Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant S. Krivickaitei. dalyvaujant pareiškėjos atstovams T. Blažiui ir M. Meizeraičiui, atsakovės atstovui E. Šatui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui L. Urbonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Konkurencijos taryba) 2009-03-19 nutarimą Nr. 2S-7, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino Trakų rajono savivaldybės 2008-03-27 sprendimo Nr. S1-72 „Dėl pavedimo UAB „Dėl pavedimo UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti viešųjų teritorijų tvarkymo darbus“ 1 ir 3 punktus pažeidžiančius Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 4 str. reikalavimams ir įpareigojo Trakų rajono savivaldybę per 3 mėnesius nuo Nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo minėtus punktus panaikinti ir nutraukti 2008-04-08 pasirašytą Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartį Nr. Tl-106/116, sudarytą tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) ir UAB „Trakų paslaugos“. Savo reikalavimą pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ pagrindė tuo, kad Nutarimas priimtas tinkamai neištyrus visų bylos aplinkybių, pateiktų įrodymų, prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, yra vienpusiškas ir nepagrįstas.

Skunde pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ paaiškino, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - VPĮ) nenumato tiesioginės galimybės klasikinio sektoriaus perkančiajai organizacijai, kokia yra Administracija, sudaryti vidaus sandorius su pačios perkančiosios organizacijos įsteigtomis ir valdomomis bendrovėmis, kokia yra UAB „Trakų paslaugos“. Tačiau, atsižvelgiant į tai. jog VPĮ įgyvendina Europos Bendrijos Steigimo sutarties bei Europos Sąjungos reglamentų ir direktyvų, susijusių su konkurencija ir viešaisiais pirkimais, nuostatas nacionaliniu lygiu, aiškinant viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo taisykles ir tokių taisyklių išimtis turi būti vadovaujamasi reglamentuose ir direktyvose pateiktų taisyklių teisiniu aiškinimu, kurį vykdo Europos Teisingumo Teismas, nepaisant to, kad direktyvos nuostatos, suteikiančios teisę klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms sudaryti vidaus sandorius, nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę. Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ nurodė, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, nesivadovavo Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ įgyvendinimo praktika, suformuota Europos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) bylose Teckal v Comune di Viemo Nr. C-107/98. Stadt Halle and RPL Lodau Nr. C-26/03. Commission v Spain Nr. C-84/03 ir kt. ETT. aiškindamas Europos Sąjungos (toliau - ES) direktyvos 1992/50/EEB 1 (a) ir (b) bei 6 str. nuostatas dėl viešųjų pirkimų procedūrų netaikymo vidaus sandoriams, suformulavo du kriterijus, kurių egzistavimas pateisina perkančiosios organizacijos be viešųjų pirkimų procedūrų sudaromas sutartis su viešųjų paslaugų teikėjais: a) perkančioji organizacija turi kontroliuoti kitą sandorio šalį panašiai kaip savo tarnybas ar padalinius; b) kita sandorio šalis savo ruožtu vykdo didžiąją veiklos dalį kartu su perkančiąja organizacija. Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos'' mano. jog ETT suformuota konkurencijos taisyklių ir viešųjų pirkimų procedūrų išimtis papildo viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, išplėsdama tokios išimties taikymą ne tik komunalinio sektoriaus vykdomiems pirkimams (VPĮ 10 str. 3 d. 3 p.), bet ir klasikinio sektoriaus vykdomiems pirkimams. Nurodė, kad tiek Teckal tiek ir kitose panašaus pobūdžio ETT bylose suformuoti kriterijai, kuriuos visiškai atitinka ir susiklostė santykiai tarp UAB „Trakų paslaugos“ bei Trakų rajono savivaldybės, nes: 1) Trakų rajono savivaldybė yra vienintelė akcininkė ir valdo 100 procentų viešųjų paslaugų teikėjo - UAB „Trakų paslaugos“ - akcijų, t.y. turi absoliučią kontrolę; 2) UAB „Trakų paslaugos“ didžiąją veiklos dalj (84,25 procentus) sudaro su Trakų rajono savivaldybe sudarytų sutarčių vykdymas, iš kurių UAB „Trakų paslaugos“ gauna didžiąją dalj pajamų. Nurodė, kad ETT bylose pažymėjo ir tai, jog paslaugas ir darbus teikianti sutarties šalis negali pasirinkti ar derėtis dėl įkainių, už kuriuos galėtų teikti paslaugas ar vykdyti darbus, todėl negalima teigti, kad tokia bendrovė veikia kaip nepriklausomas rinkos dalyvis ir gali laisvai kontroliuoti rinkoje. Minėtos aplinkybės yra identiškos ir pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ atveju, kadangi savivaldybė, sudarydama sutartį su UAB „Trakų paslaugos“, parinko tarifus, galiojusius sutartinių santykių su UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ metu, ir šiuo metu tik savivaldybe yra laisva nustatyti kitokius tarifus, todėl negalima teigti, kad UAB „Trakų paslaugos“ veikia rinkos konkurencijos sąlygomis ir rinkoje naudojasi monopoline padėtimi.

UAB „Trakų paslaugos“ nurodė, kad ETT suformulavus kriterijus, suteikiančius galimybes sudaryti sandorius be viešųjų pirkimų konkurso, tokių kriterijų tenkinimas reiškia ir Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. išimtį, tokiu būdu eliminuojant ir minėto Konkurencijos įstatymo straipsnio taikymo galimybę. Paaiškino, kad šiuo metu VPĮ 10 str. 3 d. 3 p. numato galimybę komunalinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartis be konkurso su susietomis bendrovėmis, tačiau UAB „Trakų paslaugos“ atkreipia dėmesį į tai, jog ES direktyvos 1992/50/EEB 1 (a) ir (b) bei 6 str. ir ETT bylose suformuluotos viešųjų pirkimų direktyvų aiškinimo taisyklės nedaro skirtumo tarp komunalinio sektoriaus ir klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų vidaus sandorių išimties taikymo prasme (priešingai nei įtvirtinta VPĮ), todėl vidaus sandorių išimtis gali būti taikoma ir buvo pritaikyta sudarant viešųjų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Trakų paslaugos“.

UAB „Trakų paslaugos“ skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba, besąlygiškai laikydamasi Konkurencijos įstatymo nuostatų, veikė neteisėtai ir nepagrįstai, nes šiuo konkrečiu atveju Trakų rajono savivaldybė vykdė įstatymų jai pavestas pareigas, naudojosi įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybės tarybai suteiktais įgaliojimais steigti viešųjų paslaugų teikėjus ir sudaryti su jais sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo ir tokių savivaldybės sprendimų bei veiksmų nebuvo įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimus ir norint užtikrinti operatyvų, nuolatinį, nepertraukiamą ir kokybišką paslaugų teikimą Trakų bei Lentvario savivaldybių teritorijose. Todėl tokie Trakų rajono savivaldybės veiksmai ir sprendimai, jų pagrindu sudaryta sutartis ir jos vykdymas pateko ir šiuo metu patenka į Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatytą konkurencijos ribojimo išimtį ir negali būti pripažinti neteisėtais. Išimtį iš konkurencijos normų taikymo numato ir Europos Bendrijų Steigimo sutarties, kurios taisyklės yra perkeltos į nacionalinę teisę ir taikomos tiesiogiai, 86 str. 2 d.. Todėl, atsižvelgiant į tokią konkurencijos taisyklių išimčių sampratą, kokia yra įtvirtinta Steigimo sutartyje bei jos nuostatas įgyvendinančiose direktyvose dėl viešųjų pirkimų, taikomų paslaugoms, prekėms ir darbams (atitinkamai direktyvos Nr. 1992/50/EEB. 1993/36/EEB. f 1993/37/EEB). Konkurencijos tarybos Nutarime išdėstytas argumentas, jog įstatymai irkiti teises aktai nenumato savivaldybes teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus vienašališkai parinkti vieną ūkio subjektą viešųjų teritorijų tvarkymui, yra nepagrįstas, nes: 1) toks subjektas nebuvo parinktas, t.y. nebuvo organizuojama jokia atranka, tiesiog savivaldybės įmonei (UAB „Trakų paslaugos“) buvo pavesta vykdyti atitinkamą veiklą; 2) teisę pavesti įsteigtai savivaldybės įmonei teikti paslaugas numato vietos savivaldos įstatymas: ir 3) kitų įstatymų (pvz. Konkurencijos įstatymo ar VPĮ) reikalavimai nėra pažeidžiami dėl Europos Sąjungos Tarybos direktyvose numatytų išimčių, taip pat dėl to, kad Trakų rajono savivaldybė su UAB „Trakų paslaugos“ sudaryta sutartimi nesiekė sąmoningais tyčiniais veiksmais apriboti trečių asmenų galimybes ir suteikti konkurencinį pranašumą savo įsteigtai ir visiškai kontroliuojamai bendrovei, kadangi pavedė UAB „Trakų paslaugos“ teikti aplinkos tvarkymo ir priežiūros paslaugas tais pačiais įkainiais, kuriais jas teikė ir UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, be to. tokie savivaldybės veiksmai buvo būtini, siekiant užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą ir kokybišką paslaugų teikimą.

Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ skunde, taip pat, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar VPĮ 10 str. 3 d. 3 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir 2) ar Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d.. 9 str. 1 d., 16 str. 2 d. 21 p. ir 26 p. neprieštarauja Konkurencijos Įstatymo 4 str. 2 d. ta apimtimi, kad Vietos savivaldos Įstatymo minėtais straipsniais sukurta teisinių priemonių visuma, kuriant viešųjų paslaugų teikėjus, neįmanoma pasinaudoti, kadangi įsteigtų viešųjų paslaugų teikėjų veikla neatitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakove Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos UAB Trakų paslaugos“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad UAB „Trakų paslaugos“ skunde nepagrįstai nurodė, jog Europos Bendrijos Steigimo sutarties bei Europos Sąjungos reglamentų ir direktyvų, susijusių su konkurencija ir viešaisiais pirkimais, nuostatos rodo. kad VPĮ 10 str. 3 d. 3 punkte nurodytos išimtys turėtų būti taikomos ne tik komunalinio sektoriaus vykdomiems pirkimams, bet ir kitiems, UAB „Trakų paslaugos“ vadinamiems klasikinio sektoriaus, pirkimams. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Trakų paslaugos“ skunde paminėtų direktyvų nuostatos buvo perkeltos Į VPĮ, kuriame Lietuvos įstatymų leidėjas, pasirinkdamas valstybei priimtiniausią būdą, numatė baigtinį sąrašą atvejų, kada VPĮ nustatyta, pirkimų tvarka netaikoma. Pateiktame sąraše vidiniai sandoriai, kaip išimtiniai atvejai dėl viešųjų pirkimų bendros tvarkos negaliojimo, nėra nurodyti, ką patvirtino ir 2008-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008. Europos Sąjungos Komisija pastabų dėl viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę Lietuvos valstybei neturėjo, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublika yra tinkamai Įvykdžiusi pareigą perkelti direktyvų nuostatas, o UAB „Trakų paslaugos“ samprotavimai dėl netinkamo direktyvų nuostatų perkėlimo yra nepagrįsti.

Atsakovė Konkurencijos Taryba atsiliepime į skundą pažymėjo, jog net ir sutikus, kad Administracijos ir UAB „Trakų paslaugos“ sutarčiai būtų taikoma išimtis, kuomet viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (su kuo Konkurencijos taryba kategoriškai nesutinka), nėra pagrindo sutikti, kad santykiai, susiklostę tarp Trakų rajono savivaldybės ir UAB „Trakų paslaugos“, atitinka Teskal byloje nustatytus išimties kriterijus. Konkurencijos taryba neginčija, kad Trakų rajono savivaldybei priklauso 100 procentų UAB „Trakų paslaugos“ akcijų, t.y. savivaldybė pilnai kontroliuoja bendrovės veiklą (atitinka pirmąjį išimties kriterijų), tačiau nėra pagrindo teigti, kad UAB „Trakų paslaugos“ didžiąją savo veiklos dalį vykdo su savivaldybe (neatitinka antrojo išimties kriterijaus), kadangi iš faktinių aplinkybių akivaizdu, jog bendrovės veikla yra visiškai nesusijusi su savivaldybės atliekamomis funkcijomis - UAB „Trakų paslaugos“ atlieka atlygintinas paslaugas, kurias, kaip buvo nustatyta tyrimo metu. gali atlikti bet kuris atitinkamoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas, siekia pelno ir pan.

Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skunde pateiktu prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar VPĮ 10 str. 3 d. 3 p. neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, netaikė VPĮ 10 str. 3 d. 3 p., todėl, net ir priėmus sprendimą, kad šis punktas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, tai jokiu būdu neįtakotų Konkurencijos tarybos Nutarimo teisėtumo.

Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime nurodė nesutinkanti su UAB „Trakų paslaugos“ skundo teiginiu, jog tai, kad UAB ,.Grigiškių komunalinis ūkis“ neatliko kokybiškų paslaugų, pažeidinėjo sutarties nuostatas, kad savivaldybė nesiekė tyčiniais veiksmais apriboti kitų ūkio subjektų galimybes teikti teritorijų tvarkymo paslaugas savivaldybės teritorijoje yra svarbios bylai ir į jas turėjo atsižvelgti Konkurencijos taryba. Pareiškėjos paminėtos Trakų rajono savivaldybės sprendimo priėmimo priežastys ir aplinkybės nėra svarbios pažeidimo kvalifikavimui, o Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalyje nurodyta tik viena išimtinė aplinkybė, kuriai esant būtų pateisinamas konkurencijos ribojimas, t.y., kai skirtingų konkurencijos sąlygų negalima išvengti, vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios situacijos buvo galima išvengti, VPĮ nustatyta tvarka skelbiant viešąjį konkursą viešųjų teritorijų tvarkymo darbams atlikti.

Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „Trakų paslaugos“ skunde nepagrįstai teigia, jog Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalyje numatyta išimtis nagrinėjamoje byloje turėtų būti pritaikyta, nes Trakų rajono savivaldybė vykdo vietos savivaldos įstatymu jai priskirtas funkcijas, kurių vykdymo savivaldybė negali atsisakyti. Be to. atsakovės teigimu. UAB „Trakų paslaugos“ skunde nepagrįstai nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 dalis, 10 str. 3 ir 7 dalys. 17 str. 21 ir 28 punktai prieštarauja Konkurencijos Įstatymo 4 str. 2 daliai, todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybė, organizuodama tam tikrų paslaugų teikimą, be kitų teises aktų privalo vadovautis ir VPĮ bei Konkurencijos įstatymo nuostatomis, taip pat ir konstituciniu konkurencijos principu. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad kolizijos tarp Vietos savivaldos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų nėra, todėl kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą taip pat nėra pagrindo.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Konkurencijos tarybos atstovas patvirtino atsiliepime į UAB „Trakų paslaugos“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti, paaiškindama, kad Savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu buvo pavesta UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti teritorijų tvarkymo darbus ir sudaryta paslaugų teikimo sutartis, atitinka teisės aktų reikalavimus tiek konkurencijos, tiek viešųjų pirkimų, tiek vietos savivaldos įstatymų prasme, todėl atitinkami sprendime nurodyti punktai negali būti panaikinti ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu.

Atsiliepime Administracija nurodė, jog Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d. ir 7 str. 1 d. 19 p. nuostatų analizė leidžia teigti, kad savivaldybės atstovaujamoji ar vykdomoji institucija savo sprendimais gali pavesti savivaldybės įsteigtai akcinei bendrovei (kai daugiau nei 50 proc. akcininke yra savivaldybė) vykdyti viešąsias paslaugas, priklausančias savivaldybių funkcijoms, neatliekant viešųjų pirkimų. Suinteresuoto asmens nuomone, galiojanti paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su Savivaldybės įsteigta UAB „Trakų paslaugos“, patenka į Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. įvardintos išimties taikymo sritį, kadangi aplinkos priežiūra ir tvarkymas, saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymas, želdynų želdinių apsauga ir tvarkymas yra Konstitucijos ir įstatymų nustatytos funkcijos, priskirtos savivaldybei, todėl šių funkcijų vykdymo savivaldybė negali atsisakyti. Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 9 str. 1 d. 16 str. 2 d. 21 p. ir 26 p. buvo sukurta teisinių priemonių visuma, pagal kurią savivaldybės buvo įgaliotos nuolatinį ir visiems prieinamą kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą užtikrinti sudarydamos sutartis su trečiaisiais asmenimis arba steigdamos viešųjų paslaugų teikėjus, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. UAB „Trakų paslaugos“, kaip savivaldybės visiškai valdoma įmonė, buvo įsteigta įvairiai veiklai vykdyti (kapinių priežiūrai, bibliotekos valdymui ir kt.). tačiau susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms ir nutraukus sutarti su aplinkos priežiūros ir tvarkymo paslaugas teikusia bendrove. UAB „Trakų paslaugos“ buvo pavesta Administracijos nurodytais įkainiais teikti minėtas paslaugas Trakų ir Lentvario teritorijose. Suinteresuoto asmens nuomone, įstatymais savivaldybei deleguotų pareigų ir suteiktų teisių įgyvendinimas negali būti neteisėtu tokių įstatymo nuostatų nepripažinus prieštaraujančiomis kitiems įstatymams (šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. ar Viešųjų pirkimų įstatymo VPĮ 10 str. 3 d.) ar Konstitucijai, kadangi, priešingu atveju, toks teisinis reguliavimas, kai savivaldybei deleguotoms pareigoms įgyvendinti įstatymu yra suteikiamos teisės steigti viešųjų paslaugų teikėjus, tačiau tokie teikėjai, vadovaujantis kitais įstatymais, negali vykdyti jiems pavestų funkcijų, apskritai netektų prasmės ir savo tikslo, todėl sutinka su UAB „Trakų paslaugos“ nuomone, jog, siekiant išsiaiškinti dviejų įstatymų konkuruojančių normų taikymo galimybes ir išsamiai išnagrinėti bylą, yra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 9 str. 1 d. 16 str. 2 d. 21 p. ir 26 p. neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens Administracijos atstovas pareiškėjo UAB „Trakų paslaugos“ skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Byloje kilęs ginčas, ar teisėtas ir pagrįstas yra Konkurencijos tarybos 2009-03-19 nutarimas Nr. 2S-7, kuriame Konkurencijos taryba pripažino Trakų rajono savivaldybės 2008-03-27 sprendimo Nr. S1-72 „Dėl pavedimo UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti viešųjų teritorijų tvarkymo darbus“ 1 ir 3 punktus pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir įpareigojo Trakų rajono savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ minėtus punktus panaikinti bei nutraukti 2008-04-08 pasirašytą Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartį Nr. Tl-106/116. sudarytą taip Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų paslaugos“.

Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2007-08-22 įsakymu Nr. P2-722 (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 19), atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ nuo 2007-09-30 vienašališkai nutraukia Paslaugų teikimo sutartis Nr. Tl-61 ir Nr. Tl-62, pasirašytas 2005-04-04 tarp UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ ir Administracijos dėl Trakų ir Lentvario miestų teritorijos sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros, pavedė Savivaldybės kontroliuojamai UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti Trakų ir Lentvario miestų teritorijų sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą, iki kol bus paskelbtas viešasis konkursas šioms paslaugoms teikti ir nustatytas konkurso nugalėtojas ir nustatė, kad UAB „Trakų paslaugos“ paslaugas iki 2007-12-31 atlieka įkainiais, kurie buvo nustatyti paslaugų teikimo sutartimis tarp UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ ir Administracijos. 2007-08-28 Administracija ir UAB „Trakų paslaugos“ pasirašė Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartis Nr. Tl-413/74 (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 32-35) ir Nr. Tl-414/75 (Konkurencijos tarybos byla. b. 1. 28-31). Nustatytas sutarčių galiojimo terminas - nuo 2007-10-01 iki 2007-12-31.

Trakų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. S1-72 (b. 1. 8) be konkurso nusprendė pavesti UAB „Trakų paslaugos“ vykdyti Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbus (1 punktas) ir įgalioti Administracijos direktorių parengti bei pasirašyti su UAB „Trakų paslaugos“ Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartis. 2008-04-08 Administracija ir UAB „Trakų paslaugos“ pasirašė Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų sutartį Nr. Tl-106/116 (toliau - Sutartis) (b. 1. 9-12). Sutarties galiojimo terminas - nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2008-12-31, tačiau šalims nepareiškus reikalavimo nutraukti sutartį, sutartis pratęsiama kitiems kalendoriniams metams (galioja iki šiol).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2008-07-02 raštu Nr. 3-264 (Konkurencijos tarybos byla, b. 1. 1-2) kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas išnagrinėti, ar Trakų rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimas Nr. S1-72 ir šio sprendimo pagrindu sudaryta sutartis Nr. Tl-106/116 atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Nustatyta, kad 2009-03-19 Konkurencijos taryba priėmė Nutarimą (b. 1. 49-53). dėl kurio yra kilęs ginčas šioje byloje.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos tyrimo objektas buvo Savivaldybės veiksmų, perkant paslaugas iš UAB „Trakų paslaugos“ atitiktis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tačiau priimtas Nutarimas tiesiogiai paliečia UAB „Trakų paslaugos“ interesus (tarp UAB „Trakų paslaugos“ ir Savivaldybės susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai ir įpareigojimas nutraukti Sutartį gali būti susijęs su finansiškai žalingomis pasekmėmis), todėl UAB „Trakų paslaugos“ nagrinėjamu atveju turi teisę ginčyti Konkurencijos tarybos priimtą nutarimą (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 3 d.. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.).

Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai - priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vadovaudamasis aukščiau pateiktomis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, prieš priimdama ginčijamą Nutarimą, kuriame pripažino Trakų rajono savivaldybės 2008-03-27 sprendimo Nr. S1-72 1 ir 3 punktus pažeidžiančiais Konkurencijos Įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, turėjo pareigą nustatyti, ar Trakų rajono savivaldybės veiksmuose šiuo konkrečiu atveju egzistuoja sekančių aplinkybių visuma: 1) ar Savivaldybės teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) ar dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) ar skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, priimdama ginčijamą Nutarimą, įvertino, ar Savivaldybės veiksmuose egzistuoja aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, t.y. nustatė, kad Savivaldybė, nusprendusi be konkurso pirkti viešųjų teritorijų tvarkymo darbus iš UAB „Trakų paslaugos“ ir atitinkamai priėmusi 2008-03-27 sprendimą Nr. S1-72 bei 2008-04-08 pasirašiusi Sutartį: 1) nepagrįstai suteikė privilegijas vienam ūkio subjektui, atitinkamai diskriminuodama kitus atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus; 2) dėl tokių Savivaldybės veiksmų ir priimtų sprendimų buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas, t.y. atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kuriuos vykdant buvo būtina priimti teisės aktus, sąlygojančius nelygias konkurencijos sąlygas atskiroms ūkio subjektų grupėms, veikiančioms atitinkamoje rinkoje.

Teismas nustatė, kad šioje byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbus gali atlikti ne tik UAB „Trakų paslaugos“, bet ir kiti šiam paslaugų rinkos segmente veikiantys ūkio subjektai, t.y. neginčytina, kad šiuo atveju aplinka rinkoje buvo konkurencinga. Neginčijama, kad nagrinėjamu atveju UAB „Trakų paslaugos“ buvo pasirinkta teikti Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbų paslaugas ne viešojo konkurso būdu. Iš to seka, kad byloje kilęs ginčas tik dėl to. ar šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės veiksmai buvo sąlygoti Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalyje numatytos išimties, kuri numato, kad skirtingos konkurencijos sąlygos gali būti sąlygojamos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybe, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimų tvarką reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Šio Įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada šio įstatymo reikalavimai netaikomi.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ pripažįsta, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta galimybė netaikyti viešųjų pirkimų procedūros klasikinio sektoriaus perkančiųjų organizacijų (kokia yra Savivaldybe) pirkimams, tačiau tvirtina, kad dėl šios priežasties įstatymas tik iš dalies įgyvendino ES viešųjų pirkimų direktyvas, o Konkurencijos taryba nagrinėjamoje situacijoje atitinkamai nesivadovavo Europos Teisingumo Teismo pateiktu šių direktyvų taisyklių teisiniu aiškinimu ir praktikoje suformuluotais kriterijais, suteikiančiais galimybes sudaryti sandorius be viešųjų pirkimų konkurso. UAB „Trakų paslaugos“ teigimu, atitinkamai tokių kriterijų tenkinimas reikštų Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalyje numatytą išimtį ir eliminuotų šio straipsnio 1 dalyje valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms numatytą atsakomybę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui svarbu nustatyti, ar Europos Bendrijos Steigimo sutarties bei Europos Sąjungos reglamentų ir direktyvų, susijusių su konkurencija ir viešaisiais pirkimais, nuostatos rodo. kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 3 d. 3 punkte nurodyta išimtis turėtų būti taikoma ne tik komunalinio sektoriaus vykdomiems pirkimams, bet ir kitiems, pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ vadinamiems klasikinio sektoriaus, pirkimams.

Teismas daro išvadą, kad ginčo atsiradimo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos 3 straipsnis (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1894 redakcija) nustatė, kokius kriterijus atitinkančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra taikomos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos procedūros. Neginčytina, kad UAB „Trakų paslaugos“ atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. 1 punkte nustatytą kriterijų, todėl pagal bendrą taisyklę UAB „Trakų paslaugos“ vykdomiems pirkimams turėjo būti taikomos viešųjų pirkimų procedūros, išskyrus, jei įstatymas leido tam tikras išimtis. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnis numato atvejus, kada šiame įstatyme nustatyta viešųjų pirkimų tvarka nėra taikoma, kas šiuo atveju sąlygoja ir tai, kad viešųjų pirkimų teisės požiūriu nėra pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai.

Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ tvirtina, kad nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. (straipsnis nurodytas klaidingai - turėtų būti 9 str.) 3 d. 3 punkte nurodyta išimtis turėtų būti taikoma ne tik komunalinio, bet ir klasikinio sektoriaus vykdomiems pirkimams.

Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 3 d. 3 punkte įtvirtinta, kad šio įstatymo reikalavimai (viešųjų pirkimų bendra tvarka) netaikytina vandentvarkos. energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams, kurių tikslas - įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės, įsteigtos perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos įmonės, kai bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje per pastaruosius trejus metus tenka susietoms įmonėms.

Teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje vidiniai sandoriai, kokiais laikytini ir nagrinėjami sandoriai tarp Trakų rajono savivaldybės ir UAB „Trakų paslaugos“, nėra įvardinti kaip išimtiniai atvejai, suteikiantys galimybę netaikyti viešųjų pirkimų bendros tvarkos, t.y. nerengti konkurso. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal bendrąsias teisės aiškinimo taisykles, išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, todėl teismas daro išvadą, jog viešojo pirkimo procedūros turi būti taikomos šioje byloje aptariamiems vidaus sandoriams, o tai reiškia, kad Savivaldybė turėjo pareigą skelbti viešąjį konkursą Trakų ir Lentvario miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbams atlikti.

Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba turėjo vadovautis ES Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ įgyvendinimo praktika Europos Teisingumo Teismo byloje Teckal v Comune di Vicmo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 yra pasisakęs, jog ,.EB viešųjų pirkimų teisės aktai bei su jais susijusi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika nėra taikomi visais su Lietuvos Respublikoje vykstančiais viešaisiais pirkimais ar jų vykdymu susijusiais atvejais. Išimtys galimos tik tada, kai neviršijant EB teisėje nustatytos sandorių vertės, viešieji pirkimai dėl specifinio viešosios sutarties objekto, planuojamos sandorio vertės, atitinkamo sektoriaus ypatybių, tokių kaip rinkos dydis, struktūra, jos lokalus pobūdis, nedaro poveikio vidaus rinkos veikimui. Priešingai, jei sutartys yra reikšmingos vidaus rinkos veikimui, jų atžvilgiu taikomi tam tikri pagrindiniai vidaus rinkos ir viešųjų pirkimų principai, kylantys iš pačios EB sutarties nuostatų [...].“

Teismas konstatuoja, kad Europos Bendrijos sutarties 249 straipsnis apibūdina direktyvas kaip privalomas kiekvienai valstybei narei, kuriais jos skirtos, siekiant jose keliamų tikslų, tačiau nacionalinei valdžiai paliekama teisė pasirinkti atitinkamas direktyvų įgyvendinimo formas ir būdus. Jeigu direktyva yra tinkamai perkalama į nacionalinius teisės aktus ir atitinkamos vidaus priemonės tiesiogiai atspindi direktyvos turinį, pati savaime direktyva nėra tiesiogiai veikianti. Pabrėžtina, jog priežiūrą, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvų nuostatas, atlieka Europos Komisija.

Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skunde paminėtos direktyvos, tame tarpe ir ES Tarybos direktyva 92/50/EEB „Dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“, buvo perkeltos į nacionalinę teisę, t.y. ir į Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame Lietuvos įstatymų leidėjas, pasirinkdamas valstybei priimtiniausią būdą. nustatė baigtinį sąrašą atvejų (VPĮ 9 str.) kuomet bendroji viešųjų pirkimų vykdymo tvarka netaikoma. Kaip jau buvo minėta. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. pateiktame sąraše vidiniai sandoriai, kaip išimtiniai atvejai dėl viešųjų pirkimų bendros tvarkos negaliojimo, nėra įtraukti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skunde išdėstyta pozicija dėl Europos Teisingumo Teismo byloje Teckal v Comune di Vicmo suformuotų kriterijų taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta. Dėl šių priežasčių, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame atitinkama išimtis nėra nustatyta, nėra pagrindo analizuoti, ar pirkimas, kurį vykdė Savivaldybė, atitiko byloje Teckal v Comune di Vicmo suformuotus kriterijus, t.y. nėra pagrindo vertinti, ar: 1) perkančioji organizacija (Savivaldybė) kontroliuoja kitą sandorio salį (UAB „Trakų paslaugos“) panašiai kaip savo tarnybas ar padalinius; b) ar kita sandorio šalis (UAB „Trakų paslaugos“) savo ruožtu vykdo didžiąją veiklos dalį kartu su perkančiąja organizacija (Savivaldybe).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Konkurencijos taryba, priimdama 2009-03-19 nutarimą Nr. 2S-7 veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skundas dėl šio nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja UAB „Trakų paslaugos“ prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar VPĮ 10 str. 3 d. 3 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir 2) ar Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 9 str. 1 d., 16 str. 2 d. 21 p. ir 26 p. neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. ta apimtimi, kad Vietos savivaldos įstatymo minėtais straipsniais sukurta teisinių priemonių visuma kuriant viešųjų paslaugų teikėjus neįmanoma pasinaudoti, kadangi įsteigtų viešųjų paslaugų teikėjų veikla neatitiktų Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d..

Pagal Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas. Konstitucinis/ Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teises aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą. Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio teismo įstatymo 64 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į minėtų įstatymo nuostatų analize, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo, kuriuo remiantis galima būtų kreiptis į Konstitucinį teismą dėl pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ nurodytų įstatymų nuostatų atitikimo kitam įstatymui ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ prašymas dėl kreipimosi į Konstitucini Teismą netenkintinas.

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.. 129 str., teismas

pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos UAB „Trakų paslaugos“ prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Arūnas Kaminskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Liudmila Zaborovska