Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, susidedanti iš

teisėjų B.Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A.Taminsko ir R.Piličiausko,

sekretoriaujant L.Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams, J.Dumašiui, E.Rečiūnui, adv. V.Valiui, adv. J.Ivoškai

atsakovo atstovams L.Darulienei, A.Mačiokui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir AB „Hidrostatyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės 'Panevėžio statybos trestas“ ir akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos Tarybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotasis asmuo Pasaulio banko atstovybė Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėjai prašė panaikinti atsakovo 2001 12 20 nutarimą Nr. 16/b.

Pareiškėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodė, kad nutarimas neatitinka įstatymų draudžiamų veikų turinio, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas savo skundą grindė šiais motyvais:

nustačius, kad konkurse dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimo Klaipėdos mieste dalyvavo keturi dalyviai, atsakovas negalėjo neprieiti logiškos išvados, jog tik visų keturių (bet ne dviejų) konkurso dalyvių susitarimas nustatyti vienokią ar kitokią objekto darbų kainą galėjo sąlygoti rangovui palankios (konkurso organizatoriui nepalankios) kainos nustatymą. Dviem konkurentams susitarus dėl nepagrįstai didelės darbų kainos, nebuvo jokių kliūčių kitiems dviem konkurso dalyviams pasiūlyti žemesnę tų darbų kainą ir laimėti konkursą. Nesant dviejų konkurentų tarimosi motyvacijos, negalima pagrįsti ir tarimosi tikslų.

Atsakovo tariamai nustatytas susitarimas nei riboja, nei galėjo riboti konkurenciją. Toks subjektų bendravimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktais nustatytos Konkurencijos įstatymo pažeidimo sudėties, nes jis nėra konkurenciją ribojantis susitarimas.

Ūkio subjektų darbuotojų bendravimo faktas, kurį atsakovas neginčijamai nustatė, nesant kaltės įrodymų, negali ūkio subjektams užtraukti atsakomybės, nes pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 2 d. atsakovo nutarime turi būti nurodyta „ įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai ir <...> teisinis pagrindas. Atsakovo nutarime ^Aso to realiai nėra.

Pagal AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimą teisėsaugos institucijoms atliktas parengtinis tyrimas ir jo pagrindu iškeltos baudžiamosios bylos medžiaga liudija, jog ne dėl konkurentų susitarimo, o dėl kitų aplinkybių atsakovas aptiko tapatumų šalių konkursinių pasiūlymų medžiagoje.

Pareiškėjas AB „Hidrostatyba“ nurodė, kad atsakovo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:

Konkurencijos įstatymo sankcijos savo teisine esme yra administracinės nuobaudos, todėl gali būti taikomos tik nustačius įstatymo apibrėžtą teisės pažeidimo sudėtį. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjai susitarė dalyvauti 2000 08 05 paskelbtame Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtimo Rimkų, Labreniškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose, suderino kainas taip, kad konkurso nugalėtoja būtų paskelbta AB „Hidrostatyba“ ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams. Tačiau atsakovas darydamas tokią išvadą neatsižvelgė į tai, kad Panevėžio VPK ENTS atliko parengtinį tyrimą ir yra iškelta baudžiamoji byla. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ne dėl susitarimo, bet dėl kitų aplinkybių atsakovo darbuotojai aptiko analogiškus medžiagų ir kainų paskaičiavimus.

Konkurse dalyvavo keturi ūkio subjektai, todėl dviejų konkurso dalyvių susitarimas neturi jokios įtakos, neriboja ir negali riboti konkurencijos tokiuose konkursuose, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas laimi tas ūkio subjektas, kuris pasiūlo mažiausią kainą.

Paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo ir pavojingumo. Sumokėjusi baudą bendrovė praktiškai atsidurtų ant bankroto ribos.

Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjų skundai nepagrįsti dėl šių motyvų, nes pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį yra draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 dalį susitarimai tarp konkurentų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Todėl nustačius, kad tarp konkurentų buvo toks susitarimas, nebereikia įrodinėti, kad jis ribojo konkurenciją.

Pats tarimosi tarp konkurentų faktas dėl vienokios ar kitokios kainos nustatymo yra laikomas draudžiamu ir ribojančiu. Pagal Konkurencijos įstatymą susitarimui konstatuoti užtenka dviejų ūkio subjektų, bet koks tiesioginis ar netiesioginis susitarimas tarp tame pačiame konkurse dalyvaujančių bent dviejų konkurentų jau savaime iškraipo ir susilpnina konkurenciją, tai neleidžia užtikrinti, kad galutinį vartotoją pasieks tinkamiausios kokybės ir kainos produktas ar paslauga.

