Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Edmundui Rusinui,

atsakovo atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

 Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 2S-5 „Dėl UAB „Tez Tour“ Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nustatytų įpareigojimų nevykdymo“ (toliau – ir Nutarimas I) pripažino uždarąją akcinę bendrovę „Tez Tour“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas, apeliantas) neįvykdžius Tarybos 2008 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 2S-14 „Dėl viešbučio „Sultan Beach“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas II) rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir 3 punkte nustatyto įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą. Nutarimu I už minėtų įpareigojimų nevykdymą Bendrovei buvo paskirta 184 000 Lt bauda.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą I panaikinti. 

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad visi įpareigojimai susiję su viešbučio „Sultan Beach“ (toliau – ir Viešbutis) kategorija šalyje. Rėmėsi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Egipte Viešbučiui suteikta 4 žvaigždučių kategorija, ką patvirtina Viešbučio sertifikatas, nėra teisinės galimybės įvykdyti Nutarimu II pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, t. y. paskelbti informaciją, kad teiginys „Viešbučio kategorija šalyje – 4 žvaigždutės“ yra klaidinantis bei nurodyti kitą Viešbučio kategoriją. Laikėsi pozicijos, jog atsakovas, vadovaudamasis teisėtų lūkesčių ir gero administravimo principais, neturėjo įpareigoti Bendrovės paskelbti informaciją, kuri prieštarauja faktinei padėčiai. Nurodė, kad pirmiau minėto teiginio, kaip reklamos, teisingumas apskritai negali būti vertinamas, nes nėra tokio teiginio vertinimo teisinio pagrindo. Teigė, jog Bendrovę saisto pareiga kataloge ir internetiniame puslapyje nurodyti Viešbučio kategoriją, nustatytą Egipte, kas ir buvo padaryta.

Pažymėjo, kad Tarybos tyrimas dėl įpareigojimų nevykdymo nebuvo pradėtas laiku, t. y. nedelsiant po įpareigojimų nevykdymo nustatymo fakto, todėl už įpareigojimų nevykdymą skirta bauda yra neteisėta ir nepagrįsta. Laikėsi pozicijos, jog už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus atsakomybė paprastai taikoma reklamos davėjams. Pažymėjo, kad, nesant visų administracinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, t. y. kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovas nepagrįstai skyrė baudą. Akcentavo, jog Bendrovei paskirtos baudos dydis neatitinka proporcingumo principo reikalavimo.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog nei Reklamos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos nenustato, per kiek laiko Taryba turėtų pradėti tyrimą dėl įpareigojimų nevykdymo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, sąmoningai nevykdydamas Tarybos paskirtų įpareigojimų, neturėtų tikėtis, kad už Reklamos įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atsakinga institucija nesiims priemonių, idant būtų įvykdytas jos sprendimas ir apsaugotas viešasis interesas.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jam paskirta bauda yra neproporcingai didelė. Atkreipė dėmesį į tai, jog Taryba Bendrovę ne kartą baudė (šiuo metu dėl Bendrovės veiklos Taryba taip pat atlieka tyrimus), tačiau, nepaisydama to, Bendrovė piktybiškai tęsia įstatymams prieštaraujančią veiklą, nevykdo Tarybos Nutarimu II nustatytų įpareigojimų. Pažymėjo, kad per visą Nutarimo II nevykdymo laikotarpį pareiškėjas buvo raginamas įvykdyti įpareigojimus, tačiau, net ir žinodamas gresiančią atsakomybę ir sankcijų dydį, jų nevykdė.

Vertino, jog Bendrovei paskirtoji bauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą ir galimai padarytą žalą įstatymo saugomiems asmenų interesams. Atkreipė dėmesį į tai, kad, parinkdama baudos dydį, Taryba atsižvelgė į klaidinančios reklamos skleidimo tąsą ir Tarybos įpareigojimo paneigti klaidinančią reklamą nevykdymą, ir, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjui neskyrė baudos, kurią Taryba galėtų skirti pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalį.

Pažymėjo, kad Reklamos įstatymas nenumato galimybės skirti mažesnę baudą, nei yra numatyta Reklamos įstatymo 22 straipsnyje. Akcentavo, jog, skiriant baudą pareiškėjui, buvo atsižvelgta į jo bendrąsias pajamas, kurios 2007 m. siekė daugiau nei 132 mln. Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovei paskirtoji bauda sudaro tik 0,14 proc. jos bendrųjų metinių pajamų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Reklamos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktais ir pažymėjo, kad Nutarimo II teisėtumas nebuvo paneigtas, todėl jis turi būti vykdomas. Padarė išvadą, jog byloje esantys Tarybos atlikto tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad Bendrovė neįvykdė Nutarimu II jai nustatytų įpareigojimų, todėl, remiantis Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Taryba, tirdama pažeidimą, kai nevykdomos jos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai, pagrįstai Nutarimu I pripažino pareiškėją neįvykdžius nustatytų įpareigojimų bei paskyrė jam piniginę baudą.

Nukreipė į Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalį ir pažymėjo, jog už Tarybos įpareigojimo nevykdymą gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 proc. vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniai metais. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog per visą Nutarimo II nevykdymo laikotarpį pareiškėjas buvo raginamas įvykdyti įpareigojimus, tačiau, net ir žinodamas apie gresiančią atsakomybę ir sankcijų dydį, jų nevykdė, todėl, atsižvelgus į Bendrovės bendrąsias pajamas, gautas 2007 m. (daugiau nei 132 mln. Lt), jai paskirta bauda nėra per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Nutarimas I yra teisėtas ir pagrįstas, Bendrovės pažeidimas buvo išnagrinėtas ir nuobauda Bendrovei paskirta remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl pagrindo panaikinti Nutarimą I nėra.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teigia, kad Taryba sąmoningai vilkino pradėti pažeidimo tyrimą, idant pareiškejui galėtų paskirti didesnę baudą.

2. Atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog, iki pradedant tyrimą dėl pažeidimo, į pareiškėją nebuvo kreiptasi, idant būtų išsiaiškinta, kodėl jis nevykdo Nutarimo II, ir paraginta jį Nutarimą II įvykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė ne kartą buvo raginama įvykdyti Nutarimą II.

3. Akcentuoja, jog Nutarimas II nebuvo vykdomas dėl to, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą.

4. Mano, kad Bendrovei paskirta bauda yra pernelyg didelė dar ir dėl to, jog į Viešbutį buvo parduota tik keletas kelionių paketų, todėl esminė žala vartotojams nebuvo padaryta.

5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nepažeidė informacijos vartotojo teisių į teisingą, išsamią ir visapusišką informaciją apie Viešbutį, t. y. į tai, jog jis nepadarė neteisėtų veiksmų ir nagrinėjamu atveju nėra jo kaltės.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo taikyti proporcingumo principą ir Reklamos įstatymo 22 straipsnio 9 dalį.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas delsė pradėti pažeidimo tyrimą. Remiasi Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, jog Bendrovė nepateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria būtų laikinai sustabdytas Nutarimo II vykdymas, todėl ji privalėjo jį vykdyti. Akcentuoja, jog kreipimasis į teismą nesustabdo pareigos vykdyti Tarybos įpareigojimus. Pažymi, kad pareiškėjas Nutarimo II nevykdė netgi Tarybai pradėjus tyrimą dėl pažeidimo. Neigia, jog Bendrovė nebuvo raginama įvykdyti Nutarimą II. Mano, kad, skirdama baudą, vadovavosi proporcingumo principu. Nurodo, kad Bendrovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl proporcingumo principo ir Reklamos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies taikymo, yra nepagrįstas.

Kiti atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis ginčas kilo dėl Nutarimo I teisėtumo ir pagrįstumo, todėl argumentai, pateikiami dėl Nutarimo II teisėtumo ir pagrįstumo, nebus nagrinėjami, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nutarimu II (Tarybos tyrimo byla Nr. 08/08/1/5/07/11/012, b. l. 60-63) Bendrovė buvo įpareigota per 2 darbo dienas nuo Nutarimo II rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti jo 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą internete, taip pat sutartyje dėl poilsio Viešbutyje užsakymo atskiru punktu nurodyti teisingą Viešbučio kategoriją (2 p.) ir paneigti naudotą klaidinančią reklamą, 10 dienų iš eilės skelbiant pagrindiniame interneto tinklalapio www.travelman.lt puslapyje paneigimą „Paneigimas. UAB „Tez Tour“, reklamuodama poilsį viešbutyje „Sultan Beach“ Hurgados kurorte Egipte, reklamoje nurodė neteisingą viešbučio „Sultan Beach“ kategoriją. Nurodytais veiksmais UAB „Tez Tour“ klaidino vartotojus ir skatino rinktis poilsį nurodytame viešbutyje“ (3 p.). Taryba, atlikusi tyrimą, nustatė, jog pirmiau minėtų įpareigojimų Bendrovė neįvykdė, dėl ko jai Nutarimu I (b. l. 9-11) buvo paskirta 184 000 Lt bauda. Nors Bendrovė prašo panaikinti Nutarimą I, iš esmės ji nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu, nes tos aplinkybės, kad Nutarimo II 2 ir 3 punktuose nustatytų įpareigojimų ji neįvykdė, ji neneigia.

Apeliantas akcentuoja, kad Nutarime II suformuluotų įpareigojimų nevykdė, nes, jo manymu, minėtas nutarimas yra neteisėtas, dėl ko jis kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, skundo padavimas nesustabdo Tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas apskritai nepriėmė Bendrovės skundo, nes jis buvo paduotas praleidus Nutarimo II apskundimo terminą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-5055-208/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁴⁴²-127/2009). Be to, atitinkami Nutarimo II įpareigojimai nebuvo pradėti vykdyti ir Tarybai pradėjus atitinkamą tyrimą (Tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1S-165; Tarybos tyrimo byla Nr. 5.1-11, b. l. 10-11), ką iliustruoja Tarybos 2008 m. lapkričio 26 d. aktas su priedu (Tarybos tyrimo byla Nr. 5.1-11, b. l. 12-14), 2008 m. gruodžio 18 d. aktas su priedu (Tarybos tyrimo byla Nr. 5.1-11, b. l. 18-20) bei kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai. Byloje nustatyta, jog Bendrovė Nutarimo II rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktų iš viso nevykdė 184 dienas, todėl jai, remiantis Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta 184 000 Lt bauda.

Apeliantas nurodo, kad Tarnyba tyčia vilkino pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo, idant galėtų jam paskirti didesnę baudą. Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pažeidimus tiria ir nagrinėja Taryba ir kad pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką bei Tarybos nutarimų vykdymo ir apskundimo tvarką nustato Konkurencijos įstatymas. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis įtvirtina Tarybos teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. Minėtas įstatymas nedetalizuoja, per kiek laiko nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo toks tyrimas turi būti pradedamas, tik nustato, kad jis turi būti baigtas ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo tyrimo pradžios, tačiau šis terminas Tarybos motyvuotu nutarimu gali būti pratęsiamas kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (25 str. 6 d.). Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, jog toks teisinis reguliavimas neturi būti vertinamas kaip leidžiantis Tarybai pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo nesilaikant protingo termino. Nagrinėjamu atveju Bendrovė Nutarimu II jai nustatytus įpareigojimus turėjo įvykdyti iki 2008 m. liepos 15 d. įskaitytinai (Nutarimas II buvo priimtas 2008 m. birželio 19 d., jo rezoliucinė dalis oficialiojo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbta 2008 m. liepos 11 d. (Informaciniai pranešimai, 2008, Nr. 51-731)), o tyrimas buvo pradėtas 2008 m. lapkričio 20 d., taigi praėjus kiek daugiau nei 4 mėnesiams nuo Bendrovei nustatyto termino įvykdyti atitinkamus Nutarimo II įpareigojimus pasibaigimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aktyvių veiksmų tyrimui dėl galimo pažeidimo pradėti Taryba ėmėsi 2008 m. lapkričio 6 d. (Tarybos 2008 m. lapkričio 6 d. aktas su priedu, 2008 m. lapkričio 18 d. aktas su priedu, 2008 m. lapkričio 20 d. aktas su priedu (Tarybos tyrimo byla Nr. 5.1-11, b. l. 1-9)). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo pareigai įvykdyti Nutarimo II rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktuose suformuluotus įpareigojimus ta aplinkybė, kada buvo pradėtas galimo pažeidimo tyrimas, neturi jokios įtakos, t. y. Tarybos tyrimo dėl galimo pažeidimo pradėjimas nei keičia, nei panaikina šią pareigą, be to, pareiškėjas, nevykdydamas jam Tarybos nustatytų įpareigojimų, turėjo ir galėjo suprasti, jog jam už tai gresia įstatymuose nustatyta teisinė atsakomybė ir jog jos konkreti apimtis priklausys nuo to, kaip ilgai jis tęs pradėtą pažeidimą.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Tarybos laikino draudimo skleisti reklamą nevykdymą arba įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama vieno tūkstančio litų už kiekvieną nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną bauda. Kaip jau buvo minėta, Bendrovė atitinkamų Nutarimo II įpareigojimų nevykdė 184 dienas, taigi Taryba jai paskyrė 184 000 Lt, t. y. tokio dydžio, koks numatytas Reklamos įstatyme, baudą. Šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalis numato galimybę skundą dėl Tarybos nutarimo nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė šį įstatymą, būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šią nuostatą taikyti jo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Bendrovė nagrinėjamu atveju buvo nubausta tik už Reklamos įstatymo pažeidimą. Pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, už Tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais, tačiau Taryba, skirdama Bendrovei baudą, įvertino jos dydžio pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį adekvatumą padarytam pažeidimui ir nusprendė, kad jis yra pakankamas: ji laikėsi pozicijos, kad griežčiau bausti Bendrovę bei jos atžvilgiu taikyti ir Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 4 dalį nėra tikslinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių (Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.) nėra: pažeidimas buvo vykdomas ilgą laiką ir nebuvo nutrauktas netgi pradėjus tyrimą dėl jo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2009 m. sausio 15 d. buvo parduota 10 kelionės paketų į Viešbutį (b. l. 43). Taigi Bendrovės skleidžiama klaidinanti reklama turėjo įtakos vartotojams. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog Bendrovei paskirta bauda yra neproporcinga ir neteisinga ir jog pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu turėjo taikyti Reklamos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatą.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis