Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovei Elenai Navickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tez Tour“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2009 04 02 nutarimo Nr. 2S-10 panaikinimo, atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, ir

Pareiškėja UAB „Tez Tour“ padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2009 04 02 Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-10.

Paaiškina, kad Konkurencijos taryba (toliau - ir Taryba) priėmė nutarimą Nr. 2S-10 „Dėl viešbučių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams'„, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjo reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis - spalis 2008“ skelbtą reklamą „Viešbutis: 52 km iki oro uosto <...>„ klaidinančia reklama. Už klaidinančios reklamos naudojimą paskirta 40 300 Lt piniginė bauda.

Remiasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir paaiškina, kad. analizuojant reklamą pagal šioje teisės normoje nurodytus kriterijus, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad jam buvo pateiktas „Kadikale Resort“ viešbučio vadovo raštas, kuriame nurodoma, kad viešbutis nuo Milo oro uosto Bodrume yra už 52 km. Pačiame nutarime nėra teigiama, jog informacija dėl 52 km neatitiktų teisingumo kriterijaus. Teigia, kad ši reklama yra teisinga. To neginčija ir j kelionę vykę turistai.

Dėl reklamos išsamumo požymio paaiškina, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu atsiribojo nuo pareiškėjo pateiktų įrodymų ir jame išdėstytų aplinkybių išsamaus ir visapusiško vertinimo. Remiasi Turizmo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir aiškina, kad kelionių organizatoriaus atsakomybę eliminuojanti sąlyga - turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus ir kelionių prospekte, kataloge ar kitoje turistinę kelionę aprašančioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimų galimybė - nebuvo tinkamai įvertinta.

Apie tai, jog turistai bus skraidinami į Dalamano oro uostą, esantį 230 km atstumu nuo „Kadikale Resort“ viešbučio, buvo informuoti žodžiu prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymą kelionių agentūroje „Ventus Viatorius“. Su turistais sudarytoje turizmo paslaugų teikimo sutartyje įtvirtinta, kad turistai yra skraidinami į Dalamano oro uostą. Detali informacija apie šiuos oro uostus buvo pateikta pareiškėjo interneto svetainėje www.teztour.lt „Skrydžių tvarkaraštis - Bodrumas (BJV). Turkija“ - skrydžiai į Bodrumą vykdomi tik į du oro uostus, nurodyti atstumai iki oro uostų. Pasirašydami Turizmo paslaugų teikimo sutartį turistai patvirtino, kad nuodugniai susipažino su pateikta sutartimi ir suprato visas jos nuostatas, buvo informuoti apie pareiškėjo internetinį puslapį, kuriame yra informacija apie kelionę. Turistams apie oro uosto, į kurį skraidinama, pakeitimą buvo pranešta iki turizmo paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Oro uosto pakeitimo galimybė buvo aiškiai numatyta turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1 p., o kataloge, kuris yra neatskiriamas sutarties priedas, skyrelyje „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems/Informacija gali keistis“ pakartotinai įtvirtinta, kad informaciją galima rasti pareiškėjo interneto svetainėje. Iki katalogo išleidimo buvo numatytas turistų skraidinimas į vieną oro uostą (Milo), iki kurio yra 52 km atstumas, todėl kataloge išdėstyta išsami informacija apie atstumą nuo viešbučio „Kadikale Resort“ iki oro uosto. Ši informacija nėra klaidinanti. Po katalogo išleidimo atsirado būtinybe teikti vežimo paslaugas ir į kitą oro uostą (Dalamano), todėl apie tai nedelsiant paskelbta pareiškėjo internetiniame puslapyje, apie tai informuotos agentūros. Visi turistai apie pasikeitimą sužinojo iš Turizmo paslaugų sutarties. Joks teisės aktas verslininkui nedraudžia keisti paslaugų teikimo formos, būdų, intensyvumo. Tokios pozicijos laikėsi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, savo nutarime konstatavusi, jog jokie neteisėti veiksmai turistų atžvilgiu nebuvo atliekami.

Nesutinka su atsakovo pateikiamu vidutinio vartotojo sampratos vertinimu. Paaiškina, kad turistai apie oro uostą buvo informuoti agentūroje žodžiu, informacija buvo paskelbta interneto svetainėje, apie galimus pakeitimus turistai informuoti tiek sutartyje, tiek kataloge. Vidutinis vartotojas, turėdamas visą informaciją apie pakeitimų galimybę, turėjo ir galėjo pasitikrinti ją interneto svetainėje. Mano, kad atsakovas Reklamos įstatymą taiko formaliai, neatsižvelgia į Turizmo įstatymo normas. Vertinant vidutinį vartotoją nepagrįstai nurodyta, kad ne visi reklamos vartotojai gali turėti prieigą prie interneto. Remiasi Statistikos departamento informacija apie interneto vartotojų skaičių Lietuvoje. Teigia, kad vidutinis vartotojas, kuris yra supažindinamas su informacijos pakeitimo būdu (paskelbimu interneto svetainėje) Turizmo paslaugų sutarties pasirašymo metu, turi galimybę pasidomėti šia informacija.

Paaiškina dėl įrodymų leistinumo. Paaiškina, kad buvo pateiktas kelionių agentūros UAB „Ventus Viaturus“ raštas, kuriame kelionių agentūra nurodė, kad prieš kelionę informavo turistus apie pasikeitusius kelionių atstumus, tačiau šis raštas įvertintas netinkamai. Abejodamas rašte nurodytais duomenimis, atsakovas galėjo apklausti kelionių agentūros darbuotojus.

Dėl nutarimo rezoliucinės dalies nurodo, kad baudos paskyrimas pareiškėjui nėra tikslingas nesant visų būtinų administracinės atsakomybės sąlygų - kaltės, neteisėtų veiksmų. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrįstas įrodymais, jas interpretavo neteisingai.

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir aiškina, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus, nes rezoliucinės dalies nurodymas dėl reikalavimo nutraukti reklamos naudojimą yra nemotyvuotas. Tokią išvadą daro dėl to. kad motyvuojamojoje dalyje nustatytas ne reklamos neteisingumas, bet neišsamumas. Pabrėžia, kad kataloge nurodyta informacija yra teisinga.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir jo argumentus, prašė skundą tenkinti.

Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. I. 32-35) paaiškino, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl UAB „Tez tour“ pažeidimo kvalifikavimo paaiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visuma suponuoja klaidinančios reklamos buvimą.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 11 17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-930/2005 pateiktu Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų aiškinimu. Paaiškina, kad, atsižvelgiant į Reklamos įstatymo aiškinimą, nustačius pareiškėjo reklamą esant neišsamia, tokia reklama taip pat laikoma ir klaidinančia reklama kaip nurodyta straipsnio dispozicijoje.

Dėl pareiškėjo argumentų, dėl ko eliminuojama atsakomybė (Turizmo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktas), paaiškina, kad iš Reklamos įstatymo 5 straipsnio išplaukia, jog skleidžiama reklama turi neklaidinti -ji turi būti teisinga, išsami bei atitikti tam tikrus pateikimo būdo reikalavimus. Iš to aišku, kad Turizmo įstatymo 6 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatos nekonkuruoja tarpusavyje, o pareiškėjas pagal šių teisės aktų reikalavimus turi skleisti teisingą informaciją.

Nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas neįrodė, jog ėmėsi pakankamai priemonių ir informavo reklamos vartotojus apie pasikeitimus, dėl ko jie buvo suklaidinti. Nustatyta, kad reklamoje buvo nurodytas tik viešbučio atstumas nuo oro uosto, nenurodant oro uosto pavadinimo, nuo kurio skaičiuojamas reklamoje paminėtas 52 km atstumas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad reklamos vartotojas internete, ar pasirašydamas turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurioje yra nurodyta konkreti atvykimo į oro uostą vieta. t. y. oro uosto pavadinimas, sužinos papildomos, jo suklaidinimui išvengti reikalingos informacijos. Nutarime detaliai ir motyvuotai nurodyta, kodėl pareiškėjo skleista informacija yra neišsami, kodėl reklamos vartotojų informavimo būdas yra nepakankamas ir nepanaikinantis pareiškėjo atsakomybės dėl klaidinančios reklamos skleidimo. Todėl atsiliepime šiais klausimais nepasisakoma.

Pažymi, kad skunde pareiškėjas mini Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, tačiau nei Konkurencijos tarybai, nei teismui šis nutarimas nebuvo pateiktas. Tačiau net pateikus tokį nutarimą, pažymi, kad šios institucijos dirba savo kompetencijos ribose.

Pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos vartotojų sampratos vertinimu.

Atsakovas remiasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi. 2 straipsnio 17 dalimi ir aiškina, kad sąvoka „vidutinis vartotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme. Remiasi šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi.

Paaiškina, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą. klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis, t. y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nėra būtina nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui. Paaiškina, kad Taryba nuosekliai pagrindė, kodėl pareiškėjo atskleista nepilna informacija galėjo paveikti vidutinį reklamos vartotoją. Papildomai buvo konstatuota, kad ne visi reklamos vartotojai gali turėti prieigą prie interneto, todėl, atsižvelgus į tai, kad naujausia informacija apie pasikeitimus po katalogo išleidimo (informacija apie viešbučius, tarp jos ir informacija apie atstumus iki viešbučių) skelbiama tik kelionių organizatoriaus interneto svetainėje adresu www.teztour.lt., vartotojų galimybės sužinoti apie pasikeitimus yra ribotos. Visa tai, kad vartotojas turi papildomai domėtis paskleista informacija, rodo. kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau -LVAT)2008 08 18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-1436/2008).

Pareiškėjo pateikti statistiniai duomenys nepatvirtina fakto, kad vidutinis vartotojas turėjo galimybę pasidomėti informacija apie atstumus nuo oro uosto iki viešbučio. Priešingai, pateikti duomenys patvirtina Tarybos išvadas, kad vartotojų galimybės sužinoti apie pasikeitimus buvo ribotos

Dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Pareiškėjas pateikė UAB ,,Ventus Viaturus“ raštą, kuriame bendrovė nurodė, kad prieš kelionę turistus informavo apie pasikeitusius kelionių atstumus. Taryba neginčija, kad šis įrodymas leistinas, tačiau, atsižvelgiant į kitą tyrimo metu surinktą medžiagą - suklaidintų vartotojų pateiktus įrodymus, paaiškinimus, pareiškėjo ir UAB ,,Ventus Viaturus“ bendradarbiavimo ryšius ir kt., toks įrodymas yra nepakankamas. Rašte ši agentūra neatmetė galimybės, kad kelionių agentė galėjo papildomai žodžiu neatkreipti keliautojo dėmesio į tai, jog lėktuvas leisis ne Milo, esančio Bodrume, o Dalamano, esančio Marmaryje, oro uoste. Tai patvirtina, kad atsižvelgus į kitus įrodymus, bendrovės raštas negali būti pripažintas įrodančiu, kad kiekvienas reklamos vartotojas buvo informuotas apie kelionių sąlygų pasikeitimus.

Dėl paskirtos baudos. Paaiškina, kad abejonių dėl pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo nekyla, argumentai ir motyvai išdėstyti skundžiamame nutarime, todėl šių argumentų atsakovas nekartoja.

Paaiškina, kad iš Reklamos įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje bei 21 straipsnio 1 dalyje nurodvtų nuostatų matyti, kad Taryba neprivalo įrodinėti įtariamų pažeidėjų kaltės, kadangi įrodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti ir kacLūkio subjektas yra konkrečios klaidinančios reklamos davėjas, reklamos davėjo kaltė yra preziumuojama. Tokiu atveju ūkio subjektas, kuris mano, kad reklamos įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės, pats turi įrodinėti šią aplinkybę.

Pareiškėjas neginčijo fakto, kad jis yra klaidinančia pripažintos reklamos davėjas. Remiasi LVAT 2005 1117 nutartimi administracinėje byloje Nr. A 1-930/2005 ir 2008 12 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1884/2008.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl rezoliucinėje dalyje esančio įpareigojimo nutraukti klaidinančios reklamos skleidimą, kad šis reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Remiasi Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir paaiškina, kad įstatymas įpareigoja atsakovą imtis būtent tokių priemonių. Įpareigojimas atsakovo manymu yra aiškus -nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsį viešbutyje „Kadikale Resort“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą informaciją apie oro uosto atstumą iki viešbučio. Paaiškina, kad Konkurencijos tarybos nutarimas yra vientisas dokumentas, kuris turi būti skaitomas, neatsiejant nutarimo rezoliucines dalies nuo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių. Skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad, pareiškėjo reklama yra neišsami, t. y. dalis skleistos reklamos tam tikromis aplinkybėmis buvo teisinga, o dalis -neteisinga. Teigia, kad skundžiamas nutarimas atitinka Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisino posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir jo argumentus, prašė skundo netenkinti.

Ginčas yra dėl reklamos pripažinimo klaidinančia reklama. Ginčo objektas - nuobaudos už klaidinančią reklamą pagrįstumas ir teisėtumas. Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas.

Administraciniame ginče keliami du klausimai: 1) pareiškėjo reklamos priskyrimo klaidinančiai reklamai pagrįstumas; 2) įpareigojimo pagrįstumas.

UAB „Tez Tour“ Turizmo paslaugų teikimo sutarties priede kataloge teikiama informacija apie turistinės kelionės programą ir viešbutį laikytina reklama, nes tokia informacija tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma veikla ir skatina įsigyti būtent šio ūkio subjekto reklamuojamą produktą (Reklamos įstatymo 2 str. 7 d.). Pareiškėjas yra reklamos davėjas (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.). Tai, kad leidinys „Turkija, balandis-spalis 2008“ išleistas pareiškėjo užsakymu, pareiškėjas neneigia, tačiau aiškina, kad šis leidinys nelaikytinas reklama. Analogiški teisiniai santykiai ir panašių faktinių aplinkybių vertinimas buvo nagrinėti LVAT administracinėje byloje Nr. A556-997/2008, LVAT 2008 07 03 nutartis paskelbta LVAT biuletenyje Nr. 5 (15). 2008 gegužė-rugpjūtis, 81 psl. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi LVAT pateikiamas įstatymų aiškinimas yra privalomas teismui. LVAT 2008 07 03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-997/2008 pripažinta, kad tokiame pačiame reklaminiame kataloge skelbta informacija apie viešbutį yra reklama. Tai, kad leidinys išleistas UAB ,,Tez Tour“ užsakymu, patvirtina Konkurencijos tarybos byloje esanti medžiaga - PVM sąskaitos faktūros.

Minėtoje LVAT byloje kaip ir šioje byloje kilo klausimas, ar pašalinama reklamos davėjo atsakomybė, jei kitokiu būdu. nei buvo paskleista, skleidžiami reklaminiai teiginiai jau atitinka tikrovę. LVAT byloje pažymėta, kad vartotojas nuo jam nepriimtino pasirinkimo, įsigyjant poilsio paslaugą, galėtų būti apsaugotas individualaus pobūdžio veiksmais, nukreiptais į konkretų vartotoją, siekiantį įsigyti reklamuotą paslaugą, apie kurią buvo paskleista tam tikra neatitinkanti tikrovės žinių dalis. Prie tokio pobūdžio veiksmų galėtų būti priskirtas tikrovės atspindėjimas individualiuose susitarimuose tarp reklamos davėjo ir vartotojo. Šioje LVAT nutartyje apibūdinta ir vidutinio vartojo sąvoka.

Skundžiamu 2009 04 02 Konkurencijos tarybos nutarimu UAB „Tez tour“ nubausta už klaidinančios reklamos naudojimą. Nustatyta, to neginčija ir pareiškėjas, kad UAB „Tez tour“ nuo 2008 02 18 iki 2008 10 11 savo kataloge naudojo viešbučio „Kadikale Resort“, esančio Turkijoje, Bodrume. reklamą, kurioje buvo skelbiama: „Viešbutis: 52 km iki oro uosto <...> ., (minėto katalogo, b. 1. 67, 267 psk). Kadangi reklaminiame kataloge nenurodytas oro uosto pavadinimas, tokia reklama gali suklaidinti, t. y. paveikti vartotojo ekonominį elgesį dar iki paslaugos įsigijimo. Paaiškėjo, kad pareiškėjas organizuoja keliones turistams į šį viešbutį, nebūtinai skraidindamas į Milo oro uostą, kuris tikrai yra 52 km nuo viešbučio, bet ir skraidindamas turistus į Dalamano oro uostą, kuris yra Marmario mieste, apie 230 km nuo reklamuojamo viešbučio, esančio Bodrume.

Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.). Tačiau pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad reklamos pripažinimui klaidinančia, būtina nustatyti esant visus Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose išvardintus kriterijus. Ši norma aiškintina taip. kad reklamos pripažinimui klaidinančia pakanka nustatyti esant nors vieną iš šių kriterijų. Visų pirma, aiškinant 5 straipsnio 2 dalį pasitelkiant logiką, akivaizdu, kad jeigu būtų nustatyta, jog reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jų naudojimo metu, tai reklamos pripažinimui klaidinančia nereikėtų nustatyti esant dar du kitus kriterijus (išsamumą ir pateikimo būdą ir formą). Tas pats atsitiktų nustačius klaidinančius reklamos pateikimo būdą ar formą - toliau kitų kriterijų nustatinėti nereikėtų. Tokį aiškinimą patvirtina ir LVAT formuojama praktika (2008 08 18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1436/2008. 2008 12 11 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1884/2008). LVAT 2005 11 17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-930/2005 tiesiogiai nurodyta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto reklamos vartotojo požiūriu. Taip pat iš kitų nurodytų nutarčių matyti, kad nagrinėjamais atvejais reklama buvo pripažinta klaidinančia pagal vieną ar du kriterijus. Ir trečia, aiškinant normą lingvistiniu metodu, galima įsitikinti, kad žodis „kriterijus“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) reiškia sprendimo vertinimo pagrindą, matą. Taigi, jeigu nustatoma, kad reklama yra neišsami, tai yra matas ar pagrindas pripažinti, jog tokia reklama klaidina. Tokiu atveju būtina tik įvertinti, ar tas reklamos neišsamumas galėjo paveikti vidutinį vartotoją ir jį suklaidinti. Tuo pačiu teismas sutinka su Konkurencijos tarybos argumentais, kad pažeidimo sudėtis nereikalauja nustatyti pasekmių buvimo. Pakanka nustatyti, kad tokia reklama apskritai gali suklaidinti vartotoją. Vieno ar kelių suklaidintų vartotojų nustatymas tik patvirtina faktą, kad reklama iš tiesų gali klaidinti. Tuo tarpu atsakomybę pašalintų, pareiškėjo pateikti įrodymai, kad visais atvejais individualiuose

susitarimuose su vartotoju pašalinamas reklamos klaidinantis poveikis. Išvada dėl to, kad klaidinančios reklamos fakto nustatymas nereikalauja būtinai nustatyti pasekmių, t. y., kad konkretūs vartotojai tikrai buvo suklaidinti, taip pat patvirtina LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-756-1436/2008, Nr. A502-1884/2008. AI-930/2005. Šiose bylose nebuvo nustatinėjama, ar buvo suklaidintas konkretus vartotojas, tik vienoje jų vartotojo paaiškinimais buvo pasiremta, kai buvo sprendžiama, ar reklama buvo klaidinanti (administracinė byla Nr. A502-1884/2008). tačiau šioje byloje buvo nagrinėtas klausimas apie viešbučių kategorijas, reklamos klaidingumas nustatinėjamas pagal teisingumo kriterijų, todėl buvo būtina rinkti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius reklamos teisingumą. Dėl to šioje byloje teismas netyrė, ar konkreti kelionių agentūra, dar iki sutarties sudarymo tikrai informavo vartojus, kad skrodis bus į oro uostą, kuris yra maždaug už 230 km nuo viešbučio. Daroma išvada, kad reklamos klaidinantis poveikis būtent tiems vartotojams, kurie skundėsi Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, galėjo būti paneigtas tik tuo atveju, jeigu turizmo paslaugų teikimo sutartyse būtų nurodyta, kad Dalamano oro uostas yra už 230 km nuo Bodrumo ir nuo viešbučio. į kurį vyko turistai. Šiuo atveju, priešingai, sutarties tekstas dar labiau klaidino, nes sutartyje įrašyta, kad perkama „Kelionė į Turkiją, Bodrumą“, taip pat nenurodyta kelionės autobusu trukmė (b. 1. 54).

Šioje byloje ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjos teikiama reklama neišsami, todėl galėjo suklaidinti vartotoją.

Nustatyta, kad UAB „Tez Tour“, reklaminiame kataloge (kuris platintas nuo 2008 02 18 iki 2008 10 11 - Konkurencijos tarybos tyrimo byla, psi. 51) reklamuodama savo paslaugas ir informuodama apie „Kadikale Resort“ viešbutį, nurodė, kad minėtas viešbutis yra 52 km iki oro uosto. Interneto puslapyje www.tezlour.lt bendrovė skelbė tokią pačią informaciją apie atstumą nuo viešbučio „Kadikale Resort“ iki oro uosto (ten pat, psl. 51). Pareiškėjas teismui pateikė išrašą iš tos pačios interneto svetainės (b. I. 62), iš kurio matyti, kad interneto puslapyje www.teztour.lt. buvo pateikiama informacija apie atstumus nuo Milo oro uosto iki Bodrumo bei nuo Dalamano oro uosto iki Bodrumo - šiuo atveju nurodyta, kad atstumas apie 230 km. Iš pareiškėjo pateikto išrašo nematyti paskelbimo datos. Turi būti įvertinta, ar kiekvienas vidutinis“v3rtotojas; kiekvienu atveju privalėjo ir galėjo pasinaudoti šia internete esančia informacija.

Reklaminis katalogas yra neatskiriama Turizmo paslaugų teikimo sutarties dalis. Kataloge aiškiai įvardinta informacija apie atstumą nuo viešbučio iki oro uosto, oro uosto pavadinimo kataloge nėra. Pareiškėjo atsakomybės nepašalina Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad „katalogas, taip pat kelionę aprašanti medžiaga arba pakeista programa yra neatskiriamas šios sutarties priedas. Kelionių organizatoriaus internetiniame puslapyje www.teztour.lt skelbiama naujausia ir aktualiausia informacija apie viešbučius, jų kategorijų, paslaugų ir pramogų juose pasikeitimus po katalogo išleidimo“ (sutarties tekstas yra katalogo paskutiniame lape), nes ne visais atvejais gali kilti įtarimas, kad atstumą nuo viešbučio iki oro uosto dar kartą būtina tikrintis. Pareiškėjas, ginčydamas Konkurencijos tarybos nutarimą, nepagrįstai remiasi Turizmo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies I punkto nuostatomis, kaip pašalinančiomis pareiškėjo atsakomybę ir už neišsamios ir dėl to klaidinančios reklamos naudojimą pagal reklamos įstatymo nuostatas. Visų pirma. Turizmo įstatymas reguliuoja kitus teisinius santykius nei Reklamos ir Konkurencijos įstatymai. Pagal Turizmo įstatymo 1 straipsnį, šio įstatymo paskirtis - nustatyti turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų (vartotojų) teisių apsaugai bei valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo reguliavimo, planavimo ir turizmo išteklių naudojimo srityje. Turizmo įstatymo 6 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustato kelionės organizatoriaus ir kelionių agentūros teises ir pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kelionių organizatoriaus atsakomybė prieš vartotoją, o ne prieš valstybės institucijas, kontroliuojančias atitinkamas sritis. Antra, šiuo atveju bauda nebuvo skirta už konkrečių vartotojų suklaidinimą. Bauda skirta už klaidinančios reklamos naudojimą. kuri galėjo paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Todėl šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, ar vienam ar keliems vartotojams, dar prieš sudarant paslaugos pirkimo sutartį, buvo pranešta pasikeitusi informacija, kad į šį viešbutį skrydis vyks į oro uostą, kuris yra ne už 52 km, o už 230. kad būtent nuo Dalamano oro uosto yra 230 km iki Bodrumo, kuriame yra viešbutis, kad kataloge turimas mintyje Milo oro uostas. Be to, šiuo atveju negalima teigti, kad kataloge buvo aiškiai numatyta tokių pasikeitimų galimybė. Katalogo paskutiniame lape nurodyta, kad informacija pateikiama pagal iš viešbučių iki 2008 01 01 gautą informaciją, kad pasikeitimai skelbiami internete. Kataloge taip pat yra skyrius „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“, kuriame rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti internete skrydžio laiką, čia yra ir skyrelis, nurodantis, kad informacija apie viešbučius gali keistis. Tačiau vidutiniam vartotojui sunku tikėtis, kad gali kardinaliai pasikeisti atstumas nuo viešbučio iki oro uosto, todėl negalima vartotojui užkrauti pareigos tikrinti kiekvieno įrašo sutartyje teisingumą, t. y. būti įtariam ir nepasitikinčiam reklamos davėjo skleidžiama informacija. Apibrėždamas vidutinio vartotojo sąvoką, teismas vadovaujasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, nustatančia, kad vidutinis vartotojas - vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Šiuo atveju svarbi ne kiekvieno ar daugelio vartotojų galimybė pasinaudoti internetu, bet vartotojo vertinimas, ar jam būtina tikslintis informaciją internete. Reklaminiame kataloge skelbiama informacija netikėti pagrindo nėra, todėl nepagrįstai pareiškėja teigia, kad vartotojas turi patikrinti paties kelionių organizatoriaus jam pateiktame kataloge nurodytą informaciją apie viešbučio buvimo vietą ir atstumą nuo jo iki oro uosto. Nors tai ir nėra reikšminga aplinkybė šioje byloje, tačiau tikrinant iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gautą informaciją. Konkurencijos taryboje nustatyta, kad vartotojui sutartyje buvo nurodytas tik oro uosto pavadinimas (taip pat nenurodant atstumo nei iki atitinkamo miesto, nei iki viešbučio, b. l. 54), o kataloge oro uosto pavadinimo nėra. Tokiu atveju vartotojas gali pagrįstai tikėtis, kad atstumas kataloge nurodytas teisingai ir šios informacijos pareiškėjo interneto svetainėje netikrinti. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad klaidinančios reklamos poveikis buvo ištaisytas individualiame susitarime tarp vartotojo ir reklamos davėjo. Pareiškėjas vis tiek. nežiūrint į Turizmo sutarties sąlygas (nurodytas oro uosto pavadinimas), teigia, kad vartotojas dar turėjo tikslintis internete atstumus. Toks reikalavimas vidutiniam vartotojui yra perteklinis.

Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 09 30 nutarimo Nr. 10-245 įtakos Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumui (b. 1. 57-61). Šioje byloje nagrinėjamas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris buvo priimtas, gavus vartotojų skundą, karį persiuntė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, 1. 1-10), prašydama įvertinti, ar šiuo atveju nebuvo klaidinančios reklamos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėjo vartotojų prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos Įstatymo nuostatas. Vartotojų prašymas aptariamu nutarimu buvo netenkintas ne vien todėl, kad Turizmo paslaugų teikimo sutartyje buvo nurodytas oro uosto pavadinimas, o ir dėl to, kad vartotojai neįrodė žalos dydžio, nenurodė, kokios - turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo jie siekia. Dėl to. kad šis nutarimas skirtas išspręsti visai kito pobūdžio ginčą tarp vartotojų ir turizmo paslaugų organizatoriaus, jis negali turėti prejudicinės galios Konkurencijos tarybai, kurios veiklos tikslai yra kito pobūdžio.

Taigi, Konkurencijos tarybos 2009 04 02 nutarime Nr. 2S-10 pagrįstai pripažinta, kad nepaskelbimas dalies informacijos, kuri būtina reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti -praleista informacija, kad keleiviai ne visais atvejais bus skraidinami į oro uostą, kuris yra 52 km atstumu nuo viešbučio - vertinant pagal išsamumo kriterijų, yra klaidinanti reklama. Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Toliau šiame straipsnyje 3 ir 4 dalyse nustatoma, kas laikytina esmine informacija. Tai du atvejai - jeigu teisės aktuose nustatytas privalomas tam tikros informacijos reklamoje pateikimas arba kai reklamoje vartotojui pateikiamas komercinis pasiūlymas, tai joje esmine laikoma LR nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija. Kas yra komercinis pasiūlymas, nustatyta minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustatė, kad tokio pobūdžio reklama, atsižvelgiant į tai. kad parduodamos poilsio paslaugos, yra esminė vykstantiems keliauti asmenims, ypatingai tiems, kurie į kelionę vyksta su vaikais. Tačiau ši nutarimo dalis nėra pakankamai motyvuota. Nenurodyta, kokia Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostata remiantis reklama pripažinta esmine (5 straipsnio 3 ar 4 dalimi, ar tiesiog 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto bendromis nuostatomis). Dėl to daroma išvada, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atvejį] klaidinančioje reklamoje buvo nuslėpta esminė informacija. Nors tai pažeidimo kvalifikacijos nekeičia, tačiau į tokią aplinkybę turėtų būti atsižvelgiama skiriant pažeidimo kvalifikacijos nekeičia, tačiau į tokią aplinkybę turėtų būti atsižvelgiama skiriant nuobaudą

Pagrįstai nustatyta, kad tokia reklama galėjo turėti poveikį vartotojo ekonominiam elgesiui, o dėl to tikėtina, kad reklama paveikė ir kitas bendroves užsiimančias ta pačia veikla. ; nes vartotojas, įvertinęs kainos bei paslaugos kokybės santykį, galėjo pasirinkti kitų bendrovių siūlomas paslaugas, jeigu nebūtų klaidinami. Reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje draudžiama ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veikios sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Prie tokių draudžiamų veiksmų priskiriamas ir reklamos, kuri pagal LR įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas yra reklamos davėjas, todėl jam tenka atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą, neįrodžius, kad įstatymas pažeistas ne dėl jo kaltės (Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo našta tenka reklamos davėjui, nes klaidinančios reklamos taktas įrodytas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes.

Ekonomine sankcija pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 22 straipsnį.

Skundžiamame nutarime baudos skyrimas yra motyvuojamas tuo, kad UAB „Tez tour“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti ir suklaidino reklamos vartotojus ir galėjo paveikti bei paveikė jų ekonominį elgesį. Teismas daro išvada, kad tokia motyvacija yra nepagrįsta, nes pačiame nutarime niekur nėra aptarta, kad buvo neginčijamai nustatyta, kad ši reklama suklaidino konkrečius vartotojus ir paveikė jų ekonominį elgesį. Tokie faktiniai duomenys nutarime neaprašyti, nėra motyvų ir argumentacijos, kad toks faktas būtų pasitvirtinęs. Iš Konkurencijos tarybos bylos matyti, kad jokie konkrečių vartotojų paaiškinimai nebuvo paimti, ir todėl Konkurencijos taryba negali vertinti, kad jų ekonominis elgesys tikrai buvo paveiktas klaidinančios reklamos. Konkurencijos taryba vertino tik kelionių agentūros raštą (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, l. 50), tačiau šiame rašte esančių duomenų teisingumas nebuvo tiriamas, nes jis nepateiktas susipažinti vartotojams ir jų nuomonės dėl šio rašto teiginių Konkurencijos taryba nežino.

Dėl to skiriant nuobaudą toks motyvas, kad atsižvelgiama į tai, kad vartotojai realiai buvo suklaidinti, yra nepagrįstas nutarimo aprašomąja dalimi.

Į pažeidimo trukmę ir mastą atsižvelgta pagrįstai, nes šios faktinės aplinkybės buvo tirtos ir nustatytos. Dėl pakartotinumo. nors Konkurencijos taryba nepateikė įrodymų, kad UAB „Tez tour“ buvo baudžiama 2008 06 19 nutarimu Nr. 2S-14 už Reklamos įstatymo pažeidimą 30 000 Lt bauda, tačiau pareiškėjas šio fakto neginčijo, todėl šis motyvas laikomas pagrįstu.

Konkurencijos taryba spręsdama dėl baudos dydžio rėmėsi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalimis. Pagal Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalį sunkinančia aplinkybe šiuo atveju gali būti tik pakartotinumas, nes kitos šioje dalyje išvardintos sunkinančios aplinkybės nenurodytos. Pagal 22 straipsnio 7 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, trukmės ir masto. Pagal 22 straipsnio 1 dalį už klaidinančios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki 120 000 Lt, kai yra sunkinančios aplinkybės. Šiuo atveju paskirta 40 300 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad teismas keičia pažeidimo pobūdį (klaidinanti informacija nebuvo esminė), dalį baudos skyrimo motyvų pripažįsta nepagrįstais (nenustatyta, kad būtų realiai suklaidinti vartotojai), paskirtoji bauda mažintina iki 30 000 Lt.

Dėl įpareigojimo. Nutarime, rezoliucinėje dalyje 2 punkte nutarta įpareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidimo „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, jeigu šie veiksmai dar yra tęsiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsį viešbutyje Radikale Resort“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisingą informaciją apie oro uosto atstumą iki viešbučio.

Teismas daro išvadą, kad šis įpareigojimas neatitinka teises aktų reikalavimų ir prieštarauja faktinei situacijai.

Konkurencijos taryba rėmėsi Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais. 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktas leidžia Konkurencijos tarybai priimti sprendimą del reklamos pripažinimo klaidinančia ir skirti baudas. 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, daroma išvada, kad Konkurencijos taryba šiuo atveju nepagrįstai įsiterpia į Turizmo paslaugų sutarties sudarymą šios sutarties turinio nustatymą. Apskritai šis įpareigojimas rodo, kad Konkurencijos taryba neištyrė, ar klaidinanti reklama dar naudojama. Ištyrus, kad reklama dar naudojama. Konkurencijos taryba pagal minėtas įstatymo nuostatas turėjo teisę tik nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą. Rezoliucines dalies 2 punktai negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dar ir dėl to. kad iš reklaminio katalogo leidinio „Turkija, balandis-spalis 2008“, kuris yra pridėtas prie bylos, matyti, kad |ame yra daug atveju, kai atstumai nuo viešbučių iki oro uostų nurodomi, nenurodant oro uosto pavadinimo. Tokiu būdu klaidinančios reklamos nutraukimas būtų galimas tik įpareigojus nutraukti šio katalogo naudojimą, nes. vykdant tokį įpareigojimą koks yra nustatytas, išimtis dėl teisingos informacijos gavimo bus sudaryta tik vieną viešbutį užsakiusiems asmenims. Tokiu įpareigojimu nebus pasiekti tikslai, kurių pagal Reklamos ir Konkurencijos įstatymus privalo siekti Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, galėjo duoti tik nurodymą nutraukti konkrečios klaidinančios reklamos naudojimą, kurią Konkurencijos taryba ištyrė. Kiti įpareigojimai neatitinka minėtų Reklamos įstatymo 19 straipsnio nuostatų ir prieštarauja kitiems teises aktams, nustatantiems turizmo paslaugų sutarties sudarymą ir jos turinį (Turizmo įstatymo 5 straipsnis. Civilinio kodekso nuostatos). Dėl to skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas keistinas. sutrumpinant sakinį iki žodžio ,,naudojimą“. Dėl tokio pakeitimo gali tapti neaišku, kokios reklamos naudojimas turi būti nutrauktas. Dėl to rezoliucines dalies 1 punktas turi būti papildytas, nurodant katalogo puslapį - 267 puslapis.

Nurodyti trūkumai nedaro Konkurencijos tarybos nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, nes iš esmės klaidinančios reklamos naudojimo faktas nustatytas, už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda ir duodami įpareigojimai nutraukti tokios reklamos naudojimą. Nutarimas iš esmės atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus, faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti jį pagrindo nėra, tačiau nutarimas keičiamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str. - 88 str. 2 p., 127 str., teismas

Pareiškėjos UAB „Tez Tour“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Dėl viešbučių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ rezoliucinės dalies 1 punktą ir išdėstyti šį punktą taip: „Pripažinti UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis - spalis 2008“ 267 puslapyje skelbtą reklamą „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinančia reklama“.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Dėl viešbučių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ rezoliucinės dalies 2 punktą ir išdėstyti šį punktą taip: „įpareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą.“

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Dėl viešbučių reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstyti šį punktą taip: „Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Tez tour“ 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) piniginę baudą.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Liuda Arlauskienė

Irena Paulauskienė

Halina Zaikauskaitė