Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

DĖL AB „MAŽEIKIŲ NAFTA“ KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 3 PUNKTO PAŽEIDIMO

Atgal

Administracinė byla Nr. I9-407/2003 m.

SPRENDIMAS

2003 m. balandžio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų S. Svaldenio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), N. Šidagienės, H. Zaikauskaitės,
sekretoriaujant I. Pikutytei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams S. Ilakiui, adv. V. Kumpai, adv. Š. Keserauskui,
atsakovo atstovėms L. Darulienei, L.Kasperavičienei,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovams D. Normantui, adv. E. Morkūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Klevo lapas“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo 2000 07 10 nutarimą Nr. 11/b (toliau - ir Nutarimas).
Pareiškėjas nurodė šias aplinkybes ir argumentus:
1. Nutarimo turinys neatitinka Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 (toliau - ir Įstatymas) 36 str. 2 d. reikalavimų. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, Konkurencijos taryba, konstatuodama, kad AB „Mažeikių nafta“ atliko teisės pažeidimą, rėmėsi netinkamais teisės aktais. Antra, AB „Mažeikių nafta“ veiksmuose nėra, o todėl Konkurencijos taryba neįrodė, teisės pažeidimo, kuriuo kaltinama AB „Mažeikių nafta“, sudėties, dėl ko, AB „Mažeikių nafta“ atlikti veiksmai negali būti laikomi priešingais teisei.
2. Priimdama Nutarimą, Konkurencijos taryba rėmėsi jos atlikto tyrimo medžiaga. Nutarime nurodoma, kad tiriamasis laikotarpis apėmė 1997-1999 metus. Didžiąją šio laikotarpio dalį Lietuvos Respublikoje galiojo 1992 m. rugsėjo 15 d. konkurencijos įstatymas Nr. 1-2878 (toliau vadinamas „1992 m. Konkurencijos įstatymu“). Naujasis Konkurencijos įstatymas, priimtas 1999 m. kovo 23 d., įsigaliojo tik 1999 m. balandžio 2 d. Konkurencijos taryba savo Nutarime neatsižvelgė į šią įstatymų galiojimo specifiką ir taikė konkurencijos teisės normas, kurios negaliojo Nutarime nagrinėjamų veiksmų atlikimo metu.
3. Apibrėždama atitinkamą rinką bei nustatydama AB 'Mažeikių nafta“ dominavimą joje, Konkurencijos taryba rėmėsi 1999 m. Konkurencijos įstatymu, 2000 m. vasario 24 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ bei 2000 m. gegužės 17d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“. Pastarieji du teisės aktai Konkurencijos tarybos tiriamuoju laikotarpiu iš viso negaliojo, o, kaip jau minėta, 1999 m. Konkurencijos įstatymas įsigaliojo tik nuo 1999 m. balandžio 2 d. Todėl atitinkama rinką AB „Mažeikių nafta“ padėtis bei veiksmai rinkoje iki šios datos negalėjo būti analizuojami pagal 1999 m. Konkurencijos įstatymą, o turėjo būti vertinami remiantis 1992 m. Konkurencijos įstatymu
4. Kaip nurodyta Nutarime (p. 5, 4 dalis), Konkurencijos taryba, vertindama AB „Mažeikių nafta“ atliktus veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą išnagrinėjo sutartis, sudarytas 1999 metais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš visų Konkurencijos tarybos nagrinėtų sutarčių, tik viena - 1999 m. spalio 11 d. sutartis Nr. 99-879 B su UAB „Shell Lietuva“ - buvo sudaryta tuo metu, kai jau galiojo 1999 m. Konkurencijos įstatymas. Visos kitos sutartys buvo sudarytos iki 1999 m. Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo, todėl jų atžvilgiu negalima taikyti šio Konkurencijos įstatymo.
4. Konkurencijos tarybos padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir remiantis 1999 m. Konkurencijos įstatymu, kuriuo, neatsižvelgdama įjo galiojimo specifikos, vadovavosi Konkurencijos taryba.
5. Atsakovas savo nutarime neįrodė teisės pažeidimo sudėties elementų, o būtent: teisės pažeidimo subjekto, šio subjekto kaltės bei veiksmų pažeidžiančių įstatymo 9 str. 1 d. 1 punktą.
6. Konkurencijos taryba neteisingai nustatė teisės pažeidimo subjektą. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo subjektu gali būti tik ūkio subjektas, užimantis dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje. Nustatydama AB „Mažeikių nafta“ dominavimo faktą Konkurencijos taryba turėjo apibrėžti atitinkamą rinką nustatyti joje veikiančius ūkio subjektus bei įrodyti AB „Mažeikių nafta“ dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje. Atlikdama tyrimą Konkurencijos taryba neteisingai apibrėžė atitinkamą rinką (tiek prekių rinkos, tiek geografinės rinkos požiūriu) ir klaidingai įvertino AB „Mažeikių nafta“ užimamą padėtį atitinkamoje rinkoje.
7. Konkurencijos taryba neteisingai nustatė prekių rinką. 1999 m. Konkurencijos įstatymas, kuriuo vadovavosi Konkurencijos taryba, apibrėžia prekės rinką kaip visumą prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Vertindama prekių rinką Konkurencijos taryba vadovavosi savo pačios 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintais „Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ (toliau vadinami „Paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“), tačiau neatsižvelgė į savo pačios priimto dokumento turinį, dėl ko buvo padarytos neteisingos išvados, o būtent:
7.1 Konkurencijos įstatymas reikalauja, kad prekių pakeičiamumas būtų vertinamas pirkėjų požiūriu. Kaip galima spręsti iš Nutarimo bei Pranešimo tekstų, Konkurencijos taryba pirkėjais laikė galutinius AB „Mažeikių nafta“ parduodamos produkcijos vartotojus. Tačiau tokia Konkurencijos tarybos pozicija prieštarauja tiek Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies turiniui, tiek Konkurencijos tarybos priimtiems Paaiškinimams dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, kurie aiškiai apibrėžia, kad šiuo atveju pirkėjais, kurių požiūris yra svarbus pakeičiamumui nustatyti, yra ne vartotojai, o ūkio subjektai, užsiimantys didmenine naftos produktų prekyba. Akivaizdu, kad ūkio subjektų vertinimas dėl prekių pakeičiamumo yra skirtingas nei vartotojų vertinimas, kadangi pirmiesiems nereikia spręsti klausimų ar dyzelis gali pakeisti benziną ar žemesnio oktaninio skaičiaus benzinas tiks varikliui, pritaikytam aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinui, ar benziną gali pakeisti dujos ir pan. Atsižvelgiant į tai, prekės rinka pirkėjo požiūriu turėtų būti apibrėžta plačiau, nei apibrėžė Konkurencijos taryba, o būtent, kaip didmeninė automobilinių degalų rinka apskritai, į kurią įeitų įvairaus oktaninio skaičiaus benzinai, dyzelinis kuras bei dujos.
7.2 Net ir vertindama prekių pakeičiamumą galutinio vartotojo požiūriu, Konkurencijos taryba nepagrįstai neįtraukė į vieną prekės rinką automobilinių dujų. Nutarime benzino pakeičiamumo dujomis klausimas iš viso nėra minimas, o Pranešimo tekste toks pakeičiamumas laikomas negalimu dėl to, kad tai „reikalauja papildomų investicijų“, o „be to, benzino kainos yra kelis kartus didesnės už automobilinių dujų kainas“. Tačiau šie argumentai ne paneigia, o greičiau patvirtina teiginį, kad benzinas ir dujos yra tinkami tarpusavio pakaitalai pagal savo savybes, naudojimą ir kainas: dujų ir benzino naudojimo paskirtis sutampa, savybių skirtumai lengvai pašalinami atlikus palyginus nedideles investicijas, o kainų skirtumas, priešingai negu mano Konkurencijos taryba, tik dar labiau paskatina pakeičiamumą, nes atliktos investicijos greitai atsiperka.
7.3 Konkurencijos taryba, teigdama, kad „pirkėjo požiūriu benzinas, kaip ir dyzelinis kuras, neturi artimų pakaitalų ir pagal savo savybes, panaudojimą ir kainą negali būti lengvai pakeičiamas kitu naftos produktu“, nepateikia jokios analizės ar argumentų, kurie pagrįstų šį teiginį nors tai numato pačios Konkurencijos tarybos patvirtinti Paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (žr. šių Paaiškinimų III skyriaus I skirsnį). Toks Konkurencijos tarybos požiūris leidžia teigti, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neobjektyviai.
8. Konkurencijos taryba neteisingai apibrėžė geografinę rinką. Tikslus geografinės rinkos nustatymas yra ypatingai svarbus, nes tokiu būdu išaiškinamas konkuruojančių ūkio subjektų skaičius tam tikroje teritorijoje, o subjektų skaičius bei jų užimamos rinkos dalys lemia, ar kuris nors ūkio subjektas bus pripažintas dominuojančiu, ar rinką reikės vertinti kaip labai konkurencingą. Nutarime Konkurencijos taryba daro išvadą, kad geografinė rinka yra apibrėžiama kaip nacionalinė rinka, remdamasi dviem argumentais: pirmą galiojančiais importo apribojimais, antrą nedidele importo apimtimi. Tokia pozicija patvirtiną, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino egzistuojančias modernios ekonomikos realijas bei teisines bylos aplinkybes. Konkurencijos tarybos pateiktas geografinės rinkos apibrėžimas yra nepagrįstai siauras ir rodo klaidingą Lietuvos ūkio subjektų vaidmens pasaulinėje prekybos naftos produktais sistemoje suvokimą. Iš tiesų, AB „Mažeikių nafta“ negali būti vertinama izoliuotai nuo aplinkinių valstybių teritorijose veikiančių naftos perdirbimo įmonių, kadangi taip jų vyksta konkurencinė kova. Tai reiškia, kad geografinės rinkos ribos siekia gerokai toliau nei Lietuvos valstybės sienos.
8.1 Iš Nutarimo teksto nėra aišku, apie kokius importo apribojimus kalba Konkurencijos taryba. Iš tiesų Konkurencijos taryba nenurodė nei vienos iš Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo išvardytų (žr. 22, 23, 24 punktus) kliūčių, izoliuojančių Lietuvos teritoriją nuo aplinkinių teritorijų. Dar daugiau, jeigu Konkurencijos taryba būtų atlikusi bent kiek išsamesnę aplinkybių analizę, tai būtų įsitikinusi, kad jokių reikšmingų barjerų ir nesama: Lietuvoje naftos produktų kainos nėra reguliuojamos, nėra nustatomos kvotos ar tarifai, ribojantys naftos produktų prekybą arba gamybą, naftos produktams nėra taikomi jokie specifiniai techniniai standartai, užkertantys kelią importinei produkcijai, jokiems ūkio subjektams nėra suteiktos išimtinės ar specialiosios teisės gaminti, importuoti ar prekiauti naftos produktais. Taip pat reikia pažymėti, kad įvežant naftos produktus iš daugelio aplinkinių valstybių (išskyrus Rusiją bei Baltarusiją) nėra taikomi importo muitai, kadangi su šiomis valstybėmis galioja laisvos prekybos sutartys (sąrašas valstybių, su kuriomis galioja laisvos prekybos sutartys, pateikiamas kaip Priedas Nr. 6). Tai akivaizdžiai įrodo neteisingus Konkurencijos tarybos teiginius apie naftos produktams nustatytą 15 procentų muitą (žr. Pranešimo 5 punkto 4 pastraipą) bei apie „muito naftos produktams įvedimą ir jo laipsnišką didinimą“ (žr. Nutarimo 2 punkto „Dėl dominuojančio padėties nustatymo“ 4 pastraipą).
8.2 Nedidelė importo apimtis, kurią nurodo Konkurencijos taryba savo Nutarime, dar nepatvirtina siauro geografinės rinkos apibrėžimo. Kaip teigiama pačios Konkurencijos tarybos patvirtintų Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 24.6 punkte, „tai, kad nėra pirkimų ar prekybos srautų iš kitų šalių, nebūtinai reiškia, kad rinka yra nacionalinė [...]“, nes „prieš nusprendžiant, jog atitinkama geografinė rinka yra nacionalinė, reikia nustatyti kliūtis, izoliuojančias nacionalinę rinką“. Kaip vieną pagrindinių kliūčių, trukdančių pirkti iš kitų teritorijų, Paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo nurodo transportavimo kaštus. Tačiau, pati Konkurencijos taryba savo Nutarime pripažįsta, kad „transporto išlaidos benzino savikainoje yra nežymios (vidutiniškai apie 2 procentus) [...]“ (žr. Nutarimo 1 punkto „Dėl atitinkamos rinkos“ 5 pastraipą), todėl to negalima laikyti kliūtimi, izoliuojančia nacionalinę rinką. Kadangi kitų kliūčių Konkurencijos taryba nenurodė, o, kaip liudija (i) punkte išdėstyti faktai, jų ir nėra, tai vien tik iš importo apimčių negalima spręsti apie geografinės rinkos apribojimą nacionaline rinka.
8.3 Teiginį, kad geografinės rinkos ribos yra platesnės nei Lietuvos teritoriją patvirtina ir AB „Mažeikių nafta“ pardavimų geografija bei eksporto apimtys. Pareiškėjas pažymi, kad daugiau kaip du trečdaliai bendrovės produkcijos yra parduodama užsienio šalyse, kas akivaizdžiai suponuoja platesnį geografinės rinkos apibrėžimą.
8.4 Nei Nutarime, nei Pranešime Konkurencijos taryba detaliai neanalizuoja pagrindinio geografinės rinkos apibrėžimo kriterijaus, kuris yra nurodytas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje, o būtent - ar ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis. Dar daugiau, kaip galima spręsti iš Nutarimo, Konkurencijos taryba neteisingai aiškina minėto straipsnio turinį bei prieštarauja jos pačios priimtiems Paaiškinimams dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo. Akivaizdus to pavyzdys yra Nutarimo 1 punkto „Dėl atitinkamos rinkos“ 5 pastraipa, kur Konkurencijos taryba daro išvadą, kad „visi pirkėjai visoje Respublikos teritorijoje susiduria su pakankamai vienodomis konkurencijos sąlygomis“. Tokia išvada leidžia Konkurencijos tarybai manyti, kad atitinkamos rinkos geografinės ribos sutampa su Lietuvos teritoriją nors apie konkurencijos sąlygas už Lietuvos teritorijos ribų nėra net užsimenama. Be to, neaišku, kodėl Konkurencijos taryba vertina konkurencijos sąlygas, su kuriomis susiduria pirkėjai, juk turėtų būti vertinamos konkurencijos sąlygos, su kuriomis susiduria naftos produktų gamintojai. Tokia išvada darytina pagal Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 20 punktą kuriame Konkurencijos taryba nurodo, kad iš pradžių ji apytiksliai apibrėš palyginti nedidelę geografinę teritoriją kurioje veikia „nagrinėjami ūkio subjektai“, kurių konkurencijos sąlygos ir yra lyginamos. Pagal to paties dokumento 5 punktą nagrinėjamais ūkio subjektais turėtų būti laikoma AB „Mažeikių nafta“ bei jos konkurentai (naftos perdirbimo įmonės), bet jokiu būdų ne jos produktų pirkėjai. Akivaizdu, kad, pasirinkdama neteisingą vertinimo kriterijų, Konkurencijos taryba negalėjo tinkamai apibrėžti geografinės rinkos. Be to, Nutarimo tekstas duoda pagrindą teigti, kad Konkurencijos taryba iš viso nevertino konkurencijos sąlygų už Lietuvos teritorijos ribų, kas savo ruožtu leidžia daryti prielaidą, jog tyrimas galėjo būti atliktas vienpusiškai ir neobjektyviai.
8.5 Galima teigti, kad geografinės atitinkamos rinkos ribos turi apimti bent jau visas valstybes, su kuriomis Lietuva yra sudariusi laisvos prekybos sutartis. Dar daugiau, į geografinės rinkos ribas turėtų būti įtraukta Baltarusijos bei dalies Rusijos teritorijos, nepaisant to, kad iš šių valstybių importuojamiems naftos produktams taikomas 15 procentų muitas (šis muitas netaikomas automobilinėms dujoms), kadangi šių valstybių naftos perdirbimo įmonėms dėl valstybinio reguliavimo žalia nafta parduodama žemesnėmis kainomis nei AB „Mažeikių nafta“, o tai lemia, kad šių įmonių produkcija yra pigesnė nei AB „Mažeikių nafta“.
8.6 Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 5 punktas nurodo, kad pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Atsižvelgiant į tai, kad geografinės rinkos ribos yra gerokai platesnės nei Lietuvos teritorija, galima daryti dar vieną išvadą - AB „Mažeikių nafta“ konkurentais tokioje geografinėje rinkoje reikia laikyti ne ūkio subjektus, užsiimančius didmenine naftos produktų prekyba bei importu, kadangi šie ūkio subjektai yra AB „Mažeikių nafta“ klientai, o kitas naftos perdirbimo gamyklas, kurios kartu su AB „Mažeikių nafta“ konkuruoja atitinkamoje rinkoje dėl pirkėjų (didmenininkų).
9. Konkurencijos taryba nepagrįstai pripažino AB „Mažeikių nafta“ dominuojančiu ūkio subjektu. Tiek 1992 m. Konkurencijos įstatymas, tiek 1999 m. Konkurencijos įstatymas dominuojančią padėtį rinkoje apibrėžė panašiai, akcentuodami galėjimą daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje (žr. 1992 m. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį bei 1999 m. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį).
9.1 Konkurencijos taryba galėjo pripažinti AB „Mažeikių nafta“ dominuojančiu ūkio subjektu tiktai tinkamai apibrėžusi atitinkamą rinką. Kadangi, kaip įrodo aukščiau pateikti argumentai, Konkurencijos taryba padarė esmines klaidas pateikdama tiek prekių, tiek geografinės rinkos apibrėžimus, tai ji negalėjo teisingai įvertinti AB „Mažeikių nafta“ padėties atitinkamoje rinkoje. Konkrečiai imant, apsiribojus tik nacionaline rinka ir tuo pačiu atmetus visas naftos perdirbimo įmones kaip AB „Mažeikių nafta“ konkurentes, buvo neteisingai paskaičiuota AB „Mažeikiu nafta“ užimama rinkos dalis, kuri toliau buvo naudojama kaip pagrindinis dominavimą įrodantis argumentas. Iš tiesų, pritaikius šiame skunde pateiktą geografinės rinkos apibrėžimą AB „Mažeikių nafta“ pardavimai tikrai neperžengs 40 procentų rinkos dalies ribos, kuri yra svarbi vertinant dominuojančią padėtį. Konkretų užimamos rinkos dalies dydį galėjo parodyti išsamus rinkų tyrimas, kurį privalėjo atlikti, bet neatliko, Konkurencijos taryba.
9.2 Pripažindama AB „Mažeikių nafta“ dominuojančiu ūkio subjektu, Konkurencijos taryba rėmėsi 1999 m. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta dominavimo prezumpcija, kuri taikoma tuo atveju, kai ūkio subjekto rinkos dalis yra didesnė nei 40 procentų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo apėmė laikotarpius (1997 - 1999 metai), kada galiojo 1992 m. Konkurencijos įstatymas, nenumatęs dominavimo prezumpcijos, reikia daryti išvadą, kad tokios prezumpcijos taikymas buvo nepagrįstas, ir Konkurencijos taryba, pareiškėjo manymu, privalėjo atlikti detalesnę analizę bei pateikti įrodymus dėl ūkio subjekto dominavimo, bet to nepadarė,
9.3 Nepriklausomai nuo aukščiau minėtos prezumpcijos taikymo, Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė arba netinkamai atsižvelgė į daugelį kitų faktorių, kurie paneigia AB „Mažeikių nafta“ dominavimo faktą net ir tuo atveju, jeigu AB „Mažeikių nafta“ užimamos rinkos dalis viršytų 40 procentų (taip atsitiktų tik tada, jeigu geografinė rinka būtų nepagrįstai susiaurinta iki nacionalinės rinkos, o AB „Mažeikių nafta“ konkurentais būtų laikomos įmonės, importuojančios naftos produktus). Visus šiuos faktorius Konkurencijos taryba yra pati nurodžiusi savo 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintuose „Konkurencijos tarybos paaiškinimuose dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau - ir „Paaiškinimai dėl dominuojančios padėties nustatymo“). Šių paaiškinimų 10 punkte Konkurencijos taryba pripažįsta, kad ūkio subjekto užimama rinkos dalis nėra vienintelis ir neginčijamas jo dominavimo kriterijus. Dar daugiau, 15 šio dokumento punkte teigiama, kad „ūkio subjektas, nors ir turėdamas didelę atitinkamos rinkos dalį, šioje rinkoje gali nedominuoti, jeigu nėra kliūčių (arba jos yra mažos) kitiems ūkio subjektams įeiti į atitinkamą rinką ir veiksmingai konkuruoti su veikiančiu rinkoje ūkio subjektu“. Pažymėtina, kad dauguma iš toliau Paaiškinimuose nurodytų veiksnių, kuriuos Konkurencijos taryba laiko svarbiais dominavimui nustatyti, aiškiai prieštarauja Konkurencijos tarybos išvadai dėl AB „Mažeikių nafta“ dominuojančios padėties, o Nutarime pateikiamos įėjimo į rinką kliūtys yra menamos:
9.3.1 nors Konkurencijos taryba aiškiai nenurodo, apie kokių „griežtesnių prekybos taisyklių naftos produktais“ įvedimą ji kalba savo Nutarimo 2 punkto 4 pastraipoje, tačiau šiuo metu galiojančios Prekybos naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1107, neturi nieko bendro su AB „Mažeikių nafta“ padėtimi rinkoje, kadangi jos reglamentuoja didmeninę ir mažmeninę prekybą naftos produktais, o ne naftos produktų importą į Lietuvą;
9.3.2 muitinio įvertinimo kainų nustatymas, kurį mini Konkurencijos taryba, negali būti laikomas įėjimo į rinką kliūtimi, kadangi ši procedūra, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 751, galiojusiu nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 2000 m. balandžio 1 d., realiai neveikė, nes per visą šį laikotarpį kainos buvo nustatinėjamos vos šešis kartus ir daugumoje atvejų jos būdavo nustatomos mažesnės nei AB „Mažeikių nafta“ parduodamos produkcijos kainos;
9.3.3 Konkurencijos tarybos minimų muitų buvimas taip pat negali būti laikomas kliūtimi įeiti į rinką, kadangi, kaip jau nurodyta, muitas naftos produktams yra taikomas tik įvežant naftos produktus iš Rusijos ar Baltarusijos, o su dauguma kitų valstybių-eksportuotojų (Lenkija, Latvija, Suomija, Norvegija ir kt.) yra sudarytos laisvos prekybos sutartys, numatančios nulinį importo muito tarifą;
9.3.4 Konkurencijos taryba nurodo AB „Mažeikių nafta“ finansinius resursus kaip dominavimą patvirtinantį faktorių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju laikotarpiu, o ypač 1999 metais, AB „Mažeikių nafta“ patyrė didžiulius nuostolius, bendrovės finansinė padėtis liudija visiškai priešingą faktą; dar daugiau, daugumos pagrindinių AB „Mažeikių nafta“ konkurentų (tarptautinės kompanijos Shell, Statoil, Nešte ir kt.) finansinė padėtis ir resursai yra žymiai geresni, dėl ko jie turi pranašumą prieš AB „Mažeikių nafta“;
9.3.5 neišnaudojamas AB „Mažeikių nafta“ gamybinis potencialas, į kurį nurodą duoda Konkurencijos taryba savo Nutarime, nesudaro bendrovei papildomų galimybių didinti savo rinkos dalies Lietuvos teritorijoje, kurią nagrinėja Konkurencijos taryba, kadangi Lietuvos poreikiams net ir dabar išnaudojami pajėgumai yra per dideli;
9.3.6 AB „Mažeikių nafta“ neturi absoliučių pranašumų, kurie yra laikomi įėjimo į rinką kliūtimi (žr. Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 18 punktą), nes joks valstybinis reguliavimas (18.1 punktas) nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neriboja konkurentų skaičiaus rinkoje (naftos produktų importo licencijos išduodamos neribotam skaičiui ūkio subjektų, nėra nustatytų jokių importo kvotų, techninių normų ar standartų, ribojančių įėjimą į rinką), bendrovė neturi tokių esminių gamybos išteklių (18.2 punktas), kokių neturėtų konkuruojančios naftos perdirbimo įmonės; o taip pat nedisponuoja jokiomis intelektinės nuosavybės teisėmis, kurios suteiktų jai pranašumą prieš konkurentus. Dar daugiau, absoliučius pranašumus turi būtent AB „Mažeikių nafta“ konkurentės - naftos perdirbimo įmonės, kadangi dauguma iš jų turi savo žinioje esminius gamybos išteklius (kompanijos Shell, Lukoil, Statoil pačios išgauna naftą);
9.3.7 AB „Mažeikių nafta“ neturi strateginių pranašumų (žr. Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 19 punktą) prieš konkurentus, kadangi AB „Mažeikių nafta“ finansavimo galimybės, atsižvelgiant įjos finansinę būklę, yra blogesnės nei pagrindinių jos užsienio konkurentų jau veikiančių rinkoje ar galinčių į ją įeiti;
9.3.8 AB „Mažeikių nafta“ pagrindinių konkurentų (Lukoil, Shell, Statoil, Nešte) vertikaliosios integracijos laipsnis (žr. Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 14, 20.1 punktus) yra žymiai didesnis nei AB „Mažeikių nafta“, kadangi šie naftos produktų gamintojai turi savus žaliavų šaltinius (Lukoil, Shell, Statoil), specialų transportą (pavyzdžiui, Nešte kompanija turi didelę laivų flotilę), o taip pat platinimo tinklus tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse valstybėse, patenkančiose į geografinę rinką dėl ko jie bet kada gali atsisakyti AB „Mažeikių nafta“ produkcijos ir pardavinėti savąją.
10. Konkurencijos taryba savo Nutarime nepateikė jokių argumentu, įrodančių AB „Mažeikių nafta“ kaltę dėl menamai padaryto teisės pažeidimo. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis aiškiai nurodo, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti pateikti „pažeidėjo kaltės įrodymai“ - t.y., nustatyta subjektyvinė teisės pažeidimo pusė. Kaltės, kaip neatskiriamo teisės pažeidimo elemento, įrodymo būtinumą patvirtina ir teismų praktika. Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje UAB „Sirowa“ byloje konstatavo, kad „teismai neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, ignoruodami tą faktą, kad, taikant administracinę atsakomybę, teisės pažeidėjo kaltė nėra preziumuojama, o jo kaltę, taip pat ir kitus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, turi įrodyti atitinkama valstybės institucija [...]“. Šiuo atveju tokia institucija turi būti laikoma Konkurencijos taryba. Įrodinėjimo naštos riba privalo būti nubrėžiama labai aiškiai: ne AB „Mažeikių nafta“ privalo įrodinėti savo atliktų veiksmų nekaltumą, o Konkurencijos taryba privalėjo pateikti įrodymus, kad Nutarime minimi AB „Mažeikių nafta“ veiksmai yra kalti ir prieštaraujantys Konkurencijos įstatymui. Kadangi to nebuvo padaryta, tai AB „Mažeikių nafta“ negali būti laikoma įvykdžiusi teisės pažeidimą.
11. Konkurencijos taryba neįrodė objektyvinės teisės pažeidimo pusės, t.y., -veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Sis punktas draudžia dominuojantiems ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (t.p. žr. Nutarimo 3 punktą „Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.“). Be AB „Mažeikių nafta“ dominavimo fakto, Konkurencijos taryba, pateikdama tokius kaltinimus, turėjo įrodyti dar keletą aplinkybių:
(i) nagrinėjamų sutarčių panašumą,
(ii) diskriminacinį sutarčių sąlygų pobūdį,
(iii) skirtingų konkurencijos sąlygų ūkio subjektams sudarymą.
12. Konkurencijos taryba savo Nutarime analizavo keletą Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo epizodų, kurių kiekvienas turėjo būti įrodytas. Pateikiami argumentai akivaizdžiai paneigia Konkurencijos tarybos teiginius dėl AB „Mažeikių nafta“ atliktų veiksmų, kuriems taikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimas. Argumentai pateikiami atskirai pagal kiekvieną menamo pažeidimo epizodą, nurodytą Konkurencijos tarybos Nutarime. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokie argumentai galėtų būti ir nepateikiami, kadangi AB „Mažeikių nafta“ neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje ir negali būti laikoma analizuojamo pažeidimo subjektu.
12.1 Visų pirma, Konkurencijos taryba nagrinėja epizodą, kai AB „Mažeikių nafta“ pradėjo taikyti naują naftos produktų kainų nustatymo politiką, imdama už pagrindą pasaulines kainas, spausdinamas PLATT'S kainų biuleteniuose. Konkurencijos taryba nurodo (žr. Nutarimo 4 punkto AB „Mažeikių nafta“ veiksmų įvertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.“ 2-6 pastraipas), kad AB „Mažeikių nafta“ sudarytų sutarčių su UAB „Pakrijas“, UAB „Lukoil Baltija“ bei UAB „Uotas“ 10.7 ir 10.8 punktuose numatytos nuostatos susiejo nuolaidas su benzino ir dyzelinio kuro neimportavimu į Lietuvą. Toliau Konkurencijos taryba mini sutarties su UAB „Lukoil Baltija servisas“ sąlygas, pagal kurias naftos produktų pirkėjui nustatoma bauda už naftos produktų realizavimą ne savo mažmeninės prekybos tinkle. Vertindama šias dvi aukščiau minėtų sutarčių nuostatas Konkurencijos taryba daro išvadą, kad jos yra „diskriminacinio pobūdžio, apriboja atskirų bendrovių (pirkėjų) teises veikti naftos produktų rinkose ir tuo pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tokia Konkurencijos tarybos išvada yra visiškai nepagrįsta, ką rodo ir abstrakti jos formuluotė. Teigdama, kad sutarties nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio, Konkurencijos taryba nepaaiškina, ką jos diskriminuoja. Juk nustatant diskriminavimą, reikia tarpusavyje sulyginti bent dvi panašaus pobūdžio sutartis, sudarytas su skirtingais ūkio subjektais, ir tik tada galima tikrinti, ar vienas ūkio subjektas nėra diskriminuojamas kito atžvilgiu. Šiuo atveju Konkurencijos taryba tik pacituoja nuostatas iš sutarčių su trimis bendrovėmis, tačiau neaišku, ar viena iš jų yra diskriminuojama kitų dviejų atžvilgiu, ar jos visos tris yra diskriminuojamos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, ar visi kiti ūkio subjektai yra diskriminuojami šių trijų bendrovių atžvilgiu. Lygiai taip pat neaišku, kokių „atskirų bendrovių (pirkėjų) teises veikti naftos produktų rinkose“ apriboja cituojamos sutarčių nuostatos: bendrovių, kurių sutartyse tokios nuostatos yra ar bendrovių, kurių sutartyse tokių nuostatų nėra? Abstrakčių bei painių Konkurencijos tarybos pateikiamų kaltinimų formuluočių paaiškinimą galima rasti pačiame Nutarime. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimo 2 puslapyje Konkurencijos tarybos pareigūnės išvadose aukščiau aprašytos sutarčių nuostatos yra kvalifikuojamos kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas (primetimas papildomų įsipareigojimų, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu). Tuo tarpu Nutarimo 4 punkte bei rezoliucinėje dalyje tie patys veiksmai jau aiškinami kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Akivaizdu, kad Konkurencijos taryba, neradusi įrodymų dėl vieno Konkurencijos įstatymo punkto pažeidimo, pabandė tuos pačius faktus traktuoti kaip kito punkto pažeidimą, tačiau tam pritrūko konkrečių argumentų. Iš viso to darytina išvada, kad nėra jokių faktų, patvirtinančių, kad AB „Mažeikių nafta“, numatydama sutartyse aukščiau aprašytas nuostatas pažeidė Konkurencijos įstatymą.
12.2. Antrame epizode Konkurencijos taryba nagrinėja AB „Mažeikių nafta“ sudarytas sutartis su UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Lukoil Baltija servisas“, UAB „Pakrijas“, UAB „Uotas“, UAB „Lietuva Statoil“ (toliau vadinamos „Pirmosios grupės įmonės“) ir lygina šias sutartis su AB „Mažeikių nafta“ sutartimis, sudarytomis su UAB „Klevo lapas“, UAB „Vaizga“, Gedimino Jurėno firma „Ksilenas“ (toliau vadinamos „Antrosios grupės įmonėmis“) (žr. Nutarimo 4 punkto „AB „Mažeikių nafta“ veiksmų įvertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.“ 8-14 pastraipas). Konkurencijos taryba nurodo, kad Pirmosios grupės įmonės gavo 60 litų už toną nuolaidas nuo perkamų naftos produktų, o Antrosios grupės įmonės tokių nuolaidų negavo. Be to, Konkurencijos taryba pažymi, kad sutartyse su Antrosios grupės įmonėmis buvo nustatytos 40 000 Litų netesybos už nevykdymą įsipareigojimo išvežti per kalendorinį mėnesį 5000 +/-10% tonų naftos produktų, kai tuo tarpu sutartyje su UAB „Pakrijas“ tokių netesybų nustatyta nėra. Iš to Konkurencijos taryba daro išvadą, kad AB „Mažeikių nafta“ pasirašydama panašaus pobūdžio sutartis su bendrovėmis nustatė joms nevienodas (diskriminacines) nuolaidas, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Konkurencijos taryba taip pat teigia, kad nenumatydama netesybų sutartyje su UAB „Pakrijas“, AB „Mažeikių nafta“ diskriminavo UAB „Klevo lapas“, UAB „Vaizga“ ir Gedimino Jurėno firmą „Ksilenas“. Šios išvados yra klaidingos, nes Konkurencijos tarybos lyginamos sutartys nėra panašios, kaip to reikalauja Konkurencijos įstatymas. Sutarčių panašumui įrodyti neužtenka vien tik to, kad sutartys yra „sudarytos tarp naftos produktų tiekėjo - AB „Mažeikių nafta“ - ir jos klientų (pirkėjų), užsiimančių naftos produktų prekyba, ir liečia naftos produktų pirkimo sąlygas“ (žr. Konkurencijos tarybos argumentus Nutarimo 4 punkto 1 pastraipoje). Sutarčių panašumą lemia ne tik sutarties šalys bei objektas, bet ir perkamos produkcijos kiekiai, atsiskaitymo terminai, sutarčių sudarymo datos ir pan. Konkurencijos taryba, teigdama esant nagrinėjamų sutarčių panašumą neįvertino esminių ekonominių sutarčių skirtumų, o būtent:
(i) AB „Mažeikių nafta“ sutartys su Pirmosios grupės įmonėmis negali būti
laikomos panašiomis Antrosios grupės įmonių sutartimis, kadangi žymiai skiriasi perkamos produkcijos kiekiai (konkretūs pirktų naftos produktų kiekiai 1999 metais yra pateikiami Priede Nr. 11 prie šio skundo). Kadangi Pirmosios grupės įmonės pirko daugiau naftos produktų nei Antrosios grupės įmonės, tai joms buvo pritaikyta kiekybinė nuolaida, kurios negalima laikyti diskriminacine kitų, mažiau produktų perkančių, įmonių atžvilgiu, o taip pat nebuvo nustatytos baudos už laiku neišvežamus naftos produktus;
(ii) Konkurencijos tarybos nurodomos sutarties su UAB „Pakrijas“ negalima laikyti panašia į sutartis su UAB „Klevo lapas“, UAB „Vaizga“ bei Gedimino Jurėno firma „Ksilenas“, kadangi, kaip matyti iš paties Konkurencijos tarybos Nutarimo turinio, sutartys su pastarosiomis trimis bendrovėmis buvo pasirašytos tuo laikotarpiu, kai nuolaidų sistema dar negaliojo (ji pradėta taikyti tik nuo 1999 m. kovo vidurio), taigi jų įmonės gauti ir negalėjo; tuo tarpu sutartis su UAB „Pakrijas“ buvo pasirašyta 1999 m. kovo 25 d., kuomet nuolaidos jau buvo pradėtos taikyti; taigi nuolaidų taikymas ar netaikymas šiuo atveju yra objektyviai paaiškinamas ir nediskriminacinis;
(iii) Ekonominį sutarčių nepanašumą patvirtina ir tas faktas, kad kai kurie ūkio subjektai, o būtent UAB „Klevo lapas“, nors ir negavę nuolaidos, kuri buvo suteikiama didesnį produkcijos kiekį pirkusioms bendrovėms, sugebėjo išsiderėti ilgesnius atsiskaitymų už naftos produktus terminus, o tai ekonomine prasme gali būti prilygintina nuolaidai; konkrečiai imant UAB „Klevo lapas“, pagal 1998 m. gruodžio 29 d. sutartį privalėjo atsiskaityti už patiektą produkciją per 60 dienų, kai tuo tarpu nuolaidas gavusių ūkio subjektų atsiskaitymo terminas nebūdavo ilgesnis nei 30 dienų.
12.3. Trečiame epizode Konkurencijos taryba nagrinėja AB „Mažeikių nafta“ sudarytą sutartį su UAB „Shell Lietuva“ ir lygina šias sutartis su AB „Mažeikių nafta“ sutartimis, sudarytomis su prekybos įmone „Gindana“, TŪB „Skulas“ ir UAB „Gazolinas“ (žr. Nutarimo 4 punkto „AB „Mažeikių nafta“ veiksmų įvertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. l d. 3 p.“ 15-19 pastraipas). Konkurencijos taryba, teigdama, kad šios sutartys yra panašios, nurodė, kad AB „Mažeikių nafta“ diskriminavo prekybos įmonę „Gindana“, TŪB „Skulas“ ir UAB „Gazolinas“ nesuteikdama joms nuolaidų bei numatydamas joms didesnius delspinigius nei UAB „Shell Lietuva“. Tokie Konkurencijos tarybos teiginiai yra klaidingi dėl aukščiau nurodytų analogiškų priežasčių. Konkurencijos tarybos vertinimu, nuolaidos ir mažesni delspinigiai UAB „Shell Lietuva“ buvo nustatyti be pagrindo, kadangi ši bendrovė pirko mažiau naftos produktų nei kiekviena iš trijų minėtų bendrovių. Tačiau Konkurencijos taryba vėl neatkreipė dėmesio į ekonominius šių sutarčių niuansus, o būtent į tai, kad suteikdama nuolaidas bei numatydama mažesnius delspinigius UAB „Shell Lietuva „, AB „Mažeikių nafta „ atsižvelgė ne tik į UAB „Shell Lietuva „ perkamų naftos produktų kiekį, bet ir į kitų kompanijos Shell dukterinių bendrovių pirkimus iš AB „Mažeikių nafta“. Kaip matosi iš Priedo Nr. 12 Lenkijos bendrovės „Shell Polska“ ir Lietuvos bendrovės UAB „Shell Lietuva“ nupirktas naftos produktų bendras kiekis 1999 metais gerokai viršija tuos kiekius, kuriuos nupirko prekybos įmonė „Gindana“, TŪB „Skulas“ ir UAB „Gazolinas“. Akivaizdu, kad ekonomine prasme tiek Lenkijos bendrovė „Shell Polska“, tiek UAB „Shell Lietuva“ priklauso tam pačiam ekonominiam junginiui, todėl taikant nuolaidas UAB „Shell Lietuva“ ir buvo atsižvelgta į suminius visų Shell bendrovei priklausančių ūkio subjektų pirkimus. Iš to darytina išvada, kad geresnių pirkimo sąlygų sudarymas UAB „Shell Lietuva“ yra objektyviai pateisinamas didesniais perkamos produkcijos kiekiais, o prekybos įmonė „Gindana“, TŪB „Skulas“ ir UAB „Gazolinas“ negali būti laikomi diskriminuojamais. Susumavę objektyvinės menamo teisės pažeidimo pusės analizę, galime neabejodami teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, kuriuos nurodo Konkurencijos taryba, buvo normalus konkurencinis elgesys ir nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
14. Pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos 1998 09 29 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo (Nr. VIII-866) (toliau - Reorganizavimo įstatymas) 3 str. 4 dalį, nes atsakovas kaip valstybės institucija negalėjo kelti jokių papildomų reikalavimų pareiškėjui dėl pastarojo veiklos ar neveikimo, įvykusių iki 1999 10 29. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas iki 1999 10 29 nebuvo pateikęs pareiškėjui jokių reikalavimų dėl nutarime minimų veiksmų atitikimo įstatymams, todėl po 1999 10 29, kai Reorganizavimo įstatymo pagrindu strateginis investuotojas įsigijo 33 % akcijų, visi atsakovo pateikti reikalavimai laikytini papildomais (t.l, b.l. 32-48).
Atsakovas su skundu nesutiko ir nurodė šias aplinkybes ir argumentus: 1. Pareiškėjas neteisingai nustato senojo Konkurencijos įstatymo (1992 09 15 Nr. I-2878) ir naujojo (1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099) įstatymo tarpusavio santykį ir neteisingai aiškina teisės normų galiojimą laike. Stengdamasis pagrįsti šį savo teiginį, pareiškėjas iškraipo Konkurencijos tarybos pateiktus faktus. Pareiškėjas teigia, kad Konkurencijos tarybos nagrinėtos AB „Mažeikių nafta“ sutartys buvo sudarytos iki naujojo Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo, todėl jos turi būti vertinamos pagal seniau galiojusį 1992 09 15 Nr. I-2878 Konkurencijos įstatymą. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi AB „Mažeikių nafta“ įvykdytas pažeidimas yra tęstinis. Įmonė vykdė priešingus įstatymui veiksmus ne tik sudarydama sutartis, kuriose numatė konkurenciją ribojančias nuostatas, bet ir vykdydama ir įgyvendindama šias sutarties nuostatas. Konkurencijos tarybos tyrimo metu analizuotos sutartys nebuvo pakeistos ir galiojo tyrimo vykdymo laikotarpiu, todėl teisės pažeidimo įvykdymo laikas negali būti siejamas su sutarties pasirašymo data. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 str., asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu. Kadangi įsigaliojus naujam Konkurencijos įstatymui teisės pažeidimas buvo tęsiamas, Konkurencijos taryba vertino AB „Mažeikių nafta“ veiksmus pagal naująjį Konkurencijos įstatymą. Atsakovas pažymi, kad senasis 1992 09 15 Konkurencijos įstatymas numatė analogišką draudimą dominuojantiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje tapataus pobūdžio sutartyse su skirtingais partneriais, numatant diskriminacines ekonomines sąlygas (1992 09 15 Nr. I-2878 Konkurencijos įstatymo 3 str. 2d. 4 p.). Tačiau šis faktas svarbus tik nustatant pažeidimo trukmę, o ne kvalifikuojant pažeidimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, AB „Mažeikių nafta“ įvykdytas pažeidimas yra tęstinis, buvo vykdomas galioj ant naujajam 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-I099 Konkurencijos įstatymui ir turi būti vertinamas pagal pastarojo reikalavimus.
2. Pareiškėjo teiginys, kad Konkurencijos taryba neįrodė teisės pažeidimo sudėties elementų: teisės pažeidimo subjekto, šio subjekto kaltės bei jo veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 1 d. 3 p., yra nepagrįstas. Vadovaujantis LR ATPK 9 str., administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Visi teisės pažeidimo sudėties elementai yra įrodyti, kas matyti iš išsamios Konkurencijos tarybos tyrimo medžiagos (priedas Nr. 3) ir žemiau pateiktų argumentų:
2.1. Teisės pažeidimo subjektas - teisės subjektu pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. gali būti tik ūkio subjektas, užimantis dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje. Atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominavimo nustatymo argumentacija pateikta tyrimo išvadose (priedas Nr.4) ir Konkurencijos tarybos nutarime (priedas Nr.2). Čia pateikiami tik atsikirtimai į AB „Mažeikių nafta“ skunde išsakytus argumentus.
2.1.1 Dėl atitinkamos rinkos -pareiškėjas teigia, kad konkurencijos taryba neteisingai apibrėžė prekės rinką, kadangi prekių pakeičiamumą vertino ne pirkėjų, o galutinių vartotojų požiūriu. Šis teiginys yra nelogiškas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d., atitinkama prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Jau pats prekės rinkos apibrėžimas pasako, kad prekių pakeičiamumas turi būti vertinamas galutinių pirkėjų, o ne prekes perpardavėjų -tarpininkų - požiūriu, kadangi prekės perpardavėjai nenaudoja prekės, jos panaudojimas ir savybės jiems nėra svarbios. Prekės perpardavėjo sprendimus įtakoja vienas veiksnys -paklausa iš galutinių prekės vartotojų pusės. Prekės perpardavėjas gali pakeisti vieną prekę kita tik tuo atveju, kai tą prekę viena kita gali pakeisti galutinis pirkėjas - prekės vartotojas. Todėl tiek pagal įstatymo raidę, tiek ir pagal ekonominę logiką, apibrėžiant prekės rinką visada yra vertinamas prekių pakeičiamumas galutinio vartotojo i požiūriu.
2.1.2 Pareiškėjas teigia, kad apibrėžiant prekės rinką Konkurencijos taryba nepagrįstai į vieną ir tą pačią prekės rinką neįtraukė dujų. Prie jau pateiktos teismui argumentacijos, kuria vadovavosi Konkurencijos taryba, atsakovas priduria, kad pakeičiamumas dujomis yra epizodinis, jis liečia tik padėvėtas mašinas ir tik šiltu metų laiku. Benzino pakeičiamumas dujomis nėra didelio masto - tokio, kad apribotų AB „Mažeikių nafta“ galią rinkoje. Be to, egzistuojantis pastovus žymus benzino ir dujų kainų skirtumas jau parodo, kad šios dvi prekės nėra artimi pakaitalai viena kitai ir negali būti priskirtos vienai ir tai pačiai prekės rinkai. Atitinkamos prekės rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti, kokios ir kokių gamintojų prekės efektyviai konkuruoja su nagrinėjamo ūkio subjekto prekėmis. Tai daroma tikslu siekiant nustatyti nagrinėjamas ūkio subjektas susiduria rinkoje su pakankama konkurencija ir negali daryti vienpuses lemiamos įtakos rinkoje. Konkurencijos tarybos nuomone, dyzelinis kuras, A-80 ir A-92,95, 98 benzinas neturi artimų substitutų ir todėl turi būti apibrėžiamos tokios atitinkamos prekės rinkos: dyzelinio kuro rinka, A-80 benzino rinka ir A-92, 95,98 benzinų rinka
2.1.3 Pareiškėjas taip pat ginčija geografinės rinkos apibrėžimą ir jo nuomone, geografinė rinka yra daug platesnė nei Lietuvos Respublikos teritorija Pagal Konkurencijos įstatymą geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Konkurencijos tarybą apibrėždama geografinę rinką vertino konkurencijos sąlygas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Tačiau tiek esamų prekybos srautų analizė, tiek rinkos dalių pasiskirstymas taip įvairių įmonių kaimyninėse geografinėse ir kitose teritorijose rodo, kad konkurencijos sąlygos Lietuvoje ir Vakarų Europoje bei Rusijoje yra skirtingos. Žymūs rinkos dalių skirtumai tarp teritorijų Europos Sąjungoje laikomi vienais pagrindinių kriterijų, nustatant geografinės rinkos ribas (žr. Commission Regulation (EC) No 447 / 98 - form CO). Transportavimo kaštai, pervežant benziną iš Vakarų šalių yra reikšmingi tiek, kad vežti iš ten praktiškai neapsimoka. AB „Mažeikių nafta“ kainos ir kainos, egzistuojančios Vakarų Europoje yra panašios, šis kainų skirtumas gali būti kliūtis importavimui. AB „Mažeikių nafta“ kainas formavo tokiu būdu: PLATTS kainų vidurkis + transportavimo kaštai nuo Vakarų Europos iki Lietuvos. Tai reiškią, kad atvežus benziną iš Vakarų Europos, gaunama ta pati kainą kokia parduoda savo prekę AB „Mažeikių nafta“. Dėl šių priežasčių vežti nagrinėjamas prekes iš kitų Vakarų Europos valstybių nėra ekonomiškai naudinga. Importą iš Rusijos, kur kainos paprastai šiek tiek mažesnės negu Europoje, riboja kitos kliūtys - muitas, partnerių nepatikimumas, verslo kontaktų nebuvimas, atsiskaitymo nepatikimumas ir kt. Šie, bei jau pateikti argumentai patvirtina, kad benzino rinka (benzino A-80, benzinų A-92, 95, A-98) ir dyzelinio kuro geografinė rinka apima Lietuvos Respublikos teritoriją ir apibrėžiama kaip nacionalinė rinka
2.1.4 Dėl dominuojančios padėties nustatymo - vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d., dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintais paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo, vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ar kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje. Ūkio subjekto užimama rinkos dalis yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių daryti išvadą apie ūkio subjekto gebėjimą daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoj e. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų Tyrimo metu nustatyta, kad 1997 -1999 m. benziną A-80, A-92, A-95, A-98 ir dyzelinį kurą Lietuvoje gamino tik AB „Mažeikių nafta“. AB „Mažeikių nafta“ - vienintelė naftos ir naftos produktų perdirbimo įmonė ir pagrindinė naftos produktų tiekėja Lietuvoje. Pagal AB „Mažeikių nafta“ (2000 01 27 raštas Nr. 00-27/16) ir Statistikos departamento prie LRV (2000 02 14 raštas Nr. 212-29-62) pateiktus duomenis 1997 m. AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis benzino A-80 rinkoje buvo apie 91 %, benzinų A-92, 95, 98 rinkoje - 67 %, dyzelinio kuro rinkoje - 89 %. 1998 m. atitinkamai apie 95 %, 76 %, 89 %, o 1999 m. benzino A-80 rinkoje - apie 98 %, benzinų A-92, 95, 98 rinkoje - apie 80 % ir dyzelinio kuro rinkoje užėmė - 94 %. Tyrimo byloje esantys duomenys rodo, kad naftos produktu importas į Lietuvą pastoviai mažėjo. Taigi, AB „Mažeikių nafta“ užimama rinkos dalis yra santykinai didelė ir stabili, kas, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. įtvirtinta dominavimo prezumpcija, leidžia teigti, kad AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį nacionalinėse benzino A-80, benzinų A-92, 95, A-98 ir dyzelinio kuro rinkose. AB „Mažeikių nafta“ rinkos dalis yra stabili ir sudaro 70-80 procentų. Konkurencijos tarybos nuomone, esant tokiai didelei ir stabiliai rinkos daliai kiti kriterijai dominavimui įvertinti iš esmės yra nebereikšmingi. Tai pažymi ir Europos Teisingumo Teismas, kuris AKZO Chemie BV v Commission byloje pareiškė, kad dominavimas gali būti preziumuojamas, jei įmonė stabiliai turi rinkos dalį virš 50 proc.(Case C62/86, AKZO Chemie B V v Commission [1993]).
2.1.5 Pareiškėjo argumentas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 09 25 nutarimu Nr.1107 patvirtintos Prekybos naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklės neįtakojo AB „Mažeikių nafta“ padėties, yra nepagrįstas. Didelis mokestis už licenciją didmeninei prekybai yra kliūtis naujiems importuotojams įeiti į rinką ir užsiimti importu. Tai, be abejo, stiprina AB „Mažeikių nafta“ padėtį rinkoje.
2.1.6 Vadovaujantis Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintais paaiškinimais dėl dominuojančios padėties nustatymo, Konkurencijos tarybą nustatydama ar AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį, nepaisant didelės ir stabilios ūkio subjekto užimamos rinkos dalies papildomai atsižvelgė į įėjimo į rinką kliūtis - griežtesnių prekybos taisyklių naftos produktais įvedimą muitinio įvertinimo kainų nustatymą muito naftos produktams (įvedimą ir jo laipsnišką didinimą, AB „Mažeikių nafta“ finansinius resursus, gamybinius pajėgumus, kurie, Tarybos nuomone, patvirtina tai, kad AB „Mažeikių nafta“ užima dominuojančią padėtį rinkoje. Tačiau reikia pažymėti, kad įėjimo į rinką kliūtys nagrinėtinos, siekiant įvertinti potencialią konkurenciją. Nepaisant to, kad vertikaliai integruoti gigantai Shell, Statoil, Nešte, Lukoil realiai veikia Lietuvoje, t.y. yra realūs konkurentai, daugelis iš jų perka benziną iš AB „Mažeikių nafta“, o ne importuoja jį iš kitų valstybių. Jeigu realūs konkurentai nedidina savo rinkos dalių, tai tuo labiau nepagrįsta nagrinėti potencialių konkurentų įėjimo galimybes. Taigi, atsižvelgiant į AB „Mažeikių nafta“ pakankamai pastovias ir dideles rinkos dalis, importo rinkos dalis. taip pat į neišnaudojamą gamybinį potencialą ir kitus veiksnius, Konkurencijos taryba teigia, kad AB „Mažeikių nafta“ gali daryti vienpusišką lemiamą įtaką benzino A-80, taip pat benzinų A-92, 95, 98 rinkose bei dyzelinio kuro rinkoje, taigi užima dominuojančią padėtį šiose rinkose.
3. AB „Mažeikių naftos“ veiksmų įvertinimas: kaltas, teisei priešingas veiksmas -kaip matyti iš anksčiau pateiktų argumentų, AB „Mažeikių nafta“ yra dominuojantis ūkio subjektas atitinkamoje rinkoje. Konkurencijos įstatymo 9 str. numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Siame straipsnyje nustatytas draudimas yra labai platus ir apima visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją nepagristai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Toliau yra pateiktas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Vienas iš veiksnu}, draudžiamų Konkurencijos įstatymo 9 str. kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, yra nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymas atskiriems ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Tokių nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymas laikomas priešingu teisei veiksmu.
4. Kaltė administracinėje teisėje suprantama kaip administracinio teisės pažeidimo padarymas tyčia arba dėl neatsargumo. Kadangi Konkurencijos įstatymo 9 str. konstatuota teisės pažeidimo sudėtis nenurodo kaltės formos, reiškia administraciniu teisės pažeidimu laikomas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytas veiksmas. Reiškia, mūsų nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar asmuo atliko priešingus teisei veiksmus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą.
5. AB „Mažeikių nafta“ veiksmu įvertinimas pasai Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. - kaip buvo minėtą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas draudžia dominuojančiam ūkio subjektui taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Tyrimo metu buvo išnagrinėtos sutartys, pagal kurias 1999 m. Lietuvoje AB „Mažeikių nafta“ pardavė apie 95 % benzino ir dyzelinio kuro. Analizuojamos sutartys yra panašaus pobūdžio, nes sudarytos tarp naftos produktų tiekėjo - AB „Mažeikių nafta“ - ir jos klientų (pirkėjų), užsiimančių naftos produktų prekyba ir liečia naftos produktų pirkimo sąlygas. AB „Mažeikių nafta“ pirkėjai - naftos produktų prekyba besiverčiančios įmonės. Šie ūkio subjektai veikia vienoje ir toje pačioje rinkoje, todėl turi būti laikomi konkurentais. Taigi, analizuojamos sutartys yra panašaus pobūdžio sutartys, sudarytos su visa eile atskirų ūkio subjektų, konkuruojančių tarpusavyje. Detali sutarčių analizė pateikta 2000 05 29 Pranešime Konkurencijos tarybai „Dėl AB „Mažeikių nafta“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 str. 1 d. 3 ir 4 p.“ (Priedas Nr.3, Tyrimo bylos tomas X, p. 31) ir Konkurencijos tarybos 2000 07 10 nutarime Nr. 1 l/b (Priedas Nr. 2), kur aiškiai parodomas diskriminacinis sutarčių pobūdis, todėl čia pateikiama tik keletą bendrų pastebėjimų:
5.1 Konkurencijos taryba sutarčių nuostatas laikomos diskriminacinėmis, kai vienam pirkėjui teikiamos ekonomiškai nepagrįstos privilegijos ar lengvatos kito atžvilgiu, jei dėl tos priežasties šie pirkėjai gali atsidurti skirtingose konkurencijos sąlygose. AB „Mažeikių nafta“ teikiamos nuolaidos ir kitos sutarties sąlygos nebuvo siejamos su prekių pardavimo kiekiais ar kitais aiškiai įvardintais pagrįstais ekonominiais kriterijais. Vienintelis įmonės išskirtas kriterijus, pagal kurį buvo teikiamos nuolaidos pirkėjams, buvo įsipareigojimas neimportuoti naftos produktų į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sis kriterijus savo esme nukreiptas prieš konkurenciją, skirtas eliminuoti esamus ir potencialius konkurentus ir tuo stiprinti savo dominuojančią padėtį rinkoje. Tai patvirtina 1999 03 15 AB „Mažeikių nafta“ išleistas įsakymas Nr. 109 „Dėl papildomų-priemonių Rinkos dalies padidinimui“, kurio diskriminacinės nuostatos vėliau buvo realizuotos sutartyse su ūkio subjektais.
5.2 Kad diskriminacinės sutarčių nuostatos turėjo poveikį konkurencijai ir sudarė AB „Mažeikių nafta“ pirkėjams - konkuruojantiems ūkio subjektams - nevienodas konkurencijos ir veikimo rinkoje sąlygas įrodo tai, kad įmonių, kurios gavo nuolaidas, pirkimai žymiai išaugo ir 1999 m. sudarė didžiąją dalį AB „Mažeikių nafta“ pardavimuose, o bendrovių, kurioms 1999 m. pagal sutartis nebuvo taikomos 60 Lt/t nuolaidos, pirkimų apimtys žymiai sumažėjo, pavyzdžiui UAB „Klevo lapas“ benzino A -80 sumažėjo apie 3,7 kartus lyginant su 1998 m., UAB „Vaizga“ - apie 11 kartų, dyzelinio kuro atitinkamai - apie 3,5 ir 6,4 kartus.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimu 2003-03-17 nutarimu galima teigti, kad Konkurencijos taryba neturėjo teisės taikyti Konkurencijos įstatyme numatytų sankcijų AB „Mažeikių nafta“ už veiksmus, atliktus iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų, t.y. iki 1999 m. spalio 29 dienos. Tuo pačiu galima teigti, kad jokia Reorganizavimo įstatymo teisės norma nebuvo ribojama Konkurencijos tarybos teisė taikyti sankcijas AB „Mažeikių nafta“ už veiksmus, atliktus po to, kai strateginis investuotojas įsigijo akcijų, t.y. po 1999 m. spalio 29 dienos. Konkurencijos tarybos tyrimo dėl AB „Mažeikių nafta“ Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimo laikotarpis apėmė ir tą laikotarpį, kuriuo bendrovei Reorganizavimo įstatymu buvo suteiktas „imunitetas“, t.y. laikotarpį už kurį bendrovei negalėjo būti taikomos sankcijos. Tačiau tokia Reorganizavimo įstatymo interpretacija paaiškėjo tik po Konstitucinio teismo sprendimo. Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą ir taikydama Konkurencijos įstatymą buvo įsitikinusi, kad Konkurencijos tarybos nutarimas skirti baudą AB „Mažeikių nafta“ už Konkurencijos įstatymo pažeidimus negali būti laikomas papildomu reikalavimu, nes buvo priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, kurios galiojo tiek iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijas, tiek ir po to. Konstituciniam Teismui pasisakius dėl Reorganizavimo įstatymo nuostatos turinio paaiškėjo, kad už tam tikru laikotarpiu atliktus AB „Mažeikių nafta“ veiksmus Konkurencijos taryba negalėjo kelti reikalavimų dėl Konkurencijos įstatymo laikymosi. Tačiau toks Konstitucinio teismo sprendimas nėra pagrindas naikinti Konkurencijos tarybos nutarimą dėl tokių 2 pagrindinių priežasčių:
6.1 Teismo sprendimas panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą remiantis įstatymu, kuris prieštarauja Konstitucijai, būtų antikonstitucinis;
6.2 Konkurencijos tarybos nustatyti AB „Mažeikių nafta“ veiksmai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymą, buvo atliekami ir po Reorganizavimo įstatyme numatytos datos, t.y. laikotarpiu, kuriuo Reorganizavimo įstatymas nedraudė Konkurencijos tarybai kelti reikalavimus AB „Mažeikių nafta“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko ir nurodė, kad BUAB „Klevo lapas“ kaip didmenininkas buvo saistomas galutinio vartotojo poreikiais, todėl suskystintos dujos nebuvo tinkamas pakaitalas benzinui, nes paklausa buvo benzinui. Konstitucinio teismo nutarimas gali turėti įtakos tik paskirtos baudos dydžiui, nes pareiškėjas diskriminavo didmenininkus ir po 1999-10-29, kai strateginis investuotojas įsigijo pareiškėjo akcijas.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konkurencijos Taryba (toliau - ir Taryba) išnagrinėjusi klausimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatoms 2000-07-10 nutarimu Nr. 1 l/b konstatavo, kad AB „Mažeikių nafta“ panašaus pobūdžio sutartyse su pirkėjais numatė nevienodas (diskriminacines) nuolaidas bei kitas pirkimo sąlygas ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 str. 1 d. 3 p. Už šį pažeidimą Konkurencijos Taryba paskyrė pareiškėjui 100 000 Lt baudą ir įpareigojo pareiškėją nutraukti Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 9 str. 1 d. 3 p. pažeidžiančius veiksmus ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą (t. 1, b.l. 107-110).
Atsakovas priimdamas Nutarimą pagrįstai vadovavosi Konkurencijos įstatymu Nr. VIII-1099, įsigaliojusiu 1999-04-02, nes šios Įstatymo normos jau galiojo, kai pareiškėjas vykdė atsakovo nurodytas sutartis, kuriose pirkėjams numatė nevienodas (diskriminacines) nuolaidas bei kitas pirkimo sąlygas. Pareiškėjo veiksmai buvo tęstiniai ir įsigaliojus Įstatymui minėtų sutarčių nuostatos nebuvo pakeistos, t.y. sutartys buvo vykdomos ir naftos produktai buvo parduodami su nevienodomis (diskriminacinėmis) nuolaidomis nei kitomis nevienodomis sąlygomis pažeidžiant Įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.
Taryba teisingai nustatė prekių rinką, nes automobilinės dujos pirkėjų požiūriu negali būti laikomos tinkamu pakaitalu benzinui, nes tam visų pirma pirkėjas turi įsirengti automobilyje dujų įrangą, kas yra susiję su gana žymiomis papildomomis išlaidomis. Be to, skiriasi dujų ir benzino kaina, ir nors dujos yra ženkliai pigesnės bei tuo pačiu investicijos į dujinę įrangą turi greitai atsipirkti, tačiau nuo benzino vartojimo nėra atsisakoma tokiu mastu, kad būtų galima daryti išvadą, kad pirkėjo požiūriu automobilinės dujos pagal savybes prilygsta benzinui (Įstatymo 3 str. 6 d., ABTĮ 58 str. 1 d.). Taryba šiuo atveju Įstatymo prasme pirkėjais pagrįstai laikė galutinius vartotojus, nes akivaizdu, jog naftos produktų prekybos didmenininkas yra saistomas galutinio vartotojo poreikių, t.y. paklausos.
Geografinės rinkos (geografinės teritorijos) apibrėžimas nacionaline rinka irgi yra pagrįstas, nes naftos produktus Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gamina vienintelis ir jo naudojama naftos produktų nustatymo formulė sudaryta taip, kad vežti benziną bei dyzeliną iš Vakarų Europos nėra ekonomiškai naudinga dėl transportavimo išlaidų, o importas iš Rusijos ribojamas kitomis atsakovo įvardintomis kliūtimis.
Tarybos atliktas tyrimas patvirtino, kad pareiškėjo dalis nacionalinėse benzino A-80, benzinų A-92,95, A-98 ir dyzelinio kuro rinkose yra 70-80 procentų, todėl pagrįstai pareiškėjo padėtis rinkoje pripažinta dominuojančia (Įstatymo 3 str. 11 d.).
Nors pareiškėjas nurodo, kad jo sutartys su naftos produktų pirkėjais negali būti laikomos panašiomis Įstatymo 9 str. 1 d. 3 p. prasme, tačiau iš pareiškėjo su UAB „Pakrijas“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Uotas“, UAB „Lukoil Baltija servisas“, UAB „Lietuva Statoil“, UAB „Klevo lapas“, UAB „Vaizga“, G. Jurėno firma „Ksilenas“ bei kitų 1999 metais sudarytų sutarčių matyti, kad šių sutarčių pobūdis panašus - tai naftos produktų pirkimas-pardavimas kiekiais, kurie būdingi didmeninei prekybai(tyrimo bylos t.l, b.l. 30-198). Be to, kai kuriose sutartyse susitarta dėl praktiškai panašių naftos produktų kiekių pardavimo per mėnesį. Įstatymas nereikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų panašios ar vienodos, o tik nustato, kad sutartys būtų panašaus pobūdžio.
Pareiškėjo 1999-03-15 įsakymo Nr. 109 „dėl papildomų priemonių rinkos dalies padidinimui“ tikslu nurodytas padidinimas rinkos dalies Lietuvoje ir siekimas importo apimčių sumažinimo. Šio įsakymo 1 p. buvo numatyta iki kovo 26 d. pravesti derybas su visomis įmonėmis, turinčiomis naftos produktų importo į LR licencijas bei jų dukterinėmis įmonėmis dėl N/P pirkimo iš AB „Mažeikių naftos“ (t.l b.l. 109). Įsakymo 2 p. buvo numatyta „sudaryti metines sutartis su šio įsakymo 1-me punkte nurodytomis įmonėmis nustatant šias sąlygas:
- produktų pardavimo kainas nustatyti su pastovia „premija/nuolaida“ remiantis pasaulinėmis kainomis spausdinamomis PLATTS kainų biuleteniuose;
- numatyti sutarčių sąlygose, kad kainų „premijos/nuolaidos“ taikomos tik šio įsakymo 1-ame punkte nurodytoms įmonėms neimportuojančioms naftos produktų į Lietuvos Respubliką. Sutarties galiojimo laikotarpyje įmonei, pradėjusiai importuoti naftos produktus į LR, kainų „nuolaidos/premijos“ nebetaikomos.
- Įpareigoti nupirkti sutarties sąlygose nurodytus naftos produktų kiekius, už nevykdymą nustatant sankcijas“.
Tokios įsakymo nuostatos akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas kaip dominuojančią padėtį užimantis subjektas siekė piktnaudžiauti šia padėtimi, nes pasinaudodamas savo dominavimu siekė nepagrįstai varžyti kitų ūkio subjektų veiklą - naftos produktų importą, kas tuo pačiu pažeidžia ir vartotojų interesus, nes mažesnė importo apimtis mažiau įtakoja pareiškėjo naftos produktų kainą. Įsakymas buvo įgyvendintas sutartyse su UAB „Pakrijas“, UAB „Lukoil Baltija“ susiejant nuolaidas su benzino ir dyzelinio kuro neimportavimu į Lietuvą.
Kadangi minėtos įsakymo nuostatos taip pat buvo įgyvendintos sudarinėjant ir kitas 1999 metų sutartis bei jas vykdant, tai pastaraisiais veiksmais buvo pažeidžiamos Įstatymo 9 str. 1 d. 3 punkto nuostatos, nes vieniems ūkio subjektams (UAB „Pakrijas“) sutartyse buvo numatytos 60 Lt nuolaidos naftos produkto tonai, o kitiems (UAB „Klevo lapas“, UAB „Vaizga“, firma „Ksilenas“) tokios nuolaidos nenumatytos, nors perkamas produktų kiekis per mėnesį buvo vienodas - 5000 tonų. Pastariesiems ūkio subjektams taip pat galiojo sutarties nuostata dėl 40 000 Lt netesybų mokėjimo neįvykdžius įsipareigojimo išvežti per mėnesį 5000 +/- 10 proc. tonų naftos produktų, o UAB „Pakrijas“ tokios netesybos nebuvo numatytos. Tokios sutarčių sąlygos laikytinos diskriminacinėmis, nes vieniems ūkio subjektams be objektyvaus pagrindo suteikiamos geresnės pirkimo sąlygos. Įstatymo 3 str. 8 d. numatyta, kad pirkimo sąlygose kainų bei nuolaidų sąlygos yra svarbiausios, todėl pareiškėjo veiksmais buvo sudaromos iš esmes skirtingos konkurencijos sąlygos. Esant tokiam Įstatymo pažeidimui bei atsižvelgus į pažeidimo apimtį darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta maksimali bauda (Įstatymo 41 str. 1 d.).
Nors pagal Nutarimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo 29 d. priimto Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo (toliau - ir Reorganizavimo įstatymas) (Nr. VIII-866) 3 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 1999 m. spalio 5 d. įstatymo Nr. VIII-1343 redakcija) nuostatą, kad „po to, kai strateginis investuotojas įsigis akcijų pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ ir jos dukterinėms bendrovėms negalės kelti papildomų reikalavimų dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ar jos dukterinių bendrovių veiklos ar neveikimo ir kitų įvykių iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų“ atsakovas po 1999-10-29 negalėjo kelti papildomų reikalavimų pareiškėjui dėl veiksmų atliktų iki 1999-10-29 (kai buvo įsigytos pareiškėjo akcijos), tačiau minėta Reorganizavimo įstatymo nuostata Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-03-17 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl pagal ABTĮ 4 str. 1 d. teismas negali taikyti minėtos Reorganizavimo įstatymo nuostatos ir atsakovo veiksmai laikytini teisėtais. Be to, dalį Įstatymą pažeidžiančių veiksmų pareiškėjas atliko ir po 1999-10-29.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nurodytiems motyvams skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. str.,
n u s p r e n d ė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
 
Teisėjai
S.Svaldenis
N.Šidagienė
H.Zaikauskaitė