Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atstovei advokatei Kornelijai Janonytei, atsakovės atstovams Jolantai Ivanauskienei ir Elonui Šatui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jurgitai Karpovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Naftelf“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uostas ir Lietuvos ir UAB „Naftelf“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba), išnagrinėjusi bylą dėl Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (toliau – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymo) 9 straipsnio ir Europos Bendrijos (toliau – ir EB) steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams, priėmė nutarimą Nr. 2S-23 (toliau – ir Nutarimas) (I tomas, b. l. 11−32), kuriuo:

1) pripažino, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesudarydamas galimybės UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir EB steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus;

2) už nurodytą pažeidimą skyrė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 171 000 (vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančių) litų baudą;

3) įpareigojo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio ,,Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ sudaryti galimybę UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas.

Konkurencijos tarybos Nutarime konstatuota, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Tarptautinio Vilniaus oro uosto valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje, nesuteikdamas prieigos UAB „Naftelf“ prie esminių išteklių pasrovinėse aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkose. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodytos prieigos prie esminių išteklių nesuteikimo priežastys nebuvo pripažintos kaip objektyviai pateisinančios VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmus. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai buvo pripažinti ir kaip galintys daryti poveikį prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Dėl nurodytų priežasčių Konkurencijos taryba pripažino VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir EB steigimo sutarties 82 straipsnį.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, skundu (I tomas, b. l. 3−9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Konkurencijos tarybos Nutarimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo Konkurencijos tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 gruodžio 12 d. buvo gautas UAB „Naftelf“ skundas (I tomas, b. l. 110−121) dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo pakeitimo. Pareiškėjas UAB „Naftelf“ teismo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą, padidinant VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirtos baudos dydį iki 12 145 630 litų.

Teismas įvertinęs šiuos du iškeltus reikalavimus ir padaręs išvadą, kad jie yra dėl to paties nutarimo, pareikšti tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko, 2009 m. sausio 16 d. nutartimi šias dvi bylas sujungė į vieną (I tomas, b. l. 104).

Pareiškėjas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skunde (I tomas, b. l. 3−9) paaiškino, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atsisakymo suteikti UAB „Naftelf“ prieigą prie reikalingos infrastruktūros klausimą, netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pateikė subjektyvias išvadas. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigė, kad, visų pirma, nepagrįstas Konkurencijos tarybos argumentas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesudarydama su ūkio subjektu (nagrinėjamu atveju UAB „Naftelf“) sutarties, gali užkirsti kelią pastarojo patekimui į antžeminių paslaugų rinką. Šį savo argumentą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas grindžia subjektyviu Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių, patvirtintų 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144 (toliau – ir Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių arba Taisyklių), aiškinimu.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tvirtino, kad nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato reikalavimo prieš Susisiekimo ministrui tvirtinant ūkio subjektą antžeminių paslaugų teikėju pateikti iš anksto sudarytą sutartį su oro uostu dėl šių paslaugų teikimo. Priešingai, tų pačių Taisyklių, reglamentuojančių antžeminių paslaugų teikėjų tvirtinimo procedūrą, 40 punktas pateikia baigtinį sąrašą reikalavimų, kuriame nėra reikalavimo pateikti sutartį su oro uostu. Minėtoje nuostatoje numatyta, kad susisiekimo ministras privalo tvirtinti teikėją, jei pareiškėjas turi pakankamai patirties, finansinių išteklių, įrangos, organizacinę struktūrą, personalą, priežiūros ir eksploatavimo procedūras bei gali užtikrinti įrenginių, orlaivių, įrangos ir asmenų saugumą bei saugą; yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę.

Be to, Konkurencijos tarybos motyvas, kad VĮ Tarptautiniam oro uostui atsisakius sudaryti sutartį dėl antžeminių paslaugų teikimo oro uoste, ūkio subjektas neturi galimybės pateikti paraišką Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (toliau – ir Susisiekimo ministerijai) bei būti patvirtintu antžeminių paslaugų teikėju, yra nepagrįstas. Šis motyvas prieštarauja Susisiekimo ministerijos išdėstytai pozicijai. Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 (toliau – ir Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklės), 4 punktas nustato, kad asmuo, kaip atsargas orlaiviams tiekiantis kurą, privalo turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas. Šis teisės aktas nenustato sutarties sudarymo momento ir jo nereglamentuoja, bet tik nurodo reikalavimą tokią sutartį turėti vykdant veiklą. Be to, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad šios sutarties sudarymo tikslas, priešingai nei teigia Konkurencijos taryba, nėra viena iš būtinų sąlygų, siekiant ūkio subjektui būti Susisiekimo ministro patvirtintam antžeminių paslaugų teikėju, o išimtinai susijęs su Akcizų įstatymo lengvatos taikymu teikėjui, kaip teisingai nurodo ir pati Susisiekimo ministerija jau minėtame rašte. Konkurencijos taryba, siekdama išsiaiškinti tvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlygas, procedūrą, kuri yra esminė įrodant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, turėjo remtis kitu teisės aktu, kuris specialiai šią procedūrą reglamentuoja − Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėmis.

VĮ Tarptautinis oro uostas taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba, vertindama VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atsisakymą suteikti UAB „Naftelf“ prieigą prie reikalingos infrastruktūros, subjektyviai interpretavo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto raštuose, adresuotuose UAB „Naftelf“, pateiktus argumentus. Todėl Konkurencijos tarybos motyvą, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros savo potencialiam konkurentui UAB „Naftelf“, nesant objektyvaus pateisinimo, vertina kaip nepagrįstą. Konkurencijos taryba nelaiko objektyviai pateisinamu VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto argumentu, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus turi vieną kuro bazę ir jos pajėgumas nėra išnaudojamas, kadangi per 2007 m. kuro bazę buvo užpilta 53000 tonų aviacinio kuro, o metinis pajėgumas apie 150 000 tonų (VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto 2008 vasario 26 d. raštas Nr. 4R-261, 2008 balandžio 14 d. raštas Nr. 4R-472). VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad Konkurencijos taryba, vertindama tokio atsisakymo pagrįstumą, išimtinai remiasi pažodiniu teksto vertinimu bei neatsižvelgia į tokį VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atsakymą lėmusias aplinkybes (kontekstą). Todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad tai, jog metinis pajėgumas yra didesnis, nereiškia, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas suteikti bendrovei reikalingą infrastruktūrą išreiškia siekį riboti konkurenciją atitinkamose pasrovinėse rinkose tam, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda pačiai VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nelaiko objektyviu argumento, kad Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės numato antžeminių paslaugų teikėjų skaičiaus oro uoste ribojimą. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nėra aišku, kokiu pagrindu dėl šio argumento pasisako Konkurencijos taryba, kadangi šis argumentas nebuvo vienu iš motyvų atsisakant suteikti bendrovei reikalingą infrastruktūrą. Šį argumentą nurodžiusiu raštu tiesiog buvo išreikštas pamąstymas šią galimybę išnaudoti, be to, jis yra išvestinis iš aukščiau nurodytų motyvų, susijusių su VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto metiniu pajėgumu. Be to, remiantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis šią procedūrą (14 ir 15 punktai) matyti, kad nėra įtvirtinama, kada oro uosto administracija su tokiu prašymu apriboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių turi kreiptis į Susisiekimo ministeriją, todėl tai, kad tuo metu, kai vyko susirašinėjimas tarp UAB „Naftelf“ ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, nebuvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją su tokiu prašymu, laikytina teisiškai nereikšminga, nustatinėjant pažeidimą.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad nepagrįsta Konkurencijos tarybos išvada, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neturi teisės spręsti, koks aviacinių degalų tiekėjų skaičius yra tinkamas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Skunde VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paaiškino ne tik turįs teisę, bet ir privaląs rūpintis tinkamu antžeminių paslaugų teikėjų skaičiumi tam, kad užtikrintų keleivių ir kitų aviacijos paslaugų naudotojų, taip pat aviacijos įmonių, tiesiogiai vykdančių oro susisiekimą, poreikius bei užtikrintų orlaivių skrydžių ir aviacinį saugumą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui yra keliamas uždavinys − saugių oro susisiekimo paslaugų užtikrinimas. Jei VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas laikytų pagrįsta Konkurencijos tarybos išvadą, kad oro uostas neturi teisės spręsti dėl antžeminių paslaugų tiekėjų skaičiaus oro uoste, tai tokiu būdu savo veiklą oro uoste vykdytų neribotas tiekėjų skaičius, neatsižvelgiant į oro uosto dydį, talpą, užimtumą, kitas technines galimybes, dėl ko labai greitai kiltų grėsmė ne tik aviaciniam saugumui, bet ir pačiam oro susisiekimui dėl netinkamo oro uosto veiklos administravimo. Juo labiau, tokia išvada prieštarautų ir įtvirtintam reglamentavimui, kadangi pagal minėtas Antžeminių paslaugų teikimo taisykles Susisiekimo ministerija, prieš tvirtindama ūkio subjektą antžeminių paslaugų teikėju, tik patikrina jo atitikimą Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 40 punkto reikalavimams, tuo tarpu minėtame reglamentavime būtent oro uosto administracijai yra suteikta teisė, įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, kreiptis į Susisiekimo ministeriją su prašymu apriboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių oro uoste (Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 14 ir 15 punktai).

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nelaikė objektyviai pateisinančiomis priežastimis nesuteikti UAB „Naftelf“ prieigos prie reikalingos infrastruktūros remiantis tuo, kad numatyta antrosios kuro bazės statyba. Taip pat VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad Konkurencijos taryba nepateikia nei faktinių, nei teisinių EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimo įrodymų, Konkurencijos taryba tik išimtinai pasiremia citatomis iš Europos Teisingumo Teismo sprendimo Genujos oro uosto ir Europos Komisijos sprendimo Frankfurto oro uosto bylose. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas mano, kad Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti, jog VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto teisinės, ekonominės bei administravimo sąlygos iš esmės skiriasi nuo Genujos jūrų uosto ar Frankfurto oro uosto, todėl turėjo būti išsamiai išnagrinėtos šiame kontekste, neapsiribojant pažodiniu Europos Teisingumo teismo ir Europos Komisijos sprendimų perrašymu, iš esmės skiriantis cituojamų bylų ir nagrinėjamo atvejo faktinėms, ekonominėms aplinkybėms.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad nėra įrodyta nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis Konkurencijos tarybos išvada, jog apribojimai pasrovinėse rinkose gali pasireikšti išaugusiomis aviacinių degalų kainomis ar pablogėjusia aviacinių degalų bei jų tiekimo kokybe, kas gali turėti įtakos tarptautinio keleivių vežimo oru savikainai ir/ar kokybei. Dėl to dalis aviakompanijų gali svarstyti atsisakyti vykdyti skrydžius iš/į Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Toks teoriškas Konkurencijos tarybos pamąstymas nėra ir negali būti pagrindu nustatyti EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimą.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba Nutarimu įpareigojo VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą atlikti veiksmus − sudaryti galimybę UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas − kai, tuo tarpu, šie veiksmai priklauso ne VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kompetencijai ir ši neturi jokių įgaliojimų pavesti juos atlikti kitiems subjektams. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija, kurios kompetencijoje yra antžeminių paslaugų teikėjų tvirtinimas net nebuvo įtraukta į procesą. Todėl, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomone, Konkurencijos taryba Nutarimu nusprendė dėl neįtrauktos į tyrimą Susisiekimo ministerijos teisių ir pareigų, nes antžeminių paslaugų teikėjų tvirtinimas priklauso būtent šiam subjektui. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba netinkamai taikė baudos skyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skyrė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 171 000 Lt baudą. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomone, Konkurencijos taryba visiškai nepagrindė skiriamos baudos skaičiavimo. Baudos dydžio už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nustatymas yra išimtinė ir absoliuti Konkurencijos tarybos diskrecijos teisė, todėl ši institucija turi aiškiai ir išsamiai motyvuoti, kokiais kriterijais vadovaudamasi ji skiria baudą už vieną ar kitą pažeidimą.

 Pareiškėjas UAB „Naftelf“ savo skunde (I tomas, b. l. 110−121) paaiškino, kad paskirta bauda VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui yra nepagrįstai maža, neatitinkanti padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, dėl ko, tokios nepagrįstai mažos baudos paskyrimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 40, 41, 42 straipsnių nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintoms „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėms“ (toliau – ir Baudos nustatymo taisyklės) ir yra ignoruojantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose. UAB „Naftelf“ teigė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta 171 000 litų bauda neatitinka Lietuvos ir ES konkurencijos teisėje įtvirtintų nubaudimo tikslų, neapsaugo pareiškėjo ir trečiųjų asmenų interesų. UAB „Naftelf“ nurodė, kad Konkurencijos taryba, apskaičiuodama baudos dydį, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius baudos dydžio nustatymą. UAB „Naftelf“ nuomone, šioje byloje tikslinga atsižvelgti ir ES konkurencijos teisėje įtvirtintus nubaudimo tikslus.

UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad Nutarime nurodoma, jog pažeidimo trukmė apima laikotarpį nuo 2006 m. spalio 23 d. iki Nutarimo priėmimo. Taigi pažeidimas trunka ilgiau nei vienerius metus, o toks pažeidimo trukmės laikotarpis savaime yra pakankamai ilgas. Tačiau UAB „Naftelf“ nuomone Konkurencijos taryba suklydo pažeidimo pradžią susiedama su 2006 m. spalio 23 d., kai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakė (iš esmės neigiamai) į UAB „Naftelf“ kreipimąsi, prašant sudaryti prielaidas įeiti į atitinkamas pasrovines rinkas. Konkurencijos taryba nutarime ignoruoja svarbias aplinkybes, dėl kurių pažeidimo pradžios data turėtų būti bent jau 2004 m. spalio 22 d. Kaip nurodoma Nutarime, UAB „Naftelf“ dar nuo 1996 m. bandė nesėkmingai patekti į atitinkamas rinkas. Nutarimo 3.2 dalyje yra nurodoma, kad atlikdama tyrimą Konkurencijos taryba nevertino 1996-1999 m. laikotarpio, kadangi šiam laikotarpiui 2002 m. suėjo Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. numatytas 3 metų senaties terminas. Tačiau Konkurencijos taryba neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad 2004 m. spalio 22 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarė sutartį dėl antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius su UAB „Naftelf“ konkurentu UAB „RSS Motors“. Šia sutartimi, be konkurso ar kitos konkurencingos atrankos procedūros, UAB „Naftelf“ konkurentui UAB „RSS Motors“ buvo sudaryta galimybė įeiti į tas rinkas, į kurias VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo atsisakęs įleisti UAB „Naftelf“. Vadinasi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m. diskriminavęs UAB „Naftelf“ pasrovinėse aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo rinkose savo atžvilgiu, nuo 2004 m. spalio 22 d. pradėjo diskriminuoti pareiškėją ir UAB „RSS Motors“ atžvilgiu.

UAB „Naftelf“ skunde nurodė, kad atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmes rinkai bei su pažeidimu susijusią geografinę teritoriją, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padarytas pažeidimas yra sunkus. UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 yra paaiškinta, jog baudos dydis atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą privalo būti skaičiuojamas kaip procentinis dydis. Administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip išeitinį tašką, nuo kurio turėtų būti pradėtas konkretaus baudos dydžio nustatymas, nurodė vidurkį (5 procentai bendrųjų metinių pajamų). Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas įvyko lokalinėje rinkoje bei trūko santykinai neilgą laikotarpį, padarė išvadą, kad baudos dydis už pažeidimo pavojingumą ir trukmę turėtų sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pažeidimas tęsėsi 4 metus, už kiekvienus pažeidimo metus turėjo būti papildomai paskaičiuota po 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą sumos. Toks dydis yra proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad savo nenorą įsileisti UAB „Naftelf“ į atitinkamas rinkas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo deklaravęs dar 1997 metais ir kad šios pozicijos neatsisakė net Konkurencijos tarybos tyrimo metu. 10 procentų nuo 6 196 750 litų sumos sudaro 619 675 litus. Kadangi pažeidimas trūko 4 metus, baudos suma už pažeidimo trukmę sudaro 2 478 700 litų. Konkurencijos taryba konstatavo dvi sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodoma, kad už šias sunkinančias aplinkybes baudos suma yra didinama 20 procentų. UAB „Naftelf“ su tokia pozicija nesutiko. Viena iš sunkinančių aplinkybių, pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas, parodo, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra ūkio subjektas, kuris yra sąmoningai apsisprendęs savo tikslus įgyvendinti neatsižvelgiant į Konkurencijos įstatyme ir EB Steigimo sutartyje įtvirtintus konkurencijos teisės reikalavimus. Kita sunkinanti aplinkybė yra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas trukdymas Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą. UAB „Naftelf“ nurodė, kad atsižvelgiant į dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą, už pažeidimo sunkumą bei trukmę apskaičiuotos baudos suma turėtų būti padidinta 40 procentų.

Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Naftelf“ skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimu į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skundą (I tomas, b. l. 72−80) Konkurencijos taryba paaiškino, kad ūkio subjektas, norėdamas tapti antžeminių paslaugų teikėju, privalo įvykdyti Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus, todėl šiuo atveju sutarties su oro uostu sudarymas yra būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga. Nors, kaip nurodo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės nenumato tokio reikalavimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 792 (kuriame ir numatytas reikalavimas sudaryti sutartį su oro uostu) nenustato sutarties sudarymo momento, šiuo atveju svarbi tampa atitinkamus teisės aktus taikančios institucijos išsakoma nuomonė. Patys teisės aktai savaime nesuteikia teisės be atitinkamos institucijos sprendimo veikti pasrovinėse rinkose, todėl ignoruoti teisės normas taikančios institucijos reikalavimų ūkio subjektai paprasčiausiai neturi galimybės. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento į pasrovines rinkas, kuriose ilgą laiką pats vykdo ūkinę veiklą, tokios savo valios neneigia tik bando ją pateisinti keliais argumentais. Toks elgesys negali būti pateisinamas jokiomis teisės aktų formuluotėmis, praktikoje kylančiai teisės aktų taikymo neaiškumais, Susisiekimo ministerijos pozicijos pasikeitimais ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikiamu teisės aktų interpretavimu.

Konkurencijos taryba nurodė, kad vien pati nurodomų priežasčių gausa, jų keitimas ir vis naujų pateikimas akivaizdžiai parodo, kad objektyvaus pateisinimo, dėl kurio UAB „Naftelf“ negalėtų veikti atitinkamose pasrovinėse rinkose, nėra. Objektyvių aplinkybių buvimas nuo pat pirmojo kreipimosi turėtų būti aiškiai nurodomas tiek ūkio subjektui, prašančiam suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros, tiek ir Konkurencijos tarybai. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos byloje surinkti įrodymai atskleidžia bandymą visais įmanomais formaliais būdais išvengti dar vieno konkurento įėjimo į rinką, net nebandant pagrįsti savo veiksmų aiškiais, suprantamais, faktinėmis aplinkybėmis patvirtinamais argumentais. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas puikiai suvokia ir žino, kad be jo pritarimo ir bendradarbiavimo joks naujas degalų tiekėjas ar bet koks kitas antžeminių paslaugų teikėjas negali vykdyti savo ūkinės veiklos ir akivaizdžiai tuo piktnaudžiauja remdamasis formaliais argumentais. Toks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesys negali būti pateisinamas konkurencijos teisės požiūriu. Konkurencijos taryba Nutarime detaliai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino visus, net ir detaliau nepaaiškintus, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentus, pateiktus UAB „Naftelf“ ir Konkurencijos tarybai. EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimui nustatyti nereikalaujama įrodyti faktinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi poveikio prekybai tarp valstybių narių. Priešingai, pakanka nustatyti potencialiai galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių, o tai ir buvo padaryta, remiantis Europos Komisijos praktika. Europos Komisijos praktika šiuo atveju naudojama ne kaip įrodymas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra analogiškas nutarime minimam Frankfurto oro uostui, o kaip pagrindimas, kad ūkio subjekto, dominuojančio sąlyginai nedidelėje geografinėje teritorijoje, veiksmai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys EB steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas reikalauja konkretaus ekonominio pagrindimo, kodėl nagrinėjamu atveju yra EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimas, tačiau Konkurencijos taryba pastebi, kad visose Nutarime minėtose Europos Komisijos bylose poveikio prekybai aspektas yra nagrinėjamas labai trumpai ir lakoniškai, įvertinant tikimybę, kad prekyba tarp valstybių narių gali būti paveikta. Jokie skaičiavimai ar rinkos dalyvių apklausos nėra atliekamos, todėl manytina, kad visiškai nepagrįsta būtų iš nacionalinės konkurencijos institucijos reikalauti aukštesnio įrodinėjimo pareigos laipsnio negu to, kuris yra taikomas Europos Komisijai, kuri jau daugelį metų taiko EB steigimo sutarties 82 straipsnį. Konkurencijos taryba šiuo atveju detaliai ir išsamiai išnagrinėjo tikimybę, kad gali būti paveikta prekyba tarp valstybių narių, atliko aviakompanijų apklausą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad jokiu būdu neketina reikalauti iš VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atlikti nuo jos valios nepriklausančių veiksmų, t.y. užtikrinti UAB „Naftelf“ patvirtinimą antžeminių paslaugų teikėju. Įpareigojimo turinys yra paaiškintas Nutarimo 5 dalyje, kurioje nėra nurodoma, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra atsakingas už jo kompetencijai nepriskirtų veiksmų atlikimą. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateiktas įpareigojimo interpretavimas yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, įvertinant Nutarime pateiktą įpareigojimo turinio išaiškinimą. Pabrėžia, kad UAB „Naftelf“ nėra atleidžiamas nuo kokių nors teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, reikalavimo turėti atitinkamas veiklai būtinas licencijas ar gauti Susisiekimo ministro patvirtinimą. Konkurencijos tarybos įpareigojimas reiškia, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turi atlikti nuo jo valios priklausančius veiksmus, visų pirma, sudaryti su UAB „Naftelf“ sutartį, kurios reikalauja Susisiekimo ministerija, kad būtų galima svarstyti jos patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju klausimą. Be to, įpareigojimas reiškia, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas negali „teisintis“ neturinti galimybės suteikti prieigos dėl kitų priežasčių, kadangi jokio objektyvaus pateisinimo tyrimo metu nebuvo nustatyta. Galiausiai paminėtina, kad tuo atveju, jeigu VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui kyla neaiškumų dėl nutarimo įvykdymo, jis turi galimybę kreiptis į Konkurencijos tarybą su konkrečiais iškilusiais klausimais.

Konkurencijos taryba paaiškino, kad visos aplinkybės, į kurias Konkurencijos taryba atsižvelgė nustatydama skirtinos baudos dydį, yra nurodytos Nutarimo 6 dalyje. Tai, kad Nutarime nėra atskirai įvardyta už pažeidimo pavojingumą ir trukmę skirtinos baudos suma, nėra pagrindas laikyti baudą nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pagrindą baudos skyrimui sudaro pažeidimo konstatavimas. Dėl pritaikytos ginčijamos sunkinančios aplinkybės Konkurencijos taryba išsamiai yra pasisakiusi Nutarime, nurodydama, kad ūkio subjektas neturi teisės spręsti, kokie dokumentai turi būti pateikiami Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, o kokių pateikti nebūtina. Teisė spręsti dėl tyrimui reikalingos medžiagos surinkimo yra suteikta Konkurencijos tarybai, o Konkurencijos tarybos nurodymai ūkio subjektams tokiais atvejais yra privalomi. Nors VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas pateikti tam tikrą informaciją šiuo atveju nesutrukdė nustatyti pažeidimo, tokie veiksmai apsunkino Konkurencijos tarybos atliekamą veiksmų vertinimą ir tokiu būdu trukdė atlikti tyrimą. Pažeidimo sunkumas yra paaiškintas Nutarimo 6 dalyje pateiktais argumentais, todėl nesuprantama, kodėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigia, jog buvo remiamasi prielaidomis. Kaip visiškai nepagrįsti argumentai vertinti ir teiginiai dėl to, kad Konkurencijos taryba nevertino lengvinančių aplinkybių bei atleidimo nuo baudų sąlygų. Pati VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nenurodo nei vienos lengvinančios atsakomybę aplinkybės, taip pat nenurodo, kad ji atitinka Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatytas dominuojančio ūkio subjekto atleidimo nuo baudos sąlygas, todėl visiškai nesuprantama, ką Konkurencijos taryba tokiu atveju turėtų vertinti.

Atsiliepimu į UAB „Naftelf“ skundą (I tomas, b. l. 169−174) Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Naftelf“ skundu ginčija tik Konkurencijos tarybos paskirtos baudos dydį, bet ne paties pažeidimo pobūdį, su jo nustatymu susijusių aplinkybių vertinimą ir t.t., todėl UAB „Naftelf“ pateikiami argumentai dėl vienokio ar kitokio faktinių aplinkybių vertinimo laikytini nesusijusiais su skundo dalyku ir todėl atmestini. Konkurencijos taryba nurodė, kad skiriant sankcijas yra atsižvelgiama į kiekvienos individualios situacijos ypatumus ir esant galimybei, visų pirma, siekiama ištaisyti dėl pažeidimo atsiradusias neigiamas pasekmes konkurencijai. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba skyrė ne vien tik piniginę baudą, bet ir kitokio pobūdžio sankciją, t.y. įpareigojimą nutraukti neteisėtą veiklą. Pastaroji sankcija yra itin reikšminga, kadangi jos taikymas užkerta kelią tolimesnių neigiamų pasekmių konkurencijai rinkoje egzistavimui.

Nors UAB „Naftelf“ teigia, kad Konkurencijos tarybos skirta bauda dėl per mažo jos dydžio šiuo atveju neapsaugo UAB „Naftelf“ ir trečiųjų asmenų interesų, Konkurencijos taryba pabrėžė, kad nurodytų asmenų interesų apsauga nėra konkurencijos teisės normų taikymo tikslas. Visų pirma, siekiama apsaugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, o ne konkrečių nuo pažeidimo nukentėjusių ūkio subjektų interesus. Pastarieji asmenys (šiuo atveju UAB „Naftelf“) turi galimybę išsiieškoti patirtus nuostolius civiline tvarka. Iš esmės galima sutikti su UAB „Naftelf“ argumentu, kad įstatymų leidėjas konkurencijos taisyklių pažeidimus priskiria visuomenei didelę žalą darančių veikų kategorijai ir todėl Konkurencijos įstatyme yra įtvirtinta griežtų ekonominių sankcijų galimybė. Vis dėlto tai nereiškia, kad už sunkų konkurencijos teisės normų pažeidimą, koks ir buvo padarytas šiuo atveju, kiekvieną kartą turi būti skiriama griežčiausia galima sankcija. Konkurencijos tarybos praktikoje nei vieno pažeidimo (netgi ir pačių pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, t.y. kartelių) atveju nebuvo skirta maksimali galima bauda. Taigi viršutinė galimos baudos riba nereiškia, kad kiekvieno sunkaus pažeidimo atveju yra pasiektas ribinis atvejis, kai turi būti paskirta pati griežčiausia sankcija. Konkurencijos taryba atsižvelgia į Europos Komisijos praktiką konkurencijos bylose, skirdama baudas ji, visų pirma, vadovaujasi nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvoje susiklosčiusia konkurencijos bylų praktika, kadangi baudų skyrimo klausimas yra paliktas išimtinai nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijai. Jau minėtos konkurencijos bylų praktikos kontekste VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta bauda negali būti vertinama kaip pernelyg maža ir todėl pažeidžianti baudų skyrimo tikslus.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad UAB „Naftelf“ nesutinka su Nutarime pateiktu pažeidimo trukmės vertinimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu yra ginčijama ne baudos apskaičiavimo tvarka, tačiau pati pažeidimo trukmė. Taigi susidaro situacija, kai skundžiant Konkurencijos tarybos paskirtos baudos dydį tuo pagrindu, kad nebuvo laikomasi Baudos nustatymo taisyklių nuostatų, iš esmės yra ginčijami visai kiti aspektai, susiję su paties pažeidimo vertinimu. Dėl pažeidimo trukmės skaičiavimo, be aukščiau nurodytų argumentų, Konkurencijos taryba pažymėjo, kad nors UAB „Naftelf“ akcentuoja, jog noras įeiti į atitinkamas pasrovines rinkas išliko nepakitęs nuo pat 1996 m. ir apie tai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas žinojo, tačiau tai niekaip nepaaiškina aplinkybės, kodėl ji nesikreipė į Konkurencijos tarybą anksčiau. Tokiu būdu susidaro situacija, kai ūkio subjektas, nesinaudodamas įstatymų numatyta galimybe pateikti skundą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų, reikalauja, kad nesant jokių rašytinių įrodymų, būtų preziumuojamas pažeidimo tęstinumas. Konkurencijos taryba, nagrinėdama konkurencijos taisyklių pažeidimus, negali remtis vien tik žodiniais UAB „Naftelf“ paaiškinimais ir konstatuoti, kad pažeidimas buvo tęsiamas netgi nesant paties suinteresuoto ūkio subjekto valios išraiškai. UAB „Naftelf“ savo skunde nurodė, kad baudos dydis už pažeidimo pavojingumą turėjo sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendrųjų metinių pajamų. Be nurodomų nagrinėjamo atvejo aplinkybių UAB „Naftelf“ taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje A¹-686/2006. Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad pastarojoje byloje buvo nagrinėjamas visai kitokio pobūdžio konkurencijos taisyklių pažeidimas, t.y. kartelinis susitarimas, kuris yra laikomas pavojingiausiu konkurencijos taisyklių pažeidimu, kur kas pavojingesnių nei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Dėl šios priežasties teiginys, kad už šiuos visiškai skirtingo pobūdžio pažeidimus turėtų būti skiriama vienodo procentinio dydžio bauda, yra ne tik kad visiškai nepagrįstas, bet taip pat ir iškreipiantis konkurencijos taisyklių pažeidimų pavojingumo vertinimo esmę.

Tretysis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 67−71) su pareiškėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skundu sutiko, prašė jį tenkinti, panaikinant Konkurencijos tarybos Nutarimą.

