Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ atstovui advokatui Laurui Butkevičiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovui Justui Margeniui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovei advokatei Rasai Zasčiurinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „GlaxoSmithKline Lietuva“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lex ano“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - ir Konkurencijos taryba) 2009 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 1S-28 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.

Skunde (b. 1. 3-4) nurodė, kad pagal pareiškėjo pareiškime atsakovui nurodytas aplinkybes, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „GlaxoSmithKline“ atsisakymas tiekti produktus yra nepagrįstas ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, kadangi riboja konkurenciją, nepagrįstai varžo pareiškėjo galimybes veikti rinkoje ir pažeidžia vartotojų interesus. Trečiojo suinteresuotojo asmens prekės privalo būti atviros visiems potencialiems pirkėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio, laiko rinkoje, platinimo apimčių ir, remiantis nediskriminavimo principu, trečiasis suinteresuotasis asmuo privalo parduoti prekes bendrai nustatyta tvarka ir netaikyti pirkimo ribojimo. Pareiškėjas ketina įsigyti iš trečiojo suinteresuotojo asmens, kaip vienintelio tiekėjo, vaistinius preparatus, kurie farmakoterapinėse grupėse pagal savo savybes ir gydomąjį poveikį negali būti pakeisti jokiais kitais Lietuvoje registruotais vaistiniais preparatais. Nurodė, kad skundžiamame nutarime minimi įrodymai atsakovui nebuvo pateikti, kadangi trečiasis suinteresuotasis asmuo atsisakė tiekti bet kokius produktus. Teigė, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo pažeidžia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 15 straipsnio 7 punktą, kadangi neparduoda pareiškėjui vaistinių preparatų tiesiogiai, kuris yra priverstas pirkti vaistinius preparatus iš kitų didmeninių platintojų, kurie taiko savo antkainių sistemą. Tokiu būdu pareiškėjas tampa nepajėgus konkuruoti su kitomis įmonėmis, kurios perka vaistinius preparatus mažesnėmis kainomis. Siekdamas konkuruoti rinkoje, pareiškėjas priverstas užsiimti vaistinių preparatų lygiagrečiu importu, o vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo išdavimas užtrunka 9-12 mėnesių, todėl per tokį ilgą laiko tarpą gali pasikeisti klientų poreikiai, vaistinių preparatų kainos, reikalingi kiekiai ir kitos sąlygos. Be to, už paraiškos registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar pakeisti importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama valstybės rinkliava, lygiagrečiai importuojant vaistinius preparatus atsiranda logistikos ir prekių draudimo kaštai. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prekės tampa mažiau konkurencingos nei kitų didmeninę vaistinių preparatų prekybą vykdančių įmonių. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad bet kuriai įmonei, ar ji būtų dominuojanti, ar ne, turi būti suteikta teisė pasirinkti prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe, kadangi ši nuostata turi būti taikoma atsižvelgiant į teisės pasirinkti prekybos partnerius ir konkurencijos laisvės pusiausvyrą, t. y. gali būti atsisakyta tiekti produktus tik esant objektyvioms priežastims, pavyzdžiui, kilus abejonėms dėl finansinio pajėgumo ar kt. Tokiu būdu atsakovas nesiėmė priemonių nustatyti dominuojančios trečiojo suinteresuotojo asmens padėties rinkoje, o trečiasis suinteresuotasis asmuo duomenų apie tiekiamą produkciją nepateikė.

Atsakovas Konkurencijos taryba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. 1. 27 - 30) paaiškino, kad pagal pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pateiktą informaciją pagrindo tyrimui pradėti nebuvo, kadangi pareiškėjas, teigdamas, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo užima dominuojančią padėtį farmacijos rinkoje, savo teiginio nepagrindę jokiais įrodymais ar argumentais. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo atsisakė tiekti produktus, kadangi iš pateiktos susijusios medžiagos matyti, kad pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį dėl produktų pirkimo 2007 m. gegužės 30 d., jo atsisakymą tiekti produktus gavo tiktai 2007. lapkričio 14 d., t. y. beveik po pusės metų, tačiau pateiktoje pareiškėjo medžiagoje nebuvo duomenų, kad būtų rodyta iniciatyva ar kreiptasi į kitus trečiojo suinteresuotojo asmens vaistinių preparatų platintojus dėl produktų tiekimo. Pareiškėjo teiginiai, kad iki pareiškimo padavimo buvo vykdomas susirašinėjimas ir buvo duoti kodai, kurie turėjo būti aktyvuoti kitą dieną po kodų suteikimo, tačiau be jokių priežasčių kitą dieną buvo pranešta, kad tiekimas nebus leidžiamas, nepagrįsti faktiniais įrodymais ar dokumentais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų įtarti, kad trečiojo suinteresuotojo asmens preparatai negali būti pakeičiami kitais preparatais arba, kad minėtų preparatų negalima įsigyti iš kitų subjektų. Priešingai, pareiškėjas pageidaujamus vaistus gali pirkti ne tiesiogiai iš trečiojo suinteresuotojo asmens, o iš kitų didmeninių platintojų, o taip pat gali importuoti iš kitų valstybių. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad neparduodant vaistinių preparatų, trečiasis suinteresuotasis asmuo prekiauja rinkoje vaistiniais preparatais su didesniais antkainiais, tuo būdu kenčia vartotojas, kuris už vaistus moka brangiau, kadangi minėti pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, be to, aktyvi kainų konkurencija paprastai yra naudinga vartotojams atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba dėl pareiškėjo skundžiamų veiksmų tyrimo nėra atlikusi, todėl reikalavimas grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti negali būti tenkinamas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. 1. 19-23) paaiškino, kad pareiškėjas nei vieno iš skundžiamo nutarimo priėmimo pagrindų egzistavimo nenuginčijo ir skunde iš esmės neginčija paties skundžiamo nutarimo, o tik pakartojo pareiškime atsakovui dėl tyrimo pradėjimo išdėstytus argumentus, kurie buvo išsamiai išnagrinėti bei paneigti skundžiamame nutarime. Pareiškėjas taip pat nepateikė argumentų, kodėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas, t. y. kokį konkretų teisės aktą pažeidė atsakovas, spręsdama dėl tyrimo pradėjimo ir priimdamas nutarimą, kokių veiksmų, reikalingų nuspręsti, ar reikia pradėti tyrimą, atsakovas nepagrįstai neatliko, nepagrindę, kaip skundžiamas nutarimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teigė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu nutarimu atsisakė pradėti tyrimą, kadangi pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimų ir nepateikė įrodymų dėl trečiojo suinteresuoto asmens tariamo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, nors Konkurencijos taryba ne kartą papildomai prašė pateikti tokius duomenis. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai ir klaidingai interpretuoja nurodytą Komunikato 75 paragrafo nuostatą nurodydama, kad įmonių laisvė pasirinkti savo prekybos partnerius ir laisvai disponuoti savo nuosavybe turi būti taikoma atsižvelgiant į teisės pasirinkti prekybos partnerius ir konkurencijos laisvės pusiausvyrą. Pagal Europos Komisijos Komunikatą net ir nesant objektyvių priežasčių, dominuojantis ūkio subjektas, atsisakęs tiekti, nebus laikomas piktnaudžiaujančiu, jei toks atsisakymas iš esmės neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje ir nedaro neigiamos įtakos vartotojams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 16 d. sprendimu (b. 1. 46-50) pareiškėjo UAB „Lex ano“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 9, 25 straipsniais, Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau - EB sutartis, Sutartis) 82 straipsniu, Europos Komisijos 2009 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatu „Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės“, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25 punktu, padarė išvadą, kad šios normos nustato pareigą pareiškėjui tinkamai pagrįsti savo reikalavimus pradėti tyrimą ir pateikti įtariamo ūkio subjekto atliekamų veiksmų, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar trečiajam suinteresuotajam asmeniui atsisakius tiekti pareiškėjui jo platinamus vaistinius preparatus, t. y. dominuojančio subjekto atsisakymas tiekti prekes ar paslaugas laikytinas piktnaudžiavimu, turi būti vertinamas tokio atsisakymo poveikis, t. y., ar toks atsisakymas iš esmės apriboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje bei šio ribojimo įtaka vartotojų interesams. Tokiu būdu tik išimtiniais atvejais, kai prekės ar paslaugos yra būtinai reikalingos, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti veiklą rinkoje, o atsisakymas jas tiekti visiškai eliminuotų tokio subjekto galimybes konkuruoti rinkoje, dominuojančio ūkio subjekto atsisakymas tiekti tokias prekes ar paslaugas, be objektyvaus pateisinimo, pripažintinas piktnaudžiavimu.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu susirašinėjo nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2008 m. vasario 26 d., t. y. apie metus laiko. Per tą laikotarpį pareiškėjas veikė ir nenustojo veikti rinkoje, ir, kaip patvirtina faktinės bylos aplinkybės, pareiškėjas tiekia vartotojams vaistinius preparatus analogiškus platinamiems trečiojo suinteresuotojo asmens. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo užimtų dominuojančią padėtį rinkoje ir kad šių preparatų pareiškėjas negali gauti kitu būdu, bei kad minėtų preparatų negali pakeisti kiti analogiški preparatai.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo nurodomi trečiojo suinteresuotojo asmens vaistiniai preparatai yra būtinai reikalingi tam, kad jis galėtų veikti vaistinių preparatų platinimo rinkoje. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 2R-150-210, Lietuvos farmacijos rinkoje yra registruota apie 4000 vaistinių preparatų ir apie 350 šių preparatų tiekėjų (rinkodaros teisės turėtojų), o taip apie 80 įmonių, turinčių vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijas. Pagal bylos medžiagą matyti, kad pareiškėjas turi leidimus lygiagrečiai importuoti 7 pavadinimų vaistinius preparatus. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui atsisakius tiekti savo produktus, trečiojo suinteresuotojo asmens tiekiami vaistai gali būti pakeičiami juos perkant iš kitų didmenininkų ar importuojant iš užsienio valstybių. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atsisakymas tiekti pareiškėjui vaistinius preparatus sukėlė ar galėjo sukelti konkurencijos ribojimus atitinkamoje rinkoje ir padaryti žalą vartotojams. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi trečiojo suinteresuotojo asmens vaistiniai preparatai nėra būtinai reikalingi tam, kad jis galėtų veikti vaistinių preparatų platinimo rinkoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pareigos tinkamai pagrįsti savo reikalavimus pradėti tyrimą ir pateikti trečiojo suinteresuotojo asmens atliekamų veiksmų, ribojančių ar galinčių riboti konkurenciją, įrodymų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad tokie trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmai gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, nepateikė.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, remdamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Todėl skundžiamas atsakovo 2009 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 1S-28, yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra.

Pareiškėjas UAB „Lex ano“ pateikė apeliacinį skundą (b. 1. 55-57), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų. Skundą grindžia argumentais pateiktais skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. L 73-76) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia argumentais nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. 1. 61-66) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais pateiktais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl kokių būtent konkrečių ir objektyvių priežasčių sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kokių aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, kokiems teisės aktams prieštarauja priimtas sprendimas ir pan. Mano, kad pateikdamas apeliacinį skundą, kuris savo turiniu yra iš esmės identiškai perkeltas pirmos instancijos teismui pateikto skundo ir apelianto pareiškimui Konkurencijos tarybai dėl tyrimo pradėjimo, apeliantas iš esmės elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis nepagrįstai vilkindamas procesą ir apsunkindamas teismo darbą, taip pažeisdamas ABTĮ 53 straipsnio 3 dalį. Pažymi, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio pagrindo, dėl kurio skundžiamas teismo nutartis ar sprendimas, nenurodymas sudaro pagrindą atmesti skundą ir toks skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u oj a:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 1S-28 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“.

Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio   reikalavimams,   vadovaudamasi   Lietuvos   Respublikos   konkurencijos   įstatymo

v

25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais. Šios įstatymo normos nustato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jeigu pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų (4 punktas), taip pat jeigu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (5 punktas).

Pareiškėjas, kreipdamasis į Konkurencijos tarybą ir prašydamas atlikti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atsisakymo tiekti produktus UAB „Lex ano“ ir taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas, nurodė, kad UAB „Lex ano“ pareiškė pageidavimą pirkti UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ platinamus produktus, tačiau UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atsisakė tiekti produktus UAB „Lex ano“. Taip pat nurodė, kad atsisakymas tiekti produktus nepagrįstas ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ užimdama dominuojančią padėtį rinkoje, t. y. būdama vienintele GSK produktų tiekėja į Lietuvą riboja UAB „Lex ano“ galimybę veikti rinkoje ir tuo pačiu riboja konkurenciją. Kartu su prašymu UAB „Lex ano“ Konkurencijos tarybai pateikė susirašinėjimo su UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ kopijas.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, prašymas atlikti konkurenciją riboj ančių veiksmų tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pagal 25 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimą detalizuoja Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau - ir Darbo reglamentas) 24 - 28 punktai. Subjektas, besikreipiantis į Konkurencijos taryba dėl tyrimo pradėjimo, savo pareiškime, be kita ko, turi nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus, jų atlikimo datą (Darbo reglamento 25.4 punktas), jam žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (Darbo reglamento 25.5 punktas), jo kaip pareiškėjo reikalavimus (Darbo reglamento 25.6 punktas), pridedamų dokumentų sąrašą (Darbo reglamento 25.7 punktas). Be to, remiantis Darbo reglamento 27 punktu, prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad pareiškėjas nėra įpareigotas pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, tačiau pareiškėjas turėtų pateikti pakankamai duomenų leidžiančių numanyti, jog galimai padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, t. y. pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti tam tikrus duomenis, o ne tik savo nuomonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nei įstatymas, nei reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t. y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio mėn. 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-993-07).

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad pagal Darbo reglamento 30 punktą tuo atveju, jei pateiktas pareiškimas neatitinka reglamento 24-28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai. Kaip matyti iš administracinės bylos, taip pat Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiagos, Konkurencijos taryba 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. (2.16-1 1)6V-712, 2008 m. liepos 23 d. raštu Nr. (2.16-1 l)6V-974 bei 2009 m. sausio 21 d. raštu Nr. (2.16-11) kreipėsi į pareiškėją informuodama, kad jo pateikta informacija yra nepakankama tyrimui pradėti, todėl prašė pateikti papildomą trūkstamą informaciją. Be to, Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, taip pat kreipėsi informacijos į UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ bei Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1555-08 pažymėjo, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava - sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegijos nuomone, paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą - tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Konkurencijos taryba tris kartus kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomą trūkstamą informaciją, taip pat kreipėsi į kitus subjektus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, veikė aktyviai bei atliko išsamų pareiškimo tyrimą. Tuo tarpu, įvertinus UAB „Lex ano“ pareiškimo, taip pat atsakymų į minėtus raštus turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė pakankamos informacijos bei duomenų, leidžiančių įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pareiškėjo pateiktas pareiškimas ir kiti dokumentai iš esmės atspindi tik jo paties vertinimą ir nuomonę. Pastebėtina, kad, įvertinus kitų subjektų pateiktą informaciją, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pateikta duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui nepateikus tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų, taip pat pareiškimo nagrinėjimo metu negavus duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo UAB „Lex ano“ pareiškimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, ginčijamas Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 1S-28 Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

Roma Sabina Alimienė

Virgilijus Valančius