Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gediminui Tvarijonui, atsakovės atstovei Elenai Navickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Investment house“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir teismo išlaidų atlyginimo,

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Konkurencijos tarybos 2009-05-07 nutarimą Nr. 2S-12 ir atlyginti teismo išlaidas. Skunde (b. 1. 3-8) nurodo ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Konkurencijos taryba (toliau - Taryba) 2009-05-07 priėmė nutarimą Nr. 2S-12 „Dėl investicinių paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuriuo pareiškėjos spaudoje ir internete naudotus reklaminius teiginius pripažino klaidinančia reklama ir įpareigojo pareiškėją nuo nutarimo paskelbimo dienos nutraukti nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t. y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar tęsiami, bei už klaidinančios reklamos naudojimą skyrė 26 400 Lt piniginę baudą. Paaiškino, kad Taryba pripažindama spaudoje ir internete naudotus reklaminius teiginius: „Uždirbk 125 000 Lt; 47 % PELNAS“; <...>... Bendras projekto pelningumas -investavus 20 000 litų gaunate 60 000 litų.“; „<...> Investuoji 30 000 Lt ir po 3 metų turi 125 000 Lt; Investuoji 100 000 Lt, po 3 metų turi 417 000 Lt; Investuoji 1 mln. Lt, po 3 metų turi 4,17 mln. Lt; Investuok kartu su profesionalais! Pelnas? 47 % per metus! Investuok 20 000 Lt - po 3 metų turėk 63 530 Lt; Projekto pelningumas - 317 %.“; „<..,> 47 % pelnas <...> Nusipirk dalį Verslo ir po 3 metų uždirbk 125 000 Lt investavęs tik 30 000 Lt; Mūsų projekto Pelnas 47 % per metus!; Investavę 20 000 Lt - per 3 metus uždirbame 63 530 Lt; Projekto pelningumas 317 %; <...> Bendras projekto pelningumas 18-20 mln. litų arba 300-330 %.“ klaidinančia reklama, perfrazavo tik dalį naudotos reklamos. Teigia, kad atsakovė tik atkartojo reklamos teiginius ir Vertybinių popierių komisijos sprendimą. Neanalizavo ir nesigilino į naudotą reklamą, neatliko ekonominių skaičiavimų, paruošto verslo plano auditą ar analizę, todėl nepagrįstai nusprendė, kad naudota reklama yra klaidinanti. Nurodo, kad įpareigojimas nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovei buvo puikiai žinoma, kad pradėjus tyrimą bendrovės atžvilgiu, bendrovė nedelsiant nutraukė reklamos naudojimą bei savo veiksmus, susijusius su minėta reklama. Tokie atsakovo veiksmai tik dar kartą įrodo, kad tyrimas medžiagoje buvo atliekamas tendencingai, aplaidžiai ir neįsigilinant į esminius dalykus, susijusius su pareiškėjo veika. Atsakovė skirdama 26 400 Lt baudą, skundžiamame nutarime nenurodė ar skiriant baudą buvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodo, kad bendrovės veika nepadarė jokios žalos, todėl, atsakovė nusprendusi, kad pažeidimas padarytas, pagal galiojantį Reklamos įstatymą turėjo skirti įspėjimą. Teigia, kad atsakovė priimdama nutarimą rėmėsi Vertybinių popierių komisijos 2008-12-11 sprendimu Nr. 2K-572, kuris yra apskųstas ir neįsiteisėjęs. Nurodo, kad nėra aišku, kokia Reklamos įstatymo 5 straipsnio dalimi vadovavosi atsakovė priimdama nutarimą. Teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo laikomasi Administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo reikalavimų. t. y. nėra bylos aplinkybių analizės. įrodymų vertinimo, nutarimą pagrindžiančių motyvų, nenurodyta kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė bendrovės ar jos vadovo veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią ir daryti išvadą, kad bendrovė ar jos vadovas elgiasi priešingai teisei.

Atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui (b. 1. 24-27) ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė atsakydama į pareiškėjos skundo argumentus paaiškino, kad kvalifikuodama pažeidimą, vadovavosi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytu teisingumo kriterijumi, kuriuo remiantis reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Nurodo, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-02-15 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-388-473/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A -576/2009 išdėstytus motyvus. Konkurencijos taryba, turėjo pareigą vertinti pareiškėjos skleistų reklaminių teiginių teisingumą pagrindžiančius įrodymus bei nuspręsti, ar jie yra pakankami bei patikimi. Bendrovės pateiktas verslo planas negali būti laikomas pagrindžiančiu nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumo jų naudojimo metu, kadangi remiasi tik prognozėmis, kurių įgyvendinimo galimybė nėra ir negali būti visiškai garantuojama. Nurodo, kad Konkurencijos taryba neturi pareigos įrodinėti įtariamų pažeidėjų kaltės, kadangi įrodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti ir kad ūkio subjektas yra konkrečios klaidinančios reklamos davėjas, - reklamos davėjo kaltė yra preziumuojama. Ir priešingai, ūkio subjektas, kuris mano, kad Reklamos įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės, pats turi įrodinėti šią aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neginčijo fakto, kad ji yra klaidinančia pripažintos reklamos davėja. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-17 nutartyje administracinėje byloje Nr.A¹ -930/2005 teismas konstatavo, kad pagal Reklamos įstatymą, reklamos davėjo veiksmai, pažeidžiantys įstatymo reikalavimu, laikomi reklamos davėjo kalta veika, kuri gali reikštis ne tik tyčios forma. Nurodo, kad Konkurencijos taryba turi pareigą užtikrinti, kad nebūtų skleidžiama klaidinanti reklama ir kad nebūtų klaidinami reklamos vartotojai, esant įstatyminiam pagrindui -remiantis Reklamos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktu, reklaminės veiklos subjektas pagrįstai buvo įpareigotas nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą pagal Konkurencijos tarybos nustatytas sąlygas bei terminus. Nurodo, kad nustatydama baudos dydį vadovavosi tuo, kad pareiškėjos reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir galėjo paveikti jų ekonominį elgesį. Buvo atsižvelgta į trumpą pažeidimo trukmę -reklama buvo platinama 2008 m. spalio 11 d. - 2008 m. spalio 23 d., didelį reklamos skleidimo mastą - reklama skleista spaudoje ir interneto svetainėse. Visos aplinkybės, kuriomis vadovautasi nustatant baudos dydį yra įvardintos nutarime. Tyrimo metu lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjos atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta. Nurodo, kas pareiškėja skunde nenurodė, kurias aplinkybes Konkurencijos taryba turėjo pripažinti sunkinančiomis ar lengvinančiomis jos atsakomybę. Pareiškėjos teiginys, kad padarytas pažeidimas turėtų būti pripažintas mažareikšmiu, ko pasekmėje turėjo būti skirta administracinė nuobauda - įspėjimas nepagrįstas. Pareiškėjos padaryto pažeidimas negalėtų būti vertinamas mažareikšmiu dėl didelio pažeidimo masto, taip pat dėl to, kad bendrovė nepripažino, kad savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad skleista klaidinančia reklama nebuvo padaryta jokios žalos visuomeniniam interesui. Nurodo, kad nustatant piniginės baudos dydį, yra siekiama ne tik nubausti įstatymo reikalavimus pažeidusį ūkio subjektą, tačiau kartu jį atgrasyti nuo negatyvių veiksmų ateityje, ypač turint galvoje tą faktą, kad pareiškėja nepripažino ir nepripažįsta savo veiksmais pažeidus Reklamos įstatymo nuostatas. Paskirta bauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, trukmei ir mastui bei pavojingumui. Teigia, kad mažesnio dydžio bauda tik paskatintų ūkio subjektą toliau nepaisyti Reklamos įstatymo reikalavimų ir naudoti draudžiamą reklamą, siekiant didinti apyvartą. Mano, kad pareiškėjai skirtos piniginės baudos dydis yra pagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad iš skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo neaišku, kokiais faktiniais duomenimis padarytos išvados apie įvykdytą teisės apžeidimą, nutarime nėra nutarimą pagrindžiančių motyvų. Be to, pareiškėja remiasi ATPK nuostatomis. Konkurencijos tarybos nutarimas yra pagrįstais konkrečiais teisės aktais, priimtas, išnagrinėjus ir įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes. Pareiškėja nepateikė argumentų, kuriais teisės aktais priimdama nutarimą ar vertindama pažeidimą Konkurencijos taryba nesivadovavo. Nurodo, kad neginčija fakto, jog taikydama Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 9 punkto nuostatas rėmėsi Vertybinių popierių komisijos sprendimu, tačiau atsižvelgus į tai. kad bendrovė ginčija įstatymuose nustatytą reikalavimą dėl licencijos privalomumo, papildomai vertino ir bendrovės veiksmų atitiktį Reklamos įstatyme numatytiems kriterijams. Teigia, kad net ir tuo atveju, jei teismas panaikintų Vertybinių popierių komisijos sprendimą kuriuo Konkurencijos taryba rėmėsi taikydama Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnį, bendrovės reklama bet kokiu atveju būtų draudžiama pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Nurodo, kad iš nutarimo konstatuojamosios dalies matyti, kad pareiškėjos skleista reklama buvo nagrinėjama remiantis teisingumo kriterijumi - t. y. 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjos argumentas, kad Konkurencijos taryba nenurodė, kokia konkrečiai Reklamos įstatymo 5 straipsnio dalimi rėmėsi priimdama sprendimą, yra nepagrįstas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁷-615/2001 pažymėjo, kad juridinis asmuo nėra administracinio teisės pažeidimo subjektu, bei, kad ATPK bendrosios dalies normos patraukiant atsakomybėn už veikas, numatytas Konkurencijos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 41 straipsnyje nėra taikomos. Kadangi Reklamos įstatyme, kaip ir Konkurencijos įstatyme, yra nustatytas analogiškas atsakomybės bei baudų atskyrimas, bendrosios ATPK nuostatos taikant atsakomybę už Reklamos įstatymo pažeidimus ūkio subjektams taip pat nėra taikomos.

Byloje nustatyta, kad atsakovė gavo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau - Komisija) 2008-10-15 raštą Nr. 06-1474-(l 1.5-03) „Dėl galimai klaidinančios reklamos“, kuriame nurodoma, kad vykdydama investicinių paslaugų teikimo valstybinės priežiūros funkciją, atkreipė dėmesį į 2008-10-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ 5 puslapyje išspausdintą UAB „Investment house“ reklamą, kurioje siūloma investuoti į stabilių verslų jungimą ir plėtrą ir kuri gali klaidinti, t. y. sudaryti įspūdį, kad bendrovė siūlo investicines paslaugas. Kadangi UAB „Investment house“ neteikia investicinių paslaugų Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau -FPRĮ) prasme ir nėra Komisijos prižiūrima, jos atžvilgiu nėra taikomi FPRĮ įtvirtinti investuotojų apsaugos bei jų teisių gynimo mechanizmai, todėl prašė ištirti, ar UAB „Investment house“ 2008-10-11 dienraščio „Lietuvos rytas“ 5 puslapyje skelbiama reklama, kurioje siūloma investuoti į stabilių verslų jungimą ir plėtrą, atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus (b. 1. 3, Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

Konkurencijos taryba 2008-10-22 raštu Nr. (5.5-11)6V-1295 „Dėl galimai klaidinančios reklamos naudojimo“ pasiūlė UAB „Investment house“ nutraukti rašte nurodytos reklamos naudojimą ir iki 2008-10-27 apie priimtus sprendimus informuoti Konkurencijos tarybą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (b. 1. 5, Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

UAB „Investment house“ 2008-10-27 raštu informavo Konkurencijos tarybą, kad reklama yra nutraukta ir pridėjo reklamos agentūros UAB „AG Forma“, per kurią bendrovė užsako reklaminius plotus spaudoje, raštą „Dėl reklamos nutraukimo žiniasklaidos priemonėse“ (b. 1. 13, Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2008-10-27 raštu Nr. 4-5383 „Dėl galimai klaidinančio reklamos turinio“ perdavė Konkurencijos tarybai nagrinėti Vertybinių popierių komisijos prašymą „Dėl galimai nesąžiningos komercinės veiklos“ (b. 1. 22, 23, Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

Konkurencijos taryba 2008-10-30 nutarimu Nr. IS-157 „Dėl investicinių paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo ir dėl laikino uždraudimo skleisti reklamą“ nutarė pradėti tyrimą dėl investicinių paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams (b. 1. 26-28. Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

Konkurencijos taryba 2009-05-07 nutarimu Nr. 2S-12 „Dėl investicinių paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ pripažino UAB „Investment house“ spaudoje ir internete naudotus reklaminius teiginius: „Uždirbk 125 000 Lt; 47 % PELNAS“; „<...>...Bendras projekto pelningumas - investavus 20 000 litų gaunate 60 000 litų.“; „<....> Investuoji 30 000 Lt ir po 3 metų turi 125 000 Lt; Investuoji 100 000 Lt. po 3 metų turi 417 000 Lt: Investuoji 1 mln. Lt, po 3 metų turi 4,17 mln.; Investuok kartu su profesionalais! Pelnas? 47 % per metus!; Investuok 20 000 Lt - po 3 metų turėk 63 530 Lt; Projekto pelningumas - 317 %.“; ,.<.. .> 47% pelnas <.. > Nusipirk dalį Verslo ir po 3 metų uždirbk 125 000 Lt investavęs tik 30 000 Lt; Mūsų projekto Pelnas 47% per metus!; Investavę 20 000 Lt - per 3 metus uždirbame 63 530 Lt; Projekto pelningumas 317%; <...> Bendras projekto pelningumas 18-20 mln. litų arba 300-330%.“ klaidinančia reklama. Įpareigojo UAB „Investment house“ nuo šio nutarimo paskelbimo dienos nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t. y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar tęsiami. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Investment house“ 26 400 Lt) piniginę baudą.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato LR reklamos įstatymas (2000-07-18 Nr. VIII-I 871).

Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. pateikta klaidinančios reklamos sąvoka, t.y. reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. 7 d. pateikta reklamos sąvoka, t.y. bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. To paties straipsnio 8 d. nurodyta reklamos davėjo sąvoka - tai asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama.

Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad draudžiama naudoti klaidinančią reklamą.

Reklamos įstatymo 5 str. 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus:

1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais;

3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Reklamos įstatymo 21 str. 1 d. nurodo, kad reklamos davėjas atsako už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šis įstatymas buvo pažeistas ne dėl jo kaltės.

Reklamos įstatymo 22 str. 1 dalyje numatyta, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trisdešimties tūkstančių litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą - įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos. O to paties straipsnio 7 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto.

Kaip minėta, pareiškėja spaudoje ir interneto svetainėje adresu - www.parduoduversla.lt bei reklamos skydelyje interneto svetainėje adresu - www.delfi.lt skelbė informaciją „Uždirbk 125 000 Lt; 47 % PELNAS“; „<...>...Bendras projekto pelningumas - investavus 20 000 litų gaunate 60 000 litų.“; „<....> Investuoji 30 000 Lt ir po 3 metų turi 125 000 Lt; Investuoji 100J300 Lt. po 3 metų turi 417 000 Lt; Investuoji 1 mln. Lt, po 3 metų turi 4.17 mln.; Investuok kartu su profesionalais! Pelnas? 47 % per metus!; Investuok 20 000 Lt - po 3 metų turėk 63 530 Lt; Projekto pelningumas -317 %.“; „<.. .> 47% pelnas <.. > Nusipirk dalį Verslo ir po 3 metų uždirbk 125 000 Lt investavęs tik 30 000 Lt; Mūsų projekto Pelnas 47% per metus!; Investavę 20 000 Lt - per 3 metus uždirbame 63 530 Lt; Projekto pelningumas 317%; <...> Bendras projekto pelningumas 18-20 mln. litų arba 300-330%.“

UAB „Investment house“ spaudoje ir interneto svetainėse skelbti reklaminiai teiginiai, siūlantys investuoti į stabilių verslų jungimą ir plėtrą laikytina reklama, nes tokia informacija tiesiogiai susijusi su bendrovės vykdoma veikla ir skatina investuoti į šio ūkio subjekto reklamuojamą produktą (Reklamos įstatymo 2 str. 7 d.) (b. 1. 2, 4, 7-12, 68. 69. Konkurencijos tarybos tyrimo byla). Pareiškėja yra reklamos davėja (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.). Ginčijamu atsakovės nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjos teikiama reklama buvo klaidinanti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėja reklamuoja investicines paslaugas, kurioms teikti reikalinga turėti licenciją. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turi teisę teikti reklamuojamas investicines paslaugas, todėl Vertybinių popierių komisija, atlikusi tyrimą pagrįstai nustatė, kad pareiškėja vertėsi licencijuojama veikla, neturėdama licencijos. Pareiškėja visuomenės informavimo priemonėse skelbdama reklamą, kurioje fiziniams ir juridiniams asmenims siūloma investuoti į stabilių verslų jungimą ir plėtrą, žadant per apibrėžtą laikotarpį uždirbti labai didelį pelną, reklamos vartotojams sudarė įspūdį, kad jos reklamuojamos ir siūlomos įsigyti paslaugos yra teisėtos, t. y. pareiškėja turi teisę jas teikti. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad. pareiškėjos reklamos turi Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 9 punkte nustatytų požymių, t. y. pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio sudarymas, kad produktas (produktas pagal Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį - prekė arba paslauga (veikla ir (arba) jos rezultatas), įskaitant nekilnojamuosius daiktus, teises ir pareigas) gali būti teisėtai parduotas. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi konstatuotina, kad tokia pareiškėjos klaidinanti komercinė veikla laikytina klaidinančia reklama.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tai, jog nagrinėjamos reklamos buvo naudojamos pareiškėjos iniciatyva ir interesais, ji patvirtino viename iš savo raštų, o taip pat ir sutarties su reklamos skleidėju nuorašu (b. 1. 24, 25, Konkurencijos tarybos tyrimo byla).

Kaip nurodoma Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, klaidinanti reklama yra tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti asmenų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Pareiškėja yra reklamos davėjas, todėl jai tenka atsakomybė už klaidinančios reklamos naudojimą, neįrodžius, kad įstatymas pažeistas ne dėl jos kaitės, įrodinėjimo našta, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, tenka reklamos davėjui. Pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėja pagrįsdama nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumą, pateikė verslo planą, kuriuo buvo remiamasi ruošiant nagrinėjamas reklamas (b. 1. 44, Konkurencijos tarybos tyrimo byla). Verslo planas nepagrindę nagrinėjamų reklaminių teiginių teisingumo jų naudojimo metu, o pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vartotojai investavę tik 30 000 Lt ir tokiu būdu nusipirkę dalį verslo po 3 metų uždirbs 125 000 Lt, ar. kad gaus 47 proc. pelną per metus. Verslo plane pareiškėja nurodo, kad „įgyvendinus projektą, per tris metus nuo UAB „Javinė“ ir UAB „Riestlita“ įsigijimo ir gamybos bei logistikos sujungimo. <...> projekto pagal apskaičiuotą pesimistinę prognozę pardavimo kaina bus 25 mln. litų. Bendras projekto pelningumas bus ne mažesnis negu 19 mln. litų arba 317 proc. Projektas bus parduotas konkurentams iš Lietuvos arba užsienio.“. Pareiškėja remiasi tik prielaidomis, pvz.: „pardavimo kaina bus“, „projekto pelningumas bus“, „bus parduotas“, kurios nepagrindžia skelbtų reklaminių teiginių teisingumo. Verslo plano skyriuje „VII. Rizikos vertinimas“ nurodo, kad „Rinkoje neesant, tuo metu, realaus pirkėjo akcininkams bus pasiūlytas kitas išėjimo iš projekto variantas - pradėti kotiruoti įmonės akcijas Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Akcijos bus likvidžios ir patrauklios dėl didelio jų pelningumo. Nerealizavus projekto per tris metus akcininkams bus pasiūlyta pradėti mokėti didelius dividendus iki sėkmingo projekto pardavimo“. Darytina išvada, jog pati pareiškėja abejoja sėkmingu projekto įgyvendinimu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad riziką, susijusią su investuotojų investicijomis prisiima sau ir garantuoja, kad nepateisinus vartotojų lūkesčių, jų investuotos lėšos bus grąžintos, t.y. visa investavimo rizika tektų investuotojams, o tokia lėšų valdytojo elgsena, kėlė tiesioginį pavojų investuotojų interesams.

Darytina išvada, kad pareiškėjos reklaminiai teiginiai, siūlantys investuoti į stabilių verslų jungimą ir plėtrą yra neteisingi ir gali klaidinti vartotojus, ypač tuos, kurie neturi investavimo žinių bei patirties, todėl yra labiausiai pažeidžiami asmenys, jiems priimant sprendimą, susijusį su investicinių paslaugų pirkimu pažeidė vartotojo teises į teisingą, išsamią ir visapusišką informaciją ir jos kaltė dėl klaidinančios reklamos naudojimo yra įrodyta.

Aukščiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Konkurencijos tarybos 2009-05-07 nutarimas atitinka viešojo administravimo subjekto priimtam sprendimui keliamus reikalavimus, jis pagrįstas nustatytomis faktinėm aplinkybėm, tinkamai pritaikius įstatymo nuostatas, todėl naikinti jį pagrindo nėra (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Ekonominė sankcija pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 22 str. 1 d., 7 d. reikalavimus. Reklamos įstatymo 22 str. 7 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovė pareiškėjai paskyrė artimesnį sankcijoje numatytą baudos maksimumą, t. y. 26 400 Lt baudą. Vadovavosi tuo. kad pareiškėjos reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir galėjo paveikti jų ekonominį elgesį, atsižvelgė į trumpą pažeidimo trukmę - reklama buvo platinama 2008 m. spalio 11 d. - 2008 m. spalio 23 d., didelį reklamos skleidimo mastą - reklama skleista spaudoje ir interneto svetainėse.

Konstatuotina, kad atsakovė neatsižvelgė į švelninančią aplinkybę, kad pareiškėja gavusi atsakovės 2008-10-22 raštą „Dėl galimai klaidinančios reklamos naudojimo“ nedelsdama nutraukė reklamą apie tai informuodama atsakovę 2008-10-24 raštu. Tyrimo byloje nėra įrodymų, kad minėta reklama suklaidino reklamos vartotojus ir paveikė jų ekonominį elgesį. Pati atsakovė teigia, kad „klaidinanti reklama, galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir galėjo paveikti jų ekonominį elgesį“. Todėl teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis konstituciniais teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įgalinančiais teismą paskirti teisingą nuobaudą administracinėse bylose, tenkina pareiškėjos skundą iš dalies ir Konkurencijos tarybos 2009-05-07 nutarimu Nr. 2S-12 „Dėl investicinių paslaugų reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ už klaidinančios reklamos naudojimą paskirtą 26 400 litų baudą UAB „Investment house“ pakeičia ir skiria 3000 litų baudą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėja UAB „Investment house“ prašė priteisti iš atsakovės Konkurencijos tarybos bylinėjimosi išlaidas (b. 1. 3-8). Nustačius, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir nepatenkinus jos skundo, prašymas priteisti teismo išlaidas atmetamas (LR ABTĮ 44 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str.,

pareiškėjos UAB „Investment house“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Konkurencijos tarybos 2009-05-07 nutarimo Nr. 2S-12 dalį, kuria UAB „Investment house“ skirta 26 400 Lt bauda ir paskirti 3 000 Lt baudą.

Kitą Konkurencijos tarybos 2009-05-07 nutarimo Nr. 2S-12 dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Violeta Balčytienė

Henrikas Sadauskas

Ernestas Spruogis