Atsiliepimu Susisiekimo ministerija paaiškino, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra teisi, teigdama, kad atsižvelgiant į tai, jog nei Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėse, nei 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvoje 96/67/EB (toliau – Direktyvoje 96/67/EB) nėra reikalavimo paslaugų teikėjui turėti (pateikti) sutartį su oro uostu, Susisiekimo ministerija neturi teisės šios sutarties reikalauti. Vadovaudamasi objektyvumo ir nediskriminavimo principais, jei pareiškėjassssss atitinka nustatytus reikalavimus, Susisiekimo ministerija, gavusi iš jo reikalingus dokumentus, turėtų jį tvirtinti šios antžeminės paslaugos teikėju. Susisiekimo ministerija nurodė, kad Direktyvos 96/67/EB preambulės 25 punkte pabrėžiama, kad teikėjui, kuriam išduotas leidimas oro uoste teikti antžemines paslaugas, teisė patekti į oro uosto įrenginius turi būti taip užtikrinta, kad jis galėtų naudotis savo teisėmis ir kad būtų užtikrinta sąžininga ir lygi konkurencija, o pareiga oro uostui užtikrinti patekimą į oro uosto įrenginius nustatyta Direktyvos 96/67/EB 16 straipsnyje ir atitinkamai Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 45-47 punktuose. Pažymėtina, kad reikalavimas turėti sutartį su oro uostu susijęs ne su asmens patvirtinimu paslaugos teikėju, o su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo lengvatos taikymu teikėjui.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad pritaria pareiškėjui VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kad Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklės nenustato sutarties dėl minėtų paslaugų teikimo sudarymo momento ir jo nereglamentuoja, bet tik nurodo reikalavimą tokią sutartį turėti, vykdant antžeminių paslaugų teikimo − aprūpinimo degalais ir tepalais − veiklą. Šios sutarties sudarymo tikslas nėra viena iš būtinų sąlygų, siekiant ūkio subjektui, kad susisiekimo ministras jį patvirtintų antžeminių paslaugų teikėju, tai susiję su Akcizų įstatymo nustatytos lengvatos taikymu tam teikėjui. Susisiekimo ministerija nenurodė UAB „Naftelf“, kad sutartis su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas būtina teikiant paraišką dėl ūkio subjekto patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju, t.y. rašte teigiama, kad šią informaciją subjektas turėtų pateikti, bet neprivalo, vadinasi, tai jis gali padaryti ir jau pradėjęs teikti antžemines paslaugas. Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo rūpintis tinkamu antžeminių paslaugų teikėjų skaičiumi tam, kad užtikrintų keleivių ir kitų aviacijos paslaugų naudotojų, taip pat aviacijos įmonių, tiesiogiai vykdančių oro susisiekimą, poreikius bei užtikrintų orlaivių skrydžių saugumą bei aviacinį saugumą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 14 ir 15 punktuose suteikta teisė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, kreiptis į susisiekimo ministrą su prašymu apriboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių oro uoste. Atsižvelgdami į tai, Susisiekimo ministerija nurodė mananti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas objektyviai pagrįstai ir siekdamas užtikrinti aviacijos saugumą pateikė Susisiekimo ministerijai siūlymus dėl laikino antžeminių paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimo. Susisiekimo ministerija, kuri pagal kompetenciją tvirtina antžeminių paslaugų teikėjus, nebuvo įtraukta į Konkurencijos tarybos atliekamą tyrimą dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams, todėl Susisiekimo ministerija neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl antžeminių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Susisiekimo ministerijos atstovė prašė VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto skundą tenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais, UAB „Naftelf“ skundą dėl ginčo nutarimo 2 punkto, kuriuo VĮ Tarptautiniam oro uostui paskirta 171 000 Lt , pakeitimo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) 2009 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Naftelf“ skundus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo esmė − ar Konkurencijos tarybos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu, nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, svarbu nustatyti, ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ar pagrįstai ir teisėtai skirta 171 000 Lt dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad Konkurencijos taryba tyrimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir EB steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams pradėjo 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1S-142, gavusi bendrovės „Naftelf“ prašymą ištirti, ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir EB sutarties 82 straipsnio reikalavimų. Tyrimas buvo pratęstas 2008 m kovo 27 d. nutarimu Nr. 1S-39, 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 1S-54 ir 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 1S-66 (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 1−8, 61−63, II tomas, b. l. 9, 58, 60−61).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimams priėmė Nutarimą, kuriuo pripažino, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nesudarydamas galimybės UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus, paskyrė VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui 171 000 litų baudą, įpareigojo nutraukti neteisėtą veiklą bei nurodė sudaryti galimybę bendrovei „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas (I tomas, b. l. 11−32).

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja EB steigimo sutartis, Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis numato, kad dominuojanti padėtis − tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 9 straipsnį draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės d. 17 nutarimas Nr. 52 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ nustato, kad ūkio subjekto galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką labai priklauso nuo jo dalies atitinkamoje rinkoje. Vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įstatų 8 punktas suteikia šiai įmonei išimtinę teisę teikti viešąsias paslaugas, eksploatuojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą, ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus, t. y. vykdyti valdymo ir organizavimo paslaugas, teisinio statuso pagrindu ši įmonė laikytina užimančia dominuojančią padėtį valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje (I tomas, b. l. 33−40).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias teisės normas, padarė išvadą, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Ginčo tarp šalių, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas užima dominuojančią padėtį tiekdamas orlaiviams reaktyvinius degalus Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, nėra. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti koks buvo VĮ Tarptautinio oro uosto elgesys su UAB„Naftelf“, ar buvo objektyvių aplinkybių atsisakyti sudaryti sąlygas UAB „Naftelf“ įeiti reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinką.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog UAB „Naftelf“ nuo 1996 m. bandė patekti į aviacinio benzino tiekimo orlaiviams rinką VĮ Tarptautiniame Vilniaus oro uoste bei reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinką VĮ Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 11, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22, 23, 28−30). VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra infrastruktūros, be kurios neįmanoma veikla Tarptautiniame oro uoste valdytojas, todėl patekimas į atitinkamas rinkas yra neįmanomas be jo sutikimo ir/ar geranoriško bendradarbiavimo. UAB „Naftelf“ 2006 m. sužinojo, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas be konkurso ar kitos konkurencingos atrankos procedūros sudarė galimybę pareiškėjo konkurentui UAB „RSS Motors“ tiekti kurą orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (2004 m. spalio 22 d. sutartis). Sužinojusi apie šią aplinkybę, UAB „Naftelf“ nuo 2006 m. iš naujo pradėjo reikalauti iš VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudaryti jai tokias pačias galimybes veikti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kaip ir kitiems ūkio subjektams. Nepaisant atkaklių pastangų, UAB „Naftelf“ iki šiol nepavyko patekti į atitinkamas rinkas.

Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad jam yra svarbu nustatyti, ar buvo padarytas aukščiau nurodytų teisės aktų pažeidimas, svarbu išsiaiškinti, ar buvo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto dominavimas aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkoje, ar Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė suteikti UAB „Naftelf“ priėjimą prie išteklių, būtinų vykdant orlaivių aprūpinimo degalais veiklą, koks buvo VĮ Tarptautinio oro uosto elgesys su UAB „Naftelf“ ir ar buvo objektyvių motyvų atsisakyti sudaryti sąlygas UAB „Naftelf“ įeiti benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinką.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės normos nustato, jog draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:

1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;

2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;

3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsnyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos institucijos turi teisę atskirose bylose taikyti 81 ir 82 straipsnius. Pagal Sutarties 82 straipsnį, kuris kaip nesuderinamą su bendrąją rinka draudžia bet kokį vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintį paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Naftelf“ susirašinėjimą su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dėl galimybės tiekti degalus orlaiviams pradėjo dar 1996 m., kuris vyko iki 1999 m. (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 9−32, 40−50). UAB „Naftelf“ minėtu laikotarpiu susirašinėjo ir su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas steigėja Susisiekimo ministerija dėl jos galimybės pradėti aviacinių degalų tiekimo orlaiviams veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tačiau Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008 m. kovo 12 d. raštu (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 134) Konkurencijos tarybai patvirtino, kad nuo 1997 m. prasidėjo susitikimai bei derybos su bendrove. UAB „Naftelf“ nuo pat susirašinėjimo pradžios išreiškė norą teikti aviacinius degalus, nurodydama, kad tarptautiniu mastu pripažinto degalų tiekėjo buvimas būtų naudingas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 43). Tiesiogiai į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas UAB „Naftelf“ kreipėsi 2006 m. spalio 9 d. raštu (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 145), prašydama pateikti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomonę dėl jos galimybių veikti oro uosto teritorijoje, teikiant degalų tiekimo paslaugas. Šiame rašte UAB „Naftelf“ taip pat prašė paaiškinti, kokiu būdu į reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką buvo įleistas UAB „RSS MOTORS“. Buvo kreiptasi ir į Susisiekimo ministeriją prašant paaiškinti, ar galimybės UAB „RSS Motors“ veikti oro uoste suteikimas buvo derinamas su šia institucija. Susisiekimo ministerija 2006 m. lapkričio 27 d. atsakyme nurodė, kad teisės suteikimas UAB „RSS MOTORS“ tiekti orlaivių degalus su šia institucija nebuvo derintas, taip pat paminėjo, kad tokių klausimų sprendimas yra ūkio subjektų kompetencija. 2007 m. rugsėjo 27 d. raštu (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 147) UAB „Naftelf“ dar kartą kreipėsi į Vilniaus oro uostą, tačiau atsakydamas į pakartotinį paklausimą Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2007 m. spalio 12 d. rašte (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 58) nurodė, kad antžeminės paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėmis, taip pat paminėjo, kad antžemines paslaugas teikia tik susisiekimo ministro patvirtinti teikėjai. Dėl galimybės UAB „Naftelf“ teikti aprūpinimo degalais paslaugas pasisakyta nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2006 m. gruodžio 31 d. Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu pradėtos taikyti Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės, patvirtintos 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144, kadangi oro uostas pasiekė Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 1 punkte numatytas ribas. Tai patvirtina ir Susisiekimo ministerija savo 2006 m. lapkričio 27 d. rašte (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 29). Antžeminių paslaugų teikėjų ar savateikių skaičius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra ribojamas (Konkurencijos tarybos bylos I t. b. l. 59).

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Naftelf“ grindžia šiais argumentais:

1) nepakankami civilinės saugos reikalavimai;

2) bendrovė „Naftelf“ susisiekimo ministro įsakymu nėra patvirtinta teikėja;

3) nepakankami kuro talpų pajėgumai, reikalinga antroji kuro bazė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konkurencijos tarybai VĮ Tarptautinis oro uostas nebuvo nurodęs, kad atsisakymas suteikti reikalingą infrastruktūrą UAB „Naftelf“ yra pagrįstas civilinės aviacijos sauga, todėl vien jau dėl šios priežasties jis negali būti laikomas objektyviu. Teismas pabrėžia, kad jokie reikšmingi teisės aktų pakeitimai po tyrimo atlikimo nebuvo padaryti, tad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas visą laiką veikė pagal tuos pačius civilinės aviacijos saugos reikalavimus ir jokių problemų neįžvelgė. 2008 m. kovo 12 d. rašte (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 134) Konkurencijos tarybai pati VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad siekiant įvykdyti skrydžių saugos reikalavimą dėl aviacinio kuro nusistovėjimo, yra sudaromos kuro bazės talpų nuomos sutartys. Pažymėjo, kad atsakomybės klausimai gali būti išsprendžiami sutartinių santykių pagalba, kas ir yra padaryta UAB „RSS Motors“ atveju. 1999 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos sprendime byloje 99/316/EB konstatuota, kad oro uostą valdančiam ūkio subjektui gali iškilti tam tikrų valdymo (administravimo) sunkumų sudarant sąlygas naujų antžeminių paslaugų teikėjų įėjimui į atitinkamas rinkas, negali būti pateisinamu argumentu išlaikyti atitinkamas rinkas uždarytas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tvirtinimas, kad UAB „Naftelf“, norėdama tapti antžeminių paslaugų teikėja, privalo įvykdyti Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus, t. y. turi būti patvirtinta tiekėju, yra nepagrįstas. Atvirkščiai, sutarties su oro uostu sudarymas yra būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga. Nors, kaip nurodo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės nenumato tokio reikalavimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 792 (kuriame ir numatytas reikalavimas sudaryti sutartį su oro uostu) nenustato sutarties sudarymo momento. Vadinasi, šiuo atveju svarbi tampa atitinkamus teisės aktus taikančios institucijos išsakoma nuomonė. Patys teisės aktai savaime nesuteikia teisės be atitinkamos institucijos sprendimo veikti pasrovinėse rinkose, todėl ignoruoti teisės normas taikančios institucijos reikalavimų ūkio subjektai paprasčiausiai neturi galimybės. Bylos įrodymai (raštai) patvirtina, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento į pasrovines rinkas, kuriose ilgą laiką pats vykdo ūkinę veiklą, tokios savo valios neneigia tik bando ją pateisinti keliais argumentais (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 29−30). Toks Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesys negali būti pateisinamas, praktikoje kylančiais teisės aktų taikymo neaiškumais, Susisiekimo ministerijos pozicijos pasikeitimais ar pareiškėjo pateikiamu teisės aktų interpretavimu. Nurodomų priežasčių gausa, jų keitimas, naujų pateikimas akivaizdžiai parodo, kad objektyvaus pateisinimo, dėl kurio UAB „Naftelf“ negalėtų veikti atitinkamose pasrovinėse rinkose, nėra.

Pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad Konkurencijos taryba pilnai ir objektyviai ištyrė bendrovės „Naftelf“ skundą dėl Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, EB Steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimų, pagrįstai konstatavo, kad objektyvių aplinkybių buvimas nuo pat pirmojo kreipimosi turėtų būti aiškiai nurodomas tiek ūkio subjektui, prašančiam suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros, tiek ir Konkurencijos tarybai. Surinkti įrodymai atskleidžia bandymą visais įmanomais formaliais būdais išvengti dar vieno konkurento įėjimo į rinką, net nebandant pagrįsti savo veiksmų aiškiais, suprantamais, faktinėmis aplinkybėmis patvirtinamais argumentais. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas puikiai suvokia ir žino, kad be jo pritarimo ir bendradarbiavimo joks naujas degalų tiekėjas ar bet koks kitas antžeminių paslaugų teikėjas negali vykdyti savo ūkinės veiklos ir akivaizdžiai tuo piktnaudžiauja remdamasis formaliais argumentais. Toks VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesys negali būti pateisinamas konkurencijos teisės požiūriu.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne kartą Konkurencijos tarybai ir UAB „Naftelf“ tvirtino (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 119, 134; II t. b. l. 5), kad dabartiniai kuro bazės talpų pajėgumai yra neišnaudojami. Vadinasi, jeigu pajėgumai būtų išnaudojami didesne dalimi dėl VĮ Tarptautinio oro uosto veiklos plėtros, jokių problemų dėl saugumo, kuro nusistovėjimo reikalavimų nebūtų įžvelgiama. Tokiu atveju pakaktų užtikrinti intensyvesnį (dažnesnį) degalų atvežimą į kuro bazę (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 119). Tačiau, jeigu savo veiklą vykdyti norėtų UAB „Naftelf“, kuro bazės panaudojimas staiga taptų neįmanomas, pažeistų saugumo reikalavimus. Taigi šie Tarptautinio Vilniaus oro uosto argumentai dėl talpų pajėgumų yra prieštaringi, todėl atmestini. Teismas pažymi, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, organizuodamas oro uosto veiklą, privalo laikytis konkurencijos teisės normų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad objektyvaus pateisinimo, dėl kurio UAB „Naftelf“ negalėtų veikti atitinkamose pasrovinėse rinkose, nėra. Objektyvių aplinkybių buvimas nuo pat pirmojo kreipimosi turėtų būti aiškiai nurodomas ūkio subjektui, prašančiam suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros. Nustatytos faktinės aplinkybės atskleidžia bandymą visais įmanomais būdais išvengti dar vieno konkurento įėjimo į rinką, net nebandant pagrįsti savo veiksmų aiškiais, suprantamais, faktinėmis aplinkybėmis patvirtintais argumentais. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas objektyvių argumentų, kodėl UAB „Naftelf“ negali įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinką, nenurodo – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento į pasrovines rinkas, kuriose ilgą laiką pats vykdo ūkinę veiklą, tokios savo valios neneigia, tik bando ją pateisinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimui nustatyti nereikalaujama įrodyti faktinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi prekybai tarp valstybių narių. Priešingai, pakanka nustatyti potencialiai galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių (Paaiškinimų 23, 24, 36 punktai). Paaiškinimų 20 punkte, sąvoka prekyba apima atvejus, kai veiksmai daro poveikį rinkos konkurencinei struktūrai. Susitarimai ir veiksmai, kurie daro poveikį Bendrijos konkurencinei struktūrai, pašalinantys arba sudarantys grėsmę pašalinti konkurentą, veikiantį Bendrijoje, gali būti Bendrijos konkurencijos taisyklių objektu. Taigi, poveikis prekybai gali reikšti ir poveikį rinkos konkurencinei struktūrai. Šiuo atveju abejonės dėl įtakos konkurencinei rinkos struktūrai nekyla, kadangi nesant atitinkamų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų rinkos struktūra pasrovinėse rinkose būtų kitokia, t.y. būtų daugiau jose veikiančių ūkio subjektų. Paaiškinimų 38 punkte kalbama apie netiesioginį poveikį prekybai, kuris gali atsirasti, kai veiksmai yra susiję su tam tikrais tarpiniais produktais. Šiuo atveju šis aspektas taip pat laikytinas svarbiu, kadangi nors pasrovinės aviacinių degalų tiekimo rinkos yra lokalinio pobūdžio, aviaciniai degalai yra naudojami teikiant tarptautinio oro susisiekimo paslaugas. Kaip matyti iš Konkurencijos tarybos atliktos aviakompanijų apklausos, degalų kaina oro susisiekimo paslaugų savikainoje sudaro išties didelę dalį, todėl poveikis rinkos struktūrai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste veikiančių degalų tiekėjų atžvilgiu gali turėti įtakos ir tarptautinio keleivių vežimo oru veiklos savikainai ir/ar kokybei.

Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba pilnai ir išsamiai išnagrinėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmus dėl dominuojančios padėties rinkoje, pagrįstai konstatavo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir EB steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus. Konkurencijos taryba pagrįstai pažymėjo, kad toks VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesys negali būti pateisinamas konkurencijos teisės požiūriu, pagrįstai konstatavo, jog Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimams nustatyti nereikalaujama įrodyti faktinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi poveikio prekybai tarp valstybių narių, pakanka nustatyti potencialiai galimą poveikį prekybai tarp valstybių narių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti pinigines baudas. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d., skiriamos baudos ūkio subjektams diferencijuojamos atsižvelgus į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tyrimo metu reikalautos informacijos VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nepateikė Konkurencijos tarybai. Pažymėtina, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas neturi teisės spręsti, kokie dokumentai turi būti pateikiami Konkurencijos tarybai atliekant tyrimą, o kokių pateikti nebūtina. Teisė spręsti dėl tyrimui reikalingos medžiagos surinkimo yra suteikta Konkurencijos tarybai, o Konkurencijos tarybos nurodymai ūkio subjektams tokiais atvejais yra privalomi. Tokie Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmai laikytini kaip trukdymas atlikti tyrimą, todėl pripažintina, kad tai yra sunkinanti aplinkybė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį viena iš ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra pakartotinai įvykdytas pažeidimas, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos. 2007 m. birželio 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-14 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas jau buvo pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir šis Konkurencijos tarybos nutarimas nebuvo panaikintas (2008 m. spalio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-261-959/08).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas viso tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė lengvinančių aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų. Konkurencijos teisės normų taikymo tikslas yra ne pareiškėjo ir trečiųjų asmenų interesų apsauga, bet sąžiningos konkurencijos laisvės apsauga. Konstatavo, kad UAB „Naftelf“ argumentas, kad siekiant apsaugoti jos interesus bauda turi būti didesnė, nereiškia, kad paskirta bauda yra netinkama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes bei Konkurencijos tarybos baudų skyrimo praktiką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bylose. Konkurencijos taryba skirdama baudas visų pirma vadovaujasi nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvoje susiklosčiusia konkurencijos bylų praktika, baudų skyrimo klausimas yra paliktas išimtinai nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencijai, todėl pareiškėjo UAB „Naftelf“ argumentas, kad reikia remtis Europos Komisijos praktika konkurencijos bylose, atmestinas. Baudos skiriamos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591, 2 punkte numatyta, kad baudos dydis nustatomas taip: apskaičiuojami baudos už pažeidimo pavojingumą dydis, baudos už pažeidimo trukmę dydis ir šių dydžių suma. Tų pačių taisyklių 5 punkte numatyta, kad bauda, nustatyta pagal 2 punktą, atitinkamai mažinama arba didinama iki 50 procentų, atsižvelgiant į:

1) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje, ar kitas ten nenurodytas Konkurencijos tarybos pripažintas lengvinančias aplinkybes;

2) ūkio subjekto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje;

3) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (t.y. į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis baudos skyrimą už konkurencijos įstatymo pažeidimus, padarė išvadą, kad baudos didinimas 20 procentų už dvi sunkinančias aplinkybes nepažeidžia Baudos nustatymo taisyklių, todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skirta 171 000 Lt bauda yra pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padarytą konkurencijos įstatymo pažeidimą, todėl UAB „Naftelf“ prašymas paskirti didesnę baudą yra atmestinas.

Apeliantas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimą) ir priimti naują sprendimą − Konkurencijos tarybos 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 2S-23 panaikinti.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigia, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir taikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei nustatant faktines aplinkybes, todėl Sprendimo išvados dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo yra nepagrįstos.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad Nutarimu konstatuoto pažeidimo laikotarpiu (nuo 2006 m. spalio 23 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d.) aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste sąlygos buvo reglamentuojamos skirtingai.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino antžeminių paslaugų teikimo taisyklių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentus, jog UAB „Naftelf, norėdama tapti antžeminių paslaugų teikėja, privalėjo įvykdyti Susisiekimo ministerijos reikalavimus, t.y. būti patvirtinta paslaugų teikėja. Sprendimo išvada, jog sutarties su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarymas yra būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga yra nepagrįsta.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 39 punkte nustatyta, jog prieš dalyvaudamas antžeminių paslaugų teikimo veikloje oro uoste, kiekvienas antžeminių paslaugų teikėjas ir kiekvienas savateikis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro turi būti patvirtintas kaip teikėjas. Teikėjai tvirtinami tik tuo atveju, jei yra įvykdomos Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių sąlygos.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad nei vienas teisės aktas nenumato reikalavimo pateikti sutartį su tarptautiniu oro uostu dėl šių paslaugų teikimo prieš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui tvirtinant subjektą antžeminių paslaugų teikėju. Priešingai, Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių 40 punkte nustatytas baigtinis sąrašas reikalavimų, tarp kurių reikalavimas pateikti sutartį nėra numatytas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras gali atsisakyti patvirtinti teikėją arba panaikinti duotą patvirtinimą (Taisyklių 41 punktas), todėl reikalavimas sudaryti sutartį prieš kreipiantis dėl patvirtinimo teikėju objektyviai nebūtų pateisinamas.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog teisės aktus taikančios institucijos (trečiojo asmens) nuomonė dėl Taisyklių aiškinimo yra svarbi, tačiau priimdamas sprendimą į ją neatsižvelgė. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime patvirtino, jog galimybės įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus orouoste rinką sudarymas priklauso ne VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kompetencijai. Tokia Susisiekimo ministerijos pozicija buvo išdėstyta 2009 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad nepagrįsti yra pirmosios instancijos teismo argumentai dėl Taisyklių rengėjo nuomonės pasikeitimo bei VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodomų priežasčių gausos. Susisiekimo ministerijos 2007 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-23-5316 UABnebuvo nurodyta pateikti sutartį su apeliantu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodytas aplinkybes, jog Taisyklių taikymo praktikoje nėra buvę nei vieno atvejo, jog paslaugų teikėjas, kreipdamasis su paraiška dėl patvirtinimo, trečiajam asmeniui būtų pateikęs sutartį su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Taigi, Taisyklių taikymo praktika paneigia sprendime išdėstytus argumentus dėl tariamo trečiojo suinteresuoto asmens nuomonės pasikeitimo.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog bylos įrodymai (raštai) (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 29-30) patvirtina, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento (Sprendimo 11 lapo 1 pastraipa nuo apačios). Viena vertus, šie raštai teismo nurodytų aplinkybių nepatvirtina, be to, jie rengti iki Taisyklių taikymo Tarptautinio Vilniaus oro uosto atžvilgiu pradžios.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad UAB „Naftelf“ kreipusis į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas Taisyklių taikymo metu, t.y. 2007 m. rugsėjo 27 d., jam iš karto buvo nurodyta, jog antžeminės paslaugos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste teikiamos vadovaujantis Taisyklėmis, o pagal jas, paslaugas teikia tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti paslaugų teikėjai (VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2007 m. spalio 12 d. raštas Nr. 4R-1445).

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, o Sprendime padarytos išvados dėl KĮ 9 straipsnio reikalavimų pažeidimo yra nepagrįstos.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakymas į UAB „Naftelf 2006 m. spalio 9 d. raštą (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 145) dėl UAB „RSS Motors" veiklos bei informacijos, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, tretysis suinteresuotas asmuo, Civilinės aviacijos departamentas ir administracija svarsto antžeminių paslaugų teikimo tvarkos projektą pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad jos 2007 m. spalio 12 d. raštas Nr. 4R-1445 (atsakymas į antrą UAB „Naftelf“ raštą tariamo pažeidimo laikotarpiu), kuriuo nurodoma, jog paslaugos oro uoste teikiamos vadovaujantis Taisyklėmis ir tokias paslaugas gali teikti tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti teikėjai, negali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi tiek atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tiek ir į teisinį reglamentavimą (Aviacijos įstatymo 71¹ straipsnis).

Nutarime konstatuoto pažeidimo laikotarpiu UAB „Naftelf nebuvo patvirtinta antžeminių paslaugų teikėju, todėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas objektyviai negalėjo nesudaryti galimybių UAB „Naftelf“ įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų teikimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas ir taip pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Galimybės įeiti į šią rinką sudarymas nėra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kompetencijoje.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas sudaryti sutartį su UAB „Naftelf“ buvo pateisinamas vien dėl to, jog ši bendrovė Nutarime nustatyto pažeidimo laikotarpiu nebuvo patvirtinta antžeminių paslaugų teikėju. Be to, kitos atsisakymo suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros UAB „Naftelf“ priežastys buvo objektyviai pateisinamos.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad dėl netinkamo teisės aiškinimo bei netinkamo įrodymų vertinimo Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsisakymas sudaryti sutartį su UAB „Naftelf yra nepagrįstas, nes civilinės aviacijos saugos argumentas nebuvo nurodytas Konkurencijos tarybai, o paaiškinimai dėl kuro talpyklų yra prieštaringi, todėl atmestini.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į priskirtas funkcijas, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas privalo užtikrinti Tarptautinio Vilniaus oro uosto keleivių, kitų paslaugų gavėjų, oro paslaugų teikėjų poreikius, orlaivių skrydžių bei aviacinį saugumą oro uoste. Šių pareigų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tinkama antžeminių paslaugų teikėjų veikla oro uoste. Tinkama antžeminių paslaugų teikėjų veikla gali būti užtikrinama tik tuo atveju, jei veikla vykdoma:

1) teisėtai, t.y. veikia tik Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti teikėjai, kurių atitikimas Taisyklių reikalavimams yra patvirtintas;

2) atsižvelgiant į faktines oro uosto teritorijos ir kuro talpyklų panaudojimo galimybes.

Nepatvirtintų paslaugų teikėjų veikimas oro uoste savaime keltų pavojų orlaivių skrydžių bei aviaciniam saugumui oro uoste. Be to, bendra projektinė degalų talpyklų oro uoste talpa yra 4000 kub. m. Kartą per metus visų teikėjų saugomus degalų kiekius reikėtų sutalpinti į vieną iš 2 technologiškai sujungtų 2000 kub. m. talpyklų, kad būtų įmanoma atlikti privalomą talpyklos vidaus paviršiaus inspekciją ir valymą. Po kiekvienos degalų siuntos, perpiltos į vienais degalų talpyklų, turi būti skirtos 24 valandos degalų nusistovėjimui joje, todėl tuo metų degalai išduodami iš kitos 2000 kub. m. talpyklos. Esant didelei degalų apyvartai, o tuo pačiu dažnam degalų pristatymui, reikalavimas užtikrinti saugomų degalų nusistovėjimo laiką taptų sunkiai įvykdomas, o prie tam tikrų apyvartų - neįvykdomas. Dėl šios priežasties planuojama antrosios kuro bazės statyba, kai bus parengtas detalusis planas.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad Konkurencijos taryba nelaikė objektyviai pateisinamu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymo suteikti reikalingą infrastruktūrą remiantis tuo, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turi kuro bazę, kurios pajėgumas nėra išnaudojamas (VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008 m. vasario 26 d. raštas Nr. 4R-261, 2008 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 4R-472), nes rėmėsi išimtinai pažodiniu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštų vertinimu. Aplinkybė, jog metinis pajėgumas yra didesnis, nereiškia, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas suteikti prieigą išreiškia norą riboti konkurenciją, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Priešingai, tokio atsisakymo pagrindas yra susijęs su civilinės aviacijos sauga. Atsisakymas grindžiamas techninėmis galimybėmis, kurias apsprendžia nustatyti reikalavimai kuro laikymui, kadangi, kaip jau minėta, kuras, prieš tiekiant jį į orlaivius turi nusistovėti (Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4R-193 patvirtintų oro uosto reikalavimų 43.13 punktas).

Techninių, su civilinės aviacijos sauga, susijusių priežasčių egzistavimą patvirtina ir aplinkybė, jog Civilinės aviacijos administracijos departamentas, išnagrinėjęs VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas prašymą, pritarė paslaugų teikėjų skaičiaus laikino apribojimo būtinybei, kol bus patvirtintas oro uosto teritorijos dalies detalusis planas.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad rinkoje veikiančių subjektų skaičius priklauso ne nuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, o nuo to, kiek tokių subjektų patvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Poveikio prekybai kriterijus apriboja EB steigimo sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymo sritį taip, kad šie straipsniai yra taikomi tik susitarimams ir veiksmams, kurie gali turėti bent mažiausią poveikį skirtingose Bendrijos valstybėse (Paaiškinimų 13 punktas). Sąlyga, kad turi būti poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai reiškia, kad turi būti daromas poveikis bent dviejų valstybių narių tarpvalstybinei ekonominei veiklai (Paaiškinimų 21 punktas).

Kaip nurodyta sprendime, įrodyti faktinio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi poveikio prekybai tarp valstybių narių nereikia, tačiau sąvoka „gali paveikti“ siekiama apibrėžti būtino poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai pobūdį, o sąvoka „gali paveikti“ reiškia, kad turi būti įmanoma numatyti, su pakankamu tikimybės laipsniu, remiantis objektyviomis teisės aplinkybėmis ar faktu, kad susitarimas ar veiksmai gali daryti tiesioginę ar netiesioginę, faktinę ar galimą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybos struktūrai (Paaiškinimų 23 punktas). Pažymi, jog reikalavimas objektyviais kriterijais pagrįsti galimą poveikį numatytas ne tik Paaiškinimuose (kurie yra neprivalomi, jais siekiama padėti teismams ir valstybių narių institucijoms taikant poveikio prekybai sąvoką, naudojamą 81 ir 82 straipsniuose (Paaiškinimų 3 punktas)), bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Tuo tarpu Nutarimo dalis dėl EB steigimo sutarties 82 straipsnio pažeidimo nėra pagrįsta faktais ir teisės normomis.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodo, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įpareigota nutraukti neteisėtą veiklą, t.y. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ sudaryti galimybę UAB „Naftelf įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas, nors tai nėra VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kompetencija. Aukščiau nurodytą argumentą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė kaip Nutarimo panaikinimo pagrindą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jo Sprendime apskritai nepasisakė.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl netinkamo teisės normų aiškinimo bei faktinių aplinkybių įvertinimo Sprendimo išvados dėl Nutarimo yra nepagrįstos, Sprendimo argumentai dėl Nutarimu paskirtos baudos nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas Sprendime apskritai nepasisakė dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentų, jog baudos dydžio už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nustatymas yra išimtinė Konkurencijos tarybos teisė, todėl Nutarimas būtų teisėtas tik tuo atveju, jei Atsakovas būtu aiškiai ir išsamiai motyvavęs, kokiais kriterijais vadovaudamasis skyrė baudą.

Pareiškėjas UAB „Naftelf“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ta apimtimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė UAB „Naftelf' skundą ir priimti naują sprendimą – patenkinti apelianto UAB „Naftelf 2008 m. gruodžio 12 d. skundą ir pakeisti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, padidinant VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirtos baudos dydį iki 12 145 630 litų.

UAB „Naftelf“ nurodė, kad pasisakydamas ne visais ginčo aspektais pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto skundo pilna apimtimi, neanalizavo nubaudimo už konkurencijos teisės pažeidimus tikslingumo ir iš esmės nepasisakė dėl Baudos nustatymo taisyklių taikymo pažeidimų. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam tenkančios konstitucinės funkcijos vykdyti teisingumą ir tinkamai motyvuoti sprendimą, tuo pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio l dalį, 5 ir 6 straipsnius, 15 straipsnio l dalies l punktą, ABTĮ 81 straipsnio ir 86 straipsnio reikalavimus, taip pat LR Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

UAB „Naftelf“ nurodė, kad savo 2008 m. gruodžio 12 d. skundo 2.1 dalyje nurodė, jog Konkurencijos taryba, paskirdama VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 171 000 Lt baudą, neužtikrino tiek Lietuvos, tiek ir ES konkurencijos teisėje įtvirtintų atsakomybės individualizavimo tikslų: nubaudimo, atgrasymo (individualios prevencijos) ir bendrosios prevencijos įgyvendinimo. Pažeidimo sunkumui neadekvačios baudos paskyrimas ne tik nerealizuoja šių nubaudimo tikslų, tačiau gali paskatinti konkurencijos taisykles pažeidusį ūkio subjektą ir toliau vykdyti su konkurencijos teisės reikalavimais nesuderinamą veiklą. UAB „Naftelf“ įsitikinimu, paskyrus VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vos 0,14 procento bendrųjų pajamų dydžio baudą už sunkų pažeidimą minėti atsakomybės tikslai nebuvo realizuoti. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar 0,14 procento bendrųjų pajamų dydžio bauda yra pakankama aukščiau nurodytiems atsakomybės individualizavimo tikslams realizuoti, kai sankcija yra taikoma sunkų pažeidimą padariusiam ir pakartotinai baudžiamam ūkio subjektui.

UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad vadovaujantis Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Be to, Baudos nustatymo taisyklių 5 punktas numato galimybę šių taisyklių 2 punkto pagrindu apskaičiuotą baudą mažinti ar didinti iki 50 procentų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. UAB „Naftelf“ supratimu, jeigu Konkurencijos taryba būtų vadovavusis šiais principais, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta bauda negalėtų sudaryti vos 0,14 procento bendrųjų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pajamų 2007 m.

UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad sprendime iš esmės neanalizuojamos pažeidimo pasekmės, kaip pažeidimo pavojingumą apibūdinantis kriterijus. Visgi pažymėtina, kad kaip Nutarime pripažino Konkurencijos taryba, tokiais veiksmais pareiškėjui UAB „Naftelf“ buvo užkirstos galimybės veikti bei konkuruoti su kitais ūkio subjektais aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje. Per laikotarpį nuo 1997 m. UAB „Naftelf“ žala, patirta dėl neteisėtų VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų, galėtų sudaryti nuo 20 151 269 litų iki 40 302 539 litų. Imant atskaitos tašku 2006 m., kurie Nutarime nurodomi kaip pažeidimo pradžia, UAB „Naftelf” patirtos žalos dydis yra mažesnis, tačiau bet kokiu atveju jis yra žymus ir gerokai viršijantis VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirtos baudos dydį. Be to, nėra atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai sukėlė žalą ne tik UAB „Naftelf“, bet ir vartotojams, pirkusiems lėktuvų bilietus, kadangi degalų kainos, kurios buvo nustatytos nesant efektyvios konkurencijos reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino rinkose, turi tiesioginės įtakos bilietų kainoms, kurias moka vartotojai. UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad remiantis Baudos nustatymo taisyklių 3 p., nustatant pažeidimo pavojingumą, atsižvelgiama ir į su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotą. Šiuo atveju, atsižvelgiama į tai, kad esminė Lietuvos tarptautinio oro susisiekimo dalis tenka būtent Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, todėl nepaisant santykinai nedidelio Tarptautinio Vilniaus oro uosto ploto, konkurencijos ribojimas šiame oro uoste laikytinas konkurencijos ribojimui Lietuvos mastu. Tokią poziciją pagrindžia ir Nutarimo 4 dalyje nurodoma Europos Komisijos ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią tokio pobūdžio rinkos, kaip jūrų ar oro uostai gali sudaryti didelę bendrosios rinkos dalį. Atsižvelgiant į šiuos tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, pažeidimo pasekmes, geografinę rinką VĮ Tarptautinis oro uostas veikos pavojingumas (sunkumas) yra akivaizdus.

UAB „Naftelf“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pažeidimo padarymo trukmės, nors vadovaujantis Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Taigi tinkamas pažeidimo trukmės nustatymas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, reikalingų nustatant bazinį baudos dydį.

UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad jog Konkurencijos taryba Nutarime iš esmės ignoravo svarbias aplinkybes dėl kurių pažeidimo pradžios data turėtų būti bent jau 2004 m. spalio 22 d. Kaip patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, UAB „Naftelf“ dar nuo 1996 m. bandė nesėkmingai patekti į atitinkamas rinkas. Atlikdama tyrimą Konkurencijos taryba nevertino 1996-1999 m. laikotarpio, kadangi šiam laikotarpiui 2002 m. suėjo Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas 3 metą senaties terminas. Tačiau nei Nutarime, nei Sprendime nebuvo atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakymas sudaryti UAB „Naftelf“ galimybes patekti į rinką yra tęstinis pažeidimas, kuris nėra pasibaigęs ir šiai dienai. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad 2004 m. spalio 22 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarė su UAB „Naftelf“ konkurentu UAB „RSS Motors“ sutartį dėl antžeminio aptarnavimo ir atsargų tiekimo į orlaivius. Šia sutartimi, be konkurso ar kitos konkurencingos atrankos procedūros, UAB „RSS Motors“ buvo sudaryta galimybė įeiti į tas rinkas, į kurias VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo atsisakęs įleisti UAB „Naftelf“. Taigi, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2004 m., diskriminavęs apeliantą savo paties veiklos pasrovinėse aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo rinkose atžvilgiu, nuo 2004 m. spalio 22 d. pradėjo diskriminuoti UAB „Naftelf“ ir UAB „RSS Motors“ atžvilgiu. Kadangi 2004 m. spalio 22 d. susitarimas galioja iki šiol, kas reiškia, jog UAB „Naftelf“ iki šiol yra diskriminuojamas UAB „RSS Motors" atžvilgiu, šis epizodas (pažeidimas) laikytinas tęstiniu. UAB „Naftelf“ skundą Konkurencijos tarybai pateikė 2007 m. liepos 9 d., kas reiškia, jog Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytas senaties terminas šiam epizodui nėra taikomas. Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba nepagrįstai skaičiavo pažeidimo laikotarpį tik nuo 2006 m. Apelianto įsitikinimu, pažeidimo terminas turėtų sudaryti ne 2 metus, kaip nurodoma Nutarime, bet bent jau 4 metus.

UAB „Naftelf“ nurodė, kad nei Nutarime, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu Konkurencijos taryba nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuotas konkretus 171 000 kitų baudos dydis. Pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime Konkurencijos taryba apsiribojo tuo, kad nurodė, jog nagrinėjamu atveju baudos dydis už pažeidimo pavojingumą sudaro 130 000 litų (apie 0,1 procento) Nei savo atsiliepime, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje Konkurencijos taryba nepaaiškino, kaip buvo apskaičiuota ši suma.

UAB „Naftelf“ pažymėjo, kad tai, kokių skaičiavimų pagrindu buvo gautas 130 000 litų baudos už pažeidimo pavojingumą dydis neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame Sprendime nėra pasisakoma apie konkretaus baudos dydžio apskaičiavimą, taip pat nėra vertinami šalių argumentai šiuo klausimu. UAB „Naftelf“ nuomone, tokia situacija, kuomet teismas priima sprendimą dėl baudos dydžio net neanalizuodamas, kokiu pagrindu šis buvo apskaičiuotas, prieštarauja ABTĮ 81 str. numatytai teismo pareigai visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. UAB „Naftelf“ įsitikinimu, apskaičiuojant baudos dydį Konkurencijos taryba ne tik neteisingai taikė Baudos nustatymo taisykles, bet ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 yra paaiškinta, jog baudos dydis atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą privalo būti skaičiuojamas kaip procentinis dydis. Administracinėje byloje Nr. A -686/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kaip išeitinį tašką nuo kurio turėtų būti pradėtas konkretaus baudos dydžio nustatymas, nurodė vidurkį, t.y. 5 procentai bendrųjų metinių pajamų. Minėtoje byloje, Lietuvos vyriausias administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidimas įvyko lokalinėje rinkoje bei truko santykinai neilgą laikotarpį, padarė išvadą baudos dydis už pažeidimo pavojingumą ir trukmę turėtų sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų. Šiuo atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas padarytas pažeidimas yra sunkus. Tai pripažįstama ir Nutarimo 6 dalyje. Be to, skirtingai nei administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 nagrinėjamoje situacijoje, pažeidimas pasireiškė didelėje Bendrosios rinkos dalyje ir turėjo įtakos prekybai tarp valstybių ES narių. Pažeidimą padaręs ūkio subjektas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rinkoje, kurioje turi 100 procentų dalį. Tokiu būdu buvo siekiama išsaugoti turimas pozicijas pasrovinėse rinkose, kuriose užimamos rinkos dalys laip pat yra labai didelės (atitinkamai 100 procentų ir 80 procentų). Priešingai nei administracinėje byloje Nr. A -686/2006 nagrinėtu atveju, šioje byloje pažeidimas truko ne trumpą laiką bet kelis metus. Atitinkamai, skiriant baudą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, baudos dydis už pažeidimo pavojingumą turėjo sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendrųjų metinių pajamų, t.y. 6 196 750 litų.

UAB „Naftelf“ nurodo, kad dėl to, jog pažeidimas tęsėsi 4 metus, už kiekvienus pažeidimo metus turėjo būti apskaičiuota po 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą sumos. Toks dydis yra proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad savo nenorą įsileisti UAB „Naftelf' į atitinkamas rinkas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas buvo deklaravęs dar 1997 metais ir kad šios pozicijos pažeidėjas neatsisakė net Konkurencijos tarybos tyrimo metu. 10 procentų nuo 6 196 750 litų sumos sudaro 619 675 litus. Kadangi pažeidimas trūko mažiausiai 4 metus, baudos suma už pažeidimo trukmę sudaro 2 478 700 litų. Bendra baudos už pažeidimo pavojingumą bei trukmę suma sudaro 8 675 450 litų. Vadovaujantis Baudos nustatymo taisyklių 5 punktu, taip apskaičiuotas baudos dydis didinamas už atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Bauda už sunkinančias aplinkybes gali būti didinama iki 50 procentų. Konkurencijos taryba konstatavo dvi sunkinančias aplinkybes. Nutarime nurodoma, kad už šias sunkinančias aplinkybes baudos suma yra didinama 20 procentų. UAB „Naftelf“ su tokia pozicija nesutiko. Viena iš sunkinančių aplinkybių - pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas - parodo, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra ūkio subjektas, kuris yra sąmoningai apsisprendęs savo tikslus įgyvendinti neatsižvelgiant į Konkurencijos įstatyme ir EB Steigimo sutartyje įtvirtintus konkurencijos teisės reikalavimus. ES konkurencijos teisės praktikoje pakartotinumas yra traktuojamas kaip viena iš sunkiausių sunkinančių aplinkybių, kuriai esant turi būti nustatoma ypač griežta bausmė. Dėl šių priežasčių, baudos sumos padidinimas vos 20 procentų už dvi sunkinančias aplinkybes nėra proporcingas ir objektyvus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nepaisė Konkurencijos tarybos vykdomo tyrimo ir toliau piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi viso tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, už pažeidimo pavojingumą bei trukmę apskaičiuotos baudos suma turėjo būti padidinta 40% už dvi sunkinančias aplinkybes, kas sudaro 3 470 180 litų.

Atitinkamai, galutinė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skirtina baudos suma turėjo sudaryti 12 145 630 litų. Nesilaikydama Baudos nustatymo taisyklių ir paskirdama neproporcingai maža baudą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, Konkurencijos taryba pažeidė Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio l dalies reikalavimą vadovautis objektyvumo ir proporcingumo principais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepimu į UAB „Naftelf“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-501-331/2009 panaikinti ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 2S-23 panaikinti).

Susisiekimo ministerija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir taikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei statant faktines aplinkybes, todėl Sprendimo išvados dėl ginčo nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir UAB „Naftelf“ argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde dėl ginčo nutarimu skirtos baudos, yra nepagrįsti.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui ir bylą nagrinėjant teisme išsakė savo poziciją, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra teisi teigdama, kad atsižvelgiant į tai, jog nei Taisyklėse, nei Direktyvoje 96/67/EB nėra reikalavimo paslaugų teikėjui turėti (pateikti) sutartį su oro uostu, Susisiekimo ministerija neturi teisės šios sutarties reikalauti kartu su paraiška. Vadovaudamasi objektyvumo ir nediskriminavimo principais, jei pareiškėjas atitinka nustatytus reikalavimus, Susisiekimo ministerija, gavusi iš jo reikalingus dokumentus, turėtų skirti šios antžeminės paslaugos teikėju. Pažymėtina, kad Civilinės aviacijos administracija patikrina atitinkamo ūkio subjekto pasiruošimą teikti antžemines paslaugas, o Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į pateiktas išvadas, priima sprendimą dėl antžeminių paslaugų teikėjo patvirtinimo.

Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Susisiekimo ministerija nekeitė savo minėtos pozicijos dėl Taisyklių nuostatų taikymo, t.y. atsakovas ir pirmos instancijos teismas netinkamai interpretavo 2007 m. spalio 19 d. rašte Nr. 2-23-5316 „Dėl teisės teikti aprūpinimo degalais paslaugas tarptautiniame Vilniaus oro uoste išdėstytą Susisiekimo ministerijos poziciją. Šiame rašte Susisiekimo ministerija nurodė UAB „Naftelf“, kokius reikalavimus turi atitikti ir kokią tai įrodančią informaciją (rašto 4 pastraipos 1-9 punktai) turi pateikti Susisiekimo ministerijai ūkio subjektas, siekiantis tapti antžeminių paslaugų teikėju. Minėtame rašte taip pat papildomai paminėta, kad kituose teisės aktuose yra įtvirtinta specifinių reikalavimų, taikomų tokių paslaugų teikėjams, t.y. asmuo, tiekiantis orlaivių degalus, turi turėti licenciją ir sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas. Susisiekimo ministerija pritaria teismui, kad Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklės nenustato sutarties dėl minėtų paslaugų teikimo sudarymo momento ir jo nereglamentuoja, bet tik nurodo reikalavimą tokią sutartį turėti vykdant antžeminių paslaugų teikimo – aprūpinimo degalais ir tepalais - veiklą. Šios sutarties sudarymo tikslas nėra viena iš būtinų sąlygų ūkio subjektui siekiant, kad susisiekimo ministras jį patvirtintų antžeminių paslaugų teikėju. Susisiekimo ministerijos nuomone, tai susiję su Akcizų įstatymo nustatytos lengvatos taikymu tam teikėjui. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atitinkamus teisės aktus taikančios institucijos (Susisiekimo ministerijos) nuomonė yra svarbi, tačiau priimdamas sprendimą į ją neatsižvelgė.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad minėtame rašte nebuvo nurodyta UAB „Naftelf“, kad sutartis su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu būtina teikiant paraišką dėl ūkio subjekto patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju, o atkreipė UAB „Naftelf“ dėmesį į tai, kad ji reikalinga ūkio subjektui, teikiančiam antžemines paslaugas oro uoste. Susisiekimo ministerijos nuomone UAB „Naftelf“ kilus abejonių dėl informacijos ar dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška, ji kreiptųsi į Susisiekimo ministeriją dėl paaiškinimo. Tačiau jokių UAB „Naftelf“ paklausimų šiuo klausimu negauta. Susisiekimo ministerijos pozicijos nuoseklumą įrodo taisyklių taikymo praktika, t.y. kiti ūkio subjektai, teikdami paraišką dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju tarptautiniame Vilniaus oro uoste, nepateikė sutarčių su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Taigi, Sprendime išdėstyti pirmos instancijos teismo argumentai dėl tariamo Susisiekimo ministerijos nuomonės pasikeitimo yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepimu į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas apeliacinį skundą sutiko su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentais ir nurodė, kad pritaria VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomonei, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentus, jog UAB „Naftelf”, norėdamas tapti antžeminių paslaugų teikėja, privalėjo įvykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t.y. būti patvirtinta paslaugų teikėju. Manome, kad pirmos instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad sutarties su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarymas yra būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga ir kitus argumentus, iš esmės atkartojančius pateiktus atsiliepime į UAB „Naftelf“ apeliacinį skundą.

Atsakovas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsiliepimu į UAB „Naftelf“ apeliacinį skundą prašo UAB „Naftelf' apeliacinio skundo netenkinti, o Sprendimą panaikinti.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad UAB „Naftelf“ apeliacinio skundo argumentų kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, jog UAB „Naftelf“ skundu pirmosios instancijos teismui ginčijo tik Konkurencijos tarybos paskirtos baudos dydį, bet ne paties pažeidimo pobūdį, trukmę, aplinkybių vertinimą ir t.t., todėl UAB „Naftelf“ pateikti argumentai dėl vienokio ar kitokio faktinių aplinkybių vertinimo nebuvo susiję su skundo dalyku. UAB „Naftelf“ neginčijo kitų Nutarimo dalių. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų UAB „Naftelf“ skundo argumentų, ypač dėl tų, kurie nebuvo susiję su nagrinėjamu ginču. Pažymėtina, jog didžioji UAB „Naftelf“ skundo argumentų dalis dėl Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto pakeitimo buvo susijusi ne su Lietuvos Respublikos, o su Europos Sąjungos teisės aktų, kurie ginčo atveju netaikytini, pažeidimu. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuomone Konkurencijos taryba privalėjo vadovautis nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvoje susiklosčiusia konkurencijos bylų praktika. Nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normose įtvirtintos baudų skyrimo taisyklės skiriasi, o baudos apskaičiavimo būdai atsižvelgiant į Europos Sąjungos konkurencijos teisėje įtvirtintus tikslus tam tikrais atvejais prieštarautų Lietuvos Respublikoje taikomiems teisės aktams, kurie nenumato galimybės atsižvelgti į tokius tikslus.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba atsižvelgė į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodytus argumentus ir nustatė tokį patį pažeidimo pavojingumo laipsnį. Jokie kiti konkretūs Konkurencijos tarybos argumentai, kurie lemtų Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, ir dėl kurių galėjo ir turėjo pasisakyti pirmosios instancijos teismas, UAB „Naftelf“ skunde nebuvo nurodyti.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad UAB „Naftelf“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti pažeidimo pasekmes, t.y. tariamų Apelianto nuostolių dydį bei žalą vartotojams.

Taip pat VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad konkurencijos teisės normomis pirmiausia siekiama apsaugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, o ne konkrečių nuo pažeidimo nukentėjusių ūkio subjektų, šiuo atveju UAB „Naftelf“, interesus. UAB „Naftelf“ patirta žala (kuri niekaip nėra įrodyta) nėra pagrindas didinti baudos dydį.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad UAB „Naftelf“ argumentas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, sudarydamas sutartį su UAB „RSS Motors", pradėjo diskriminuoti UAB „Naftelf“ ir UAB „RSS Motors" atžvilgiu, yra nepagrįstas. Sutarties su UAB „RSS Motors" sudarymas savaime negali būti laikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, teisės aktuose reikalavimas organizuoti antžeminių paslaugų teikėjų atranką nebuvo nustatytas ir nėra nustatytas šiuo metu. Konkurencijos taryba Nutarime konstatavo, jog UAB „Naftelf“ diskriminavimas UAB „RSS Motors" atžvilgiu nebuvo nustatytas, kadangi tiek atitinkamos sutarties su UAB „RSS Motors" sudarymo metu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu iki pat Nutarimo priėmimo dienos neegzistavo aplinkybės, dėl kurių būtų galima pagrįstai riboti atitinkamų antžeminių paslaugų teikėjų skaičių. Dėl šių aplinkybių, UAB „Naftelf“ pateikiamas pažeidimo trukmės, senaties termino vertinimas yra nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto pagrįstumą ir teisėtumą, neturėjo pagrindo atsižvelgti į tai, jog pažeidimas, UAB „Naftelf“ nuomone, nėra pasibaigęs ir šiai dienai. Ginčas dėl Nutarimo panaikinimo nėra išspręstas. Tuo labiau, neteisėti veiksmai po Nutarimo priėmimo, net jei tokie ir būtų, negali būti pagrindu didinti Nutarimu paskirtą baudą.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažymėjo, kad UAB „Naftelf“ nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. UAB „Naftelf“ nurodomoje byloje pareiškėjų veika buvo pripažinta visai kitokio pobūdžio konkurencijos taisyklių pažeidimu, t.y. karteliniu susitarimu, kuris yra laikomas pavojingiausiu konkurencijos taisyklių pažeidimu, kur kas pavojingesnių nei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Dėl šių priežasčių, UAB „Naftelf“ argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos byloje, kurio pasisakyta dėl baudos dydžio nustatymo už visai kitokio pobūdžio pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.  Konkurencijos taryba pažymėjo, kad iš esmės vienintelis ginčo objektas yra tai, ar VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turėjo pakankamą, objektyvų pagrindą atsisakyti suteikti tokią prieigą. Konkurencijos taryba nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pajėgus pats aptarnauti orlaivius ir savo pajėgumus su turima infrastruktūra gali didinti dar kelis kartus, tačiau jeigu savo veiklą vykdyti norėtų UAB „Naftelf, kuro bazės panaudojimas staiga taptų neįmanomas, pažeistų saugumo reikalavimus ir t.t. Tokie akivaizdūs įrodymai išryškina paprastą klasikinį dominuojančio ūkio subjekto verslo modelį, t.y., jeigu pasrovinėje rinkoje numatoma jo veiklos plėtra, pajėgumų yra, jeigu tai nori daryti konkurentas, stengiamasi užkirsti kelią visomis įmanomomis priemonėmis. Tokiu būdu jis apsaugo savo verslą nuo galimo pardavimo apimčių mažėjimo.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad joks Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių interpretavimas negali paneigti paprasto ir neginčijamo fakto, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nenori stipraus konkurento rinkoje, kurioje ilgą laiką buvo monopolistas ir diktavo savo sąlygas. Šis faktas negali būti paslepiamas po Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių interpretavimu ir ginču, kada gi vis dėlto turi būti sudaryta sutartis su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu. Priešingu atveju konkurencijos ribojimas ir žala galutiniams vartotojams gali būti pateisinta vienokiu ar kitokiu teisės normų interpretavimu. Konkurencijos tarybos nuomone, jokios teisės normos, o ypač skirtos konkurencijos skatinimui, negali būti aiškinamos taip, kad tuo būtų pateisinamas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio draudžiamas elgesys.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad ji neginčija apelianto nurodomo fakto, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. antžeminių paslaugų teikimo sąlygos teisės aktais nebuvo nustatytos, tačiau tai nereiškia, kad negaliojo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis. Iki nurodytos datos būtent VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vienintelis turėjo teisę spręsti, kas ir kokiomis sąlygomis veiks Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Naudodamasis šia išimtine savo teise ir dominuojančia padėtimi valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas leido sau nepateikti jokios nuomonės dėl UAB „Naftelf' galimybės teikti orlaivių aprūpinimo degalais paslaugas, kurios buvo prašyta (2006 m. spalio 23 d. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštas, Konkurencijos tarybos byla, I tomas, 30 lapas). Toks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakymas Nutarime buvo įvertintas kaip atsisakymas suteikti prieigą prie reikalingos infrastruktūros, kadangi UAB „Naftelf nepateikiant aiškaus atsakymo dėl galimybės pradėti veiklą yra užkertamas kelias bet kokioms galimoms tolimesnėms deryboms.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad įsigaliojus Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėms, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įtaka sprendžiant naujų ūkio subjektų įėjimo į atitinkamas reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino tiekimo orlaiviams rinkas neišnyko, ji liko įtvirtina Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklių 4 punkte, kuriame vienareikšmiškai įtvirtina ūkio subjektų pareiga sudaryti sutartį su oro uostu. Esant tokiai situacijai, oro uosto valdytojo valia bet kuriuo atveju tampa neišvengiamai būtinu veiksniu degalų teikėjų orlaiviams veikloje. Nei Konkurencijos taryba, nei pirmosios instancijos teismas neneigia Antžeminių paslaugų teikimo taisyklėmis nustatytų reikalavimų laikymosi būtinumo, tačiau aplinkybių, kaip šioje konkrečioje situacijoje buvo reikalaujama Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių vykdymo, taip pat negalima palikti teismo sprendimo užribyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad svarbu vertinti, kokie reikalavimai buvo pateikiami UAB „Naftelf“, o ne atsižvelgti į aiškinimą, kurį vėliau, jau teisminio nagrinėjimo metu, pateikė trečiojo suinteresuoto asmens (Susisiekimo ministerijos) atstovė. Jeigu už tiekėjų tvirtinimą atsakinga institucija staiga pakeitė savo nuomonę, ji gali būti reikšminga tik po tokio pasikeitimo atliktų VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų vertinimui, bet jokiu būdu negali būti taikoma retrospektyviai.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad negalima sutikti su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teiginiu, kad galimybės įeiti į aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas priklauso ne apelianto kompetencijai. Be abejo, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nėra kompetentinga institucija, kuri yra atsakinga už antžeminių paslaugų teikėjų tvirtinimą. To neginčija Konkurencijos taryba, neteigia ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tačiau teigti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas iš viso yra nesusijęs su įėjimu į minėtas rinkas, kad nuo jo nepriklauso kitų ūkio subjektų galimybės veikti šiose rinkose, visiškai prieštarauja Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytiems faktams. Nutarime nėra reikalaujama, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atliktų nuo jo valios nepriklausančius veiksmus, pavyzdžiui suteiktų Susisiekimo ministro patvirtinimą, gautų UAB „Naftelf veiklai reikalingą licenciją ar pan. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas bando traktuoti Konkurencijos tarybos Nutarime bei pirmosios instancijos teismo Sprendime pateiktas išvadas visiškai nelogišku ir netgi absurdišku būdu. Tuo tarpu iš jo yra reikalaujama paprasčiausiai atlikti tai, kas yra jo valioje, ir nekliudyti naujam rinkos dalyviui pradėti veiklos. Juk apeliantas neneigia, o priešingai viso tyrimo metu atkakliai tvirtino, kad UAB „Naftelf veikla Tarptautiniame Vilniaus oro uoste yra negalima. Nustačius, kad tam nėra jokių objektyvių priežasčių, belieka pašalinti iki šiol sudaromas kliūtis ir Konkurencijos tarybos duotas įpareigojimas būtų įgyvendintas. Paneigti fakto, kad sutartis su oro uostu yra reikalinga (nesvarbu kaip bebūtų interpretuojamas šios sutarties sudarymo momentas), taigi reikalingi ir atitinkami apelianto veiksmai, paprasčiausiai nėra jokios galimybės. Dėl išdėstytų priežasčių galima visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sutarties su oro uostu sudarymas buvo būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentuoja, kad šioje byloje svarbiausia aplinkybė yra VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto valia neįsileisti dar vieno konkurento į atitinkamas rinkas, o ne besikeičianti Susisiekimo ministerijos nuomonė dėl Antžeminių paslaugų taisyklių ir Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklių interpretavimo.

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Antžeminių paslaugų teikimo taisykles patvirtinimą turi gauti įvairiausias paslaugas teikiantys ūkio subjektai, tuo tarpu reikalavimas sudaryti sutartį su oro uostu yra įtvirtintas Atsargų laivams ir orlaiviams tiekimo taisyklėse, todėl yra taikomas tik aprūpinimo degalais paslaugas norintiems teikti ūkio subjektams. Be to, nuo pat Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių įsigaliojimo pradžios nebuvo nei vieno naujo aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo rinkų dalyvio patvirtinimo. Visi šiuo metu atitinkamose rinkose veikiantys ūkio subjektai savo veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pradėjo gerokai anksčiau negu įsigaliojo Antžeminių paslaugų teikimo taisyklės, todėl formalaus patvirtinimo metu turėjo jau seniai galiojančias sutartis. Be abejo, tokiu atveju sutarties sudarymo klausimas buvo visiškai neaktualus. Taigi, Susisiekimo ministerijos praktikoje nėra nei vieno panašaus atvejo, kuriuo būtų galima remtis ir teigti, kad iš ūkio subjektų niekada nebuvo reikalaujama sutarties prieš patvirtinimo procedūrą. Priešingai, visa naujų orlaivių degalų tiekėjų tvirtinimo praktika ir yra UAB „Naftelf“ atvejis, o visos jo aplinkybės yra smulkiai išnagrinėtos Nutarime.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad faktas, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ignoravo UAB „Naftelf” klausimą apie galimybės pradėti veiklą Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, negali paneigti padaryti pažeidimo. Kaip nurodo Europos Komisija, dominuojančios įmonės faktinis atsisakymas nėra būtinas - pakanka numanomo atsisakymo.

Konkurencijos taryba akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad buvo atsisakyta suteikti prieigą, nes pats VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tai patvirtino ne kartą raštuose Konkurencijos tarybai. Taigi, susidaro situacija, kai viso tyrimo metu dominuojantis ūkio subjektas teigė, kad jis nenorėjo ir neketino sudaryti sąlygų konkurento veiklai, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad tiesiogiai tokio atsisakymo neišreiškė. Prieštaringa VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pozicija, besikeičianti argumentacija negali būti pagrindu naikinti motyvuotą Sprendimą.

Konkurencijos taryba neįpareigojo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas leisti vykyti veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje nepatvirtintiems antžeminių paslaugų teikėjams, todėl apelianto argumentas, kad nepatvirtintų teikėjų veikimas oro uoste keltų pavojų saugumui, yra nesusijęs su Nutarimo ir Sprendimo argumentais.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad argumentai dėl kuro bazių valymo buvo sugalvoti teisminio nagrinėjimo metu. Jie niekaip nepaaiškinami paprasčiausios logikos principais. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip siekis suklaidinti teismą pateikti jam jokiais įrodymais nepagrįstus teiginius.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat mini ir Civilinės aviacijos administracijos departamento pritarimą riboti paslaugų teikėjų skaičių, kol bus patvirtintas oro uosto teritorijos detalusis planas, tačiau nepagrindžia tokių savo teiginių jokiais įrodymais, nepaaiškina, kuo tai susiję su 2006-2008 m. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų vertinimu. „Civilinės aviacijos sauga“ negali būti laikomi žodžiais, pateisinančiais bet kokį VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesį. Tam reikalingas aiškus, išsamus, objektyvus ir, svarbiausia, įrodymais pagrįstas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paaiškinimas. Tik egzistuojant tokiu būdu pagrįstoms negalimumo įleisti dar vieną rinkos dalyvį aplinkybėms, apelianto elgesys nesudarytų konkurencijos teisės normų pažeidimo. Kaip buvo konstatuota Nutarime bei patvirtinta Sprendime, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į UAB „Naftelf“ apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Konkurencijos taryba tokį atsiliepime išdėstyta prašymą grindė toliau išvardytais motyvais.

Konkurencijos taryba, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P⁶ -289/2006), nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra įvardintos Sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, jos teismo yra įvertintos, pateikti Sprendimo priėmimo motyvai. Sprendime iš esmės sutinkama, kad dėl padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes patyrusio ūkio subjekto nuomonė dėl baudos dydžio negali būti pakankamu pagrindu, ginčijant Konkurencijos tarybos paskirtos baudos dydį, t.y. tokiu būdu negali būti paneigta Konkurencijos tarybos diskrecija, nustatant baudos dydį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nustatant pagrindinį baudos dydį buvo nukrypta nuo teisės normų reikalavimų ir baudų skyrimo praktikos panašiose bylose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl sunkinančių aplinkybių vertinimo, pritardamas Nutarime išdėstytai Konkurencijos tarybos pozicijai. Kiekvieno proceso dalyvių argumento detalus įvertinimas nėra būtinas, kad būtų galima priimti sprendimą konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apelianto pateikiami teiginiai dėl Sprendimo motyvacijos trūkumų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Konkurencijos taryba nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta bauda (0,14 procento bendrųjų metinių pajamų) nėra išskirtinai maža bauda bendrame Konkurencijos tarybos baudų, skiriamų už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kontekste. Pavyzdžiui, 2007 m. birželio 7 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-14 VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui paskirta bauda sudarė 0,043 procento bendrųjų metinių pajamų ir t.t. Taip pat Konkurencijos taryba pažymėjo, kad tai, jog UAB „Naftelf“ yra subjektyviai suinteresuotas didesniu jo verslo interesams pakenkusio ūkio subjekto nubaudimu, pirmosios instancijos teismo Sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu ir tuo pagrindu panaikintas.

Konkurencijos taryba nurodė, kad UAB „Naftelf“ patirta žala nėra vertintina kaip atitinkamai rinkai sukeltos pasekmės, kadangi ji yra išimtinai susijusi su UAB „Naftelf“ interesais, kurie galėtų būti ginami civiline tvarka. Konkurencija būtent ir yra ginama dėl to, kad didesnė konkurencija nulemia naudą vartotojams. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, sudarant įėjimo į rinką kliūtis konkurentams, draudimas yra ne savitikslis. Tokiu draudimu siekiama apsaugoti konkurenciją, kuri būtent ir yra siejama su didesne nauda vartotojams, mažesnėmis kainomis ir geresne paslaugų kokybe. Šiuo konkrečiu atveju yra sudėtinga nustatyti neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai, įvertinant galimą degalų kainą, jeigu rinkoje būtų buvę daugiau dalyvių, o tuo pačiu ir vartotojų patirtos žalos dydį. Dėl šios priežasties buvo atsižvelgta į tiesiogines neigiamas pažeidimo sukeltas pasekmes, kurios, be abejo, yra siejamos su žala konkurencijai ir tuo pačiu konkurencijos teikiamos naudos sumažinimu.

Konkurencijos taryba pabrėžė, kad nors Sprendime nėra detaliai analizuojamos su pažeidimo trukme susijusios aplinkybės, tačiau iš Sprendimo turinio aišku, kad pirmosios instancijos teismas pritaria Nutarime išdėstytam pažeidimo trukmės vertinimui. Pastebėtina, kad ginčydamas Nutarimą pažeidimo trukmės aspektus, UAB „Naftelf“ išeina iš savo skundo ribų, t.y. nors teigia, kad ginčija tik Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, tačiau iš tiesų ginčija ir kitas Nutarime išdėstytas išvadas, susijusias ne su baudos apskaičiavimu, o su paties pažeidimo vertinimu. Tokie UAB „Naftelf“ argumentai vertintini kaip prieštaringi ir negali būti laikomi pagrindu naikinti Sprendimą.

Konkurencijos taryba nurodė, kad baudos už pažeidimo trukmę dydžio teisingumo UAB „Naftelf“ neginčija. Konkurencijos taryba taip pat pabrėžė, kad VĮ Tarptautinis oro uostas sutarties su UAB „RSS Motors" sudarymas savaime negali būti laikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatytas išteklių, reikalingų norint vykdyti orlaivių aprūpinimo degalais veiklą, ribotumas. Pažymėtina, kad UAB „Naftelf“ pateikiamas pažeidimo ir jo trukmės vertinimas yra nepagrįstas, o tai nulemia ir visų argumentų dėl netinkamo baudos apskaičiavimo dėl per trumpos nustatytos pažeidimo trukmės nepagrįstumą.

Konkurencijos taryba pažymėjo, kad atitinkama baudos suma buvo nustatyta naudojantis Konkurencijos tarybai suteikta diskrecijos teise spręsti dėl skirtinos baudos dydžio ir atsižvelgiant į ligšiolinę panašaus pobūdžio bylų praktiką. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad Konkurencijos tarybos paskirta bauda nepažeidžia Baudos nustatymo taisyklių bei atitinka padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Tarptautinio Vilniaus oro uosto valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje, pasireiškusio prieigos prie esminių išteklių (Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūros, susijusios su aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimu orlaiviams) nesuteikimu UAB „Naftelf“ pasrovinėse aviacinio benzino ir reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkose. Konkurencijos taryba 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 2S-23 pripažino, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio reikalavimus ir skyrė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 171 000 litų baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu paliko Konkurencijos tarybos nutarimą nepakeistą.

Pareiškėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarymas yra būtina kreipimosi dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju sąlyga, yra nepagrįsta, taip pat kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsakymuose UAB „Naftelf“ išdėstyti atsisakymo sudaryti sutartį su UAB „Naftelf“ motyvai yra pagrįsti ir neleidžia daryti išvados, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas juose aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad siekiant įrodyti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatytus pažeidimus, būtina atlikti pažeidimo sudėties bei įrodymų vertinimo analizę, susidedančią iš kelių susijusių, tačiau nuosekliai sekančių etapų: atitinkamos rinkos nustatymas; ūkio subjekto užimamos padėties atitinkamoje rinkoje įvertinimas, analizuojant, ar ūkio subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatant ūkio subjekto dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir tyrimas, ar konkrečioje byloje analizuojami veiksmai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi.

Kadangi visi šie etapai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, tai nors vieno iš jų neteisingas įvertinimas nulemia neteisingas galutines išvadas bei paskesnio etapo išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸²²-454/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸-715/2008).

Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime tinkamai nustatė atitinkamą rinką nagrinėjamu atveju, išskirdama priešsrovinę valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką ir kadangi VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas elgesys šioje rinkoje gali daryti įtaką ūkio subjektų, veikiančių kitose susijusiose rinkose, veiklai, taip pat išskyrė pasrovinę aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (toliau – aviacinio benzino) ir pasrovinę reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkas (toliau – reaktyvinių degalų).

Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime taip pat tinkamai nustatė VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dominavimą valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje, valdant esminiu ištekliumi apibrėžiamą Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyvi, apimanti dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmus, galinčius turėti įtakos rinkos, kurioje kaip tik dėl nagrinėjamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, struktūrai ir kurie gali trukdyti išlaikyti rinkoje dar esančios konkurencijos lygį arba neleisti jai vystytis, pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo įprastos prekių ar paslaugų konkurencijos, remiantis ūkio subjektų priemonių pasiūla (1979 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoffmann-La Roche prieš Komisiją, 85/76, Rink. p. 461).

Taigi dominuojančios įmonės veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu net ir tuo atveju, kai ji nesiekė antikonkurencinio tikslo. Vadinasi tai, kad įmonė savo veiksmais nesiekė antikonkurencinio tikslo, neturi reikšmės teisiniam faktinių aplinkybių vertinimui.

Teismas pažymi, kad bylos tyrimas, siekiant nustatyti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, buvo tinkamai nukreiptas, analizuojant VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas galimą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi priešsrovinėje valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkoje, todėl klausimai dėl VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas dominuojančios padėties ir piktnaudžiavimo ja nustatymo pasrovinėse reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinkose pagrįstai nekeliami. UAB „Naftelf“, esančiam potencialiu pasrovinių rinkų dalyviu, esminių išteklių valdytojas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesuteikė reikiamų išteklių, tai yra nesudarė galimybės naudotis atitinkama tarptautinio oro uosto infrastruktūra, bei atsisakė sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo, tokiu būdu užkirsdamas kelią UAB „Naftelf“ vykdyti veiklą pasrovinėse reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino tiekimo orlaiviams rinkose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad siekiant įrodyti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi tokiomis aplinkybėmis, kai buvo nesuteikta reikiama prieiga prie esminių išteklių, būtina įvertinti, ar dominuojančią padėtį užimantis ūkio subjektas valdo tokį esminį išteklių, be kurio ūkio subjektai negali teikti paslaugų savo klientams (ar juos teiktų blogesnėmis sąlygomis nei tą daro esminį išteklių valdantis ūkio subjektas), ir ar atsisakymas suteikti prieigą prie esminių išteklių nėra pagrįstas objektyviomis pateisinančiomis aplinkybėmis (1993 m. gruodžio 21 d. Europos Komisijos sprendimas byloje Sea Containers prieš Stena Sealink Nr. 94/19/EB). Tai, kad nagrinėjamu atveju Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūra yra būtinas esminis išteklius, siekiant UAB „Naftelf“ teikti paslaugas ir konkuruoti atitinkamoje rinkoje, įrodo ir bylos faktinių aplinkybių analizė: UAB „Naftelf“ paslaugų teikimas pasrovinėse rinkose yra neįmanomas, jei nesuteikiama prieiga prie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas infrastruktūros, taip pat tokiu atveju, jei būtų nesuteikiama prieiga prie tam tikrų infrastruktūros objektų, nepagrįstai išaugtų išlaidos teikiant atitinkamas paslaugas pasrovinėse rinkose dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto buvimo vietos kitų oro uostų atžvilgiu.  Kitaip tariant, prieiga prie esminio ištekliaus buvo būtina tam, kad UAB „Naftelf“ galėtų vykdyti veiklą pasrovinėse rinkose (žr. 1998 m. lapkričio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas byloje Oscar Bronner GmbH & Co. prieš Komisiją, C-7/97). Dėl nurodytų priežasčių Teismas vertina, kad Konkurencijos taryba ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tinkamai įvertinti tikrąsias pažeidimo padarymo aplinkybes, neapsiribojant vien formaliu aplinkybių įvertinimu. Kaip sprendime byloje Sea Containers prieš Stena Sealink nurodė Europos Komisija, atsisakymas suteikti prieigą prie esminių išteklių gali būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Nagrinėjamos bylos atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aplinkybe, pateisinančia atsisakymą sudaryti sutartį su UAB „Naftelf“, nurodo procedūros, pagal kurią UAB „Naftelf“ galėtų pradėti teikti paslaugas pasrovinėse reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino tiekimo orlaiviams rinkose, neatlikimą, dėl ko UAB „Naftelf“ nebuvo patvirtinta antžeminių paslaugų teikėja. Be to, objektyviomis pateisinančiomis piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi aplinkybėmis VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas laiko aviacinio saugumo reikalavimus, susijusius su kuro paskirstymu iš kuro talpyklos. Kitų aplinkybių, kuriomis buvo remiamasi bylos nagrinėjimo metu Konkurencijos taryboje ir pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas apeliaciniame skunde nenurodo kaip objektyviai pateisinančių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144 patvirtintos Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės pradėtos taikyti VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006 m. gruodžio 31 d., oro uostui pasiekus tam tikrą aptarnaujamų asmenų skaičių, todėl iki šių taisyklių įsigaliojimo spręsti, kas ir kokiomis sąlygomis veiks Tarptautiniame Vilniaus oro uoste turėjo pats VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

Vertinant pareiškėjo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vykdytus veiksmus iki pradėjus taikyti Antžeminių paslaugų teikimo taisykles ir pradėjus taikyti šias taisykles, pabrėžtina, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas vykdytas UAB „Naftelf“ ignoravimas ir aiškių atsisakymų dėl prieigos prie esminių išteklių nesuteikimas taip pat vertintinas kaip kryptingas siekis užkirsti kelią naujo konkurento pasrovinėse rinkose atsiradimui.

VĮ Tarptautinis oro uostas pateikti argumentai, kad skirtingų tiekėjų laikomas kuras vienoje talpoje sukeltų nemažai rūpesčių operatoriui, išduodant kurą į skirtingų tiekėjų kurą pilančius subjektus (o esant tam tikram tiekėjų kiekiui, taptų neįmanomas), kylantys dėl būtinybės, kad kuras nusistovėtų 24 valandas po jo užpildymo (Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2004 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4R-193 patvirtintų oro uosto reikalavimų 43.13 punktas), negali būti laikomi objektyviai pateisinančiais piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Tarptautinio Vilniaus oro uosto naudojamos 2 kuro talpyklos, kiekviena po 2000 kubinių metrų talpos, leidžia naudotis viena iš jų, kai nusistovi kuras kitoje. Tačiau reikalavimo nusistovėti kurui gali būti objektyviai laikomasi, jei sutartyje tarp VĮ Tarptautinis oro uostas ir kuro tiekėjo būtų nustatyti konkretūs kuro užpylimo grafikai. Šiame kontekste ypač atsižvelgtina ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008 m. vasario 26 d. UAB „Naftelf“ rašte (Konkurencijos tarybos byla, II tomas, b. l. 4-6) nurodė, kad 2007 m. kuro talpyklose užpilto kuro buvo beveik 3 kartus mažiau nei metinis kuro talpyklų pajėgumas, o metinis kuro talpyklų pajėgumas, manytina, skaičiuojamas atsižvelgiant į realias kuro talpyklų galimybes (įskaičiuojant ir kuro nusistovėjimui reikalingus laikotarpius). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Europos Komisijos nuomonę, pagal kurią argumentai, susiję su siekiu išlaikyti atitinkamas rinkas uždarytas, jei oro uostą valdančiam ūkio subjektui iškyla tam tikrų oro uosto administravimo sunkumų, sudarant sąlygas naujų antžeminių paslaugų teikėjų įėjimui į atitinkamas rinkas, negali būti laikomi pateisinančiais (1999 m. balandžio 27 d. Europos Komisijos sprendimas byloje Berlin Tegel Airport Nr. 99/316/EB). Todėl tokie VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentai vertintini kaip prieštaringi ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentai dėl aviacinės saugos nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais be pateiktų prieštaringų argumentų, susijusių su kuro nusistovėjimu. Todėl nepagrįsti argumentai Teismo vertinami kaip rodantys priešingai – UAB „Naftelf“ naudojimasis tomis pačiomis kuro talpyklomis nesukels pavojaus aviaciniam saugumui, o VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turi reikiamas galimybes, siekiant užtikrinti kuro kokybę ir kitus aviacinės saugos reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentas, jog UAB „Naftelf“ nėra patvirtintas teikėjas, dėl ko VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas objektyviai negali pasirašyti sutarties su UAB „Naftelf” dėl antžeminių paslaugų vykdymo, turi būti analizuojamas atsižvelgiant į visas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, sistemiškai aiškinant nagrinėjamu metu galiojančius teisės aktus. VĮ Tarptautinis oro uostas taikytų nuo 2006 m. gruodžio 31 d. Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių 13 punktas nustato, kad antžemines paslaugas (tarp kurių yra ir aprūpinimas degalais ir tepalais pagal šių taisyklių 2 priedo 4 punktą) gali vykdyti tik patvirtinti antžeminių paslaugų teikėjai. Pagal šių taisyklių 4.8 punktą patvirtintas teikėjas – tai antžeminių paslaugų teikėjas, patvirtintas pagal šių taisyklių VIII skirsnio nuostatas, o pagal šių taisyklių 4.2 punktą antžeminių paslaugų teikėjas – juridinis ar fizinis asmuo, teikiantis trečiajai šaliai vieną arba daugiau antžeminių paslaugų rūšių. Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių 39 punktas nustato, kad prieš dalyvaudamas antžeminių paslaugų teikimo veikloje oro uoste, kiekvienas antžeminių paslaugų teikėjas ir kiekvienas savateikis turi raštu pateikti susisiekimo ministrui paraišką, kad jį patvirtintų kaip teikėją. Todėl UAB „Naftelf“ norint vykdyti antžemines paslaugas, reikėjo būti patvirtintu antžeminių paslaugų teikėju. Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių 40 punktas nustato sąlygas, kurias reikia atitikti subjektui, jeigu jis nori būti patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju. Šios sąlygos yra kelios: subjektas turi pakankamai patirties, finansinių išteklių, įrangos, organizacinę struktūrą, personalą, priežiūros ir eksploatavimo procedūras bei gali užtikrinti įrenginių, orlaivių, įrangos ir asmenų saugumą bei saugą; subjektas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad sutarties su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudarymas nėra būtina sąlyga kreipiantis dėl patvirtinimo antžeminių paslaugų teikėju, tuo pačiu iš šio atsiliepimo galima suprasti (iš „minėtame rašte taip pat papildomai paminėta, kad kituose teisės aktuose yra įtvirtinta specifinių reikalavimų, taikomų tokių paslaugų teikėjams, t.y. asmuo, tiekiantis orlaivių degalus, turi turėti licenciją ir sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas“), kad jau patvirtintiems tiekėjams yra keliamos papildomos sąlygos, jiems norint teikti atitinkamas paslaugas, o tiekėjai patvirtinami neatsižvelgiant į tai, ar jie turi licenciją ir ar jie yra sudarę sutartį su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostu. Tokiu atveju, lieka neaišku, kokiu būdu yra įsitikinama, kad konkretus subjektas atitinka Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių 40 punkte numatytą sąlygą, tai yra turi pakankamai patirties, finansinių išteklių, įrangos, organizacinę struktūrą, personalą, priežiūros ir eksploatavimo procedūras bei gali užtikrinti įrenginių, orlaivių, įrangos ir asmenų saugumą bei saugą. Taip pat lieka neaiškūs licencijavimo procedūros, kuri, anot trečiojo suinteresuoto asmens, galėtų būti vykdoma ir patvirtinus konkretų asmenį paslaugų teikėju, tikslai. Teisėjų kolegija nesivadovaus minėtu išaiškinimu ir daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuostata, kad, priešingai nei nustatyta Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių 13 punkte, patvirtintas antžeminių paslaugų teikėjas neįgyja teisės teikti atitinkamų paslaugų, yra nepagrįsta ir neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, tretysis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad siekiant teikti atitinkamas paslaugas yra būtina sudaryti sutartį su VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792, 4 punkte yra nurodyta pareiga asmeniui (nagrinėjamu atveju – ūkio subjektui), kaip atsargas orlaiviams tiekiančiam kurą (pagal veiklos rūšį taikytina ir UAB „Naftelf“), turėti sutartį su oro uostu teikti šias paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis teisės aktas nenustato sutarties sudarymo momento ir jo nereglamentuoja, bet tik nurodo reikalavimą tokią sutartį turėti vykdant veiklą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuostata, išreikšta atsakymuose UAB “Naftelf”, kad kuro tiekimo sutartys yra nesudaromos, yra nepagrįsta.

Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, abu nurodyti teisės aktai savaime nesuteikia teisės be atitinkamos institucijos sprendimo veikti pasrovinėse rinkose, todėl visiškai pagrįstas yra UAB „Naftelf“ vadovavimasis 2007 m. spalio 19 d. rašte nurodytu Susisiekimo ministerijos reikalavimu pateikti sudarytą sutartį su oro uostu dėl atitinkamų paslaugų vykdymo (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 59-60). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ūkio subjektai neturi galimybių ignoruoti teisės normas taikančios institucijos reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokius reikalavimus nurodo institucija, kurios kompetencijoje yra ir paties taikomo teisės akto (Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių) tvirtinimas (teisės aktas tvirtinamas Susisiekimo ministro įsakymu).

Pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas aiškiai išreiškė savo valią neįsileisti dar vieno konkurento į pasrovines rinkas, kuriose ilgą laiką pats vykdo ūkinę veiklą, tokios savo valios neneigia, tik siekia ją pateisinti (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 29−30).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių vėlesnis Susisiekimo ministerijos ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teisės aktų aiškinimas neatitinka tikrosios susiklosčiusios teisinės situacijos, kai ūkio subjektui faktiškai yra užkertamas kelias vykdyti tam tikrą veiklą. Nagrinėjamos situacijos kontekste nepagrįstas ir VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas argumentas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas negali pasirašyti sutarties dėl antžeminių paslaugų vykdymo su subjektu, neturinčiu teisės vykdyti tokių paslaugų, nes subjektas po šios sutarties pasirašymo gali būti nepatvirtintas antžeminių paslaugų teikėju. Jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas oro uostui pasirašyti sutartį dėl antžeminių paslaugų vykdymo, nurodant sutarties įsigaliojimo sąlyga paslaugų teikėjo patvirtinimą antžeminių paslaugų teikėju.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnis (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnis) nustato draudimą įmonei ar jų grupei piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi Europos Sąjungos rinkoje ar didelėje jos dalyje. Būtina šios teisės normos taikymo sąlyga yra tai, kad minėtas piktnaudžiavimas turi būti galintis paveikti prekybą tarp valstybių narių. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nesutinka su poveikio prekybai tarp valstybių narių vertinimu, ginčydama, kad pagal Europos Komisijos pranešimą „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos poveikis prekybai“ (Nr. 2004/C 101/07) nurodytą poveikio valstybių narių prekybai sampratą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai negali būti vertinami kaip darę poveikį prekybai tarp valstybių narių, nes toks poveikis neįrodytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Paaiškinimų 98 punktas nurodo, kad regionai ir netgi uostas ar oro uostas, esantys valstybėje narėje, gali sudaryti didelę vidaus rinkos dalį, o tai priklauso nuo jų svarbumo. Konkurencijos taryba ginčijamame nutarime tinkamai pažymėjo, kad vertinant, ar oro uostas sudaro didelę vidaus rinkos dalį, turi būti atsižvelgta į tai, ar nagrinėjama infrastruktūra naudojama tarpvalstybinių paslaugų teikimui ir kokiu mastu. Pabrėžtina, kad pripažinus, jog oro uostų infrastruktūra yra svarbi teikiant tarpvalstybines paslaugas, pripažįstama, kad valstybių narių tarpusavio prekyba gali būti paveikta.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad dominuojančio ūkio subjekto atliekami diskriminaciniai veiksmai, paveikiantys ūkio subjektus, teikiančius transporto paslaugas tarp dviejų valstybių narių, gali paveikti ir prekybą tarp valstybių narių (1994 m. balandžio 17 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Corsica Ferries/Corpo dei piloti del porto di Genova Nr. C-18/93).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pabrėžė Paaiškinimų 38 punkto, apibrėžiančio netiesioginį poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, svarbą ir taikymą analizuojamoje situacijoje. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmai Paaiškinimų 38 punkto kontekste yra tarpinės paslaugos, kurios daro poveikį tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Analizuojamos situacijos kontekste tyrimo objektas yra tarpinės paslaugos, kurios apibrėžtinos kaip reaktyvinių degalų ir aviacinio benzino teikimo orlaiviams rinkose vykdomas nurodytų kuro rūšių tiekimas į orlaivius. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad šios pastovinės rinkos daro netiesioginę įtaką tarpvalstybiniam keleivių ir (ar) prekių judėjimui tarp ES valstybių narių per Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Tai patvirtina ir Konkurencijos tarybos atlikta aviakompanijų apklausa (Konkurencijos tarybos byla, I tomas, b. l. 111-114; II tomas, b. l. 64-105), leidžianti daryti išvadą, jog kuro kaina oro susisiekimo paslaugų savikainoje sudaro didelę dalį. Pabrėžtina, kad naujo rinkos dalyvio buvimas (nagrinėjamu atveju UAB „Naftelf” įėjimas į pasrovines rinkas) pakeistų rinkos struktūrą, taip pat galimai sukurtų didesnę konkurenciją ir tai galėtų turėti įtakos kuro kainų sumažėjimui. Todėl būtent tarpinių paslaugų teikimas nagrinėjamu atveju yra veiksnys, galintis paveikti tarpvalstybinę ekonominę veiklą (skrydžių organizavimą tarp ES valstybių narių), nes pati tarpinė paslauga daro žymų poveikį tarpvalstybinę ekonominę veiklą vykdantiems ūkio subjektams, apsisprendžiant, ar konkreti tarpvalstybinė veikla yra ekonomiškai naudinga.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pripažįstant, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnį.

UAB „Naftelf“ apeliaciniame skunde teigia, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas paskirta bauda yra aiškiai per maža.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais nuo baudos skyrimo momento ūkiniais metais. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudos yra diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias ir kitas aplinkybes. Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų 2004 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1591, 3 punktas nurodo, kad nustatant pažeidimo pavojingumą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos plotą.

Tinkamas ir visapusiškas faktinių aplinkybių įvertinimas, skiriant sankcijas už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams yra Konkurencijos tarybos diskrecija. Konkurencijos taryba skiria sankcijas vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Konkurencijos tarybos funkcijos leidžia jai visapusiškai įvertinti tam tikrus konkurenciją galinčius pažeisti veiksmus ir šių funkcijų tinkamas atlikimas, kai yra vertinami tam tikri duomenys, yra Konkurencijos tarybai skirtos diskrecijos dalis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos tarybos diskrecija nėra ir negali būti absoliuti, tai reiškia, kad teismas nėra apribotas nagrinėdamas skirtų sankcijų dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantai teismui nepateikė duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad Konkurencijos taryba, skirdama baudą, netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos laisve.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos tarybos VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas skirta bauda vertintina visų faktinių aplinkybių kontekste jos teisėtumo ir pagrįstumo atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant baudą turi būti atsižvelgta į baudos individualizavimo tikslus, tai reiškia, kad baudos dydis turi priklausyti ir nuo baudos skyrimo metu esančių aplinkybių, pažeidėjo finansinės padėties ir kt. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vienas iš baudos už konkurencijos teisės pažeidimus tikslų yra atgrasymas nuo pažeidimo darymo.

Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, Konkurencijos tarybos skirtos baudos dydis, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pažeidimo aplinkybes, įvertinus pažeidimo pavojingumą, trukmę, taip atsižvelgus į sunkinančias aplinkybes bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas kitas aplinkybes, yra pagrįstas ir teisėtas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atžvilgiu nėra pateikta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra tinkamai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tinkamai nustatyta pažeidimo trukmė.

UAB „Naftelf“ įsitikinimu, apskaičiuojant baudos dydį Konkurencijos taryba nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos - 2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 išdėstytų principinių nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir pateikiamos administracinės bylos faktinės aplinkybės, kurios buvo susijusios su konkurentų susitarimų, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas ir kurie laikomi ribojančiais konkurenciją, analize jų atitikties Konkurencijos įstatymo požiūriu, iš esmės skiriasi, dėl to nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija laiko netikslinga remtis administracinėje byloje Nr. A¹-686/2006 priimta nutartimi.

UAB „Naftelf“ apeliaciniame skunde nepateikia jokios privalomo pobūdžio teisės normos, kuri įpareigotų Konkurencijos tarybą konkrečiu atveju skirti didesnę baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo UAB „Naftelf“ argumentą, kad nustatant baudą turi būti remiamasi Europos Komisijos praktika konkurencijos bylose, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus ir teisingai įvertino nurodytas aplinkybes. Taigi, tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniuose skunduose nenurodytų, pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjų Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Naftelf“ apeliaciniai skundai atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų Valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir UAB „Naftelf“ apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė