ar pakeisti sutartis arba gauti atskirąją išimtį, vadovaudamiesi Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5, 6, 7 ir 8 straipsniais.

Iš šios teisės normos matyti, kad atsakomybė nuo 2000 m. sausio 1 d. pagal Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5 straipsnį galėjo atsirasti dviem atvejais:

Pirma, jei po 2000 m. sausio 1 d. bus sudaryti susitarimai neatitinkantys Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5 straipsnio.

Antra, jei ūkio subjektas anksčiau sudarytų sutarčių, kurios prieštarauja Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5 straipsniui, iki 2000 m. sausio 1 d. nenutrauks, atitinkamai nepakeis arba jei negaus atskirosios išimties , t. y. jei tokią ydingą sutartį, neturėdamas atskirosios išimties, paliks galioti (vykdys) po 2000 m. sausio 1 d.

Atsakomybės už sutarties, prieštaraujančios Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 5 straipsniui, vykdymą nustatymas yra susijęs su įstatymo (Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies) draudimu ūkio subjektui sudaryti tokio pobūdžio sutartis., nes ūkio subjektas, palikdamas galioti (vykdydamas) tokią sutartį, nevykdo jam įstatymu nustatytos pareigos- tokių sutarčių nesudarinėti.

Teisinė situacija, kai asmuo įstatymu nustatytos pareigos jam atitinkamai veikti arba neveikti nevykdo tam tikrą laiką, teisės teorijoje vadinama trunkamuoju teisės pažeidimu.

Trunkamieji teisės pažeidimai prasideda kokiu nors veiksmu (šiuo atveju sutarties sudarymu) arba neveikimu ir trunka tol, kol kaltininkas pats, kiti asmenys ar kompetentingos valstybinės valdžios institucijos nenutraukia susidariusios priešingos teisei būsenos.

Byloje nustatyta, kad AB „Mažeikių nafta“ 2000 m. sudarė su eile ūkio subjektų sutartis, pažeidžiančias Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, kurios galiojo iki 2000 m. gruodžio 31 d. (išskyrus sutartį su UAB „Lietuva Statoil“, kurios galiojimo laikas nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. vasario 21 d.).

Tokiu būdu, AB „Mažeikių nafta veiką, priešingą Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui, vykdė iki 2000 m. gruodžio 31 d. , t. y. iki tol, kol nustojo galioti minėtos sutartys.

Todėl teismo išvada, kad atsakovo- Konkurencijos tarybos 2000 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 11/b apėmė AB „Mažeikių nafta“ neteisėtą veiką, kurią jis vykdė 2000 metais, yra nepagrįsta, nes pažeidimą AB „Mažeikių nafta“ vykdė ir po šio nutarimo priėmimo.

Be to, kaip matyti iš atsakovo 2000 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 11/b, juo AB „Mažeikių nafta“ buvo nubausta už veiką priešingą Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui, kurią vykdė 1999 metais.

O ginčijamu 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b AB „Mažeikių nafta“ buvo nubausta už veiką, priešingą Konkurencijos įstatymo 5 straipsniui, kurią vykdė 2000 metais.

Taigi, AB „Mažeikių nafta“ ginčijamu 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu buvo nubausta ne už tą pačią veiką ir ne už tą patį laikotarpį, kuris jai buvo inkriminuotas 2000 m. liepos 10 d. nutarimu.

Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą,, kad AB „Mažeikių nafta“ 2000 metais įvykdė savo pobūdžiu naują pažeidimą, kuris truko ir po 2000 m. liepos 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, už kurio padarymą ji galėjo būti patraukta atsakomybėn iš naujo.

Dėl ko, teismų sprendimai, kuriais buvo panaikintas AB „Mažeikių nafta“ sankcijų, paskirtų 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu taikymas, yra nepagrįsti bei naikinami, nes netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, buvo neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimą iš dalies pakeisti;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dalyse, kuriomis panaikintas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2001 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 8/b 100000 Lt. baudos skyrimas AB „Mažeikių nafta“ panaikinti ir AB „Mažeikių nafta“ skundą šioje dalyje atmesti.

Likusias minėtų teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Nijolė Piškinaitė