Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Andžejui Seliavai,

atsakovo atstovams G. J., E. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Metransa“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Virginijus ir Ko“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjos UAB „Metransa“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija PEATA (toliau – PEATA), UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ su skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2009 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 2S-1 „Dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas) dalyje, kurioje Konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Metransa“, PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarė draudžiamą susitarimą nustatyti apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir pažymų apie apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimo (išvežimo) išdavimo įkainius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (Nutarimo revoliucinės dalies 1 punktas), dalyje, kurioje Konkurencijos taryba įpareigojo UAB „Metransa“, PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą (Nutarimo revoliucinės dalies 2 punktas), dalyje, kurioje UAB „Metransa“ paskirta 60 700 Lt, PEATA 131 800 Lt, UAB „Antraža“ 35 000 Lt, UAB „Super Montes“ 77 000 Lt, UAB „Utenos antrinis popierius“ 15 900 Lt, UAB „Virginijus ir Ko“ 127 300 Lt baudos (Nutarimo revoliucinės dalies 4 punktas) bei dalyje, kurioje UAB „Metransa“, PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ buvo įpareigotos per 5 dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas).

Pareiškėja UAB „Metransa“ skunde nurodė, kad su Konkurencijos tarybos priimtu Nutarimu (jo dalimis) nesutinka, nes:

1) Konkurencijos taryba, priimdama ginčijamą Nutarimą, netinkamai taikė prekės rinkos apibrėžimo nustatymą reglamentuojančias teisės normas, ko pasekoje, neteisingai nustatė prekės rinką ir joje dalyvaujančius ūkio subjektus. Paaiškino, jog siekiant pripažinti, ar ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina teisingai nustatyti draudžiamo susitarimo objektą, t.y. rinką ir joje konkuruojančius ūkio subjektus. Konkurencijos taryba Nutarime prekės rinką apibrėžė kaip apmokestinamų pakuočių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant pažymas, paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje. Šios rinkos dalyviai yra visi atliekų tvarkytojai bei ūkio subjektai, kurie sutarčių su kitų atliekų tvarkytojais pagrindu organizuoja šių atliekų tvarkymą ir pažymų išdavimą. UAB „Metransa“ teigimu, toks prekės rinkos apibrėžimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, kuriame prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios vartotojų požiūriu yra tinkamas pakaitalas pagal savybes, naudojimą ir kainą, bei pačios Konkurencijos tarybos Nutarime atliktai apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, atlygintinai išduodant pažymas, paslaugų rinkos ir joje veikiančių ūkio subjektų teikiamų paslaugų, analizei. UAB „Metransa“ pažymėjo, kad nustatant rinkos apibrėžimą, būtina tinkamai įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo atlygintinai išduodant pažymas veiklą. Vadovaujantis teisės aktais, kiekvienas ūkio subjektas, siekiantis gauti teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, privalo būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą sąrašą, kuriame nurodoma, kokioms konkrečiai sutvarkytoms atliekoms ūkio subjektas gali išduoti pažymas. Pažymos yra skirtos konkrečioms atliekų rūšims ir jos negali būti pakeistos kita pažyma ar pažymomis. Dėl šios priežasties pažymų išdavimo rinkoje neegzistuoja paklausos ir pasiūlos pakeičiamumas. Mano, kad Konkurencijos taryba privalėjo sukonkretinti prekės (paslaugų) rinką iki konkrečių atliekų rūšių, t.y. padangų arba akumuliatorių, arba stiklinės pakuotės ar kitos rinkos. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Metransa“ turi teisę išduoti pažymas tik toms sutvarkytoms atliekoms, kurios buvo nurodytos įrašant bendrovę į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, patvirtintą sąrašą, t.y. metalinei pakuotei arba akumuliatoriams. Todėl UAB „Metransa“ išduotos pažymos negalėjo pakeisti pažymų, kurias turi teisę išduoti kiti ūkio subjektai. Dėl šios priežasties UAB „Metransa“ neturi objektyvaus suinteresuotumo dalyvauti ar tartis rinkose, kurios nėra susijusios su bendrovės vykdoma ūkine veikla. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tyrimo metu Konkurencijos taryba nenustatė, jog UAB „Metransa“ būtų sudariusi su kitais rinkos dalyviais sutartis, kurių pagrindu buvo išduodamos ar gaunamos pažymos apie atitinkamos rūšies atliekų panaudojimą (išvežimą).

2) Konkurencijos taryba nepagrįstai nurodė, kad PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarė susitarimą nustatyti fiksuotus atitinkamų atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainius, kurio tikslas riboti konkurenciją. Tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Metransa“, vykdydama savo ūkinę veiklą, laikėsi PEATA posėdžių metu patvirtintų pažymų išdavimo įkainių. Priešingai – atliekant tyrimą UAB „Metransa“ pateikė įrodymus, kad, nustatydama klientams pažymų išdavimo įkainius, į PEATA posėdžių metu patvirtintus pažymų išdavimo įkainius bendrovė visiškai neatsižvelgė. Nurodė, kad PEATA tarybos posėdžio protokoluose užfiksuoti įkainiai negali būti laikomi susitarimais dėl kainų fiksavimo (minimalių kainų nustatymo), nes posėdžio protokoluose paminėti įkainiai buvo tik orientacinio, t.y. rekomendacinio ir neprivalomo pobūdžio. Esant tokioms aplinkybėms, Konkurencijos taryba, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatas, neobjektyviai ir šališkai įvertino tyrimo metu surinktus įrodymus apie UAB „Metransa“, PEATA ir kitų jos narių ūkinę veiklą ir jų elgesį rinkoje teikiant pažymų išdavimo paslaugas, ko pasekoje, nepagrįstai pripažino UAB „Metransa“ pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skunduose iš esmės atkartojo pareiškėjos UAB „Metransa“ skundo aplinkybes ir motyvus. Nurodė, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas (ginčijamos jo dalys) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:

1) Konkurencijos taryba Nutarime neteisingai apibrėžė atitinkamą prekės rinką.  Paaiškino, kad atitinkamos prekės (paslaugos) rinkos teisingas apibrėžimas yra teisiškai reikšmingas dėl kelių priežasčių: teisingas prekės rinkos apibrėžimas padeda nustatyti tarpusavyje konkuruojančius ūkio subjektus (konkurentus); neteisingai apibrėžus atitinkamą rinką, nebus įmanoma įvertinti, kokią įtaką konkretus susitarimas turėjo atitinkamoje rinkoje; neteisingai nustačius atitinkamą prekės/paslaugų rinką, neteisingai bus apskaičiuotos ir ūkio subjekto pajamos, kurių pagrindu turi būti skaičiuojama bauda (tokiu atveju baudos dydis gali būti nepagrįstai sumažintas arba padidintas). Nurodė, kad Konkurencijos taryba Nutarime apibrėžė prekės (paslaugos) rinką kaip „apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugų rinką“. Pareiškėjai teigia, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai išplėtė prekės rinkos apibrėžimą, įtraukdama į šį apibrėžimą eilę savarankiškų prekės rinkų: apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo ir rūšiavimo bei vežimo rinką; apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų perdirbimo rinką; apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų eksporto (išvežimo) rinką; paslaugų dėl pažymų išdavimo rinką; paslaugų dėl pažymų išdavimo organizavimo rinką. Pareiškėjų nuomone, šios prekės rinkos turėtų būti vertinamos kaip atskiros prekės rinkos.

Pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skunduose nurodė, kad pažymų išdavimo rinka turėtų būti vertinama kaip atskira prekės rinka, nes paslaugos vartotojai perka ne kompleksinio pobūdžio, o konkrečią paslaugą - pažymos išdavimo paslaugą, ir jiems yra visiškai nesvarbu, kokio pobūdžio veiksmus atlieka šią paslaugą teikiantys ūkio subjektai, kadangi jiems yra išimtinai svarbus šios paslaugos rezultatas – gauta pažyma, kurios pagrindu jie bus visiškai ar iš dalies atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Tai, kad pažymų rinka turėtų būti vertinama kaip atskira prekės rinka patvirtina ir tas faktas, kad Konkurencijos taryba, nors ir nepagrįstai sujungdama šias atskiras prekės rinkas į vieną prekės rinką, tariamus pažeidimus nustatinėjo ir analizavo tik su pažymų išdavimu susijusioje ūkio subjektų veikloje ir šių pažeidimų nenustatė kitose susijusiose veiklose. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į faktą, kad PEATA ir jos nariai nesunkiai gali atskirti savo pajamas, gautas iš atliekų surinkimo, atliekų perdirbimo, kitų atliekų tvarkymo veiklų, nuo pajamų, gautų iš pažymų išdavimo (organizavimo) veiklos, kurios sudaro ne pagrindinę šių ūkio subjektų veiklos pajamų dalį. Pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ mano, kad pažymų išdavimo rinkoje yra tikslinga išskirti mažesnes rinkas pagal atskiras pakuočių bei apmokestinamųjų gaminių atliekų rūšis, nes: įtraukiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą sąrašą ūkio subjektus, turinčius teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, būtinai yra nurodoma, kokioms konkrečiai sutvarkytoms pakuočių bei apmokestinamųjų gaminių atliekų rūšims ūkio subjektas gali išduoti pažymas; kiekvienoje išduodamoje pažymoje turi būti nurodoma apmokestinamojo gaminio arba pakuotės, kuriai išduota pažyma, rūšis. Būtinybę išskirti pažymų išdavimo rinkas pagal atskiras pakuočių bei apmokestinamųjų gaminių atliekų rūšis patvirtina ir PEATA bei jos narių paaiškinimų protokolai. Pažymų išdavimo organizavimo rinka turėtų būti vertinama kaip atskira prekės rinka (atskira ir nuo pažymų išdavimo rinkos), nes pažymas turi teisę išduoti tik į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą (patvirtintas 2003 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 184) įrašytos ir teisės aktų reikalavimus atitinkančios įmonės. Kiti atliekas naudojantys ar eksportuojantys ūkio subjektai tokių pažymų išduoti negali, todėl gali teikti tik tokių pažymų išdavimo organizavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad ūkio subjekto, kuris teikia pažymos išdavimo organizavimo paslaugą, veikla yra visiškai priklausoma nuo ūkio subjektų, išduodančių pažymas, veiklos. Tai leidžia daryti išvadą, jog pažymų išdavimas yra kaip „tarpinė paslauga“, kuri būtinai reikalinga pažymų išdavimo organizavimo paslaugai teikti. Tokio pobūdžio priklausomybė tarp ūkio subjektų labiau pabrėžia vertikalųjį (tiekėjas - pirkėjas) nei horizontalųjį (tiekėjas - tiekėjas) jų santykių pobūdį ir iš esmės paneigia galimybę šiuos ūkio subjektus įvardinti kaip konkurentus. Aplinkybę, kad apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo rinka turėtų būti išskiriama kaip atskira prekės rinka pareiškėjos argumentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT)2007 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A²-32/2007, kuriame nurodyta, kad atliekų tvarkymas apima platų paslaugų spektrą, o dėl skirtingo paslaugų pobūdžio, tiek ekonominės priežastys, tiek įstatyminiai reikalavimai gali lemti skirtingos konkurencijos padėties susidarymą dėl atskiro šių paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą LVAT sprendimą, pasiūlos ir paklausos pakeičiamumą, į tam tikras ekonomines priežastis – papildomos infrastruktūros turėjimo būtinybę perdirbimo veiklai vykdyti – atliekų perdirbimo rinka, pareiškėjų teigimu, taip pat turi būti vertinama kaip atskira prekės rinka. Nurodė, jog atsižvelgiant į tą faktą, kad atliekų eksportui nereikalinga speciali įranga, kuri būtina atliekų surinkimui ir/ar perdirbimui, tačiau būtinos eksporto rinkos, yra nustatyti tam tikri įstatyminiai reikalavimai, apmokestinamųjų gaminių bei pakuočių atliekų eksporto (išvežimo) paslaugų rinka turėtų būti atskirta nuo apmokestinamųjų gaminių bei pakuočių atliekų surinkimo bei šių atliekų perdirbimo rinkų ir laikytina savarankiška apmokestinamųjų gaminių bei pakuočių atliekų eksporto (išvežimo) rinka.

