Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Rasai Zaščiurinskaitei, atsakovo atstovams Erikai Lukšei, Elonui Šatui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mikrovisatos TV“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja kreipėsi j teismą prašydama panaikinti 2009-03-26 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Tarybos) nutarimą Nr. 2S-9. Paaiškino, kad Taryba vertino bendrovės reklaminiame lankstinuke nurodytą ir iš bendro visos reklaminiame lankstinuke pateiktos informacijos konteksto išimtą teiginį „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ nesiedamas jo su kita tame pačiame lankstinuke pateikta informacija. Tame pačiame lankstinuke, kuriame yra ir ginčo teiginys „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, bendrovė, siekdama neklaidinti vartotojų, paaiškina, ką reiškia ginčo teiginys, t. y. lankstinuke pateikta lentelė, kurioje aiškiai nurodyta, kad vartotojas, norintis pasinaudoti bendrovės pasiūlymu dėl skaitmeninės televizijos transliavimo per papildomą televizorių (Ekstra TV paketo), privalės įsigyti skaitmeninį TV priedėlį ir sumokėti papildomos kortelės aktyvavimo mokestį. Tokiu būdu vartotojams yra sudarytos visos sąlygos įvertinti bendrovės pasiūlymą kompleksiškai ir nuspręsti pasinaudoti juo ar ne, todėl Taryba neturėjo jokio pagrindo teigti, kad teiginys „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ bendrovei suteikia nepagrįstą pranašumą prieš kitus rinkos subjektus. Taryba nepagrįstai analizavo, ar išlaidos skaitmeniniam TV priedėliui įsigyti ir papildomai kortelei aktyvuoti yra priskirtinos prie būtinų, norint naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis. Tarybai pareiga spręsti, ar nemokamai gaunant produktą vartotojo patirtos išlaidos yra būtinos, kyla tik tuo atveju, jei reklamoje iš viso nėra pateikta jokios informacijos apie kokias nors galimas vartotojo išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu. Šiuo atveju visa išsami informacija, susijusi su produkto įsigijimo kainomis, buvo pateikta. Be to, savo veikloje naudoti skaitmeninį TV priedėlį bendrovę įpareigojo Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2003-03-12 sprendimu dėl kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) transliavimo kodavimo tvarkos. Toks įpareigojimas taip pat nustatytas bendrovei suteiktoje licencijoje vykdyti veiklą Nr. M096. Taigi bendrovė negali suteikti vartotojui savo paslaugos, jei vartotojas nėra įsigijęs skaitmeninio TV priedėlio. Taryba nevertino ir to, kad bendrovės viena iš pagrindinių komercinių veiklų yra skaitmeninės televizijos retransliavimas, o ne programinės įrangos platinimas ir diegimas. Todėl bendrovės reklaminėje medžiagoje nurodytas teiginys „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ nėra ir negali būti klaidinantis, kadangi bendrovė kaip komercinis subjektas nemokamai suteikia būtent savo tipinės veiklos paslaugą - skaitmeninės televizijos retransliavimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsiliepime (b. I. 26-30) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Taryba kontroliuodama, ar reklama nėra klaidinanti vadovaujasi Reklamos įstatymo nuostatomis. Reklama bet kuriomis aplinkybėmis bus laikoma klaidinančia, jei ji turės Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 str. 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Taryba pagrįstai ir teisėtai nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju jai užtenka nustatyti, jog informacija yra reklama ir, kad ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 str. 1-21 punktuose numatytų klaidinančios komercinės veiklos, kurios nereikia įrodinėti, požymių, o esamo ar potencialaus asmenų suklaidinimo ir poveikio jų ekonominiam elgesiui Taryba neturi nustatinėti. Taryba, vertindama ginčo teiginį, iš esmės ne tik neturėjo, bet ir negalėjo vertinti kitos lankstinuke nurodytos informacijos, kadangi teiginyje akivaizdžiai buvo nurodyta, kad skaitmeninė TV per papildomus televizorius vartotojas mėgausis nemokamai (žodis „nemokamai“ nurodomas didžiosiomis raidėmis). Taryba privalėjo tik nustatyti, ar vartotojams atsiradusios išlaidos nebuvo priskirtinos neišvengiamoms. Be to, net ir atsižvelgus į kitą reklamoje pateikiamą informaciją ir jos pateikimo būdą, nėra pagrindo teigti, kad vartotojas reklaminį teiginį „Per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ supras kitaip, nei pažodžiui, t. y., kad jis turės tam tikrų išlaidų susijusių su „nemokama“ paslauga. Tarybai pareiga spręsti, ar nemokamai gaunant produktą vartotojui patirtos išlaidos yra būtinos, kiltų tik tuo atveju, jei reklamoje iš viso nebūtų pateikta jokios informacijos apie kokias nors galimas vartotojo išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu. Reklaminiame teiginyje pažadėjus, kad vartotojas per papildomus televizorius galės mėgautis skaitmenine TV nemokamai, tačiau neįvertinus, kad vartotojui atsiradusios papildomos išlaidos, kurios nėra laikytinos būtinosiomis Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 str. 18 p. prasme, vartotojas vienareikšmiškai klaidinamas. Be to, komercinė veikla, nurodyta Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 str. 1-21 punktuose, bet kuriomis aplinkybėmis yra laikytina nesąžininga arba klaidinančia, todėl šiuo atveju nėra būtina nustatyti tokios klaidinančios komercinės veiklos esamą ar potencialų poveikį vidutiniam vartotojui.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2008-03-26 Taryba gavo vartotojo pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Mikrovisatos TV“ reklaminiame lankstinuke teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, tačiau, įsigijus paslaugos paketą „Optimalusis“ matyti skaitmeninę televiziją per kitus televizorius, reikia už 170 Lt įsigyti skaitmeninės TV priedelį kiekvienam televizoriui bei sumokėti kortelės aktyvavimo mokestį arba abonentinį mokestį. Todėl vartotojo nuomone, reklaminėse skrajutėse „Skaitmeninė Mikrovisata TV“ nurodytas teiginys“ per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ yra klaidinantis (Tyrimo byla b. I. 1).

