Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Infomedia“ atstovui Linui Makaveckui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Elenai Navickaitei ir Andriui Sinkevičiui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams - TEO LT, AB atstovui Pauliui Pakutinskui, UAB „Lintel“ atstovei Daivai Kasperavičienei, LR ryšių reguliavimo tarnybos atstovei Marinai Lavrinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims TEO LT, AB, UAB „Lintel“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

pareiškėja UAB „Infomedia“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - ir Konkurencijos taryba) 2008-10-30 nutarimą Nr. 1S-153 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą pagal UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimą Nr. 47. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2008-10-30 nutarimu Nr. 1S-153 atsisakė pradėti tyrimą dėl telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo teikiant komercinę informaciją atitikties LR konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams. Atsakovė skundžiamame 2008-10-30 nutarime Nr. 1S-153 nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarime Nr. 699 „Dėl universaliųjų paslaugų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ (toliau - ir Taisyklės) nėra nustatyta, jog draudžiama teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį, kaip ir minėtoms universaliosioms paslaugoms teikti. Toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas. Pareiškėja savo 2008-09-25 pareiškime Nr. 47 detaliai nurodė ES teisės aktus (2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21 /EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva); 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva); 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos Direktyva); 2002-03-07 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjo teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva); 1997-12-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje; CEPT/ECTRA 1997-12-04 rekomendacija dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos), kurių sisteminė ir kompleksinė analizė leidžia daryti išvadą, kad ES institucijų nustatyta vieninga reguliavimo sistema numato, jog vieningu visoje ES informacijos telefonu numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (t. y. tik teikiamos informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos). ES teisės aktais siekiama šioje informacijos telefonu teikimo srityje sukurti sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją tarp šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų, tuo pačiu padėti visos ES gyventojams lengviau susigaudyti informacijos telefonu numerių gausybėje. Tai reiškia, kad bet kuris ES valstybės pilietis nuvykęs į kitą valstybę - ES narę, turėtų galimybę skambinant trumpuoju telefono numeriu 118 už objektyvią į sąnaudas orientuotą kainą gauti „Baltųjų puslapių“ informaciją. Yra sąmoningai siekiama pačių ES gyventojų labui visus viešuosius informacijos telefonu numerius suvienodinti, kad visoje ES erdvėje jie būtų vienodi ir bendri, o tuo pačiu siekiama užtikrinti ir skaidrią konkurenciją tarp komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių. Universaliųjų paslaugų direktyvoje nustatyta, kad valstybėms narėms leidžiama paskirti skirtingas įmones tam tikriems tinklų ir universaliųjų paslaugų elementams teikti (preambulės 9 p.); abonentų knygos informacija ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugos - svarbi viešai prieinamų telefono ryšio paslaugų priemonė, sudaranti universaliųjų paslaugų įpareigojimo dalį. Paslaugų gavėjai ir vartotojai nori, kad ši informacija būtų teikiama visiems vienodomis sąlygomis (preambulės 11 p.); didesnė konkurencija ir pasirinkimas sudaro galimybes kitoms įmonėms, ne tik toms, kurios turi didelę įtaką rinkoje, prisiimti visus ar dalį universaliųjų paslaugų įpareigojimų (preambulės 14 p.); ši direktyva nustato galutinių paslaugų gavėjų teises ir viešai prieinamus elektroninių ryšių tinklus bei paslaugas teikiančių įmonių atitinkamus įpareigojimus. Siekdama užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą atviroje ir konkurencinėje rinkų aplinkoje, ši direktyva apibrėžia minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos (1 str. 2 d.); valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principu, nustato veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą, kuris užtikrintų universaliųjų paslaugų įgyvendinimą. Jos stengiasi kuo labiau mažinti rinkos iškraipymus, ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus (3 str. 2 d.); valstybės narės gali paskirti vieną ar kelias įmones universaliųjų paslaugų teikimui visoje nacionalinėje teritorijoje užtikrinti. Valstybės narės gali paskirti skirtingas įmones ar įmonių grupes atskiriems skirtingiems universaliųjų paslaugų elementams teikti ir (arba) aprėpti skirtingas nacionalinės teritorijos dalis. Skirdamos įmones universaliosioms paslaugoms teikti visoje teritorijoje ar jos dalyje, valstybės narės taiko veiksmingą, objektyvų, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą, kad a priori gali būti paskirta bet kuri įmonė (8 str.); sąnaudų paskirstymo mechanizmas taikomas laikantis skaidrumo, kuo mažesnio rinkos iškraipymo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų pagal IV priedo B dalies nuostatas (13 str. 3 d.). Pagrindų direktyvoje nustatyta, kad įmonės galėtų konkuruoti elektroninių ryšių sektoriuje, esminis dalykas numeracijos sistemos prieiga remiantis skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais (preambulės 20 p.); labai svarbu, kad ex ante reguliavimo įsipareigojimai būtų taikomi ten, kur nėra veiksmingos konkurencijos, t. y. rinkose, kur yra viena  ar kelios įmonės, turinčios didelę įtaką rinkoje, ir kur nacionalinės ar Bendrijos konkurencijos teisės priemonių nepakanka šiai problemai išspręsti. Todėl būtina, kad, remdamasi konkurencijos teisės principais, Komisija Bendrijos lygiu parengtų gaires, kuriomis nacionalinės reguliavimo institucijos vadovautųsi vertindamos, ar tam tikroje rinkoje konkurencija yra veiksminga, ir vertindamos didelę įtaką rinkoje. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų analizuoti, ar konkretaus produkto ar paslaugos rinka yra veiksmingai konkurencinga konkrečioje geografinėje srityje, kuri gali būti apibrėžta kaip visa atitinkamos valstybės narės teritorija ar tik jos dalis arba kaip valstybių narių teritorijų kaimyninių dalių bendra teritorija (preambulės 27 p.); nacionalinės reguliavimo institucijos skatina konkurencija elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ir susijusių priemonių bei paslaugų teikimo srityje, inter alia užtikrindamos, kad elektroninių ryšių sektoriuje nebūtų konkurencijos iškraipymų ir ribojimo (8 str. 2 d. b) p.); nacionalinės reguliavimo institucijos prisideda prie vidaus rinkos plėtros, inter alia užtikrindamos, kad panašiomis aplinkybėmis nebūtų diskriminuojamos elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios įmonės (8 str. 3 d. c) p.); valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuotų visus nacionalinius numeracijos išteklius ir nacionalinių numeracijos planų valdymą. Valstybės narės užtikrina, kad visoms viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms būtų teikiama pakankamai numerių ir numerių intervalų. Nacionalinės reguliavimo institucijos nustato nacionalinių numeracijos išteklių skyrimo objektyvią, skaidrią ir nediskriminacinę tvarką. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad numeracijos planai ir procedūros būtų taikomos vienodai visiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Svarbiausia valstybės narės užtikrina, kad įmone, kuriai skirtas numerių intervalas, nediskriminuotų kitų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nustatydama numerių sekas, kuriomis pasiekiamos jų paslaugos (10 str. 2-3 d.); 2007-12-17 Europos Komisijos rekomendacijoje dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21 /EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos rekomenduojama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų įvykdyti kriterijai, tame tarpe pašalinti patekimo į rinką kliūtys (struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio), kad reikia išnagrinėti konkurencijos padėtį esant patekimo į rinką kliūtims (2 p.). Minėtos rekomendacijos preambulės 10 p. šios kliūtys yra apibūdinamos: „Teisinės arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys pagrįstos ne ekonominėmis sąlygomis, o atsiranda dėl teisės aktų, administracinių ar kitų valstybės priemonių, kurios turi tiesioginį poveikį patekimo į rinką sąlygoms ir (arba) operatorių padėčiai atitinkamoje rinkoje. Kaip pavyzdį galima paminėti teisines arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtis, neleidžiančias patekti į rinką, nes yra apribotas įmonių, turinčių prieigą prie atitinkamoms paslaugoms teikti reikalingo spektro, skaičius.“ Nagrinėjamu gi atveju TEO LT, AB (UAB „Lintel“) telefono numeriu 118 teikia informaciją ne tik iš Baltųjų puslapių, bet ir visą kitą komercinę informaciją, o remiantis minėtu ES teisiniu reglamentavimu, trumpuoju telefono numeriu 118 Lietuvoje gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (nepaisant to, kaip kad tvirtina atsakovas, jog Taisyklėse (t.y. žemesnės teisinės galios akte) ir nėra nustatyta, jog draudžiama teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį kaip ir minėtoms universaliosioms paslaugoms teikti). ES teisės aktai yra aukštesnės teisinės galios nei nacionaliniai teisės aktai ir jie turi būti taikomi tiesiogiai, tad tokie atsakovo tvirtinimai, jog Taisyklėse nėra nustatyta, jog draudžiama teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį, kaip ir minėtoms universaliosioms paslaugoms teikti yra nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštaraujantys ES teisės aktams, o taip pat iškreipiantys konkurencinę erdvę. Taigi, nenormali ir koreguotina yra situacija, kuomet dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu Lietuvos rinkoje užimančiai įmonei - TEO LT, AB (UAB „Lintel“) žemesnės teisinės galios teisės aktais (t. y. LR Vyriausybės nutarimu bei Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu) yra įtvirtintas dominuojančio subjekto - TEO LT, AB (UAB „Lintel“) pranašumas bei jam suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą, kaip kad tai numato ES direktyvos) be Baltųjų puslapių informacijos teikiant papildomą norimos apimties komercinio pobūdžio informaciją trumpuoju telefono numeriu 118, kai tuo metu visi kiti komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai tokios galimybės neturi. Koreguotini yra galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, įtvirtinantys galimybę tik viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjams informaciją apie abonentus teikti per trumpąjį telefono numerį 118. Pažymėjo, kad trumpasis informacijos telefono numeris 118, kaip prekės ženklas, priklauso TEO LT, AB (Valstybinio patentų biuro internetinis puslapis www.vpb.lt, kuriame matyti, kad TEO LT, AB yra prekinių ženklų reg. Nr. 42147, 43433, 43191, 43190, kuriuose pagrindiniu skiriamuoju elementu yra bendrinis telefono numeris 118, savininkė). Nepaisant to, jog Taisyklėse ir nėra nustatyta, jog draudžiama teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį, kaip ir minėtoms universaliosioms paslaugoms teikti, atsakovė privalėjo vadovautis ES direktyvomis (t. y. tiesiogiai taikomais ES teisės aktais), o ne remtis vien tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699, ir pradėti tyrimą bei savo kompetencijos ribose imtis priemonių, kad nedelsiant būtų panaikinta komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (AB TEO LT ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę teikti tik Baltųjų puslapių informaciją. Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja valstybės valdymo institucijas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tačiau šiuo atveju atsakovė tokios įstatymais įtvirtintos pareigos akivaizdžiai vengia. Skundžiamame 2008-10-30 nutarime atsakovė konstatuoja, kad remiantis esamu teisiniu reglamentavimu, kiekvienas pageidaujantis gali teikti prašymus Ryšių reguliavimo tarnybai dėl atitinkamų paslaugų teikimo ar priimti skelbiamą kasmetinį Ryšių reguliavimo tarnybos pasiūlymą dėl universaliųjų paslaugų teikimo. Nustatytomis Taisyklėmis nėra privilegijuojami ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai. Taip pat nurodo, kad telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104, nustato, kad informacijos numeriai 118 yra skiriami tik asmenims, turintiems teisę teikti viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas, kad tik viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti trumpąjį numerį 118. Šios Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės nustato, kad visi viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118. Taigi, UAB „Infomedia“ bei visiems kitiems komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviams (kurie nėra viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai) yra užkertama galimybė tapti dalies universaliųjų paslaugų teikėju, t. y. per trumpąjį numerį 118 teikti abonentų knygos informaciją ir informacijos apie abonentus teikimo paslaugas (kitaip tariant teikti Baltųjų puslapių informaciją), kaip kad tai numato aukščiau paminėtos ES direktyvos. O tuo tarpu viešojo telefono ryšio tinklo paslaugų teikėjui TEO LT, AB (UAB „Lintel“) Taisyklės nedraudžia teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį, kaip ir minėtoms universaliosioms paslaugoms teikti, ir visame tame speciali nacionalinės konkurencijos institucija (atsakovė) net neįžvelgia TEO LT, AB (UAB „Lintel“) teikiamos privilegijos, nemato visų kitų komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių (viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas neteikiančių subjektų) diskriminacijos. Atsakovė, kaip vieną iš priežasčių, kodėl atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos 2008-09-25 pareiškimą Nr. 47, nurodo tai, kad UAB „Infomedia“ nėra pateikusi prašymo Ryšių reguliavimo tarnybai gauti leidimą teikti informaciją apie viešųjų telefono ryšių paslaugų abonentus teikimo universaliąsias paslaugas. Jei pareiškėja ir pateiktų prašymą gauti leidimą teikti informaciją apie viešųjų telefono ryšių paslaugų abonentus teikimo universaliąsias paslaugas, tačiau minėtų Lietuvos Respublikos teisės aktų pagrindu UAB „Infomedia“ neturėtų teisės per trumpąjį telefono numerį 118 teikti abonentų knygos informacijos, t. y. teikti Baltųjų puslapių informaciją. Tokia situacija akivaizdžiai yra diskriminacinio pobūdžio visų kitų komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių (viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas neteikiančių subjektų) atžvilgiu, išskyrus vienintelį - TEO LT, AB (UAB „Lintel“). Dėl šios priežasties yra būtinybė koreguoti šią esamą padėtį: būtina vadovautis CEPT/ECTRA (CEPT -Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija; ECTRA - Europos telekomunikacijų priežiūros reikalų komitetas) 1997-12-04 priimta rekomendacija dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos. Pagal šią rekomendaciją šalims - ES narėms rekomenduojama paskirti prieigos kodą 118, kad būtų galima atpažinti informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugas bei priskirti kodą 118 prieigai prie informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugų sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Rekomenduojama, kad po prieigos kodo 118 eitų vienas ar daugiau skaitmenų, norint atskirti konkuruojančias ar skirtingų tipų informacines tarnybas. Atsakovė skundžiamame 2008-10-30 nutarime nurodo, kad telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė bei priežiūra nepatenka į Konkurencijos tarybos kompetencijos sritį. Pagrindų direktyva (preambulės 35 p.) numato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų vienos kitoms teikti informaciją būtiną šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatoms taikyti, kad jos galėtų visapusiškai bendradarbiauti. Universaliųjų paslaugų direktyva (3 str.) numato, kad valstybės narės, laikydamosi objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principų, nustato veiksmingiausią ir tinkamiausią būdą kuris užtikrintų universaliųjų paslaugų įgyvendinimą. Jos stengiasi kuo labiau mažinti rinkos iškraipymus, ypač siekia, kad kainos ir kitos paslaugų teikimo sąlygos nesiskirtų nuo įprastų komercinių sąlygų, kartu saugodamos visuomenės interesus. Universaliųjų paslaugų direktyva (33 str.) nustato, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgtų į visų suinteresuotų subjektų (paslaugų gavėjų, vartotojų, gamintojų, teikėjų ir kt.) nuomonę klausimais, susijusiais su universaliųjų paslaugų teikimu, gavėjų ir vartotojų teisėmis, ypač kuomet kai kurie iš jų turi didelę įtaką rinkoje. Šioje direktyvoje valstybėms narėms rekomenduojama sukurti mechanizmus, kuriuose dalyvautų vartotojai, paslaugų gavėjų grupės ir paslaugų teikėjai, tikslu bendrai paslaugų kokybei pagerinti nustatant ir stebint, inter alia, elgesio kodeksus ir veiklos normas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė net nebandė gilintis į šiuo metu nesveiką Lietuvoje esančią komercinės informacijos telefonu teikimo rinką net nebandė domėtis kitų TEO LT, AB konkurentų pozicijos/nuomonės, o tik formaliai atsisakė pradėti tyrimą šiuo aktualiu visiems komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviams (išskyrus vienintelį - TEO LT, AB / UAB „Lintel“) klausimu. LR konkurencijos įstatymas nustato, kad valstybės valdymo institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. LR konkurencijos įstatymas draudžia valstybės valdymo institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Dabartinė situacija Lietuvoje yra ydinga, nesąžininga TEO LT, AB (UAB „Lintel“) konkurentų -komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių, o taip pat visų paslaugos 118 vartotojų atžvilgiu, diskriminuojanti konkurentus, bei iškreipianti pačią Lietuvos informacijos teikimo telefonu rinką. Akivaizdu, kad esant dabartinei padėčiai, TEO LT, AB (UAB „Lintel“) yra privilegijuotoje padėtyje, palyginus su UAB „Infomedia“ bei visomis kitomis informacijos telefonu paslaugas Lietuvoje teikiančiomis įmonėmis: numeris 118 dėka specialaus teisinio reglamentavimo visoje ES yra plačiai naudojamas ir žinomas kaip Baltųjų puslapių informaciją teikiantis numeris (jo net nereikia reklamuoti), o tuo tarpu UAB „Infomedia“ bei kitų informacijos telefonu paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių numeriai akivaizdžiai yra nepalankesnėje padėtyje, nes jie yra sunkiau įsimenami dėl savo didesnės skaitmenų sekos - 1588; 1666; 1551 ir kt., o be to juos būtina reklamuoti. Dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu rinkoje užimančiai įmonei TEO LT, AB (UAB „Lintel“) suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą, kaip kad tai numato ES direktyvos) Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtinus pareigą informaciją apie abonentus teikti tik per TEO LT AB priklausantį 118 numerį. Negalima taip pat ignoruoti ir visoje Europos Sąjungos erdvėje pripažįstamo komercinio pranašumo, kurį įgyja rinkoje dominuojanti TEO LT, AB, turėdama Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną galimybę teikti kitos informacijos (ne Baltųjų puslapių) teikimo paslaugas per trumpesnį ir, dėka savo trumpumo, lengviau įsimenamą numerį. Teisinis reglamentavimas Lietuvoje, suteikiantis galimybę tik dominuojančiam komercinės informacijos teikimo telefonu Lietuvoje subjektui - TEO LT, AB teikti ne Baltųjų puslapių informacijos paslaugas per patį trumpiausią ir geriausiai įsimenamą numerį 118, yra grubiai pažeidžiantis sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principą. Taigi, esama padėtis Lietuvoje turi būti keičiama, kaip tai numato ES teisės aktai. Todėl nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvoje rinkoje dominuojančio subjekto (TEO LT, AB ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę teikti tik Baltųjų puslapių informaciją; nustatyti, kad visi komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tiktai per vienodo ilgio numerį (dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, nustatant, kad direktyvines paslaugas galima būtų teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtiną privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį). Tuo tikslu Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba privalo pradėti tyrimą dėl pareiškime bei skunde išdėstytų aplinkybių bei bendradarbiaudama su Ryšių reguliavimo tarnyba privalo savo kompetencijos ribose aktyviai imtis veiksmų (o ne atsisakyti net pradėti tyrimą) užtikrinant komercinės informacijos telefonu teikimo rinkoje sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją (b. 1. 3-9).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad į atsakovę LR konkurencijos tarybą kreipėsi dėl LR konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo. Abi pareiškime įvardytos institucijos - LR ryšių reguliavimo tarnyba ir LR konkurencijos taryba - yra įgaliotos spręsti pareiškime nurodytus klausimus, todėl jų atsisakymai tai daryti yra neteisėti.

