Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos ir Violetos Balčytienės,

sekretoriaujant Neringai Pustovit,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Gražinai Eimantaitei,

pareiškėjo Klaipėdos RATC atstovui Šarūnui Reikalui,

pareiškėjų Klaipėdos RATC, Telšių RATC, Šiaulių RATC atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

atsakovo atstovams Giedrei Jarmalytei ir Elonui Šatui,

trečiojo suinteresuoto asmens Mažeikių savivaldybės atstovui Antanui Naujokui,

trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovei Eglei Izokaitytei,

trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos atstovei advokatei Linai Darulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Klaipėdos miesto savivaldybės, viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Palangos miesto savivaldybės, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Mažeikių rajono savivaldybei, Plungės rajono savivaldybei, Rietavo savivaldybei, Telšių rajono savivaldybei, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijai, Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos rajono savivaldybei, Palangos miesto savivaldybei, Kretingos rajono savivaldybei, Neringos savivaldybei, Skuodo rajono savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybei, Akmenės rajono savivaldybės tarybai, Joniškio rajono savivaldybės tarybai, Kelmės rajono savivaldybės tarybai, Pakruojo rajono savivaldybės tarybai, Radviliškio rajono savivaldybės tarybai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Pareiškėjas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, patikslintame skunde prašė teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 2.1 – 2.6 punktus, 5, 6 ir 7 punktus toje dalyje, kiek tai liečia Šiaulių regiono savivaldybes ir pareiškėją.

Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 3.1-3.4 punktus bei 5 punktą, 6 punktą ir 7 punktą toje dalyje, kiek tai liečia Telšių regiono savivaldybes ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintame skunde prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.1 - 1.6 punktus bei 5 punktą, 6 punktą ir 7 punktą toje dalyje, kiek tai liečia Klaipėdos regiono savivaldybes ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą“.

Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybė skunde prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.4 punktą bei 5, 6 ir 7 punktus toje dalyje, kuri liečia Palangos miesto savivaldybę ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą“.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybė skunde prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.1 punktą bei 5, 6 ir 7 punktus toje dalyje, kuri liečia Klaipėdos miesto savivaldybę ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą“.

Pareiškėjai nurodė, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 „Dėl savivaldybių sprendimų funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas) motyvais bei argumentais, nes Konkurencijos taryba netinkamai aiškino ir taikė įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, savivaldybių teises ir pareigas organizuojant atliekų tvarkymo sistemą, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Teigė, kad Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, nesilaikė objektyvumo principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte.

Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nurodytus Šiaulių, Telšių bei Klaipėdos regionų savivaldybių (toliau – Savivaldybės) priimtus sprendimus sąlygojo Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, todėl šie sprendimai neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Rėmėsi Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, susijusiais su atliekų tvarkymo organizavimu: 1986 m. Suvestiniu Europos aktu, 1992 m. Mastrichto sutartimi, 1997 m. Amsterdamo sutartimi, 2003-04-16 Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutartimi, 1975-05-15 Bendrąją atliekų direktyva 75/442/EEB, kuri buvo pakeista Direktyva 91/156/EEB, Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1996-09-25 Seimo nutarimo Nr. I-1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ 4.1.3.2 punktu, Europos sutarties 70 straipsniu, Atliekų tvarkymo įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Vyriausybės 1999-05-17 nutarimu Nr. 593 patvirtintais Valstybinės atliekų tvarkymo strategijos ir veiksmų programos metmenimis, Vyriausybės 2000-08-17 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų 22 derybiniu skyriumi „Aplinka“, 2000-02-02 Vyriausybės nutarimu Nr. 113 patvirtinta Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarka, Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 57, 62 ,64 ir 69 punktais, 2005-07-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 780 „Dėl regioninių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektų pripažinimo turinčiais valstybinę svarbą“.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Europos Bendrijų Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, turėdamos tikslą įkurti tvirtą ir darnią aplinkosauginiu bei ekonominiu atžvilgiu atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiktų šalies reikalavimus ir galiojančių Europos Bendrijos nuostatų reikalavimus, pasirašė 2002-07-02 Finansinį memorandumą 2001/LT/16/P/PE/008 dėl projekto „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, 2002-12-17 Finansinį memorandumą 2001/LT/16/P/PE/010 dėl projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, 2004-03-30 Finansinį memorandumą 2003/LT/16/P/PE/016 dėl projekto „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (toliau – Memorandumai). Memorandumų šalys, skirdamos pagalbą projektų finansavimui, nustatė, kad būtent VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Regioniniai atliekų tvarkymo centrai), o ne kiti subjektai bus atsakingi už regiono atliekų tvarkymą bei šalinimą bei už pagalbos Savivaldybėms teikimą. Būtina sąlyga Europos Sąjungos paramai gauti buvo numatytas reikalavimas, kad naujai steigiamų Regioninių atliekų tvarkymo centrų akcininkais arba dalininkais būtų atitinkamo regiono savivaldybės. Pagal Memorandumus galutiniai paramos gavėjai yra Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Europos Bendrijos ir Lietuvos valstybės lėšos Regioniniams atliekų tvarkymo centrams skiriamos tam, kad ji galėtų žymiai palankesnėmis sąlygomis ir pigiau tvarkyti regione susidariusias komunalines atliekas, negu kiti ūkio subjektai, kuriems reikiamų lėšų reikėtų skolintis iš bankų.

Nesutiko su Konkurencijos tarybos nutarimo išvadomis, kad Regioniniai atliekų tvarkymo centrai negali vykdyti ūkinės veiklos, t. y. atlikti komunalinių atliekų šalinimą vieninteliu būdu – išverčiant ant žemės ar po žeme atliekas jiems nuosavybės teise priklausančiuose sąvartynuose. Pareiškėjų nuomone, skundžiamame nutarime Savivaldybėms priskirtos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo (administravimo) funkcijos nepagrįstai įvertintos kaip ūkinė komercinė veikla Konkurencijos įstatymo prasme.

Rėmėsi Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalimi bei Konstitucinio Teismo 1995-05-13, 1999-10-06, 2000-10-18, 2003-03-17,  2004-01-26, 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-01-21, 2008-06-30 nutarimais, kuriuose išdėstomos ūkinės veiklos laisvės ribojimo sąlygos ir nurodė, kad Konkurencijos taryba netaikė Konstitucijos nuostatų, ignoravo Konstitucinio teismo nutarimus.

Pažymėjo, kad sudarant koncesijos sutartis su pareiškėjais, egzistavo Koncesijos įstatymo 17 straipsnio 6 punkte išvardintos sąlygos, nes atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektai yra finansuojami ne mažiau kaip 50 proc. iš Europos Bendrijos bei iš valstybės biudžeto ir skolintomis lėšomis. Be to, Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus, pagrįstai taikė Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 7 punkto nuostatas. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai įkurti siekiant efektyviau įgyvendinti atliekų tvarkymo užduotis bei sukurti visą atliekų tvarkymo sistemą. Jie yra vieninteliai ir realūs regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrėjai ir paramos gavėjai. Visi jų atliekami darbai ir įsipareigojimai buvo vykdomi ankstesnių sutarčių su Savivaldybėmis pagrindu, visų toliau vykdomų regiono atliekų tvarkymo sistemos vystymo darbų techniškai ir ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo jau esamų susitarimų, nesukeliant didelių nepatogumų Savivaldybėms bei gyventojams.

Nurodė, kad atsakovas netinkamai aiškino koncesijos sutarčių nuostatų, kuriomis Savivaldybės paveda teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas regioniniams atliekų tvarkymo centrams, turinį ir prasmę, rėmėsi vien pažodiniu minėtos minėtų sutarčių nuostatų aiškinimu, nebuvo nagrinėjami tikrieji sutarčių šalių ketinimai, sutarčių esmė ir tikslas bei jų sudarymo aplinkybės. Turėjo būti atsižvelgiama į visą sutarčių tekstą, taip pat teisės aktus, reglamentuojančius koncesiją ir atliekų tvarkymą. Rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10, 12 ir 29 dalyje apibrėžtomis atliekų tvarkymo, atliekų šalinimo, sąvartyno sąvokomis ir pažymėjo, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka yra gavę Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotus specialius leidimus vykdyti atliekų šalinimo veiklą, pasireiškiančią atliekų deponavimu, t. y. išvertimu ant žemės ar po žeme jiems nuosavybės teise priklausančiuose sąvartynuose. Akcentavo, kad Savivaldybės koncesijos sutartimis leido regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti komunalinių atliekų išvertimą jiems nuosavybės teise priklausančiuose sąvartynuose. Pareiškėjų nuomone, nuostata, kad ūkio subjektui teisė eksploatuoti jam pačiam nuosavybės teise priklausantį sąvartyną gali būti suteikta tik konkurso būdu, yra prieštaraujanti Konstitucijos 23 straipsniui.

Pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata suteikė Savivaldybėms teisę pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Nesutiko su skundžiamame nutarime išdėstytu teiginiu, jog atliekų tvarkymo rinkoje yra ne vienas šių paslaugų teikimo šaltinis, t. y. ūkio subjektas, teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas ir galintis užtikrinti tinkamą šių paslaugų kokybę. Nurodė, kad nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio nuostata, įpareigojančia savivaldybes siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias išlaidas, tačiau šių paslaugų teikimas netaptų pelno siekiančia veikla. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nagrinėdamas Savivaldybių sprendimus, susijusius su atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų perdavimu, analizavo ne funkcijų perdavimo metu galiojusią, o nutarimo priėmimo metu galiojusią Vietos savivaldos įstatymo redakciją.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybė nesutiko su atsakovo  teiginiu, kad  savivaldybė eliminavo galimybę kitiems ūkio subjektams savo vykdomai atitinkamai komunalinių atliekų naudojimo ir/ar šalinimo veiklai naudoti tuos pačius atliekų tvarkymo infrastruktūros objektus taip atimant galimybę užsiimti atliekų tvarkymo veikla. Pabrėžė, kad komunalinių atliekų naudojimas (kompostavimas) gali būti vykdomas ne tik UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ priklausančiuose atliekų tvarkymo įrenginiuose, bet ir kitose tam pritaikytose vietose (pavyzdžiui visos Klaipėdos miesto želdinius tvarkančios įmonės turi savo kompostavimo aikšteles ir naudoja šias atliekas savo reikmėms). Be to, šalinti komunalines atliekas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ atliekų šalinimo įrenginiuose gali visi Klaipėdos regiono fiziniai ir juridiniai asmenys.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybės skundus,  prašė atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus.

Nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad skirtingos konkurencijos sąlygos susidarė dėl Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nagrinėjo teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, tačiau nei Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-10-09 pranešime apie atliktą tyrimą, nei skundžiamame nutarime nebuvo ginčijamas pačių regioninių atliekų tvarkymo sistemų steigimas, jų tikslas ar būtinybė. Prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pripažinti ne Savivaldybių sprendimai, kuriais buvo kuriamos atliekų tvarkymo sistemos, tačiau tokie sprendimai, kuriais šių sistemų eksploatavimo funkcijos, susijusios su ūkinės veiklos – komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo – vykdymu, buvo pavestos Savivaldybių įsteigtiems Regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Savivaldybių funkcijos atliekų tvarkymo srityje sietinos su tikslu, kad būtų užtikrintos tinkamai teikiamos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, tuo tarpu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimas vertintinas kaip pačių viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas – ūkinės  veiklos vykdymas. Administravimo ir paslaugų teikimo atskyrimą patvirtina ir Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalis Regioniniai atliekų tvarkymo centrai laikytini viešo administravimo subjektais viešųjų komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo srityje, todėl administruodami šią veiklą, turi aiškiai atsiriboti nuo tokių paslaugų teikimo, o Savivaldybės negali pavesti Regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti tokios ūkinės veiklos, kurią šie taip pat ir administruoja.

Atsakovo nuomone, pareiškėjai klaidingai interpretuoja Konkurencijos įstatymo 4  straipsnio  nuostatas bei nepaaiškina, kokios konkrečios jų išvardytų teisės aktų nuostatos nurodo įpareigojimą Savivaldybėms organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą tokiu būdu, kad Savivaldybės privalėtų visiškai eliminuoti bet kokią konkurenciją šių paslaugų teikimo srityje. Iš pareiškėjų paminėtų teisės aktų tik Atliekų tvarkymo įstatymas numato savivaldybės pareigas ir teises komunalinių atliekų tvarkymo srityje, tačiau šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostatos, suteikiančios savivaldybėms teisę pasirinkti, kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, neįpareigoja komunalinių atliekų tvarkymą organizuoti be viešo konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatyti ir tokie atliekų tvarkytojų parinkimo būdai, kurie garantuoja konkurencijos galimybes.

Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame nutarime buvo atsižvelgta ir į Konstitucijos nuostatas, į konstitucinį laisvos konkurencijos principą. Remiantis konstituciniu laisvos konkurencijos principu, savivaldybės savo sprendimais be aiškaus įstatyme nustatyto pagrindo negali uždrausti ūkio subjektams ar apriboti jų galimybes užsiimti tam tikra ūkine veikla. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, pirmenybė visais atvejais turi būti teikiama tokiam ūkinės veiklos organizavimo būdui, kuris skatintų privačias iniciatyvas, neribotų ūkinės veiklos laisvės, kas iš esmės reiškia, jog tiek valstybės, tiek savivaldybės organizuodamos ar reguliuodamos tam tikrą ūkinę veiklą, pirmiausiai turi įvertinti bei skatinti privačių ūkio subjektų veiklos rinkoje galimybes, ir tik išimtiniais atvejais pavesti išimtinėmis teisėmis savo kontroliuojamiems ūkio subjektams tam tikros ūkinės veiklos vykdymą, t. y. 1) kai dėl rinkos specifikos ar reikalingų didelių investicijų į infrastruktūrą negali veikti daug ūkio subjektų ir 2) nėra kitų ūkio subjektų, kurie galėtų ekonomiškai teikti tam tikrą paslaugą.

Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad Regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdoma veikla nėra ūkinė veikla Konkurencijos įstatymo prasme. Nurodė, kad Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, teikdami komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, gauna atlyginimą už šių paslaugų teikimą, todėl tai laikytina ūkine veikla. Pabrėžė skirtumą tarp Savivaldybių funkcijų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo (administravimo) srityje, bei jų pavedimų Regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti ūkinę komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime buvo nagrinėjamas būtent ūkinės veiklos vykdymo pavedimas Regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Savivaldybės negali Regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavesti tokių su atliekų tvarkymo sistemos organizavimu (administravimu) susijusių funkcijų, kurios paneigtų pačių savivaldybių teises ir pareigas šioje srityje. Savivaldybės išlaiko savo, kaip pagrindinių atliekų tvarkymo sistemų organizatorių, funkcijas, o Regioniniai atliekų tvarkymo centrai šioje srityje gali veikti tik tose ribose, kokias jiems nustato Savivaldybės. Dėl to vien ta aplinkybė, kad Regioniniai atliekų tvarkymo centrai komunalines atliekas naudoja ir šalina jiems nuosavybės teise priklausančiuose sąvartynuose, neįrodo, jog Regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdoma veikla nėra ūkinė veikla, bei nepateisina Savivaldybių sprendimų šių paslaugų teikimą pavesti vykdyti išimtinėmis teisėmis Regioniniams atliekų tvarkymo centrams.

Atsakydamas į pareiškėjų argumentus, susijusius su Memorandumų pasirašymu, nurodė, kad skundžiamame nutarime padarytos išvados nedaro įtakos Regioninių atliekų tvarkymo centrų, kaip galutinių naudos gavėjų pagal Memorandumus, pareigoms, susijusioms su lėšų naudojimu, reikalavimus atitinkančių įrenginių statybai, senų sąvartynų uždarymui bei paskolų, paimtų visiškam finansuojamų projektų įgyvendinimui, grąžinimu. Skundžiamame nutarime nagrinėtos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos yra ūkinė veikla, už kurią yra gaunamas tam tikras atlyginimas pagal principą „teršėjas moka“, tuo tarpu Memorandumais finansuojamų projektų įgyvendinimas yra susijęs ne su atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo) paslaugų teikimu, o su pačios atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros sukūrimu ir jos plėtra – senų sąvartynų uždarymu bei naujų įrenginių statyba. Tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras yra projekto naudos gavėjas ir viso projekto įsigyto turto savininkas, dar nereiškia, jog jis savaime tampa ir atitinkamų atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų, kurioms teikti yra būtina projekto įgyvendinimo metu sukurta atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra, teikėju. Nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 6 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos, kaip pateisinančios Regioninių atliekų tvarkymo centrų koncesijos teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šių atliekų šalinimo paslaugas suteikimą be viešo konkurso, nes šios ūkinės veiklos vykdymo Memorandumais suteiktas finansavimas neapima.

Atsakovo teigimu, suteikti koncesiją be konkurso vadovaujantis Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 7 punktu taip pat nėra jokio pagrindo, nes nėra jokių įrodymų, kad buvo skelbti vieši konkursai dėl pradinių koncesijos sutarčių sudarymo.

Atkreipė dėmesį, kad Memorandumuose nėra nuostatų, jog Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie yra galutiniai paramos gavėjai, būtinai turi patys teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas ir ypač palankesnėmis sąlygomis nei kiti ūkio subjektai. Priešingai, atsižvelgus į Memorandumų 8 straipsnyje nurodytas su projektu susijusias specialias sąlygas, numatančias, kad Europos Komisija turi teisę koreguoti pagalbą, jei yra ryškių pakeitimų, kurie daro poveikį eksploatacijos pobūdžiui ar sąlygoms arba privačiam ar valstybiniam subjektui suteikia neteisėtą pranašumą, darytina išvada, jog kaip tik nederėtų naudotis Memorandumų teikiama parama atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtrai, kad būtų sudarytos galimybės vienam ūkio subjektui atitinkamą ūkinę veiklą vykdyti palankesnėmis sąlygomis nei kiti ūkio subjektai.

Atsakovo nuomone, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti pareigą savivaldybėms, steigiančioms naujus paslaugų teikėjus, siekti, kad viešųjų paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla, nedaro įtakos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymui, kadangi pelno siekimas tam tikroje srityje nėra kriterijus sprendžiant, ar tai sričiai turi būti taikomos konkurencijos teisės normos. Be to, savivaldybės, pavesdamos atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos vykdymą pelno siekiantiems ūkio subjektams, pačios paneigė šį argumentą. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata negalėjo būti pagrindu apskritai atsisakyti atitinkamose rinkose veikusių ar galinčių veikti ūkio subjektų, kurie galėtų naudoti ir šalinti komunalines atliekas, paslaugų vien tuo pagrindu, kad jie savo ūkine veikla siekia pelno.

Atsiliepime į pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nustatytą Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje, kadangi skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinė dalis „Valstybės žiniose“ buvo paskelbta 2008-12-31.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kelmės rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti.

Paaiškino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra neteisingas bei pažeidžia Kelmės rajono savivaldybės bei VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ teises, taip pat įstatymų saugomus interesus. Konkurencijos taryba netinkamai aiškino ir taikė įstatymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, savivaldybių teises ir pareigas organizuojant atliekų tvarkymo sistemą. Remdamasis 2005-07-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 780 „Dėl regioninių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektų pripažinimo turinčiais valstybinę svarbą“, 2002-06-25 VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ steigimo sutartimi, nurodė, kad egzistuoja tokių aplinkybių visuma, kai skirtingos konkurencijos sąlygos buvo sąlygotos tik Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti. Nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba, pasirašydama steigimo sutartį patvirtino būtent Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto pagrindines nuostatas bei nusprendė dalyvauti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimo bei vystymo projekte. Pagrindiniai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo principai numatė, kad Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra vieninga komunalinių atliekų tvarkymo sistema, integruojanti savyje Šiaulių apskrities rajonų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra vienintelis ir realus Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrėjas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą. Nurodė, kad ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas yra pagrįstas, motyvuotas ir skunde keliami reikalavimai turėtų būti tenkinami. Paaiškino, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, jog 2006-11-28 Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutarties 13.8 punktas diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Šia sutarties nuostata nėra pavedama VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ vykdyti ūkinę veiklą – eksploatuoti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo įrenginius, t. y. teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, o tik pasakoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė savo kompetencijos ribose atliks veiksmus, kad VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ gautų tik teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka leidimus įrengti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus.

Be to, atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, kuris vykdo administracinę priežiūrą pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas, nėra pateikęs teismui nei teikimo, nei prašymo dėl šioje byloje minimų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės taryba prašė teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 2.1-2.6 punktus ir 5, 6, 7 punktus toje dalyje, kiek tai liečia Šiaulių regiono savivaldybes ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą“. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundu ir savo sutikimą grindžia pareiškėjo išdėstytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Akmenės rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti ir nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ skundo reikalavimus ir prašo skundą tenkinti. Rėmėsi pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija atsiliepimuose prašė pareiškėjų skundus atmesti. Rėmėsi argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime. Be to, pažymėjo, kad Regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla yra finansuojama iš savivaldybės ir Europos Sąjungos fondų, todėl panaudojant šią paramą ūkinėje veikloje būtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti sąžiningos konkurencijos laisvės, lygybės ir nediskriminavimo principai. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai neturi teisės patys vykdyti ūkinės veiklos, o gautas lėšas turi panaudoti išimtinai viešosioms administracinėms bei organizacinėms funkcijoms vykdyti. Savivaldybės neturi teisės perduoti naudoti turto ūkinėje veikloje vienam ūkio subjektui, jeigu dėl to kiti ūkio subjektai praranda galimybę tą ūkinę veiklą vykdyti ir pablogėja jų galimybės konkuruoti. Taip pat nurodė, kad Savivaldybės neturėjo teisės suteikti atliekų tvarkymo paslaugų koncesijos Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, kadangi toks koncesijos teikimas neatitinka Koncesijų įstatyme numatytos koncesijos sampratos ir jos suteikimui keliamų reikalavimų. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad koncesija galėjo būti suteikta, ji negalėjo būti suteikta be konkurso.

Tretysis suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybė atsiliepime prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr.2S-27 rezoliucinės dalies 3.1-3.4 punktus, 5, 6 ir 7 punktus toje dalyje, kiek tai susiję su Plungės rajono savivaldybe ir kitomis Telšių regiono savivaldybėmis bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centru“. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundu ir rėmėsi pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime prašė pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą tenkinti, panaikinti Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo Nr.2S-27 rezoliucinės dalies 3.1-3.4 punktus, 5, 6 ir 7 punktus toje dalyje, kiek tai susiję su Mažeikių rajono savivaldybe ir kitomis Telšių regiono savivaldybėmis bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centru“. Rėmėsi pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimuose į pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės skundus prašė pareiškėjų skundus patenkinti. Rėmėsi pareiškėjų skunduose išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Aplinkos ministerijos, sutiko su pareiškėjų skunduose išdėstytais argumentais. Atsiliepime nurodė, kad Europos Sąjungos nustatyti reikalavimai įpareigojo Lietuvą pertvarkyti atliekų tvarkymo ūkį. Prieš Lietuvai gaunant Europos Komisijos finansinę paramą atliekų tvarkymo sektoriui, nepriklausomų ekspertų atliktos studijos išvadose buvo pasiūlyta atliekų tvarkymą organizuoti regioniniu principu. Siekdama įkurti aplinkosauginiu bei ekonominiu požiūriu tvirtą ir darnią atliekų tvarkymo sistemą, atitinkančią šalies bei Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus, Vyriausybė ir Europos Bendrijų Komisija pasirašė Memorandumus, kuriais nustatė, jog būtent Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, o ne kiti subjektai bus atsakingi už atitinkamo regiono atliekų tvarkymą bei šalinimą. Memorandumai kaip būtiną sąlygą Europos Sąjungos paramai gauti numatė reikalavimą, kad naujai steigiamų bendrovių akcininkais būtų visos atitinkamų regionų savivaldybės.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, savivaldybių sprendimus sąlygojo Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. Vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Koncesijų įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės turi įstatymuose aiškiai nurodytą teisę pavesti savivaldybės įsteigtai bendrovei ar kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Nurodė, kad sprendžiant šį ginčą, reiktų atsižvelgti ir į Europos Bendrijų teisės nuostatas bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Europos Bendrijų teisės nuostatos numato, kad perkančioji organizacija turi skelbti viešojo pirkimo konkursą sudarydama koncesijų sutartis visais atvejais, kai turi būti sudaroma sutartis tarp vietos valdžios institucijos ir teisiškai atskiro nuo šios institucijos asmens. Tačiau, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, Europos Bendrijų teisės nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, kai valstybės valdžios institucija vykdo jai tenkančias viešojo intereso užduotis, naudodamasi savo administracinėmis, techninėmis ir kitokiomis priemonėmis, nesikreipdama į išorės organizacijas. Todėl, darant prielaidą, kad vietos valdžios institucija suinteresuotos gauti koncesiją įmonės atžvilgiu vykdo kontrolę, analogišką tai, kurią ji vykdo savo tarnybų atžvilgiu, ir kad ši įmonė pagrindinę savo veiklos dalį vykdo vienai ar daugiau vietos valdžios institucijų, kurioms ji priklauso, viešasis pirkimas neturi būti rengiamas.

Skundai atmestini, dalyje dėl pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundo byla nutrauktina.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Konkurencijos tarybos 2008-12-24 nutarimo „Dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-27 pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Konkurencijos taryba pagal Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos 2007-05-30 prašymą, 2007-07-12 nutarimu Nr. 1S-86 pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo, Telšių rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių sprendimų, kuriais funkcijos komunalinių atliekų tvarkymo srityje perduotos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 1-2). Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2007-12-06 nutarimu Nr. 1S-169 (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 39). Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-01-31 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 83-103). 2008-05-15 Konkurencijos taryba šį klausimą nagrinėjo viešame posėdyje ir Konkurencijos tarybos 2008-05-15 nutarimu Nr. 2S-8 grąžino bylą papildomam tyrimui atlikti (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 5, b. l. 184-188). Atlikus papildomą tyrimą, nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-10-09 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 6, b. l. 1-23)

Konkurencijos taryba 2008-12-24 nutarimu „Dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ Nr. 2S-27, 1 punktu nutarė, kad Klaipėdos apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams: Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-79 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas; Kretingos rajono savivaldybės 2006-08-31 sprendimo Nr. T2-221 1.1 punktas bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1.1 punktai; Neringos savivaldybės 2006-06-27 sprendimo Nr. T1-124 1.1, ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai; Palangos miesto savivaldybės 2007-10-25 sprendimo Nr. T2-235 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas; Skuodo rajono savivaldybės 2006-01-01 sprendimo Nr. T9-83 1.1 ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai; Šilutės rajono savivaldybės 2006-06-22 sprendimo Nr. T1-1181 1.1 ir 1.2 punktai bei šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties 1.1 ir 2.1 punktai.

Minėto nutarimo 2 punktu nutarė, kad Šiaulių apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams: Akmenės rajono savivaldybės 2006-05-24 sprendimo Nr. T-85 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas; Joniškio rajono savivaldybės 2007-01-25 sprendimo Nr. T-1 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas; Kelmės rajono savivaldybės 2006-06-19 sprendimo Nr. T-172 pagrindu sudarytos sutarties 18 punktas; Pakruojo rajono savivaldybės 2006-11-23 sprendimo Nr. T-330 pagrindu sudarytos sutarties 20 punktas; Radviliškio rajono savivaldybės 2006-12-21 sprendimo Nr. T-948 pagrindu sudarytos sutarties 7.1 punktas; Šiaulių miesto savivaldybės 2006-06-29 sprendimo Nr. T-210 pagrindu sudarytos sutarties 13.8 punktas;

Konkurencijos taryba taip pat nutarė pripažinti, kad Telšių apskrities savivaldybių priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams: Mažeikių rajono savivaldybės 2005-04-28 sprendimo Nr. T1-146 1.2, 1.4 ir 1.5 punktai; Plungės rajono savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-1-12 1.2, 1.3 ir 1.4 punktai; Rietavo savivaldybės 2005-01-27 sprendimo Nr. T1-2 1.2 ir 1.3 punktai; Telšių rajono savivaldybės 2005-02-25 sprendimo Nr. 052 1.2 ir 1.3 punktai.

Konkurencijos taryba, nesant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo sudėties, bylą nutraukė šiose dalyse: dėl Anykščių rajono savivaldybės, Ignalinos rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Utenos rajono savivaldybės, Visagino savivaldybės ir Zarasų rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui“; dėl Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“; dėl Šiaulių rajono savivaldybės sprendimų dėl funkcijų perdavimo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“.

Konkurencijos taryba Nutarimo 5 punktu įpareigojo Nutarimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas savivaldybes pakeisti nurodytas priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas taip, kad jos neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams Pasiūlė minėtoms savivaldybėms peržiūrėti visus su komunalinių atliekų tvarkymo veikla susijusius savo sprendimus (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo taisykles), kiek jų nuostatos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams, ir, esant prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šias nuostatas atitinkamai pakeisti (Nutarimo 6 punktas). Nutarimo 7 punktu įpareigojo Nutarimo 5 punkte išdėstytus įpareigojimus įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir per 14 dienų nuo šių pareigojimų įvykdymo apie tai pranešti Konkurencijos tarybai, pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 36-59, t. 3, b. l. 159-183, t. 4, b. l. 125-149, t. 5, b. l. 15-39, 127-151, t. 6, b. l. 9-33, t. 7, b. l. 9-33).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė 2007-03-29 sprendimą Nr. T2-79 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui ir įgaliojimų suteikimo“, kurio 1 punktu nusprendė pritarti koncesijos sutarties dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo su UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centru“ projektui (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 5, b. l. 19). Koncesijos sutartis Nr. J4-831 buvo pasirašyta 2007-07-09. Minėtos koncesijos sutarties 32 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 209-220).

Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė 2007-10-25 sprendimą Nr. T2-235 „Dėl pritarimo koncesijos sutarties projektui ir įgaliojimų suteikimo“, kurio 1 punktu nusprendė pritarti koncesijos sutarties dėl Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo su UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centru“ projektui (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 5, b. l. 63). 2007-11-16 koncesijos sutarties Nr. 190-K, 32 punkte buvo nustatyta, kad UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 5, b. l. 74-83).

Kretingos rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-08-31 sprendimą Nr. T2-221 „Dėl Kretingos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“, kurio 1.1 punktu savivaldybė nusprendė pavesti UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centrui “  suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę ir negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 52-53). Šiuo sprendimu UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centrui“ pavestos funkcijos buvo įtvirtintos tarp Kretingos rajono savivaldybės ir UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centro“ sudarytoje 2006-09-27 sutartyje Nr. S1-526 (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 5, b. l. 54-57). Šios sutarties 1.1 punkte yra numatyta, kad savivaldybė paveda, o UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę. Sutartyje numatyta, kad UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“, vykdydamas finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 (duomenys neskelbtini), suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę ir negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (sutarties 2.1.1 punktas).

Neringos savivaldybės taryba priėmė 2006-06-27 sprendimą Nr. T1-124 „Dėl Neringos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“, kuriuo nusprendė pavesti UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centrui“ organizuoti Neringos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų kūrimą: iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.1 punktas); iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (sprendimo 1.2 punktas) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 189). Minėto sprendimo pagrindu tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centro“ sudarytos 2006-07-11 sutarties 1.1 punkte yra nurodyta, kad savivaldybė įgalioja, o UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“ įsipareigoja suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę bei negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras“, vykdydamas Finansiniame memorandume numatytus įpareigojimus, įsipareigoja: iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę; iki 2008-10-30 Neringos mieste suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti negabaritinių komunalinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelę (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 190-193). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2006-01-01 sprendimo „Dėl Skuodo rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“ Nr. T9-83, 1.1 ir 1.2 punktuose bei minėto sprendimo pagrindu tarp Skuodo rajono savivaldybės ir UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centro“ sudarytos 2006-07-05 sutarties Nr. R5-212a, 1.1 ir 2.1 punktuose (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 183-188). Taip pat atitinkamos nuostatos įtvirtintos Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-06-22 sprendimo Nr. T1-1181 „Dėl Šilutės rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros kūrimo“ 1.1. ir 1.2 punktuose bei šio sprendimo pagrindu tarp Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centro“ sudarytos 2006-11-13 sutarties Nr. R5-(9.40)-767, 1.1 ir 2.1. punktuose (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 177-182).

Akmenės rajono savivaldybės taryba 2006-05-24 sprendimo „Dėl koncesijos sutarties teikti Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas sudarymo“ Nr. T-85, 1 punktu pritarė koncesijos sutarties su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“ dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje sudarymui (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 84). 2006-06-20 sudarytos koncesijos sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini). Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 85-95).

Kelmės rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-06-19 sprendimą Nr. T-172 „Dėl koncesijos sutarties teikti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas sudarymo“, kurio 1 punktu pritarė, kad būtų sudaryta koncesijos sutartis su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“ dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 51). Kelmės rajono savivaldybė ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“ sudarė 2006-09-20 koncesijos sutartį teikti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas. Kai kurios šios sutarties nuostatos buvo pakeistos koncesijos sutarties 2007-06-06 pakeitimo susitarimu. Koncesijos sutarties 18 punkte nurodyta, kad koncesininkas, VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini). Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“(Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 57-70).

Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2006-11-23 sprendimo Nr. T-330 „Dėl pritarimo sudaryti koncesijos sutartį su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“ 1 punktu nusprendė pritarti koncesijos sutarties su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“ dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje be konkurso (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 138). Šio sprendimo pagrindu savivaldybė ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ pasirašė koncesijos sutartį, kurios nuostatų dalis išdėstytos nauja redakcija Pakruojo rajono savivaldybei priėmus 2007-04-26 sprendimą Nr. T-163 „Dėl pritarimo 2006-12-07 koncesijos sutarties Nr. SA-K-06-1 teikti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas pakeitimo susitarimui. Koncesijos sutarties 20 punkte nurodyta, kad koncesininkas privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini). Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 139-158).

Radviliškio rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-12-21 sprendimą Nr. T-948 „Dėl koncesijos suteikimo be konkurso ir pritarimo sutarčiai teikti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas“, kuris iš dalies buvo pakeistas savivaldybės tarybos 2007-08-30 sprendimu Nr. T-159 (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 72-73). Šio sprendimo 1 punktu savivaldybė nusprendė suteikti koncesiją VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ dėl viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje be konkurso. Sprendimo 2 punktu buvo pritarta patikslintai koncesijos sutarčiai, sudarytai su VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru“. Koncesijos sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad koncesininkas, privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne (duomenys neskelbtini). Regioninio sąvartyno operatoriumi yra koncesininkas – VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 75-82).

Joniškio rajono savivaldybės taryba 2007-01-25 sprendimo Nr. T-1 „Dėl pavedimų viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui komunalinių atliekų tvarkymo srityje“ 1.2 punktu nusprendė pavesti VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje administravimą (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 180). Joniškio rajono savivaldybė ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ sudarė 2007-03-06 Joniškio rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį Nr. (7.44)-A4-12. Pagal šios sutarties 13.8 punktą savivaldybė įsipareigoja pagal savo kompetenciją atlikti visus veiksmus, kad VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ gautų teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka visus leidimus įrengti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 181-189).

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006-06-29 sprendimo Nr. T-210 „Dėl pavedimo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą“ 1 punktu pavedė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“ Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimo) sistemos administravimą (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 191). Šiaulių miesto savivaldybė ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2006-11-28 sudarė Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo (išskyrus šalinimą) sistemos administravimo sutartį Nr. 8Ž-1718. Pagal šios sutarties 13.8 punktą savivaldybė įsipareigoja pagal savo kompetenciją atlikti visus veiksmus, kad VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ gautų teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka visus leidimus įrengti ir eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus (t. 3, b. l. 108-116).

Mažeikių rajono savivaldybės taryba priėmė 2005-04-28 sprendimą Nr. T1-146 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“. Kai kurios sprendimo nuostatos buvo pakeistos savivaldybės 2005-07-21 sprendimu Nr. T1-125. Mažeikių rajono savivaldybė pavedė kaip privalomą užduotį UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti žalienų kompostavimo aikštelę Dargių sąvartyno teritorijoje (sprendimo 1.4 punktas); iki 2007-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų perkrovimo punktą Dargių sąvartyno teritorijoje (sprendimo 1.5 punktas) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 20-22).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2005-01-27 sprendimu Nr. T1-1-12 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“ pavedė kaip privalomą užduotį, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 (duomenys neskelbtini) (regioninio sąvartyno teritorijoje) suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti žalienų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.3 punktas); iki 2007-07-01 (duomenys neskelbtini), suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų priėmimo punktą (sprendimo 1.4 punktas) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 24-25).

Rietavo savivaldybės taryba priėmė 2005-01-27 sprendimą Nr. T1-2 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo“. Rietavo savivaldybė nusprendė pavesti, kaip privalomą užduotį, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias užduotis: iki 2008-07-01 suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); iki 2007-07-01 (duomenys neskelbtini) suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti atliekų priėmimo punktą, žalienų kompostavimo aikštelę (sprendimo 1.3 punktas) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 48-49).

Telšių rajono savivaldybės taryba 2005-02-25 sprendimu Nr. 052 „Dėl funkcijų perdavimo UAB „Telšių regioninio atliekų centrui“ pavedė kaip privalomą užduotį UAB „Telšių regioninio atliekų centrui“ organizuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą ir vykdyti šias funkcijas: suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti regioninį Jėrubaičių sąvartyną (sprendimo 1.2 punktas); (duomenys neskelbtini) suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti atliekų priėmimo punktą, žalienų kompostavimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) atliekų perkrovimo stotį (sprendimo 1.3 punktas) (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 4, b. l. 2-3).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsniu skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“. Terminas skundui dėl Konkurencijos tarybos nutarimo paduoti imamas skaičiuoti nuo ankstesnės aplinkybės, kuriai įvykus, pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie priimtą nutarimą (LVAT 2008-09-04 nutartis Nr. AS⁶³-483/2008, 2009-12-12 nutartis Nr. A²³ – 676/2008). Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas 2008-12-24, o 2008-12-31 nutarimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pareiškėjui tekstas įteiktas 2009-01-12. Paskutinė diena skundui pateikti 2009-01-20. Skundas buvo pateiktas 2009-02-02. Pareiškėjai prašė atnaujinti  terminą, remdamiesi tuo, kad termino praleidimą teismas turėtų vertinti kaip neteisingą teisinės situacijos suvokimą bei sąžiningą suklydimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A²³ – 676/2008 yra išaiškinęs, kad tokios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, dėl kurių gali būti atnaujinamas skundo padavimo terminas. Tad žemesnės instancijos teismas vadovaujasi šiais išaiškinimais ir prašymą dėl termino atnaujinimo atmeta, o bylą šioje dalyje nutraukia remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu.

Pareiškėjai nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad minėtos Savivaldybių sprendimų bei Savivaldybių su Regioniniais atliekų tvarkymo centrais sudarytų sutarčių nuostatos prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tam, kad būtų galima konstatuoti šios normos pažeidimą būtinos dvi sąlygos:

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą. Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš anksčiau minėtų Savivaldybių sprendimų bei Savivaldybių su Regioniniais atliekų tvarkymo centrais sudarytų sutarčių nuostatų matyti, kad Regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavestos užduotys, susijusios su konkrečių viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimu (pavyzdžiui, komunalinių atliekų naudojimas ar šalinimas) arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų eksploatavimu (pavyzdžiui, pavedimai eksploatuoti sąvartynus, kompostavimo aikšteles). Tokio pobūdžio pavedimai yra pavedimai vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme, kadangi atliekų tvarkymo paslaugų teikimas, įskaitant komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, patenka į ūkinės veiklos sąvoką, įtvirtintą Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi susitarimai tarp savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų buvo sudaryti neorganizavus konkurso ir neišsiaiškinus kitų toje rinkoje veikiančių asmenų galimybių teikti paslaugas, tai akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos tirtais savivaldybių sprendimais buvo suteiktos privilegijos Regioniniams aplinkos tvarkymo centrams bei diskriminuoti kiti ūkio subjektai, dėl ko galimi konkurencijos sąlygų skirtumai. Konkurencijos tarybos tyrimo metu buvo nustatyta, kad tokią pačią veiklą toje pat rinkoje deklaravę ir kiti ūkio subjektai (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 16-17). Pareiškėjų pozicija, kad tokių asmenų nėra, paneigiama Konkurencijos tarybos byloje esančiais duomenimis. Tai, kad galimai ne visi iš registre esančių asmenų gali teikti reikalingas paslaugas, yra klausimas, kuris gali leisti sudaryti koncesiją be konkurso Koncesijų įstatymo 17 straipsnio  4 punkto pagrindu. Tačiau šiuo atveju paslaugos pirkėjai neatliko procedūros, kad būtų nustatyta ar kuris nors kitas asmuo turėtų galimybę paslaugas teikti.

Šioje byloje spręstinas antrosios sąlygos – išimtinių teisės normų buvimas. Visų pirma, pažymėtina, kad tokios išimtys turi būti formuluojamos tiksliai, aiškiai ir vienareikšmiai suprantamai. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas). Atliekų naudojimo ir šalimo paslaugos yra viešosios paslaugos, už kurių tiekimą gyventojams atsakinga savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Savivaldybių viešųjų paslaugų atliekų tvarkymo srityje tiekimą reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės:

Taigi, šios nuostatos numato alternatyvius komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo būdus. Vieno iš 3 numatytų būdų pasirinkimas nėra besąlyginė savivaldybės teisė. Pasirinkimas turi būti atliktas atsižvelgiant į kitų įstatymų reikalavimus, tame tarpe ir į Konkurencijos įstatymo nuostatas. Užduoties pavedimas savivaldybės įsteigtai įmonei yra galimas tik tada, kai toks sprendimas atitinka kitų teisės aktų formuluojamas taisykles. Vietos savivaldos įstatymas riboja savivaldybių teises viešųjų paslaugų teikimą pavesti savivaldybių įsteigtoms įmonėms, o kartu ir rinktis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 punkte numatytą variantą. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės.

Savivaldybių sudarytos sutartys savo esme atitinka koncesijų sutartis. Pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį koncesija suprantamas vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, teikti viešąsias paslaugas, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Koncesija suteikiama konkurso būdu, išskyrus 17 straipsnyje nustatytas išimtis. Šiame straipsnyje išvardintos išimtys yra įstatyminis pagrindas neskelbti konkurso nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Iš esmės nei viena iš šiame straipsnyje išvardintų išimčių negali būti pritaikyta bylos aplinkybėms. Jokių neatidėliotinų poreikių negalėjo būti, kadangi atliekų šalinimo procesas yra nuolatinis vyksmas, nenumatytų aplinkybių taip pat neįvyko; atliekų šalinimas nesusijęs su valstybės saugumo ir gynybos klausimais; ar yra alternatyvus viešųjų paslaugų teikimo šaltinis savivaldybės netyrė; konkursas nebuvo rengtas; sudaryta pirminė paslaugų pirkimo sutartis; Memorandumais finansuojamas tik sąvartyno įrengimas, o ne jo eksploatacija (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga t. 3, b. l. 13-37, t. Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 6 punktas numato, kad koncesija gali būti suteikiama be konkurso, kai koncesijos projektas yra ne mažiau kaip 50 procentų finansuojamas užsienio institucijos ar valstybės palankesnėmis sąlygomis, negu koncesijos suteikimo metu Lietuvoje esančios rinkos sąlygos, ir tokia finansuojančioji institucija ar valstybė yra potencialiems koncesininkams nustačiusi reikalavimus, kuriuos atitinka tik tam tikra subjektų kategorija, bei reikalavimus, kokia tvarka turi būti parenkamas koncesininkas, ir tokia tvarka skiriasi nuo šio Įstatymo nustatytos konkurso tvarkos. Šioje normoje nurodoma, kad išlyga taikoma, kai pats koncesijos projektas (šiuo atveju atliekų naudojimas ir šalinimas) yra finansuojami, o ne tų paslaugų atlikimui reikalingi statiniai ar kitos priemonės. Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų dėl kitų įstatyme išvardintų sąlygų buvimo – kad finansavimo sąlygos buvo palankesnės nei rinkos, kad koncesininkams finansuojančiosios institucijos reikalavimus atitinka tik Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, o taip pat, kad finansuojančioji institucija būtų nustačiusi skirtingą nuo bendros koncesininko parinkimo tvarką.

Įstatymais pateisinta išimtimi galėtų būti laikoma ir tokio pirkimo įvardinimas Viešųjų pirkimo įstatymo 9 straipsnyje, tačiau nei viena iš tame straipsnyje vardinamų situacijų neatitinka čia nagrinėjamų pirkimų.

Savo skunduose pareiškėjai nurodo eilę aktų, kurie, jų vertinimu, nustato skirtingas konkurencijos sąlygas. Pareiškėjų išvardintuose aktuose pateikiamos bendro pobūdžio taisyklės dėl reikalingumo saugoti aplinką, tvarkyti atliekas, kurios šio ginčo sprendimui negali turėti reikšmės. Tam, kad būtų galima būtų konstatuoti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose turi būti aiškiai ir tiksliai, laikantis teisinio tikrumo ir apibrėžtumo reikalavimų nustatomi atvejai, kada leidžiamos skirtingos konkurencijos sąlygos. Vien tai, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Lietuvos Respublika skiria didelį dėmesį teisiniam reguliavimui aplinkos apsaugos srityje negali būti traktuojama kaip savivaldybių teisė pasirinkti paslaugas teikiantį subjektą be konkurso.

Europos Teisingumo Teismas aiškindamas ES direktyvų 92/50/EEB ir 93/36/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo nuostatas byloje C-107/98 suformulavo vidaus sandorių doktriną, pagal kurioje nustatytas sąlygas vidaus sandoriams nėra taikomos viešųjų pirkimų normos. Nors minėtos direktyvos buvo pakeistos 2004/17/EB ir 2004/18/EB direktyvomis, tačiau šioje byloje suformuluotos taisyklės buvo taikomos ir vėlesnėje teismo praktikoje.

Pagal Europos Teisingumo Teismas byloje C-107/98 suformuluotas taisykles tam, kad sandoris būtų laikomas vidiniu, jis turi atitikti du kriterijus:

VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo įsteigtas Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybėms 2002-06-25 pasirašius VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ steigimo sutartį (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 3, b. l. 103-106). UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo įsteigtas Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Kretingos rajonų, Neringos, Palangos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėms 2003-07-31 pasirašius UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ akcininkų sutartį (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 2, b. l. 122-132). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“  įsteigtas Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Telšių savivaldybėms 2003-12-23 pasirašius UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ steigimo sutartį (Konkurencijos tarybos bylos medžiaga, t. 3, b. l. 133-136). Pagal steigimo sutartis juridinių asmenų dalyviai yra savivaldybės, kurios sudarė paslaugų pirkimo sutartis be viešo konkurso.  VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ steigimo sutartis rodo, kad šis juridinis asmuo įsteigtas 7 savivaldybių, steigėjams balsus pasidalinus 100 balsų pasidalinus nuo 8 iki 37. UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 7 savivaldybių turimos akcijos sudaro 92,472 procento bendro akcijų skaičiaus, kita dalis priklauso 24 fiziniams ir juridiniams asmenims. Šią bendrovę įsteigusios 5 savivaldybės turi tik po 0,004 procento akcijų dalį. Akcininkų sutarties 9 punkte numatyta, kad akcininkai susitaria, jog visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant nutarimus sieks balsuoti vieningai, prieš tai balsuojamą klausimą išsamiai aptarus ir pasiekus bendrą nuomonę, o kiekvienas akcininkas stengsis geranoriškai pašalinti bet kokius skirtumus ir veikti konsensuso pagrindu. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ steigimo sutartis rodo, kad šis juridinis asmuo įsteigtas 4 savivaldybių, steigėjams balsus pasidalinus 100 balsų pasidalinus nuo 6 iki 37. Visų trijų asmenų - Regioninių atliekų tvarkymo centrų, steigimo dokumentuose pažymėtas steigimo tikslas – vykdyti atliekų tvarkymo užduotis, sukurti atliekų tvarkymo sistemą, šiems asmenims buvo suteikta Memorandumais gauta parama. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad sandoris galėtų būti kvalifikuojamas kaip vidaus sandoris, tačiau tokia išlyga nenustatyta Lietuvos Respublikos teisėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio nurodymai žemesnės instancijos teismui yra privalomi sutinkamai su Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 2008-12-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 756-1976/2008, yra išaiškinęs, kad nesant Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos vidaus sandorių išimties, Teckal taisyklės nagrinėjant bylas teismuose neturi būti taikomos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad  „EB teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms, taigi ir Lietuvos Respublikai, nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsaugą nuo antikonkurencinių veikų. Šis principas atsispindi ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo aštuntojoje konstatuojamojoje dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje.“

Teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino minėtas Savivaldybių sprendimų bei Savivaldybių su Regioniniais atliekų tvarkymo centrais sudarytų sutarčių nuostatas prieštaraujančiomis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Savivaldybės, be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavesdamos komunalinių atliekų naudojimą ir/ar šalinimą vykdyti Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, juos privilegijuoja ir tuo pačiu diskriminuoja kitus ūkio subjektus, dėl ko susidaro ar gali susidaryti skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Konkurencijos tarybos nutarime buvo aiškiai ir motyvuotai apibrėžtos nagrinėjamos atitinkamos rinkos: komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Klaipėdos apskrityje, komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugos Šiaulių apskrityje.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu,

Pareiškėjų Klaipėdos miesto savivaldybės, viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Palangos miesto savivaldybės skundus atmesti.

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundo nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjai

Jūra Marija Strumskienė

Liudmila Zaborovska

Violeta Balčytienė