Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų S. Svaldenio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), N. Šidagienės ir D. Vansevičiaus,

sekretoriaujant I. Pikutytei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovams E. Rečiūnui, A. Morkvėnui, adv. J. Ivoškai,

pareiškėjo AB „Hidrostatyba“ atstovams J. Dumašiui, adv. A. Valiui,

atsakovo atstovams L. Darulienei, N. Raupėnienei, A. Mačiokui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Akcinės bendroves „Panevėžio statybos trestas“ ir Akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Pasaulio banko atstovybė Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėjai prašo panaikinti atsakovo 2001 12 20 nutarimą Nr. 16/b.

Pareiškėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodė, kad priimtą nutarimą atsakovas argumentavo tik savo administracijos darbuotojų parengto pranešimo teiginiais, kuriuose vyrauja įvairios prielaidos bei spėlionės, bet ne įstatymų normų ir jomis saistomų veikų analizė, todėl skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas faktais ir konkuruojančių šalių tikslinės veiklos motyvais. Pareiškėjo nuomone nutarimas neatitinka įstatymų draudžiamų veikų turinio, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais motyvais:

1. Nustačius, kad konkurse dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimo Klaipėdos mieste dalyvavo keturi dalyviai atsakovas negalėjo neprieiti logiškos išvados, jog tik visų keturių (bet ne dviejų) konkurso dalyvių susitarimas nustatyti vienokią ar kitokią objekto darbų kainą galėjo sąlygoti rangovui palankios (konkurso organizatoriui nepalankios) kainos nustatymą.

2. Dviem konkurentams susitarus dėl nepagrįstai aukštos darbų kainos, nebuvo jokių kliūčių kitiems dviem konkurso dalyviams pasiūlyti žemesnę tų darbų kainą ir susitarusiuosius be vargo nurungti konkurencinėje kovoje, todėl nesant dviejų konkurentų tarimosi motyvacijos, negalima pagrįsti ir tarimosi tikslų, tuo pačiu, kažkokio betikslio siekio, negalinčio turėti ryšio su konkurencijos ribojimu.

3. Atsakovo tariamai nustatytas susitarimas nei riboja, nei galėjo riboti konkurenciją. Toks realiai bevaisis konkurencijos ribojimo prasme subjektų bendravimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktais nustatytos Konkurencijos įstatymo pažeidimo sudėties, nes jis nėra konkurenciją ribojantis susitarimas.

4. Ūkio subjektų darbuotojų bendravimo faktas, kurį atsakovas neginčijamai nustatė, nesant kaltės įrodymų, negali ūkio subjektams užtraukti atsakomybės, nes pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 2 d. atsakovo nutarime turi būti nurodyta „ įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai ir <...> teisinis pagrindas. Atsakovo nutarime viso to realiai nėra.

5. Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimą teisėsaugos institucijoms atliktas parengtinis tyrimas ir jo pagrindu iškeltos baudžiamosios bylos medžiaga liudija, jog ne dėl konkurentų susitarimo, o dėl kitų aplinkybių atsakovas aptiko tapatumų šalių konkursinių pasiūlymų medžiagoje.

6. Atsakovas įstatymo draudžiamus susitarimus supranta savaip, nesilaikant taikomos normos turinio, t.y. ignoruojant tiek lingvistinį, tiek ir loginį teisės normų aiškinimo metodus (b.l. 3-4, 42).

Pareiškėjas AB „Hidrostatyba“ nurodė, kad atsakovo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:

1. Konkurencijos įstatymo sankcijos savo teisine esme yra administracinės nuobaudos, todėl gali būti taikomos tik nustačius įstatymo apibrėžtą teisės pažeidimo sudėtį. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai susitarė dalyvauti 2000 08 05 paskelbtame Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtimo Rimkų, Labreniškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose, suderino kainas taip, kad konkurso nugalėtoja būtų paskelbta AB „Hidrostatyba“ ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams. Ši atsakovo išvada grindžiama ekonomine analize, kurios metu nustatyta dviejų konkurso dalyvių - pareiškėjų medžiagų ir darbų kainos, nurodytos darbų kiekių žiniaraščiuose, pagal daugelį pozicijų iš esmės skiriasi vienodais pastoviais koeficientais, o tokie kainų koeficientai negali gautis įmonėms dirbant savarankiškai ir nederinant skaičiavimo tarpusavyje. Tačiau atsakovas priimdamas tokią išvadą neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio VPK ENTS atliko parengtinį tyrimą ir yra iškelta baudžiamoji byla. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ne dėl susitarimo, bet dėl kitą aplinkybių atsakovo darbuotojai aptiko analogiškus medžiagų ir kainų paskaičiavimus.

2. Konkurse dalyvavo keturi ūkio subjektai, todėl dviejų konkurso dalyvių susitarimas neturi jokios įtakos, neriboja ir negali riboti konkurencijos tokiuose konkursuose, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas laimi tas ūkio subjektas, kuris pasiūlo mažiausią kainą.

3. Paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo ir pavojingumo. Sumokėjusi baudą bendrovė praktiškai atsidurtų ant bankroto ribos (b.l. 18-19).

Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėju skundai nepagrįsti dėl šių motyvų:

1. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį yra draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 dalį susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekes kainas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Todėl nustačius, kad tarp konkurentų buvo toks susitarimas, nebereikia įrodinėti, kad jis ribojo konkurenciją, kadangi įstatymo yra nustatyta prezumpcija, jog tokie susitarimai laikomi ribojančiais konkurenciją visais atvejais.

2. Pats tarimosi tarp konkurentų faktas dėl vienokios ar kitokios kainos nustatymo yra laikomas draudžiamu ir ribojančiu. Pagal Konkurencijos įstatymą susitarimui konstatuoti užtenka dviejų ūkio subjektų, bet koks tiesioginis ar netiesioginis susitarimas tarp tame pačiame konkurse dalyvaujančių bent dviejų konkurentų jau savaime iškraipo ir susilpnina konkurenciją, tai neleidžia užtikrinti, kad galutinį vartotoją pasieks tinkamiausios kokybės ir kainos produktas ar paslauga.

3. Pagal konkurso dokumentų, rengėjos UAB „Baltijos konsultacinės grupės“ paskaičiavimą preliminarios konkursinių pasiūlymų kainos buvo gerokai mažesnės, nei pasiūlė konkurso laimėtoja AB „Hidrostatyba“. Kadangi AB „Panevėžio statybos trestas“ sąmoningai pakėlė kainą, kurią suderino su AB „Hidrostatyba“, tai sudarė galimybę AB „Hidrostatyba“ laimėti konkursą, žinant, kad pagrindinis konkurentas nesieks laimėti.

4. Pagal Viešojo pirkimo įstatyme nustatytą procedūrą visų dalyvių pasiūlymai pateikiami užklijuotose vokuose ir yra atplėšiami bei paskelbiamas konkurso laimėtojas tam tikrą dieną tam tikru laiku.

5. Atsakovo nustatyti faktai liudija, kad AB „Hidrostatyba“ ruošė konkursinio pasiūlymo medžiagą abiem bendrovėms ir kad visais konkurso etapais tarp AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ vyko kontaktas, ką akivaizdžiai rodo atlikta telefoninių skambučių analizė ir AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus darbo kalendoriuje rasti įrašai. Atsakovas tyrimą dėl pažeidimo pradėjo 2001 01 16, o nutarimą priėmė 2001 12 20. Neaišku, kodėl AB „Panevėžio statybos trestas“ į Panevėžio m. VPK kreipėsi tik tuomet, kai iš atsakovo buvo gautos galutinės atlikto tyrimo išvados, nors informacija, jog AB „Hidrostatyba“ gamybos skyriaus kompiuteryje buvo aptikti jos konkurento AB „Panevėžio statybos trestas“ konkursinio objekto kainų paskaičiavimai, šiai bendrovei buvo žinomi anksčiau.

6. įvertinus visas nustatytas bylos faktines aplinkybes bei ūkio subjektų veiksmus tyrimo metu AB „Hidrostatyba“ buvo skirta 543 000 Lt bauda, nes buvo atsižvelgta, jog ši bendrovė buvo susitarimo organizatorė ir vykdytoja. Taip pat buvo nustatytos sunkinančios aplinkybės - tai, kad tyrimo metu abi bendrovės sąmoningai slėpė įvykdytą pažeidimą, pateikdamos paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms ir tuo apsunkindamos tyrimo vykdymą (b.1. 33-37).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Pasaulio banko atstovybe Lietuvoje paaiškinimų dėl skundų nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2001 12 20 nutarimu Nr. 16/b nutarė už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų pažeidimą skirti AB „Hidrostatyba“ 543 000 Lt piniginę baudą, AB „Panevėžio statybos trestas“ - 498 000 Lt piniginę baudą (b.l. 6-13). Atsakovas nutarime konstatavo, kad AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“, būdami konkurentais Lietuvos Respublikos statybos darbų rinkoje, susitarė dalyvauti 200 08 05 paskelbtame Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtimo Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose konkurse, suderino kainas taip, kad konkurso nugalėtoja būtų paskelbta AB „Hidrostatyba“ ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktus.

Bylos įrodymai patvirtina atsakovo konstatuotą Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktų pažeidimą. Atsakovas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą.

Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjų konkursinius pasiūlymus kaip suderintus, nes nėra pateikta jokio kito objektyvaus pagrindimo dėl nuoseklių, pasikartojančių pagal atskiras pozicijas, sinchroniškai besikeičiančių pagal atskiras medžiagų arba darbų grupes kainų koeficientų. Šį koeficientų sutapimą nustatė ir Pasaulio banko atstovybė Lietuvoje, kuri ir inicijavo tyrimą Konkurencijos taryboje.

Tuo pačiu konkursinių pasiūlymų suderinimą tarp pareiškėjų patvirtina ir bylos įrodymų visuma, kurioje vieni Lodymai papildo kitus, yra sistemiškai susiję ir tarp jų nėra jokių tarpusavio prieštaravimų.

2001 09 19 rašysenos ekspertizės akte pateikta išvada, jog tikėtina, kad abiejų pareiškėjų konkursai pateiktų darbų kiekių žiniaraščiuose skaitmeniniai įrašai ir įrašai „viso“ yra parašyti vieno asmens (Konkurencijos Tarybos tyrimo byla (toliau - ir (KTB, t. 24, b.l.), t. 25, b.l. 110-112). Eksperto išvada yra tikėtina vien tik tuo pagrindu, kad ekspertizei buvo pateiktos kopijos, todėl atsižvelgus į kitus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis.

Pareiškėjų konkursinių pasiūlymų suderinimą patvirtina ir tai, kad atsakovas tyrimo metu surado AB „Hidrostatyba“ kompiuterinėje informacijoje lokalinėse sąmatose nurodytas sumas, kurios yra analogiškos AB „Panevėžio statybos trestas“ konkursiniame pasiūlyme nurodytoms. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad AB „Hidrostatyba“ buvo draudžiamo susitarimo iniciatorė.

Atsakovo atlikta pareiškėjų vadovų telefoninių skambučių analizė kartu su įrašais AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus darbo kalendoriuje patvirtina, jog tarp pareiškėjo vadovaujančių darbuotojų vyko kontaktai, kurie tiesiogiai buvo susiję su konkursu ir jų metu buvo sudaromas bei įgyvendinamas draudžiamas susitarimas. Įrašai AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus E. Rečiūno darbo kalendoriuje yra aiškūs ir negali būti vertinami kitaip nei juos įvertino atsakovas.

Minėtame darbo kalendoriuje 2000 08 10 dienos įrašas „Aiškumas dėl „Klaipėdos vandenų“ objektų - su kuo tariamės?“ pažymėtas eilės numeriu 1, yra atskirai išdėstytas (KTB, t. 12). 2000 08 12 darbo kalendoriuje seka įrašas „Su Hidrostatyba „pasidaliname“ Klaipėdos vandenų objektus. - tes Sakalauskas“, įrašas pažymėtas eilės numeriu 5. 2000 09 15 įrašas - „iš HS skaičiavimus atveža Rutkauskas“. Šis įrašas pažymėtas eilės numeriu 3, o telefoninių skambučių analizė patvirtina, kad tapačią dieną AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus pavaduotojas V. Rutkauskas du kartus skambino AB „Hidrostatyba“ direktoriaus pavaduotojui J. Stragauskui.

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjai sudarė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkte numatytą draudžiamą susitarimą, nes pareiškėjai tiesiogiai susitarė dėl paslaugų kainos, t.y. užfiksavo, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ konkursinių pasiūlymų kaina bus didesnė, nei AB „Hidrostatyba“. Atsakovas teisingai kvalifikavo pareiškėjų veiksmus ir pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 6 punktą, nes pareiškėjai pateikė suderintus pasiūlymus konkurse. Konkurencijos [statymo 5 str. 1 d. 1 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui nebūtina atsakovui įrodinėti konkurencijos ribojimą šiuo susitarimu. Pareiškėjų konkursinių pasiūlymų suderinimas irgi riboja konkurenciją, nes AB „Panevėžio statybos trestas“ šiuo susitarimu atsisakė realiai konkuruoti konkurse, o tokios bendrovės realus dalyvavimas būtų sustiprinęs konkurenciją konkurse, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų veiksmuose yra Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. numatyto pažeidimo sudėtis.

AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodytos baudžiamosios bylos iškėlimo faktas nepaneigia bylos įrodymais nustatytų aplinkybių, o ir pats pareiškėjas į teisėsaugos organus dėl pareiškėjui jau anksčiau žinomų aplinkybių kreipėsi gana vėlai, kas rodo, kad pareiškėjas prieš tai situaciją vertino visiškai kitaip, t.y. akivaizdus pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ paaiškinimų nenuoseklumas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. tais atvejai, kai draudžiami susitarimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Atsakovas pareiškėjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė įvykdyto pažeidimo slėpimą. Skundžiamame nutarime atsakovas nurodė, kad abi bendrovės tyrimo metu sąmoningai slėpė įvykdytą pažeidimą, pateikdamos paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms, o tai apsunkino tyrimo vykdymą.

Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Iš tyrimo bylos matyti, kad pareiškėjai pagal atsakovo užklausimus nustatytais terminais pateikdavo prašomą informaciją. Jokių vėlavimų arba informacijos nepateikimo tyrimo byloje neužfiksuota. Atsakovas tyrimo terminus pratęsdavo ne dėl pareiškėjų veiksmų, o dėl bylos apimties ir pan. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pareiškėjų veiksmus laikyti pažeidimo slėpimu ar kitomis jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Konkurencijos įstatymas atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodo padėjimą tyrimo metu Konkurencijos tarybai. Tai, kad atsakovo nuomone pareiškėjai teikė paaiškinimus prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes šiuo atveju nebuvo jokių aktyvių pareiškėjų veiksmų nukreiptų į pažeidimo slėpimą (dokumentų klastojimas, naikinimas ir pan.). Priešingai, atsakovui buvo pateikta praktiškai visa su konkursiniais pasiūlymais susijusi medžiaga, atsakovas turėjo galimybes paimti darbuotojų darbo kalendorius, nusikopijuoti kompiuterinę informaciją ir pan. Iš pareiškėjų darbuotojų negali būti atimta teisė dėstyti savus įvykių vertinimus ir jie nebūtinai turi sutapti su atsakovo nuomone, nes priešingu atveju pagal atsakovo taikytą normos aiškinimą tyrimo dalyviai atsidurtų dviprasmiškoje situacijoje. Tyrimo dalyviai norėdami, kad nebūtų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, turėtų tik pripažinti pažeidimą, o tokiu atveju tokius veiksmus jau būtų pagrindas laikyti lengvinančia aplinkybe, t.y. pagal atsakovo aiškinimą neliktų situacijos, kai būtų galima pripažinti, jog nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Kadangi atsakovui nebuvo pagrindo pareiškėjams skirti baudų, jas skaičiuojant procentais nuo bendrųjų metinių pajamų, tai bauda turėjo būti skirta Konkurencijos įstatymo nustatytos sankcijos ribose, t.y. nuo 3000 iki 100 000 Lt (Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d.). Kolegija keisdama baudos dydžius iš esmės sutinka su atsakovo vertinimais dėl pareiškėjų vaidmens draudžiamame susitarime ir parinkdama pareiškėjams baudų dydžius atsižvelgia į atsakovo taikytus procentinius dydžius. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (susitarta dėl didelės vertės konkurso) baudos pareiškėjams keistinos į artimas sankcijoje numatytoms maksimalioms (Konkurencijos įstatymo 42 str.).

Dėl nurodytų motyvų skundai tenkintini iš dalies ir atsakovo nutarimas keistinas sumažinant pareiškėjams paskirtų baudų dydžius (Konkurencijos įstatymo 39 str. 4 p., ABTĮ 88 str.).

Atsižvelgus į AB „Panevėžio statybos trestas“ advokato dalyvavimo byloje trukmę ir AB „Panevėžio statybos trestas“ skundo dalinį tenkinimą, prašymas dėl proceso išlaidų tenkintinas iš dalies (ABTĮ 44-45 str. str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. str.,

Pareiškėjo Akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2001 12 20 nutarimo Nr. 16/b dalį dėl 498 000 Lt pinigines baudos skyrimo Akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ ir sumažinti baudos dydį iki 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) Lt. Kitą nutarimo dalį dėl Akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos pareiškėjo Akcinės bendroves „Panevėžio statybos trestas“ naudai 50 (penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir 200 (du šimtai) Lt atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjo Akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2001 12 20 nutarimo Nr. 16/b dalį dėl 543 000 Lt piniginės baudos ..skyrimo Akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ ir sumažinti baudos dydį iki 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) Lt. Kitą nutarimo dalį dėl Akcines bendrovės „Hidrostatyba“ palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teisiną.

 

Teisėjai

S. Svaldenis

N. Šidagienė

D. Vansevičius