2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 146 Bendrovė patvirtino, kad yra tiriamos reklamos davėja, kaip apibrėžta Reklamos įstatymo 2 str. 8 d. Taip pat nurodė, kad per papildomus televizorius skaitmenine TV galima mėgautis nemokamai, t. y. nemokant abonentinio mokesčio užsisakius programų paketą „Ekstra TV“ (Tyrimo byla b. I. 3).

Atsižvelgusi j vartotojo prašyme bei UAB „Mikrovisatos TV“ 2008 m. gegužės išdėstytas aplinkybes. Taryba 2008-06-04 nutarimu N r. IS-70 pradėjo tyrimą dėl reklaminio teiginio „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams (Tyrimo byla, b. I. 6-7).

Tyrimo metu nustatyta, kad asmuo, norintis žiūrėti skaitmeninę papildomus televizorius, gali rinktis TV programų paketą „Optimalusis“ arba „Ekstra TV“. Vartotoja, užsisakęs paslaugą „Optimalusis“ bendrovei sumokėtų 49 Lt kortelės aktyvavimo mokestį, tai pat mokėtų mėnesinį 29,5 Lt abonentinį mokestį, tačiau skaitmeninį TV priedėlį vienam televizoriui gautų nemokamai. Jei vartotojas pageidautų per papildomus televizorius naudotis paslauga „Optimalusis“, jis papildomai, be aukščiau įvardintų išlaidų, sumokėtų 25 Lt papildomos kortelės aktyvavimo mokestį bei 15 Lt papildomos kortelės mėnesinį abonentinį mokestį. Pastarasis abonentinis mokestis taikomas tik tuomet, kai „Mikrovisatos TV“ įsigyjamas skaitmeninės TV priedėlis, kurio kaina 170 Lt.

Tuo tarpu užsisakius „Ekstra TV“ paslaugų paketą, kuris, kaip teigiama reklaminėje skrajutėje „Skaitmeninė Mikrovisata TV“, yra skirtas tik papildomiems televizoriams, vartotojas bendrovei turėtų sumokėti 49 Lt papildomos kortelės aktyvavimo mokestį bei 170 Lt už skaitmeninės TV priedėlį. Be to, naudodamasis šia paslauga vartotojas nors ir nemokėtų abonentinio mokesčio, tačiau matytų tik 12 televizijos programų (naudojantis paslauga „Optimalusis“ vartotojas matytų 34 televizijos programas).

Taip pat nustatyta, kad bendrovės reklama su nagrinėjamu teiginiu buvo platinama skrajučių pagalba Kauno apskrityje bei platinamos ir UAB „Mikrovisatos TV“ klientų aptarnavimo skyriuose vartotojų konsultavimo metu. Be kita ko, reklama, kurioje teigiama „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, tačiau nurodžius, kad „yra papildomų sąlygų“, buvo skelbiame dienraštyje „Kauno diena“ bei „Lietuvos ryto“ priede „Laikinoji sostinė“.

Konkurencijos taryba 2009-06-26 nutarimu Nr. 2S-9 pripažino UAB „Mikrovisatos TV“ platintą reklamą, kurioje teigiama „Per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“, klaidinančia reklama. Įpareigojo UAB „Mikrovisatos TV“ nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, nutraukti I punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t. y. reklamos tekste nenaudoti reklaminio teiginio, kuris pripažintas klaidinančia reklama, jeigu tokie veiksmai dar tęsiami. Taip pat už klaidinančios reklamos naudojimą taryba pareiškėjai paskyrė 10 000 Lt piniginę baudą (Tyrimo byla b. I. 72-76).

Ginčas byloje kilęs dėl Tarybos 2009-06-26 nutarimo Nr. 2S-9 pagrįstumo ir teisėtumo.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (2000-07-18 Nr. VIII-1871).

Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. pateikta klaidinančios reklamos sąvoka, t.y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Minėto straipsnio 7 d. pateikta reklamos sąvoka, t.y. bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 5 str. I d. numatyta, kad draudžiama naudoti klaidinančią reklamą. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: I) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant j kitą toje reklamoje pateikiama informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 str. 18 p. numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip produkto apibūdinimas kaip „papildomai už tą pačią kainą“, „nemokamai“ ar panašiai, jeigu vartotojas turi mokėti, išskyrus būtinas išlaidas, susijusias su produkto įsigijimu ar mokėjimu už jo pristatymą. Iš to seka, kad komercinė veikla bet kuriomis aplinkybėmis bus laikoma klaidinančia, jei vartotojui teks mokėti už kažką kitą, išskyrus tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl atsakymo į komercinę veiklą ir dėl produkto paėmimo ar mokėjimo už jo pristatymą, kadangi tokiu būdu prekybininkas sukurtu apgaulingą įspūdį apie save, savo prekes ar paslaugas.

Reklamos įstatymo 22 str. I dalyje numatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. O to paties straipsnio 7 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pareiškėja vartotojams, norintiems matyti skaitmeninę televiziją per papildomus televizorius, siūlo dvi galimybes: rinktis TV programų paketą „Optimalusis“ arba „Ekstra TV“. Pažymėtina, kad tiek vienu, tiek kitu atveju toks vartotojas patiria tam tikras išlaidas (b.l. 8).

UAB „Mikrovisatos TV“ teikia skaitmeninės televizijos paslaugas, o reklaminėse skrajutėse bei regioninėje spaudoje skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma veikla ir skatina vartotojus užsisakyti jos teikiamas skaitmeninės televizijos paslaugas. Todėl vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. pareiškėjos skleista informacija laikytina reklama (b.l. 8), o bendrovė -nagrinėjamos reklamos davėja (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.). Todėl pareiškėja, būdama reklamos davėja, kaip nurodyta Reklamos įstatymo 21 str. 1 d., atsako už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės. Kadangi pareiškėja tyrimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reklaminėse skrajutėse bei regioninėje spaudoje skelbiant reklaminį teiginį „per papildomus televizorius skaitmenine TV mėgausitės nemokamai“ Reklamos įstatymo 5 str. buvo pažeistas ne dėl bendrovės kaltės, konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad Tarnybos 2009-03-26 nutarimas Nr. 2S-9 yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir nuobauda paskirta remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl pagrindo panaikinti nutarimą nėra.

Tenkinti pareiškėjos UAB „Mikrovisatos TV“ skundą, remiantis jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tai nctenkintinas ir jos prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

UAB „Mikrovisatos TV“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjai

Bronius Januška

Irena Paulauskienė

Rūta Miliuvienė