2) Konkurencijos taryba neteisingai teisiškai įvertino PEATA ir jos narių susitarimus kaip draudžiamus susitarimus dėl atliekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo (fiksavimo).

Pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skunduose nurodė, kad PEATA narių susitarimai dėl jų teikiamų paslaugų kainų nustatymo negalėjo būti įvertinti kaip draudžiami susitarimai dėl kainų nustatymo (fiksavimo), be to, šie susitarimai negalėjo turėti ir neturėjo jokio neigiamo poveikio atitinkamoms rinkoms. Todėl tvirtina, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai Nutarime konstatavo konkurencijos ribojimo sąlygos buvimą ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.

Skunduose pareiškėjos atkreipė dėmesį į faktą, jog Konkurencijos taryba iš esmės tik formaliai konstatavo, kad PEATA ir jos narių nustatytų atliekų tvarkymo įkainių bei jų lygį palaikančių monitoringo priemonių buvo laikomasi, tačiau Konkurencijos taryba Nutarime nenurodė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tokiu būdu, Konkurencijos taryba neįrodė šių pagrindinių faktų buvimo: to fakto, kad PEATA bei jos nariai ne tik nustatė bazinius atliekų tvarkymo įkainius, bet ir jų laikėsi bei neperžengdavo 20 proc. bazinių kainų ribų, o jeigu peržengdavo - tai nežymiai; to fakto, kad atliekų tvarkymo įkainių ir jų minimalių bei maksimalių ribų laikėsi ir PEATA nariai, sudarydami sutartis ne per PEATA, o tiesiogiai su klientais; to fakto, kad buvo taikomas 90 Lt/t minimalus mokestis už atliekų tvarkymą bei pažymų išdavimą mažiems pakuotės kiekiams; to fakto, kad buvo taikomas tikslinis mokestis tais atvejais, kai PEATA nariai paslaugas teikdavo ne per PEATA, o su klientais tiesiogiai. Šių faktų neįrodymas reiškia tai, kad PEATA ir jos narių nustatytos kainos buvo tik orientacinio, t.y. rekomendacinio, neprivalomojo pobūdžio. Vienintelis PEATA bei jos narių tikslas nustatant atliekų arkymo įkainius bei jų galimus svyravimus 20 proc. ribose buvo išvengti: loss-making (nuostolingų) pardavimų, t.y. situacijos, kai klientams yra nustatoma nuostolinga atliekų tvarkymo paslaugų bei pažymų išdavimo kaina, nepadengianti paslaugų| teikimo kaštų; situacijos, kurioje būtų taikomos nepagrįstai didelės kainos, nes priešingu atveju būtų prarasti PEATA ir jos narių klientai, kurie galėtų kreiptis į mažesnes kainas taikančius PEATA ir jos narių konkurentus. Nurodė, jog kainų pobūdis yra ypač svarbus teisiniu požiūriu, kadangi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra draudžiama nustatyti (fiksuoti) kainas, t.y. nustatyti tokias kainas, kurios yra privalomos susitarimo dalyviams, nes priešingu atveju jų sudarytas susitarimas netektų prasmės. Kainų rekomendavimas jokiu būdu nelaikomas kainų nustatymu ar fiksavimu, nebent rekomendacinės kainos dėl papildomų paskatinimų ar sankcijų tampa fiksuotomis, t.y. jų yra laikomasi. Pareiškėjos pažymėjo, jog tyrimo metu Konkurencijos tarybai buvo pateikusios pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad PEATA ir jos narių siūlyti orientaciniai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių pagal rūšis atliekų užduočių vykdymo įkainiai nebuvo nuosekliai taikomi, bet svyruodavo priklausomai nuo sutvarkyti reikalingo atliekų kiekio rūšies, su klientu suderėtų sąlygų bei kitų subjektyvių priežasčių. Todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad atliekų tvarkymo kainos buvo nustatytos ar užfiksuotos - PEATA nariai ir toliau išliko laisvi spręsti jų teikiamų paslaugų kainą. Apibendrindamos visa tai, kas išdėstyta, nurodė, kad Konkurencijos taryba, neįvertinusi visų byloje esančių įrodymų, visiškai formaliai konstatavo tą faktą, kad PEATA ir jos nariai susitarimuose nustatė jų teikiamų pažymų išdavimo (organizavimo) paslaugų kainas ir tokiu būdu turėjo tikslą riboti konkurenciją. Tuo tarpu pareiškėjų PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ pateikti įrodymai patvirtina priešingą faktą - pareiškėjos buvo laisvos nustatyti savo paslaugų kainą, tiek teikdamos paslaugas per PEATA, tiek tiesiogiai klientams; jos neretai nukrypdavo nuo Konkurencijos tarybos vadinamųjų „bazinių įkainių“ ir gerokai daugiau nei 20 proc. ribose, netaikydavo minimalių įkainių mažiems pakuotės kiekiams ir nemokėdavo tikslinio mokesčio PEATA tais atvejais, kai pardavimus vykdydavo ne per PEATA (o ji šio mokesčio ir nereikalavo). Todėl, pareiškėjų nuomone, vien kainų paskelbimas ir patvirtinimas PEATA Tarybos posėdžių metu ar internete negalėtų būti faktiškai vertinamas kaip kainų nustatymas (fiksavimas), kuris turi aiškų tikslą   - užfiksuoti kainą tam tikrame lygyje.

Dėl PEATA ir jos narių sudarytų susitarimų pasekmių vertinimo pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, „UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skunduose pasisakė, kad Nutarime Konkurencijos taryba nenagrinėjo galimo PEATA ir jos narių susitarimų poveikio konkurencijai, kadangi priėjo prie išvados, kad šie susitarimai turėjo tikslą riboti konkurenciją. Tačiau mano, jog net ir konstatavus kartelinį susitarimų pobūdį, Konkurencijos taryba privalėjo išanalizuoti susitarimų sukeltas pasekmes atitinkamose rinkose, vien dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, tai gali įtakoti susitarimo pavojingumo vertinimą ir atitinkamai – baudos dydį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ padarė išvadą, jog PEATA narių susitarimai dėl jų teikiamų paslaugų kainų nustatymo negalėjo būti įvertinti kaip draudžiami susitarimai dėl kainų nustatymo (fiksavimo), be to, šie susitarimai negalėjo turėti ir neturėjo jokio neigiamo poveikio atitinkamoms rinkoms. Vadinasi, galima teigti, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai konstatavo konkurencijos ribojimo sąlygos buvimą ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.

Skunduose pareiškėjos PEATA,UAB „Antraža“, „UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ kiekviena atskirai pasisakė ir dėl jai paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad Konkurencijos tarybos paskirta bauda neatitinka teisės aktų, reguliuojančių baudų skyrimą už konkurencijos teisės pažeidimus, reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Remiantis pareiškėjų skaičiavimais, joms paskirtos baudos dydis už tariamai padarytą pažeidimą negalėjo viršyti atitinkamai: UAB „Antraža“ 2363 Lt (PEATA veikloje nustatant paslaugų įkainius galėjo dalyvauti tik keletą mėnesių), UAB „Super Montes“ 2524 Lt, UAB „Utenos antrinis popierius“ 10, 79 Lt (PEATA veikloje dalyvavo tik 1 mėnesį), UAB „Virginijus ir Ko“ 16 918 Lt, PEATA 49 173 Lt.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų UAB „Metransa“, PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundus su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė šiuos argumentus:

1) Dėl kompleksinės paslaugos teikimo Konkurencijos taryba paaiškino, kad tyrimo Konkurencijos taryboje metu nustatyta ir Nutarime nurodyta, kad PEATA mokesčio mokėtojams teikia apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo paslaugas. Tai akivaizdžiai rodo, kad nagrinėjamos paslaugos vartotojų - mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojų - poreikis yra siejamas ne vien tik su tam tikrų atliekų tvarkymu, bet ir pažymos išdavimu, kuris patvirtina šių atliekų sutvarkymą, t.y. Vyriausybės patvirtintų atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą. Analizuojant paklausos pakeičiamumui darantį įtaką elementą – vartotojo, šiuo atveju mokesčio mokėtojo, poreikį, toks poreikis iš esmės apima tiek apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų sutvarkymą, tiek pažymos mokesčio mokėtojo vardu išdavimą, nes vien tik pažyma kaip dokumentas negali būti išduota, jei nėra atitinkamai sutvarkytas tam tikras apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų kiekis, t.y. įvykdyta atliekų tvarkymo užduotis. Taip pat, ir apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų sutvarkymo paslauga vartotojui nėra reikalinga, jei nėra išduodama pažyma, kuri patvirtina užduočių įvykdymą. Dėl to tvirtino, kad vartotojo poreikius atitinka viena, bet kompleksinė paslauga, kuri apima ir atliekų tvarkymą, ir pažymų išdavimą. Pastebėjo, kad akivaizdžiai mokesčių mokėtojų pageidaujamą gauti paslaugą, kaip kompleksinę paslaugą, apibūdina sutartys, sudarytos su klientais – mokesčio mokėtojais, pagal kurias paslaugos teikėjai įsipareigoja ne vien tik išduoti mokesčio mokėtojo vardu atitinkamas pažymas, tačiau taip pat ir surinkti, išrūšiuoti ir perduoti perdirbėjui tam tikrą kiekį atliekų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad jokiu kitu būdu mokesčio mokėtojai negali gauti atitinkamų pažymų ir būti atleisti nuo viso ar dalies mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo, taigi, ir nėra jokios kitos paslaugos, kuri galėtų būti pakeičiama su nagrinėjama atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo paslauga. Dėl šios paslaugos specifikos, apibrėždama prekės rinką, Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjama prekės rinka yra apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant pažymas, rinka.

