Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja). Halinos Zaikauskaitės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Impress Teva“ atstovams advokatams Pauliui Koverovui ir Laurui Butkevičiui, pareiškėjos UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros atstovei Dovilei Lamsodytei. atsakovės atstovei Jolantai Ivanauskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Medipresa“ atstovui Sauliui Micevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ir UAB „Impress Teva“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl 2009 m. kovo 19 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Medipresa“).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 3-12). kuriame prašė:

1. panaikinti Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 1S-42 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „Medipresa“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“;

2. įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūros ir UAB „Impress Teva“ 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą „Dėl galimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo ir tyrimo pradėjimo“.

Skunde pareiškėjos paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo ir su tuo susijusio tyrimo pradėjimo. Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-42, kuriuo pripažino pareiškėjų 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą nepagrįstu ir atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Medipresa“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjos mano, kad Konkurencijos taryba netinkamai išnagrinėjo 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą, nenustatė ir neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, todėl 2009 m. kovo 19 d. nutarimas yra neteisėtas.

Pareiškėjos nurodo, kad Konkurencijos taryba praleido 30 dienų terminą, skirtą priimti nutarimui dėl pareiškėjų prašymo. Pareiškėjos paaiškino, kad Konkurencijos taryba priėmė nutarimą dėl 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimo tik 2009 m. kovo 19 d., t. y. praėjus daugiau negu 30 dienų po pareiškimo pateikimo dienos. Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 5 d. raštas Nr. (2.18-07)6V-196, kuriuo buvo prašoma pateikti papildomos informacijos ir tam tikrų paaiškinimų, buvo parengtas ir pateiktas taip pat jau suėjus 30 dienų terminui.

Pareiškėjos nurodo, kad Konkurencijos tarybos delsimas priimti nutarimą dėl prašymo atlikti tyrimą ir šios institucijos veiksmai, - neaiškus ir dviprasmiškas pranešimas apie tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį pateiktas pareiškimas yra su trūkumais, yra ne tik nesuderinami su Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, bet taip pat neatitinka fundamentalių gero administravimo principų.

Pareiškėjos mano, kad Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 19 d. nutarime pateikti teiginiai ir argumentai dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo yra nepagrįsti ir nesuderinami su Konkurencijos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Pareiškėjos pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad tikslios atitinkamos rinkos nustatymas priskirtinas Konkurencijos tarybos kompetencijai ir atliekamas tyrimo metu. Konkurencijos taryba (o ne pareiškėjai) yra atsakinga už tikslų atitinkamos rinkos nustatymą ir ištyrimą. Pareiškėjos taip „pat pažymėjo, kad nors piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmai gali būti vertinami tik tinkamai apibrėžus ir ištyrus atitinkamą rinką, tai turi būti atliekama ne prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo stadijoje, bet formalaus tyrimo atlikimo metu. Pareiškėjos mano, kad Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 19 d. nutarimu atsisakiusi pradėti tyrimą pagal 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą motyvuodama tuo, kad pareiškėjų nurodytas atitinkamos rinkos apibrėžimas nėra tinkamas ir trūksta duomenų apie atitinkamą rinką, padarė jokiais tyrimo veiksmais nepatvirtintas išvadas.

Pareiškėjos paaiškino, kad Konkurencijos taryba 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1S-190 yra nustačiusi, kad UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra veikia mažmeninės spaudinių platinimo ir kasdieninio vartojimo prekių prekybos rinkoje, o UAB „Impress Teva“ -didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje. Minėtame nutarime Konkurencijos taryba yra nurodžiusi, kad detalesnis atitinkamų rinkų išskyrimas ir apibrėžimas nagrinėjamos koncentracijos kontekste netikslingas. Pareiškėjos mano, kad šios Konkurencijos tarybos nutarimo nuostatos analizė leidžia teigti, kad didmeninės spaudinių platinimo rinkos išskyrimas į smulkesnes rinkas yra galimas, bet, atsižvelgiant į konkrečios koncentracijos pobūdį, nebuvo tikslingas. Pareiškėjų nuomone, 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimo priėmimo metu nebuvo tikslinga ir reikalinga išskirti smulkesnes rinkas. Konkurencijos tarybos 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu buvo nutraukti atitinkami Konkurencijos įstatymo galimų pažeidimų tyrimai. Tai reiškia, kad Konkurencijos tarybos tyrimas nebuvo atliktas iki galo ir minėtame nutarime pateikti vertinimai ir teiginiai dėl atitinkamų rinkų apibrėžimų negali būti vertinami kaip išsamūs ir galutiniai.

Pareiškėjos pateikė visą joms žinomą ir prieinamą informaciją dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai teigia, kad nėra „jokio pagrindo“ keisti ankstesniuose Konkurencijos tarybos nutarimuose įtvirtintą atitinkamos rinkos apibrėžimą. Rinkos vystosi sparčiai, atitinkamų ūkio subjektų padėtis ir santykiai su klientais nuolat keičiasi, todėl Konkurencijos taryba neturi teisės prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo stadijoje atmesti pareiškėjų siūlomą ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą atitinkamos rinkos apibrėžimą remiantis vien tik formaliais pagrindais.

Pareiškėjų nuomone Konkurencijos taryba nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, skirtų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui ir preliminariam įvertinimui. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Konkurencijos taryba pati nenustatė (ir preliminariai neištyrė) galimus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimus įrodančių faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų egzistavimo.

Pareiškėjos mano, kad Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 19 d. nutarime, nustačiusi, kad nėra pagrindo pradėti tyrimą pagal 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimą, padarė išvadas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su galimai neteisėtais UAB „Medipresa“ veiksmais, nepagrįstumo. Tai reiškia, kad ši institucija, net nepradėjusi formalaus tyrimo Konkurencijos įstatymo prasme, kuris, kaip yra nustatęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, vienintelis užtikrina išsamų ir tinkamą Konkurencijos įstatymo pažeidimo ištyrimą, padarė adekvačias tyrimo veiksmais nepatvirtintas išvadas dėl ginčo dalyko esmės.

Pareiškėjos nurodė, kad Konkurencijos taryba, neapibrėžusi ir neištyrus! atitinkamos rinkos teisės aktų nustatyta tvarka, įvertino pareiškėjų 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškime nurodytų konkretaus ūkio subjekto veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, taip padarydama jokiais tyrimo veiksmais nepagrįstas ir tuo pačiu neteisingas išvadas.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės atsiliepimo teiginiu, jog pagrindinė pareiškėjų skunde nurodoma problema yra siejama su UAB „Medipresa“ steigėjų leidybine veikla, leidinių platinimo veikla. Paaiškino, kad UAB „Medipresa“ akcininkų veikla pareiškime įvardijama kaip vienas iš veiksnių. įrodančių galimą įmonės dominavimą. 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimo 8 ir 10 puslapiuose nurodoma, kokie veiksmai atliekami UAB „Medipresa“, kurie galimai sudaro Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo sudėties elementus. Rinka, pareiškėjų atstovų nuomone, turėtų būti apibrėžta, kaip didmeninio žurnalų platinimo rinka. Paaiškino, kad UAB „Medipresa“ paprašė išskirtinių sąlygų, t. y. kitokių sąlygų nei laikomos kitiems. Todėl UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūra negalėjo to daryti ir UAB „Medipresa“ atsisakė teikti leidinius į rinką per UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą. Pareiškėjų atstovų nuomonė taip ir pasireiškė piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. UAB „Medipresa“ leidiniai populiariausi žurnalai Lietuvoje negalėjo būti platinami per UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūrą.

Pareiškėjų atstovas nurodė, kad UAB „Medipresa“ yra išimtinis visų leidinių akcininkų platintojas. Kadangi visi leidėjai yra atstovaujami vienintelio platintojo UAB „Medipresa“. atsiranda dominavimas rinkoje. Pagal pareiškėjų apskaičiavimą žurnalai didžiuosiuose prekybos tinkluose sudaro apie 60 proc. rinkos, degalinėse - 50 proc., o UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros kioskuose - apie 40 proc. rinkos.

Pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pareiškėjos taip pat nesutinka ir su atsakovės teiginiu, jog pareiškėjų manymu, rinkos apibrėžimo klausimai negali būti sprendžiami prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo stadijoje, o tai turi būti daroma išimtinai formalaus tyrimo atlikimo metu. Atstovas paaiškino, kad jie neprašė rinką ištirti visapusiškai objektyviai pareiškimo nagrinėjimo stadijoje. Pagal Europos bendrijos teismų jurisprudenciją ankstesni dominavimo nustatymai neturi precedentinės reikšmės, o tai reiškia, kad konkurencijos priežiūros institucija negali atsisakyti tirti rinkos, motyvuodama tik tuo, kad ji yra tyrusi tam tikrą ūkinės veiklos sektorių. Konkurencijos taryba nesiėmė jokių aktyvių veiksmų norėdama išsiaiškinti pasikeitusias rinkos aplinkybes. Vien nurodymas pareiškėjams, jog prašo pateikti informaciją, nereiškia aktyvių veiksmų ėmimosi. Bylos medžiagoje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, kad Konkurencijos taryba rinko informaciją, domėjosi rinka. Konkurencijos taryba pareiškimo nagrinėjimo metu prašė pareiškėjų informacijos apie atitinkamą rinką, o ne apie skundžiamus UAB „Medipresa“ veiksmus. Atsakovė nevertino, ar pareiškėjų nurodyti UAB „Medipresa“ veiksmai atitinka Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ar ne.

Atsakovė su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 78—83) nurodė, kad pareiškėjų Konkurencijos tarybai pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, jokie papildomi veiksmai nepakeistų Konkurencijos tarybos išvadų, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos neteisingai nurodo pareiškimo pateikimo Konkurencijos tarybai datą. Prie skundo pridedamoje pareiškimo kopijoje gavimo data nurodyta

2008 m. gruodžio 31 d., tačiau iš gavimo žymos rekvizitų matyti, kad jie nepatvirtina pareiškimo gavimo Konkurencijos taryboje fakto. Pagal Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2001 m. kovo 30 d. LR archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 19, 37 punktą gauto dokumento registracijos žymą sudaro dokumentą gavusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas), žodis „Gauta“, dokumento gavimo data ir registracijos numeris. Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus atitinkančioje gavimo žymoje nurodyta

2009 m. sausio 5 d. data, todėl atsakovė mano, kad visi pareiškimo nagrinėjimo terminai turėtų būti skaičiuojami būtent nuo šios dienos. Tokiu būdu skaičiuojant pareiškimo nagrinėjimo terminą, matyti, kad Konkurencijos tarybos 2009 m. vasario 5 d. raštas yra išsiųstas jo nepraleidus. Atsakovė pažymėjo, kad visos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškimo nagrinėjimo terminais, nedaro jokios įtakos nutarimo galiojimui bei jo teisėtumui.

Atsakovė nurodo, kad pagrindinė pareiškėjų skunde nurodoma problema yra siejama su UAB „Medipresa“ steigėjų leidybine veikla, o ne šios bendrovės leidinių platinimo veikla. Nutarime šiuo aspektu pateikti motyvai eliminuoja tyrimo pradėjimo galimybę nepriklausomai nuo rinkos apibrėžimo ypatumų. Dėl šios priežasties, net ir pritarus skunde keliamoms abejonėms dėl rinkos apibrėžimo tikslumo, tai nepakeistų galutinio Konkurencijos tarybos atlikto situacijos vertinimo.

Atsakovė paaiškino, kad didmeninė spaudinių platinimo rinka buvo nagrinėta neviename Konkurencijos tarybos nutarime, todėl šios rinkos ypatumai Konkurencijos tarybai yra žinomi iš ankstesnių tyrimų. Todėl mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba pasisakė dėl rinkos apibrėžimo neturėdama tam pakankamo faktinio pagrindo.

Atsakovė nurodė, kad gavus pareiškėjų skundą dėl galimai UAB „Medipresa“ daromo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, kilo klausimas, kokios aplinkybės pasikeitė per tokį sąlyginai trumpą laikotarpį, kad Konkurencijos tarybos atlikta atitinkamų rinkų analizė būtų praradusi savo aktualumą. Šiuo atveju kalbama ne apie rinkos dalių pasikeitimą, o apie pačios rinkos (atitinkamos paslaugos) ypatumus. Konkurencijos taryba ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdama išsiaiškinti pasikeitusias rinkos aplinkybes. Tuo tikslu buvo kreiptasi į pareiškėjus, prašant pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, apie pasikeitusias faktines aplinkybes, leidžiančias išskirti žurnalų ir kitų spaudinių platinimo paslaugas kaip atskiras. Konkurencijos taryba nereikalavo pateikti tikslaus rinkos apibrėžimo, nes tai yra Konkurencijos tarybos kompetencija. Tačiau pareiškėjui taikoma pareiga pateikti turimus faktinius duomenis, reikšmingus nustatant rinkos apibrėžimą. Pareiškėjos savo 2009 m. vasario 24 d. atsakyme pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl žurnalų ir laikraščių platinimo ypatumų (pristatymo laiko, kaštų), nenurodydamas jokių esminių rinkos pokyčių, dėl ko žurnalų ir kitų leidinių platinimo paslaugas staiga reikėtų vertinti kitaip nei ankstesniuose Konkurencijos tarybos nutarimuose, išskiriant jas kaip atskiras nepakeičiamas paslaugas. Esant tokiai situacijai, Konkurencijos taryba neturėjo jokio pagrindo vien tik dėl pareiškėjo noro susiaurinti rinkos apibrėžimą (nes tik tokiu atveju būtų galima apskritai kalbėti apie galimą UAB „Medipresa“ dominavimą) atsisakyti visų ankstesnės analizės pagrindu padarytų išvadų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad rinkos apibrėžimo klausimai negali būti sprendžiami prašymo atlikti tyrimą nagrinėjimo stadijoje, tai turi būti daroma išimtinai formalaus tyrimo atlikimo metu. Atsakovė mano, kad tokie pareiškėjo argumentai užkirstų kelią operatyviai bei efektyviai spręsti iškilusius klausimus, t. y. net turint pakankamai duomenų apie rinką bei nesant pagrindo pradėti tyrimą, vis tiek turėtų būti priimtas formalus sprendimas dėl tyrimo pradėjimo, nes tik tokiu būdu apskritai būtų galima Konkurencijos tarybos nutarime pateikti argumentus, susijusius su rinkos apibrėžimu. Toks viešojo administravimo subjekto veikimo principas, kai sprendimai būtų priimami tik formaliai, o ne siekiant išspręsti kilusį klausimą kuo operatyviau ir ekonomiškiau, būtų visiškai nepateisinamas bei pažeistų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Konkurencijos tarybai nėra draudžiama atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu dar pareiškimo nagrinėjimo stadijoje galima nustatyti bei įvertinti aplinkybes, leidžiančias padaryti atitinkamas išvadas dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvimo/nebuvimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo įtarti netgi galimo UAB „Medipresa“ dominavimo, nekalbant jau apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad Konkurencijos taryba, norėdama išsiaiškinti, ar pateikto pareiškimo pagrindu galima pagrįstai įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, turėtų atlikti „tyrimą“ iki tyrimo, t. y. kreiptis į atitinkamos rinkos dalyvius, juos apklausti, surinkti medžiagą apie pareiškime nurodomas aplinkybes. Atsakovė paaiškino, kad kiekvieno pareiškimo, pateikiamo Konkurencijos tarybai, atveju turi būti bent preliminari tikimybė, kad jame išdėstytos aplinkybės gali reikšti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Jeigu tokios tikimybės nėra, nėra jokio reikalo aiškintis situacijos aplinkybių, dirbtinai ir nepagrįstai apsunkinant kitus ūkio subjektus. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba nereikalavo iš pareiškėjų pateikti įrodymų, kurių jos neturi, nereikalauja pateikti rinkos apibrėžimo, o siekė išsiaiškinti skundo esmę.

Atsakovė paaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje yra dvi pagrindinės aplinkybės, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Pirma, iš Konkurencijos tarybos turimų duomenų nėra pagrindo įtarti siauresnės nei nustatyta ankstesniuose tyrimuose rinkos, apibrėžimo ir dėl to nėra galimybės įtarti galimo UAB ..Medipresa“ piktnaudžiavimo. Esant tokiai situacijai, bet kokie UAB „Medipresa“ veiksmai, susiję su didmeniniu spaudinių platinimu, bet kuriuo atveju negalėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas, todėl jokie papildomi faktiniai įrodymai negalėtų nulemti kitokio Konkurencijos tarybos sprendimo. Tokiu atveju Konkurencijos tarybos nutarime nurodomas motyvas, kad pareiškėjai nepateikė faktinių įrodymų apie taikomas nevienodas sąlygas laikytinas šalutiniu. Jis nereiškia, kad tokių įrodymų esant tyrimas būtų pradėtas. Dėl šios priežasties iš pareiškėjų nebuvo prašoma ir papildomų tokių veiksmų įrodymų, tai niekaip nebūtų pakeitę esamos situacijos vertinimo.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjos nesutinka su tuo, kad joms yra taikomi Konkurencijos tarybos įpareigojimai, pagal kuriuos jie privalo taikyti kaštais pagrįstą, nediskriminacinę kainodarą, tuo tarpu konkurentui UAB „Medipresa“ toks reikalavimas netaikomas. Atsakovė pažymėjo, kad atitinkami kainodaros reikalavimai didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje veikiančiai UAB „Impress Teva“ būtent ir yra nustatyti dėl jos padėties šioje rinkoje. Dominuojančiam ūkio subjektui taikomos tam tikros pareigos, kurių kiti ūkio subjektai neturi. Taigi, nors pareiškėjų nepasitenkinimą galima suprasti jų verslo laisvės požiūriu, tačiau tai niekaip nepagrindžia konkurento veiksmų neteisėtumo, net jeigu tokie ir būtų atliekami.

Atsakovė nurodė, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisė reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą suteikiama tik tiems ūkio subjektams, su kurių interesais tiesiogiai susiję atitinkami veiksmai. Tuo tarpu galimai skirtingų sąlygų UAB „Medipresa“ klientams (kitų žurnalų leidėjams) taikymas nelaikytinas tiesiogiai susijusiu su pareiškėjų interesais, nes jie nėra UAB „Medipresa“ paslaugomis besinaudojantys klientai.

Atsakovė pažymėjo, kad savo skunde pareiškėjos visiškai neužsimena apie pagrindinę jiems kilusią „konkurencijos problemą“, kurią įvardijo pareiškime Konkurencijos tarybai. Pareiškėjų nurodomi UAB „Medipresa“ veiksmai, tiesiogiai darantys įtaką UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra valdomo kioskų tinklo veiklai, t. y. UAB „Medipresa“ nebetiekia į šį kioskų tinklą savo steigėjų leidžiamų žurnalų. Todėl problema yra susijusi su leidybos, o ne su platinimo rinka, kadangi pareiškėjai akcentuoja būtent atitinkamų leidinių, o ne tam tikrų didmeninio platinimo paslaugų svarbą. Pareiškėjai kelia „esminio ištekliaus“ ir prieigos prie šio ištekliaus klausimą. Remiantis Europos Komisijos praktika, esminiai ištekliai yra suprantami kaip ištekliai arba infrastruktūra, be kurios ūkio subjektai neturi galimybės teikti paslaugų savo klientams. Be to, kaip išaiškino Europos Teisingumo Teismas Bronner byloje, nagrinėjant prieigos prie tam tikro ištekliaus klausimą turi būti vertinama, ar tam tikros paslaugos (infrastruktūra) yra pačios savaime būtinos ir nepakeičiamos, norint vykdyti atitinkama veikla, ar ioms nėra realių ar potencialių pakaitalų. Nepakanka remtis vien tik argumentu, kad konkrečioje situacijoje alternatyvos būtų ekonomiškai mažiau naudingos. Remiantis tokiu esminių išteklių supratimu, nagrinėjamoje situacijoje tampa akivaizdu, kad tiek UAB „Impress Teva“, tiek UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra veikla yra įmanoma ir neužsiimant UAB „Medipresa“ steigėjų leidinių platinimu.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad nesvarbu kaip skaičiuojami terminai, Konkurencijos tarybos nutarimas buvo priimtas. Konkurencijos tarybos tyrimai atliekami sprendžiant kylančias konkurencijos problemas. Kaip suformuluota Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į Konkurencijos tarybą gali ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeidžiami. Ūkio subjektai išdėsto problemą ir Konkurencijos taryba nustato, ar yra pagrindas ją nagrinėti, tačiau rinkų savaime nenagrinėja. Atstovė nurodė, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kokias problemas kelia pareiškėjai savo pareiškime. Rinkos apibrėžimas, dominavimo nustatymas - šie klausimai aktualūs tik tada, kai pasižiūrėjus į problemos esmę matosi, kad ją galėtų nagrinėti, kaip galimą pažeidimą. Pareiškėjai kelia dvi problemas, susijusias su jų pačių interesais, o ne apskritai apie galimus diskriminavimus kitų leidėjų, kurie platina per UAB „Medipresa“. Svarbiausia problema akcentuojama leidinių nepateikimas į Lietuvos spaudos kioskus. Šioje vietoje bandoma supainioti dvi paslaugas ir vieną rinką paversti kita rinka. Lietuvos spaudos kioskuose pareiškėjai nori platinti būtent leidinius, bet ne pirkti paslaugas iš UAB „Medipresa“. Konkurencijos teisėje egzistuoja toks pažeidimų tipas, kada piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pripažįstamas atsisakymas tiekti prekes, taikoma esminių išteklių doktrina, kurią ir mini pareiškėjai. Nors pareiškėjai teigia, kad buvo atsisakyta tiekti leidinius, bet kaip matyti iš leidinių platinimo rinkos Lietuvos spauda tikrai nepasitraukė, vadinasi, išteklius nėra toks, be kurio neįmanoma ta veikla. Konkurencijos skatinimas nėra rinkos reguliavimas.

Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad buvo nustatyta, kad platinimo paslaugas kaip dominuojantis subjektas rinkoje teikia UAB „Impress Teva“. Pareiškėjai prisiėmė įsipareigojimus. Įpareigojimai nustatyti vienam subjektui, kaip dominuojančiam, nereiškia UAB „Medipresa“ veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Reikalauti iš Konkurencijos tarybos tyrimo be jokio tikslo, būtų pažeidžiamas ir viešasis interesas. Sąžiningos konkurencijos tyrimui tai neturėtų reikšmės.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Medipresa“ atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti ir palaikė atsakovės argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu jų leidinių nėra UAB „Lietuvos spauda“ kioskuose dėl jų pačių kaltės.

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos Konkurencijos tarybai pateikė pareiškimą (b. 1. 19-29). Pareiškimą 2008 m. gruodžio 31 d. 13.10 vai. priėmė budinčioji (b. 1. 19). Pareiškėjų 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškimas Konkurencijos taryboje buvo užregistruotas 2009 m. sausio 5 d. (spaudas ant pareiškimo) (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga II t., b. 1. 1). Pareiškime pareiškėjai Konkurencijos tarybos prašė pradėti tyrimą dėl jame nurodytų UAB „Medipresa“ veiksmų, kaip galimai pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas ir atlikus tyrimą bei nustačius Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimus, taikyti UAB „Medipresa“ Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas. Taip pat įpareigoti UAB „Medipresa“ nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlikti pažeidimo pasekmes pašalinančius veiksmus, įskaitant įpareigojimą taikyti nediskriminacinę ir ekonomiškai pagrįstą kainodarą. 2009 m. vasario 5 d. Konkurencijos taryba raštu Nr. (2.18-07)6V-196 (b. 1. 50-51) vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto 2004 m. rugsėjo 16 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-139, 25.5, 27 ir 30 punktais pareiškėjų paprašė pateikti papildomos informacijos. Vykdydami tokį Konkurencijos tarybos prašymą pareiškėjai 2009 m. vasario 25 d. pateikė papildomus paaiškinimus (b. 1. 52-55). Konkurencijos taryba 2009 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-42 (b. 1. 16-18), kuriuo atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Medipresa“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjos su šiuo nutarimu nesutinka.

Kilusio ginčo esmė - Konkurencijos tarybos 2009 m. kovo 19 d. priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjos skunde nurodo, kad Konkurencijos taryba skundžiamą aktą priėmė praleidus nustatytus terminus.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo termino pradžią skaičiuoja nuo 2008 m. gruodžio 31 d., kurią jų pareiškimas buvo įteiktas budinčiajai (b. 1. 19), tuo tarpu atsakovė terminą pradeda skaičiuoti nuo 2009 m. sausio 5 d. - pagal Konkurencijos tarybos spaudą ant pareiškimo (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga II t., b. 1. 1).

Konkurencijos tarybos darbo reglamento 29 punkte nustatyta, kad pareiškimas pateikiamas administracijos sekretoriatui. Šiuo atveju pareiškimą pareiškėjos 2009 m. gruodžio 31 d. pateikė budinčiajai.

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad gauto dokumento registracijos žymą sudaro dokumentą gavusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas), žodis „Gauta“, dokumento gavimo data ir registracijos numeris.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas nuostatas, daro išvadą, kad Konkurencijos taryba pareiškėjų 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškimą gavo 2009 m. sausio 5 d., nes šią dieną sutinkamai su teisės aktu jis buvo užregistruotas - tai patvirtina šios institucijos spaudas ant pareiškimo, todėl visi terminai, skaičiuotini nuo šios datos.

Konkurencijos tarybos darbo reglamento 30 punkte nustatyta, kad jeigu pateiktas pareiškimas neatitinka reglamento 24-28 punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektui nustatomas terminas, per kurį turi būti pašalinti pareiškimo trūkumai. Tokiu atveju pareiškimo nagrinėjimo terminas, nustatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, pradedamas skaičiuoti, kai administracijos sekretoriatui pateikiamas pareiškimas, atitinkantis reglamento 24-28 punktų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad atsakovė, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Konkurencijos tarybos darbo reglamento 25.5. 27 bei 30 punktais 2009 m. vasario 5 d. raštu Nr. (2.18-07)6V-196 (b. 1. 50-51) kreipėsi į pareiškėjas prašydama pateikti papildomos informacijos. Tokiu būdu Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjų pareiškimas yra su trūkumais ir laikydamasi nustatytų terminų, paprašė šiuos trūkumus ištaisyti. Šiuo raštu prašytą informaciją pareiškėjos atsakovei pateikė 2009 m. vasario 25 d. (spaudas ant rašto) (b. 1. 52-55).

Teismas, vadovaudamasis Konkurencijos tarybos darbo reglamento 30 punkte įtvirtinta taisykle, kad tuo atveju, jei buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, terminas priimti nutarimą dėl prašymo pradėti tyrimą pradedamas skaičiuoti nuo papildyto ir Konkurencijos tarybos darbo reglamento 24-28 punktus atitinkančio pareiškimo pateikimo dienos, daro išvadą, kad skundžiamą nutarimą atsakovė priėmė nepraleidusį Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyto 30 d. termino.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnį, nustatantį skundžiamo akto panaikinimo pagrindus, pagrindas naikinti skundžiamą aktą dėl padarytų procedūrinių pažeidimų galima tik tokiu atveju, kai tas pažeidimas yra esminis - t. y. buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vadovaujantis šia nuostata, net ir nustačius, kad Konkurencijos taryba netinkamai skaičiavo terminą, termino priimti skundžiamą nutarimą praleidimas šiuo atveju dėl netinkamai nustatytos termino eigos pradžios negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu.

Teismas nustatė, kad atsisakymo atlikti pareiškėju prašomą tyrimą pagrindas — Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktas, nustatantis, kad tyrimą pradėti atsisakoma jei, nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą nuostatą yra konstatavęs, kad „objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima atriboti sprendimą pradėti tyrimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų nuo sprendimo dėl atsisakymo pradėti tyrimą, nėra. Kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava -sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą - tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas. Vadinasi, pagal pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo Konkurencijos taryba, surinkusi įrodymų visumą, turi atlikti analitinio pobūdžio darbą rezultatą atspindėdama viename iš priimamų sprendimų, numatytų Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-l 555/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje (Nr. A'-993-07) yra pažymėjęs, kad vertinant atsakovo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą būtina nustatyti, ar atsakovas pagrįstai konstatavo atsisakymo pradėti tyrimą pagrindo buvimą, t. y., ar pagrįstai buvo nuspręsta, kad pareiškėjo pateikti duomenys neleidžia įtarti galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šioje byloje turi nustatyti, ar teisėtai bei pagrįstai Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pareiškimą, dėl, pastarųjų nuomone, konkurenciją ribojančių veiksmų.

Nustatyta, kad pareiškėjos su pareiškimu į Konkurencijos taryba kreipėsi dėl galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Siekiant įrodyti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą - piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, visų pirmą turi būti nustatyta, kad subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra tiriamas Konkurencijos tarybos atsisakymo atlikti tyrimą teisėtumas ir pagrįstumas yra aktualus įrodymų surinkimo, pateikimo, vertinimo aspektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-l555/2008).

Pareiškime (b. 1. 19-29) pareiškėjos nurodė, kad UAB „Medipresa“ yra 2002 m. įsteigtas ūkio subjektas, kurio steigėjai yra trys leidybos veiklą vykdančios bendrovės, ir ji pagal užimamą rinkos dalį yra akivaizdus didmeninio žurnalų platinimo rinkos lyderis, todėl pareiškėjos mano, kad UAB „Medipresa“ yra dominuojantis ūkio subjektas didmeninio žurnalų platinimo rinkoje.

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad UAB „Medipresa“ dominuoja atitinkamoje rinkose dėl tokių priežasčių:

1. joks kitas Lietuvos platintojas, išskyrus UAB „Medipresa“, neturi galimybių įsigyti platinimui UAB „Medipresa“ akcininkų leidžiamų žurnalų tiesiogiai;

2. tuo atveju, jeigu UAB „Medipresa“ sutinka parduoti jos akcininkų leidžiamus žurnalus kitiems platintojams, pastarieji privalo juos platinti tik UAB „Medipresa“ nurodytose mažmeninės prekybos vietose;

3. UAB „Medipresa“ kainodara yra neskaidri ir neaiški platintojams. Praktikoje UAB „Medipresa“ įvairių leidėjų leidžiamiems žurnalams taiko nuolaidas ir kitas paslaugų teikimo sąlygas, neatsižvelgdama į pardavimų apimtis ir kitus veiksnius, kurie galėtų ekonomiškai pagrįsti dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje užimančio ūkio subjekto kainodarą;

4. atsižvelgiant į tai, kad UAB „Medipresa“ akcininkų žurnalai sudaro esminę daugelio platintojų ir mažmeninių prekybos vietų valdytojų pajamų, gaunamų iš Lietuvoje leidžiamų žurnalų prekybos, dalį, tiek platintojai, tiek ir mažmeninės prekybos vietų valdytojai yra ekonomine prasme priklausomi nuo UAB „Medipresa“;

5. joks kitas Lietuvos platintojas, išskyrus UAB „Medipresa“, neturi galimybių platinti vien tik žurnalus (o ne tik žurnalus ir dienraščius).

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pareiškėjų pirminį pareiškimą (b. 1. 19-29) ir gavusi papildomus paaiškinimus (b. 1. 52-55). 2009 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą nepradėti tyrimo dėl UAB „Medipresa“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė jokių esminių aplinkybių, dėl kurių būtų pasikeitusios ar atsiradusios naujos didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje teikiamų paslaugų savybės ar įvykę kiti reikšmingi pokyčiai šioje rinkoje, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ankstesniuose Konkurencijos tarybos nutarimuose pateiktas rinkos apibrėžimas turėtų būti keičiamas, skaidant atitinkamą didmeninio spaudinių platinimo rinką į dvi atskiras dienraščių ir žurnalų didmeninio platinimo rinkas, todėl neesant duomenų leidžiančių įtarti galimą „Medipresa“ dominavimą nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo jos piktnaudžiavimo, nes kaip matyti iš Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio redakcijos šiame straipsnyje nurodyti veiksmai yra draudžiami subjektui, užimančiam dominuojančią padėtį rinkoje.

2007 m. gruodžio 29 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-190 (b. 1. 84-89) buvo patvirtinti įpareigojimai, taikomi pareiškėjoms. Šie įpareigojimai nustatyti atsižvelgus į tai, kad UAB „Impress Teva“ užima dominuojančią padėtį didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje Lietuvos Respublikoje, o UAB „Lietuvos spaudos“ Vilniaus agentūra valdo svarbų mažmeninio platinimo kanalą - spaudos kioskus. 2008 m. gegužės 28 d. buvo priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-65 (b. 1. 90-95), kuriame taip pat buvo konstatuotas UAB „Impress Teva“ dominavimas didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje, nustatytas įvertinus ir rinkoje veikiančius įmonės konkurentus, t. y. ir vieną iš pagrindinių konkurentų didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje UAB „Medipresa“.

Šiuose Konkurencijos tarybos nutarimuose konstatuota, kad UAB „Impress Teva“ užima dominuojančią padėtį didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje. Tokiu būdu buvo konstatuota, kad UAB „Impress Teva“ dominuojančią padėlį užima tiek dienraščių, tiek ir žurnalų rinkoje. Pareiškėja UAB „Impress Teva“ su tokia išvada sutiko ir prisiėmė vykdyti Konkurencijos nustatytus apribojimus.

Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą nurodytose bylose apibrėžė atitinkamą rinką kaip didmeninio spaudinių platinimo rinką ir nustatė, kad UAB „Impress Teva“ dominuoja šioje rinkoje, kuri apima ir dienraščių ir žurnalų leidinių didmeninį platinimą.

Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ankstesniuose nutarimuose suformuluotą rinkos sąvoką ir dėl to pateiktas jos apibrėžimas (spaudinių platinimo rinka) turėtų būti keičiamas. Taip pat pareiškėjai nenurodė jokių esminių aplinkybių dėl kurių būtų pasikeitusios arba atsiradusios naujos didmeninėje spaudinių platinimo rinkoje teikiamų paslaugų savybės ar įvykę kiti reikšmingi pokyčiai šioje rinkoje.

Nesant pagrindo manyti, kad UAB „Medipresa“ dominuoja didmeninėje žurnalų platinimo rinkoje, nes jos buvimas neįrodytas, nėra pagrindo tirti ir jos atliekamų veiksmų šioje rinkoje.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas daro išvadą, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

atmesti pareiškėjų UAB „Lietuvos spauda“ Vilniaus agentūros ir UAB „Impress Teva“ skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Irena Paulauskienė

Halina Zaikauskaitė

Veslava Ruskan