Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė),  Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovei advokatei Rasai Zaščiurinskaitei,

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“, UAB „Towmar Smit Baltic“ atstovams advokatams Pauliui Koverovui ir Laurui Butkevičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens „Smit International Overseas B. V.“ atstovui advokatui Mariui Juoniui,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Towmar Smit Baltic“ advokatui Tomui Zabulioniui,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovei Giedrei Jarmalytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“, UAB „Towmar Smit Baltic“ ir „Smit International Overseas B. V.“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Towage&Marine Assistance“, „Smit International Overseas B. V.“, UAB „Towmar Smit Baltic“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėjas „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 4 – 14), kuriame prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2009-04-16 nutarimą Nr. 1S-56 „Dėl leidimo UAB „Towage&Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B. V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic“.

Pareiškėjas mano, kad Nutarimu sudarius sąlygas koncentracijai tarp UAB „Towage & Marine Assistance“ (toliau – ir TMA)  ir „Smit International Overseas B. V.“ (toliau – ir SMIT) bus sustiprinta UAB „Towmar Smit Baltic“ (toliau – ir Towmar Smit) dominuojanti padėtis Klaipėdos uosto buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje ir bus žymiai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas pažeidžia jo, kaip TMA konkurento uosto buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje ir kitų ūkio subjektų interesus, nes po įvykdytos koncentracijos bus sudarytos sąlygos reikšmingam konkurencijos lygio buksyravimo (vilkimo) paslaugų Klaipėdos uoste sumažėjimui ar net panaikinimui.

Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba priimdama Nutarimą išsamiai netyrė visų ekonominių koncentracijos sąlygų ir aplinkybių, realiai neįvertino, kaip pasikeis konkurencijos sąlygos po koncentracijos įvykdymo, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo ir kitų asmenų išreikštos neigiamos nuomonės ir argumentuotų prieštaravimų dėl koncentracijos įgyvendinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba nagrinėjamos Koncentracijos kontekste neišskyrė papildomų paslaugų rinkų ir jų nevertino, taip pat neišsamiai išnagrinėjo išskirtas buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nevertino Koncentracijoje dalyvaujančio subjekto SMIT sutarčių su Būtingės terminalo savininku pobūdžio, plačiau nevertino SMIT galimybių, įvykdžius koncentraciją, teikti paslaugas ir buksyravimo (vilkimo) paslaugų uoste rinkoje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad nors geografinė atitinkama buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinka dažniausiai apsiriboja individualaus uosto teritorija, tačiau Europos Komisija savo praktikoje yra išreiškusi poziciją, kad vertinant geografinę buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinką reikalinga įvertinti gretimų uostų konkurencinę aplinką ir juose veikiančių konkurentų padėtį. Konkurencijos taryba šių aplinkybių detaliau neanalizavo ir jų atžvilgiu nepateikė jokių išsamesnių paaiškinimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nevertino, kad tiek TMA, tiek SMIT teikia paslaugas gelbėjimo paslaugų rinkoje.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nenagrinėjo koncentracijos galimo poveikio konkurencijai, tik konstatavo, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos, koncentracijos laipsnis atitinkamoje rinkoje iš esmės nepasikeistų.

Pareiškėjas nurodė, Konkurencijos taryba nepaisydama potencialios konkurencijos nebuvimo, SMIT finansinių ir techninių pranašumų, pareiškėjo bei kitų suinteresuotų asmenų argumentuotų prieštaravimų, leido vykdyti koncentraciją be jokių apribojimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba, nustatydama, ar konkurencijos apribojimas dėl Koncentracijos yra reikšmingas, turėjo atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip Koncentracijoje dalyvaujančių asmenų rinkos dalys, įėjimo į rinką kliūtys, pirkėjų galimybes pakeisti tiekėją ir kita.

Pareiškėjas pažymėjo, kad TMA 2005–2008 m. užimta atitinkamos rinkos dalis sudarė virš 70 proc. Pareiškėjas nurodė, kad ūkio subjektas, kurio užimama atitinkamos rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, yra dominuojantis atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjo filialo „Klasco Towage Assistance“, užimama Nutarime apibrėžtos rinkos dalis 2005–2008 metais buvo apie tris kartus mažesnė nei TMA. Pareiškėjas mano, kad Konkurencijos tarybos teiginiai, kad pareiškėjo filialo „Klasco Towage Assistance“ rinkos dalis 2005–2008 metais išliko maždaug stabili dėl to, kad Klaipėdos uoste pareiškėjas turi savo terminalus ir kartu teikia vertikaliai susijusias paslaugas (krovos paslaugas), nepagrindžia, kad pareiškėjo rinkos dalis ateityje, po Koncentracijos įgyvendinimo nepasikeis, ypač įvertinant toliau nurodytus Towmar Smit konkurencinius pranašumus.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba neįvertino, kad TMA laimėjus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turimo vilkiko ilgalaikės nuomos konkursą Towmar Smit konkurencinis pranašumas prieš konkurentus ir atitinkamai jo užimama rinkos dalis, labai tikėtina, dar ženkliai padidės. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba, nesilaikydama Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties 14 punkto, nepagrįstai neanalizavo ir neįvertino po koncentracijos įgyvendinimo Towmar Smit konkurencinių pranašumų, kuriuos įgys Towmar Smit prieš esamus konkurentus, o būtent tokius kaip dideli finansiniai ištekliai ir ženkliai padidėję pajėgumai dėl SMIT investicijų, gerai žinomas tarptautinis prekės ženklas (SMIT), tarptautinis SMIT buksyravimo paslaugų teikimo tinklas ir kiti pranašumai, kurie, labai tikėtina, ne tik ženkliai padidins Towmar Smit užimamą rinkos dalį lyginant su konkurentais, bet ir apskritai išstums bet kokius konkurentus iš rinkos.

Pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba neįvertino reikalavimų, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, norintys gauti sertifikatą (pažymėjimą). Konkurencijos taryba neįvertino, kad koncentracija turės didelę neigiamą įtaką ne tik vilkimo paslaugas teikiančių bendrovių veikimo sąlygoms, bet ir laivų agentų, veikiančių Klaipėdos uoste, veiklai. Pareiškėjas paaiškino, kad Konkurencijos taryba turėjo ne tik nustatyti kliūčių bei jų pagrindu įgyjamų esamo rinkos dalyvio pranašumų prieš potencialius rinkos dalyvius egzistavimą, bet ir įvertinti tų kliūčių dydį bei objektyvias įėjimo į rinką galimybes. Pareiškėjas mano, kad esant esminėms įėjimo į atitinkamą rinką kliūtims, koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pozicijos rinkoje yra stipresnės, todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai leido vykdyti koncentraciją.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba neanalizavo ir leisdamas įgyvendinti koncentraciją nevertino, kad yra stiprūs buksyravimo paslaugų pirkėjai, kurie galėtų riboti TMA (po Koncentracijos – Towage Smit) galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką ir atitinkamai užimti dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje. Nutarimo išdavoje įgyvendinus koncentraciją Klaipėdos uoste liks tik vienas buksyravimo paslaugų teikėjas – Towmar Smit, kuris galės dar labiau diktuoti ir padidinti vilkimo paslaugų kainas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą paaiškinimams ir papildomiems dokumentams pateikti buvo objektyviai neįmanoma parengti išsamių ir argumentuotų paaiškinimų bei pateikti tai pagrindžiančių dokumentų. Taip pat buvo pažeistas reikalavimas, nurodantis, kad suinteresuoti asmenys turi būti informuoti apie ketinamą priimti sprendimą, t. y. apie planuojamą jo baigtį. Pareiškėjo vertinimu, priimant Nutarimą buvo pažeistos jo teisės, nurodytos Konkurencijos tarybos 2000-04-27 nutarimo Nr. 45 54 bei 55 punktuose, o taip pat nesudarytos sąlygos įgyvendinti teises, numatytas minėto nutarimo 56 punkte.

2009-09-18 papildomuose paaiškinimuose (II t., b. l. 164–167) nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas nesilaikant įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų. Paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas dalyvaujant 4 nariams, iš kurių du balsavo už, ir du – susilaikė (tarp pastarųjų ir narių, ir tarybos pirmininkas). Nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta teisė Konkurencijos tarybos nariams susilaikyti balsuojant už sprendimą. Pareiškėjas mano, kad nutarimas apskritai nebuvo priimtas. Nurodė, kad Konkurencijos tarybos Koncentracijos skyriaus vedėjas siūlė neleisti vykdyti koncentracijos. Nurodė, kad tvarkomojo posėdžio protokolas buvo surašytas pažeidus 5 dienų terminą.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 79–90) paaiškino, kad pagrindinis koncentracijų kontrolės tikslas – užtikrinti, kad dėl ketinamos įvykdyti koncentracijos atitinkamoje rinkoje nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, t. y. iš esmės užtikrinti, kad konkreti koncentracija nebūtų reikšmingų konkurencijos apribojimų atitinkamoje rinkoje priežastis. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjant klausimus dėl leidimų ar neleidimų vykdyti atitinkamas konkrečias koncentracijas, toks vertinimas yra siejamas ne su atitinkamos rinkos pokyčiais praeityje, bet su tikėtinais, numatomais pokyčiais, kuriuos lemtų įvykdyta koncentracija, ateityje, taigi, Konkurencijos taryba iš esmės turi atlikti konkrečios koncentracijos pasekmių rinkoje prognozę. Atsakovas pažymėjo, kad turi būti nustatyti tokie tikėtini pokyčiai rinkoje, kurie lemtų konkurencijos apribojimą, sukuriant ar sustiprinant dominuojančią padėtį ar kitu būdu itin apribojant konkurenciją joje. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba nenustatė, kad dėl TMA ir SMIT vykdomos koncentracijos atitinkamoje rinkoje būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar kitu būdu itin apribota konkurencija. Atsakovas nustatė, kad TMA teikia buksyravimo paslaugas Klaipėdos uoste, o SMIT teikia buksyravimo paslaugas tik AB „Mažeikų nafta“ priklausančiame Būtingės terminale. Pažymėjo, kad buksyravimo paslaugos, kurios teikiamos uostuose, ir buksyravimo paslaugos, kurios yra teikiamos savininko terminaluose, tarpusavyje skiriasi pagal konkrečių atliekamų veiksmų pobūdį bei naudojamą techniką ir dėl šių priežasčių negali būti pakeičiamos. Nustačius, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai nedalyvauja toje pačioje atitinkamoje rinkoje, t. y. tarpusavyje nekonkuruoja, iš esmės nesudaro būtinybės tinkamo konkrečios koncentracijos įvertinimo tikslais visais atvejais papildomai vertinti ir detalizuoti galimus dar smulkesnius atitinkamų rinkų apibrėžimus.

