Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Karinai Daujoraitei,

atsakovo atstovei Elenai Navickaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Gediminui Almantui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui „Air Baltic Corporation“ A/S, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Konkurencijos tarybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 1S-128 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Air Baltic Corporation“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau - ir Nutarimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą priimti 2007-09-17 prašymą ir pradėti tyrimą dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. prašyme nurodytų aviakompanijos „Air Baltic Corporation“ (toliau – ir Airbaltic) veiksmų, kuriais pažeidžiami reklamos ir Konkurencijos įstatymų reikalavimai.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba nutarime netinkamai įvertino arba iš viso nevertino Airbaltic reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų. Konkurencijos taryba nevertino, kad Airbaltic reklama buvo pateikiama vartotojui vienoje iš populiariausių interneto paieškos sistemoje „Google“, ieškant informacijos apie bendrovę, paieškos laukelyje suvedus žodį „flylal“ (t.y. bendrovės naudojamą vardą). Airbaltic reklama vartotojams buvo pateikiama nuorodų virš paieškos rezultatų forma. Todėl paprastas vartotojas, Airbaltic reklamą pateikiant tokiu būdu galėjo būti suklaidintas, t.y. susidaryti nuomonę, kad yra lyginamos būtent šių dviejų konkuruojančių aviakompanijų paslaugos. Klaidinanti Airbaltic reklama paveikė bendrovės konkuravimo galimybes. Dalis vartotojų dėl tokios reklamos galėjo pasirinkti pirkti paslaugas Airbaltic, o ne bendrovės interneto svetainėje. Taip pat, Airbaltic savo reklamoje panaudodama „flylal“ vardą, (kuris yra registruotas bendrovės prekės ženklas) klaidino vartotojus nustatant reklamos davėją ir konkurentą, kas galėjo įtakoti paprasto vartotojo pasirinkimą. Airbaltic, savo reklamą pateikdama vartotojui ieškant informacijos apie bendrovę ir kaip raktinį Google paieškos žodį pasirinkusi žodį „flylal“, lygino savo ir bendrovės paslaugas. Toks bendrovės vardo nurodymas Airbaltic reklamoje laikytinas lyginamosios reklamos požymiu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė interneto svetainių išrašus, tačiau 2007 m. rugsėjo 17 d. skunde klaidingai, sau naudingu būdu, nurodė internete skelbiamus teiginius – skunde nurodyti teiginiai ir skundo prieduose pateikiami teiginiai nesutampa. Be to, patikrinti pareiškėjo pateiktų teiginių nebuvo galimybės, nes teiginių nurodytoje Google paieškos sistemoje nebuvo ir nėra pastaruoju metu. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nėra aišku, kokiu būdu galėjo būti suklaidinti reklamos vartotojai ir kokiu būdu galėjo būti pažeistos pareiškėjo konkuravimo galimybės „Google“ paieškos sistemai pateikus nuorodą į „Flylal“ ir „Airbaltic.lt“. Taip pat neaišku, kodėl pareiškėjo manymu, už „Google“ paieškos sistemos darbą ir joje talpinamas nuorodas yra atsakinga Airbaltic. Reklama negali būti laikoma informacija, kuri atsiranda nepriklausomai nuo ūkio subjekto valios, todėl sistemos automatiškai rasta nuoroda „flylal“ negali būti laikoma reklama, o jos apačioje nurodytas reklaminis teiginys turi būti vertinamas atskirai nuo nuorodos „flylal“. Todėl Airbaltic teiginiai nėra lyginamoji reklama, kadangi juose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra minimi Airbaltic konkurentai, tame tarpe ir pareiškėjas. Reklaminiais teiginiais nėra teigiama, kad Airbaltic kainos yra pigiausios ir, kad yra pigesnės nei pareiškėjo. Ištyrus pareiškėjo pateiktus įrodymus buvo nustatyta, kad Airbaltic nelygina savo kompanijos aviabilietų kainų su AB „FlyLAL – Lithuanian Airlines“ kompanijos aviabilietų kainomis, bei nenurodo, kad su Airbaltic galima skristi pigiau nei su pareiškėju.

Tretysis suinteresuotas asmuo Air Baltic atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Airbaltic nurodė, kad, remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, nagrinėjamos situacijos negalima laikyti reklama. Be to, iš Konkurencijos tarybai pateiktų įrodymų matyti, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra lyginamos ar kitu būdu neteisėtai nurodomos pareiškėjo ir „Air Baltic Corporation“A/S siūlomos paslaugos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. I-391-189/2008 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Reklamos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, o 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta klaidinančios reklamos sąvoka, t.y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, būtina atsižvelgti į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus.

Skunde Pareiškėjo nurodyti teiginiai ir Konkurencijos tarybai pateiktuose prieduose pateikiami teiginiai nesutampa. Be to, Konkurencijos tarybai pateiktuose teiginiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra teigiama, kad „Air Baltic Corporation“ A/S siūlomos paslaugos yra pigiausios ar pigesnės nei pareiškėjo, todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad aukščiau paminėti teiginiai yra klaidinanti reklama – nepagrįstas.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje lyginamoji reklama apibrėžiama kaip reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lyginamoji reklama yra leidžiama, jei laikomasi šioje dalyje nurodytų reikalavimų. Už neleidžiamą lyginamąją reklamą Reklamos įstatyme numatyta atsakomybė kaip ir už klaidinančią reklamą (Reklamos įstatymo 21 straipsnis). Pareiškėjo nurodytuose teiginiuose „Airbaltic.lt Londonas, Dublinas, Oslas, Berlynas Norite pigiau? Skriskite su Mumis“, „Airbaltic.lt nuo Ispanijos iki Norvegijos Tiesioginiai skrydžiai, gera kaina“ nėra minimi Airbaltic konkurentai, t.y. nei pareiškėjas, nei kiti konkurentai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad aukščiau paminėti teiginiai yra lyginamoji reklama.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo 2007 m. rugsėjo 17 d. prašymą, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde, be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodoma, kad:

1. Konkurencijos taryba prieš priimant Nutarimą pagal pareiškėjo prašymą nagrinėjamos reklamos atveju nevertino nei jos teisingumo, nei išsamumo, nei pateikimo kriterijų (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.).

2. Airbaltic savo reklamoje panaudodama „flylal“ vardą, nesąžiningai panaudojo pareiškėjo registruotą prekės ženklą, klaidino vartotojus, nustatant reklamos davėją ir konkurentą. Tokia klaidinanti reklama galėjo suklaidinti ir paveikti paprasto vartotojo ekonominį elgesį.

3. Europos Teisingumo Teismas byloje C-112/99 (Toshiba Europe GmbH v. Katun Germany GmbH) pasisakė, kad tam, kad reklama būtų pripažinta lyginamąja, pakanka, kad reklama būtų pateikta taip, kad būtų galima numanyti apie nuorodą į konkurentą arba jo teikiamas prekes ar paslaugas. Airbaltic, savo reklamą pateikdama vartotojui ieškant informacijos apie pareiškėją ir kaip raktinį Google paieškos žodį surinkus žodį „flylal“, lygino savo ir pareiškėjo paslaugas.

4. Google paieškos sistemoje patalpintoje Airbaltic reklamoje „FLYLAL, Airbaltic.lt Aviabilietai pigiau? Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ir Rygos!“ tekste tiesiogiai nurodomas Airbaltic konkurentas – pareiškėjas, jo teikiamos paslaugos.

5. Airbaltic savo reklamą pateikia paryškintomis raidėmis nurodydama žodį „flylal“, o po šiuo žodžiu – „Airbaltic.lt“.

6. Žodžiu „flylal“ buvo pavadinta interneto svetainės nuoroda, kurią aktyvavus patenkama ne į pareiškėjo, o į Airbaltic interneto svetainę. Šį nuorodos pavadinimą renkasi reklamos davėjas, todėl reklamos teiginys (įskaitant nuorodos pavadinimą „flylal“) turi būti vertinamas kaip vienas reklamos teiginys.

7. Airbaltic teikiamas paslaugas reklamuojant panaudojant pareiškėjo prekės ženklą, galėjo būti sukelta painiava rinkoje, nustatant reklamos davėją ir jo konkurentą teikiant skrydžių paslaugas – pareiškėją, taip pažeidžiant Reklamos įstatymo 6 straipsnį bei pakenkiant pareiškėjo galimybėms sąžiningai konkuruoti teikiant skrydžių paslaugas jų galutiniams vartotojams.

8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kuriais pareiškėjas įrodė, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Konkurencijos tarybos priimtas nutarimas nėra išsamus, neįvertinti visi pateikti duomenys ir įrodymai.

