BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL REKLAMINIO TEIGINIO „BIGBANK GREIČIAUSIAS KELIAS IKI PINIGŲ“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1058-473/2009
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1, 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2009 m. birželio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja). Henriko Sadausko ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Linai Darulienei. atsakovės atstovui Elonui Štarui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atstovams Andriui Vnukovskiui ir Rūtai Valūnienei. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo „Balti Investeeringute Grupi Pank AS“ (pakeitus pavadinimą į „Bigbank AS“) (toliau -pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „General Financing“ dėl nutarimo panaikinimo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti 2009-01-22 atsakoves Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-3 „Dėl reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias keliąs iki pinigų“ atitikties LR reklamos įstatymo reikalavimams“. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė, jei teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, pakeisti skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus ir nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarimo įsigaliojimo dienos, per kurį jis turėtų įvykdyti nutarimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punkte nustatytus įsipareigojimus.
Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde (I t., b. 1. 2-27, 158-164) nurodė ir per teismo posėdį jo atstovė paaiškino, kad, jo nuomone, atsakovė nepagrįstai vieną reklamos elementą „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“, kuris reklamose buvo naudojamas kaip registruotas figūrinis prekės ženklas ar žodžiu perskaitomas sakinys, prilygino visam reklamos klipui ir savo nutarime analizavo tik šį reklamos elementą, visiškai neanalizuodama viso reklamos turinio. Tiek vaizdinėje, tiek ir garsinėje pareiškėjo reklamoje visuomet buvo pabrėžiamas elementas, susidedantis iš žodžių „paprasta ir lengva“, ir tik pačioje reklamos klipo pabaigoje pasirodo figūrinis pareiškėjo prekės ženklas „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“. Atsakovė savo nutarimo išvadas apie pareiškėjo reklamos tariamą klaidingumą grindė ne viso reklamos klipo analize, o tik pasirodančio figūrinio prekės ženklo „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ analize, todėl nepagrįstai sutapatino per žiniasklaidos priemones naudojamą reklamos klipą su reklamos pabaigoje nurodomu minėtu figūriniu prekės ženklu. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reklama skyrėsi tiek dėl skirtingų reklamos sklaidos būdų, tiek ir dėl skirtumų tarp vienu būdu skleistų skirtingų reklamos klipų. atsakovė privalėjo juos visus atskirai išnagrinėti ir tada spręsti dėl ginčijamo reklamos klipo elemento „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ klaidingumo. Mano. kad reklama televizijoje, internete ir skystųjų kristalų monitorių ekranuose pasirodydavo pačioje reklamos pabaigoje ir jo vidutiniam vartotojui nebuvo įmanoma perskaityti dėl per smulkaus ginčijamo prekės ženklo žymens „greičiausias kelias iki pinigų“ raidžių dydžio. Mano, kad atsakovė „vidutinio vartotojo“ sąvoką aiškino netinkamai, kadangi nesivadovavo Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika bei LR prekių ženklų įstatymu. Nesutinka, kad reklamose naudotas figūrinis prekės ženklas „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra tiesiog šūkis, kadangi jis buvo naudojamas visose vaizdinėse reklamose. Kadangi pareiškėjas reklamavo finansines (vartojimo kredito suteikimo) paslaugas, todėl mano, kad vidutinio vartotojo, kuris naudojasi ar gali naudotis vartojamojo kredito paslaugomis, dėmesingumas ir atidumas bei informuotumas reklamos atžvilgiu yra didesnis nei įprastinių ar kasdienių paslaugų reklamos atžvilgiu. Be to. atsižvelgiant į figūrinio prekių ženklo aiškiai dominuojantį žymenį „Bigbank“, vidutinis vartotojas savo atmintyje neabejotinai užfiksuos dalį „bank“, kurią sies būtent su banko institucija. Nesutinka su atsakovės išvada, kad pareiškėjas apie save bei teikiamos paslaugos savybes pateikia vartotojui žinią, kad jis yra greičiausia paslaugas teikianti bendrovė, kadangi nė viename iš jo naudotų reklamos klipų (tiek garsinių, tiek ir vaizdinių) nebuvo nurodomas ar pabrėžiamas konkretus pažadas suteikti vartotojams kreditą greičiau nei kitos įmonės. Reklama visų pirma akcentavo lengvą ir paprastą vartojimo kredito išdavimą („Paprasta ir Lengva“), lengvą pirkimą („pirkti - lengva“), nesudėtingą idėjos įgyvendinimą („Bigbank kreditas padės jums įgyvendinti jūsų idėjas,. „įgyvendinti idėją padės Bigbank“), lengvą kreditą („imkite saulėtą kreditą“). Atsakovė klaidingai nusprendė, kad vieno vartotojo skundas preziumuoja „vidutinio vartotojo“ realų ar potencialų suklaidinimą. kadangi kalbant apie reklamos klaidingumą yra naudojamas „vidutinio vartotojo“ standartas, todėl vieno vartotojo skundas gali reikšti, kad šis vartotojas neatitinka vidutinio, protingai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo sąvokos. Kadangi „vidutinis vartotojas“ pareiškėjo reklamoje nurodytą reklamos elementą „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ sieja su banko ar banko institucijos teikiamu vartojamuoju kreditu, atsakovė nepagrįstai pareiškėjo teikiamų paslaugų greitį lygino su bet kokiomis kitomis analogiškas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kurios neturi nei banko, nei finansinės įstaigos statuso. Be to, atsakovė nepagrįstai nelygino pareiškėjo kredito suteikimo procedūrų trukmės, bet sprendė, kad paslaugos greitis priklauso tik nuo disponavimo teisės pinigais atsiradimo. Siekiant objektyviai palyginti pareiškėjo ir jo konkurentų paslaugų greitį, reikėtų lyginti kredito suteikimo procedūros laiką, o ne laiką, per kurį pinigai pasiekia vartotoją, kadangi šis laiko tarpas nėra susijęs su pareiškėjo teikiamos paslaugos greičiu, bet priklauso nuo kito ūkio subjekto - banko, kuriame vartotojas turi sąskaitą - paslaugos greičio, už kurį pareiškėjas neatsako ir negali atsakyti. Mano. kad atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad grynųjų pinigų ir kredito išdavimo paslaugos yra tapačios, t. y. pareiškėjo teikiamą vartojimo kredito paslaugą sutapatino su kitų asmenų teikiama grynųjų pinigų išdavimo paslauga. Mano, kad atsakovė, spręsdama dėl reklaminio teiginio klaidinančio poveikio, nepagrįstai nesivadovavo Nesąžiningos komercines veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str. 6 d., nes reklaminis teiginys „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra metafora, t. y. perkeltinės prasmės teiginys, kuriame vartojami žodžiai „greičiausias kelias“ yra tik vaizdingas, perkeltine prasme vartojamas apibūdinimas, kuriuo pareiškėjas siekia atkreipti vartotojų dėmesį į banko, kaip greitai dirbančios ir savo nuolatinių klientų poreikius efektyviausiai patenkinančios institucijos, veiklą. Kadangi pareiškėjas nesutinka, kad jo skleista reklama pažeidžia LR reklamos įstatymo 5 straipsnį, todėl mano, kad atsakove nepagrįstai paskyrė jam maksimalią įstatymo nustatytą 30 000 Lt baudą. Mano, kad atsakovės nurodyta padaryto pažeidimo trukmė ar klaidinantis reklamos pobūdis nėra pagrindas nukrypti nuo baudos vidurkio, kadangi nesant tokio reklamos pobūdžio bauda iš viso negali būti paskirta. Atsakovė, skirdama maksimalią baudą, nepagrįstai nurodė, kad ji atsižvelgia į didelį reklamos mastą, kadangi klaidinančia pripažino tik vieną reklamos elementą - garsinį ir prekės ženklą „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“. Be to, pareiškėjui nustatytas įpareigojimas paneigti klaidinančią reklamą savo turiniu taip pat yra piniginė sankcija, kadangi jis yra įpareigotas užsakyti / pagaminti ir paskleisti per televiziją ir radiją ne mažesnės kaip 20 sekundžių trukmės pranešimą brangiausiu eterio laiku. Mano, kad atsakovės nustatytas įpareigojimas paneigti reklamą yra neproporcinga, baudžiamąjį, bet ne informacinį poveikį turinti priemonė, kurios taikymas pažeistų Reklamos įstatymo 19 str. 2 d. 5 p. tikslus, menkintų pareiškėjo reputaciją ir klaidintų vartotojus. Atsakovė įpareigojo pareiškėją paneigti reklamos elementą „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ per visuomenės informavimo priemones paskleidžiant nurodyto turinio tekstą. Atsakovės nustatyto įpareigojimo turinys ir priemonės lemia, kad įpareigojimas paneigti reklamą virsta sankcija dėl tokio įpareigojimo įvykdymo sąnaudų, taip pat dėl tikėtinų tokio įpareigojimo pasekmių pareiškėjo įvaizdžiui ir reputacijai. Atsakovė įpareigojo pareiškėją paskelbti savo paslaugų, kurios bus teikiamos ateityje, vertinimą, nors atsakovė tyrė pareiškėjo reklamą ir jos teisingumą iki 2008-11-27 ir nustatė, kad pareiškėjo reklama neatitiko tikrovės reklamos skleidimo laikotarpiu.
Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 1. 113-123) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ji nepagrįstai vieną reklamos elementą „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ prilygino visam reklamos klipui ir nutarime analizavo tik šį reklamos elementą, o ne visą reklamos turinį. Nurodė, kad. vertindama klaidinančią reklamą, ji atsižvelgė į tai. kad vienas jos elementas - šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ - yra klaidinantis. Šis teiginys laikytinas išbaigtu, nereikalaujančiu jokių papildomų elementų ir savaime skleidžiančiu informaciją, kad pareiškėjas vartojimo kreditus teikia greičiau nei kiti ūkio subjektai. Teiginio klaidingumas atsispindėjo dėl jame naudojamo aukščiausio laipsnio būdvardžio „greičiausias“, suponuojančio, kad pareiškėjo paslauga teikiama greičiau nei visų kitų analogiškas paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Todėl visiškai nesvarbu, kaip tai bando teigti pareiškėjas, kokią dalį šis teiginys užėmė visoje reklamoje - trumpa įsimintina frazė nešė vartotojui žinią apie pareiškėjo paslaugos išskirtinumą, ko iš esmės jis ir siekė. Priešingu atveju šio teiginio reklamoje apskritai nereikėtų, kadangi dar prieš tai esančioje reklamos dalyje minimas pareiškėjas ir jo teikiamos paslaugos pobūdis ir taip dar iki klaidinančio teiginio pasirodymo vartotojai gali identifikuoti reklamuojamą bendrovę bei jos paslaugas. Kadangi visose analizuotose reklamose pareiškėjo teiginį „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ buvo galima išgirsti arba perskaityti ir taip vienaip ar kitaip jis pasiekdavo vartotoją, dėl to visos reklamos buvo vertinamos kaip klaidinančios, galėjusios paveikti (ir paveikusios) vartotojų ekonominį elgesį. Kadangi visose šiose reklamose buvo vartotojus klaidinančių elementų, pareiškėjo reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ vertintina kaip klaidinti nepriklausomai nuo jos skleidimo būdo. Atsakovė „vidutinio vartotojo“ sąvoką aiškino tinkamai, vadovaudamasi LR reklamos įstatymo 2 str. 13 ir 17 d. Pareiškėjas, teigdamas „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“. neišskyrė jokių finansinių institucijų, tarp kurių, reikėtų suprasti, pareiškėjas greičiausiai teikia paslaugas, todėl vartotojai visiškai pagrįstai galėjo suprasti, kad pareiškėjas greičiausiai teikia paskolas tarp visų analogiško pobūdžio paslaugas teikiančių ūkio subjektų nepriklausomai nuo jų juridinio statuso. Kalbėdamas apie skleidžiamą reklamą interneto svetainėse pareiškėjas užsimena tik apie reklamą su užrašu „Imkite saulėtą kreditą“, greta kurios buvo pateikiamas ir šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“, todėl vartotojas visiškai pagrįstai gali suprasti, kad greičiausiai kreditą galima gauti būtent pareiškėjo bendrovėje. Visos šios reklamos vartotojus skatino kreiptis į pareiškėjo įmonę dėl kredito suteikimo ne tik dėl procedūrų lengvumo ir paprastumo, bet ir dėl to. kad bendrovė „Bigbank“ yra „greičiausias kelias iki pinigų“. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ji nepagrįstai lygino pareiškėjo teikiamų paslaugų greitį su kitomis įmonėmis, kurios neturi banko ar finansinės įstaigos statuso, kadangi negali būti atskirai lyginamos bankų ir kitų finansinių įstaigų teikiamos tokio paties pobūdžio paslaugos bei jų suteikimo greitis, kadangi vartotojui nesvarbu, ar paskolą suteikia bankas, ar uždaroji akcinė bendrovė, jeigu tai yra ta pati greitojo vartojimo kredito paslauga. Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad vertinant vartojimo kredito suteikimo paslaugų greitį turi būti vertinamas tik nuo pareiškėjo priklausančių kredito suteikimo procedūrų atlikimo laikas, nes negalima reikalauti, kad jis atsakytų už trečiųjų asmenų paslaugų tiekimo greitį. Kadangi vartotojams gali būti nesvarbus paskolos suteikimo būdas (išdavimas grynaisiais pinigais ar pervedimas į sąskaitą), svarbiausia įgyti realią galimybę disponuoti pinigais. Pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra neteisinga, kadangi per tyrimą jis nepateikė įrodymų, kad teikiama finansinė paslauga suteikiama greičiau palyginti su kitų greitųjų vartojimo paskolas išduodančių ūkio subjektų analogiškomis paslaugomis, o tokį įspūdį galėjo susidaryti reklamą išgirdęs vartotojas. Konkurencijos taryba nesutinka, kad pareiškėjo šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ laikytinas perkeltinės reikšmės informacija pagal LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str. 6 d. Kaip nurodyta anksčiau, būtent šis šūkis skatina vartotojus kreiptis į pareiškėjo bendrovę dėl kredito suteikimo ir tikėtis jį gauti greičiau nei kitose įmonėse ar bankuose, todėl tai negali būti vertinama kaip perkeltinė prasmė. Pareiškėjas neteisingai nurodė, kad nesutinka su atsakovės už klaidinančią reklamą paskirta maksimalia 30 000 Lt dydžio bauda, kadangi, pagal LR reklamos įstatymo 22 str. 1 d., maksimali bauda ūkio subjektui už klaidinančią reklamą laikytina 120 000 Lt. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vieno vartotojo skundas negali būti laikomas įrodymu, kad vartotojai buvo suklaidinti reklamos ir / ar reklama paveikė jų ekonominį elgesį, kadangi remiantis Lietuvos teismų praktika dėl klaidinančios reklamos vieno vartotojo skundas yra laikomas pakankamu įrodymu, kad reklama klaidina ar gali suklaidinti vartotojus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1436/2008. 2008-12-1 1 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1884-08. 2007-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A2 -709/2007, 2005-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-931/2005 UAB).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. 1. 102-106) ir teismo posėdyje jo atstovai rėmėsi atsakovės atsiliepime nurodytais analogiškais argumentais ir teigė, kad reklama apie pareiškėjo teikiamas paslaugas buvo klaidinanti, nes, remiantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, trečiasis suinteresuotas asmuo vartojimo kredito paslaugas' suteikia greičiau už pareiškėją.
Bylos faktinės aplinkybes
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2007-09-24 iki 2008-11-27 skirtingais laikotarpiais per Lietuvos televizijos kanalus (LNK, TV1. TV3, Tango TV, BTV, PBK), radijo stotis („Laluna“, „Ruskoje radio Baltija“), interneto svetaines (www.delfi.lt. www.autoplius.lt, www.supermama.lt, www.one.lt, www.bigbank.lt) ir prekybos centrų („Maxima“, Hyper Maxima“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) skystųjų kristalų monitorius skleidė reklamą apie greitą būdą gauti vartojimo paskolas pareiškėjo bendrovėje. Reklamoje buvo nurodomas (o kai kuriais atvejais ir perskaitomas) „Bigbank“ prekės ženklas ir visose pareiškėjo, reklamose, skleistose skundžiamo nutarime nurodytose vietose ir būdais, garsiniu būdu ar vizualiai buvo pateikiamas šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“. Vaizdinėse reklamose buvo naudojami tokie reklamos elementai kaip iš aparato išlendantis grynųjų pinigų pluoštas ai grynaisiais pinigais virstantis mobilusis telefonas. Reklamose per radiją buvo girdimas pareiškėjo teiginys „Bigbank kreditas padės jums įgyvendinti jūsų idėjas“. Interneto svetainėse reklama buvo skleidžiama su užrašu „Imkite saulėtą kreditą“, greta kurios buvo pateikiamas ir pareiškėjo šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ (I t., b. l. 38-43, tyrimo byla, 11“ b. l. 98).
Atsakovė 2008-01-14 gavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ skundą dėl klaidinančios reklamos. Bendrovė nurodė, kad jos konkurento, t. y. pareiškėjo, skleidžiama reklama („Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“) yra klaidinanti, gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį ir pakenkti jos galimybėms konkuruoti. Paaiškino, kad UAB „General Financing“ suteikia kreditus greičiau už pareiškėją, todėl reklaminis teiginys „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ laikytinas klaidingu (tyrimo byla, 11., b. 1. 8-13).
2008-01-18 atsakovė taip pat gavo vartotojo Tomo Lilo skundą, kad, paskatintas pareiškėjo reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“, kreipėsi į šią įmonę dėl paskolos suteikimo. Prašymo nagrinėjimas ir paskolos suteikimas truko kelias dienas. Vartotojo žiniomis, kitų vartojimo kreditus teikiančių įmonių taikomos kredito išdavimo procedūros yra trumpesnės nei pareiškėjo bendrovės, todėl šios įmonės transliuojama reklama yra neteisinga (tyrimo byla, I t., b. 1. 1, 2).
2008-04-03 atsakovė priėmė nutarimą Nr. 1S-45 dėl reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo (tyrimo byla, I t., b. 1. 72, 73).
2008-07-30 atsakovė gavo skundą, kuriame UAB „MCB Finance“ nurodė, kad pareiškėjo reklaminis teiginys „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ neatitinka tikrovės ir dėl to klaidina vartotojus (tyrimo byla, 11., b. 1. 152-155).
Atsakovė, atlikusi tyrimą, 2009-01-22 priėmė nutarimą Nr. 2S-3 „Dėl reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra klaidinanti ir skleisdamas šią reklamą pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Už šį pažeidimą Konkurencijos taryba nutarimu paskyrė pareiškėjui 30 000 Lt baudą, taip pat įpareigojo pareiškėją per 1 dieną nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos skleidimą, o per 20 dienų paneigti klaidinantį reklaminį teiginį „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ Konkurencijos tarybos nurodytais būdais: 1) 1 kartą per nacionaliniu mastu transliuojamą televizijos kanalą nuo 19 iki 23 val. ne mažiau kaip 20 sekundžių trukmės klipe perskaityti ekrane transliuojamą juodomis raidėmis baltame fone parašytą tekstą; 2) 1 kartą per nacionaliniu mastu transliuojamą radijo stotį nuo 13 iki 19 val. ne mažiau kaip 20 sekundžių trukmės pranešimą; 3) internete svetainės www.bigbank.lt įžanginiame (pagrindiniame) puslapyje ne mažesnio kaip 1/4 A4 formato lapo plote 14 dienų iš eilės skelbti nurodytą tekstą: „Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2009 m. sausio 22 d. nutarimu konstatavo, kad 2007-2008 m. pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ -yra klaidinanti, kadangi pareiškėjas nėra greičiausiai vartojimo kreditą suteikiantis ūkio subjektas“ (I t., b. 1. 124-132).
Teismo išvados
Nagrinėjamu atveju ginčo esmė. ar pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ gali būti pripažinta kaip klaidinanti pagal LR reklamos įstatymo nuostatas.
Kaip minėta, pareiškėjas ginčija atsakovės priimtą 2009-01-22 nutarimą, kad pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra klaidinanti ir skleisdamas šią reklamą pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nesutikdamas su ginčijamu nutarimu pareiškėjas nurodė, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovė netyrė skirtingomis sklaidos priemonėmis skleidžiamos reklamos turinio, todėl neteisingai ir nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo reklamos klaidingumo, neteisingai ir nepagrįstai lygino kredito suteikimo grynaisiais pinigais ir negrynaisiais pinigais greitį. Mano, kad „vidutinis • vartotojas“ nesupranta reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ kaip bendrovės pažado išduoti pinigus greičiau nei bet kuri kita kreditus teikianti įstaiga dėl to. kad: 1) reklaminis teiginys „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra metafora, kuria bendrovė siekia atkreipti vartotojų dėmesį į banko, kaip greitai dirbančios ir savo nuolatinių klientų poreikius efektyviausiai patenkinančios institucijos, veiklą; 2) „vidutinis vartotojas“ skiria bankų teikiamas paslaugas nuo kitų institucijų teikiamų paslaugų ir nesitiki vienodo teikimo greičio bei kitų vienodų paslaugos kokybės parametrų. Be to, siekiant objektyviai palyginti pareiškėjo ir jo konkurentų paslaugų greitį, reikėjo lyginti kredito suteikimo procedūros laiką, bet ne laiką, per kurį pinigai pasiekia vartotoją, kadangi šis laiko tarpas priklauso nuo banko, kuriame vartotojas turi sąskaitą, paslaugos greičio. Pareiškėjo reklama negali paveikti vartotojų ekonominio elgesio, o teiginys „Bigbank greičiausiais kelias iki pinigų“, skirtas apibūdinti banko teikiamų paslaugų visumą, yra naudojamas kaip prekės ženklas.
Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - Reklamos įstatymas) 5 straipsnį draudžiama naudoti klaidinančią reklamą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.
Taigi, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti: 1) ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymą. 2) ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir 3) ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.
Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine ir ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kadangi pareiškėjo skleidžiama informacija skatino vartotojus kreiptis į šią bendrovę dėl vartojimo paskolų suteikimo, o tai yra pagrindinė pareiškėjo veikla, darytina išvada, kad ši informacija laikytina reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.
Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, remiantis teisingumo, išsamumo ir protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.
Pareiškėjo nuomone, reklaminis teiginys „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra metafora, todėl protingai atidus ir apdairus vartotojas turėtų ją suprasti ne kaip absoliutų įsipareigojimą visiems akimirksniu suteikti kreditus, bet kaip pasiūlymą pasinaudoti greitai, efektyviai ir lanksčiai dirbančio banko paslaugomis.
Kadangi objektyviųjų reklaminio teiginio požymių konstatavimas sietinas su „vidutinio vartotojo“ terminu, šios sąvokos turinio išaiškinimas nagrinėjamu atveju yra būtinas vertinant reklamos teisingumą. Reklamos įstatyme vartojama „vidutinio vartotojo“ sąvoka yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad vidutinis vartotojas -vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Taigi, teisinas daro išvadą, kad vidutinis vartotojas, išgirdęs ar pamatęs apie reklamos davėjo (pareiškėjo) skleidžiamą reklamą apie jo teikiamas paslaugas, jų būdą, paslaugos suteikimo greitį, turi pagrindą suprasti ir tikėti, kad reklamos davėjas (pareiškėjas) laikosi įstatymuose numatytų draudimų dėl klaidinančios reklamos neteikimo ir vartotojas turi pagrįstą pagrindą tikėti, kad skleidžiama reklama yra teisinga ir neklaidinanti, o paslaugos yra tokios, kaip teigiama ir nurodoma reklamoje.
Kaip minėta, pareiškėjas teikia greitojo vartojamojo kredito paslaugą, kurios esmę sudaro tai, kad vartotojams sudaroma galimybė pasiskolinti reikiamą pinigų sumą gaunant atsakymą dėl kredito suteikimo ir įforminant paskolos sutartį greičiau nei įprastai skolinantis iš banko Paskolos suteikimo greitis vartotojui yra viena iš savybių, kuri teikia konkurencinį pranašumą prieš bankų ir kitų rinkos dalyvių teikiamas analogiškas paslaugas. Kuo greičiau ir paprasčiau vartotojas gali gauti paskolą, tuo teikiama paslauga yra patrauklesnė. Dėl to nagrinėjamu atveju paskolos suteikimo greitis yra viena svarbiausių šios paslaugos savybių ir gali turėti esminę įtaką vartotojui apsisprendžiant, į kurią finansinę instituciją kreiptis. Pareiškėjo skleidžiamose reklamose akcentuojamas lengvumas ir paprastumas šioje bendrovėje gauti paskolą su šūkiu „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“. Išgirdęs šį teiginį, vartotojas gali tikėtis, kad dėl procedūrų paprastumo kreditą jis gaus greičiau nei kitose panašias paslaugas teikiančiose institucijose. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo šūkis „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ laikytinas perkeltinės reikšmės informacija pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl reklamos vartotojai šiam teiginiui galėjo suteikti būtent perkeltinę reikšmę. Priešingai, teismas mano. kad vidutinis vartotojas, matydamas konkrečių finansinių paslaugų reklamą, kurioje pateikiamos objektyviai patikrinamos reklamuojamų paslaugų savybės (šiuo atveju - paslaugų greitis), tai supras tiesiogiai kaip komercinę informaciją, skatinančią įsigyti finansinių paslaugų iš konkretaus paslaugų teikėjo. Minėtas pareiškėjo reklaminis teiginys skatina vartotojus kreiptis į pareiškėjo bendrovę dėl kredito suteikimo ir tikėtis jį gauti greičiau nei kitose įmonėse ar bankuose, todėl jis negali būti vertinamas kaip perkeltinės prasmės. Taigi teismas daro išvadą, kad vidutinis vartotojas, išgirdęs pareiškėjo skleidžiamą reklamą su teiginiu „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“, visiškai pagrįstai gali tikėtis, jog šioje bendrovėje kreditą jis gaus greičiau nei kitose analogiškas paslaugas teikiančiose bendrovėse.
Kadangi, vadovaujantis Reklamos įstatymu, nagrinėjamu atveju reklamoje pateikiama informacija turi būti vertinama vidutinio vartotojo požiūriu, todėl laikytina, kad negali būti atskirai lyginamos bankų ir kitų finansinių įstaigų teikiamos tokio paties pobūdžio paslaugos bei jų suteikimo greitis, kadangi vartotojo požiūriu šios paslaugos gali būti pakeičiamos viena kita ir vartotojui gali būti ne taip svarbu, ar paskolą teikia bankas, ar uždaroji akcinė bendrovė, jeigu tai yra ta pati greitojo vartojimo kredito paslauga, todėl laikytina, kad pareiškėjas veikia greitojo vartojimo kredito rinkoje. Todėl pareiškėjas, kaip reklamos davėjas, jos naudojimo metu privalėjo turėti reklamoje teigiamų teiginių teisingumo įrodymus. O kadangi jis reklamoje pavartojo objektyviai patikrinamą aukščiausiojo laipsnio būdvardį, vadinasi, privalėjo turėti įrodymų, kad jo parduodama prekė ar teikiama paslauga vienintelė ir turi reklamuojamą savybę.
Pareiškėjo argumentai, kad tyrimo metu neturėjo būti lyginamas kredito suteikimo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais greitis, kadangi kiekvienas protingas, atidus ir rūpestingas vartotojas supranta, kad išmokėti grynuosius pinigus yra greitesnė procedūra, negu juos pervesti į kliento sąskaitą banke, atmestini, nes pareiškėjas veikia vartojimo kreditų suteikimo rinkoje, kurios svarbiausias privalumas tas, kad vartotojai gali greitai ir paprastai gauti vartojimo kreditą. Be to, pareiškėjo skleistose reklamose akcentuojamas greičiausias kelias iki pinigų, o ne iki paprasto konstatavimo, kad paskola klientui yra suteikiama ir yra vykdomas pinigų pervedimas į vartotojo atsiskaitomąją sąskaitą banke. Šį teiginį sustiprina pareiškėjo skleista reklama per televiziją ir skystųjų kristalų monitorius, kuriuose taip pat buvo įvairiais būdais pabrėžiamas grynųjų pinigų išdavimas klientui. Visa tai leido vartotojams manyti, kad „Bigbank“ greičiausiai suteikia paskolą, t. y. pinigus, kadangi, kaip minėta, vartotojams gali būti nesvarbus paskolos suteikimo būdas (išdavimas grynaisiais pinigais ar pervedimas į sąskaitą), svarbiausia įgyti realią galimybę disponuoti pinigais. Būtent šiuo atžvilgiu atsakovė ir vertino paslaugos suteikimo greitumą (nuo kliento noro išreiškimo gauti paskolą iki galimybės realiai disponuoti gautais pinigais įgijimo), todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nėra greičiausiai vartojimo kreditą suteikiantis ūkio subjektas. Dėl šių priežasčių taip pat nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsakovė visiškai nevertino tyrimo metu pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pagal kurį matyti, kad po 2 min. 8 s nuo kreipimosi į pareiškėją, pareiškėjos darbuotoja nurodė daranti mokėjimo pavedimą į klientės sąskaitą. Teismas vertina, kad paslaugos suteikimo greitumas turi būti vertinamas nuo kliento noro išreiškimo gauti paskolą iki galimybės realiai disponuoti gautais pinigais įgijimo. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotos paskolos suteikimo atveju klientė išreiškė norą gauti paskolą 2008-03-18 11 val. 8 min., o pinigai į jos vartojamąją sąskaitą buvo pervesti tą pačią dieną 12 val. 4 min. Todėl darytina išvada, kad faktinis paslaugos suteikimo greitis truko 56 min. Byloje pateikti įrodymai patvirtina (tyrimo byla, 1 t., b. 1. 57, 81-82. -90-127), kad, pagal pareiškėjo pateiktus vartotojų prašymus suteikti kreditą, trumpiausias laiko tarpas nuo paraiškos pateikimo iki pareiškėjo atlikto pavedimo klientui truko 1 valandą 45 minutes, o ilgiausias - 24 valandas 17 minučių. Tyrimo metu palyginus pareiškėjo pateiktus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis su pareiškėjo duomenimis, matyti, kad pareiškėjo bendrovėje vartotojas įgijo galimybę disponuoti jam suteikta paskola gerokai vėliau. Be to. kaip matyti pagal vartotojo pateiktą vartojimo kredito sutartį ir jose įtvirtintas kredito išmokėjimo sąlygas, „Kredito davėjas perveda kredito sumą kredito gavėjui per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos“. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtino, kad jo paslauga yra teikiama greičiausiai, todėl jis pažeidė teisingumo kriterijų, nes reklamuojama teikiama kreditų išdavimo paskola nėra greičiausia palyginti su kitais rinkoje veikiančiais subjektais. Vadinasi, pareiškėjo reklaminiai teiginiai yra klaidingi, kadangi neatitinka vartotojams reklamuojama paslaugos savybė ir realiai egzistuojanti paslaugos savybė.
Vertinant reklaminių teiginių atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms svarbu yra įvertinti reklamos davėjo elgseną konkurencinėje erdvėje. Neteisingi reklamos teiginiai leidžia reklamos davėjui aktyviau skverbtis į rinką išvengiant papildomų sąnaudų, būtinų esant sąžiningam konkurencinės rinkos dalyvio elgesiui. Dėl to tokia reklamos davėjo pasirinkta elgsena rinkoje veikia ir vieną esminių laisvosios rinkos elementų - sąžiningą konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje konstatavo, kad kadangi bendrovės skleidžiama reklama skatina vartotojus kreiptis į šią bendrovę dėl kredito suteikimo sudarant įspūdį, kad kreditas jiems bus suteiktas greičiau nei kitose analogiškas paslaugas teikiančiose finansinėse institucijose, tokiu būdu yra veikiamas vartotojo ekonominis elgesys - vykti į bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, domėtis paskolos suteikimo sąlygomis ir sudaryti sutartis. Todėl laikytina, kad pareiškėjo skleidžiama reklama ne tik gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį, tačiau ir realiai jį paveikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra neteisinga, kadangi jis neteikia greičiausiai vartojimo kredito paslaugų, kaip tokį įspūdį galėjo susidaryti reklamą išgirdęs vartotojas. Dėl savo klaidinančio pobūdžio skleista reklama suklaidino ir paveikė vartotojų ekonominį elgesį, t. y. jų sprendimus ar veiksmus, susijusius su kredito paėmimu šioje bendrovėje, ir galėjo pakenkti kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti.
Dėl atsakovės skundžiamo nutarimo 3 dalyje pareiškėjui nustatyto įpareigojimo nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žinių“ priede per 20 dienų paneigti reklaminį teiginį „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ teismas mano, kad nustatytas terminas yra pakankamas, kadangi reklaminiam teiginiui paneigti pareiškėjas turi pagaminti (užsakyti) teiginį, kurio turinys ir tekstas nėra sudėtingas, todėl jam suteikiama pakankamai laiko atsakovės pareigojimui įvykdyti. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamame nutarime nurodytas paneigimo tekstas yra netinkamas, nepagrįsti. Teismas daro išvada, kad toks įpareigojimas yra teisėtas ir pagrįstas nes vartotojai turi būti informuojami, kodėl reklaminiame teiginyje nurodyta informacija yra klaidinga ir kaip konkrečiai reklamuojama paslauga neatitinka realiai teikiamos paslaugos, tai yra pripažinus, kad pareiškėjo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ yra klaidinanti ją paneigiant turi būti vartotojui nurodoma ir paaiškinama, kuo platinta reklama „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ buvo klaidinga, t. y. kad pareiškėjas nėra greičiausiai vartotojų kreditus suteikiantis ūkinis subjektas.
Pareiškėjo argumentai dėl paskirtos baudos dydžio neteisingumo ir neproporcingumo yra atmestini, kadangi, kaip nustatyta, jis klaidinančią reklamą teikė nuo 2007-09-24 iki 2008-11-27 ir, kaip nurodė atsakovė, reklama teikiama iki šiol. pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė. Kadangi pareiškėjo skleidžiama reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti, t. y. galėjo suklaidinti ir suklaidino reklamos vartotojus, paveikė jų ekonominį elgesį, todėl atsižvelgdamas į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir kitas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes, teismas mano, kad pareiškėjui skirta 30 000 Lt yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, taip pat atitinka LR reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas.
Remdamasis anksčiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-01-22 nutarimas Nr. 2S-3 „Dėl reklaminio teiginio „Bigbank greičiausias kelias iki pinigų“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1
dalies 1 punktas).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo „Bigbank AS“ skunda atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Teisėjai
Violeta Balčytienė
Henrikas Sadauskas
Arūnas Dirvonas
KT nutarimas pakeistas - pakeistas paneigimo tekstas