2) Dėl atskirų prekės rinkų apibrėžimo atsakovas Konkurencijos taryba paaiškino, jog pareiškėjų argumentai, susiję su, jų nuomone, nagrinėjamu atveju turėtomis būti išskirtomis prekės rinkomis, yra nepagrįsti, nes paklausa, kurią diktuoja vartotojų – mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojų – poreikiai, siejama su kompleksine paslauga, t.y. apmokestinamų gaminių ir/ar pakuočių tvarkymu bei atitinkamų pažymų išdavimu. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba įvertino nagrinėjamos atliekų tvarkymo bei pažymų išdavimo paslaugos teikimo, t.y. pasiūlos sistemą, kurios analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju atskirų atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo bei apdorojimo prekės rinkų išskirti nėra jokio pagrindo. Atsakovo teigimu, nustatant prekės rinkos apibrėžimą, kiekvienu atveju būtina tinkamai įvertinti, kokios konkrečios paslaugos nori vartotojas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kas, šiuo atveju, ir buvo padaryta. Dėl apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų perdirbimo rinkos ir jų eksporto rinkos atskyrimo Konkurencijos taryba akcentavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ūkio subjektai, perdirbantys ar eksportuojantys apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekas negali šios veiklos naudoti užsiimdami dar ir kita ūkine veikla – šių atliekų tvarkymu ir pažymų išdavimu, o tai patvirtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjos, apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo paslaugų teikimas gali būti vertinamas kaip atskira prekės rinka, kuri nebūtinai absoliučiai turi sutapti su pareiškėjų nurodytomis šių atliekų perdirbimo ir eksporto veiklomis, nes šių veiklų vykdymui nėra būtina turėti teisę išduoti pažymas apie sutvarkytas apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekas. Dėl pažymų išdavimo rinkos atskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo Konkurencijos taryba pažymėjo, kad pažymų išdavimas yra dalis vartotojo perkamos kompleksinės paslaugos, todėl negali būti traktuojamas atsietai nuo apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, nes, nesutvarkius atliekų, nėra pagrindo išduoti pažymų. Pažyma negali būti suprantama kaip savaiminė vertybė, nes ji negali būti perleidžiama kitam klientui – mokesčio mokėtojui. Pažyma turi būti vertinama kaip įrodymas apie sutvarkytas atliekas, t.y. atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą. Akcentavo, kad pareiškėjų skunduose išdėstytus teiginius dėl pažymos kaip savarankiškos prekės, o tuo pačiu ir pažymos išdavimo paslaugos kaip savarankiškos prekės rinkos paneigia pačių pareiškėjų pateikti paaiškinimai tiek tyrimo Konkurencijos taryboje metu, tiek ir Konkurencijos tarybos viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu.

3) Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų UAB „Metransa“, PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundus atskirai pasisakė dėl pareiškėjų kaip konkurentų atitinkamoje rinkoje, paaiškindama, kad nagrinėjamos kompleksinės atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo paslaugos šių paslaugų teikėjų prasme pasižymi ypatinga specifika ir pasireiškia tuo, kad siekiant suteikti paslaugą jos pageidaujančiam klientui, būtina atlikti dviejų rūšių veiksmus, kurie, juos vertinant atskirai, neturi prasmės iš paslaugų pirkėjo pusės, t.y.: 1) užtikrinti, kad bus sutvarkytas tam tikras kiekis apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekų, bei 2) išduoti pažymą, patvirtinančią, kad toks kiekis atliekų iš tikro buvo sutvarkytas. Nepaisant to, kad klientai (mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojai) dėl šios paslaugos teikimo sutartį sudaro tik su vienu ūkio subjektu, šiuos atskirus veiksmus dažniausiai vykdo ne šis vienas ūkio subjektas, o pasitelkdamas ir kitus. Tai reiškia, kad realiai, tam, kad mokesčio mokėtojas gautų paslaugą ir už ją atsiskaitytų, būtini bendri kelių ūkio subjektų veiksmai, vieni iš kurių užsiima pažymai išduoti reikalingų atliekų surinkimu ar kitu tvarkymu (ar tokio tvarkymo organizavimu), kiti – išduoda pažymas. Šis nagrinėjamos paslaugos aspektas yra ypatingai svarbus tuo, jog tie abu ūkio subjektai dirbdami, kad būtų suteikta vienam ir tam pačiam klientui paslauga, patiria tam tikrus kaštus, t.y. visi šie ūkio subjektai yra suinteresuoti įkainių, nustatytų galutiniams paslaugos vartotojams dydžiu, nepriklausomai nuo to, ar sutartis dėl paslaugos teikimo yra sudaryta su jais ar paslaugos klientui yra suteiktos per kitą ūkio subjektą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad visi minėti ūkio subjektai laikytini atitinkamos atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo rinkos dalyviais, t.y. konkurentais, nes visi dalyvauja tokios paslaugos, pasižyminčios šia ypatinga jos teikimo specifika, teikime. Pastebėjo, kad dalyvavimas šių paslaugų teikime neapsiriboja aptarto pobūdžio bendradarbiavimu tarp ūkio subjektų dėl paslaugos suteikimo galutiniam klientui vien tik PEATA ir jos nariais, bet apima ir atliekų tvarkytojus, kurie nėra asociacijos nariai. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad parodo, jog kiekvienas iš nagrinėjamų ūkio subjektų gali rinktis, kaip jis teiks atitinkamos paslaugos teikimą, bei su kuo ir kokiomis sąlygomis bendradarbiaus, kad būtų sutvarkytos atliekos ir išduota tai patvirtinanti pažyma, t.y. jie patys kuria skirtingas nagrinėjamos kompleksinės paslaugos teikimo sistemas su skirtingais kaštais, todėl jie laikytini pilnaverčiais konkurentais atitinkamoje rinkoje, o ne tarpininkais, parduodančiais kitų ūkio subjektų išduodamas pažymas. Atsižvelgiant į tai, kad atliekų tvarkymo organizavimo negalima laikyti vėlesne „tarpine“ paslauga, nes ji priklausoma nuo pažymų išdavimo, tiek atliekų tvarkymas ar jo organizavimas, tiek pažymų išdavimas, Konkurencijos teigimu, yra viena nuo kitos neatsiejamos paslaugos. Aptardama pareiškėjų argumentus, susijusius su skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime apibrėžtos ir nagrinėtos prekės rinkos kaip apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo) ir pažymų išdavimo paslaugų teikimas, Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl tarp atliekų tvarkytojų ir kitų ūkio subjektų susiklosčiusių įvairiapusiškų santykių, bet kuris ūkio subjektas, dalyvaujantis šios paslaugos teikime, gali klientams pasiūlyti nagrinėjamas paslaugas dėl bet kurios rūšies atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo. Dėl šios priežasties, nors formaliai vertinant galbūt yra galimybė svarstyti nagrinėjamų paslaugų teikimą suskaidyti į prekės rinkas priklausomai nuo to, su kokių atliekų tvarkymu jos yra susijusios, tačiau atitinkamos rinkos apibrėžimas, taigi ir prekės rinkos apibrėžimas, nėra savitikslis, t.y. rinkos apibrėžiamos konkretaus pažeidimo nagrinėjimo tikslais. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, net ir apibrėžus kelias atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo prekės rinkas pagal skirtingas atliekų rūšis, tai, bet kuriuo atveju, nepaneigtų išvados dėl pareiškėjų dalyvavimo šiose rinkose kaip konkurentų, taigi, neturėtų įtakos ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo konstatavimui.

4) Dėl PEATA ir jos narių sudaryto susitarimo, kuris turi tikslą riboti konkurenciją, vertinimo Konkurencijos taryba paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų argumentai dėl to, kad, jų nuomone, Konkurencijos taryba visiškai nevertino nagrinėjamo susitarimo pasekmių rinkoje, yra nepagrįsti ir atmestini. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas susitarimas tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas ar kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Tai reiškia, jog ir pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas nagrinėjamas susitarimas vertintinas kaip susitarimas ribojantis konkurenciją jau vien pagal savo tikslą. Papildomai pastebėjo, kad tokio pobūdžio draudžiamų susitarimų, kurie vien pagal savo tikslą riboja konkurenciją, įskaitant ir kainų nustatymą, poveikio konkurencijai vertinimas nėra būtina sąlyga konstatuojant pažeidimą, nes užtenka įrodyti tokio susitarimo faktą ir net nebūtina, kad toks susitarimas būtų buvęs įgyvendintas praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad nagrinėjamas susitarimas dėl atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainių nustatymo pagal savo esmę turi būti vertinamas kaip susitarimas, kurio tikslas yra konkurencijos ribojimas. Šios išvados niekaip nepaneigia pareiškėjų argumentai, kad PEATA posėdžių metu nustatant įkainius buvo siekiama vienintelio tikslo – išvengti nuostolingų paslaugų teikimo kainų, bei išvengti per didelių įkainių, kad nebūtų prarasti asociacijos ir jos narių klientai. Atsakant į šiuos argumentus, pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad pačios pareiškėjos tvirtina, jog nustatytų įkainių netaikė, o taikė net iki 45 proc. nuolaidas nuo šių įkainių dydžio. Tuo tarpu argumentas, kad įkainių nustatymas turėjo užtikrinti, kad nebūtų taikomi nepagrįstai dideli įkainiai, taip pat kelia pagrįstų abejonių, nes, Konkurencijos tarybos manymu, esant normalioms konkurencijos sąlygoms atitinkamoje rinkoje „nepagrįstai didelės kainos“ apskritai negali egzistuoti, kadangi jos bet kuriuo atveju turėtų būti paremtos paslaugų teikimo sąnaudomis. Bet koks bendras minėtų klausimų svarstymas neišvengiamai paveikia tokiuose svarstymuose dalyvaujančių ūkio subjektų – susitarimo dalyvių – sprendimus, ir tokiu būdu pažeidžia ūkio subjektams keliamą sprendimų dėl elgesio atitinkamoje rinkoje nepriklausomumo reikalavimą, kuris laikytinas vienu iš svarbiausių sąžiningo konkuravimo atitinkamoje rinkoje elementų. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo susitarimo dalyviai yra PEATA ir jos nariai, kurie nagrinėjamos atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo paslaugos įkainius svarstė bei keitėsi nuomonėmis šiuo klausimu asociacijos posėdžių metu, galima preziumuoti, jog šie ūkio subjektai vykdydami savo veiklą nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje atsižvelgė į asociacijoje priimtus sprendimus, įskaitant ir susijusius su atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainiais. Be to, pažymėjo ir tai, kad PEATA posėdžių metu nustatyti atliekų tvarkymo įkainiai buvo bent jau orientyras ūkio subjektams veikiant atitinkamoje rinkoje, t.y. į jas buvo atsižvelgiama nustatant šių paslaugų teikimo įkainius klientams. Paaiškino, jog net ir tuo atveju, jeigu susitarimai dėl kainų yra tik orientaciniai, jie paveikia konkurenciją, nes ūkio subjektai gali pakankamai tiksliai numatyti tikėtiną konkurentų kainų politiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad pareiškėjos UAB „Metransa“, PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad PEATA posėdžiuose svarstyti paslaugų teikimo įkainių klausimai turėjo kokį nors kitą tikslą, o ne šių įkainių nustatymą. Dėl šios priežasties taip pat nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti ir tuo, kad šių ūkio subjektų sudaryto susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, o tokie susitarimai yra Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimai, kuriems konstatuoti konkretaus poveikio konkurencijai analizė nėra būtina.

5) Konkurencijos taryba atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų skundų argumentais, kad PEATA posėdžių metu patvirtinti atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo paslaugų įkainiai nebuvo privalomi, o tik orientaciniai ir kad jų nebuvo laikomasi. Pažymėjo, kad vien tai, kad pareiškėjos UAB „Metransa“,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ dalyvavo šiuose posėdžiuose iš esmės patvirtina, kad jos pritarė tam, kad būtų patvirtinti atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainiai bei jų taikymo sąlygos. Nagrinėjamoje atveju Konkurencijos taryba nenustatė, kad bent viena iš pareiškėjų būtų aiškiai prieštaravusi įkainių svarstymams ir jų nustatymui PEATA posėdžių metu.

6) Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Konkurencijos taryba paaiškino, kad pareiškėjų UAB „Metransa“,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“, UAB „Virginijus ir Ko“ bei PEATA skundų argumentai yra susiję iš esmės tik su tuo, kad Konkurencijos taryba, jų nuomone, neįrodė, jog PEATA ir jos nariai laikėsi skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime aptarto susitarimo dėl atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainių sąlygų, tačiau jos niekaip nepaneigia paties susitarimo sudarymo fakto. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio Konkurencijos įstatymo pažeidimai riboja konkurenciją pagal tikslą, taigi, tokio pažeidimo konstatavimui užtenka nustatyti tokio susitarimo sudarymo faktą. Iš kitos pusės, tai, kad PEATA ir jos nariai nevisiškai įgyvendino visas susitarimo sąlygas, nepaneigia skundžiamame Konkurencijos tarybos Nutarime pateikto susitarimo nustatyti atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainius apibūdinimo, kuris aiškiai parodo, kokiu būdu turėtų būti įgyvendinamas PEATA ir jų narių tikslas bendrai spręsti dėl atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainių, tokiu būdu ribojant konkurenciją.

7) Dėl pareiškėjų PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundų argumentų, susijusių su joms skirtų baudų dydžiais, atsakovas Konkurencijos taryba pasisakė, kad baudos pareiškėjoms apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjų argumentai dėl baudų dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Metransa“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymo asociacijos,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundą patenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 2S-1 „Dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ dalyje, kurioje Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Metransa“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymo asociacija,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarė draudžiamą susitarimą nustatyti apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir pažymų apie apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimo (išvežimo) išdavimo įkainius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, dalyje, kurioje Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba įpareigojo UAB „Metransa“, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymo asociaciją,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės   žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, dalyje, kurioje UAB „Metransa“ paskirta 60 700 Lt, Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymo asociacijai 131 800 Lt,UAB „Antraža“ 35 000 Lt, UAB „Super Montes“ 77 000 Lt, UAB „Utenos antrinis popierius“ 15 900 Lt, UAB „Virginijus ir Ko“ 127 300 Lt baudos bei dalyje, kurioje UAB „Metransa“, PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ buvo įpareigotos per 5 dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas nurodė, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad Konkurencijos taryba 2007 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 1S-38 pradėjo tyrimą „Dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams” (Konkurencijos tarybos bylos 2 t, b. l. 16 - 18). Konkurencijos taryba nustatė, kad tuo metu atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo rinkose veikia PEATA, kuri vienija Lietuvoje veikiančias atliekų tvarkymo įmones. PEATA nariais yra UAB „Super Montes”, UAB „Virginijus ir Ko”, UAB „Metransa”, UAB „Antraža” ir UAB „Utenos antrinis popierius”. Nustatė, kad PEATA internetiniame puslapyje yra paskelbti Pakuočių tvarkymo tarifai 2007 metams. Nurodė, jog rinkos tyrimo metu gauta informacija, kad PEATA darbuotojai lankosi kitų įmonių, užsiimančių minėta veikla, patalpose ir siūlo susitarti laikytis PEATA nustatytų pakuočių tvarkymo tarifų, o tai leidžia įtarti, kad PEATA ir bendrovės, užsiimančios stiklinės, plastikinės, metalinės ir PET pakuotės atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla, tariasi dėl kainų. Konkurencijos taryba konstatavo, kad turima informacija leidžia įtarti, jog PEATA ir bendrovės, užsiimančios minėta veikla, galėjo sudaryti susitarimus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarė pradėti tyrimą dėl PEATA, UAB „Super Montes”, UAB „Virginijus ir Ko”, UAB „Metransa”, UAB „Antraža”, UAB „Utenos antrinis popierius” ir kitų ūkio subjektų, užsiimančių atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Teismas nustatė, kad Konkurencijos tarybos beveik pusantrų metų trukusiame tyrime (Konkurencijos tarybos bylų 1 - 8 tomai) buvo analizuojama Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų, t.y. PEATA, UAB „Antraža”, UAB „Metransa”, UAB „Super Montes”, UAB „Utenos antrinis popierius”, UAB „Virginijus ir Ko” ir kitų atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų, veikla, susijusi su apmokestinamų gaminių ar pakuočių atliekų surinkimu, rūšiavimu, pervežimu, perdirbimu ar kitokiu panaudojimu (eksportavimu), gamintojų ar vartotojų vardu pažymų išdavimu, apmokestinamųjų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymo pažymų pardavimu bei šios veiklos organizavimu, t.y. apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant pažymas, paslaugų rinkoje. Konkurencijos tarybos bylų medžiaga patvirtina, kad tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai PEATA patalpose, su PEATA, UAB „Antraža”, UAB „Metransa”, UAB „Super Montes”, UAB „Utenos antrinis popierius”, UAB „Virginijus ir Ko” buvo susirašinėjama, turint tikslą gauti reikiamą informaciją. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas 2006 - 2008 metų laikotarpis. Nustatė, kad 2009 m. vasario 8 d. Konkurencijos taryba, priėmė Nutarimą (Konkurencijos tarybos byla, t. 8, b. l. 191 - 208), dėl kurio dalių ir yra kilęs ginčas šioje byloje.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad PEATA yra asociacija, kurios nariai yra atliekų tvarkymu, naudojimu ir perdirbimu užsiimantys subjektai: UAB “Antraža”, UAB “Super Montes”, UAB “Metransa”, UAB “Utenos antrinis popierius” ir UAB “Virginijus ir Ko” (Konkurencijos bylos t. 1, b. l. 13 - 26). Kai kurios iš šių bendrovių turi teisę išduoti pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą): UAB “Super Montes” turėjo teisę išduoti pažymas apie stiklo pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) (nuo 2007 m. sausio 1 d. šių pažymų nebeišduoda) (Konkurencijos tarybos bylos t. 2, b. l. 165); UAB “Metransa” turi teisę išduoti pažymas apie metalinės pakuotės atliekų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų ir akumuliatorių atliekų panaudojimą (išvežimą) (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, b. l. 157 - 162); UAB “Virginijus ir Ko” turi teisę išduoti pažymas apie panaudotas (išvežtas) plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės, popierinės ir kartotinės pakuotės, kombinuotos pakuotės ir kitos pakuotės atliekas (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, b. l. 157 - 162). Visos šios įmonės – PEATA narės – registruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis. Nustatė, kad PEATA be savo, kaip atliekas tvarkančių įmonių asociacijos, veiklos, užsiima ir ūkine veikla, susijusia su atliekų tvarkymu. Nustatyta, kad PEATA su klientais – mokesčio mokėtojais – pasirašė pakuotės atliekų tvarkymo sutartis (Konkurencijos tarybos bylos t. 3, b. l. 71 - 74; t. 3, b. l. 79 - 82; t. 3, b. l. 110 - 113; t. 3, b. l. 87 - 90 ir kt.), pagal kurias PEATA įsipareigojo už atlygį organizuoti klientų pakuotės atliekų tvarkymą, pasitelkdama tam trečiuosius, teisę tvarkyti atitinkamas atliekas turinčius, asmenis, ir pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinančias pažymas. Atitinkamai, kad PEAT galėtų teikti šias paslaugas savo klientams, buvo pasirašytos sutartys su PEATA narėmis bei kitais atliekų tvarkytojais (Konkurencijos tarybos bylos t. 3, b. l. 64 - 70; t. 3, b. l. 49 - 55; t. 2, b. l. 66 - 72; t. 2, b. l. 96 - 102; t. 2, b. l. 142 - 148 ir kt.). Taip pat nustatė, kad PEATA narės tarpusavyje bei su kitais atliekų tvarkytojais yra sudariusios įvairių sutarčių, kurių pagrindu išduodamos pažymos apie atitinkamos rūšies atliekų panaudojimą (išvežimą) (Konkurencijos tarybos bylos t. 2, b. l. 51 - 59). Pagal šias sutartis UAB “Antraža”, UAB “Super Montes” ir UAB “Utenos antrinis popierius” (tiekėjai) įsipareigojo teikti UAB “Virginijus ir Ko” atliekas (makulatūrą), o UAB “Virginijus ir Ko” įsipareigojo neatlygintinai išduoti atitinkamas pažymas tiekėjų nurodytų mokesčių mokėtojų vardu.

Teismas, analizuodamas PEATA ir jos narių veiklą, nustatė, kad PEATA ir jos narės PEATA tarybos posėdžiuose svarstė ir tvirtino pažymų už apmokestinamosios pakuotės tvarkymą įkainius. Šie įkainiai buvo svarstyti ir jiems pritarta, pavyzdžiui, PEATA tarybos 2006 m. gegužės 18 d. posėdyje (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, b. l. 39 - 42), PEATA tarybos 2006 m. lapkričio 15 d. posėdyje (Konkurencijos tarybos bylos t. 4, b. l. 136 - 137), PEATA tarybos 2007 m. vasario 8 d. posėdyje (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, b. l. 61 - 63). PEATA pakuočių atliekų tvarkymo tarifai buvo skelbiami PEATA interneto tinklalapyje (Konkurencijos tarybos bylos t. 4, b. l. 179 - 184), PEATA apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymo įkainiai atskiroms pakuočių rūšims nurodomi šiame tinklalapyje skelbiamoje atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje (Konkurencijos tarybos bylos t. 4, b. l. 185 - 189). Taip pat nustatyta, kad prie PEATA tarybos 2006 m. gegužės 18 d. posėdyje patvirtintų bazinių 2006 metų įkainių (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, b. l. 43) nurodyta, jog, „esant būtinybei, PEATA vykdantysis direktorius turi teisę keisti konkrečiam klientui taikomus paslaugų įkainius savo nuožiūra, jei šie pakeitimai neviršija – 20 procentų bazinio įkainio atitinkamai pakuotės ar gaminių rūšiai. Išimtis – stiklinė pakuotė, kurios minimalus įkainis – 85 Lt/t. Jei pakeitimai viršija – 20 procentų nuo bazinio įkainio, būtinas suderinimas (telefonu arba raštu) su tarybos nariais”.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų PEATA, UAB “Antraža”, UAB “Super Montes”, UAB “Metransa”, UAB “Utenos antrinis popierius” ir UAB “Virginijus ir KO” veika Konkurencijos tarybos Nutarimu buvo pripažinta ribojančia konkurenciją susitarimu nustatyti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir pažymų apie apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimo (išvežimo) išdavimo įkainius, kuris yra draudžiamas pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ši įstatymo nuostata draudžia susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Šioje normoje vartojamos sąvokos yra pateiktos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžta prekės sąvoka, į kurią patenka ir paslaugos. Minėto 3 straipsnio 10 dalis apibrėžia susitarimą kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Steigimo sutartis) 81 straipsnio nuostatas, todėl, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, atitinkamai reikia vadovautis Steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo praktika. Teismas nurodė, jog nurodytų Konkurencijos įstatymo nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad pareiškėjoms inkriminuoto konkurencijos pažeidimo konstatavimui yra būtinas šių elementų nustatymas: 1) tarp ūkio subjektų turi būti susitarimas, kuris gali pasireikšti ir suderintais veiksmais; 2) susitarimo objektas turi būti tiesioginis ar netiesioginis prekės (paslaugos) kainos nustatymas (fiksavimas). Kitaip sakant, pareiškėjų PEATA, UAB “Antraža”, UAB “Super Montes”, UAB “Metransa”, UAB “Utenos antrinis popierius” ir UAB “Virginijus ir Ko” neteisėtos veikos konstatavimui (veikos pripažinimui Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančius susitarimu) nagrinėjamoje byloje būtina konstatuoti susitarimo tarp pareiškėjų faktą ir to susitarimo tikslą – kainos nustatymą. Neįrodžius susitarimo tarp pareiškėjų fakto ir to susitarimo tikslo – kainų nustatymo – nėra pagrindo pareiškėjų veiklą pripažinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu.

Teismas pažymėjo, jog, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visų pirma būtina teisingai nustatyti susitarimo objektą, t.y. rinką ir joje konkuruojančius ūkio subjektus. Prekės rinkos apibrėžimas labai reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti tarpusavyje konkuruojančius ūkio subjektus (konkurentus). Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prekės rinka – tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 17 “Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo” atitinkama rinka yra apibrėžiama, vadovaujantis tam tikrais atitinkamos rinkos apibrėžimo kriterijais. Šio nutarimo 5 punkte nustatyta, kad pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Šio nutarimo 6 punkte nustatyta, kad rinkos apibrėžimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausiai apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita. Po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką, iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), vėliau - pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų). Apibrėžus atitinkamą rinką, nustatomi rinkos dalyviai ir apskaičiuojamos jų užimamos rinkos dalys. Šio nutarimo 16 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba, vertindama prekių pakeičiamumą, gali remtis kelių rūšių įrodymais, tačiau akcentuota, jog dažniausiai rinkos apibrėžimas turi remtis keliais kriterijais bei skirtingos rūšies įrodymais, nesivadovaujant skirtingų informacijos šaltinių ar įrodymų rūšių griežtos hierarchijos principu.

Teismas nustatė, kad Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju prekės rinką apibrėžė kaip apmokestinamų pakuočių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant pažymas, paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais bei teisės aktų nuostatomis, sutiko su pareiškėjų PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes”, UAB „Metransa”, UAB „Utenos antrinis popierius” ir UAB „Virginijus ir Ko” skundų argumentais ir padarė išvadą, kad toks Konkurencijos tarybos prekės rinkos apibrėžimas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems ir Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintiems reikalavimams bei prieštarauja pačios Konkurencijos tarybos Nutarime pateiktai apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, atlygintinai išduodant pažymas, paslaugų rinkos ir joje veikiančių ūkio subjektų teikiamų paslaugų analizei. Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba nagrinėjamu atveju pernelyg išplėtė prekės rinkos apibrėžimą, į jį įtraukdama atskiras savarankiškas prekės rinkas, t.y. apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo rinką, šių atliekų perdirbimo rinką, apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų eksporto (išvežimo) rinką, paslaugų dėl pažymų išdavimo rinką bei paslaugų dėl pažymų išdavimo organizavimo rinką. Teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba jos pateikto rinkos apibrėžimo nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kaip to reikalauja Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 17 16 punktas, todėl toks prekės rinkos apibrėžimas laikytinas ydingu ir klaidingu, t.y. pernelyg išplečiančiu prekės rinką.

Teismas nurodė, jog, nustatant prekės rinkos apibrėžimą, visų pirma būtina tinkamai įvertinti teisės aktus, reglamentuojančius apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, atlygintinai išduodant pažymas, veiklą. Analizuojant paklausos pakeičiamumą, poreikis naudotis apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, surinkimo, perdirbimo, jų eksporto paslaugomis sietinas su teisės aktų reikalavimų vykdymu. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) numato mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekoms, kurį moka gamintojai ir importuotojai (4 str. 3 d.). Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (5 str. 6 d.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad iš esmės mokesčio mokėtojai turi dvi alternatyvas, kaip gali vykdyti LR Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, t.y. arba patys šias atliekas rinkti, rūšiuoti ir perduoti šių atliekų naudotojams, kurie jas perdirba arba išveža į kitas valstybes bei išduoda užduočių vykdymą patvirtinančias pažymas; arba mokesčio mokėtojai gali pasinaudoti kitų ūkio subjektų paslaugomis, kad į vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių ir/ar pakuočių atliekos būtų surinktos, surūšiuotos bei pateiktos perdirbimui ar išvežtos į kitas valstybes, už ką mokesčio mokėtojo vardu būtų išrašyta atitinkama pažyma, patvirtinanti LR Vyriausybės nustatytų atliktų tvarkymo užduočių vykdymą.

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad paslaugos vartotojai (mokesčio mokėtojai) kreipiasi į PEATA ir jos narius tam, kad gautų pažymą apie apmokestinamų gaminių ar pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą), kurios pagrindu jiems būtų pritaikyta mokesčio už aplinkos teršimą lengvata. Tai sąlygoja, kad paslaugos vartotojai perka ne „kompleksinio pobūdžio“, kaip Nutarime nurodė Konkurencijos taryba, o konkrečia paslaugą – pažymos išdavimo paslaugą, ir jiems visiškai nesvarbu, kokio pobūdžio veiksmus atlieka šią paslaugą teikiantys ūkio subjektai, kadangi jiems išimtinai svarbus tik šios paslaugos rezultatas – gauta pažyma. Teismas konstatavo, kad rezultato – pažymos gavimo – svarbą vartotojams pabrėžia ir Konkurencijos taryba, tačiau tuo pačiu jis iš esmės sau prieštarauja, iš vienos pusės teigdama, kad vartotojai perka „kompleksinio pobūdžio paslaugą“, iš kitos – ji nagrinėja tik tokią PEATA ir jos narių veiklą, kuri susijusi „ne su bet kokiu atliekų tvarkymu, tačiau su tokiu atliekų tvarkymu, kuomet kaip atliekų tvarkymo rezultatas mokesčio mokėtojams išduodamos atitinkamos pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą)“. Iš to, kas išdėstyta, seka, jog pati Konkurencijos taryba nėra įsitikinusi, ar nesama būtinybės atskirti bent dvi veikas: atliekų tvarkymo veiklą ir pažymų išdavimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas aprašo priedas Nr. 1, kuriame atliekas naudojančios ar eksportuojančios įmonės, turinčios teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, yra klasifikuojamos pagal atliekų rūšis (padangos, akumuliatoriai, stiklinė pakuotė, plastikinė pakuotė, metalinė pakuotė ir kt.). Teismas konstatuoja, jog kiekvienas ūkio subjektas, siekiantis gauti teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, privalo būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą sąrašą, kuriame, kaip minėta, nurodoma, kokioms konkrečiai sutvarkytoms atliekoms ūkio subjektas gali išduoti pažymas. Pažymos yra skirtos konkrečioms atliekų rūšims ir jos negali būti pakeistos kita pažyma ar pažymomis. Dėl šios priežasties teismas sutiko su pareiškėjų skundų argumentais, kad pažymų išdavimo rinkoje neegzistuoja paklausos ir pasiūlos pakeičiamumas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos prekės rinkos apibrėžimas yra neteisingas, jį pagrindžiantys argumentai iš esmės nepagrįsti konkrečiais įrodymais, yra prieštaringi. Teismas konstatavo, jog, nesant teisingo prekės rinkos apibrėžimo, nebuvo galima nustatyti konkuruojančius ūkio subjektus (konkurentus), kas yra labai svarbu, siekiant konstatuoti horizontalųjį kartelinį susitarimą. Iš to seka, kad Konkurencijos tarybos Nutarime pareiškėjos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes”, UAB „Metransa”, UAB „Utenos antrinis popierius” ir UAB „Virginijus ir Ko” nepagrįstai buvo laikomos konkurentėmis, kadangi jų teikiamos paslaugos ar parduodamos prekės nėra pakaitalai. Tai reiškia, kad Konkurencijos taryba prie tariamo pažeidėjų rato nepagrįstai priskyrė ūkio subjektus, kurie objektyviai negali būti laikomi tam tikros rinkos dalyviais ir juo labiau konkurentais. Teismas pažymėjo, kad teisingai nenustačius susitarimo objekto, t.y. rinkos ir konkuruojančių ūkio subjektų, neįmanoma nustatyti, ar ūkio subjektai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kitaip tariant, nenustačius tarpusavyje konkuruojančių ūkio subjektų (konkurentų), nėra pagrindo konstatuoti, kad šie ūkio subjektai sudarė draudžiamus susitarimus turėdamas tikslą nustatyti kainas. Teismas konstatuoja, jog neįrodžius susitarimo tarp ūkio subjektų fakto ir to susitarimo tikslo – kainų nustatymo – nėra pagrindo ūkio subjektų veiklą pripažinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą sudarančiu susitarimu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes”, UAB „Metransa”, UAB „Utenos antrinis popierius” ir UAB „Virginijus ir Ko” nelaikytinos konkuruojančiais ūkio subjektais (konkurentėmis), todėl, nesant konkuruojančių ūkio subjektų, nėra ir pagrindo vertinti, ar pareiškėjos sudarė draudžiamą susitarimą turėdamos tikslą fiksuoti kainas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra tikslo analizuoti ir vertinti pareiškėjų skundų argumentų, susijusių su joms inkriminuoto tariamo susitarimo nustatyti fiksuotus atitinkamų atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo įkainius, kurio tikslas riboti konkurenciją, sudarymu ir šių pareiškėjų skundų argumentų atskirai neanalizavo. Nustačius, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas dalyse, kurias ginčija pareiškėjos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes”, UAB „Metransa”, UAB „Utenos antrinis popierius” ir UAB „Virginijus ir Ko”, yra neteisėtas iš esmės, netikslinga vertinti ir pareiškėjoms skirtų baudų dydžio pagrįstumą, todėl teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba, priimdama 2009 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 2S-1 „Dėl atliekų tvarkymo, naudojimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ skundžiamoje dalyje veikė neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pareiškėjų UAB „Metransa“, PEATA,UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundus dėl minėtų nutarimo dalių panaikinimo patenkino.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti asociacijos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ skundus dėl Konkurencijos tarybos 2009 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 2S-1 panaikinimo kaip nepagrįstus. Nurodo šiuo argumentus:

1) Nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad Konkurencijos taryba Nutarime nepagrįstai atitinkamą rinką apibrėžė kaip apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant pažymas (pažyma apie apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą)), paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje rinką (toliau - atitinkama atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinka), dėl ko, teismo nuomone, pareiškėjai buvo nepagrįstai įvardinti kaip konkurentai atitinkamoje rinkoje ir dėl to nepagrįstai konstatuotas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas - susitarimas tarp konkurentų nustatyti (fiksuoti) atitinkamų paslaugų kainas. Šią savo nuomonę teismas grindė tuo, jog Konkurencijos taryba nepagrįstai išplėtė atitinkamą paslaugų rinką, į ją įtraukdama tokias paslaugas, kurios tarpusavyje nėra pakeičiamos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad paslaugos vartotojai (mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojai) perka pažymos išdavimo paslaugą ir kad jiems visiškai nesvarbu, kokio pobūdžio veiksmus atlieka šią paslaugą teikiantys ūkio subjektai. Ši teismo išvada prieštarauja su mokesčiu už aplinkos teršimą ir pareiga atitinkamai sutvarkyti į vidaus rinką išleistas apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekas susijusių teisės aktų nuostatoms, kurios akivaizdžiai parodo, jog paslaugos vartotojų poreikis, kuris iš esmės yra lemtas teisės aktuose numatytų reikalavimų vykdymo, yra siejamas ne atskirai su tam tikrų atliekų tvarkymu ar atskirai su Pažymos išdavimus, bet su abiem šiais veiksmais kartu - tiek su atliekų tvarkymu, tiek ir su Pažymos išdavimu, kuris patvirtina šių atliekų sutvarkymą, t. y. Vyriausybės patvirtintų atliekų tvarkymo Užduočių įvykdymą, ir sudaro pagrindą atleisti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus nuo šio mokesčio ar jį sumažinti. Taigi, vien tik Pažyma, kaip dokumentas, negali būti išduota, jei nėra atitinkamai sutvarkytas tam tikras apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų kiekis, t. y. įvykdyta atliekų tvarkymo Užduotis. Taip pat ir apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų sutvarkymo paslauga vartotojui nėra reikalinga, jei nėra išduodama Pažyma, patvirtinanti Užduočių įvykdymą. Taigi, iš esmės vartotojo poreikius atitinka viena, bet kompleksinė paslauga, kuri apima ir atlieku tvarkymą, ir Pažymu išdavimą. Tik pasinaudojęs tokia paslauga mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atleidžiamas nuo viso ar dalies šio mokesčio. Mokesčių mokėtojų pageidaujamą gauti paslaugą (pagrindinis prekės rinkos vertinimo kriterijų), kaip kompleksinę paslaugą, t. y. apimančią tiek atitinkamų atliekų tvarkymo, tiek ir Pažymų išdavimo veiklas, akivaizdžiai apibūdina ūkio subjektų su klientais - mokesčio mokėtojais, sudarytos sutartys, pagal kurias nagrinėjamos paslaugos teikėjai įsipareigoja ne vien tik išduoti mokesčio mokėtojo vardu atitinkamas Pažymas, tačiau taip pat ir surinkti, išrūšiuoti ir perduoti perdirbėjui tam tikrą kiekį atliekų. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad jokiu kitu būdu mokesčio mokėtojai negali gauti atitinkamų Pažymų ir būti atleisti nuo viso ar dalies mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo, taigi, ir nėra jokios kitos paslaugos, kuri galėtų būti pakeičiama su nagrinėjama atlieku tvarkymo ir Pažymu išdavimo paslauga. Taigi, dėl šios paslaugos specifikos, apibrėždama prekės rinką Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjama prekės rinka yra apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, rinka. Darydama šią išvadą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į specifinį šios paslaugos vartotojų - mokesčio mokėtojų - poreikį, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos atliekų tvarkymo Užduotys bei išduotos tai patvirtinančios Pažymos.

2) Teismas, teigdamas, jog Pažymų išdavimo rinka gali egzistuoti visiškai atskirai nuo atliekų tvarkymo, nes vartotojas perka konkrečią Pažymos išdavimo paslaugą ir kad jam visiškai nesvarbų, kokius veiksmus atlieka šią paslaugą teikiantis ūkio subjektas, kadangi išimtinai svarbus tik šios paslaugos rezultatas - gauta Pažyma, iš esmės iškreipia pačių Pažymų kaip įrodymo apie sutvarkytų atliekų kiekį, prasmę ir paskirtį. Tai neišvengiamai siejasi su ne kartą akcentuotų mokesčių mokėtojų, kuriems ir yra skirtos Pažymos, poreikių gauti kompleksinę paslaugą - jų į vidaus rinką išleistų pakuočių ir gaminių atliekų sutvarkymą ir tai patvirtinai Pažymų išdavimą. Be to, vadovaujantis Teismo logika, Pažymos visiškai nepagrįstai turėtų suprantamos kaip atskira savarankiška tam tikrą vertę turinti prekė, kuri gali būti parduodam kitaip perleidžiama kitam subjektui, t. y. popierinis dokumentas, pavyzdžiui, vertybinis popie (čekis, obligacija). Tačiau skirtingai nuo minėtų dokumentų, Pažyma negali būti suprantama savaiminė vertybė, nes ji negali būti perleidžiama kitam klientui - mokesčio mokėtojui. Ji turi vertinama kaip įrodymas apie sutvarkytas atliekas, t. y. atliekų tvarkymo Užduoties įvykdymą, patvirtina Konkurencijos tarybos Nutarime, atsiliepime į pareiškėjų skundus bei šiame apeliaciniame skunde nurodytos sutartys su klientais, kurių objektas yra ne Pažyma kaip savarankiška prekė, o atliekų tvarkymas/tvarkymo organizavimas ir sutvarkymą patvirtinančios Pažymospateikimas.

3) Nagrinėjamos kompleksinės atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugos šių paslaugų teikėjų prasme pasižymi ypatinga specifika. Ši specifika pasireiškia tuo, kad, kaip minėta aukščiau, siekiant ją suteikti j pageidaujančiam klientui, būtina atlikti dviejų rūšių veiksmus, kurie, juos vertinant atskirai neturi prasmės iš paslaugų pirkėjo pusės, t. y.: 1) užtikrinti, kad bus sutvarkytas tam tikras kiekis apmokestinamų gaminių ar pakuotės atliekų, bei 2) išduoti Pažymą konkrečia klientui (mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojui), patvirtinančią, kad toks kiekis atliekų tikrųjų buvo sutvarkytas. Kaip jau nurodyta aukščiau, nepaisant to, kad klientai dėl ši paslaugos teikimo sutartį sudaro tik su vienu ūkio subjektu, šiuos atskirus veiksmus dažniausiai vykdo ne šis vienas ūkio subjektas, o pasitelkdamas ir kitus. Tai reiškia, kad realiai, tam kad mokesčio mokėtojas gautų paslaugą ir už ją atsiskaitytų būtini bendri kelių ūkio subjektų veiksmai, vieni iš kurių užsiima Pažymai išduoti reikalingų atliekų surinkimu ar kitu tvarkymu (ar tokio tvarkymo organizavimu), bei kiti, kurie išduoda Pažymas. Kadangi, kaip jau ne kartą minėta, nagrinėjama paslauga yra kompleksinė, tai reiškia, kad minėti ūkio subjektai vieni be kitų pilnai šios paslaugos suteikti negali. Taigi, iš esmės paslaugos vienam klientui suteikimas yra neįmanomas, jei minėti ūkio subjektai (tvarkantys atliekas (organizuojantys jų     tvarkymą) bei išduodantys Pažymas) tarpusavyje nebendradarbiaus įvairių sutarčių pagrindu. Šis nagrinėjamos paslaugos aspektas yra ypatingai svarbus tuo, jog tiek abeji ūkio subjektai dirbdami, kad būtų suteikta vienam ir tam pačiam klientui paslauga, patiria tam tikrus kaštus. Tačiau, kaip jau minėta, sutartį dėl nagrinėjamos atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugos teikimo klientas sudaro tik su vienu ūkio subjektu, kuris arba tvarko atliekas (organizuoja jų tvarkymą), arba išduoda sutvarkymą patvirtinančią Pažymą. Tai akivaizdžiai rodo, ką patvirtina ir minėti pareiškėjų pateikti paaiškinimai, jog klientui nustatytas paslaugos teikimo įkainis padengia kiekvieno ūkio subjekto, kuris dalyvavo konkrečios paslaugos klientui suteikime patirtas sąnaudas. Dėl šios priežasties visi šie ūkio subjektai yra suinteresuoti įkainių, nustatytų galutiniams paslaugos vartotojams dydžiu, nepriklausomai nuo to, ar sutartis dėl paslaugos teikimo yra sudaryta su jais ar paslaugos klientui yra suteiktos per kitą ūkio subjektą.

Svarbu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad, kadangi teikiant paslaugą, yra būtinas kelių ūkio subjektų bendradarbiavimas, paslaugos gavėjui - mokesčio mokėtojui - iš esmės nėra jokio skirtumo, į kurį iš paslaugos teikime dalyvaujančių ūkio subjektų jam kreiptis, nes bet kuriuo atveju jie vieni be kitų nesugebėtų užtikrinti kokybiškos paslaugos klientui teikimo, t. y. kreipusis į atliekas tvarkantį (surenkantį, rūšiuojantį, vežantį) ūkio subjektą (pavyzdžiui UAB „Antraža“ ar UAB „Utenos antrinis popierius“) arba į tvarkymą organizuojantį ūkio subjektą (pavyzdžiui, Asociaciją PEATA), kurių funkcija užtikrinti, kad atliekos bus sutvarkytos, neišvengiamai į paslaugos teikimą bus įtrauktas ir toks ūkio subjektas, kuris turi teisę išduoti reikiamą Pažymą (pavyzdžiui, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“ arba UAB „Virginijus ir Ko“). Ir atvirkščiai, jei klientas - mokesčio mokėtojas kreipsis dėl paslaugos gavimo į teisę išduoti Pažymas turintį ūkio subjektą, tai neišvengiamai į šios paslaugos teikimą bus įtraukti ir ūkio subjektai, kurie tvarko reikiamas atliekas arba organizuoja tokių atliekų tvarkymą. Taigi mokesčio mokėtojas iš esmės turi bent tris alternatyvas į kuria konkrečiai iš minėtų veiklų paslaugos teikime užsiimančių ūkio subjektus jam kreiptis dėl paslaugos gavimo, tačiau kad ir į kurį jis besikreiptų - jam bus suteikta ta pati kompleksinė atliekų tvarkymo ir Pažymos išdavimo paslauga. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad visi iš minėtų ūkio subjektų yra suinteresuoti įkainių, kurie taikomi mokesčių mokėtojams dydžiu. Atsižvelgus į šiuos paaiškinimus, darytina išvada, kad jie visi laikytini atitinkamos atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkos dalyviais, nes visi dalyvauja tokios paslaugos, pasižyminčios šia ypatinga jos teikimo specifika, teikime.

4) Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir atlikus išsamią atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų analizę, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju atitinkamą rinką skaidyti į atskiras rinkas pagal atskiras atliekų, dėl kurių išduodamos Pažymos, rūšis nėra jokio pagrindo, nes bet kuriuo atveju Asociacija PEATA ir jos nariai iš esmės vienodomis sąlygomis gali dalyvauti bet kurios rūšies atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo paslaugų teikime.

5) Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad net ir tuo atveju, jei būtų apibrėžtos kelios atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo prekės rinkos pagal skirtingas atliekų rūšis, tai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimui įtakos neturėtų. Viena vertus, tai lemia jau minėti įvairiapusiški ryšiai tarp nagrinėjamų ūkio subjektų, dėl kurių tie patys ūkio subjektai bet kuriuo atveju dalyvautų ir turėtų suinteresuotumą visų rūšių atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkose. Kita vertus, bet kuriuo atveju, kaip nurodyta nutarime, nagrinėjami ūkio subjektai - pareiškėjai - neišvengtų atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nes vertinant jų tarpusavio santykius vien Asociacijos PEATA ribose, biūtų galima daryti išvadą, jog ir smulkesnės atliekų rūšių pagrindu išskirtose rinkose dalyvautų, taigi, ir konkuruotų bent 2 ūkio subjektai: Asociacija PEATA ir bent vienas iš jos narių, nes ši asociacija turi pasirašiusi sutartis su savo nariais dėl visų skirtingų atliekų rūšių tvarkymo ir Pažymų išdavimo.

6) Šiame kontekste paminėtina ir dar viena svarbi aplinkybė, susijusi su teismo sprendime padaryta išvada, jog konkurentais laikytini tik tie ūkio subjektai, kurie turi teisę išduoti Pažymas dėl tos pačios rūšies atliekų. Pastebėtina, kad net ir tokiu atveju, tarp nagrinėtų ūkio subjektų konkurentais turėtų būti laikomi UAB „Metransa“ ir UAB „Virginijus ir Ko“, nes šie ūkio subjektai turi teisę išduoti Pažymas dėl tos pačios rūšies - metalinės pakuotės - atliekų sutvarkymo, taigi, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiantis susitarimas turėtų būti konstatuotas bent tarp šių ūkio subjektų. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šią Konkurencijos tarybos Nutarime aiškiai nurodytą aplinkybę, kas tik patvirtina, jog skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas tinkamai neišanalizavus visų su nagrinėjama byla susijusių reikšmingų aplinkybių ir turėtų būti naikinamas.

7) Teismo sprendimas, kuriuo iš esmės buvo panaikintas Konkurencijos tarybos Nutarimas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Jame padarytos išvados dėl netinkamo Konkurencijos tarybos nustatyto atitinkamos atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkos apibrėžimo nėra paremtos teisiniais argumentais, faktiniais duomenimis ar jų analize. Teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundus ir visiškai neatsižvelgė ir nevertino Konkurencijos tarybos atsiliepime pateiktų argumentų, bei konstatavo, kad Konkurencijos tarybos Nutarime nagrinėti ūkio subjektai - Asociacijos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ - negalėjo būti laikomi atitinkamos atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkos dalyviais ir konkurentais, taigi ir negalėjo sudaryti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pažeidžiančio susitarimo tarp konkurentų dėl kainų nustatymo. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjų skundai turi būti atmesti kaip nepagrįsti atsižvelgus į šiame apeliaciniame skunde ir Konkurencijos tarybos atsiliepime į pareiškėjų skundus nurodytus argumentus bei motyvus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo pagrįstumo, dėl konkurenciją ribojančio ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pažeidžiančio susitarimo vertinimo pagrįstumo bei dėl sankcijų pareiškėjams skyrimo pagrįstumo.

Pareiškėja UAB „Metransa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, o atsakovo apeliacinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos argumentus:

1) Konkurencijos taryba apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai išskyrė prekės rinkas dirbtinai atskirdamas atliekų tvarkymo ir Pažymų išdavimo rinkas. Šiam teiginiui pagrįsti nurodo, kad paslaugų gavėjas yra suinteresuotas gauti vieną kompleksinę paslaugą, kuri apima ir atliekų varkymą, ir Pažymų išdavimą. Tik pasinaudojęs tokia paslauga paslaugų gavėjas (mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas) yra atleidžiamas nuo viso ar dalies šio mokesčio. Pareiškėja UAB „Metransa“ mano, kad tokia išvada neteisinga. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (toliau - mokesčio mokėtojas) gali pasinaudoti šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta lengvata, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Ši teisės norma nustato dvi sąlygas, kurias privalo įvykdyti mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas. Pirma - įvykdyti Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, antra - pateikti nustatytos formos dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotiną panaudojimą, perdirbimą. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (atliekų turėtojas) gali tvarkyti atliekas pats, t.y. pats renka, rūšiuoja ir perduota atliekų naudotojams arba perdirbėjams, kurie išduoda šių atliekų užduočių įvykdymą patvirtinančias pažymas, arba mokesčio mokėtojai gali pasinaudoti kitų ūkio subjekto paslaugomis, kurie surinks, surūšiuos, panaudos arba išgabens atliekas ir pateiks mokesčio mokėtojui atitinkamą pažymą, kuri patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų atliktų tvarkymo užduočių vykdymą. Taigi darytina išvada, kad atliekų tvarkymo paslaugos ir pažymų išdavimo paslaugos gali funkcionuoti savarankiškai.

2) Visiškai pagrįstas yra pirmos instancijos teismo argumentas, kad pažymų išdavimo rinka kartu su galiojančiais teisės aktais privalomai turi būti skirstoma pagal atskiras apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių rūšis. Tokia išvada darytina išanalizavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 184 „Dėl atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kiekvienas ūkio subjektas, siekiantis gauti teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, privalo būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą sąrašą, kuriame nurodoma, kokioms konkrečiai sutvarkytoms atliekoms ūkio subjektas gali išduoti pažymas. Pažymos yra skirtos konkrečioms atliekų rūšims ir jos negali būti pakeistos pažyma ar pažymomis apie kitų rūšių atliekų sutvarkymą. Dėl šios priežasties pažymu išdavimo rinkoje neegzistuoja paklausos ir pasiūlos tarp skirtingų atliekų rūšių pažymų pakeičiamumas. Pavyzdžiui, UAB „Metransa“ turi teisę išduoti pažymas tiktai metalinei pakuotei ir akumuliatoriams. Todėl akivaizdu, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas nesikreips į UAB „Metransa“ dėl kitų atliekų, pavyzdžiui: popieriaus ar stiklo atliekų sutvarkymo ir pažymų išdavimo, nes UAB „Metransa“ neturi galimybės tokios pažymos išduoti.

3) Konkurencijos tarybai neteisingai nustačius prekės rinkos apibrėžimą, buvo neteisingai nustatyti subjektai kurie gali konkuruoti tarpusavyje ir sudaryti draudžiamą susitarimą. Šią aplinkybę patvirtina ir Konkurencijos tarybos apeliaciniame skunde paminėta 2007 m. gruodžio 13 d. sutartis dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo Nr. 07/09/24-AK-1/4-335/ (2.12) su UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“. Iš šios sutarties aiškiai matyti, kad UAB „Metransa“ įsipareigojo sutvarkyti tik vienos rūšies apmokestinamas atliekas, t.y. švino rūgštinius akumuliatorius. Nei vienas iš pareiškėjų tiriamu laikotarpiu neturėjo teisės tvarkyti šių atlieku, taip pat neteikė šių atliekų tvarkymo organizavimo paslaugų. Taigi UAB „Metransa“ objektyviai negalėjo sudaryti draudžiamo susitarimo tikslu nustatyti teikiamų paslaugų kainų, nes kiti pareiškėjai nekonkuravo su UAB „Metransa“.

4) Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu neteisingai nustatė prekės rinkos apibrėžimo bei konkuruojančių ūkio subjektų, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Metransa" su kitais pareiškėjais galėjo padaryti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pažeidimą - susitarimą dėl kainų nustatymo.

Pareiškėjos Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacijos PEATA, UAB „Antraža“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1) Atliekų tvarkymo paslaugos gali egzistuoti visiškai savarankiškai nuo pažymų išdavimo veiklos. Konkurencijos tarybos teigimu, mokesčių mokėtojams nebūtų jokios būtinybės naudotis atliekų tvarkymo paslaugomis, jei jiems nebūtų išduodamos pažymos, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė bei faktinė atliekų tvarkymo situacija šio teiginio nepatvirtina, o priešingai - jį paneigia.

2) Pažymos išdavimo sąnaudos yra atskirtos nuo atliekų sutvarkymo paslaugos sąnaudų: atliekų tvarkymo užsakovas privalo apmokėti už atliekų sutvarkymo paslaugas, o jeigu papildomai dar išduodama ir pažyma - tam tikrais atvejais privalo apmokėti, papildomas, nors ir nedideles pažymos išdavimo sąnaudas - tam tikrą užmokestį už pažymos išdavimą.

3) Akivaizdu, jog būtina išskirti bent šias atskiras savarankiškas atitinkamas rinkas: pažymų išdavimo, pažymų išdavimo organizavimo, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų perdirbimo bei apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų eksporto (išvežimo) rinkas, galimai toliau suskaldant jas pagal atskiras apmokestinamųjų gaminių bei pakuočių rūšis. Nepagrįstai sujungus šias visas rinkas į vieną atitinkamą rinką, daroma neteisinga išvada, jog PEATA ir jos nariai yra konkurentai.

4) Pažymų išdavimo rinka turėtu būti laikytina savarankiška, ypač atskiriant ją nuo pažymų išdavimo organizavimo rinkos.  Gamintojams ir importuotojams yra reikalinga pažyma arba šios pažymos išdavimo paslauga, o ne visa „kompleksinio pobūdžio paslauga“ nuo atliekų rinkimo iki pažymos išdavimo, t.y. gamintojui ar importuotojui yra reikalingas pats dokumentas-pažyma kaip paslaugos suteikimo rezultatas, o ne visas paslaugos teikimo procesas, kaip teigia Konkurencijos taryba. Pažymų išdavimas yra paslauga, kuri būtinai reikalinga pažymų išdavimo organizavimo paslaugai teikti, kaip bet kuriai tarpininkavimo paslaugai yra reikalinga pagrindinė paslauga, kurios teikime ūkio subjektas tarpininkauja. Todėl jeigu manyti, kad ūkio subjektai, kurie turi teisę išduoti pažymas, ir ūkio subjektai, kurie tokios teisės neturi, yra konkurentai, tai teisę išduoti pažymas turintys ūkio subjektai be jokių ypatingų pastangų gali pašalinti konkurentus - pažymų išdavimo teisės neturinčius ūkio subjektus iš rinkos vien tik atsisakę su jais bendradarbiauti sutarčių pagrindu. Tokio pobūdžio priklausomybė tarp ūkio subjektų labiau pabrėžia vertikalųjį (tiekėjas - pirkėjas) nei horizontalųjį (tiekėjas - tiekėjas) jų santykių pobūdį ir iš esmės paneigia galimybę šiuos ūkio subjektus įvardinti kaip konkurentus. „Tarpininkas“, t.y. pažymos išdavimo organizavimo paslaugą teikiantis ūkio subjektas iš esmės už tarpininkavimo paslaugą gauna tik „tarpininkavimo maržą“, tuo tarpu visas realus mokestis už paslaugą (pažymos išdavimą) atitenka pažymą išdavusiam ūkio subjektui. Neatsižvelgdama į šias nurodytas priežastis, Konkurencijos taryba ir apeliaciniame skunde laikosi klaidingos pozicijos, kad pažymų išdavimas neatsiejamas nuo atliekų tvarkymo ir pažymų išdavimo organizavimo paslaugų, todėl priskirtinos vienai atitinkamai rinkai.

5) Konkurencijos tarybos nuomone, pažymų išdavimo „sistemoje“ veikiantys ir pažymų išdavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai „vieni be kitų pilnai šios paslaugos suteikti negali“. Ši Konkurencijos tarybos išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Skirtingai, nei teigia Konkurencijos taryba, pažymas išduodantys ūkio subjektai turi galimybę ir surinkti atliekas, ir jas perdirbti (išvežti), ir išduoti pažymas, vadinasi, jokie tarpininkai jiems gali būti nereikalingi. Tuo tarpu, atliekas tvarkantys bei pažymu išdavimą organizavimą vykdantys ūkio subjektai, iš tiesų, kaip teigia Konkurencijos taryba, yra priklausomi nuo pažymas galinčių išduoti ūkio subjektų, nes, tik sudarę su jais sutartis, gali užtikrinti klientui pažymos pateikimą. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina pareiškėjų išreikštą mintį, jog pažymų išdavimo rinka yra savarankiška rinka ir joje veikiantys ūkio subjektai nekonkuruoja su pažymų organizavimo paslaugas teikiančiais ūkio subjektais.

6) Konkurencijos taryba konstatavo pažeidimą dėl pažymų išdavimo tarifų nustatymo, t.y. tariamas pažeidimas buvo konstatuotas pažymų išdavimo rinkoje. Netgi tuo atveju, kai pareiškėjų išskirtose atitinkamose rinkose tam tikri PEATA ar jos nariai veikia kaip konkurentai, pvz., pažymų išdavimo organizavimo rinkoje, tai ši rinka nėra susijusi su nagrinėtu pažeidimu ir joje veikiančių ūkio subjektų veiksmų vertinimas tampa neaktualus. O su pažeidimu susijusioje vienintelėje atitinkamoje pažymų išdavimo rinkoje pareiškėjai nėra konkurentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl kompetentingos viešojo administravimo institucijos sprendimo pripažįstančio, jog atsakovai pažeidė Konkurencijos įstatymą, ir įpareigojančio juos nutraukti atitinkamą pažeidimą. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą paprastai tikrinamas ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad Pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkytojų asociacija, UAB „Antraža“, UAB „Metransa“, UAB „Super Montes“, UAB „Utenos antrinis popierius“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sudarė draudžiamą susitarimą nustatyti apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo ir Pažymų apie apmokestinamų gaminių ir pakuotės atliekų perdirbimo (išvežimo) išdavimo įkainius.

Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurio pažeidimas pripažintas atsakovo aktu, nustato, jog visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjoms inkriminuoto konkurencijos pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti susitarimo tarp ūkio subjektų faktą, kuris gali pasireikšti ir suderintais veiksmais, susitarimo objektas turi būti tiesioginis ar netiesioginis prekės (paslaugos) kainos nustatymas (fiksavimas) bei susitarimo poveikį konkurencijai, t.y. siekį riboti konkurenciją, jos ribojimą ar tik galimybę ją riboti.

Tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamo reiškinio poveikį konkurencijai galima nustatyti tik apibrėžus ir įvertinus atitinkamą rinką bei joje konkuruojančius ūkio subjektus.

Ginčijamu nutarimu atsakovas prekės (paslaugos) rinką apibrėžė kaip apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas, paslaugų rinką. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį prekės rinka – tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Iš dalies sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais pritariama išvadai, kad atsakovo atitinkamos rinkos apibrėžimas nepagrįstas. Konkurencijos taryba neatsižvelgė į pagrindinį paminėtos normos reikalaujamą kriterijų – prekės (paslaugos) pakeičiamumą pirkėjo (vartotojo) požiūriu. Apibrėžiant rinką nebuvo atsižvelgta į skirtingas rūšis atliekų, kurios turi būti tvarkomos išduodant atitinkamas pažymas, todėl nepagrįstai ūkio subjektai, tvarkantys (organizuojantys tvarkymą) skirtingų rūšių atliekas ir dėl to išduodantys atitinkamas pažymas, pripažinti konkurentais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjas (vartotojas) siekdamas vienos rūšies gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymo ir tai patvirtinančios pažymos gavimo gali kreiptis į bet kurį atsakovą ir šis savarankiškai gali tokią paslaugą suteikti. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai turi teisę tvarkyti skirtingų rūšių atliekas, ne visi turi teisę išduoti atitinkamas pažymas dėl atliekų sutvarkymo: UAB “Super Montes” turėjo teisę išduoti pažymas apie stiklo pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) (nuo 2007 m. sausio 1 d. šių pažymų nebeišduoda); UAB “Metransa” turi teisę išduoti pažymas apie metalinės pakuotės atliekų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų ir akumuliatorių atliekų panaudojimą (išvežimą); UAB “Virginijus ir Ko” turi teisę išduoti pažymas apie panaudotas (išvežtas) plastikinės pakuotės, metalinės pakuotės, popierinės ir kartotinės pakuotės, kombinuotos pakuotės ir kitos pakuotės atliekas.  Tuo tarpu PEATA kaip tarpininkas įsipareigojo už atlygį tik organizuoti klientų pakuotės atliekų tvarkymą, pasitelkdama tam trečiuosius, teisę tvarkyti atitinkamas atliekas turinčius, asmenis, ir pateikti atliekų sutvarkymą patvirtinančias pažymas. Atitinkamai, kad PEAT galėtų teikti šias paslaugas savo klientams, buvo pasirašytos sutartys su PEATA narėmis bei kitais atliekų tvarkytojais. Byloje nesurinkta duomenų, kad šis subjektas atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę tvarkyti atitinkamų rūšių atliekas. Taigi, teismas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ analizės pagrindu pagrįstai konstatavo, jog kiekvienas ūkio subjektas, siekiantis gauti teisę išduoti pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, privalo būti įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą sąrašą, kuriame, nurodoma, kokioms konkrečiai sutvarkytoms atliekoms ūkio subjektas gali išduoti pažymas. Pažymos yra skirtos konkrečioms atliekų rūšims ir jos negali būti pakeistos kita pažyma ar pažymomis.

Net vadovaujantis atsakovo pateiktu rinkos apibrėžimu, akivaizdu, kad ne visi atsakovai gali teikti apmokestinamų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo (tvarkymo organizavimo), atlygintinai išduodant Pažymas paslaugas pilna apimtimi ir dėl to konkuruoti. Todėl pritartina teismo išvadai, kad Konkurencijos tarybos prekės rinkos apibrėžimas yra nepagrįstas, argumentai iš esmės nepagrįsti įrodymais, yra prieštaringi, o nesant teisingo prekės rinkos apibrėžimo, nebuvo galima nustatyti konkuruojančius ūkio subjektus (konkurentus), kas yra svarbu, siekiant konstatuoti horizontalųjį kartelinį susitarimą. Nenustačius tarpusavyje konkuruojančių ūkio subjektų (konkurentų), nėra galimybės konstatuoti, kad šie ūkio subjektai sudarė draudžiamus susitarimus turint tikslą nustatyti kainas.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentais pažymėtina, kad teismas pats neapibrėžia rinkos, tačiau tikrina ir vertina viešojo administravimo subjekto atliktų procedūrų ir išvadų atitikimą teisės aktų reikalavimams vertindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atitinkama rinka nebuvo tinkamai apibrėžta, o atitinkami ūkio subjektai nepagrįstai pripažinti konkurentais, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas aktas nepagrįstas ir jį panaikinti neanalizuojant kitų galimo pažeidimo elementų.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė