Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Gintarei Guobytei. dalyvaujant pareiškėjos - UAB „Vilpra“ atstovui - advokatui Gediminui Pranevičiui, atsakovės - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei - šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Elenai Navickaitei, trečiojo suinteresuoto asmens - UAB „Sauda“ atstovui - advokato padėjėjui Gyčiui Jaliniauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos - UAB „Vilpra“, atstovaujamos advokato Gedimino Pranevičiaus, skundą atsakovei - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui - UAB „Sauda“ dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Pareiškėja - UAB „Vilpra“ (toliau - ir pareiškėja) su skundu (b. 1. 3-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - ir Konkurencijos taryba) 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (b. 1. 9-10, 140-141) (toliau - ir nutarimas Nr. 1S-147) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Pareiškėja skunde pateikia chronologinę ginčo dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ eigą. pabrėžia, jog įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą, užsakydama visuomenės nuomonės apklausą dėl vidutinio vartotojo pozicijos reklamos „visi židiniai“ atžvilgiu, taip pat pažymi, jog Konkurencijos taryba nutarime Nr. 1S-147 konstatavo, kad pareiškėjos pateiktus apklausos rezultatus nelaiko tinkamais, kad pareiškėjos pateikti apklausos rezultatai nesuteikia pakankamo pagrindo įtarti, jog UAB „Sauda“ veikloje naudojamas teiginys „visi židiniai“ gali būti laikomas klaidinančia reklama. Su tokia Konkurencijos tarybos išvada pareiškėja nesutinka, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

1. Konkurencijos taryba 2008 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 1S-21 nepradėti tyrimo grindė vidutinio vartotojo pozicija, t. y. tuo, kaip reklaminį teiginį „visi židiniai“ suprastų vidutinis vartotojas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu šį Konkurencijos tarybos nutarimą paliko galioti nepakeistą, teigdamas, kad toks reklaminis teiginys nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio. Pabrėžtina, kad konkrečių duomenų, pagrindžiančių vidutinio vartotojo poziciją. Konkurencijos taryba tuo metu neturėjo, administracinėje byloje Nr. I-3057-561/2008, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, jų taip pat nebuvo. Vidutinio vartotojo poziciją reklamos „visi židiniai“ atžvilgiu iliustruoja būtent UAB „Vilpra“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

2. Konkurencijos taryba nutarime Nr. 1S-147 nurodo, kad pateikiant konkrečių apklausų rezultatus pareiškėja taip pat privalo pagrįsti, jog šios apklausos buvo atliktos laikantis atitinkamų metodologinių reikalavimų (tinkamumas, patikimumas, objektyvumas ir reprezentatyvumas). tuo tarpu pareiškėja nepateikė tai pagrindžiančių duomenų.

Pareiškėja pabrėžia, kad apklausai atlikti pareiškėja pasirinko Lietuvoje gerai žinomą ir gera reputacija pasižyminčią bendrovę UAB RAIT. Aptariamoje visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitoje bei pareiškėjos iniciatyva užsakytoje UAB RAIT 2008 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje buvo ne tik pateikta tyrimo metu gautų duomenų analizė, bet ir pristatytas pats tyrimas, t. y. tyrimo tikslas, metodas, tikslinė grupė, respondentų atrankos principai, taikyta kokybės kontrolė, statistinės paklaidos apskaičiavimas, informacija apie lauko darbą, socialinės-demografinės respondentų charakteristikos. Ši informacija pilnai iliustruoja faktą, kad apklausa atlikta laikantis bendrųjų metodologinių reikalavimų. Pareiškėja pažymi, kad jos pareiškimo nagrinėjimo metu Konkurencijos taryba išsiuntė pareiškėjai du papildomus paklausimus, tačiau neprašė pateikti duomenis, pagrindžiančius apklausos atitikimą keliamiems metodologiniams reikalavimams.

3. Kaip atliktos visuomenės nuomonės apklausos trūkumą Konkurencijos taryba nurodo faktą, kad respondentams buvo iš anksto suformuluoti du pareiškėjai palankūs atsakymų į užduotą klausimą variantai, kurie galėjo kryptingai įtakoti vartotojų nuomonę. Nutarime Nr. 1S-147 Konkurencijos taryba nutyli, kad apklausos metu respondentai turėjo galimybę ne tik pasirinkti iš siūlomų atsakymų variantų, bet ir laisvai nurodyti sau priimtiną/iš anksto nesuformuluotą atsakymo variantą (tokia galimybe pasinaudojo 1 proc. respondentų) arba į klausimą iš viso neatsakyti (36 proc. respondentų). Be to, kaip Konkurencijos tarybai pateiktoje 2008 m. rugpjūčio 1 d. pažymoje nurodė UAB RAIT, atsakymo variantų pateikimas yra įprasta metodika atliekant gyventojų nuomonės apklausas, o suformuluotas klausimas yra metodologiškai teisingas ir nešališkas.

4. Sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio nuostatas ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigtina, kad tyrimas Konkurencijos taryboje turėtų būti pradedamas esant duomenų, leidžiančių atsakovei įtarti galimą įstatymo pažeidimą. Aptariamu atveju pareiškėjos pateikta visuomenės nuomonės apklausa (pagal kurią net 64 procentai respondentų reklaminį teiginį „visi židiniai“ supranta kaip prekybos centrą, kuriame siūlomas didžiausias židinių asortimentas arba visi Lietuvoje platinami židiniai) vertintina kaip daugiau nei pakankami duomenys įtarimui dėl Reklamos įstatymo pažeidimo pagrįsti. Pareiškėja pažymi, kad priimdama sprendimą Konkurencijos taryba nedisponavo jokiais duomenimis, paneigiančiais pareiškėjos užsakytos apklausos rezultatus ir įrodančiais priešingą/kitokią vidutinio vartotojo nuomonę.

5. Darydama nepagrįstą išvadą apie respondentams užduoto klausimo netinkamumą Konkurencijos taryba pažymėjo, kad žodžių junginys „visi židiniai“ yra naudojamas kaip prekės ženklas bei kaip domeno pavadinimas, o ne kaip teiginys, naudojamas, pavyzdžiui, siūlyme pirkti tam tikras prekes. Pareiškėja su tokia atsakovės traktuote nesutinka bei, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pabrėžia, kad prekių ženklai yra labai svarbi reklaminė priemonė, kad jie padeda jų savininkams sužadinti ir išlaikyti visuomenės poreikius, kad jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas, esančias rinkoje. Pareiškėja taip pat pažymi, jog savo ruožtu domeno vardas, sutampantis su tam tikru prekių ženklu, interneto vartotojų paprastai yra suprantamas ne tik kaip tam tikras serverio adresas, bet kaip atitinkamų prekių bei paslaugų pristatymas internete. Pasak pareiškėjos, dėl šių priežasčių žodžių junginys „visi židiniai“ atlieka reklamines funkcijas (įskaitant ir skatinimą įsigyti prekes) nepriklausomai nuo to, kad tuo pačiu metu yra registruotas kaip prekių ženklas ir domeno vardas.

6. Pareiškėja nurodo, kad Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, kuris, be kita ko, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Administracinis sprendimas turi būti priimamas nešališkai ir objektyviai, vadovaujantis įstatymais ir atsižvelgiant į institucijai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjos nuomone, be pakankamų ir pagrįstų motyvų atmesdama pareiškėjos pateiktus įrodymus ir atsisakydama pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikimo Reklamos įstatymo nuostatoms. Konkurencijos taryba minėtus principus pažeidė.

Atsakovė - Konkurencijos taryba (toliau - ir atsakovė) atsiliepime į skundą (b. 1. 75-78) nurodo, kad nutarimas Nr. 1S-147 priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad Konkurencijos taryba nutarimą Nr. 1S-147 grindė vidutinio vartotojo pozicija, tačiau konkrečių duomenų, pagrindžiančių vidutinio vartotojo poziciją, neturėjo.

Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis, t. y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui -pakanka nustatyti teorinę galimybę suklaidinti reklamos vartotoją.

2. Ištyrusi pareiškėjos pateiktus įrodymus ir atsižvelgusi į Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą klaidinančios reklamos apibrėžimą, kuriame nurodyta, kad klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia arba gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Konkurencijos taryba 2008 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 1S-21 konstatavo, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu ,.visi židiniai“ vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių. Be to, konstatuota, kad, susipažinęs su reklaminiu teiginiu, reklamos vartotojas galėtų tikėtis tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento. Todėl akivaizdu, kad reklaminis teiginys „visi židiniai“ nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t. y. sprendimų ar veiksimi, susijusių su židinių įsigijimu.

3. Pakartotinai kreipdamasi į Konkurencijos tarybą, pareiškėja pateikė UAB RAIT atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Konkurencijos taryba 2008 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1S-147 pakartotinai atsisakydama pradėti tyrimą įvertino pateiktus gyventojų apklausos rezultatus ir konstatavo, jog šie rezultatai, atsižvelgus į tai, kad apklausa buvo atlikta pasirinkus netinkamą klausimą, nelaikytini tinkamais pagrįstai įtarti reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę.

Klausimas, kuris buvo pateiktas respondentams, yra abstraktus, nesusijęs su bendru teiginio „visi židiniai“ naudojimo kontekstu bei tendencingas. Tokiu būdu suformuluotas ir respondentams pateiktas klausimas akivaizdžiai neatspindi realių šio teiginio naudojimo aplinkybių.

UAB RAIT atlikta apklausa neatitiko tyrimo tinkamumo, patikimumo, objektyvumo ir reprezentatyvumo kriterijų, užtikrinančių, kad būtų pamatuotas būtent tas reiškinys, kurį siekiama pamatuoti. Kadangi pareiškėja tyrimo rezultatais siekė įrodyti tam tikras aplinkybes, savaime suprantama, kad ji privalėjo užtikrinti šių įrodymų pagrįstumą. Konkurencijos tarybos neigiamas UAB RAIT atliktos apklausos vertinimas jokiu būdu nereiškia, kad Konkurencijos taryba kvestionuoja ar abejoja apklausą atlikusios bendrovės kompetencija ar patikimumu. Tačiau net ir tiksliai (metodologine prasme) atlikus tyrimą akivaizdu, kad tyrimo rezultatai dėl esamų faktinių aplinkybių ydingo pateikimo respondentams negali atspindėti tikrosios situacijos.

4. Teiginys „visi židiniai“ yra naudojamas kaip prekės ženklas, t. y. jis pateikiamas tam tikrame fone. tam tikru šriftu, raidžių dydžiu ir pan., o ne kaip reklaminis teiginys, suteikiantis reklamos vartotojui informaciją apie parduodamus židinius. Be to, skirtingai nei nurodyta skunde ir anketoje, šiame prekės ženkle yra naudojamas ne tik teiginys „visi židiniai“, bet du teiginiai kartu: „visi židiniai, prekybos ir paslaugų tinklas“.

Dėl to, kad teiginys „visi židiniai“ vartotojų gali būti suprantamas ne tik kaip prekės ženklas, bet ir kaip reklama. Konkurencijos taryba jau buvo pasisakiusi Konkurencijos tarybos atsiliepime į skundą administracinėje byloje Nr. I-3057-561/2008 ir to neneigia. Kadangi Konkurencijos taryba 2008 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1S-147 taip pat neginčijo, jog teiginys „visi židiniai“ vartotojų gali būti suprantamas ne tik kaip prekės ženklas, bet ir kaip reklama, nėra suprantamas toks pareiškėjos prieštaravimas. Pažymėtina, jog nutarime nurodydama, kad žodžių junginys „visi židiniai“ naudojamas kaip prekės ženklas bei kaip domeno pavadinimas, o ne kaip teiginys, naudojamas siūlyme pirkti tam tikras prekes, Konkurencijos taryba jokiu būdu neteigė, kad šis teiginys nėra ar negali būti reklama.

5. Kadangi pareiškėja į Konkurencijos tarybą su 2008 m. birželio 20 d. pareiškimu kreipėsi antrą kartą, o Konkurencijos taryba 2008 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 1S-21 jau buvo konstatavusi, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“ vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių, bei, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu reklamos vartotojas galėtų tikėtis tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento, iš ko akivaizdu, kad reklaminis teiginys „visi židiniai“ nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t. y. sprendimų ar veiksmų susijusių su židinių įsigijimu, Konkurencijos taryba nutarime Nr. 1 S-147 preciziškai išnagrinėjo ir pateikė argumentus tik dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų, kurie, anot pareiškėjos, turėjo įrodyti, kad reklamos vartotojas reklaminį teiginį „visi židiniai“ gali suprasti kitaip nei nutarime nurodė Konkurencijos taryba. To paties konstatuoti Konkurencijos tarybos nutarime Nr. 1S-147 nebuvo būtinybės, todėl pastarajame nutarime buvo nagrinėtas tik pareiškėjos pateikto įrodymo teisėtumas bei pagrįstumas. Pakartotinas konstatavimas aplinkybių, dėl kurių Konkurencijos taryba jau buvo pasisakiusi ir kurių teisėtumą bei pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3057-561/2008, būtų perteklinis, neracionalus, prieštarautų viešojo administravimo subjekto veiklos ekonomiškumo, operatyvumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A⁵⁵⁶-l555/2008). Taigi, skirtingai nei nurodo pareiškėja, Konkurencijos taryba jau buvo įvertinusi UAB „Sauda“ skelbiamą reklamą ir, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsniu, konstatavo, kad Reklamos įstatymo pažeidimo įtarimo nėra.

6. Atsakovė pažymi, kad net ir pripažinus, jog reklaminis teiginys „visi židiniai“ reklamos vartotojų yra suprantamas kaip didžiausio asortimento židinių pasirinkimas (su kuo Konkurencijos taryba kategoriškai nesutinka), nėra pagrindo manyti, kad toks teiginys galėtų paveikti šių reklamos vartotojų ekonominį elgesį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB „Sauda“ (toliau - ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą (b. 1. 144-147) nurodo, kad nutarimas Nr. 1S-147 priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. UAB „Sauda“ registruoto prekių ženklo „visi židiniai“, registracijos Nr. 52443, visuomenės klaidinimo klausimą Konkurencijos taryba jau sprendė, ir 2008 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1S-21 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ atsisakė pradėti tyrimą dėl atsakovės prekių ženklo „visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pagal UAB „Vilpra“ pareiškimą dėl klaidinančios reklamos naudojimo. Minėtas UAB „Vilpra“ pareiškimas buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir jos 2008 m. birželio 20 d. pareiškimas dėl klaidinančios reklamos naudojimo, kurio pagrindu Konkurencijos taryba priėmė skundžiamą 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1S-147.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tiek pirmajame, tiek ir pakartotiniame UAB „Vilpra“ pareiškimuose nurodytus argumentus ir įrodymus bei UAB „Sauda“ registruoto prekių ženklo „visi židiniai“ visuomenės klaidinimo tikimybę, nustatė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prekių ženklas visuomenės neklaidina ir tyrimus dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, t. y. dėl klaidinančios reklamos naudojimo, pradėti pagrįstai atsisakė. Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 1S-21 pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3057-561/2008 pareiškėjos - UAB „Vilpra“ skundą atmetė, taip pat konstatavo, kad suinteresuoto asmens registruotas prekių ženklas „visi židiniai“ visuomenės neklaidina.

Analogiškas išvadas, spręsdamas ginčo klausimą, padarė ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, priimdamas 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 2Ap-1004.

2. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl UAB „Sauda“ prekių ženklo „visi židiniai“ klaidinamo pobūdžio pažymėtina, kad Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2007 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 2Ap-1004 visiškai pagrįstai nurodė, kad UAB „Sauda“ registruoto prekių ženklo „visi židiniai“ klaidinantis pobūdis dėl gamintojų kiekybinio kriterijaus nėra pagrįstas, nes vidutinis vartotojas neturi informacijos apie visus pasaulio gamintojus, kurie gamina konkrečią prekę, šiuo atveju židinius.

Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su vartotojų teisių apsauga ir konkurencija, apibrėžė vidutinio vartotojo (angl. „average consumer“) sampratą ir išaiškino, kad vidutinis vartotojas yra protingas, gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus asmuo (Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose Nr. C-99/2001 Linhart; C-486/2001 Procter&Gamble prieš OHM; C-220/1998 Estee Lauder Cosmetics GmbH). Nors Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme vartojama „paprasto vartotojo“, o Europos Teisingumo Teismo praktikoje „vidutinio vartotojo“ sąvoka, savo turiniu jos nesiskiria (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -930/2005). Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas „vidutinio vartotojo“ sąvokos turinį byloje Nr. C-99/2001, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vartotojų galimo suklaidinimo ant kosmetikos produkto pakuotės esančio užrašo „patikrinta dermatologų“, kaip reiškiančio tam tikras medicinines produkto savybes, akcentavo, jog „iš tokio užrašo vidutinis vartotojas gali spręsti tik tiek, kad su atitinkamu produktu buvo atlikti jo poveikio odai testai ir tie testai buvo teigiami, t. y. tas produktas yra gerai toleruojamas ir nekenkia odai“. Byloje Nr. C-486/2001 Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „vidutinis vartotojas paprastai prekės ženklą suvokia pagal jo bendrą vaizdą, neanalizuodamas kiekvienos jo detalės“.

Tiek Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, tiek Konkurencijos taryba, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamiesi Europos Teisingumo Teismo praktika, visiškai pagrįstai nusprendė, kad vidutinis vartotojas, protingai informuotas, atidus ir apdairus, vertindamas UAB „Sauda“ prekių ženklą „visi židiniai“, gali pagrįstai tikėtis pakankamai didelio židinių pasirinkimo ir asortimento, taip pat plataus diapazono teikiamų paslaugų, tačiau jis negali tikėtis kažko neapibrėžto, besąlygiško, t. y. kad UAB „Sauda“ pardavinėja absoliučiai visus pasaulio židinius. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą ar įtarti, kad UAB „Sauda“ prekių ženklas „visi židiniai“ gali suklaidinti visuomenę.

3. UAB „Sauda“ nesutinka su pareiškėjos teismui pateiktos UAB RAIT atliktos gyventojų apklausos rezultatais bei jų įrodomąja galia ginčo klausimu, kadangi tyrimas iš esmės neatitinka ginčo klausimo ir yra klaidinantis. Tyrime dalyvavusiems asmenims užduotas klausimas ne tik neatitinka ginčo objekto, bet ir yra nekorektiškas bei klaidinantis teismą. Minėtame tyrime dalyvavusiems asmenims buvo užduotas klausimas „Ką, Jūsų nuomone, reiškia židinių prekybos vietoje naudojamas šūkis „Visi židiniai“?“. Pirma, UAB „Sauda“ savo veikloje nenaudoja reklaminio šūkio „Visi židiniai“, tačiau naudoja įstatymų nustatyta tvarka registruotą figūrinį (grafinį) prekių ženklą „visi židiniai“, registracijos Nr. 52443. Antra, tyrime dalyvavusiems asmenims nebuvo pateiktas UAB „Sauda“ registruoto prekių ženklo „visi židiniai“, registracijos Nr. 52443, grafinis vaizdas, tačiau sumodeliuota netikra situacija apie židinių prekybos vietoje naudojamą reklaminį šūkį. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teismui pateikta UAB RAIT atlikta gyventojų apklausa ir jos rezultatai jokiu būdu negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo registruoto prekių ženklo „visi židiniai“, registracijos Nr. 52443, klaidinamą pobūdį ir būti pagrindu naikinti skundžiamą Konkurencijos tarybos nutarimą.

Be to, UAB „Sauda“ iniciatyva UAB „Baltijos tyrimai“ atliko gyventojų apklausą, atspindinčią, kaip visuomenė suvokia prekių ženklą „visi židiniai“, registracijos Nr. 52443. Apklausa parodė, kad 93,3 proc. apklaustųjų šis prekių ženklas asocijuojasi su krosnelių ir židinių ugniakurų prekyba, židinio, kaip galutinio produkto, projekto parengimu ir įrengimu, t. y. tokiomis paslaugomis, kurias ir siūlo UAB „Sauda“. Nė vienas respondentas nenurodė, kad šiuo prekių ženklu pažymėtose prekybos vietose galima rasti visų pasaulio gamintojų židinius, ką bando įrodyti pareiškėja.

1. Teismo posėdyje pareiškėjos - UAB „Vilpra“ atstovas - advokatas Gediminas Pranevičius (2007 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartis (b. 1. 70. 112)). remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti: panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.

2. Atsakovės - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė - šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Elena Navickaitė (įgaliojimas Nr. 5D-1 (b. 1. 181)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

3. Trečiojo suinteresuoto asmens - UAB „Sauda“ atstovas - advokato padėjėjas Gytis Jaliniauskas (išrašas iš 2008 m. gruodžio 1 d. sutarties dėl teisinės pagalbos (b. 1. 169)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus argumentus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus,

1.Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:

1.1. UAB „Sauda“, kaip prekės ženklo „Visi židiniai“ savininkė, prekinį ženklą „Visi židiniai“ Valstybinio patentų biuro tvarkomame Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistravo 2006 m. rugpjūčio 18 d. (registracijos Nr. 52443). Ši registracija galioja iki 2015 m. balandžio 8 d. (žr. iš Valstybinio patentų biuro tvarkomo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro paimtus prekės ženklo „Visi židiniai“ duomenis, kuriuos į bylą pateikė UAB „Sauda“ (b. 1. 160-161)).

1.2. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2Ap-1004 (b. 1. 157-159) Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos protestas dėl UAB „Sauda“ prekių ženklo „Visi židiniai“ buvo atmestas, o prekių ženklo „Visi židiniai“ registracija Nr. 52443 palikta galioti.

1.3. UAB „Vilpra“ 2008 m. sausio 14 d. pareiškimu „Dėl klaidinančios reklamos naudojimo“ (b. 1. 148-151) kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama atlikti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „Visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams bei pripažinti UAB „Sauda“ reklamą neteisėta klaidinančia reklama bei įpareigoti UAB „Sauda“ nedelsiant nutraukti neteisėtos reklamos skleidimą.

1.4. Konkurencijos taryba 2008 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1S-21 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (b. 1. 12-13) atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu (nesant duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą).

1.5. UAB „Vilpra“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 1S-21 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą dėl reklamos „visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3057-561/2008 (b. 1. 88-92. 120-124, 152-156) UAB „Vilpra“ skundą atmetė, kadangi, teismo požiūriu. Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad iš pateiktų įrodymų negalima įtarti esant Reklamos įstatymo pažeidimą; Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad susipažinęs su reklaminiu teiginiu „visi židiniai“ vidutinis vartotojas negali tikėtis rasti absoliučiai visų židinių gamintojų prekių, o tik didelio šios rūšies prekių pasirinkimo ir asortimento, todėl akivaizdu, kad toks reklaminis teiginys nepaveiks reklamos vartotojų ekonominio elgesio, t. y. sprendimų ir veiksmų, susijusių su židinių įsigijimu.

1.6. 2008 m. balandžio mėnesį UAB „Vilpra“ prašymu UAB RAIT atliko visuomenės nuomonės apklausą, kuria siekta išsiaiškinti UAB „Vilpra“ pozicijos pagrįstumą ir reklaminės žinutės „visi židiniai“ suvokimą Lietuvos gyventojų tarpe (žr. Reklaminės žinutės „Visi židiniai“ suvokimas. Lietuvos gyventojų apklausa (2008 m. balandis) (b. 1. 14-26, 93-104)). Šioje apklausoje buvo pateiktas toks klausimynas: „Ką, Jūsų nuomone, reiškia židinių prekybos vietos veikloje naudojamas šūkis „Visi židiniai“? (Tik vienas atsakymas): 1. Tai prekybos centras, kuriame siūlomas didžiausias židinių asortimentas; 2. Tai prekybos centras, kuriame siūlomi visi Lietuvos Respublikoje platinami židiniai; 3. Kita (įvardinkite); 4. Nežino, neatsakė (neskaityti)“. Šios apklausos rezultatai: 1. Atsakymą, kad tai prekybos centras, kuriame siūlomas didžiausias židinių asortimentas, pateikė 42 procentai respondentų; 2. Atsakymą kad tai prekybos centras, kuriame siūlomi visi Lietuvos Respublikoje platinami židiniai, pateikė 22 procentai respondentų; 3. 36 procentai respondentų į klausimą arba neatsakė, arba nenurodė, ką reiškia reklaminis šūkis „Visi židiniai“.

1.7. Gautus pareiškėjos poziciją pagrindžiančius apklausos duomenis (t. y. papildomus įrodymus) pareiškėja - UAB „Vilpra“ pateikė Konkurencijos tarybai kartu su 2008 m. birželio 20 d. pakartotiniu pareiškimu „Dėl klaidinančios reklamos naudojimo“ (b. 1. 27-32, 81-86) atlikti tyrimą dėl reklamos „visi židiniai“ atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams bei pripažinti UAB „Sauda“ reklamą neteisėta klaidinančia reklama, taip pat įpareigoti UAB „Sauda“ nutraukti neteisėtos reklamos skleidimą.

1.8. 2008 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Sauda“ prašymu viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje buvo pateiktas toks klausimynas: „Kaip Jūs manote, ką reiškia prekybos ir paslaugų tinklo pavadinimas „Visi židiniai“? Su kuriuo iš kortelėje pateiktų apibūdinimų Jūs labiau sutinkate?“ (Rodyti spalvotą kortelę su tinklo logotipu ir kortelę su atsakymų variantais. Tik vienas atsakymas): 1. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomos krosnelės ir židinių ugniakurai, kūrenami kietu ar skystu kuru. dujomis ar elektra, taip pat čia galima užsakyti viso židinio kaip galutinio produkto projektą bei jo įrengimą name ar bute; 2. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus drabužių ir avalynės pasirinkimas; 3. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus audio ir video aparatūros pasirinkimas; 4. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus maisto produktų pasirinkimas; 5. Kita - Ką (Nurodyti); 6. (Neskaityti) Nežino, neatsakė“ (žr. Lietuvos gyventojų apklausa. 2008 m. rugpjūtis (b. 1. 125-131, 162-168)). Šios apklausos rezultatai: 1. 93 procentai respondentų mano, kad šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomos krosnelės ir židinių ugniakurai, kūrenami kietu ar skystu kuru, dujomis ar elektra, taip pat čia galima užsakyti viso židinio kaip galutinio produkto projektą bei jo įrengimą name ar bute; 2. Kitus atsakymus pasirinko kiek daugiau negu vienas procentas respondentų, 5 procentai respondentų neatsakė į šį klausimą.

1.9. Konkurencijos taryba 2008 m. spalio 23 d. (t. y. praėjus keturiems mėnesiams po kreipimosi dienos) priėmė nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (b. 1. 9-10. 140-141), kuriuo pakartotinai atsisakė atlikti tyrimą dėl teiginio ,.visi židiniai“.

1.10. Konkurencijos taryba iki nutarimo Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ priėmimo du kartus kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti papildomą informaciją:

- 2008 m. liepos 24 d. raštu Nr. (5.5-1 l)6V-976 (b. 1. 33) prašyta nurodyti, ar apklausos metu vartotojams buvo iš anksto suformuluoti atsakymai ir leidžiama pasirinkti vieną iš variantų, ar vartotojai turėjo patys sugalvoti atsakymą;

- 2008 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (5.5-11)6V-1130 (b. 1. 34) prašyta pateikti su UAB RAIT sudarytos sutarties dėl apklausos atlikimo kopiją.

Pareiškėja į minėtus Konkurencijos tarybos paklausimus atsakė, pateikdama UAB RAIT 2008 m. rugpjūčio 1 d. paruoštą pažymą (b. 1. 35, 133) ir sutartį Nr. 0803-01 (b. 1. 36-39) dėl visuomenės nuomonės apklausos atlikimo.

2. Sprendžiant pareiškėjos skunde suformuluotus prašymus panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (b. 1. 9-10, 140-141) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „Sauda“ skelbiamos reklamos „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pirmiausia konstatuotina, kad žymuo „Visi židiniai“ nėra paprasta reklama - tai prekės ženklas, kuris yra ir registruotas valstybės Valstybinio patentų biuro tvarkomame Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (įregistravimo data - 2006 m. rugpjūčio 18 d“ registracijos Nr. 52443 (žr. iš Valstybinio patentų biuro tvarkomo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro paimtus prekės ženklo „Visi židiniai“ duomenis, kuriuos į bylą pateikė UAB „Sauda“ (b. 1. 160-161)). Šis ženklas yra saugotinas pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nuostatas, nes yra registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre, kuris yra valstybės registras, tvarkomas Valstybinio patentų biuro (Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad prieš registruojant prekės ženklą prekių ženklų registre atliekama ir paties ženklo ekspertizė (Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnis), kuomet tikrinama, ar prekės ženklas atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio, inter alia jo 1 dalies 5 punkto, kuriame įtvirtinta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės: taigi, prieš registruojant žymenį „Visi židiniai“ prekių ženklų registre tai taip pat buvo atlikta.

3. Kita vertus, pažymėtina, kad prieš registruojant prekės ženklą prekių ženklų registre atlikta paties ženklo ekspertizė gali būti klaidinga, todėl įregistruoto ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), pavyzdžiui, pagal Prekių ženklų įstatymo 18 straipsnio nuostatas užprotestavus prekės ženklo registraciją. Tačiau nepanaikinus valstybinės prekės ženklo registracijos galioja teisinė prezumpcija, kad informacija, kurią atspindi žymuo, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės - priešingu atveju galima būtų teigti, jog valstybės registruose esantys duomenys yra a priori klaidingi. Dar daugiau, minėtą teisinę prezumpciją gali pakeisti tik Prekių ženklų įstatyme numatytos institucijos - Valstybinis patentų biuras, būtent jo Apeliacinis skyrius, bei Vilniaus apygardos teismas.

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad žymuo „Visi židiniai“, esantis prekės ženklu, yra reklama - tai teigia ir pareiškėja, to neneigia atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo. Dar daugiau, pažymėtina, kad prekių ženklų registre nurodyta, kad minėtas prekės ženklas yra skirtas „reklamai; verslo vadybai; verslo tvarkybai; prekių sukaupimui (išskyrus vežimą) kitiems, teikiančiam pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“ (žr. Prekės ženklo „Visi židiniai“ duomenis, paimtus iš Valstybinio patentų biuro tvarkomo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro ir į bylą pateiktus UAB „Sauda“ (b. 1. 160-161)). Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla tik dėl to, ar šis reklamai naudojamas žymuo, esantis prekės ženklu, nėra klaidinantis visuomenę. Tiesa, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, jog žymuo „Visi židiniai“ turėtų būti skelbiamas su žymeniu „™“ arba „®“. kad būtų aišku, jog tai yra prekės ženklas, tačiau šie pareiškėjos atstovo teiginiai atmestini - pagal Prekių ženklų įstatymo 4 straipsnį ženklo savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą savininko teisių apsaugos žymeniu, kurį sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje arba apačioje), tačiau to daryti neprivalo. Be to. pagal Prekių ženklų įstatymo nuostatas nėra numatyta, kad neregistruoti prekės ženklai būtų žymimi žymeniu „™“ (angį. trade mark (prekės ženklas)), o tik nurodomas žymuo „®“. kas reiškia įregistruoto prekės ženklo žymėjimą (angį. registered). Todėl byloje nesant duomenų, kad minėtas prekės ženklas buvo kaip nors iškraipomas, konstatuotina, kad reklamai buvo naudojamas būtent prekės ženklas.

4.1. Pažymėtina, kad tiek Reklamos įstatyme, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog klaidinanti reklama yra reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis), jog draudžiama naudoti klaidinančią reklamą (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), jog kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis), tiek Prekių ženklų įstatyme, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės (Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas), yra nustatyti draudimai klaidinti visuomenę, inter alia naudoti klaidinančią reklamą. Kartu pažymėtina, kad. kaip minėta, prieš registruojant prekės ženklą prekių ženklų registre atliekama ir paties ženklo ekspertizė (Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnis), kuomet tikrinama, ar prekės ženklas atitinka Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio, inter alia jo 1 dalies 5 punkto, kuriame įtvirtinta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės; tai atliekama tuo tikslu, kad valstybės prekių ženklų registre nebūtų klaidinančios visuomenę informacijos (inter alia reklamos).

4.2. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas dėl prekės ženklo „Visi židiniai“, kuris yra registruotas valstybės prekių ženklų registre, sklaidos (platinimo), neatsiejamai susijusios su šio prekės ženklo prasme, teisingumo/klaidingumo (tai įrodo tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu atliktose visuomenės nuomonės apklausose pateikto klausimo formuluotės, kuriomis siekiama atskleisti žymens „Visi židiniai“ prasmę), todėl konstatuoti Reklamos įstatymo pažeidimus ar atitikimus galima būtų tik tada, kai būtų konstatuotas pats prekės ženklo „Visi židiniai“ prasmės klaidingumas ir neatitikimas Prekių ženklų įstatymo nuostatoms. Tačiau šiame sprendime minėta, jog teisinę prezumpciją, kad informacija, kurią atspindi žymuo, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės, gali pakeisti tik Prekių ženklų įstatyme numatytos institucijos - Valstybinis patentų biuras, būtent jo Apeliacinis skyrius, bei Vilniaus apygardos teismas, o to konstatuoti negali nei Konkurencijos taryba, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas. Būtent todėl Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ rezoliucinė dalis, kuria atsisakoma pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „Visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams, negali būti traktuojama kaip neteisinga, o panaikinti patį nutarimą Nr. 1S-147 nėra nei prielaidų, nei sąlygų.

4.3. Šiame kontekste paminėtina. kad, kaip minėta Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2Ap-1004 (b. 1. 157-159) Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos protestas dėl UAB „Sauda“ prekių ženklo „Visi židiniai“ buvo atmestas, o prekių ženklo „Visi židiniai“ registracija Nr. 52443 palikta galioti, tačiau Vilniaus apygardos teisme turėtų būti nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-271-560/2009 (iš skundo (b. 1. 3-8) - senesnis tos pačios bylos Nr. 2-2169-560/2008) šiais klausimais. Būtent toje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas prekės ženklo „Visi židiniai“ prasmės, jo registracijos, klaidingumo ir tuo pat metu teisėtumo klausimą, sudarys prielaidas išspręsti ir minėto prekės ženklo sklaidos (platinimo) klaidingumo ir tuo pat metu teisėtumo klausimą.

5. Kartu nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotina, kad nutarimo Nr. 1S-147 motyvai, inter alia kuriais Konkurencijos taryba įvertino UAB RAIT atliktą visuomenės nuomonės apklausą kaip nepatikimą, yra prieštaringi, todėl negali būti traktuojami kaip pagrįsti.

5.1. Pirma, motyvas, kad „žodžių junginys „Visi židiniai“ naudojamas kaip prekės ženklas <...>. o ne kaip teiginys, naudojamas, pavyzdžiui, siūlyme pirkti tam tikras prekes“, yra klaidingas. Šiame sprendime minėta, jog prekių ženklų registre nurodyta, kad minėtas prekės ženklas yra skirtas „reklamai; verslo vadybai; verslo tvarkybai; prekių sukaupimui (išskyrus vežimą) kitiems, teikiančiam pirkėjams galimybę patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių“ (iš Valstybinio patentų biuro tvarkomo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro paimti prekės ženklo „Visi židiniai“ duomenys, kuriuos į bylą pateikė UAB „Sauda“ (b. 1. 160-161)). Taigi, prekės ženklas „Visi židiniai“ yra reklama, o „reklama - nesvarbu, ar ši veikla yra atlygintina, ar ne - visuomet yra tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas), ja visuomet siūloma pirkti tam tikras prekes.

Antra, dėl UAB RAIT atliktos visuomenės nuomonės apklausos ne-/patikimumo. Pažymėtina, kad minėtose apklausose (tiek atliktoje UAB RAIT, tiek atliktoje viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“) buvo siekiama išsiaiškinti žymens „Visi židiniai“ būtent prasmę. Pažymėtina, kad UAB RAIT organizuotoje apklausoje (žr. Reklaminės žinutės „Visi židiniai“ suvokimas. Lietuvos gyventojų apklausa (2008 m. balandis) (b. 1. 14-26, 93-104)) pateiktas klausimynas „Ką, Jūsų nuomone, reiškia židinių prekybos vietos veikloje naudojamas šūkis „Visi židiniai“? (Tik vienas atsakymas): 1. Tai prekybos centras, kuriame siūlomas didžiausias židinių asortimentas; 2. Tai prekybos centras, kuriame siūlomi visi Lietuvos Respublikoje platinami židiniai; 3. Kita (įvardinkite); 4. Nežino, neatsakė (neskaityti)“ labai tiksliai koncentruoja apklausiamų asmenų dėmesį į žymens „Visi židiniai“ abu sudėtinius dėmenis - „visi“ ir „židiniai“ ir jų bendrą semantinę reikšmę (prasmę) - židinių gausą, gausybę, visumą, visetą aibę ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad neabejojant viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos patikimumu, pabrėžtina, kad jos organizuotoje apklausoje (žr. Lietuvos gyventojų apklausa. 2008 m. rugpjūtis (b. 1. 125-131, 162-168)) pateiktas klausimynas: „Kaip Jūs manote, ką reiškia prekybos ir paslaugų tinklo pavadinimas „Visi židiniai“? Su kuriuo iš kortelėje pateiktų apibūdinimų Jūs labiau sutinkate?“ (Rodyti spalvotą kortelę su tinklo logotipu ir kortelę su atsakymų variantais. Tik vienas atsakymas): 1. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomos krosnelės ir židinių ugniakurai, kūrenami kietu ar skystu kuru, dujomis ar elektra, taip pat čia galima užsakyti viso židinio kaip galutinio produkto projektą bei jo įrengimą name ar bute; 2. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus drabužių ir avalynės pasirinkimas; 3. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus audio ir video aparatūros pasirinkimas; 4. Šio prekybos ir paslaugų tinklo parduotuvėse siūlomas platus maisto produktų pasirinkimas; 5. Kita -Ką (Nurodyti); 6. (Neskaityti) Nežino, neatsakė“ koncentruoja apklausiamų asmenų dėmesį į žymens „Visi židiniai“ vieną dėmenį, išreiškiantį prekės rūšį - židinius, tik viename klausime, tuo tarpu terminas „platus“, naudojamas beveik visuose kituose klausimuose, gali iš esmės būti suprastas kaip gausa, gausybė, aibė. bet nesiejamas su židiniais.

Tačiau vien nutarimo Nr. 1S-147 motyvų nepagrįstumas nesudaro prielaidų, sąlygų panaikinti šį nutarimą kuriuo nepradėtas tyrimas, nes nesant teisinės prezumpcijos, kad informacija, kurią atspindi žymuo „Visi židiniai“, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės, paneigimo, to tyrimo pradėti iš esmės neįmanoma.

5.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui, sprendžiant dėl prekės ženklo „Visi židiniai“ ne-/klaidingumo. itin svarbu įvertinti, be kita ko, ir minėtas visuomenės nuomonės apklausas, nes priešingu atveju minėtam teismui aiškinantis prekės ženklo „Visi židiniai“ prasmę reiktų remtis vien lietuvių kalbos taisyklėmis. Kaip kad konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2006 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis ,, Teismų praktika“ Nr. 25, 2006): „Sprendžiant dėl žymens ir teisės aktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties, neretai yra susiduriama ne su vadinamosiomis „grynomis“ situacijomis, kada, atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, susiklosčiusią teismų praktiką bei mokslinę doktriną, iš esmės yra aišku, ar tam tikras žymuo atitinka (neatitinka) absoliučius reikalavimus, t. y. gali ar negali būti prekių ženklas. Neretai turi būti sprendžiami klausimai, kai yra tam tikrų argumentų ir dėl to, kad žymuo bendrąja prasme atitinka absoliučius reikalavimus prekių ženklui, kaip ir argumentų dėl to, kad žymens registravimas prekių ženklu nevisiškai atitiktų „grynąjį“ prekių ženklo ir absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitikties modelį. Tokiais atvejais turi būti siekiama rasti protingą balansą tarp asmens ketinimo į tam tikrą žymenį įgyti išimtines teises, įregistravus jį, kaip savo prekių ženklą, ir to. kokiais atvejais turi būti pasirenkamas sprendimas atsisakyti įregistruoti žymenį prekių ženklu dėl jo ir absoliučių reikalavimų neatitikties, kurie yra keliami prekių ženklui. Siekiant šio balanso ir pusiausvyros yra reikšmingos aplinkybės, susijusios, žinoma, tiek su prekių ženklu per se (t. y. iš kokių elementų jis yra sudarytas), kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis yra registruojamas, vidutiniu tų prekių ar paslaugų vartotoju, tiek su tuo, kaip šis vidutinis vartotojas suvokia tą prekių ženklą, tam tikrais atvejais, tai, ar žymuo dėl naudojimo nėra įgijęs skiriamojo požymio, kaip ir aplinkybės, susijusios su pačiu pareiškėju (ypač dėl Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo), kt. Visų šių reikšmingų aplinkybių įvertinimas galiausiai padeda atsakyti į klausimą, gali ar negali tam tikras žymuo atlikti prekių ženklo funkciją, t. y. atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Šiuo atveju yra kalbama apie teisines, bet ne matematines kategorijas, taigi žymens galėjimo būti ženklu įvertinimas negali būti mechaniškas jo patikrinimas, pritaikant kokią nors visų žymenų tikrinimo atveju tinkančią ir vieningą formulę. Žymens ir teisės aktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų prekių ženklui atitiktis įvertinama, kiekvienu atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (Paryžiaus konvencijos 6quinqies straipsnio (C) dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV Įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos Įmonė Budejovicky Budvar N.P, bylos Nr. 3K-3-969/2001).“

6. Konkurencijos taryba, 2008 m. spalio 23 d. priėmusi nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, vadovavosi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktais, kuriuose įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba atsisako pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas (3 punktas) ir nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (5 punktas).

6.1. Šiame sprendime konstatuota, jog nesant teisinės prezumpcijos, kad informacija, kurią atspindi žymuo „Visi židiniai“, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės, paneigimo, to tyrimo pradėti iš esmės neįmanoma. Kadangi nėra paneigta teisinė prezumpcija, kurią paneigti gali tik Prekių ženklų įstatyme numatytos institucijos - Valstybinis patentų biuras, būtent jo Apeliacinis skyrius, bei Vilniaus apygardos teismas, todėl teigtina, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo (o taip pat Reklamos įstatymo) pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos tyrimas būtų išvestinis, ginantis viešąjį interesą - konkurenciją, bet jis galėtų būti pradėtas tik tada, kai Vilniaus apygardos teismas išspręstų prekės ženklo „Visi židiniai“ prasmės, jo registracijos, klaidingumo ir tuo pat metu teisėtumo klausimą (žinoma, tik pripažinus prekės ženklą „Visi židiniai“ klaidinančiu): tik tada būtų sudarytos prielaidos išspręsti ir minėto .prekės ženklo sklaidos (platinimo) klaidingumo ir tuo pat metu teisėtumo klausimą, tik tada būtų galima ginti konkurenciją.

Todėl konstatuotina, kad Konkurencijos taryba. 2008 m. spalio 23 d. priėmusi nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, pagrįstai vadovavosi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu.

6.2. Kitaip vertintinas nutarime Nr. 1S-147 panaudotas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį Konkurencijos taryba atsisako pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas.

Konstatuotina, kad tiek Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1S-21, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimu nebuvo iš esmės ištirtas nei Reklamos įstatymo, nei Konkurencijos įstatymo pažeidimas - juk Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 1S-21 expressis verbis įtvirtinta, jog atsisakyta atlikti tyrimą (jis net nebuvo pradėtas), o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimu tik patvirtintas Konkurencijos tarybos 2008 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 1S-21. Todėl konstatuotina, kad Konkurencijos taryba. 2008 m. spalio 23 d. priėmusi nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, nepagrįstai vadovavosi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Kartu pažymėtina, kad, jei Vilniaus apygardos teismas paneigtų teisinę prezumpciją, jog informacija, kurią atspindi žymuo „Visi židiniai“, įregistruotas valstybės prekių ženklų registre, yra teisinga, inter alia neklaidinanti visuomenės, tada galėtų būti inicijuojamas viešojo intereso gynimas Konkurencijos taryboje.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos - UAB „Vilpra“ skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi. 129 straipsniu,

pareiškėjos - UAB „Vilpra“ skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1S-147 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl reklaminio teiginio „visi židiniai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Henrikas Sadauskas

Ernestas Spruogis