Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija iš posėdžio pirmininkės N.Šidagienės, teisėjų J.Bublienės, D.Vansevičiaus, sekretoriaujant I.Adomėnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams adv. E.Sutkienei, adv. J.Masiokiui, V.Kišonui, V.Gobienei, N.Ivanauskui, atsakovo atstovams L.Darulienei, D.Stadalnikienei, A.Maurukui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui I.Laurinavičienei, specialistui F.Dobrovolskiui ,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos telekomas“ skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Susisiekimo ministerijai dėl nutarimo panaikinimo ir

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti atsakovo 2000m.gruodžio 22d. nutarimą Nr.96,kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus ir kuriuo pareiškėjui paskirta 150 000 Lt bauda ir pareiškėjas įpareigotas nemontuoti išnuomotose analoginėse skirtosiose linijose dažnių juostą ribojančių filtrų. Nurodo jog šio nutarimo teiginiai, jog įrengus filtrus, niekas, išskyrus bendrovę, nebeturi galimybių prie telekomunikacijų tinklų prijungti modemus ir taip juos pritaikyti duomenų perdavimui, ir dėl to susiaurinamos kitų ūkio subjektų galimybės įeiti į duomenų perdavimo paslaugų rinką ir joje efektyviai konkuruoti su AB „Lietuvos telekomas“, yra nepagrįsti. Europos ir Lietuvos standartai numato, jog analoginės skirtosios linijos naudojamos balso signalui perduoti 300-3400 Hz ryšio diapazone. rengus filtrus, skirtosiomis linijomis buvo galima naudotis ir toliau (jų techninės charakteristikos atitiko nuomos sutarčių bei standartų reikalavimus),tačiau šių linijų nebuvo galima panaudoti ne pagal paskirtį-plačiajuosčių skaitmeniškai moduliuotų signalų perdavimui, nes to daryti neleido ir prie sutarčių pridėtos techninės specifikacijos.To daryti linijų nuomininkai negalėjo ir pagal CK 305 str., o pagal CK 312 str. nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį, todėl bandymas sutvarkyti tinklų ūkį negali būti traktuojamas kaip Konkurencijos įstatymo 9 str.2 dalies pažeidimas. Nuomininkams yra pasiūlyta nuomoti skaitmenines skirtąsias linijas, be to, kitiems ūkio subjektams nėra suvaržytos teisės statyti nuosavus duomenų perdavimo tinklus. Kaltinimas techninės pažangos ribojimu taip pat yra nepagrįstas, nes pareiškėjas, montuodamas filtrus, siekia užtikrinti paslaugos kokybę ir diegti pažangiausias technologijas. Tuo tarpu, nuomininkai, pasistatę net pačius moderniausius modemus, negali užtikrinti geros paslaugų kokybės, nes dėl didelio apkrovimo kanalai „užsikemša“. Nors pareiškėjui išduotos licencijos skyriuje „Konkurencijos reikalavimai“ nurodyta, kad licencijos turėtojas privalo teikti telekomunikacijų paslaugas visiems tos pačios kategorijos to pageidaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims be jokios diskriminacijos, tai nereiškia, kad linijos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį. Nepagrįsti ir kaltinimai pareiškėją pažeidus Konkurencijos įstatymo 9str. 3 punktą, nes pagal bendrovės administracijos 2000m.balandžio 25d. įsakymą Nr.1/130 filtrų montavimas buvo numatytas dviem etapais. t.y. nuo 2000m.gegužės l d. filtrus pradėti montuoti naujai nuomojamoms analoginėms linijoms, vėliau-ir jau išnuomotoms linijoms/tai įrodo, kad pareiškėjas nesiekė ūkio subjektams sudaryti skirtingų konkurencinių sąlygų ar juos diskriminuoti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo jog skundo reikalavimai nepagrįsti, nes pareiškėjo teiginys, jog veikiama standartų rėmuose, neįrodo, jog jis nepažeidžia Konkurencijos įstatymo. Filtrų montavimas nėra būtina sąlyga užtikrinti standartų reikalavimus, atvirkščiai, jie tik pablogina linijos charakteristikas. Tai patvirtinta ir Valstybinės radijo dažnių tarnybos išvada, Susisiekimo ministerijos nuomonė. Lietuvos standartuose numatyta, kad pirminė skirtosios analoginės linijos paskirtis yra balso signalo perdavimas, tačiau nėra ribojimų tas linijas panaudoti ir pagal kitokią paskirtį. Konkurencijos taryba mano jog linijų nuomos sutartys, kuriose yra ribojimų skaitmenizuoti skirtąsias analogines linijas, ture tų būti laikomomis ribojančiomis konkurenciją. Kad pareiškėjo veiksmai riboja konkurenciją, vertintina ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl piniginių resursų stokos dar ilgą laiką rinkoje nebus efektyvios konkurencijos, todėl būtina sudaryti sąlygas prisijungti prie jau veikiančių tinklų, tai įtvirtinta ir Telekomunikacijų įstatymo 16 str. 1 dalyje. Klausimą, kieno teikiama paslauga skaitmenizuoti skirtąsias linijas yra pažangesnė, turi teisę spręsti vartotojas. Lygiai taip tik vartotojas turi nuspręsti, ar jis nuomos skaitmenines linijas, ar skaitmenizuos analogines (balso telefonijos) linijas. Už paslaugos kokybę pačių nuomininkų skaitmenizuotose linijose „Telekomas“ neatsako, be to, pareiškėjas sudarydamas, analoginių skirtųjų linijų nuomos sutartis aiškiai žinojo, kad jos bus panaudojamos duomenų perdavimui. Pareiškėjo teiginys, jog buvo nutarta filtrus montuoti visiems be išimties linijų nuomininkams paneigtas į bylą paties pareiškėjo pateiktais įrodymais, todėl jie atsiduria diskriminuojančiose sąlygose ir yra priversti pirkti žymiai brangesnes paslaugas iš Telekomo. Skundą prašo atmesti.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdžių metu palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodė, jog Telekomunikacijų įstatymo 8 str., licencija bei Lietuvos standartai, kurie iš esmės yra Europos Sąjungos Ryšių reguliavimo tarnybos standartų atitikmenys, taip pat nuomos sutartys ir prie jų pridėtos specifikacijos nurodo, kad nuomotojas turi užtikrinti netrukdomą ryšį 300-3400 Hz diapazone ir kad linija gali būti naudojama tik fiksuoto balso ryšio telefonijos ir mažo greičio duomenų perdavimo paslaugoms teikti. Licencijos 4.1.3 įpareigoja periodiškai skelbti pagrindinių tiekiamų paslaugų rodiklius, todėl 2000m.balandžio mėnesį visiems nuomotojams buvo išsiuntinėtos patikslintos specifikacijos, kuriose šie reikalavimai aiškia nurodyti. Pagal Licencijos III sk.5.1 punktą telekomas turi tenkinti rinkos poreikį skirtosioms linijoms ir kanalams ne besąlygiškai, kaip teigia atsakovas, bet tiek kiek leidžia techninės galimybės. Konkurencijos taryba sprendime nenagrinėjo pareiškėjo veiksmų atitikimo Telekomunikacijų įstatymo 16 str. 1 dalies reikalavimams, tačiau Telekomas negali daryti įtakos telekomunikacijų įrenginių statybai. Dėl atsiliepime nagrinėjamų telekomo santykių su operatoriais dėl prašymų sujungti telekomunikacijų tinklus, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo atsisakyta šiuos prašymus tenkinti. Dėl Konkurencijos įstatymo 9 str.2 ir 3 dalių pažeidimo nurodė, jog pagal Telekomunikacijų įstatymą bei Licenciją telekomas yra natūrali, istoriškai susiklosčiusi monopolija, tačiau teiginiai, kad telekomas dominuoja ir duomenų perdavimo rinkoje nėra paremta jokiais rinkos tyrimais. Telekomas į tinklų modernizavimą investavo didžiules lėšas, todėl kaltinimai jį stabdžius techninę pažangą ,yra nepagrįstas, nes gera paslauga turi būti užtikrinta geromis techninėmis priemonėmis. Bylos faktinė medžiaga tvirtina ir tai, jog filtrai buvo montuojami neskirstant nuomininkų į naujus ir senus, todėl kaltinimas pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 str.3 dalį nepagrįstas.

Pareiškėjo atstovas V.Kišonas teismui paaiškino, kad neturi duomenų jog, įrengus greitaeigius modemus, keičiasi dažnių juostos plotis, tačiau blogėja perdavimo kokybė/tą liudija vartotojų skundai. Filtrai pašalina trukdžius.

Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, papildomai nurodė jog, nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Kadangi iki 2000m. pabaigos galioję norminiai aktai draudė statyti duomenų perdavimo tinklus, duomenų perdavimas buvo galimas tik per bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklus, kurie nuosavybės teise priklauso Telekomui, ir todėl šie tinklai buvo nuomojami išimtinai duomenų perdavimui. Ši galimybė iš ūkio subjektų buvo atimta, Telekomui sumontavus filtrus. Filtrai buvo montuojami ne visose nuomojamose linijose, o tik tose, kurias nuomavo konkurentai, taip verčiant nuomoti iš Telekomo žymiai brangesnes skaitmenizuotas linijas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti, nurodė, jog ministerijos darbo grupė nagrinėjo situaciją su filtrais ir taip pat priėjo nuomonės jog jie montuojami neteisėtai. Telekomas tai pripažino, pats išmontuodamas filtrus.

Skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu, pasirėmus Konkurencijos įstatymo 36 str.ld.lp.,40 str. l d. 1 ir 3p.,41str.ld.,42str. 1 ir 2d., Akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas“ buvo paskirta 150 000 Lt bauda ir ji įpareigota nemontuoti išnuomojamose analoginėse skirtose linijose praleidžiamų dažnių juostą ribojančių filtrų. Nutarimas priimtas nustačius, jog bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str.2 ir 3 punktų reikalavimus (b.1.9-15).

Konkurencijos įstatymo 9 str. draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje įskaitant prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams (2 punktas) bei panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (3 punktas).

Nutarime konstatuota, jog AB „Lietuvos telekomas“ pagal Telekomunikacijų įstatymo 8 str. l d. iki 2002m.gruodžio 31d. turi bendrojo fiksuoto ryšio paslaugų teikimo monopolį bei įvertinus tai, jog Telekomunikacijų veiklos licencijavimo taisyklės patvirtintos 2000m.spalio mėnesį, duomenų perdavimo tinklai nebuvo steigiami ir todėl bendrovė nesusiduria su konkurencija telekomunikacinių tinklų (linijų) ,naudojamų duomenų ir balso perdavimui, nuomos rinkoje ir pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 dalį užima dominuojančią padėtį šioje rinkoje. Pareiškėjo atstovai neneigė šio fakto, nurodę, jog bendrovė yra natūralus monopolistas. Kad „Lietuvos telekomas“ yra natūralus, istoriškai atsiradęs monopolistas, pasisakyta ir Konstitucinio teismo 1999m.spalio 6d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 8 str. 1,2 ir 3 dalių bei 16 str.7,8 ir 9 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Nutarime dėl Konkurencijos įstatymo 9 str. l d. 2 punkto pažeidimo teigiama, jog iki filtrų sumontavimo ūkio subjektai, nuomavę analogines skirtąsias linijas ir pritaikydami jas duomenų perdavimui, gal ėjo sėkmingai konkuruoti šioje srityje tiek tarpusavyje, tiek su Telekomu. Pastačius filtrus, tokia galimybė išnyksta, bendrovė įgyja ryškų konkurencinį pranašumą, o kitų subjektų galimybės įeiti į duomenų perdavimo paslaugų rinką ir joje efektyviai konkuruoti yra susiaurinamos. Telekomas sprendimu statyti filtrus siekia išstumti konkurentus, todėl šie veiksmai vertinami kaip duomenų perdavimo paslaugos (jos plitimo) riboj imas.Be to, iš rinkos dalyvių atimama teisė pasirinkti, kokios pažangiausios technologijos bus naudojamos skaitmenizuojant linijas, taigi, ribojama ir techninė pažanga.

Dėl konkurencijos įstatymo 9 str. l d. 3 punkto pažeidimo nutarime nurodyta, jog AB „Lietuvos telekomas“ paslaugų valdybos 1999m.gruodžio 10d. posėdyje bei UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ direktoriaus 2000m.balandžio 25d. potvarkiu nuspręsta filtrus sumontuoti nuomojant skirtąsias linijas naujiems klientams, todėl pastarieji atsidūrė prastesnėse konkurencinėse sąlygose jiems buvo padaryta turtinė žala.

AB „Lietuvos telekomas“ 1998m.birželio 29d. buvo išduota licencija Nr.l74/97,pagal kurią pastarajai suteikta teisė ,be kitų, teikti tarptautinio, tarpmiestinio bei vietinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas (b.l. 16-55).Šios licencijos 5.1 punkte yra numatyta jog jos turėtojas, kiek tai leidžia jo tinklo techninės galimybės, ir atsižvelgdamas į savo vidinio naudojimo poreikius, privalo tenkinti rinkos poreikį skirtosioms ryšių linijoms ir kanalams pagal jų tipus, o 5.3 punktas numatė jog licencijos turėtojas nuomoja skirtąsias linijas bei kanalus pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą ir „Valstybės žiniose „ paskelbtą tipinę nuomos sutartį. Konkurencijos reikalavimai išdėstyti šios licencijos 8 skyriuje ir jo 3 punktas numato, kad jos turėtojas, kiek tai leidžia jo tinklo techninės galimybės, privalo teikti visas telekomunikacijų paslaugas visiems tos apačios kategorijos to pageidaujantiems fiziniams ir juridiniams asmenims be jokios nepagrįstos diskriminacijos.

Įprastos kokybės balso dažnio juostos ,kurios gali būti dvilaidės arba keturlaidės jungiamos prisilaikant Lietuvos standartų ETS 300 448 ir ETS 300 451.Šie standartai, 1997m.gruodžio 31 patvirtinti Lietuvos standartizacijos departamento įsakymu (adm.b.I 1.1.67-90), yra Europos telekomunikacijų standartų ETS 300 451: 1996 ir ETS 300 448:1996 lietuviškoji versija. Šių standartų 1 punkto 3 dalis teigia, jog „...Išnuomota linija leidžia naudotis balso juostos pločiu (nuo 300 Hz iki 3400 Hz),neribojant dažnių naudojimo. Šio standarto reikalavimai pirmiausiai taikomi telefoniniam ryšiui, tačiau jis neapriboja išnuomotų linijų naudojimo kitokių srautų perdavimui...“.

Tipinės nuomos sutarties minėtoji tarnyba nėra patvirtinusi, Telekomas skirtąsias linijas nuomoja pagal savo nuožiūra sudarytas tipines sutartis. Išanalizavus byloje esančias 1997-1998 metais pasirašytas Vietinių ir tarpmiestinių skirtųjų linijų nuomos sutartis (KT bylos Nr.07-01 1.74-81,adm.b.I t.l,169-174),galima daryti išvadą, jog jose taip pat nėra reikalavimo skirtąsias linijas naudoti išimtinai tik balso telefonijai, dar daugiau-iš sutarties 3.1.2 bei 7.2 punktų galima spręsti, jog jas technine prasme įmanoma ir nedraudžiama skaitmenizuoti ,įrengus modemus, tačiau tik su Telekomo modemine įranga. Specifikacija ,priešingai nei teigia pareiškėjo atstovai, prie sutarčių nebuvo pridedama, todėl jų tvirtinimas, kad filtrų montavimą iššaukė būtinumas užtikrinti specifikacijos rodiklius (parametrus) bei standarto reikalavimus yra nepagrįstas, nes tokie reikalavimai ūkio subjektams, sudariusiems sutartis iki 2000 metų, apskritai nebuvo žinomi. Kad kai kuriems vartotojams tas buvo leidžiama daryti ir patiems, matyti iš 1995m.kovo l d. susitarimo tarp Lietuvos telekomo bei VĮ „Infostruktūra“ (t.I,b.L137-140),kuriuo susitarta „...bendradarbiauti kuriant valstybinių institucijų kompiuterinį tinklą (VIKT) Vilniuje ir jo sąveiką su kitais tinklais, išnuomojant išskirtines analogines ryšio linijas arba skaitmeninius ryšio kanalus ...instaliuojant būtiną VIKT komunikacinę aparatūrą telefono stočių patalpose...“. Pareiškėjo atstovai taip pat teismui nepateikė įrodymų, kad gedimai tinkle, neva dėl kurių ėmė skųstis Telekomo klientai, atsirado būtent dėl to, kad „chaotiškai“ prijungiami modernai. Skundai, kuriuos į bylą pateikė pareiškėjas yra labai bendri (t.I,b.l.l25-126,t.II b.l.7-23),pareiškėjas jokių techninių tyrinėjimų, matavimų, ekspertizių dėl skunduose pareikštų pretenzijų nedarė ir įrodymų jog gedimai atsirado būtent dėl modemų prijungimo prie balso linijų, nepateikė, be to, didžioj i dauguma skundų yra iš UAB „Infostruktūra“, kuri pati yra analoginės skirtosios linijos nuomininkė. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar pajungus greitaeigius modemus, pasikeičia dažnių juostos plotis (t.I,b.l58),o būtent šis parametras pagal minėtuosius standartus ir nuomos sutartis yra pagrindinis. Tai, kas išdėstyta aukščiau ,leidžia Kolegijai daryti išvadą, kad pareiškėjas turi techninę galimybę skirtąsias analogines linijas leisti naudoti kitai paskirčiai ir kad filtrų montavimas nebuvo priemonė siekiant užtikrinti linijos technines charakteristikas.

Pareiškėjo veiksmų sumontuojant filtrus neatitikimą Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 dalies 2 punktui įrodo ir Susisiekimo ministerijos sekretoriaus 2000m.rugpjūčio 30d. potvarkiu sudarytos komisijos išvados, kuriose ,remiantis atliktais paskaičiavimais, yra konstatuotas Lietuvos telekomo monopolis skaitmeninių duomenų perdavimo linijų nuomos rinkoje ((b.Nr.07-01 1.15-20) ir šios komisijos nario B.Dekerio atskiroji nuomonė, kurioje jis taip pat tvirtina, jog „... abu standartai numato, kad „skirtoji linija suteikia galimybę naudotis balso dažnių juosta ... neapribojant šių dažnių naudojimo; šio standarto reikalavimai yra parinkti pirmiausiai telefonijos (balso) perdavimui, nors nėra ribojimo perduoti skirtąja linija ir kitokio pobūdžio srautą“...Sistemiškai analizuojant šias nuostatas aišku, kad...,neribojant dažnių panaudojimo šiose ribose, galima perduoti ne tik balsą ,bet ir duomenis, tiesa, duomenų perdavimo galimybes riboja (iki 33,6 kb/s) pirmiau nurodyta dažnių j uosta...“ (b.1.21-23).Valstybinės radijo dažnių tarnybos ekspertai taip pat davė išvada, jog „...filtrai, montuojami įprastose analoginės nuomojamose linijose, dirbtinai apriboja šių linijų praleidžiamų dažnių juostą ir taip panaikina galimybę šias linijas panaudoti plačiajuosčių skaitmeniškai moduliuotų signalų perdavimui. Dėl to reali skaitmeninių signalų pralaida tokiose linijose sumažėja nuo 64-2048 kbps iki 28-33 kbps...Galima teigti, kad tokie LT (Telekomo) veiksmai apriboja duomenų perdavimo paslaugų tiekėjų laisvę pasirinkti labiausiai pagal technologinį sprendimą bei techninių charakteristikų ir kainos santykį tinkančią linijų nuomą“. Ekspertai susidariusią situaciją klasifikavo kaip Telekomo savavališką žingsnį įvesti de facto įmonės monopolį skaitmeninių duomenų perdavimo nuomos paslaugose   ir pareiškėjo veiksmus įvertino kaip Konkurencijos įstatymo 9str. pažeidimą (b.Nr.07-01 1.111-112).Specialistu į bylą pašauktas Ryšių reguliavimo tarnybos (anksčiau-Valstybinės radijo dažnių tarnybos) Telekomunikacijų reguliavimo skyriaus viršininkas F.Dobrovolskis teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą, pareiškė savo nuomonę jog Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, be to, kas nurodyta minėtoje išvadoj e, teismui paaiškino jog išvadas padarė išnagrinėję faktinę situaciją-išsiaiškinę, kokie veiksmai buvo atlikti, išnagrinėję reglamentuojančius įstatymus, licenciją. Standartai nenumato, kad analoginės (fizinės) linijos turi būti naudojamos tik balso ryšiui. Licencijoje (5.1, 5.2 punktai) yra reikalavimas teikti visas paslaugas savo galimybių ribose, tokias galimybes pareiškėjas turi. Pastačius skaitmeninius modemus juostos dažnio požiūriu kokybė nenukenčia (t.II, b.l. ).

„Lietuvos telekomo“ Paslaugų valdybos 1999m.gruodžio 12d. posėdyje (protokolas Nr. ll-b. Nr.07-01 1.51-52 ) buvo nuspręsta filtrus montuoti tik naujiems klientams ir kad tai bus nurodyta pasirašomosiose sutartyse. „Lietuvos telekomo“ dukterinė įmonė- UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“, pasirėmusi šiuo nutarimu, nurodė filtrus rengti naujai nuomojamose linijose (tos pačios b.1.61).Kad filtrai seniems klientams buvo sumontuoti per klaidą pripažįstama ir telekomo 2000m.spalio 2d. paaiškinime Konkurencijos tarybai (b.1.47-49). Visa tai leidžia daryti išvadą jog telekomo sprendimas sumontuoti filtrus tik naujai nuomojamose analoginėse skirtose linijose ūkio subjektus pastato į nevienodas, t.y. į diskriminacines sąlygas ir tuo pačiu trukdo jiems sėkmingai konkuruoti duomenų perdavimo rinkoje, ir Konkurencijos tarybos nutarimas patraukti pareiškėją atsakomybėn pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. l d. 3 punktą yra pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.,88 str.ld.lp.,127 str., kolegija

skundą atmesti.

Dėl šio sprendimo per 14 dienų Vyriausiajam administraciniam teismui gali būti paduotas apeliacinis skundas.

 

Kolegijos pirmininkė N.Šidagienė

Teisėjai

J.Bublienė

D.Vansevičius