Pagal konkurso dokumentų rengėjos UAB „Baltijos konsultacinės grupės“ paskaičiavimą preliminarios konkursinių pasiūlymų kainos buvo gerokai mažesnės, nei pasiūlė konkurso laimėtoja AB „Hidrostatyba“. Kadangi AB „Panevėžio statybos trestas“ sąmoningai pakėlė kainą, kurią suderino su AB „Hidrostatyba“, tai sudarė galimybę AB „Hidrostatyba“ laimėti konkursą, žinant, kad pagrindinis konkurentas nesieks laimėti.

Pagal Viešojo pirkimo įstatyme nustatytą procedūrą visų dalyvių pasiūlymai pateikiami užklijuotose vokuose ir yra atplėšiami bei paskelbiamas konkurso laimėtojas tam tikrą dieną tam tikru laiku. Atsakovo nustatyti faktai liudija, kad AB „Hidrostatyba“ ruošė konkursinio pasiūlymo medžiagą abiem bendrovėms ir kad visais konkurso etapais tarp AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ vyko kontaktas, ką akivaizdžiai rodo atlikta telefoninių skambučių analizė ir AB 'Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus darbo kalendoriuje rasti įrašai. Atsakovas tyrimą dėl pažeidimo pradėjo 2001 01 16, o nutarimą priėmė 2001 12 20. Neaišku, kodėl AB „Panevėžio statybos trestas“ į Panevėžio m. VPK kreipėsi tik tuomet, kai iš atsakovo buvo gautos galutinės atlikto tyrimo išvados, nors informacija, jog AB „Hidrostatyba“ gamybos skyriaus kompiuteryje buvo aptikti jos konkurento AB 'Panevėžio statybos trestas“ konkursinio objekto kainų paskaičiavimai, šiai bendrovei buvo žinomi anksčiau.

Įvertinus visas nustatytas bylos faktines aplinkybes bei ūkio subjektų veiksmus tyrimo metu AB „Hidrostatyba“ buvo skirta 543 000 Lt bauda, nes buvo atsižvelgta, jog ši bendrovė buvo susitarimo organizatorė ir vykdytoja. Taip pat buvo nustatytos sunkinančios aplinkybės - tai, kad tyrimo metu abi bendrovės sąmoningai slėpė įvykdytą pažeidimą, pateikdamos paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms ir tuo apsunkindamos tyrimo vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. balandžio 19 d. sprendimu skundus tenkino iš dalies: pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2001 12 20 nutarimo Nr. 16/b dalį dėl 498 000 Lt piniginės baudos skyrimo akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ ir sumažino baudos dydį iki 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) Lt. Kitą nutarimo dalį dėl akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ paliko nepakeistą.

Priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos pareiškėjui akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ 50 (penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio ir 200 (du šimtai) Lt atstovavimo išlaidų.

Pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos Tarybos 2001 12 20 nutarimo Nr. 16/b dalį dėl 543 000 Lt piniginės baudos skyrimo akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ ir sumažino baudos dydį iki 90 000 (devyniasdešimt tūkstančių) Lt. Kitą nutarimo dalį dėl akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ paliko nepakeistą. Sprendime išdėstyti tokie motyvai:

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2001 12 20 nutarimu Nr. 16/b nutarė už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktų pažeidimą skirti AB „Hidrostatyba“ 543 000 Lt baudą AB „Panevėžio statybos trestas“ - 498 000 Lt baudą. Atsakovas nutarime konstatavo, kad AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“, būdami konkurentais Lietuvos Respublikos statybos darbų rinkoje, susitarė dalyvauti 2000 08 05 paskelbtame Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtimo Klaipėdos m. Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose konkurse, suderino kainas taip, kad konkurso nugalėtoja būtų paskelbta AB „Hidrostatyba“ ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktus.

Teismo nuomone, bylos įrodymai patvirtina atsakovo konstatuotą Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 6 punktų pažeidimą. Atsakovas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą.

Atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjų konkursinius pasiūlymus kaip suderintus, nes nėra pateikta jokio kito objektyvaus pagrindimo dėl nuoseklių, pasikartojančių pagal atskiras pozicijas, sinchroniškai besikeičiančių pagal atskiras medžiagų arba darbų grupes kainų koeficientų. Šį koeficientų sutapimą nustatė ir Pasaulio banko atstovybė Lietuvoje, kuri ir inicijavo tyrimą Konkurencijos taryboje.

Tuo pačiu konkursinių pasiūlymų suderinimą tarp pareiškėjų patvirtina ir bylos įrodymų visuma, kurioje vieni įrodymai papildo kitus, yra sistemiškai susiję ir tarp jų nėra jokių tarpusavio prieštaravimų.