10. Pareiškėjo 2007 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas Konkurencijos tarybai atlikti tyrimą dėl aviakompanijos „Air Baltic Corporation“ veiksmų, kuriais pažeidžiami Reklamos įstatymo reikalavimai (toliau – ir Prašymas), atitinka Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 24-28 punktų nuostatas, dėl to Konkurencijos taryba turėjo padaryti išvadą, kad yra pakankamai pagrįstų duomenų ir įrodymų tyrimui dėl veiksmų, kuriais pažeidžiami Reklamos įstatymo reikalavimai, pradėti.

11. Konkurencijos taryba faktą, kad pareiškėjas prie Prašymo per klaidą nepridėjo reklamos „FLYLAL, Airbaltic.lt Kodėl Flylal? Skriskite pigiau su Airbaltic“ įrodymų nurodė savo atsiliepime į Skundą, tačiau nevertino prieš priimdama Nutarimą, todėl neišsamiai ir netinkamai įvertino pareiškėjo Prašymą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą.

12. Pirmosios instancijos teismas prie bylos prijungė pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, tačiau jų nevertino, nes jie nebuvo pateikti Konkurencijos tarybai. Konkurencijos taryba, gavusi Prašymą, neprašė pareiškėjo pateikti papildomos informacijos, todėl pareiškėjas nepateikė Konkurencijos tarybai papildomų įrodymų anksčiau.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą, be argumentų, išdėstytų atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nurodoma, kad:

1. Apelianto pateiktuose įrodymuose nebuvo požymių, kurie leistų įtarti Reklamos įstatymo pažeidimą, todėl tyrimas nebuvo pradėtas. Konkurencijos tarybai buvo akivaizdu, kad pažeidimo nėra, todėl nebuvo pagrindo ir tikslo taikyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Atitinkamai nebuvo pareigos pateiktų įrodymų vertinti paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu.

2. Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo įtarti, kad buvo pateikti ne visi įrodymai, todėl neprivalėjo prašyti pateikti papildomus įrodymus.

3. Pirmosios instancijos teismas, prijungęs prie bylos naujus apelianto įrodymus, pagrįstai atsisakė juos vertinti, nes byloje yra skundžiamas nutarimas, kuris priimtas įvertinus apelianto pateiktus įrodymus, o Konkurencijos tarybai Nutarimo priėmimo metu, šie įrodymai nebuvo pateikti.

4. „Google“ paieškos sistemos tinklalapio dešinėje pusėje nurodomos rėmėjų nuorodos, kurias užsako ir apmoka ūkio subjektai, o paieškos sistemoje tinklalapių sąrašas yra atnaujinamas automatiškai, todėl reklamos teiginys „Airbaltic. Aviabilietai pigiau? Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ir Rygos!“ ir nuorodos pavadinimas „flylal“ neturi būti vertinami kaip vienas teiginys. Dėl to Airbaltic reklama nelaikytina lyginamąja reklama.

5. Reklamos vartotojas, paieškos langelyje rinkdamas AB „Flylal – Lithuanian Airlines“ vardą arba jo trumpinį „flylal“, žino tokį ūkio subjektą ir jo sąmoningai ieško. Todėl neaišku, kodėl tokia reklama klaidinamas reklamos vartotojas, sukeliama painiava rinkoje, menkinami konkurento prekių ar paslaugų ženklai.

Tretysis suinteresuotas asmuo „Air Baltic Corporation“ A/S atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

1. Papildomo įrodymo pateikimas pirmosios instancijos teisme proceso metu rodo pareiškėjo nerūpestingumą ir aplaidų požiūrį į paties pareiškėjo inicijuotą procesą Konkurencijos taryboje, todėl gali būti laikomas pareiškėjo piktnaudžiavimu savo procesine teise teikti įrodymus. Be to, papildomo įrodymo vertinimas pirmosios instancijos teisme proceso metu iškreiptų Konkurencijos tarybos aktų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo teismine tvarka esmę.

2. Prašyme nurodytų aplinkybių nepagrįstumas, o ne įrodymų trūkumas nulėmė tai, kad Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo prašymą.

3. Tam, kad galėtų palyginti skrydžių kainas paprastas (vidutinis) vartotojas, ketinantis rezervuoti skrydį internetu ar šiuo būtu nusipirkti skrydžio bilietą, turi atlikti visiškai atskirą ir nesusijusį su nagrinėjama situacija veiksmą, pasinaudodamas kiekvienos iš aviakompanijų internetiniuose puslapiuose patalpintomis atskiromis ir nepriklausomomis bilietų rezervavimo sistemomis. Todėl pareiškėjo Prašyme Konkurencijos tarybai nurodytos aplinkybės, kad skiriasi pareiškėjo ir Airbaltic interneto svetainėse pateikiamos skrydžių kainos, negali būti vertinamos.

4. Paprastas (vidutinis) vartotojas yra pajėgus atskirti ir skiria aviakompanijų FlyLAL ir Airbaltic prekinius ženklus ir jų teikiamas paslaugas tiek dėl jų abiejų atskirai užimamų pirmaujančių pozicijų Lietuvos keleivių pervežimo oro transportu rinkoje, tiek dėl skirtingo abiejų aviakompanijų kapitalo kilmės, taip pat kiekvieno iš šių abiejų prekinių ženklų stiprumo atskirai ir jų skirtingumo visomis prasmėmis (spalvine, grafine, struktūrine ir kt.). Todėl šių dviejų prekės ženklų pateikimas viename abstrakčiame teiginyje netgi paprastam (vidutiniam) vartotojui negali sukelti painiavos ar nulemti kokių kitų aplinkybių, nurodytų Reklamos įstatymo 6 straipsnyje, pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog šio įstatymo vienas iš esminių tikslų yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Reklamos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje (iki 2008 m. galiojusi redakcija) aiškiai numatyta, jog Konkurencijos taryba yra įgaliota kontroliuoti, kaip laikomasi su klaidinančia ir lyginamąja reklama susijusių Reklamos įstatymo nuostatų. Jos teises ir pareigas vykdant šias funkcijas nustato Reklamos įstatymas ir Konkurencijos įstatymas (Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Be to, Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su galimai klaidinančia ar neleidžiama lyginamąja reklama susijusius pažeidimus tiria ir nagrinėja Konkurencijos taryba, o tokių pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, prašymas atlikti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pagal 25 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Ši nuostata detalizuojama Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 24 – 28 punktuose. Subjektas, besikreipiantis į Konkurencijos taryba dėl tyrimo pradėjimo, savo pareiškime, be kita ko, turi nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus, jų atlikimo datą (Darbo reglamento 25.4 punktas), jam žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (Darbo reglamento 25.5 punktas), jo kaip pareiškėjo reikalavimus (Darbo reglamento 25.6 punktas), pridedamų dokumentų sąrašą (Darbo reglamento 25.7 punktas). Be to, remiantis Darbo reglamento 27 punktu, prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Galiausiai pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbus yra Darbo reglamento 30 punktas, pagal kurį tuo atveju, jei pateiktas pareiškimas neatitinka reglamento 24-28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai. Tokiu atveju pareiškimo nagrinėjimo terminas, nustatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, pradedamas skaičiuoti, kai Konkurencijos tarybos administracijos sekretoriatui pateikiamas pareiškimas, atitinkantis Darbo reglamento 24-28 punktų reikalavimus. Toliau pažymėtina, jog Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje, numatančioje atvejus, kada atsisakoma pradėti tyrimą, be kita ko, nustatyta, jog tyrimą pradėti atsisakoma, jei pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų (4 punktas), ar jei nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (5 punktas).   

Nepaisant to, jog minėtos Konkurencijos įstatymo ir Darbo reglamento nuostatos detaliau nereglamentuoja pareiškimams dėl tyrimo atlikimo taikomų išsamumo reikalavimų ar šioje pirminėje stadijoje vykstančio bendradarbiavimo tarp pareiškėjo ir Konkurencijos tarybos tvarkos, iš Viešojo administravimo įstatymo išplaukia, jog Konkurencijos taryba, būdama viešojo administravimo subjektas, savo veikloje privalo laikytis objektyvumo ir efektyvumo principų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2, 6 p.) ir savo aktyviais veiksmais padėti asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog objektyvumo principas, be kita ko, įpareigoja Konkurencijos tarybą savo nutarimus dėl atsisakymo pradėti tyrimą grįsti objektyviais, abejonių nekeliančiais faktais, patikrinti esminių pareiškėjo teiginių teisingumą ir pagrįstumą, o kilus abejonėms ar neaiškumams – aktyviai siekti juos pašalinti, be kita ko, bendradarbiaujant su susijusiais asmenimis. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Konkurencijos taryba savo 2007 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 1S-128 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Air Baltic Corporation“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ padarė skubotas, iki galo nepatikrintas išvadas dėl pareiškėjo prašyme atlikti tyrimą nurodytų teiginių ir interneto tinklapių išrašuose esančios informacijos neatitikimų, ir todėl visiškai nenagrinėjo pareiškėjo prašyme atlikti tyrimą minimos nuorodos „FLYLAL, Airbaltic.lt Kodėl Flylal? Skriskite pigiau su Airbaltic!“, kuri, anot pareiškėjo, atsirasdavo „Google“ naršyklėje įvedus žodį „flylal“. Internete neradusi pareiškėjo minimos nuorodos, Konkurencijos taryba nesiėmė tolesnių veiksmų siekiant išsiaiškinti kilusias abejones ir neaiškumus, ir Darbo reglamento 30 punkto pagrindu nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti papildomų įrodymų kartu, nustatant terminą atitinkamiems pareiškimo trūkumams pašalinti, nors turėjo tai padaryti. Pažymėtina, kad nustačiusi, jog yra neatitikimų tarp pareiškėjo Konkurencijos tarybai pateikto pareiškimo ir prie jo pridėtų įrodymų, Konkurencijos taryba turėjo imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, o ne formaliais pagrindais atsisakyti pradėti tyrimą. Paminėtina ir tai, kad Konkurencijos tarybai nėra draudžiama pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus jo prašymą pagrindžiančius įrodymus, jeigu prie pareiškimo pridėtų įrodymų nepakanka. Jei Konkurencijos taryba būtų ėmusis aktyvių veiksmų, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui ir antstolio V.Čegliko 2007 m. rugpjūčio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris galėtų turėti įtakos priimant sprendimą dėl tyrimo pradėjimo. Šie duomenys liko neįvertinti, todėl sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą nėra pakankamai pagrįstas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog efektyvumo principas ir su juo susijęs Konkurencijos tarybos darbo reglamento 4.5 punkte nurodytas operatyvumo principas reikalauja, kad Konkurencijos taryba savo funkcijas (viena iš kurių yra ir pareiškimų dėl tyrimo atlikimo nagrinėjimas) vykdytų kiek įmanoma ekonomiškiau naudojant jai skirtas lėšas ir per įmanomai trumpiausią laiką. Akivaizdu, jog atsisakydama pradėti tyrimą dėl AB „Air Baltic Corporation“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams, ir kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2007 m. lapkričio 28 d. atsiliepimo į pareiškėjo skundą, tokį savo atsisakymą, be kita ko, grindusi tuo, jog pareiškėjas nepateikė tam tikrų įrodymų, ir nepaprašydama pareiškėjo šiuos įrodymus pateikti, Konkurencijos taryba nesivadovavo ekonomiškumo ir operatyvumo principų reikalavimais. Atsisakydama pradėti tyrimą, Konkurencijos taryba pareiškėjo nenaudai sukūrė pagrindą arba pakartotinai į ją kreiptis, pateikiant papildomą įrodomąją medžiagą, ypač jau minėtą antstolio V.Čegliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir tokiu būdu iš naujo pradėti prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo procedūrą, arba kreiptis į teismą.

Galiausiai pažymėtina, jog iš Konstitucijoje įtvirtinto principo, jog valdžia tarnauja žmogui, išplaukia, kad Konkurencijos taryba kaip vykdomosios valdžios subjektas privalo, kiek tai objektyviai įmanoma, savo aktyviais veiksmais padėti asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus, be kita ko, aktyviai bendradarbiaudama su jais siekiant išsiaiškinti visas pirminėje prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo stadijoje iškilusias abejones ar paprašant pateikti papildomų įrodymų ar informacijos. Be to, iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ypač iš Konkurencijos tarybos nutarimo bei atsiliepimo į skundą matyti, jog Konkurencijos taryba, net nepradėjusi formalaus tyrimo Konkurencijos įstatymo prasme, kuris vienintelis užtikrina išsamų, tinkamą galimo Reklamos įstatymo pažeidimo ištyrimą, daro adekvačiais tyrimo veiksmais nepatvirtintas išvadas dėl nagrinėjamo ginčo dalyko esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimas yra naikintinas, tuo pačiu naikinant Konkurencijos tarybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 1S-128 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Air Baltic Corporation“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“. Konkurencijos taryba yra įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl tyrimo atlikimo, atsižvelgiant į šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 punktu ,teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 1S-128 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl AB „Air Baltic Corporation“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pakartotinai išnagrinėti AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pareiškimą dėl tyrimo atlikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gudynas

Vaida Urmonaitė