Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija iš posėdžio pirmininkės Nijolės Šidagienės, teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Indrei Adomėnaitei, dalyvaujant ,atsakovo atstovėms Linai Darulienei ,Linai Kasperavičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A.Kekiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo – AB „Lietuvos kuras“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Kekio individualiai įmonei dėl nutarimo panaikinimo ir

pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2000m.gruodžio 28d. nutarimą Nr. 18/b „Dėl AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII - 1099 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui“. Nurodo, jog nutarimas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Remtasi tyrimo metu gautų telefoninių skambučių tarp bendrovės vadybininko A.Jakučio ir įmonės savininko A.Kekio analize, tačiau A.Jakutis nėra, kaip tai numato Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, ūkio subjektas; nebuvo aiškintasi bendrovės darbo organizavimas bei atsakingų darbuotojų pareigos ir teisės, tuo tarpu pagal bendrovės administracijos darbo reglamentą už kainų politiką atsako direktoriaus pavaduotojas komercijai. Tarybos posėdyje nebuvo suteikta teisė tinkamai pasiaiškinti, nebuvo apklaustas ir V.Kapralovas, kurio iniciatyva pradėtas tyrimas.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo jog A.Jakutis buvo apklaustas kaip liudytojas, bet nebuvo traktuojamas kaip ūkio subjektas; jis galėjo, būdamas atsakingu asmeniu regione, veikti aktyviai formuodamas kainų politiką Naujoj oje Akmenėje, tai įrodo ir jo apklausa; pagal Konkurencijos įstatymo 3 str.10 dalį suderintais veiksmais laikomas ūkio subjektų elgesys rinkoje, kai galima numanyti, jog subjektai susitarė dėl tokio elgesio. AB „Lietuvos kuras „ ir A.Kekio įmonė yra vieninteliai konkurentai N.Akmenės rinkoje ir tai yra pakankamas motyvas derinti degalų kainas degalinėse. Suderintus veiksmus rodo ir tai, kad kainos kilo tuo pačiu metu, prieš tai buvo sinchroniškai skambinamasi telefonais. Bendrovei buvo žinoma apie tyrimą, ji galėjo paaiškinti tiek žodžiu, tiek raštu, buvo informuota apie posėdžio laiką ir vietą, apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma ir A.Karpalovui (b.1.49-52).

Atsakovo atstovės teisme skundo prašė netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiškino jog A.Kekio degalinėje kainos visuomet skyrėsi nuo aplinkinių degalinių ir visuomet buvo vienodos kaip ir AB „Lietuvos kuras“.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisme palaikė pareiškėjo skundą, neneigė jog skambindavo A.Jakučiui, bet tik dėl degalinių ar sandėlių nuomos.Jo degalinė yra labai maža, todėl jis paprasčiausiai prisitaiko prie „Lietuvos kuro“ kainų. Buvo atvejų, kada jis mažindavo kainas ir tada „Lietuvos kuras“ irgi mažindavo.

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu atsakovas buvo nubaustas 5000 Lt bauda už Konkurencijos įstatymo 5 str. ld. 1 punkto pažeidimą, t.y. užtai, jog nuo 2000m.sausio l d. iki birželio 30d. degalų kainos Naujoje Akmenėje esančiose degalinėse, priklausančiose AB „Lietuvos kuras“ bei A.Kekio individuliai įmonei, buvo vienodos, retai keičiamos ir aukštesnės nei kitose jų degalinėse, tuo buvo eliminuojama konkurencija, padaryta tiesioginė žala pirkėjams.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, kuriais siekiama nustatyti prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje surinkti įrodymai tvirtina, jog pareiškėjas su A.Kekio individualia įmone yra vieninteliai dviejų degalinių Naujoje Akmenėje savininkai, artimiausia yra už 15 kilometrų Ventos gyvenvietėje, todėl tokią geografinę rinką atsakovas pagrįstai apibūdino kaip vietinę. Kolegija mano, kad atsakovas surinko pakankamus įrodymus, kad, esant tokiai situacijai, tarp sinchroniško kainų kitimo (kilimo-tyrimo medžiagos t.I,l.ll) nurodytuoju laikotarpiu ir pareiškėjo atstovo (A.Jakučio) bei A.Kekio telefoninių pokalbių (t.I L.43-180,185-200,t.2,1.2-52,168-200,t.3,1.19-51) yra tiesioginis ryšy s, vertintinas kaip suderinti veiksmai. Pagal pareiginius nuostatus (adm.b.l.64-65) regiono vadybininkas-prekybos atstovas (koks buvo A.Jakutis) įgyvendina bendrovės prekių ir paslaugų kainų politiką savo pareigų srityje, teikia siūlymus dėl kainų (nuostatų p.2.6 ),todėl realu, kad jis jei ne privalėjo, tai bent turėjo galimybę imtis priemonių, kad regione kainų didinimas, kur tai yra įmanoma ,būtų sinchronizuojamas su konkurentais. Kad būtent taip buvo veikiama, įrodo A.Kekio IĮ operatorės R.Venskuvienės (t.I,b.l.24-25, A.Jakučio (t.I.b.1.29-30) apklausos. Nėra pagrindo laikyti, jog A.Jakutis atliekant tyrimą buvo traktuojamas kaip savarankiškas ūkio subjektas ar fizinis asmuo Konkurencijos įstatymo 3 str.4 dalies prasme jis laikytinas ūkio subjekto atstovu, turėjusiu įgaliojimus (galėjusiu) atlikti veiksmus, įstatymo 3 str.10 dalyje įvardintus kaip susitarimas.

Kolegija taip pat mano, kad priimant skundžiamą nutarimą procesinių normų pažeidimų nepadaryta. Pareiškėjui buvo žinoma apie atliekamą tyrimą jis turėjo galimybę svarstomu klausimu pateikti visus įmanomus atsikirtimus raštu ar žodžiu .

Įvertinus tai, kas išdėstyta ,yra pagrindo manyti, jog skundas nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.,88 str. 1d. 1p., 127 str. 1d.,

Konkurencijos tarybos 2000m.gruodžio 28d. nutarimą Nr. 18/b „Dėl AB „Lietuvos kuras“ ir A.Kekio individualios įmonės veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII - 1099 5 straipsnio 1 dalies 1 punktui“ palikti nepakeistą, o AB „Lietuvos kuras“ skundą - atmesti.

Dėl šio sprendimo per 14d. nuo jo paskelbimo dienos Vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduotas apeliacinis skundas.

 

Kolegijos pirmininkė Nijolė Šidagienė

Teisėjai

Laima Baltrūnaitė

Linas Žukauskas