2001 09 19 rašysenos ekspertizės akte pateikta išvada, jog tikėtina, kad abiejų pareiškėjų konkursui pateiktų darbų kiekių žiniaraščiuose skaitmeniniai įrašai ir įrašai „viso“ yra parašyti vieno asmens. Eksperto išvada yra tikėtina vien tik tuo pagrindu, kad ekspertizei buvo pateiktos kopijos, todėl atsižvelgus į kitus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis.

Pareiškėjų konkursinių pasiūlymų suderinimą patvirtina ir tai, kad atsakovas tyrimo metu surado AB „Hidrostatyba“ kompiuterinėje informacijoje lokalinėse sąmatose nurodytas sumas, kurios yra analogiškos AB „Panevėžio statybos trestas“ konkursiniame pasiūlyme nurodytoms. Si aplinkybė taip pat patvirtiną, kad AB „Hidrostatyba“ buvo draudžiamo susitarimo iniciatorė.

Atsakovo atlikta pareiškėjų vadovų telefoninių skambučių analizė kartu su įrašais AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus darbo kalendoriuje patvirtina, jog taip pareiškėjo vadovaujančių darbuotojų vyko kontaktai, kurie tiesiogiai buvo susiję su konkursu ir jų metu buvo sudaromas bei įgyvendinamas draudžiamas susitarimas. Įrašai AB „Panevėžio statybos trestas“ direktoriaus E. Rečiūno darbo kalendoriuje yra aiškūs ir negali būti vertinami kitaip, nei juos įvertino atsakovas.

Teismas priėjo išvados, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjai sudarė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkte numatytą draudžiamą susitarimą, nes jie tiesiogiai susitarė dėl paslaugų kainos, t.y. užfiksavo, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ konkursinių pasiūlymų kaina bus didesnė, nei AB „Hidrostatyba“. Atsakovas teisingai kvalifikavo pareiškėjų veiksmus ir pagal Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 6 punktą, nes pareiškėjai pateikė suderintus pasiūlymus konkurse. Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui nebūtina atsakovui įrodinėti konkurencijos ribojimą šiuo susitarimu. Pareiškėjų konkursinių pasiūlymų suderinimas irgi riboja konkurenciją, nes AB „Panevėžio statybos trestas“ šiuo susitarimu atsisakė realiai konkuruoti konkurse, o tokios bendrovės realus dalyvavimas būtų sustiprinęs konkurenciją konkurse, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjų veiksmuose yra Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. numatyto pažeidimo sudėtis.

AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodytos baudžiamosios bylos iškėlimo faktas nepaneigia bylos įrodymais nustatytų aplinkybių, o ir pats pareiškėjas į teisėsaugos organus dėl pareiškėjui jau anksčiau žinomų aplinkybių kreipėsi gana vėlai, kas rodo, kad pareiškėjas prieš tai situaciją vertino visiškai kitaip, t.y. akivaizdus pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ paaiškinimų nenuoseklumas.

Teismas pripažino, kad atsakovas be pagrindo pareiškėjo veiksmus laikė padarytais sunkinančiomis aplinkybėmis ir savo poziciją pagrindė tokiais argumentais:

Pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. tais atvejais, kai draudžiami susitarimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Atsakovas pareiškėjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė įvykdyto pažeidimo slėpimą. Skundžiamame nutarime atsakovas nurodė, kad abi bendrovės tyrimo metu sąmoningai slėpė įvykdytą pažeidimą, pateikdamos paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms, o tai apsunkino tyrimo vykdymą.

Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Iš tyrimo bylos matyti, kad pareiškėjai pagal atsakovo užklausimus nustatytais terminais pateikdavo prašomą informaciją. Jokių vėlavimų arba informacijos nepateikimo tyrimo byloje neužfiksuota. Atsakovas tyrimo terminus pratęsdavo ne dėl pareiškėjų veiksmų, o dėl bylos apimties ir pan. Tai, kad atsakovo nuomone pareiškėjai teikė paaiškinimus prieštaraujančius nustatytoms bylos aplinkybėms negali būti laikoma sunkinančia aplinkybe, nes šiuo atveju nebuvo jokių aktyvių pareiškėjų veiksmų nukreiptų į pažeidimo slėpimą (dokumentų klastojimas, naikinimas ir pan.). Priešingai, atsakovui buvo pateikta praktiškai visa su konkursiniais pasiūlymais susijusi medžiaga, atsakovas turėjo galimybes paimti darbuotojų darbo kalendorius, nusikopijuoti kompiuterinę informaciją ir pan. Iš pareiškėjų darbuotojų negali būti atimta teisė dėstyti savus įvykių vertinimus ir jie nebūtinai turi sutapti Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pareiškėjų veiksmus laikyti pažeidimo slėpiniu ar kitomis jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Toliau teismas nurodė, kad nesant pagrindo pareiškėjams skirti baudų jas skaičiuojant procentais nuo bendrųjų metinių pajamų, bauda turėjo būti skirta Konkurencijos įstatymo nustatytos sankcijos ribose, t.y. nuo 3000 iki 100 000 Lt (Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d.). Kolegija keisdama baudos dydžius iš esmės sutiko su atsakovo vertinimais dėl pareiškėjų vaidmens draudžiamame susitarime ir parinkdama pareiškėjams baudų dydžius atsižvelgė į atsakovo taikytus procentinius dydžius. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį (susitarta dėl didelės vertės konkurso) baudos pareiškėjams teismas keitė į artimas sankcijoje numatytoms maksimalioms (Konkurencijos įstatymo 42 str.).

Įvertinęs AB „Panevėžio statybos trestas“ advokato dalyvavimo byloje trukmę ir AB „Panevėžio statybos trestas“ skundo dalinį tenkinimą, teismas prašymą dėl proceso išlaidų tenkino iš dalies (ABTĮ 44-45 str. str.).

Pareiškėjas AB „Hidrostatyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojantį susitarimų konkurencinėje rinkoje draudimus.

Įstatymų leidėjas, vadovaudamasis pasauline konkurencijos rinkoje praktika, nustatydamas Konkurencijos įstatyme galimybę drausti konkurenciją ribojančius susitarimus, iš bendrosios prekių ir paslaugų rinkos išskyrė konkurentų susitarimą dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose (5 str. 1 d. 6 p.). Šio pobūdžio susitarimams netaikoma įstatymo 5 str. 2 dalis, nustatanti, jog bet koks konkurentų susitarimas laikytinas ribojančiu konkurenciją. Įstatymų leidėjas, gindamas smulkų ir vidutinį verslą, nedraudžia tartis ir dalyvauti jungtinėmis pajėgomis (konsorciumas) stambių projektų įgyvendinime ir smulkiesiems ūkio subjektams, kurie nesusitarimo ir dalyvavimo skyriumi atitinkamame konkurse atveju nelaikomi pažeidusiais Konkurencijos įstatymą. Tarimasis dėl bendro dalyvavimo konkurse, kuris neriboja konkurencijos, nelaikomas draudžiamu susitarimu.

Ginčo atveju konkurse dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimo Klaipėdoje dalyvavo keturi konkurentai, iš kurių du buvo susitarusių ūkio subjektų grupės, tačiau Konkurencijos taryba jų nelaikė Konkurencijos įstatymo pažeidėjais. Suprantama, šie grupiniai konkurso dalyviai tarėsi ir dėl siūlytinos kainos bei kitų konkurso sąlygų, tačiau Konkurencijos taryba jų nebaudė, nors savo atsiliepime į skundus ir teigia, jog „[...] pats tarimosi faktas tarp konkurentų dėl vienokios ar kitokios kainos nustatymo yra laikomas draudžiamu ir ribojančiu konkurenciją, nepriklausomai nuo to, koks buvo šio susitarimo tikslas ir kokias pasekmes jis sukėlė.

Tokia Konkurencijos tarybos pozicija rodo, jog konkurso dalyviams taikomi skirtingi standartai, baudžiant tuos, kurie bendravo, bet nesusitarė ir nebaudžiant tų, kurie bendravo, susitarė ir sutartinai dalyvavo konkurse. Tai rodo, jog dalyvaujant konkursuose susitarimai ne visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją, o tik tais, kai realiai ribojama ar gali būti ribojama konkurencija

Iš to apeliantas daro išvadą, jog Konkurencijos taryba ir pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, nepagrįstai taikydami Konkurencijos įstatymo 5 str. 2 dalį šio įstatymo 1 dalies 6 punktui, kuriam 2-oji dalis netaikytina

Skunde taip pat nurodoma, kad įstatymų leidėjas į skirtingus punktus išskirdamas susitarimus prekių rinkoje (5 str. 1 d. 1 p.) ir susitarimus dalyvauti viešuose pirkimuose bei konkursuose (5 str. 1 d. 6 p.), sąmoningai atribojo tas skirtingai reguliuotinas sritis, todėl viešiesiems pirkimams, konkursams ir kitiems panašaus pobūdžio pirkimams 5 str. 1 d. 1 punktas netaikytinas.

Atsakovas Konkurencijos taryba taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 04 19 sprendimą ta dalimi, kuria teismas pakeitė Konkurencijos tarybos 2001 12 20 nutarimą Nr. 16/b dėl piniginių baudų skyrimo AB „Panevėžio statybos trestas“ ir AB „Hidrostatyba“ panaikinti. Pateikia tokius argumentus:

vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimus ūkio subjektams skiriama bauda nuo 3 000 iki 100 000 litų, o tais atvejais, kai išvardinti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė baudą tačiau neviršijanti 10 proc. Bendrųjų metinių pajamų.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 42 str., nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, aplinkybes, kurios švelnina ar sunkina ūkio subjekto atsakomybę, dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį bei kiekvieno ūkio subjekto įtaką. Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nustato atsakomybę sunkinančias aplinkybes: kliudymą vykdyti tyrimą, pažeidimo slėpimą, pažeidimo tęsimą nepaisant įpareigojimo jį nutraukti bei pažeidimo pakartotinumą. Visos be išimties šiame straipsnyje išvardintos aplinkybės susijusios su ūkio subjekto veiksmais po pažeidimo padarymo. Tuo tarpu Konkurencijos įstatymo 41 str., nurodo, kad baudos gali būti skiriamos iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų tuo atveju, kai pažeidimas buvo padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis. Taigi, apelianto nuomone, sisteminė Konkurencijos įstatymo 41 ir 42 str. analizė leidžia teigti, kad įstatymas numato dvejopo pobūdžio lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes - pažeidimo padarymo lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, atsiradusias po pažeidimo padarymo. Tokiu būdu, skiriant baudą turi būti įvertintos tiek pažeidimo padarymo lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, tiek ir atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, atsiradusios po pažeidimo padarymo. Sisteminė bei teleologinė įstatymo analizė, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pažeidimo padarymo lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis turėtų būti laikomos Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 1, 2, 4, 5 punktuose numatytos aplinkybės priklausomai nuo jų masto bei pobūdžio.

Jeigu būtų atsižvelgiama tik į 42 str. 3 dalyje numatytas sunkinančias aplinkybes, būtų pažeistas ir proporcionalumo principas, reikalaujantis, kad baudos dydis būtų adekvatus pažeidimo padarymo mastui bei pavojingumui.

Konkurencijos tarybos nutarime nurodomą, kad be sunkinančių aplinkybių, padarytų pažeidimo tyrimo metu, Konkurencijos taryba taip pat atsižvelgė į daugelį aplinkybių, leidžiančių pažeidimą kvalifikuoti kaip padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis.

Tyrimo metu buvo nustatytą, kad AB „Hidrostatyba“ šiame konkurse laimėjo 16 milijonų litų vertės objektą. Kadangi konkursą įmonė laimėjo neteisėtai, sudarydama draudžiamą susitarimą su pagrindiniu savo konkurentu, galima teigti, kad esant sąžiningai konkurencijai konkursą būtų įėjusi laimėti kita įmonė ir šių pajamų AB „Hidrostatyba“ būtų negavusi. Vadinasi, įmonė gavo 16 milijonų litų neteisėtų pajamų, kas sudaro apie 30 procentų visų įmonės 2000 m. metinių pajamų.

Konkurencijos tarybos nutarime taip pat pažymėta, kad konkurso dokumentų rengėjas buvo apskaičiavęs preliminarią kainą darbų, kuriems buvo paskelbtas nagrinėjamas konkursas. Pagrindinių konkurso dalyvių konkursinio pasiūlymo kainos buvo aukštesnės už konkurso dokumentų rengėjo daugiau nei vienu milijonu litų. Taigi, yra pagrindo teigti, kad konkurso rengėjui galėjo būti padaryta iki 1 mln. litų dydžio žala

Šias aplinkybes Konkurencijos taryba įvertino kaip sunkinančias pažeidimo padarymo aplinkybes, leidžiančias Tarybai skirti baudą adekvačią pažeidimo mastui ir pavojingumui įmonėms, didesnę nei įstatymu numatyta 100 000 litų riba

Pareiškėjas AB „Hidrostatyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą kuriuo išreiškia savo nesutikimą su šiuo skundu. Nurodo, kad Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde plečiamai aiškina atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas galutinis atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės Konkurencijos tarybai plečiamai aiškinti sunkinančias aplinkybes, ir suteikė jai teisę plečiamai aiškinti tik atsakomybę lengvinančias aplinkybes ( KĮ 42 str. 4 d. ). Konkurencijos tarybos paskaičiavimai dėl žalos dydžio nepagrįsti, nes Baltijos konsultacinės grupės, kuri atliko šiuos skaičiavimus 2001 12 01 dienos rašte Nr. 523 nurodomą kad „pagal Pasaulio banko pirkimo taisykles yra draudžiama konkurso dokumentuose pateikti bet kokias nuorodas apie būsimą paslaugų, pirkinių ar darbų kainą Todėl buvo parengtas papildomas priedas „Skaičiuojamoji statybos kaina“ (tik lietuvių kalba), kuris buvo pateiktas tik užsakovui. Pagal tarptautinę praktiką yra priimtą, kad tokio pobūdžio sustambinti paskaičiavimai gali būti atlikti 10-15% tikslumu“. Be to specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (konkurso rengėjo) 2001 11 29 dienos rašte Nr. 1/1580 nurodomą, kad „Pravedus konkursinių pasiūlymų vertinimus, jūsų bendrovės pateiktas konkursinis pasiūlymas buvo pripažintas kaip žemiausios kainos pasiūlymas, atitinkantis visus pagrindinius konkursinius reikalavimus“. Iš pateiktų raštų matyti, kad nei konkurso rengėjas, nei preliminarią kainą skaičiavusi grupė nemano, jog konkurso rengėjui galėjo būti padaryta iki vieno milijono litų žala.

Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde nurodė, kad „įmonė gavo 16 milijonų litų neteisėtų pajamų kas sudaro apie 30%) visų įmonės 2000 m. metinių pajamų“. 15,8 milijonų litų pajamų AB „Hidrostatyba“ gavo per dvejus metus, t.y. 2001 bei 2002 metais, todėl metinės pajamos, kurias gavo įmonė iš šio laimėto konkurso, sudaro ne apie 30%, o tik apie 15%. Pareiškėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie AB „Hidrostatyba“ apeliacinio skundo. Nurodė, kad svarstant Konkurencijos įstatymo projektą buvo atkreiptas dėmesys, jog rinkos subjektų konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus, turi specifiką todėl susitarimas kaip konkurenciją ribojantis veiksnys, negali būti iš pasiūlos-paklausos rinkos mechaniškai perkeltas į konkursinę aplinką, nes konkurso sąlygomis, kur vienas rinkos dalyvis gali būti nepajėgus pildyti visų konkurso sąlygų, ūkio subjektų tarimasis ir bendras dalyvavimas yra neišvengiamas. Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 dalies 6 punkte apibrėžtos susitarimo veikos kaip pažeidimai traktuojamos tik tada, kai yra tarimosi pasekmės (konkurencijos ribojimas), todėl nagrinėjamo ginčo atveju toks susitarimas negali riboti konkurencijos (kiti konkurso dalyviai nesaistomi susitarimo sąlygų), sukelti pasekmių, kurių buvimas yra būtinas pažeidimo kvalifikavimui. Nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju bendravimo tarp konkurso dalyvių (AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“) jie neneigė, tik nesutiko, kad tai konkurenciją ribojančios veikos. Konkurencijos taryba konkurencijos ribojimo fakto nenustatinėjo, o įrodinėjo tik bendravimo, susijusio su konkursu, faktus, kurių įstatymas nedraudžia

Konkurencijos taryba pateikė atsiliepimą į AB „Hidrostatyba“ apeliacinį skundą kuriuo prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, draudžianti ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimą nustatyti prekės kainas. To paties straipsnio 2 d. įtvirtina nuostatą, kad susitarimas dėl kainų nustatymo visais atvejais laikomas ribojančiu konkurenciją jei jis sudarytas tarp konkurentų. Sisteminė šių nuostatų analize leidžia daryti išvadą kad bet koks konkurentų susitarimas dėl kainų visais atvejais laikomas pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d.

Šiomis teisės normomis įstatymų leidėjas siekė uždrausti visus susitarimus, kurie gali apriboti konkurenciją rinkoje, nepriklausomai nuo to kokiu būdu ūkio subjektai ketina pateikti savo prekes ar paslaugas rinkoje. Aiškinant įstatymą būtina vadovautis bendrai priimtomis teisės doktrinoje taikomomis teisės aiškinimo taisyklėmis, viena kurių preziumuoja, kad įstatymų leidėjas nesiekia absurdiškų tikslų. Nėra nei ekonominio nei loginio pagrindo teigti, kad tuo atveju, kai konkurentai tariasi dėl kainų dalyvaudami konkurse, tokie veiksmai mažiau ribotų konkurenciją nei susitarimas dėl kainų pateikiant prekes į rinką kitais būdais. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju pirkėjas ar vartotojas įsigyja prekę ne rinkos kainą o tokia kaina, kurią nustato kartelio dalyviai, tad akivaizdu, jog tokių susitarimų poveikis konkurencijai yra vienodas. Tokiu atveju ir draudimas tokiems susitarimams turi būti vienodas. Taigi, aiškinant Konkurencijos įstatymo 5 str., įstatymo leidėjo valios negalima aiškinti niekaip kitaip, kaip tik siekimu uždrausti visus konkurentų susitarimus dėl kainų per še, nepriklausomai nuo to ar jie buvo sudaryti siekiant dalyvauti viešame konkurse, ar pateikiant prekes rinkoje kitais būdais.

Kolegija konstatuoja:

AB „Hidrostatyba“ ir LR konkurencijos tarybos apeliaciniai skundai atmetami.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėjas AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinio skundo nepateikė, tačiau padavė prašymą dėl prisidėjimo prie AB 'Hidrostatyba“ apeliacinio skundo. Prie apeliacinio skundo prisidedantys asmenys neturi teisės reikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ir pakeitimo pagrindų (ABTĮ 131 str. 1 d), tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina riek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (ABTĮ 136 str. 1 d.), nutartyje bus pasisakoma ir dėl teismo sprendimo AB 'Panevėžio statybos trestas“ atžvilgiu.

Konkurencijos taryba pripažino, kad pareiškėjai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 punktą numatantį, kad draudžiamas susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas, ir 6 punktą kuris draudžia konkurentų susitarimą dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose. Susitarimais pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 10 d. pripažįstami bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą kad tarp AB „Hidrostatyba“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo susitarimas nustatyti suderintas kainas konkurse dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtimo Klaipėdos m. Rimkų, Labrenciškių ir Kosmonautų gatvių rajonuose ir suderintos kainos buvo pateiktos konkursiniuose pasiūlymuose. Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Kolegija sutinka su sprendime pateiktu įrodymų vertinimu. Apeliantas nurodė, kad ekspertizės akto išvada dėl įrašų ekspertizei pateiktuose dokumentuose parašymo vieno asmens nėra kategorišką o tik tikėtina Tačiau teismas 2001 09 09 ekspertizės akto Nr. 11-2788 išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, sistemiškai, nesuteikdamas jai prioritetinės įrodomosios galios, įvertindamas ir priežastis, kodėl išvada dėl ekspertams užduotų klausimų yra tikėtina Ta aplinkybė, kad pagal pareiškėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimą iškelta baudžiamoji byla dėl komercinės paslapties paskelbimo, neįrodo, jog tarp pareiškėjų nebuvo susitarimo dėl suderintų konkursinių pasiūlymų pateikimo. Kaip matyti iš Tardymo skyriaus prie Panevėžio miesto VPK rašto (b.l. 105) baudžiamoji byla sustabdytą nenustačius kaltų asmenų. Pagal ABTĮ 58 str. 4 d. teismui yra privalomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Kitokių kontrargumentų teismo sprendime išdėstytam įrodymų vertinimui apeliantas nepateikė.

Apelianto tvirtinimas, kad tais atvejais, kai prekės (paslaugos) įsigyjamos konkurso būdu, Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. netaikomas, nes susitarimai dėl konkursų išskirti į atskirą- 6 punktą nepagrįstas, kadangi susitarimas nustatyti tam tikros prekės kainą riboja konkurenciją visais atvejais, nepriklausomai nuo prekės (paslaugos) pateikimo į rinką būdo.

Konkurentų susitarimas dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose išskirtas į atskirą punktą todėl, kad susitarimai nustatyti kainas tam tikroms prekėms (paslaugoms), kai jos įsigyjamos ne konkursuose ar viešajame pirkime, visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją (KĮ 5 str. 2 d.), o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems veiksmams numatyta išimtis ir šiame, punkte numatytas draudimas netaikomas, jeigu viešajam pirkimui, konkursui ar kitam panašaus pobūdžio piiidmui oficialiai pateikiamas bendras jungtinės veiklos ar kitos įstatymams neprieštaraujančios sutarties pagrindu parengtas pasiūlymas. Pareiškėjai tokio konkursinio pasiūlymo nepateikė (priešingai- pateikė atskirus suderintus pasiūlymus) todėl jiems minėta išimtis netaikoma

Apelianto manymu, 5 str. 1 dalies 6 punkte apibrėžtos susitarimo veikos kaip pažeidimai gali būti traktuojamos tik tada kai yra tarimosi pasekmės (konkurencijos ribojimas), todėl atsakovas turėjo nustatyti, kad dėl susitarimo buvo realiai apribota konkurencija kitiems konkurso i dalyviams, t.y., kad būtent dėl šio susitarimo jie nelaimėjo konkurso. Tačiau įstatymai tokių reikalavimų nekelia Pažymėtiną jog 5 str. 1 d. įtvirtinta nuostatą kad draudžiami visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją Ši nuostata taikoma ir minėtos dalies 6 punktui. Akivaizdu, kad pareiškėjai siekė riboti konkurenciją AB „Panevėžio statybos trestas“ nekonkuravo su AB 'Hidrostatyba“ ir dalyvavo konkurse tik todėl, kad padidintų pastarosios galimybes laimėti konkursą Realus AB '„Panevėžio statybos trestas“ dalyvavimas konkurse neabejotinai būtų sustiprinęs konkurenciją

Byloje esanti Konkurencijos įstatymo projekto svarstymo medžiaga (b.l. 106-151) nepatvirtina apelianto pozicijos, kad esant susitarimams, numatytiems 5 str. 1 d. 6 p., jų pripažinimui ribojančiais konkurenciją taikytini kitokie kriterijai. Pastabose ir išvadose dėl šio įstatymo projekto pasisakyta vien tuo aspektu, kad iš projekto neaišku, ar šis punktas taikytinas tik konkursams, ar ir kitokiems viešojo pirkimo .būdams. Sulyginus įstatymą ir svarstytą projektą matyli, kad būtent šiuo požiūriu ir buvo pakoreguotas projektas dėl ribojančių konkurenciją susitarimų, kai prekės įgyjamos konkurso ir kitais viešojo pirkimo būdais.

Kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl galimos žalos smulkiajam verslui bei valstybės ekonomikai, kadangi pagal ABTĮ 3 str. 2 d. teismas nevertina ginčijamų administracinių aktų bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, kad AB „Hidrostatyba“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjams sumažintos baudos.

Konkurencijos įstatymo 41 str. nustato, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė baudą tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.

Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą slėpė įvykdytą pažeidimą tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Konkurencijos taryba 2001 m. gruodžio 20 d, nutarime Nr.l6/b pripažino, kad pažeidimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, kadangi pareiškėjai sąmoningai slėpė padarytus pažeidimus, pateikdami paaiškinimus, prieštaraujančius tyrimo metu nustatytoms bylos aplinkybėms, kas apsunkino tyrimo vykdymą, ir todėl baudas pareiškėjams skyrė didesnes nei 100000 Lt, atsižvelgdama į jų bendrąsias metines pajamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtų veiksmų nepripažino kliudymu vykdyti tyrimą ir pažeidimų slėpimu, o kitų veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip kliudymas atlikti tyrimą ar pažeidimų slėpimas, nenustatė. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama teismo išvadą, kad pažeidimo nepripažinimas nėra jo slėpimas ar kliudymas atlikti tyrimą, tačiau pateikiama nuomonė, kad sunkinančiomis aplinkybėmis turėtų būti laikomos ir kitos aplinkybės, nurodytos Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d., į kurias turi būti atsižvelgiamą parenkant baudos dydį, o būtent: pažeidimu padarytos žalos dydis, pažeidimo trukmė, ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydis, kiekvieno ūkio subjekto įtaka pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

Sutikti su tokia pozicija nėra pagrindo. Apelianto nuomone, įstatymų leidėjas išskyrė atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios numatytos Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d., ir tuos atvejus, kai pažeidimai padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, prie kurių turi būti priskiriamos visos aplinkybės, numatytos Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d.. Savo nuomonę grindžia tuo, kad 42 str. 2 d. numatytos aplinkybės atsiranda tik po pažeidimo padarymo, o 41 str. 1 d. minimas pažeidimo padarymas sunkinančiomis aplinkybėmis, kas reiškią, jog šios aplinkybės turi egzistuoti pažeidimo padarymo metu. Toks skirstymas nėra priimtinas vien dėl to, kad kai kurios iš aplinkybių, numatytų Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d., gali būti ir pažeidimo darymo meti (pažeidimo tęsimas po įpareigojimo jį nutraukti, pažeidimo padarymas pakartotinai), ir priešingai - kai kurios 1 dalyje nurodytos aplinkybės gali paaiškėti po pažeidimo padarymo. Sunkinančios aplinkybės visais atvejais turi įtakos atsakomybės dydžiui, o ne pažeidimo kvalifikavimui, todėl jų atsiradimo momentas nėra svarbus.

Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. išvardinti visi veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, diferencijuojant skiriamos baudos dydį, tarp kurių atskiru punktu išskirtos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kas laikoma sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tokia straipsnio struktūra rodo, kad skiriant baudą neabejotinai turi būti vertinamos visos 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tačiau atsakomybę sunkinančiomis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios numatytos šio straipsnio 3 d.. Kitos aplinkybės reikšmingos, parenkant baudos dydį tarp 3000 Lt ir 100000 Lt (baudos ribos, nustatytos Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d.), o skirti baudą, viršijančiąsias ribas, galima tik tais atvejais, kai yra aplinkybės, numatytos Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. Atsakovui nesuteikta teisė plėsti sunkinančių aplinkybių5ąrašą, tokia galimybė numatyta tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių atžvilgiu (Konkurencijos įstatymo 42 str. 4 d.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pareiškėjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atitinkamai sumažino paskirtąsias baudas. Skirdamas baudas teismas tinkamai įvertino Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. nurodytas aplinkybes ir nustatė baudos dydžius, adekvačius padarytiems pažeidimams.

Dėl išdėstytų aplinkybių tenkinti atsakovo LR konkurencijos tarybos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi LR ABTĮ140 str. 1 d. 1 p. Kolegija

AB „Hidrostatyba“ ir LR konkurencijos tarybos apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis kasacine tvaiką neskundžiama.

 

Teisėjai

B.Janavičiutė

A.Taminskas

R.Piličiauskas