Atsakovas nurodė, kad nagrinėdama TMA ir SMIT Pranešimą, Konkurencijos taryba nustatė, kad galimas koncentracijos poveikis gali pasireikšti buksyravimo paslaugų Klaipėdos uoste rinkoje, taigi, atitinkamai ištyrė esamą padėtį šioje rinkoje. Buvo nustatyta, kad šioje rinkoje didžiausias dalyvis yra TMA, kitas pagrindinis šioje rinkoje veikiantis ūkio subjektas – AB „Klaipėdos jūros krovinių terminalas“, o jų užimamos rinkos dalys yra stabilios. Taip pat buvo įvertintos sąlygos ir galimybės patekti į atitinkamą rinką bei nustatyta, kad įtaką veiklai atitinkamoje rinkoje daro nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su veiklos atestavimu, atitinkami finansiniai ištekliai, konkretaus uosto dydis, esamų paslaugų teikėjų skaičius bei jų turimos „daugelio uostų“ sutartys. Sąlygas šių paslaugų teikimui gali įtakoti ir atitinkamo uosto administracijos sprendimai. Atsižvelgusi į tai, bei į pagrindinę ir šiuo atveju svarbiausią nagrinėtos Koncentracijos sąlygą, kad naujai įsteigtas ūkio subjektas Towmar Smit perims TMA veiklą Klaipėdos uoste, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad ši Koncentracija gali būti vykdoma, nes iš esmės konkurencijos lygis dėl šios Koncentracijos nesumažės – veiks tiek pat ūkio subjektų, kiek veikė ir iki Koncentracijos, kadangi vieną ūkio subjektą pakeis kitas, be to, kliūtys patekti į atitinkamą rinką dėl Koncentracijos taip pat nepasikeis – nepadidės.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundo argumentus dėl, jo nuomone, neatlikto Koncentracijos poveikio konkurencijai vertinimo grindžia tuo, kad Konkurencijos taryba neatsižvelgė į tuos kriterijus, kurie yra analizuojami nustatant, ar tam tikras ūkio subjektas užima dominuojančią padėti atitinkamoje rinkoje ar ne. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas nėra susijęs su Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, kuris draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, taikymu, kurio atveju yra būtina nustatyti, ar nagrinėjamas ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, ar ne. Atsakovas pažymėjo, kad vien tik statiškas dominuojančios padėties nustatymas savaime niekaip nesuponuoja, kad bet kokia koncentracija turi būti ir bus visais atvejais neleidžiama. Atsakovas nurodė, kad išsamus nagrinėjimas, ar TMA (tuo pačiu ir naujai įsteigtas ūkio subjektas) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, išvadoms dėl leidimo vykdyti Koncentraciją įtakos bet kuriuo atveju neturėtų ir būtų perteklinis.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad Konkurencijos taryba neįvertino koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalių, bei kokią rinkos dalį užims naujai įsteigtas ūkio subjektas, paaiškino, kad skundžiamame nutarime yra aiškiai nurodytas tiek TMA, tiek pareiškėjo užimamų rinkos dalių santykis, kuris akivaizdžiai parodo, kad Konkurencijos taryba atsižvelgė tiek į pareiškėjo bei TMA ir SMIT nurodytas bei Konkurencijos tarybos posėdžiuose aptartas atitinkamos rinkos dalis, t. y. kad TMA užima apie 70 proc. dalį atitinkamoje buksyravimo Klaipėdos uoste rinkoje. Atitinkamai pareiškėjo, kaip antro didžiausio atitinkamos rinkos dalyvio, užimama atitinkamos rinkos dalis nėra didesnė nei 30 proc. Kadangi naujai įsteigtas ūkio subjektas Towmar Smit iš esmės perims TMA veiklą, tai ir naujai įsteigto ūkio subjekto užimama dalis rinkoje negali skirtis nuo TMA užimamos rinkos dalies, t. y. atitinkamos rinkos struktūra turėtų išlikti tokia pati. Atsakovas paminėjo, kad jis negali reguliuoti atitinkamų rinkų ir nurodyti, kad po koncentracijos naujai įsteigto ūkio subjekto dalis atitinkamoje rinkoje dėl jo efektyvesnės veiklos (o ne dėl koncentracijos) negali keistis. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju priimant spendimą dėl koncentracijos leidimo svarbu yra tai, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių naujai įsteigto ūkio subjekto atitinkamos rinkos dalis nepasidarytų didesnė, nei TMA užimama atitinkamos rinkos dalis būtent dėl pačios Koncentracijos, o ne dėl po Koncentracijos užėmusio TMA vietą rinkoje ūkio subjekto būsimų veiksmų ateityje. Konkurencijos įstatymas nenumato ir Konkurencijos taryba neturi pareigos saugoti neefektyviai veikiančių ūkio subjektų, ir tokiu pagrindu kitiems ūkio subjektams drausti vykdyti koncentracijas.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Konkurencijos taryba neįvertino tokių aplinkybių, kaip po Koncentracijos įgyti finansiniai ištekliai ir atitinkami padidėję pajėgumai dėl SMIT investicijų bei žinomas SMIT prekės ženklas. Paaiškino, kad pareiškėjas, kuris priklauso didelei įmonių grupei „Achema“, taip pat turi galimybę gauti finansinių išteklių ir atitinkamų resursų veiklos atitinkamoje rinkoje vykdymo, nors ir teigia, jog, vykdydamas veiklą atitinkamoje laivų buksyravimo Klaipėdos uoste rinkoje, veikia savarankiškai. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra investavusi į naujų laivų vilkikų įsigijimą, taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog pareiškėjas bus išstumtas iš rinkos, nes naujai įsteigtas ūkio subjektas neva turėtų įgyti konkurencinį pranašumą vien dėl to, jog priklausytų tarptautiniam buksyravimo paslaugų teikėjų tinklui.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad tiek teisinis reguliavimas, numatantis būtinybę gauti atitinkamą sertifikatą, tiek atitinkamos rinkos dalyvių turimos tiesioginės ir „daugelio uostų“ sutartys, tiek laivų buksyravimo veiklos pradėjimui reikalingi dideli finansiniai ištekliai ir sąnaudos turėjo būti įvertinti kaip esminės įėjimo į atitinkamos laivų buksyravimo paslaugų Klaipėdos uoste kliūtys, kas, pareiškėjo nuomone, stiprina Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų padėtį atitinkamoje rinkoje. Atsakovas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai niekaip nepaneigia Konkurencijos tarybos išvadų, jog dėl Koncentracijos atitinkamoje rinkoje nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija joje. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurios lemia tam tikrus sunkumus patenkant į atitinkamą laivų buksyravimo Klaipėdos uoste rinką, egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar TMA ir SMIT vykdytų Koncentraciją, ar jos nevykdytų. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju ūkio subjektams būtų vienodai sunku įeiti ir pradėti teikti buksyravimo paslaugas atitinkamoje rinkoje.

Atsakovas pažymėjo, kad TMA turimas tiesioginių sutarčių su laivų savininkais skaičius nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti leidimą Koncentracijos vykdymui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad koncentraciją vykdantys ūkio subjektai patvirtino, kad SMIT neturi „daugelio uostų“ sutarčių, kurios būtų taikomos Klaipėdos uosto atžvilgiu ir kurios galėtų apsunkinti įėjimą į atitinkamą rinką kitiems ūkio subjektams. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tokių sutarčių turėjimą vertinti kaip pagrindą neleisti vykdyti TMA ir SMIT Koncentracijos.

Atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas suteikia teisę Konkurencijos tarybai, paaiškėjus koncentraciją vykdančių ūkio subjektų pateiktai neteisingai ar netiksliai informacijai, atsižvelgti į tokias aplinkybes ir iš naujo svarstyti klausimą dėl koncentracijos leidimo.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis neanalizavo ir nepripažino, kad yra stiprūs buksyravimo paslaugų pirkėjai, kurie galėtų riboti TMA ir naujai įsteigto ūkio subjekto galimybes daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo 8 ir 10 punktus stipraus pirkėjo buvimas yra veiksnys, kuris riboja ūkio subjekto galimybės daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, o tai reiškia, kad pripažinus pirkėjo galią sumažėja tikimybė, kad tiekėjas užima dominuojančią padėtį. Taigi, pareiškėjas, teigdamas, kad buksyravimo paslaugų pirkėjai yra stiprūs, iš esmės pats pripažįsta, kad TMA ar po Koncentracijos naujai įsteigtas ūkio subjektas neturi ar neturėtų galimybės daryti vienpusės lemiamos įtakos atitinkamoje buksyravimo paslaugų Klaipėdos uoste rinkoje.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiu, kad Klaipėdos uoste teikiamų buksyravimo paslaugų kainos, lyginant su kitais uostais, yra didelės, o įvykdžius Koncentraciją šias kainas diktuos naujai įsteigtas ūkio subjektas, ir tai lems didesnius krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą kaštus ir sumažins Klaipėdos uosto konkurencingumą. Atsakovas pastebėjo, kad nėra jokių objektyvių ir faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl kažkokių priežasčių atitinkamoje rinkoje turėtų likti ir būtent dėl Koncentracijos liks veikti tik naujai įsteigtas ūkio subjektas Towmar Smit, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent šis ūkio subjektas, o ne konkurencija atitinkamoje rinkoje diktuos buksyravimo paslaugų kainą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl buksyravimo paslaugų kainos įtakos bendroje krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą kaštų sistemoje. Pastebėjo, kad šią pareiškėjo nuomonę paneigia paties pareiškėjo pateikta informacija, kuri akivaizdžiai parodo, kad buksyravimo paslaugos uoste sudaro tik dalį (4–5 proc.) visų krovinių transportavimo kaštų. Atsakovas pastebėjo, kad Klaipėdos uosto rinkliavų ir konkurencingumo studijoje, kuria pareiškėjas grindžia savo teiginius, taip pat yra nurodoma, kad buksyravimo uoste paslaugų kaina neturi labai didelės įtakos krovinių gabenimui per Klaipėdos uostą ir tai priklauso nuo tokių aplinkybių kaip krovinių tipas, jų paskirties vieta ir kt. Pažymėjo, kad studijoje padarytos išvados negali būti tinkamais ir pagrįstais argumentais dėl konkurencijos vertinimo nagrinėjant TMA ir SMIT Koncentraciją, nes šios studijos tikslas – uosto rinkliavos dydžio įtakos konkurencingumui nustatymas, o ne buksyravimo paslaugų įtakos Klaipėdos uosto konkurencingumui vertinimas.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, nesant konkurencijos buksyravimo paslaugų rinkoje, nukentėtų buksyravimo paslaugų kokybė ir kiltų grėsmė saugiai laivybai Klaipėdos uoste. Paaiškino, kad tokie teiginiai negali būti laikomi tinkamais argumentais, ginčijant Konkurencijos tarybos suteiktą leidimą vykdyti TMA ir SMIT Koncentraciją, nes nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie rodytų, kad būtent dėl Koncentracijos kiti buksyravimo paslaugų Klaipėdos uoste teikiantys ūkio subjektai turėtų pasitraukti ir pasitrauks iš atitinkamos rinkos.

Atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, neinformuojant pareiškėjo apie ketinamą priimti Konkurencijos tarybos sprendimą bei nesudarytos įgyvendinti savo teises, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo raštiškus prieštaravimus Konkurencijos tarybai pateikė praėjus 2 savaičių terminui, per kurį pateikti raštiški prieštaravimai būtų vertinami kaip suteikiantys šiam suinteresuotam asmeniui teises, o Konkurencijos tarybai pareigas, numatytas Koncentracijos pranešimo nagrinėjimo tvarkos 54 ir 55 punktuose.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Konkurencijos taryba neinformavo pareiškėjo apie ketinamą priimti sprendimą.  Konkurencijos taryba 2009-04-10 raštu informavo pareiškėją apie ketinamą priimti sprendimą nagrinėjamoje Koncentracijos byloje, t. y. šiame rašte buvo nurodyta, kad Konkurencijos taryba 2009-04-16 posėdyje svarstys klausimą dėl leidimo TMA ir SMIT vykdyti Koncentraciją ir, kadangi Konkurencijos tarybai buvo kilę abejonių dėl to, kokį sprendimą priimti buvo pasiūlyta pareiškėjui pateikti papildomą, jo nuomone, reikšmingą informaciją. Pažymėjo, kad  Konkurencijos taryba ne tik nepažeidė pareiškėjo kaip ir kitų asmenų teisių pagal Koncentracijos pranešimo nagrinėjimo tvarkos 54, 55 ir 56 punktus, tačiau jiems suteikė papildomas galimybes pateikti papildomus paaiškinimus, nors to Konkurencijos taryba neprivalėjo daryti.

Atsakovas atsiliepimuose į papildomus paaiškinimus (II t., b. l. 188 – 194) nurodė, kad Konkurencijos tarybos nariai, kurie balsavimo metu susilaiko, reiškia, kad neprieštarauja atitinkamam nutarimo priėmimui. Taip pat nurodė, kad balsavime laikomi dalyvaujantys ir asmenys, kurie susilaiko. Pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas dalyvavusių asmenų dauguma, nes du asmenys balsavo už, o kitu du – susilaikė.  Koncentracijos skyriaus vedėjo atskiroji nuomonė nedaro įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui, o protokolo surašymas suėjus nustatytiems terminams nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.

Tretieji suinteresuoti asmenys TMA ir Towmar Smit su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 141–164) nurodė, kad pareiškėjas, ginčydamas Konkurencijos tarybos nutarimą, savo reikalavimus privalo pagrįsti konkrečiais faktiniais įrodymais, o ne abejonėmis ir prielaidomis. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų ir konkrečių bei patikimų įrodymų, kurie patvirtintų koncentracijos neteisėtumą ir ginčijamo Konkurencijos tarybos nutarimo nepagrįstumą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjo skunde pateikti teiginiai ir argumentai dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo ir vertinimo yra nepagrįsti ir nesuderinami su galiojančių teisės aktų nuostatomis ir teismų jurisprudencija. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo tik tai, kad Konkurencijos taryba neištyrė tam tikrų rinkų ar konkrečių rinkos struktūros elementų, tačiau nenurodė, kaip vienos ar kitos rinkos ar jos struktūrinio elemento ištyrimas įtakotų Konkurencijos tarybos analizę ir priimtą sprendimą dėl koncentracijos.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad TMA nevykdo „šlapio“ gelbėjimo, ir tik iš dalies, labai retai vykdo „sauso“ gelbėjimo darbus. Nurodė, kad „sauso“ gelbėjimo paslaugos yra tik papildomos paslaugos, kurias teikia TMA ir kurios sudaro labai nežymią dalį visų TMA teikiamų paslaugų.

Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad Konkurencijos taryba detaliai analizavo buksyravimo (vilkimo) paslaugų savininko terminalui Būtingėje rinką, o koncentracijoje dalyvaujantys asmenys šiai institucijai pateikė visą informaciją apie UAB „Smit Octo“ ir AB „Mažeikių nafta“ sudarytą sutartį ir galimybes panaudoti UAB „Smit Octo“ vilkikus buksyravimo (vilkimo) paslaugoms Klaipėdos uoste teikti (tiksliau – tokių galimybių nebuvimą). Pažymėjo, kad buksyravimo (vilkimo) paslaugų savininko (Būtingės) terminale rinka nėra koncentracijos veikiama rinka.

Tretieji suinteresuoti pažymėjo, kad Konkurencijos taryba išanalizavo geografinę rinką ir kaimyninius uostus, o TMA ir SMIT pateikė informaciją šiai institucijai, pagrindžiančią, kad geografinė rinka turi būti apibrėžiama tik kaip Klaipėdos uostas.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad nepaisant didelės TMA rinkos dalies, Konkurencijos tarybai buvo pateikti argumentai ir įrodymai, patvirtinantys tai, kad šis ūkio subjektas negali būti laikomas dominuojančiu atitinkamoje rinkoje.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad nuo 2010 m. (kai pareiškėjas įsigis naują vilkiką) Towmar Smit ir pareiškėja turės vienodą vilkikų skaičių Klaipėdos uoste. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog SMIT turi vilkikų kitų valstybių uostuose, niekaip negali įtakoti Lietuvos rinkų struktūrų. Konkurencijos tarybos ginčijamame nutarime nurodoma, kad vilkikai paprastai neteikia paslaugų kituose uostuose (pvz., Liepojos uoste esantys vilkikai neatplaukia į Klaipėdos uostą teikti paslaugų). Nors SMIT teikia uostų vilkikų paslaugas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Belgijoje, tačiau nelogiška būtų manyti (ir teigti), kad šis ūkio subjektas nutrauks veiklą minėtose valstybėse ir skirs visus savo pajėgumus Klaipėdos uostui.

Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-04-14 vykusio Konkurencijos tarybos posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad grėsmę savo veiklai jie sieja su ta aplinkybe, kad pareiškėjas nesugebės efektyviai konkuruoti su UAB „Towmar Smit Baltic“, o tokią situaciją nulėmė ne koncentracijoje dalyvavusių ūkio subjektų elgesys.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ir „Carl Bro“ 2006 m. parengtoje studijoje nėra teigiama, jog tariamai pernelyg didelės vilkimo paslaugų kainos Klaipėdos uoste yra sąlygotos būtent TMA.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad pareiškėjas netinkamai suvokia ir aiškina Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 54–56 punktų nuostatų paskirtį ir prasmę. Šios nuostatos yra skirtos pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų teisės į gynybą realizavimui. Tais atvejais, kai Konkurencijos taryba ketina priimti nutarimą dėl konkrečios koncentracijos draudimo, teisingumo, protingumo ir teisės į gynybą principai reikalauja, kad pranešimą pateikę asmenys būtų iš anksto apie tai informuojami ir turėtų galimybę pateikti savo motyvus ir argumentus dėl tokio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kiti koncentracijos nagrinėjimo procese dalyvaujantys asmenys negali tikėtis tokių pačių teisių kaip ir pranešimą apie koncentraciją pateikę ūkio subjektai.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, Konkurencijos taryba apribojo jo teisę pateikti papildomus argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Pažymėjo, pareiškėjas neprašė pratęsti termino papildomiems paaiškinimams pateikti. Mano, kad pareiškėjas galėjo pateikti Konkurencijos tarybai visus jos nuogąstavimus ir abejones pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus per visus keturis koncentracijos nagrinėjimo mėnesius, tačiau to nepadarė.

Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos įgyvendinti Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 56 punkte numatytas teises. Paaiškino, kad joks galiojantis teisės aktas nenustato pareigos Konkurencijos tarybai kokiu nors būdu sudaryti ypatingas sąlygas Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 56 punkte numatytų teisių įgyvendinimui. Konkurencijos taryba neprivalėjo pareiškėjui pranešti ar imtis kokių kitų aktyvių veiksmų tam, kad pareiškėjas realizuotų jam suteiktą teisę, pvz., susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo bylos medžiaga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SMIT su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (II t., 115–123) palaikė Konkurencijos tarybos atsiliepime išdėstytus argumentus, kad jo ir TMA teikiamos paslaugos skiriasi pagal savo pobūdį. Paaiškino, kad pareiškėjo teiginiai dėl atitinkamos rinkų išskyrimo ir tyrimo, grindžiami ne bylos medžiagoje esančių įrodymų analize, bet Jungtinės Karalystės Sąžiningos Prekybos Biuro 2006-08-31 sprendimu, kuris buvo priimtas konkrečios bylos, t. y. konkrečių, Jungtinėje Karalystėje esančių rinkų kontekste, todėl tos aplinkybės, kuriomis rėmėsi Jungtinės Karalystės Sąžiningos Prekybos Biuras, nebūtinai egzistuoja Lietuvos Konkurencijos tarybos nagrinėtose rinkose. Tuo tarpų įrodymų, paneigiančių Konkurencijos tarybos atliktą atitinkamų rinkų apibrėžimą, pateikta nebuvo.

SMIT nurodė, nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Konkurencijos taryba turėjo atsižvelgti į tokius veiksnius kaip koncentracijoje dalyvaujančių asmenų rinkos dalys, įėjimo į rinką kliūtys, pirkėjų galimybės pakeisti tiekėją ir kita. SMIT mano, kad Konkurencijos taryba tinkamai įvertino šias aplinkybes.

SMIT pažymėjo, kad pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį į tai, kad antikonkurencines pasekmes gali sukelti ne tik dviejų rinkoje faktiškai veikiančių įmonių koncentracija, bet ir tokios koncentracijos, kuriose dalyvauja potencialūs konkurentai. SMIT nurodė, kad pareiškėjas savo skunde pripažįsta, jog norint konstatuoti tokias pasekmes reikia nustatyti šias dvi aplinkybes: tai, jog potencialus konkurentas jau dabar daro reikšmingą varžančią įtaką, arba, kad yra reikšminga tikimybė, jog jis taps veiksminga konkurencine jėga; nėra pakankamai daug kitų potencialių konkurentų, kurie galėtų išlaikyti konkurencinį spaudimą po susijungimo. SMIT nurodė, kad nei koncentracijos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje metu, nei pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kurios nors iš šių aplinkybių buvimą.

SMIT nurodė, kad tai jog jis Lietuvoje veikia per UAB „Smit Octo“, savaime neįrodo, jog SMIT, kaip potencialus konkurentas, jau dabar daro reikšmingą varžančią įtaką, arba, kad yra reikšminga tikimybė, jog jis taps veiksminga konkurencine jėga.

SMIT nurodė, kad įrodinėdamas aplinkybę – kitų potencialių konkurentų nebuvimas – egzistavimą, pareiškėjas remiasi Konkurencijos tarybos išvada, jog, priklausomai nuo uosto dydžio, uoste veikia 1 ar 2 (rečiau 3) buksyravimo paslaugas teikiančios įmonės. SMIT nuomone, pateikdamas tokį argumentą pareiškėjas paneigia savo teiginius dėl SMIT, kaip galimo potencialaus konkurento. Kitaip tariant, pripažinus, kad atitinkamoje rinkoje gali veikti ne daugiau kaip 2 dalyviai, konstatuotina, kad SMIT negali būti laikomas potencialiu konkurentu, nes Klaipėdos uoste šiuo metu jau veikia 2 bendrovės. Pripažinus, jog uoste gali veikti bent 3 įmonės, konstatuotina, kad net ir po koncentracijos išliks potencialios konkurencijos galimybė, nes po koncentracijos Klaipėdos uoste veiks tik 2 įmonės.

SMIT nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Konkurencijos taryba nevertino koncentracijoje dalyvaujančių ir po koncentracijos veiksiančios bendros įmonės Towmar Smit rinkos dalių. Pažymėjo, kad Nutarime yra pažymima, jog buvo analizuojama rinkos dalių kitimo dinamika laikotarpiu nuo 2005 iki 2008 m.

SMIT nurodė, kad vertinant pareiškėjo argumentus apie koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelė atitinkamos rinkos dalis savaime nereiškia, jog koncentracija gali sukelti antikonkurencinius padarinius. Paaiškino, kad Konkurencijos taryba vertina galimas koncentracijos pasekmes, t. y. labiausiai tikėtinus pasikeitimus, kuriuos nulems konkreti koncentracija. Tai reiškia, kad negalima preziumuoti koncentracijos neteisėtumo ir jos neigiamų padarinių rinkos struktūrai net ir tais atvejais, kai ūkio subjektų užimama rinkos dalis yra pakankamai didelė.

SMIT nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad Konkurencijos taryba neįvertino galimai išaugsiančio Towmar Smit konkurencinio pranašumo – didelių finansinių išteklių, ženkliai padidėjusių pajėgumų, žinomo prekės ženklo, tarptautinio SMIT buksyravimo paslaugų teikimo tinklo ir kitų pranašumų. Pastebėjo, kad šios aplinkybės buvo vertinamos – tai patvirtinta 2009-04-09 Konkurencijos tarybos posėdžio protokolo turinys SMIT atstovų 2009-04-15 raštas, Konkurencijos tarybai pateiktas 2009-02-14 raštas.

SMIT nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Konkurencijos taryba atliko neteisingą įėjimo į rinką kliūčių vertinimą. Paaiškino, kad Konkurencijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas testas suponuoja, kad Konkurencijos taryba privalo atlikti į ateitį orientuotą koncentracijos pasekmių vertinimą. Tokio vertinimo eigoje pirmiausia analizuojami tie pokyčiai, kuriuos nulems nagrinėjama koncentracija, o ne kitos aplinkybės.

SMIT nurodė, kad pareiškėjo nurodytos įėjimo į atitinkamą rinką „kliūtys“ kaip Lietuvos saugios laivybos administracijos sertifikatas, su įėjimu į rinką susiję kaštai ar laiko sąnaudos egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar SMIT bei TMA būtų steigusios Towmar Smit, ar ne. TMA taip pat neįgis daugiau „daugelio uostų“ sutarčių, negu jų turėjo TMA iki koncentracijos. Atitinkamai, nagrinėjama koncentracija šių aplinkybių neįtakojo, dėl ko pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip neigiama koncentracijos pasekmė.

SMIT pažymėjo, kad koncentracijos kontrolės procedūros metu vertinamos būtent koncentracijos pasekmes, pareiškėjo argumentai apie įėjimo į atitinkamą rinką kliūtis, egzistuojančias nepriklausomai nuo koncentracijos, laikytini teisiškai nereikšmingais.

SMIT palaikė trečiųjų asmenų Towmar Smit ir TMA poziciją, jog pareiškėjas netinkamai suvokia ir aiškina Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos 54–56 punktų nuostatų paskirtį ir prasmę. Šios nuostatos yra pirmiausia skirtos pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų teisės į gynybą realizavimui.

SMIT mano, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės realizuoti savo interesus. Pranešimas apie koncentraciją buvo nagrinėjamas beveik keturi mėnesius. Per tą laiką pareiškėjas galėjo pateikti visus norimus paaiškinimus ir surinkti visus reikiamus įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime (II t., b. l. 74–75) ir papildomuose paaiškinimuose (II t., b. l. 133–134) nurodė, kad jis yra suinteresuotas, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste laivų vilkimo (buksyravimo), gelbėjimo paslaugos būtų teikiamos efektyviai, saugiai ir ne didesnėmis nei atitinkamo regiono rinkos kainomis. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siekia, kad visi mokėjimai (už paslaugas, mokesčiai, rinkliavos ir kt.) skirti krovinio atgabenimui ir išgabenimui iš Klaipėdos uosto, būtų kuo mažesni, tuo laimint konkurencinėje kovoje tarp kaimyninių uostų. Atsižvelgiant į tai, naujos įmonės steigimas neturi sąlygoti atitinkamos paslaugos kainų kilimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija su pareiškėjo skundu sutiko. Atsiliepime (II t., b. l. 93–96) nurodė, kad Nutarimu sudarius sąlygas koncentracijai, bus žymiai sustiprinta TMA dominuojanti padėtis Klaipėdos uosto buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje ir apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Mano, kad TMA, užimančios apie 70 proc. Klaipėdos uosto vilkimo paslaugų rinkos, susijungimas su SMIT gali sąlygoti dar didesnį Klaipėdos uosto vilkimo paslaugų rinkos užėmimą ir atitinkamai gali susidaryti pernelyg didelis šių paslaugų koncentravimas vienoje bendrovėje. Mano, kad įgyvendinus skundžiamu Nutarimu leistą vykdyti koncentraciją tikėtina, kad Klaipėdos uoste galiausiai liks vienintelis buksyravimo paslaugų tiekėjas – Towmar Smit, o tai turėtų didelę neigiamą įtaką visam Klaipėdos uosto konkurencingumui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Konkurencijos tarybos 2009-04-16 nutarimą Nr. 1S-56 „Dėl leidimo UAB „Towage&Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B.V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic“.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2009-04-16 Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 1S-56 „Dėl leidimo UAB „Towage & Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B.V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towmar Smit Baltic“ (I t., b. l. 16–19, 98–101, II t., b. l. 69–72), kuriuo leido UAB „Towage & Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B.V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towmar Smit Baltic“ pagal pateiktą pranešimą.

Ginčas tarp šalių kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas mano, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai leido TMA ir SMIT vykdyti koncentraciją ir tai pažeidžia pareiškėjo, kaip TMA konkurento uosto buksyravimo (vilkimo) paslaugų rinkoje ir kitų ūkio subjektų interesus, nes po įvykdytos koncentracijos bus sudarytos sąlygos reikšmingam konkurencijos lygio buksyravimo (vilkimo) paslaugų Klaipėdos uoste sumažėjimui ar net panaikinimui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procedūras.

Teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-07-12 nutarimu Nr. 822, 11 punkte. Teismas nustatė, kad 2009-04-29 įvyko Konkurencijos tarybos posėdis (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 122), kuriame dalyvavo 4 Konkurencijos tarybos nariai. Posėdyje buvo svarstomas Konkurencijos tarybos nutarimo „Dėl leidimo UAB „Towage & Marine Assistance” ir “Smit International Overseas B. V.” vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic” projektas. Apsvarsčius nurodyto nutarimo projektą posėdyje, buvo pasiūlyta priimti  nutarimą, leidžiantį įmonių koncentraciją (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 128). Iš 2009-04-29 posėdžio protokolo matyti, kad už Nutarimo priėmimą balsavo du Konkurencijos tarybos nariai (J. Rasimavičius ir J. Šovienė), prieš – nebalsavo nė vienas, susilaikė – 2 Konkurencijos tarybos nariai (V. Kavaliauskas ir R. Stanikūnas).  Konkurencijos tarybos pirmininkas R. Stanikūnas balsavimo metu susilaikė (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 128).

Pažymėjo, kad priimant nutarimus yra būtinas 3 Konkurencijos tarybos narių dalyvavimas posėdyje, bei dauguma balsų už/prieš atitinkamo nutarimo priėmimą iš dalyvavusių Tarybos narių. Atsakovas nurodytą teisės normą aiškina taip, kad balsavime dalyvauja ir tie Tarybos nariai, kurie susilaiko, nes tokia pozicija reiškia, kad jie neprieštarauja nutarimui „už“. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks aiškinimas yra klaidingas, kai balsui „už“ yra priskaičiuojami susilaikę balsai, nors šie nariai „už“ nėra balsavę,  nes įstatymas aiškiai reikalauja balsavimo „už“, arba pritarimo, o ne kitos balsų skaičiavimo alternatyvos. Priimant ginčo nutarimą dalyvavo ir balsavo 4 Tarybos nariai. „Už“ nutarimo priėmimą balsavo  Konkurencijos tarybos nariai, o 2 – susilaikė, todėl, atsakovo teigimu, nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, nes „prieš“ nebuvo pareikšta. Šiuo atveju atsakovas neskiria dalyvavusio balsavime sąvokos ir balsavusio nario „už“ sąvokos. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad balsavime dalyvavo ir susilaikę Tarybos nariai, tačiau atmetė argumentą dėl nutarimo priėmimo balsų dauguma, kai 2 nariai balsuoja „už“, o 2 susilaiko.

Atsakovo  aiškinimas, kai balsui „už“ yra priskaičiuojami susilaikę balsai, teismo vertinimu, prieštarauja įstatymo esmei, nes vadovaujantis šia logika sprendimą galėtų priimti 1 Tarybos narys vienasmeniškai (vienu balsu), jeigu kiti trys nariai būtų susilaikę, kai įstatymas numato, kad nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką –  t. y. įtvirtina kolektyvinį sprendimą. Pažymėjo, kad įstatyme yra įtvirtinta dalyvavusių balsų daugumos reikalavimo taisyklė, kuri priimant nutarimą buvo pažeista. Šį taisyklės pažeidimą teismas vertino kaip esminį procedūrinį pažeidimą, todėl ginčijamą nutarimą laikė nepriimtu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisakė dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šį skundžiamo akto panaikinimo pagrindą, yra nurodęs, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (pvz. 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A¹⁴-416/2005).

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vertina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes įstatyme nenurodyta, kad Konkurencijos tarybos nariai privalo balsuoti tik “už” arba “prieš”, o susilaikyti negali. Vertina, kad Konkurencijos tarybos nutarimas turėtų būti laikomas priimtu balsų dauguma, jei “už” balsuoja daugiau narių, nei “prieš”, o susilaikymas nėra balsavimas “prieš”, tai tėra susilaikymas nuo nuomonės išreiškimo.

2. Vertina, kad išvadą, jog susilaikymas balsuojant nėra laikytinas prieštaravimu institucijos priimtam sprendimui, pagrindžia Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, žalą, atsiradusią dėl kolegialios valstybės institucijos sptrendimų ar nutarimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo solidariai atlyginti visi kolegialios institucijos nariai. Nuo šios pareigos atleidžiami tik tie nariai, kurie balsavo “prieš” (33 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal šias įstatymo nuostatas, galima aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjo poziciją, kad balsavimas “prieš” nėra tas pats, kas susilaikymas.

3. Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad priimant nutarimus turi būti gauta “dauguma” Konkurencijos tarybos narių balsų, tačiau įstatymas nereikalauja, kad dauguma pasireikštų tik balsavimu “už” arba “prieš”. Minėta teisės norma, pasak apeliantų, reglamentuoja tik balsavusių “už” skaičių – ne kvalifikuota, bet paprasta balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju “už” balsavo daugiau narių nei “prieš”, taigi nutarimas yra priimtas balsų dauguma, kaip to reikalauja įstatymas.

4. Teismas nevertino trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių ir pagal skundžiamą nutarimą įgytų teisių, teisinio saugumo principo pažeidimo.

„Smit International Overseas B. V.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vertina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes įstatymas reikalauja ne kvalifikuotos, bet paprastos balsų daugumos balsuojant už nutarimą.

2. Nėra aiški teismo motyvacija: ar teismas pažeidimą įžvelgė tame, kad du Konkurencijos tarybos nariai susilaikė, ar tame, kad susilaikiusių Konkurencijos tarybos narių skičius buvo lygus balsavusių “už” skaičiui. Mano, kad susilaikymas šiuo atveju reiškė neprieštaravimą priimamam sprendimui, o ne alternatryvią nuomonę.

3. Sistemiškai vertinant Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, taikant Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatą, yra vertintinas tik balsų “už” ir “prieš” santykis. Aplinkybė, kad ginčijamą Nutarimą pasirašė Konkurencijos tarybos pirmininkas, pasak apelianto, patvirtina išvadą, kad susilaikymas nereiškia “prieš”.

4. Teismas nevertino, kad tiek sprendžiamų klausimų sudėtingumas, tiek pačios institucijos darbo organizavimo specifika nulemia tai, jog tam tikrais atvejais dalis Konkurencijos tarybos narių gali neturėti konkrečios nuomonės sprendžiamu klausimu.

Tretysis suinteresuotas asmuo Smit International Overseas B. V. atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliacinį skundą palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu apeliacinius skundus palaiko. Nurodo, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai: jį priimant dalyvavo 4 tarybos nariai, 2 iš jų balsavo „už“, priešingos nuomonės pareikšta nebuvo.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nesutinka su apeliaciniais nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ atsiliepimu palaiko „Smit International Overseas B. V.“ apeliacinį skundą.

Pareiškėjas „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepimu parašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu parašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliaciniai skundai atmestini.

Ginčas yra kilęs dėl Konkurencijos tarybos 2009-04-16 nutarimo Nr. 1S-56 „Dėl leidimo UAB „Towage&Marine Assistance“ ir „Smit International Overseas B.V.“ vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje (2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) nustatyta, kad Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-07-12 nutarimu Nr. 822, 11 punkte.

Nustatyta, kad 2009-04-29 įvyko Konkurencijos tarybos posėdis (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 122), kuriame dalyvavo 4 Konkurencijos tarybos nariai. Posėdyje buvo svarstomas Konkurencijos tarybos nutarimo „Dėl leidimo UAB „Towage & Marine Assistance” ir “Smit International Overseas B. V.” vykdyti koncentraciją lygiomis dalimis steigiant UAB „Towage Smit Baltic” projektas. Apsvarsčius nurodyto nutarimo projektą posėdyje, buvo pasiūlyta priimti  nutarimą, leidžiantį įmonių koncentraciją (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 128). Iš 2009-04-29 posėdžio protokolo matyti, kad už Nutarimo priėmimą balsavo du Konkurencijos tarybos nariai (J. Rasimavičius ir J. Šovienė), prieš – nebalsavo nė vienas, susilaikė – 2 Konkurencijos tarybos nariai (V. Kavaliauskas ir R. Stanikūnas).  Konkurencijos tarybos pirmininkas R. Stanikūnas balsavimo metu susilaikė (Konkurencijos tarybos medžiaga, II t., b. l. 128).

Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis reikalauja, kad nutarimas būtų priimtas balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, darytina išvada, kad nutarimui priimti yra keliamos dvi sąlygos, pirma, balsų daugumos reikalavimas, o antra, keliamas reikalavimas dalyvavusiųjų priimant nutarimą skaičiui (reikalaujama, kad priimant nutarimą dalyvautų ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariai). Teisėjų kolegija atmeta tokį teisės aiškinimo variantą, kad pagal Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį balsų daugumą reiktų suprasti kaip visų Konkurencijos narių balsų daugumos reikalavimą. Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas aiškinant lingvistiniu, loginiu ir sisteminiu aiškinimo metodu pirmoji sąlyga – balsų dauguma – yra sietina su dalyvavusiųjų balsų dauguma. Pirmosios instancijos teismas prie dalyvavusiųjų priskyrė taip pat ir tuos Konkurencijos tarybos narius, kurie susilaikė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir tokiu būdu antroji sąlyga Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies prasme yra įvykdyta. Tačiau pirmoji sąlyga nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra įvykdyta, nes priimant nutarimą dalyvavo 4 Konkurencijos tarybos nariai, o tik 2 Konkurencijos tarybos nariai balsavo už, tuo tarpu Konkurencijos tarybos pirmininkas „už“ nebalsavo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliaciniame skunde yra pažymima, kad Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis nustato, kad nutarimai laikomi priimtais tuomet, kai „už“ balsuoja daugiau Konkurencijos narių negu balsuoja „prieš“, o susilaikymas nelaikomas balsavimu „prieš“. Tačiau, jei laikome, kad susilaikę Konkurencijos tarybos nariai vis dėlto dalyvavo priimant sprendimą ir jų neeliminuojame iš dalyvavusiųjų priimant nutarimą sąrašo, tai 2 Konkurencijos tarybos nariai, balsavę „už“ ir kurių tarpe nėra Konkurencijos tarybos pirmininko, balsų daugumos sudaryti negali. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalyvavusių balsų daugumos reikalavimas buvo pažeistas ir kad tai sudaro esminį procedūrinį pažeidimą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams dėl to, kad Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata nedraudžia susilaikyti balsuojant, teisėjų kolegija iš esmės pritaria, nes iš minėtos teisės nuostatos iš tiesų nėra aišku, kad Konkurencijos tarybos nariai negali susilaikyti priimant nutarimą, tačiau tai neturi reikšmės pagrindinių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumui.

Pirmosios sąlygos – balsų daugumos – atžvilgiu teisėjų kolegija pastebi, kad Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos gali kelti abejonių dėl jų aiškumo ir nedviprasmiškumo. 2000 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimą, pagal kurį teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisinis reguliavimas, galintis kelti abejonių dėl jo aiškumo ir nedviprasmiškumo, iš esmės keistinas. Trečiojo suinteresuoto asmens „Smit International Overseas B. V.“ apeliacinio skundo argumentas, kad Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalis neįtvirtina reikalavimo, kad už nutarimą balsuotų kvalifikuota visų posėdyje/balsavime dalyvavusių Konkurencijos tarybos narių dauguma, iš dalies galėtų būti laikytinas pagrįstu tik tokiu atveju, jei susilaikiusių Konkurencijos tarybos narių nepriskirtume prie dalyvavusiųjų priimant Tarybos nutarimą, tačiau net ir tokiu atveju nagrinėjamos bylos aplinkybėmis būtų neįvykdyta antroji Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta sąlyga, kad priimant nutarimą dalyvautų ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniuose skunduose pateikiama paprastosios balsų daugumos interpretacija. Taip pat teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad paprastosios ir kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimo tiesioginis siejimas su privalomomis ir paprastosios ar kvalifikuotos balsų daugumos atvejais taikytinomis susilaikiusiųjų balsų skaičiavimo taisyklėmis nėra pagrįstas.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Towage&Marine Assistance“ ir UAB „Towmar Smit Baltic“ apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens „Smit International Overseas B. V.“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Roma Sabina Alimienė

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė