Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininko S. Svaldenio,

teisėjų L. Baltrūnaitės ir L. Alechnavičiaus,

sekretoriaujant I. Pikutytei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams E. Puodžiukui, adv. V. Plėdžiui, adv. V. Zenevskiui,

atsakovo atstovėms J. Šovienei, E. Vitkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Specialios paskirties Akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ skundą atsakovui Konkurencijos Tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2000 06 15 nutarimą Nr. 8/b ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo nutarimas skirti pareiškėjui 100 000 Lt. baudą už Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. pažeidimą yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių argumentų:

1. Pareiškėjas yra natūrali monopolija ir valstybė, siekdama apginti vartotojų interesus yra priversta reguliuoti teikiamų paslaugų kainą. Valstybė pagal Kainų bei Energetikos įstatymus per Valstybinę kainų ir energetikos komisiją nustato maksimalią paslaugos kainą. Todėl Konkurencijos įstatymas santykyje su Kainų įstatymu ir Energetikos įstatymu konkuruoja kaip bendra ir speciali norma. Byloje turi būti taikomas ne Konkurencijos, o Kainų bei Energetikos įstatymai ir komisijai nustačius įstatymo pažeidimus medžiaga turi būti perduota prokuratūrai (Energetikos įstatymo 15 str. 7 d.). Pareiškėjas kaip natūrali monopolija objektyviai negali sudaryti konkurenciją ribojančių susitarimų. Atsakovas taikydamas Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., o ne perduodamas medžiagą Valstybinei kainų ir energetikos komisijai viršijo savo kompetenciją.

2. Atsakovas taikė įstatymą, kuris inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu negaliojo. Naujosios redakcijos Konkurencijos įstatymas įsigaliojo 1999 04 01, o tyrimo metu nustatyta, jog įstatymo pažeidimas įvykdytas 1998 09 01. Atsakovas pažeidė teisės principą, jog įstatymas atgal negalioja.

3. Pareiškėjo veikoje nėra teisės pažeidimo sudėties. Atsakovas turėjo vadovautis ir LR ATPK bendrosios dalies normomis, tačiau jomis nesivadovavo ir nenustatė pareiškėjo veikoje teisės pažeidimo sudėties. Byloje nėra įrodymų, kad AB „Utenos trikotažas“ buvo nepagrįstai suvaržyta galimybė veikti rinkoje. Pareiškėjas nebuvo įpareigotas taikyti kainos nuolaidą stambiam vartotojui.

4. Atsakovas pažeidė eilę procesinių normų:

4.1 Apie tai, kad pareiškėjui iškelta byla pareiškėjas buvo informuotas tik baigus tyrimą ir gavus tyrimo išvadas, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė tyrimo stadijoje būti išklausytam ir duoti paaiškinimus. Atsakovas pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d. savo nutarimą turėjo paremti tik tomis tyrimo išvadomis, dėl kurių asmuo turėjo galimybę duoti paaiškinimus tyrimo metu.

4.2 Atsakovas pažeidė Konkurencijos įstatymo 25 str. 6 d. numatyta bendrą 5 mėnesių terminą tyrimo pabaigimui, nes tyrimą pradėjo 1999 10 14, o pabaigė 2000 03 27 bei nėra duomenų apie tyrimo termino pratęsimą.

4.3 Atsakovas paskyrė nuobaudą pažeidžiant ATPK 35 str. 1 d. nustatytą nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminą.

4.4 Atsakovas nesivadovavo įstatymu ir nutarime nenurodė jo apskundimo tvarkos ir termino. Nutarimas nepasirašytas sekretorės.

Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Pagal Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d. šis įstatymas taikomas visiems ūkio subjektams, išskyrus šio įstatymo ar kitų įstatymų numatytas išimtis. Nei Kainų, nei Energetikos įstatymai tokių išimčių nenumato.

2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo taikyti kainų nuolaidas stambiems vartotojams ir tai turėjo daryti pagal Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Atsakovas vykdė konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolę ir tai nesikerta su Valstybinės kainų ir energetikos komisijos vykdoma kainodaros kontrole.

3. Pareiškėjas buvo nubaustas už trunkamą pažeidimą, kuris tęsėsi nuo 1999 03 23 iki 1999 10 01, kai paskutinį kartą buvo pritaikytos nesąžiningos kainos.

4. Pareiškėjas užimdamas dominuojančią padėtį rinkoje, pasinaudojo savo galia, kainas primetė nesąžiningai - jas susiejo su perėjimu prie alternatyvaus šilumos šaltinio ir visiškai neatsižvelgė į suvartotą energijos kiekį.

5. Pareiškėjas apie tyrimo eigą buvo informuotas 2000 02 10 raštu.bei buvo informuojamas telefonu, ką patvirtina pareiškėjo atsakymai į užklausimus. Pareiškėjui raštu buvo pranešta apie tyrimo išvadas, jis pateikė atsiliepimą į jas. Pareiškėjo prašymu į bylos nagrinėjimo posėdį buvo pakviestas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovas. Atsakovo nutarimas buvo priimtas remiantis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas ir dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus.

6. ATPK 35 str. nustatyti terminai yra bendro pobūdžio ir atsakovas nepažeidė Konkurencijos įstatymo nustatyto specialaus 3 metų termino.

7. ATPK 286 str. yra bendroji norma, o atsakovo nutarimų turinio, formos ir priėmimo tvarkos reikalavimus nustato specialios normos - atitinkami Konkurencijos įstatymo straipsniai bei Laikinasis Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos posėdžių reglamentas, pagal kurio 18 p. nutarimą pasirašo pirmininkas.

Skundas atmestinas.

Atsakovo 2000 06 15 nutarimu Nr. 8/b pareiškėjui už Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. pažeidimą paskirta 100 000 Lt bauda (b.l. 14-20). Nutarime atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas siekdamas išlaikyti savo monopolinę padėtį, apsunkindamas ūkio subjekto galimybes pereiti prie efektyvesnių alternatyvių energetikos šaltinių primetė nesąžiningas šiluminės energijos pirkimo kainas ir kitas sąlygas AB „Utenos trikotažas“ ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, t.y. draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. prie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi priskiria tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą.

Konkurencijos įstatymo (Nr. VIII-1099) 2 str. 1 d. nustato, kad šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Energetikos įstatyme bei Kainų įstatyme nenumatytos išimtys, kurių pagrindu pareiškėjui būtų netaikomas Konkurencijos įstatymas. Valstybės įgaliotos institucijos vykdomas energijos kainų reguliavimas neatleidžia energetikos įmonių nuo Konkurencijos įstatymo reikalavimų laikymosi. Pareiškėjas turėjo teisę taikyti kainų nuolaidas stambiems vartotojams, t.y. tam tikrose ribose galėjo laisvai nustatyti energijos kainą ir šioje apimtyje pareiškėjas turėjo laikyti Konkurencijos įstatymų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas užima dominuojančią padėtį šiluminės energijos tiekimo rinkoje Utenos mieste. Pareiškėjas ir AB „Utenos trikotažas“ 1998 09 11 sudarė šilumos energijos garu tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 501 bei šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 501a (tyrimo bylos 1. 57-60). Pagal sutarties Nr. 501 15 p. sutartis sudaryta neribotam laikui, o šalis norinti nutraukti sutartį raštu turi įspėti kitą šalį ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius. Sutarties 15 p. taip pat nustato, kad Vartotojas, informavęs apie sutarties nutraukimą netenka stambaus vartotojo statuso ir šiuo atveju atsiskaitymai už patiektą šilumos energiją su vartotoju vykdomi pagal kitiems vartotojams įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus tarifus bei šioje sutartyje numatyta tvarka. Analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir sutartyje Nr. 501a (sutarties 12 p.).

AB „Utenos trikotažas“ 1999 02 12 raštu pranešė, kad bendrovė planuoja 1999 m. III-IV ketvirtyje įsirengti savo šilumos šaltinį, kuris leis bendrovei atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo iš miesto šilumos tinklų, bei prašė 1998 09 01 sutartis Nr. 501 ir Nr. 501a laikyti negaliojančiomis nuo 1999 08 15 (tyrimo bylos 1. 7). Pareiškėjas į šį raštą atsakė 1999 02 17 raštu, kuriame nurodė, kad AB „Utenos trikotažas“ minėtų sutarčių pagrindu netenka stambaus vartotojo statuso bei nurodė, kad už šilumos energiją sunaudotą iki 1999 02 13 skaičiuos po 90,17 už vieną Gkal, o po 1999 02 13 - po 132 Lt už vieną Gkal (tyr. bylos 1. 8). Byloje esančios pažymos patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1999 02 13 iki 1999 10 01 už patiektą Akcinei bendrovei „Utenos trikotažas“ šiluminę energiją taikė 132 Lt/Gcal tarifą kai 1999 m. stambiems vartotojams taikė žymiai mažesnius tarifus (UAB „Utenos alus“ - 88,88 Lt/Gcal, AB „Mėsa“ - 91,88 Lt) (tyr. bylos 1. 53-54,107-117).

Konkurencijos įstatymas Nr. VIII-1099 įsigaliojo 1999 04 01 ir jo galiojimo metu Akcinei bendrovei „Utenos trikotažas“ ir toliau pareiškėjo buvo primetamos nesąžiningos šiluminės energijos kainos bei pirkimo sąlygos, todėl atsakovas teisėtai taikė Konkurencijos įstatymą įsigaliojusį 1999 04 01.

Atsakovas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. numatytą pažeidimą. Šį pažeidimą patvirtina minėtos sutarčių nuostatos, kuriomis pareiškėjas naudojosi ir jų pagrindu taikė nesąžiningas kainas, nes visiškai neatsižvelgė į sunaudojamos energijos kiekį.

Pareiškėjo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, jog Akcinei bendrovei „Utenos trikotažas“ buvo nepagrįstai suvaržyta galimybė veikti rinkoje, yra nesusijęs su skundžiamu nutarimu. Pareiškėjui buvo inkriminuotas pažeidimas pažeidžiantis Akcinės bendrovės „Utenos trikotažas“ kaip vartotojo teises, o ne kaip konkurento, nes pareiškėjas ir AB „Utenos trikotažas“ Konkurencijos įstatymo prasme veikia skirtingose rinkose (Konkurencijos įstatymo 3 str.). Akivaizdu, kad taikant žymiai didesnes kainas, nei kitiems analogiškiems vartotojams, Akcinės bendrovės „Utenos trikotažas“ interesai buvo pažeisti. Tai patvirtina pateiktas paskaičiavimas, kad AB „Utenos trikotažas“ nuo 1999 02 13 iki 1999 m. spalio mėn. mokėdama ankstesnę 90,17 Lt/Gcal kainą būtų sumokėjusi pareiškėjui 544 212,95 Lt mažiau, nei teko sumokėti pagal pareiškėjo taikytą tarifą (tyr. bylos 1. 95 ).

Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų neužtikrinę objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei nutarimo pagrįstumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Iš 1999 10 14 VKVTGT tyrimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 26 matyti, kad Akcinės bendrovės „Utenos trikotažas“ pareiškimo pagrindu nutarta atlikti tyrimą dėl SP AB „Utenos šilumos tinklai“ veikų atitikimo Konkurencijos įstatymui. Atsakovas 2000 02 10 užklausime pareiškėjui užklausimo pagrindu nurodė minėtą protokolą. 2000 04 03 raštu atsakovas nusiuntė pareiškėjui parengtą pranešimą dėl SPAB „Utenos šilumos tinklai“ veikų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. nuostatoms. Į šį pranešimą pareiškėjas 2000 04 19 pateikė savo paaiškinimus (tyr. bylos 1. 15-21, 132, 135-138).

Pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo, įtariamas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybę duoti paaiškinimus dėl tyrimo išvadų ir šia galimybe pasinaudojo. Tyrimo metu atsakovo 2000 02 10 užklausime pareiškėjui nebuvo nurodyti konkretūs tyrimo tikslai, kas iš dalies neatitinka Konkurencijos įstatymo 26 str. 4 d. reikalavimų, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas buvo pasibaigęs jau iki tyrimo pradžios.

Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nustato, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Atsakovas šio specialaus 3 metų termino nepažeidė.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nurodytiems motyvams pareiškėjo, skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. str.,

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Kolegijos pirmininkas S.Svaldenis

Teisėjai

L.Baltrūnaitė

L.Alechavičius