Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Henriko Sadausko, ir Ernesto Spruogio. sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Oskarui Silevičiui. atsakovės atstovei Jolantai Ivanauskienei, trečio suinteresuoto asmens atstovei adv. Rasai Zaščiurinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lex ano“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo, ir

pareiškėja UAB „Lex ano“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-02-26 nutarimą Nr. 1S-28 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti;

Pareiškėja skunde (b. 1. 3-4) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad pagal pareiškėjos pareiškime atsakovei nurodytas aplinkybes, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline“ atsisakymas tiekti produktus yra nepagrįstas ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kadangi riboja konkurenciją, nepagrįstai varžo pareiškėjos galimybes veikti rinkoje ir pažeidžia vartotojų interesus. Trečiojo suinteresuotojo asmens prekės privalo būti atviros visiems potencialiems pirkėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, laiko rinkoje, platinimo apimčių ir, remiantis nediskriminavimo principu, trečiasis suinteresuotasis asmuo privalo parduoti prekes bendrai nustatyta tvarka ir netaikyti pirkimo ribojimo. Pareiškėja ketina įsigyti iš trečiojo suinteresuotojo asmens, kaip vienintelio tiekėjo, vaistinius preparatus, kurie farmakoterapinėse grupėse pagal savo savybes ir gydomąjį poveikį negali būti pakeisti jokiais kitais Lietuvoje registruotais vaistiniais preparatais. Nurodė, kad skundžiamame nutarime minimi įrodymai dėl prisijungimo kodų tiekimo kodai atsakovei nebuvo pateikti, kadangi trečiasis suinteresuotasis asmuo atsisakė tiekti bet kokius produktus. Mano, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo pažeidžia LR farmacijos įstatymo 15 str. 7 p., kadangi neparduoda pareiškėjai vaistinių preparatų tiesiogiai, kuri yra priversta pirkti vaistinius preparatus iš kitų didmeninių platintojų, kurie taiko savo antkainių sistemą. Tokiu būdu pareiškėja tampa nepajėgi konkuruoti su kitomis įmonėmis, kurios perka vaistinius preparatus mažesnėmis kainomis. Siekdama konkuruoti rinkoje, pareiškėja priversta užsiimti vaistinių preparatų lygiagrečiu importu, o vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimas užtrunka 9-12 mėnesių, todėl per tokį ilgą laiko tarpą gali pasikeisti klientų poreikiai, vaistinių preparatų kainos, reikalingi kiekiai ir kitos sąlygos. Be to, už paraiškos registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava, lygiagrečiai importuojant vaistinius preparatus atsiranda logistikos ir prekių draudimo kaštai. Dėl šių priežasčių pareiškėjos prekės tampa mažiau konkurencingos nei kitų didmeninę vaistinių preparatų prekybą vykdančių įmonių. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad bet kuriai įmonei, ar ji būtų dominuojanti, ar ne, turi būti suteikta teisė pasirinkti prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe, kadangi ši nuostata turi būti taikoma atsižvelgiant į teisės pasirinkti prekybos partnerius ir konkurencijos laisvės pusiausvyrą, t. y. gali būti atsisakyta tiekti produktus tik esant objektyvioms priežastims, pavyzdžiui, kilus abejonėms dėl finansinio pajėgumo ar kt. Tokiu būdu atsakovė nesiėmė priemonių nustatyti dominuojančios trečiojo suinteresuotojo asmens padėties rinkoje, o trečiasis suinteresuotasis asmuo duomenų apie tiekiamą produkciją nepateikė.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su skundu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. 1. 27 - 30) ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pagal pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pateiktą informaciją pagrindo tyrimui pradėti nebuvo, kadangi pareiškėja, teigdama, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo užima dominuojančią padėtį farmacijos rinkoje, savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo atsisakė tiekti produktus, kadangi iš pateiktos susijusios medžiagos matyti, kad pareiškėja pirmą kartą kreipėsi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį dėl produktų pirkimo 2007-05-30, jo atsisakymą tiekti produktus gavo tiktai 2007-11-14, t. y. beveik po pusės metų, tačiau pateiktoje pareiškėjos medžiagoje nebuvo duomenų, kad būtų rodyta iniciatyva ar kreiptasi į kitus trečiojo suinteresuotojo asmens vaistinių preparatų platintojus dėl produktų tiekimo. Pareiškėjos teiginiai, kad iki pareiškimo padavimo buvo vykdomas susirašinėjimas ir buvo duoti kodai, kurie turėjo būti aktyvuoti kitą dieną po kodų suteikimo, tačiau be jokių priežasčių kitą dieną buvo pranešta, kad tiekimas nebus leidžiamas, nepagrįsti faktiniais įrodymais ar dokumentais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų įtarti, kad trečiojo suinteresuotojo asmens preparatai negali būti pakeičiami kitais preparatais arba kad minėtų preparatų negalima įsigyti iš kitų subjektų. Priešingai, pareiškėja pageidaujamus vaistus gali pirkti ne tiesiogiai iš trečiojo suinteresuotojo asmens, o iš kitų didmeninių platintojų, o taip pat gali importuoti iš kitų valstybių. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad neparduodant vaistinių preparatų, trečiasis suinteresuotasis asmuo prekiauja rinkoje vaistiniais preparatais su didesniais antkainiais, tuo būdu kenčia vartotojas, kuris už vaistus moka brangiau, kadangi minėti pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, be to. aktyvi kainų konkurencija paprastai yra naudinga vartotojams Nurodė, kad pareiškėja skunde netinkamai suformuluotą reikalavimą grąžinti bylą atsakovei papildomam tyrimui atlikti, kadangi atsakovės Tyrimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens atsisakymo tiekti pareiškėjai apskritai nebuvo pradėtas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ su skundu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. 1. 19-23) ir teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė paaiškino, kad pareiškėja nei vieno iš skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindų egzistavimo nenuginčijo ir skunde iš esmės neginčija paties skundžiamo nutarimo, o tik pakartojo pareiškime atsakovei dėl tyrimo pradėjimo išdėstytus argumentus, kurie buvo išsamiai išnagrinėti bei paneigti skundžiamame nutarime. Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, kodėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas, t. y. kokį konkretų teisės aktą pažeidė atsakovė, spręsdama dėl tyrimo pradėjimo ir priimdama sutarimą, kokių veiksmų, reikalingų nuspręsti, ar reikia pradėti tyrimą, atsakovė nepagrįstai neatliko, nepagrindę, kaip skundžiamas nutarimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Mano, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamu nutarimu atsisakė pradėti tyrimą, kadangi pareiškėja nepagrindę savo reikalavimų ir nepateikė įrodymų dėl trečiojo suinteresuoto asmens tariamo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, nors Konkurencijos taryba ne kartą papildomai prašė pateikti tokius duomenis. Mano, kad pareiškėja nepagrįstai ir klaidingai interpretuoja nurodytą Komunikato 75 paragrafo nuostatą nurodydama, kad įmonių laisvė pasirinkti savo prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe turi būti taikoma atsižvelgiant į teisės pasirinkti prekybos partnerius ir konkurencijos laisvės pusiausvyrą. Pagal Europos Komisijos Komunikatą net ir nesant objektyvių priežasčių, dominuojantis ūkio subjektas, atsisakęs tiekti, nebus laikoma piktnaudžiaujančiu, jei toks atsisakymas iš esmės neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje ir nedaro neigiamos įtakos vartotojams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Lex ano“ 2008-05-09 kreipėsi į atsakovę Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, prašydama atlikti tyrimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atsisakymo tiekti produktus pareiškėjai ir taikyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas. Pareiškime nurodė, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo privalo parduoti prekes bendrai nustatyta tvarka ir netaikyti pirkimo ribojimo, kadangi atsisakydamas tiekti produktus, jis naudojasi užimama dominuojančia padėtimi ir tokiu būdu riboja konkurenciją, taip pažeisdamas LR konkurencijos įstatymą (Tyrimo byla. b. 1. 1).

Atsakovė 2008-06-05 raštu Nr. (2.16-1 1)6V-712, 2008-07-23 raštu Nr. (2.16-11)6V-974 bei 2009-01-21 raštu Nr. (2.16-11) kreipėsi į pareiškėją informuodama, kad jos pateikta informacija yra nepakankama tyrimui pradėti, todėl prašė pateikti papildomą trūkstamą informaciją (Tyrimo byla. b. 1. 12, 16, 31).

Atsakovė 2009-02-26 priėmė nutarimą Nr. 1S-28 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“, kuriame, vadovaudamasi LR konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 d. 4, 5 p., savo atisakymą motyvavo tuo, kad : 1) pareiškėja per atsakovės nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 2) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (b. 1.5-8)

Administracinis ginčas kilęs dėl atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-02-26 nutarimo Nr. 1S-28, kuriuo atsakovė atsisakė pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo, pagal pareiškėjos kreipimąsi dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline“ LR konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėja 2008-05-10 kreipėsi į atsakovę pareiškime nurodydama, kad pareiškėjai UAB „Lex ano“ pareiškus pageidavimą pirkti trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline Liertuva“ platinamus produktus, 2007-11-14 elektroniniu paštu gavo Farmacinės veiklos ir klientų aptarnavimo vadovo Valdo Žibučio laišką, kuriuo pranešta, kad nuspręsta netiekti trečiojo suinteresuotojo asmens platinamų produktų; po to pareiškėja pakartotinai kreiptasi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį dėl galimybės įsigyti jo platinamų produktų, ir 2008-02-26 trečiasis suinteresuotasis asmuo rašte Nr. 1-1992 nurodė, kad nusprendė pareiškėjai produktų netiekti. Pareiškėja mano, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsisakydamas tiekti produktus pareiškėjai, užimdamas dominuojančią padėtį rinkoje, t. y. būdamas vieninteliu minėtų produktų tiekėju į Lietuvą, riboja pareiškėjos galimybę veikti rinkoje ir tuo pačiu riboja konkurenciją, tokiais savo veiksmais pažeisdamas LR konkurencijos įstatymo 9 straipsnį (Tyrimo byla, b. 1. 1).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašyme nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių skundžiamus trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmus, 2008-06-05 raštu Nr. (2.16-11)6V-712 atsakovė jos paprašė pateikti įrodymus ir kitas žinomas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos trečiojo suinteresuotojo asmens atliekamų veiksmų vertinimui. Tuo tarpu pareiškėja 2008-06-26 pateikė kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą, kuriuos ketino įsigyti iš trečiojo suinteresuotojo asmens, teigdama, kad kreipėsi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį nenurodydama konkrečių vaistinių preparatų, kuriuos norėtų pirkti, kadangi minėtoje įmonėje nustatyta tokia tvarka (Tyrimo byla, b. 1. 9 - 12).

LR konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.

Kadangi Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis pagal savo turinį ir tikslą iš esmės atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau - EB sutartis, Sutartis) 82 straipsnį, taip pat draudžianti   piktnaudžiavimą   dominuojančią   padėtimi,   aiškinant   ir   taikant   Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, būtina vadovautis ir Europos Komisijos bei Europos Bendrijos teismų praktika taikant H B sutarties 82 straipsnį.

Europos Komisija 2009-02-09 Komisijos komunikate „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“ nurodė, kad bet kuriai įmonei ar ji būtų dominuojanti ar ne, turi būti suteikta teisė pasirinkti prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe. Todėl įsikišimas konkurencijos teisės pagrindu turi būti atidžiai apsvarstomas tais atvejais, kai dėl 82 straipsnio taikymo dominuojanti įmonė būtų įpareigota tiekti. Toks įpareigojimas, net jei teisingai atlyginamas, gali sumažinti įmonių motyvaciją investuoti ir diegti naujoves, ir taip galbūt pakenkti vartotojams.

Remiantis Komunikato 81 straipsniu, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nesant objektyvaus pateisinimo, gali būti pripažįstamas, kai egzistuoja visos toliau nurodytos aplinkybės, t. y.: 1) atsisakymas susijęs su produktais, kurie yra objektyviai būtini, kad būtų galima veiksmingai konkuruoti vartotojų rinkoje; 2) dėl atsisakymo vartotojų rinkoje greičiausiai neliks veiksmingos konkurencijos ir 3) dėl atsisakymo greičiausiai bus pakenkta vartotojams.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančios aplinkybės, prie pareiškimo pridedant tai patvirtinančius dokumentus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Remiantis Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25 punktu, greta kitų reikalavimų pareiškimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo pateikti, būtina nurodyti pareiškėjui žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Tokiu būdu darytina išvada, kad minėtos teisės normos nustato pareigą pareiškėjai tinkamai pagrįsti savo reikalavimus pradėti tyrimą ir pateikti įtariamo ūkio subjekto atliekamų veiksmų, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, įrodymus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja pirmą kartą dėl produktų pirkimo į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį kreipėsi 2007-05-30, trečiojo suinteresuotojo asmens atsisakymą tiekti produktus gavo 2007-11-14. Pareiškėjos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad ji būtų ieškojusi kitų galimybių ir būtų kreipusis į kitus trečiojo suinteresuotojo asmens vaistinius preparatų platintojus dėl produktų tiekimo, nors nurodo, kad tokių platintojų yra. Pareiškėjos teiginiai, kad iki skundo padavimo buvo vykdomas susirašinėjimas ir buvo duoti kodai, kurie turėjo būti aktyvuojarni kitą dieną po kodų suteikimo, tačiau be jokių priežasčių kitą dieną buvo pranešta, kad tiekimas nebus leidžiamas, nepagrįsti faktiniais įrodymais ar dokumentais.

Sprendžiant, ar trečiajam suinteresuotajam asmeniui atsisakius tiekti pareiškėjai jos platinamus vaistinius preparatus, t. y. dominuojančio subjekto atsisakymas tiekti prekes ar paslaugas laikytinas piktnaudžiavimu, turi būti vertinamas tokio atsisakymo poveikis, t. y., ar toks atsisakymas iš esmės apriboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje bei šio ribojimo įtaka vartotojų interesams. Tokiu būdu tik išimtiniais atvejais, kai prekės ar paslaugos yra būtinai reikalingos, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti veiklą rinkoje, o atsisakymas jas tiekti visiškai eliminuotų tokio subjekto galimybes konkuruoti rinkoje, dominuojančio ūkio subjekto atsisakymas tiekti tokias prekes ar paslaugas, be objektyvaus pateisinimo, pripažintinas piktnaudžiavimu.

Kaip minėta, pareiškėja su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu susirašinėjo nuo 2007-05-30 iki 2008-02-26. t. y. apie metus laiko. Per tą laikotarpį pareiškėja veikė ir nenustojo veikti rinkoje, ir, kaip patvirtina faktinės bylos aplinkybės, pareiškėja tiekia vartotojams vaistinius preparatus analogiškus platinamiems trečiojo suinteresuotojo asmens. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo užimtų dominuojančią padėtį rinkoje ir kad šių preparatų pareiškėja negali gauti kitu būdu. bei kad minėtų preparatų negali pakeisti kiti analogiški preparatai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjos nurodomi trečiojo suinteresuotojo asmens vaistiniai preparatai yra būtinai reikalingi tam, kad ji galėtų veikti vaistinių preparatų platinimo rinkoje. Priešingai, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008-09-30 raštu Nr. 2R-150-210. Lietuvos farmacijos rinkoje yra registruota apie 4000 vaistinių preparatų ir apie 350 šių preparatų tiekėjų (rinkodaros teisės turėtojų), o taip apie 80 įmonių, turinčių vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijas (Tyrimo byla, b. 1. 17). Pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėja turi leidimus lygiagrečiai importuoti 7 pavadinimų vaistinius preparatus. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui atsisakius tiekti savo produktus, trečiojo suinteresuotojo asmens tiekiami vaistai gali būti pakeičiami juos perkant iš kitų didmenininkų ar importuojant iš užsienio valstybių. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atsisakymas tiekti pareiškėjai vaistinius preparatus sukėlė ar galėjo sukelti konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje ir padaryti žalą vartotojams. Todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodomi trečiojo suinteresuotojo asmens vaistiniai preparatai nėra būtinai reikalingi tam, kad jis galėtų veikti vaistinių preparatų platinimo rinkoje.

Kaip nustatyta, pareiškėja pareigos tinkamai pagrįsti savo reikalavimus pradėti tyrimą ir pateikti trečiojo suinteresuotojo asmens atliekamų veiksmų, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad tokie trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmai gali pažeisti LR konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, nepateikė.

įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, remdamasi LR konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas atsakovės 2009-02-26 nutarimas Nr. 1S-28, yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

pareiškėjos UAB „Lex ano“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Violeta Balčytienė

Henrikas Sadauskas

Ernestas Spruogis