Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovės atstovei Elenai Navickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2009-01-29 nutarimu Nr. 2S-5 pripažino UAB „Tez Tour“ neįvykdžius 2008-06-19 d. nutarimo Nr. 2S-14 rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir 3 punkte nustatyto įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą. Už minėtų įpareigojimų nevykdymą skyrė 184 000 Lt piniginę baudą ir įpareigojo UAB „Tez Tour“ per 5 darbo dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytos baudos sumokėjimo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti patvirtinančius įrodymus (b. 1. 9-11).

Pareiškėja UAB „Tez Tour“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-01-29 nutarimą Nr. 2S-5 (b. 1. 3-7).

Pareiškėja skunde nurodė, kad visi įpareigojimai susiję su viešbučio „Sultan Beach“ kategorija šalyje. Pagal Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, viešbučio kategorija žymima pagal priimančios valstybės taisykles. Kadangi Egipte viešbučiui „Sultan Beach“ yra suteikta 4 žvaigždučių kategorija, kas yra patvirtinta viešbučio sertifikatu, nėra teisinės galimybės įvykdyti skundžiamu Konkurencijos tarybos nutarimu UAB „Tez Tour“ skirtus įpareigojimus, t. y. paskelbti informaciją, jog teiginys „Viešbučio kategorija šalyje - 4 žvaigždutės“ yra klaidinantis bei nurodyti kitą viešbučio kategoriją. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, vadovaudamasi teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principais, neturėjo įpareigoti asmenį paskelbti informaciją, kuri prieštarauja realiai faktinei padėčiai.

Pareiškėja nurodo, jog teiginio „viešbutis „Sultan Beach 3+ žvaigždutės“ kaip reklamos, teisingumas apskritai negali būti vertinamas, nes nėra tokio teiginio vertinimo teisinio pagrindo. Pabrėžia, kad Turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte kelionių organizatoriaus atžvilgiu įtvirtintas reikalavimas kelionių prospektuose, kataloguose ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje suteikti neklaidinančią informaciją apie apgyvendinimo klasę pagal atitinkamas priimančios valstybės taisykles. Nagrinėjamu atveju kelionę aprašanti medžiaga yra katalogas ir kelionių organizatoriaus internetinis puslapis. Priimančioji valstybė, kurioje yra viešbutis „Sultan Beach“ - Egiptas. Pareiškėjos teigimu, ją saisto pareiga kataloge ir internetiniame puslapyje nurodyti viešbučio „Sultan Beach“ kategoriją nustatytą Egipte, kas ir buvo atlikta įtvirtinant, jog viešbučio kategorija šalyje yra 4*.

Pareiškėjos teigimu, Konkurencijos tarybos tyrimas dėl įpareigojimų nevykdymo nebuvo pradėtas laiku, t. y. nedelsiant po įpareigojimų nevykdymo, todėl už įpareigojimų nevykdymą skirta bauda yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėja remdamasi teisės normų bei administracinių teismų praktikos analize, daro išvadą, kad už Reklamos įstatymo pažeidimus atsakomybė paprastai taikoma reklamos davėjams. Pažymėjo, kad nesant visų administracinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, t. y. kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovė nepagrįstai skyrė piniginę baudą. Pareiškėja pažymėjo, kad kiekviena sankcija turi būti adekvati padarytam pažeidimui, proporcinga jo dydžiui, pavojingumui. Mano, kad paskirtos baudos dydis neatitinka proporcingumo principo reikalavimo, todėl turėtų būti mažinama.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nei Reklamos, nei Konkurencijos įstatymų nuostatos nenustato, per kiek laiko Konkurencijos taryba turėtų pradėti tyrimą dėl įpareigojimų nevykdymo. Pažymėjo, kad pareiškėja sąmoningai nevykdydama Konkurencijos tarybos skirtų įpareigojimų neturėtų tikėtis, kad už Reklamos įstatymo priežiūrą atsakinga institucija nesiims priemonių, kad būtų įvykdytas jos sprendimas ir apsaugotas viešasis interesas.

Nesutinka su pareiškėjos abejonėmis, kad Konkurencijos tarybos bauda, skirta už įpareigojimų nevykdymą ir pažeidimo tęsimą yra neproporcingai didelė.

Pažymėjo, kad pareiškėja Konkurencijos tarybos buvo ne kartą bausta (šiuo metu dėl bendrovės veiklos Konkurencijos taryboje taip pat yra vykdomi tyrimai), tačiau nepaisant to, bendrovė piktybiškai tęsia įstatymams prieštaraujančią veiklą, nevykdo Konkurencijos tarybos nutarimu nustatytų įpareigojimų ir, kaip nurodė 2008-12-04 rašte Konkurencijos tarybai ir atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nemato pagrindo jų vykdyti. Pažymėjo, kad per visą nutarimo nevykdymo laikotarpį, pareiškėja buvo raginama įvykdyti įpareigojimus, tačiau, net ir žinodama gresiančią atsakomybę ir sankcijų dydį, jų nevykdė.

Atsakovės manymu, paskirtoji bauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą ir galimai padarytą žalą įstatymo saugomiems asmenų interesams. Atkreipia dėmesį, kad nustatydama baudos dydį, Konkurencijos taryba atsižvelgė į klaidinančios reklamos skleidimo tęsimą ir Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą nevykdymą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjai neskyrė baudos, kurią Konkurencijos taryba galėtų skirti vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi. Mano, kad nustačius mažesnio dydžio baudą nebūtų pasiekti sankcijų paskyrimo tikslai, nes skirtos baudos tikslas yra atgrasinti ūkio subjektą nuo panašių negatyvių veiksmų ateityje bei, svarbiausia, priversti nutraukti klaidinančios reklamos skleidimą bei įvykdyti kitus Konkurencijos tarybos įpareigojimus.

Atkreipia dėmesį, kad Reklamos įstatymas nenumato galimybės skirti mažesnę baudą nei yra numatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnyje. Pažymėjo, kad skiriant baudą buvo atsižvelgta, kaip numato Reklamos įstatymo nuostatos, į pareiškėjos bendrąsias pajamas, kurios 2007 m. siekė daugiau nei 132 mln. Lt. Nurodė, kad paskirtoji bauda sudaro tik 0,14 proc. bendrovės bendrųjų metinių pajamų (b. 1. 27-29).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2008-02-21 nutarimu Nr. 1S-23 pradėjo tyrimą dėl viešbučio „Sultan Beach“ reklamos atitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams (Tyrimo byla, b. L 32-33).

Konkurencijos taryba 2008-06-19 nutarimu Nr. 2S-14 pripažino bendrovės reklaminiuose kataloguose bei internetiniame puslapyje skelbtus teiginius apie viešbučio „Sultan Beach“ kategoriją klaidinančia reklama ir įpareigojo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, paneigti naudotą klaidinančią reklamą bei apie nustatytų įpareigojimų įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą (Tyrimo byla, b. 1. 60-63).

Konkurencijos tarnyba 2008-11-20 nutarimu Nr. 1S-165 pradėjo tyrimą dėl Konkurencijos tarnybos nustatytų įpareigojimų nevykdymo (Konkurencijos tarnybos byla Nr. 5.1-11, b. 1. 10-11). Tyrimo metu nustatė, kad 2008 m. lapkričio 6 d., 18 d., 20 d., 26 d., 2008 m. gruodžio 18 d. interneto svetainėje www.travelman.lt UAB „Tez Tour“ toliau skelbė Konkurencijos tarybos 2008-06-19 nutarimu Nr.2S-14 klaidinančia pripažintą reklamą, kurios skleidimą bendrovė buvo įpareigota nutraukti. Taip pat nustatė, kad bendrovė nepateikė įrodymų, rodančių įvykdžius nutarimu nustatytą įpareigojimą paneigti naudotą klaidinančią reklamą (Konkurencijos tarnybos byla Nr. 5.1-11, b. 1. 12-13, 18-19).

Atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Tez Tour“ neįvykdė 2008-06-19 nutarimu Nr. 2S-14 nustatytų įpareigojimų (Konkurencijos tarnybos byla Nr. 5.1-11, b. 1. 21-23).

Konkurencijos taryba 2009-01-29 nutarimu Nr. 2S-5 pripažino UAB „Tez Tour“ neįvykdžius 2008-06-19 nutarimo Nr. 2S-14 rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir 3 punkte nustatyto įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą, už minėtų įpareigojimų nevykdymą skyrė 184 000 Lt piniginę baudą ir įpareigojo UAB „Tez Tour“ per 5 darbo dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nustatytos baudos sumokėjimo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti patvirtinančius įrodymus (b. 1. 9-11).

Ginčas byloje kilęs dėl Konkurencijos taryba 2009-01-29 nutarimo Nr. 2S-5 pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Konkurencijos taryba turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas, o vadovaujantis to paties straipsnio 5 punktu, turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus, kurių reklama pripažinta klaidinančia, ją paneigti. Konkurencijos taryba 2008-06-19 nutarimu Nr. 2S-14 įpareigojo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, paneigti naudotą klaidinančią reklamą bei apie nustatytų įpareigojimų įvykdymą informuoti Konkurencijos tarybą. Konkurencijos tarybos 2008-06-19 nutarimo Nr. 2S-14 teisėtumas nėra paneigtas. Todėl privalomas vykdyti. Byloje esantys tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „Tez Tour“ neįvykdė Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.2S-14 nustatytų įpareigojimų. Todėl remiantis Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Konkurencijos taryba tirdama pažeidimą, kai nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai pagrįstai 2009-01-29 nutarimu pripažino pareiškėją neįvykdžius Konkurencijos tarybos įpareigojimų bei paskyrė jai piniginę baudą.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą nevykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama vieno tūkstančio litų už kiekvieną nevykdymo dieną bauda.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, už Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti klaidinančia pripažintos reklamos naudojimą bei užsakant poilsį viešbutyje „Sultan Beach“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą viešbučio kategoriją, gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniai metais.

Todėl, vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, už Konkurencijos tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą nevykdymą UAB „Tez Tour“ atsakovė skyrė 184 000 litų piniginę baudą. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad per visą nutarimo nevykdymo laikotarpį, pareiškėja buvo raginama įvykdyti įpareigojimus, tačiau, net ir žinodama gresiančią atsakomybę ir sankcijų dydį, jų nevykdė, atsižvelgiant pareiškėjos bendrąsias pajamas už 2007 m. (daugiau nei 132 mln. Lt) paskirta bauda nėra per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad Konkurencijos tarnybos 2009-01-29 nutarimas Nr. 2S-5 yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir nuobauda paskirta remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl pagrindo panaikinti nutarimą nėra.

Tenkinti pareiškėjos UAB „Tez Tour“ skundą, remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

UAB „Tez Tour“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Alvydas Barkauskas

Ina Kirkutienė

Nijolė Šidagienė