Pateiktu atsiliepimu atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėja skunde paminėjo eilę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, Europos Komisijos rekomendaciją, kuriomis remiantis Konkurencijos taryba privalėjo įžvelgti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Priešingai nei teigia pareiškėja, jokie Europos Sąjungos teisės aktai (įskaitant ir direktyvas) bei Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenustato trumpuoju telefonu 118 teikiamos informacijos apribojimų -1, y. ūkio subjektai, trumpuoju telefonu teikdami informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir/ar elektroninius abonentų sąrašus, remiantis galiojančiais teisės aktais gali teikti ir kitą, su taip vadinama „Baltųjų puslapių“ informacija nesusijusią informaciją. Pažymėjo, kad Europos Sąjungos direktyvos, skirtingai nei teigia pareiškėja, nėra tiesioginio taikymo aktai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Konkurencijos taryba privalėjo vadovautis minėtais teisės aktais (įskaitant ir rekomendacijas). Pareiškėja skunde nenurodė, kokiais teisės aktais nepagrįstai buvo suteiktos privilegijos vienam ūkio subjektui, atitinkamai diskriminuojant kitus, atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1 V-l 104 patvirtintų „Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių“ 43 punkte nurodoma, jog viešojo telefono ryšio ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118. Jokių kitų apribojimų nei Elektroninių ryšių įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra numatyta. Kaip nurodė Ryšių reguliavimo tarnyba 2008-12-21 rašte Nr. (36.1) 1B-4692, UAB „Infomedia“ nesikreipė į pastarąją instituciją dėl paskyrimo universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjos statuso suteikimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad TEO LT, AB suteikus galimybę naudoti trumpąjį numerį 118, buvo užkirsta galimybė šį numerį naudoti ir kitiems ūkio subjektams. Pareiškėja taip pat nenurodė, ar yra kitų ūkio subjektų, teikiančių ar siekiančių teikti universaliąsias paslaugas. Konkurencijos įstatymo 4 str. nurodyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Iš pareiškėjos nurodyto reglamentavimo matyti, kad Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai nesuteikia privilegijų atskiriems ūkio subjektams ir šiais teisės aktais nėra diskriminuojami atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Tai buvo konstatuota ir Konkurencijos tarybos 2008-10-30 nutarime Nr. 1S-153. Kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba nepriėmė sprendimų ar kitų teisės aktų, kuriais butų teikiamos privilegijos ar diskriminuojama, nėra pagrindo taikyti Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatas. Ryšių reguliavimo tarnyba - elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga. Elektroninių ryšių įstatymo 8 str. nurodyta, kad tarnybos tikslas -veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų Vartotojų teisių apsauga. Tame pačiame įstatyme nurodyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos uždavinys yra užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai elektroninių ryšių rinkose, tikslas - veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, efektyvus elektroninių ryšių išteklių naudojimas bei užtikrinta elektroninių ryšių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. Elektroninių ryšių įstatymo 6 str. 7 d. nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Kaip matyti iš aukščiau paminėtų teisės aktų - būtent ši institucija yra atsakinga už telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų nustatymą, jų laikymosi kontrolę bei priežiūrą. Būtent ši institucija, o ne Konkurencijos taryba yra atsakinga už teisės aktų bei kitų sprendimų priėmimą, siekiant veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos tarp atitinkamas paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokie teisės aktai riboja ūkio subjekto teisę savo prekės ženkle naudoti šį ar kitą telefono numerį (b. 1. 32-34).

Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pati pareiškėja teigia, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą TEO LT, AB negali numeriu 118 teikti kitos informacijos nei numatyta teisės aktuose, t. y. nėra įtvirtinta privilegijų ar diskriminuojančių sąlygų, kurios lemtų nesąžiningą konkurenciją, o klausimai, susiję su numerių skyrimu ir jų naudojimu, nepriskirti kontroliuoti LR konkurencijos tarybai.

Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lintel“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad Europos Bendrijos sutarties 189 str. apibūdina direktyvas kaip privalomas kiekvienai valstybei narei, siekiant jose keliamų tikslų, bet nacionalinei valdžiai paliekant teisę pasirinkti atitinkamas jų įgyvendinimo formas ir būdus. Europos Komisija prižiūri ir kontroliuoja Bendrijos direktyvų inkorporavimą. Iš esmės direktyvos negali būti tiesiogiai taikomos, išskyrus konkrečiai nustatytas jų priskyrimo prie tiesiogiai veikiančių aktų sąlygas: kai per nustatytą laiką direktyvos nebuvo teisingai ar kitaip įgyvendintos ir kai nereikalaujama jų įgyvendinti. Nei vienos iš paminėtų sąlygų skunde nurodyti teisės aktai neatitinka. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis savo reikalavimus pagrindė pareiškėja, neturi jokios privalomosios galios, todėl nagrinėjant pareiškimą į jas neatsižvelgta pagrįstai. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas ir visi skunde paminėti poįstatyminiai aktai yra suderinti su: Prieigos direktyva; Leidimų direktyva; Pagrindų direktyva; Universaliųjų paslaugų direktyva; 2002-07-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių); 2002-09-16 Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkoje. Pareiškėjos minima 1997-12-15 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje 97/66/EB yra panaikinta nuo 2003-10-31. Mano, kad visos aukščiau nurodytos direktyvos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę teisingai ir pilnai. Priešingu atveju, Europos Komisija pagal Europos Bendrijos sutarties 169 str., yra įgalinta pradėti Europos Teisingumo Teismo procesą prieš valstybę narę. Europos Komisija, gavus informaciją apie Lietuvos Respublikos įsipareigojimų vykdymą, jų neskundė Europos Teisingumo Teismui, nekvestionavo direktyvų įgyvendinimo tinkamumo, tad laikytina, kad direktyvos įgyvendintos tinkamai. Šiuo atveju, privaloma vadovautis nacionaliniais teisės aktais, netaikant direktyvų tiesiogiai, kaip to nepagrįstai reikalauja pareiškėja. Mano, kad Konkurencijos taryba tinkamai vykdė savo funkcijas ir nagrinėdama pareiškėjos 2008-09-25 pareiškimą Nr. 47 pagrįstai vadovavosi nacionaliniais teisės aktais. Nesutinka su pareiškėjos išvada, kad Europos Sąjungos institucijų nustatyta vieninga reguliavimo sistema numato, jog vieningu visoje ES informacijos telefonu numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (t. y. tik teikiamos tik informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos). Priešingai, nei teigia pareiškėja, teisės aktuose - tiek Europos Sąjungos direktyvose, tiek vadovaujantis jomis priimtuose nacionaliniuose teisės aktuose - nėra nustatyti telefono numeriu 118 teikiamos informacijos apribojimai. O tai reiškia, kad universaliųjų paslaugų teikėjas, teikdamas privalomą informaciją nustatytu numeriu, tuo pačiu gali teikti ir kitą, nedraudžiamą, informaciją. Tokia Konkurencijos tarybos atsakyme išdėstyta nuostata atitinka ir teisėje galiojantį leidimo metodą quod lege non prohibitum, licitum est (leidžiama viskas, ko nedraudžia teisė). Pareiškėja nepagrįstai iš universaliųjų paslaugų sąrašo išskiria tik vieną - informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus -ir traktuoja ją kaip išskirtinę privilegiją gauti pastovų pelną (o ne sąnaudų kompensavimą, kaip kad numato ES direktyvos). Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 str. 1 d. nurodytas universaliųjų paslaugų sąrašas: 1) viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje; 2) taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų; 3) informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus; 4) galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad teikėjai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti turinčiais didelę įtaką rinkoje, nuo jų pripažinimo turinčiais didelę įtaką rinkoje dienos privalo teikti universaliąsias paslaugas. Tokiu teikėju nustatytose rinkose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba yra pripažinusi TEO LT, AB kartu su susijusiais juridiniais asmenimis (tarp jų ir pareiškėjos nurodyta UAB „Lintel“) ir nustačiusi įpareigojimą, o ne privilegiją, kaip teigia pareiškėja, teikti visas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 str. 1 d. nurodytas universaliąsias paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Universaliųjų paslaugų teikimo nuostoliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis kompensuojami viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis ar iš kitų šaltinių. Taisyklių 41 punkte nustatyti universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo būdai: viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų lėšomis; didinant universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą; derinant abu nurodytus universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo būdus. Taigi, universaliųjų paslaugų teikėjas turi teisę (ir net socialiai reikšmingą misiją) imtis leistinų priemonių, kad nuostolių iš reguliuojamos veiklos nepatirtų ar juos sumažintų. Viena iš tokių priemonių ir yra papildomos informacijos skelbimas telefono numeriu 118. Pareiškėja neteisingai interpretuoja ir skunde nurodytus nacionalinius teisės aktus, susijusius su elektroninių ryšių reguliavimu. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. IV-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 43 punkte nurodyta, kad Viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšių paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118, o Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 3.2.9 punkte nurodyta, kad 118 tai numeris viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšių paslaugų teikėjų informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti. Toks reguliavimas reiškia, kad visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad abonentų sąrašai būtų skelbiami vieningu numeriu - 118. Taigi, telefono numeris 118 yra specialiosios paskirties numeris, esantis kiekviename tinkle, kuriuo privalomai turi būti teikiama universalioji - informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus - paslauga (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo skunde išdėstyta nuomonė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta pareiga informaciją apie abonentus teikti tik per TEO LT, AB priklausantį 118 numerį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymo Nr. IV-1104 „Dėl telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“ 23 punkte nustatyta, kad viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius 117, 118, 119, 13XX, I4XX, 15XX, 16XX. Jokių privilegijų ar išimčių atskiriems rinkos dalyviams nėra nustatyta. TEO LT, AB, kaip ir visi kiti paslaugų teikėjai, naudoja aukščiau paminėtus numerius ir tik savo tinkle. Skunde nepagrįstai sutapatintos telefono numerio 118 ir informacinių paslaugų numerio sąvokos (tuo pačiu ir skirtingų paslaugų rinkos). Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 3.2.9 punkte telefono numeris 118 nurodytas kaip „numeris viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti (universalioji paslauga), o informacinių paslaugų teikėjams skirti plano 3.6 ir 3.9 punktuose nurodyti numeriai - 15XX ir 18XX (informacinės paslaugos). Pareiškėja siekia pagerinti išimtinai savo veiklos rezultatus, bandydama pradėti naują veiklą - vienos iš universaliųjų paslaugų teikimą - numeracijos pakeitimo pagalba, tokiu būdu pasinaudoti TEO LT, AB įmonių grupės reputacija, devynerių metų įdirbiu teikiant informacijos telefonu 118 turinio paslaugas ir taip gauti nesąžiningos naudos, suklaidinus 118 informacijos turinio paslaugos vartotojus dėl paslaugų teikėjo. Pareiškėja bando registruoti prekės ženklus, klaidinančius, panašius į TEO LT, AB registruotus prekės ženklus. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad TEO LT, AB ir jos dukterinės įmonės UAB „Lintel“ teikiamos informacijos turinio paslaugos yra žinomiausios rinkoje ir pasirenkamos daugumos vartotojų tik dėl numerio trumpumo. Šią situaciją sąlygojo paslaugos kokybiniai rodikliai: informacijos išsamumas, paieškos sistemos greitis, išskirtinis dėmesys klientų aptarnavimui ir kt. Į paslaugos žinomumą per devynerius metus investuota virš 10 milijonų litų, priešingai nei teigia pareiškėja, kurios manymu, numerio žinomumas yra savaiminis. Kaip svarbiausią faktorių nurodo ir mažiausią paslaugos kainą, kurią yra nustačiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė - 1,50 Lt už minutę (informacijos atsiuntimas trumpąja žinute ir paieška internete www.118.lt, www.zebra.lt yra nemokama). Tuo tarpu pareiškėjos numeriu 1588 teikiamų paslaugų kaina yra 2 Lt už minutę; informacija trumpąja žinute - 0,65 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2-731-560/2008 dėl prekių ženklų, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, pareiškėja yra pateikusi rašytinį įrodymą - sutartį su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ - pagal kurią pareiškėja teikia minėtam viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjui jo tinklo numerio 118 aptarnavimo paslaugas. O tai rodo, kad pareiškėjos teiginys, kad ji neturi galimybės teikti numeriu 118 informacinių turinio paslaugų, yra klaidinantis (b. I. 42-48).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Lintel“ atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu paskambinus į „Omnitel“ tinklą, paslaugas galėtų suteikti pats „Omnitel“ arba pasirinkti kitą tarnybą. Ryšių reguliavimo tarnyba Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklių 11 p. pagrindu yra paskyrusi prievolę teikti universaliąsias paslaugas asmeniui, kuris turi didelę įtaką fiksuoto ryšio rinkoje - TEO LT, AB įmonių grupę. Šiuo metu prieigą prie trumpojo numerio 118 turi 73 tiekėjai. Pareiškėja bando atimti trumpąjį numerį iš tų 73 rinkos dalyvių ir nori, kad šis numeris būtų skirtas komercinės informacijos telefonu tiekėjams, kurių šiuo metu rinkoje yra 5. Toks pareiškėjos prašymas yra nesuprantamas. Pareiškėja turi lygias teises su kitais rinkos dalyviais tapti elektroninių, ryšių paslaugų tiekėja, o tada - ir universaliųjų paslaugų tiekėja. Kiekvienais metais Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia kvietimą teikti universaliąsias paslaugas ir jei UAB „Infomedia“ būtų susirinkusi išsamius sąrašus, tai operatorius turėtų teisę pasirinkti pareiškėją.

Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo TEO LT, AB su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „Lintel“ priklauso TEO LT, AB įmonių grupei ir skunde minimas paslaugas teikia TEO LT, AB vardu, palaiko UAB „Lintel“ atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus (b. 1. 39).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens TEO LT, AB atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad netiesa, kad numeris 118 pats savaime yra vertybė: tai numeris, kurį kiekvienas operatorius gali naudoti savame tinkle, o civilinių sutarčių pagrindu šiuo numeriu jų yra teikiama universaliųjų paslaugų sudedamoji dalis -informacija apie abonentus - ir kita informacija.

Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėjos teiginys, kad Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą privalėjo vadovautis ne tik nacionaliniais teisės aktais, bet ir atitinkamomis Europos Sąjungos (toliau - ir ES) direktyvomis, kaip tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, yra klaidingas. Direktyvos, kaip vienas iš ES institucijų leidžiamų teisės aktų rūšių, skiriasi nuo reglamentų, kuriems yra būdinga tai, kad jie privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse be papildomo įgyvendinimo nacionaliniais teisės aktais. Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 str. yra aiškiai nurodyta, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, t. y. direktyvos nėra tiesiogiai taikomos. Taigi pagrindinis direktyvos tikslas - ne nustatyti visai ES vienodas taisykles, bet siekti, kad valstybių narių įstatymai būtų suderinti su ES institucijų patvirtintais standartais ir reikalavimais. Tad direktyvos daugiausiai naudojamos derinti, koordinuoti valstybių narių nacionaliniams įstatymams. Todėl svarbu skirti direktyvos ir reglamento teisinę prigimtį bei poveikį, nes reglamentas taikomas visuotinai, o direktyva skiriama valstybės narėms, bet ne asmenims, be to, valstybės narės pačios pasirenka tinkamiausią būdą jas įgyvendinti. Teisės doktrinoje pažymima, kad tik tuo atveju, jei direktyvos per nustatytus terminus nebuvo teisingai įgyvendintos, jos gali tapti tiesiogiai veikiančiomis, t. y. jų nuostatomis būtų galima tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose, nes iš esmės direktyvos negali būti tiesiogiai taikomos. Priežiūrai, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvų nuostatas užtikrinti, sukurtas tam tikras kontrolės mechanizmas, vadinamas notifikavimo (informavimo) procedūra. Vadovaujantis ES direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, kiekviena valstybė narė, iki nustatytos datos priėmusi nacionalinius teisės aktus, skirtus direktyvos įgyvendinimui, apie tai turi nedelsdama informuoti Europos Komisiją. Pareiškėjos minimų direktyvų, t. y. Pagrindų direktyva, Leidimų direktyva, Prieigos direktyva, Universaliųjų paslaugų direktyva, normos yra tinkamai perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemą bei įgyvendinamos nacionaliniais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 „Dėl Universaliųjų elektroniniu ryšiu paslaugu teikimo taisyklių patvirtinimo ir Universaliųjų elektroniniu ryšių paslaugu kainų aukščiausios ribos nustatymo“, kuriuo vadovavosi Konkurencijos Taryba priimdama nutarimą. Apie Direktyvų įgyvendinimą nustatytais terminais ir pagal nustatytas procedūras buvo informuotos ir kompetentingos ES institucijos. Pažymėjo, kad Europos Komisija nėra pateikusi pastabų dėl Direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublika yra tinkamai įvykdžiusi pareigą perkelti Direktyvų nuostatas. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškėjos pareiškimą teisėtai ir pagrįstai vadovavosi nacionaliniais teisės aktais, įgyvendinančiais Direktyvų nuostatas, o pareiškėjos teiginiai, kad Konkurencijos taryba privalėjo vadovautis Direktyvomis, kaip tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, o ne Taisyklėmis ir kitais nacionaliniais teisės aktais, yra nepagrįstas ir klaidinantis. UAB „Infomedia“ taip pat nurodo, kad neva ES teisės aktais siekiama informacijos telefonu teikimo srityje sukurti sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją tarp šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų, t. y. tarp komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių. Tokie pareiškėjos teiginiai yra visiškai nepagrįsti. UAB „Infomedia“ konkrečiai net nenurodo, kokie tie ES teisės aktai ir kokios konkrečios jų nuostatos yra skirtos konkurencijai tarp komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių skatinti. Pažymėjo, kad Universaliųjų paslaugų direktyvos 1 str. 2 d. nustatyta, kad direktyva apibrėžia minimalų nustatytos kokybės paslaugų rinkinį, kuris yra prieinamas visiems galutiniams paslaugų gavėjams priimtinomis kainomis, atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos. Taigi, Universaliųjų paslaugų direktyvos reguliavimo dalykas yra nustatyti minimalų paslaugų rinkinį, kuris būtų prieinamas galutiniams paslaugų gavėjams, o ne, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja, sukurti sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją tarp komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos dalyvių. Šių Direktyvų pagrindinis tikslas yra reguliuoti elektroninių ryšių rinką, tačiau naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo Direktyvos nereglamentuoja. Pareiškėja skunde taip pat cituoja tiek Pagrindų direktyvos (preambulės 20, 27 pastraipos, 8 straipsnio 3 dalies c punktas, 10 straipsnio 2-3 dalys), tiek Universaliųjų paslaugų direktyvos (preambulės 9, 11, 14 pastraipos, 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalis) nuostatas, susijusias su universaliųjų paslaugų reguliavimu, konkurencijos elektroninių ryšių rinkoje užtikrinimu ir t. t. Pažymėjo, kad pati UAB „Infomedia“ nėra ūkio subjektas, besiverčiantis elektroninių ryšių veikla, t. y. nėra elektroninių ryšių rinkos dalyvis, be to, nėra universaliųjų paslaugų teikėja, todėl neaišku, kokį ryšį turi pareiškėjo cituojamos aukščiau minėtų direktyvų nuostatos su UAB „Infomedia“ skunde nurodytomis aplinkybėmis, t. y. konkurencijos skatinimo tarp komercinės informacijos teikimo telefonu rinkos dalyvių kontekste. Pareiškėja teigia, kad skunde nurodytų ES teisės aktų sisteminė ir kompleksinė analizė leidžia daryti išvadą, kad ES institucijų nustatyta bendra reguliavimo sistema numato, jog vieningu visoje ES informacijos telefono numeriu 118 gali būti teikiama tik informacija, esanti Baltuosiuose puslapiuose (t. y. tik teikiamos informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos), tačiau savo teiginio nepagrindžia jokiomis konkrečiomis Direktyvų nuostatomis, kuriomis vadovaudamasi ji daro tokią išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų, t. y. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo, Taisyklių, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 ir kitų susijusių teisės aktų nuostatos taip pat neleidžia daryti aukščiau minėtos pareiškėjos išvados, todėl laiko, kad minėtas pareiškėjos teiginys nepagrįstas. Taigi nei Direktyvos, nei kiti pareiškėjos minimi teisės aktai nenustato, kad trumpasis numeris 118 yra bendras visoje ES informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos numeris ar, kad trumpuoju numeriu 118 gali būti teikiama išimtinai tik informacija apie abonentus. Universaliųjų paslaugų direktyvos 26 str. minimas tik vienintelis trumpasis numeris ES valstybių narių mastu, t. y. vieningas Europos skubaus iškvietimo telefono numeris 112. Pareiškėjos skunde minimoje Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) ir Europos telekomunikacijų priežiūros reikalų komiteto (ECTRA) 1997-12-04 rekomendacijoje „Dėl informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugos“ įtvirtinta nuostata, kad ES valstybėms narėms rekomenduojama suteikti telefono ryšio numerį 118, kad būtų galima atpažinti informacijos apie abonentus teikimo telefonu paslaugas yra įgyvendinta, nes pagal Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1 V-l 104 3.2.9 punktą, viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugu abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti skiriamas būtent telefono ryšio numeris 118. Dėl TEO LT, AB, kaip dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu rinkoje užimančią įmonę pareiškėja skunde teigia, kad yra nenormali ir koreguotina situacija, kuomet dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu Lietuvos rinkoje užimanti įmonė TEO LT, AB turi išskirtinę privilegiją teikti papildomą komercinio pobūdžio informaciją trumpuoju telefono ryšio numeriu 118, kai kiti rinkos dalyviai tokios galimybės neturi. Ūkio subjektas gali būti pripažintas turinčiu dominuojančią padėtį tam tikroje rinkoje tik Konkurencijos tarybos, jai atlikus tyrimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (ex post reguliavimas) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Tačiau Konkurencijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, atlieka ex ante reguliavimą ir pripažįsta ūkio subjektus, turinčiais didelę įtaką tam tikroje rinkoje. Informacijos teikimo telefonu rinka Konkurencijos tarybos nebuvo tiriama ir TEO LT, AB nebuvo pripažinta turinčia didelę įtaką joje, todėl tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 16 str. 3 d., Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka rinkos tyrimus Europos Bendrijų Komisijai priėmus rekomendaciją, nustatančią atitinkamas produktų ir paslaugų rinkas. Ūkio subjektas TEO LT, AB buvo pripažintas turinčiu didelę įtaką tam tikrose rinkose ir jam buvo nustatyti įpareigojimai tik ištyrus 2003-02-11 Komisijos rekomendacijoje dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų elektroninių ryšių srityje, reikalaujančių ex ante reguliavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, nurodytas rinkas, tarp kurių, kaip buvo aukščiau minėta, nebuvo nustatyta informacijos teikimo telefonu rinka. Pažymėjo, kad 2007-12-17 Europos Komisijos rekomendacijoje dėl elektroninių ryšių sektoriaus atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/2l/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, panaikinusi 2003-02-11 Komisijos rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų elektroninių ryšių srityje, reikalaujančių ex ante reguliavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, taip pat nėra įvardinta pareiškėjos minima rinka. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 6 str. 1 d., Ryšių reguliavimo tarnyba yra elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, išskyrus tas, už kurių įgyvendinimą ir laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atsakingos kitos valstybės institucijos, laikymąsi prižiūrinti ir įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti pagal Elektroninių ryšių įstatymo ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 8 str. 1 d., vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos tikslų - veiksminga konkurencija elektroninių ryšių srityje, tačiau pažymėjo, kad į šią sritį nepatenka komercinės informacijos telefonu teikimo rinkos reguliavimas. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtinta, kad Elektroninių ryšių įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu, o 1 str. 2 d. nurodoma, kad Elektroninių ryšių įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroniniu ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusiu paslaugų. Pagal to paties įstatymo 3 str. 14 d., elektroninių ryšių paslauga - tai paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausiai sudaro signalų perdavimas elektroniniu ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniu ryšių tinklais ar naudojant elektroniniu ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugu, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Taigi, komercinės informacijos teikimo telefonu paslaugos nepatenka į elektroninių ryšių paslaugų sampratą, todėl informacinių tarnybų vykdomos veiklos reguliavimas nėra Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija. UAB „Infomedia“ nėra ūkio subjektas, besiverčiantis elektroninių ryšių veikla, t. y. nėra elektroninių ryšių rinkos dalyvis, be to, nėra universaliųjų paslaugų teikėja, todėl pareiškėja nėra asmuo, kurio veiklą reguliuoja ir prižiūri Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir įgyvendinanti institucija. Taip pat nurodo, kad Universaliųjų paslaugų direktyvos 5 str. 1 d. b punktas įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant taksofonų naudotojus, būtų prieinama bent viena išsami informacijos apie abonentus teikimo paslauga. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 str. 1 d. 3 p., informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus paslauga yra viena iš universaliųjų paslaugų, t. y. Lietuvos Respublika įvykdė jai nustatytą pareigą užtikrinti, kad būtų suteikta galimybė gauti bent vieną informacijos apie abonentus teikimo paslaugą. Pagal įstatymo 31 str. 2 d., Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką sąlygas ir atvejus. Taigi pareiga viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, įpareigotiems teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, teikti informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugas yra nustatyta Taisyklių 3.3 punkte. Šiuo metu šias universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas teikia, t. y. užtikrina, kad visiems universaliųjų paslaugų gavėjams būtų prieinamas bent vienas išsamus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų sąrašas, jį nustatyta tvarka nuolatos atnaujina, informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu informuoja universaliųjų paslaugų gavėjus, taip pat taksofonų naudotojus, apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, telefono ryšio numerius, tik TEO LT, AB, kaip ūkio subjektas, turintis didelę įtaką prisijungimo prie viešojo telefono ryšio tinklo fiksuotoje vietoje rinkoje (Taisyklių 11 punktas). Pažymėjo, kad dėl to TEO LT, AB nėra privilegijuotoje padėtyje lyginant su kitais viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais. Užmokestį už informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugas nustato Taisyklių priedo 6.2 punktas, kuriame informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikimo paslaugoms nustatytas 1,50 Lt už minutę tarifas, todėl TEO LT, AB taikomas užmokestis už informacijos teikimą paslaugų gavėjams telefono ryšio numeriu 118 nepažeidžia Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos, todėl pareiškėjos teiginys, kad TEO LT, AB suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną, yra visiškai nepagrįstas. Pagal Taisyklių 15 p., viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 16.1 p., ne rečiau kaip kartą per metus oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia pasiūlymą viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas. Pagal Taisyklių 18 p., jeigu vienas ar daugiau viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų šių Taisyklių 15 ir 16.1 punktuose nurodytais atvejais pareiškia pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas be kompensacijos, Ryšių reguliavimo tarnyba, išklausiusi šių teikėjų motyvus, gali nuspręsti dėl įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo arba universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams. Pagal Taisyklių 7 p., visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti savo abonentams galimybę informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu gauti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, telefono ryšio numerius. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 48 str. 3 d. yra nustatyta, kad telefono ryšio numeriai, naudojami viešuosiuose elektroninių ryšių tinkluose, valdomi pagal Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą. Šio plano 3.2.9 punktas nustato, kad telefono ryšio numeris 118 skiriamas viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugu teikėju informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugu abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti, todėl šį trumpąjį telefono ryšio numerį savo tinkle TEO LT, AB naudoja informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad tai pagrindinė šio numerio paskirtis, tačiau Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104, nedraudžia telefono ryšio numeriu 118 kartu su viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacija apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugu abonentus teikti ir kitokia informaciją. Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane yra ir kitokie trumpieji telefono ryšio numeriai (15XX, 18XX), kurie gali būti skiriami informacinių paslaugų teikėjams, todėl pareiškėjos argumentai, kad jie yra diskriminuojami TEO LT, AB atžvilgiu, yra nepagrįsti. UAB „Infomedia“ nėra apribota galimybė tapti viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugu teikėju ir naudoti telefono ryšio numerį 118, arba vadovaujantis Taisyklių 15 p., pasinaudoti suteikta teise ir kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl jos paskyrimo universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėja. Telefono ryšio numeriai, kaip elektroninių ryšių ištekliai, yra skiriami tik naudoti, todėl pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad TEO LT, AB priklauso telefono ryšio numeris 118. Vadovaujantis Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 23 p., viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti tam tikrus trumpuosius telefono ryšio numerius, tarp jų ir trumpąjį telefono ryšio numerį 118, o pagal 43 p., viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti būtent trumpąjį telefono ryšio numerį 118. Vykdydami aukščiau išvardytus įpareigojimus, viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai sudaro galimybę savo abonentams, kiekviename viešajame telefono ryšio tinkle naudojant trumpąjį telefono ryšio numerį 118, susisiekti su TEO LT, AB informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnyba. Taigi, bet kurio telefono ryšio paslaugu teikėjo abonentams yra užtikrinama galimybė paskambinus trumpuoju numeriu 118 gauti informacija apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į abonentų sąrašus. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, nei jį įgyvendinantys teisės aktai (Taisyklės, Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės ir kt.) nedraudžia telefono ryšio numeriu 118 kartu su viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėju informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus teikti ir kitokią informacija. Pareiškėja klaidingai teigia, kad TEO LT, AB, turėdama Lietuvos Respublikos teises aktais įtvirtintą galimybę teikti kitos informacijos paslaugas, įgyja konkurencinį pranašumą. Joks Lietuvos Respublikos teisės aktas tokios galimybės neįtvirtina, tiesiog Taisyklės, įpareigoja TEO LT, AB teikti universaliąsias paslaugas, tarp jų ir informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse bei Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane šiam tikslui yra numatyta naudoti trumpąjį telefono ryšio numerį 118, tačiau aukščiau minėti teisės aktai nedraudžia šiuo numeriu tuo pačiu teikti ir kitokios informacijos teikimo paslaugas (b. 1. 101-107).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens LR ryšių reguliavimo tarnybos atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Universaliųjų paslaugų direktyva įpareigoja visas valstybes nares užtikrinti, kad visiems galutiniams paslaugų gavėjams būtų prieinama išsamiai pateikta informacija. Elektroninių ryšių įstatyme numatyta, kad informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus paslauga yra viena iš universaliųjų paslaugų. Universaliųjų paslaugų teikimą Lietuvoje reglamentuoja Vyriausybės nutarimu patvirtintos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės. Šiuo metu vienintelis universaliųjų paslaugų tiekėjas yra TEO LT, AB, kuri pripažinta turinčia didelę įtaką fiksuoto ryšio rinkoje. Ūkio subjektas, kuris turi didelę įtaką, yra pajėgus teikti universaliąsias paslaugas, TEO LT, AB buvo įpareigota teikti visas paslaugas, kurios yra išvardintos Universaliųjų paslaugų teikimo taisyklėse. Ūkio subjektui, šiuo atveju - TEO LT, AB, uždedama prievolė teikti universaliąsias paslaugas, tuo pačiu - ir „baltuotųjų puslapių“ informaciją, o visiems kitiems viešųjų telefonų ryšio ir paslaugų tiekėjams yra uždėta prievolė užtikrinti savo abonentams galimybę gauti tokią informaciją. Šiai paslaugai teikti - informacijai apie abonentus - yra skirtas trumpasis numeris 118, kurį naudoja visi teikėjai, tuo pačiu - ir TEO LT, AB. UAB „Infomedia“ šiuo atveju nėra telekomunikacinių paslaugų teikėjas, juo labiau - universaliųjų paslaugų tiekėjas, todėl naudotis numeriu 118 negali. Pareiškėja turi teisę vietoje numerio 118 naudoti numerius 15XX ir 18XX. Jei būtų dar vienas universaliųjų paslaugų tiekėjas, būtų vykdomas universaliųjų paslaugų perskirstymas, reikėtų pakeisti Nacionalinį numeracijos planą. Skundas netenkinamas.

Byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimu Nr. 47 kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį LR ryšių reguliavimo tarnybą ir atsakovę LR konkurencijos tarybą, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad visi komercinės informacijos telefonu rinkos dalyviai Lietuvoje teiktų komercinio pobūdžio informaciją tiktai per vienodo ilgio numerį (dėl išdėstytų priežasčių būtina keisti Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, nustatant, kad direktyvines paslaugas galima būtų teikti keturženkliais informacijos telefono numeriais, prasidedančiais 118X, kur X pagalba būtų atskiriamos konkuruojančios ar skirtingų tipų informacinės tarnybos, užtikrinant sveiką, skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei atimant iš TEO LT, AB ir jos dukterinių įmonių Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtintą privilegiją teikti tokio pobūdžio informaciją per trumpesnį, nei kiti rinkos dalyviai, numerį); 2) nedelsiant panaikinti komercinės informacijos paslaugų teikimo Lietuvos Rinkoje dominuojančio subjekto (TEO AB, LT ir UAB „Lintel“) privilegiją teikti komercinio pobūdžio informaciją per 118 numerį, paliekant teisę teikti tik Baltųjų puslapių informaciją bei nustatant, kad skambinantiems į 118 numerį asmenims, besidomintiems komercine informacija, nebūtų nurodomas kitas TEO LT, AB ar jos dukterinių kompanijų ar bet kokios kitos bendrovės trumpasis numeris (b. 1. 113-117). Nors pareiškimas neatitiko visų LR konkurencijos tarybos 2002-11-14 nutarimu Nr. 129 patvirtintame LR konkurencijos tarybos darbo reglamente numatytų reikalavimų pareiškimui dėl įstatymo pažeidimo tyrimo (reglamento 24-28 p.), jame netgi nėra aiškiai suformuota dėl ko (dėl kokio LR konkurencijos įstatyme numatyto pažeidimo) pareiškėja kreipėsi į atsakovę LR konkurencijos tarybą ir kurie iš reikalavimų skirti nagrinėti būtent šiai institucijai, įvertinusi pareiškimo teiginius, kad dominuojančią padėtį informacijos teikimo telefonu rinkoje užimančiai įmonei TEO LT, AB (UAB „Lintel“) suteikta išskirtinė privilegija gauti pastovų pelną Lietuvos Respublikos teisės aktais įtvirtinus pareigą informaciją apie abonentus teikti tik per TEO LT, AB priklausantį numerį 118, taip pat kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę tik dominuojančiam subjektui TEO LT, AB teikti ne Baltųjų puslapių informacijos paslaugas (taip pareiškėja sąlyginai įvardija vieną iš universalių paslaugų sudedamųjų dalių - informacijos teikimą apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus) per patį trumpiausią ir geriausiai įsimenamą numerį (118), yra grubiai pažeidžiantis sveikos, skaidrios ir sąžiningos konkurencijos principą, atsakovė LR konkurencijos tarybą pareiškėjos UAB „Infomedia“ pareiškimą įvertimo kaip kreipimąsi pradėti tyrimą dėl telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo teikiant komercinę informaciją atitikties LR konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams ir 2008-10-30 nutarimu NR. 1S-153 atsisakė pradėti tyrimą LR konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 ir 5 p. numatytais pagrindais, t. y. kad tirti pareiškime nurodytus faktus LR konkurencijos tarybai nepriklauso ir nesant duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą (b. 1. 10-11). Nutarimas motyvuotas išvadomis, kad remiantis esamu teisiniu reglamentavimu, kiekvienas pageidaujantis gali teikti prašymus LR ryšių reguliavimo tarnybai dėl atitinkamų paslaugų (universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių) teikimo ar priimti skelbiamą kasmetinį LR ryšių reguliavimo tarnybos pasiūlymą dėl universaliųjų paslaugų teikimo, LR Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 patvirtintomis Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis nėra privilegijuojami ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai, o pareiškėja nėra pateikusi prašymo LR ryšių reguliavimo tarnybai gauti leidimą teikti universaliąsias paslaugas (informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus), nėra nustatyta, kad draudžiama teikti daugiau paslaugų naudojant tą patį telefono numerį (118), kaip ir universaliosioms paslaugoms teikti (LR konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 5 p.), taip pat kad telefono ryšio numerių naudojimo sąlygų nustatymas ir jų laikymosi kontrolė bei priežiūra nepatenka į LR konkurencijos tarybos kompetencijos sritį (LR konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu skundu pareiškėja UAB „Infomedia“ neteigia, kad atsakovė netinkamai įvertimo jos pareiškimą dėl tyrimo pradėjimo, t. y., kaip teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos atstovas, pareiškėja 2008-09-25 pareikimu Nr. 47 kreipėsi į LR konkurencijos tarybą dėl telefono ryšio trumpojo numerio naudojimo teikiant komercinę informaciją atitikties LR konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams, atsakovės nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas šiuo aspektu, t. y. ar buvo pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą dėl LR konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo (valstybės valdymo ir savivaldos institucijų nesilaikymas pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę).

LR elektroninių ryšių įstatymo 32 str., reglamentuojančio universaliųjų paslaugų teikimą ir finansavimą, 1-3 d. numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas: 1) viešųjų telefono ryšio paslaugų fiksuotoje vietoje; 2) taksofonu teikiamų viešųjų telefono ryšio paslaugų; 3) informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus; 4) galimybių neįgaliesiems paslaugų gavėjams naudotis elektroninių ryšių paslaugomis. Vyriausybė nustato universaliųjų paslaugų kainų aukščiausią ribą bei universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų mastą, kokybės reikalavimus, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas bei įpareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti universaliąsias paslaugas nustatymo tvarką, sąlygas bei atvejus, taip pat paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo tvarką, sąlygas ir atvejus. Vyriausybė gali įgalioti Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti universaliųjų paslaugų kokybės reikalavimus ir informacijos apie paslaugų kokybę skelbimo taisykles, šių paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, taip pat priimti teisės aktus, įgyvendinančius universaliųjų paslaugų teikimo taisykles. įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas gali būti susiję ir su didelės įtakos atitinkamoje rinkoje turėjimu. Vyriausybė turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją apie savo abonentus sąžiningomis, objektyviomis, pagrįstomis sąnaudomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip pat įpareigojimus, skirtus užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų galimybę naudotis informacijos apie viešojo telefono ryšio abonentus teikimo paslaugomis.

LR Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 (LR Vyriausybės 2006-02-15 nutarimo Nr. 162 redakcija) patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 14-19 p. numato, kad teikėjai, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti turinčiais didelę įtaką rinkoje, nuo jų, pripažinimo turinčiais didelę įtaką rinkoje dienos privalo teikti universaliąsias paslaugas. Jeigu ne vienas, o daugiau teikėjų pripažįstami turinčiais didelę įtaką rinkoje, Ryšių reguliavimo tarnyba, išklausiusi šių teikėjų motyvus, gali nuspręsti, kokiu mastu, po vieną ar drauge jie teiks universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis. Teikėjai turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Ne rečiau kaip kartą per metus Ryšių reguliavimo tarnyba: oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia pasiūlymą teikėjams pareikšti pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas; atlieka tyrimą, siekdama nustatyti, ar universaliosios paslaugos, nurodytos šiose Taisyklėse, teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje šių Taisyklių 4 punkte nustatytu mastu, taip pat ar šių Taisyklių 4 punkte nustatytas mastas atitinka universaliųjų paslaugų gavėjų (įskaitant vartotojus ir neįgaliuosius šių paslaugų gavėjus) poreikius. Jeigu per 30 dienų nuo kreipimosi, nurodyto šių Taisyklių 15 punkte, ir (ar) 16.1 punkte nurodyto pasiūlymo paskelbimo teikėjas ar teikėjai, gebantys teikti universaliąsias paslaugas, sutinka teikti šių Taisyklių 3 punkte nurodytas universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis be kompensacijos, Ryšių reguliavimo tarnyba paskiria juos universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais (teikėju) ir įpareigoja teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis. Jeigu vienas ar daugiau teikėjų šių Taisyklių 15 ir 16.1 punktuose nurodytais atvejais pareiškia pageidavimą teikti universaliąsias paslaugas be kompensacijos, Ryšių reguliavimo tarnyba, išklausiusi šių teikėjų motyvus, gali nuspręsti dėl įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis perdavimo arba universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių paskirstymo teikėjams. Universaliųjų paslaugų teikėjai, informavę Ryšių reguliavimo tarnybą, gali sudaryti su kitais ūkio subjektais jiems paskirtų universaliųjų paslaugų teikimo sutartis. Šiuo atveju universaliųjų paslaugų teikėjai atsako už šių Taisyklių reikalavimų laikymąsi. Taisyklių 5 ir 7 p. numato, kad įpareigoti teikti universaliąsias paslaugas teikėjai, teikdami papildomas paslaugas, be tų, kurios nurodytos šių Taisyklių 3 punkte, privalo nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kad universaliųjų paslaugų gavėjui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, nebūtinas toms universaliosioms paslaugoms, kurių šis gavėjas prašo, o neįgaliesiems teikiamos universaliosios paslaugos nekainuotų brangiau už tokias pat paslaugas, teikiamas kitiems universaliųjų paslaugų gavėjams. Visi viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti savo abonentams galimybę informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu gauti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, telefono ryšio numerius kainomis, neviršijančiomis universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos.

LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. IV-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 1, 3-4 p. numato, kad šios taisyklės reglamentuoja elektroninių ryšių tinkluose naudojamų telefono ryšio numerių (toliau - numeriai) valdymo, teisės naudoti numerius suteikimo, paraiškų numerių skyrimui pateikimo ir nagrinėjimo, numerių naudojimo, numerių rinkimo bei teisės naudoti numerius panaikinimo sąlygas ir tvarką. Numeriai gali būti naudojami tik tuo tikslu kaip nurodyta leidime ir šiose taisyklėse. Numerių naudojimo priežiūrą pagal savo kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau - ir Tarnyba). Taisyklių 7, 8, 20, 22-23 p. numato, kad: numerius skiria Tarnyba, vadovaudamasi Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu (Taisyklių 7 p.); numeriai, išskyrus Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane numatytus paslaugų numerius ir numerius, skiriamus netelekomunikacijų paslaugų teikėjams bei netelekomunikacijų paslaugų teikimui, skiriami tik asmenims, turintiems teisę teikti viešąjį telefono ryšio tinklą ir (arba) viešąsias telefono ryšio paslaugas (Taisyklių 8 p.); trumpieji numeriai yra išskirtinės ekonominės vertės ir skiriami po vieną, kiekvienam pageidaujamam numeriui gauti pateikiant atskirą paraišką, išskyrus šių taisyklų 23 punkte nurodytus numerius (taisyklių 20 p.); trumpieji numeriai iš serijos 18XX skiriami netelekomunikacijų paslaugų teikėjams (Taisyklių 22 p.); viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti trumpuosius numerius 117, 118, 119, 13XX, 14XX, 15XX, 16XX (Taisyklių 23 p.). Šių Taisyklių 41-45 p. numato, kad: viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai trumpuosius numerius iš serijų 13XX, 14XX, 15XX, 16XX gali naudoti savo nuožiūra jiems priklausančiuose viešuosiuose ryšių tinkluose; viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo pagalbos paslaugų galutiniams paslaugų gavėjams Tarnybos veiklai turi naudoti trumpąjį numerį 117; viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti turi naudoti trumpąjį numerį 118; viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai tinklo gedimams registruoti turi naudoti trumpąjį numerį 119; netelekomunikacijų paslaugų teikėjo prašymu viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo įdiegti netelekomunikacijų paslaugos teikėjui Tarnybos skirtus numerius. Viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų netelekomunikacijų paslaugų teikėjams skirtų numerių įdiegimo ir eksploatacijos mokesčiai turi būti pagrįsti įdiegimo ir eksploatacijos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingą investicijos grąžą.

Įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo manyti, kad esamas teisinis reglamentavimas dėl universaliųjų paslaugų teikimo teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus: visi viešųjų elektorinių ryšių paslaugų tiekėjai LR Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių ir jas įgyvendinančių aktų nustatyta tvarka gali kreiptis į LR ryšių reguliavimo tarnybą dėl jų paskyrimo universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais. Nesant kitų viešųjų elektorinių ryšių paslaugų tiekėjų prašymų, universaliąsias paslaugas, tame tarpe ir informacijos teikimo apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, paskirta teikti TEO LT, AB, kuri nustatyta tvarka pripažinta turinčia didelę įtaką rinkoje, o visi kiti viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti savo abonentams galimybę informacijos apie visų viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus tarnybos telefono ryšio numeriu gauti informaciją apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentų, įrašytų į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus (informacija, kuri, kaip nustato LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 43 p. ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 3.2.9. p., teikiama numeriu 118), telefono ryšio numerius kainomis, neviršijančiomis universaliųjų paslaugų kainų aukščiausios ribos, kas, kaip matyti iš trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimo teismo posėdyje, įgyvendinama sudarant su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis TEO LT, AB ir UAB „Lintel“ sutartis dėl tokios paslaugos teikimo. Pažymėtina, kad ūkio subjektai, kurie nėra viešųjų elektorinių ryšių paslaugų teikėjai ir patys negali būti paskirti universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais, tokias paslaugas gali teikti su ūkio subjektais, galinčiais būti paskirtais tokių paslaugų teikėjais, sudarę sutartis dėl pastariesiems paskirtų universaliųjų paslaugų teikimo.

Taip pat nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad esamas teisinis reglamentavimas suteikia tik TEO LT, AB galimybę numeriu 118, kuris dėl savo pobūdžio yra gerai žinomas ir plačiai naudojamas visoje Europos Sąjungoje, teikti ne tik vieną iš universaliųjų paslaugų sudedamųjų dalių - informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, bet ir kitas komercinio pobūdžio informacines paslaugas, kas savo ruožtu vertintina kaip privilegija, taip pat diskriminuoja kitus komercinės informacijos teikimo telefonu rinkos dalyvius Lietuvoje: kaip numato LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės, viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi teisę naudoti nurodytus trumpuosius numerius, tame tarpe ir 118 (Taisyklių 23 p.), t. y. kiekvienas tiekėjas turi teisę savo tinkle naudoti šį numerį iš esmės savo nuožiūra, tame tarpe ir - informacinių paslaugų teikimui, tačiau Taisyklėse numatytas ir papildomas reikalavimas, susijęs su šio trumpojo numerio naudojimu: šis numeris turi būti naudojamas informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus. Pažymėtina, kad teikdamas papildomas paslaugas šiuo numeriu (118), kaip numato LR Vyriausybės 2003-06-03 nutarimu Nr. 699 (LR Vyriausybės 2006-02-15 nutarimo Nr. 162 redakcija) patvirtintų Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 5 p., teikėjas privalo nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kad universaliųjų paslaugų gavėjui nereikėtų mokėti už priemones ir paslaugas, nebūtinas toms universaliosioms paslaugoms, kurių šis gavėjas prašo, o neįgaliesiems teikiamos universaliosios paslaugos nekainuotų brangiau už tokias pat paslaugas, teikiamas kitiems universaliųjų paslaugų gavėjams. Įvertinus aplinkybę, kad, kaip jau minėta, esamas teisinis reglamentavimas sudaro galimybę iš esmės bet kuriam ūkio subjektui, sudariusiam sutartis su ūkio subjektais, galinčiais būti paskirtais universaliųjų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių teikėjais, teikti universaliąsias paslaugas ar jų sudedamąsias dalis, nėra pagrindo matyti, kad teisiniu reglamentavimu, leidžiančiu telefonu 118 teikti ne tik vieną iš universaliųjų paslaugų sudedamųjų dalių, bet ir kitokio pobūdžio paslaugas, sudaromos privilegijos, taip pat diskriminuojami kiti komercinės informacijos teikimo telefonu rinkos dalyviai Lietuvoje.

Pareiškėjos teiginiai, susiję su atsakovei ir teismui pateiktuose skunduose nurodytų ES teisės aktų - direktyvų, rekomendacijų - netinkamu Įgyvendinimu Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose elektroninių ryšių paslaugų teikimą, yra bendro pobūdžio samprotavimai: duomenų, kad Europos Komisija yra pateikusi pastabų dėl pareiškėjo minimų direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, nėra, kas leidžia manyti, jog Lietuvos Respublika yra tinkamai perkėlusi direktyvų nuostatas į savo nacionalinės teisės sistemą; skunde minimų direktyvų nuostatos nenumato reikalavimo nacionalinėje teisėje įtvirtinti nuostatų, kurios draustų ūkio subjektui, konkrečiu telefono numeriu teikiančiam universalių paslaugų sudedamąją dalį -informaciją apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, tuo pačiu numeriu teikti kitokio pobūdžio informacines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės LR konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl LR konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo nesant duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šį įstatymo pažeidimą yra pagrįstas. Pažymėtina, kad netgi pripažinus, kad kaip bylos nagrinėjimo metu ėmė aiškinti pareiškėjos atstovas (b. 1. 53, 111), kad esamas teisinis reglamentavimas - t. y., LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1 104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 3 p. nuostata, kad numeriai gali būti naudojami tik tuo tikslu kaip nurodyta leidime ir šiose taisyklėse, ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano 3.2.9. p. nuostata, kad numerio 118 paskirtis ir naudojimo sąlygos - viešojo telefono ryšio tinklo ir (arba) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų informacijai apie visus viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, įrašytus į viešuosius spausdintus ir (ar) elektroninius abonentų sąrašus, teikti - neleidžia numeriu 118, šalia informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, teikti kitokio pobūdžio informacinių paslaugų, naikinti atsakovo priimto sprendimo nebūtų pagrindo: LR konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos aktų reikalavimus. Taigi, pripažinus, kad teisės aktai neleidžia universaliųjų paslaugų teikėjui telefonu 118, šalia informacijos apie viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentus, teikti kitokio pobūdžio informacinių paslaugų, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui LR ryšių reguliavimo tarnybai, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos LR Seimo kontrolieriaus 2009-03-16 pažymos Nr. 4D-2008/01-1677 (b. 1. 113-117), nepriėmus jokio sprendimo dėl pareiškėjos UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimo Nr. 47, nebuvo jokio LR konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. numatyto teisės akto arba kito sprendimo, kurie teikia privilegijas tretiesiems suinteresuotiems asmenims arba diskriminuoja pareiškėją pastarųjų atžvilgiu, tuo tarpu klausimus, susijusius su konkrečių numerių skyrimu ir jų naudojimo priežiūra, t. y. susijusius UAB „Infomedia“ 2008-09-25 pareiškimo Nr. 47 reikalavimais, sprendžia ne LR konkurencijos taryba, o LR ryšių reguliavimo tarnyba (LR elektorinių ryšių įstatymo 8 str. 2 d. 4 p., 48 str. 3 d., 5 str. 1 d., LR ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. IV-1104 patvirtintų Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių 4, 7 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

pareiškėjos UAB „Infomedia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Melodija Povilaitienė

Donatas Vansevičius