Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Arūno Kaminsko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei,

dalyvaujant pareiškėjų UAB „Media House“. UAB „VIA media“, UAB „Mediapool“, UAB „Carat“, UAB „Unframed Communications“. UAB „Creative Media Services“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Adell reklama“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Milk Agency“, UAB „Not Perfect“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“ atstovams advokatams Elijui Burgiui ir Mariui Intai, UAB „Tarela“ atstovėms advokatei Jurgitai Judickienei ir Loretai Jurkšaitienei, UAB VRS grupė“, UAB „DDB Vilnius“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos atstovams advokatams Mariui Juoniui ir Karoliui Kačerauskui, UAB „Omnicom Media Group“ atstovui advokatui Viliui Striužui, UAB „Inorek & GREY“ atstovei adv. padėjėjai Anai Novosad, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Reklamos vizija“ atstovui adv. padėjėjui Vadimui Makušinui, UAB „AGE Reklama“ atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, UAB „Kredo R“ atstovams advokatui Zenonui Naus ir Reginai Stadalnikaitei, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“ atstovei Editai Krukienei, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovams Elonui Šatui ir Jolantai Ivanauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Media House“, UAB „Omnicom Media Group“. UAB „AGE Reklama“, UAB „Tarela“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „VRS grupė“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Adell reklama“. UAB „Unframed Communications“ (iki 2009-10-28 - UAB „MPG Lietuva“), UAB „Carat“. UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „Milk Agency“, UAB „Kredo R“. UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Not Perfect“, UAB „Reklamos vizija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

2009-06-04 Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 36 str. 1 d. 1 p., 40 str. 1 d. 1 ir 3 p., 41 str. 1 d., 42 str., priėmė nutarimą Nr. 2S-13 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams“, kuriuo nutarė:

1. pripažinti, kad UAB „Media House“. UAB „Omnicom Media Group“, UAB „AGE Reklama“, UAB „Tarela“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „VRS grupė“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Adell reklama“, UAB „Unframed Communications“, UAB „Carat“. UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „Milk Agency“, UAB „Kredo R“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Not Perfect“, UAB „Reklamos vizija“, sudariusios draudžiamą susitarimą nustatyti fiksuotą konkurso mokesčio dydį, kurį turi sumokėti konkurso dėl reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo organizatoriai, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

2. Įpareigoti pareiškėjus nutraukti nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

3. Už nurodytą pažeidimą ūkio subjektams paskyrė baudas: Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai - 2500 Lt. UAB „Adell reklama“ - 120300 Lt, UAB „Reklamos vizija“ -22500 Lt, UAB „DDB Vilnius“ - 190400 Lt. UAB „Euro RSCG MIA“ - 46100 Lt, UAB „Inorek & Grey“ - 46800 Lt, UAB „Kredo R“ - 25400 Lt. UAB „Leo Burnett Vilnius“ - 7500 Lt, UAB „AGE reklama“ - 54900 Lt. UAB Milk Agency“ 60600 Lt, UAB „Not Perfect“ - 134500 Lt, UAB „SAN Vilnius“ - 29200 Lt. UAB „Videvita Vilnius“ - 60300 Lt. UAB „Carat“ - 176800 Lt, UAB „Creative Media Services“ - 307100 Lt. UAB „VIA media“ - 276300 Lt. UAB „Media Bridge Vilnius“&Co - 88900 Lt, UAB „Media House“ - 481000 Lt. UAB „Unframed Communications“ (buv. UAB „MPG Lietuva“) - 150500 Lt, UAB „Mediapool“ - 188500 Lt, UAB „Omnicom Media Group“ - 164300 Lt, UAB „Star Communications Worldwide“ - 26700 Lt, UAB „Aukštaitijos reklama“ - 11100 Lt, UAB „Tarela“ - 76600 Lt. UAB „VRS grupė“ - 417200 Lt, UAB „Baltic FCB“ - 226100 Lt.

4. Įpareigoti pareiškėjus per 5 dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (1 t., b. 1.11-35).

2009-06-15 pareiškėjas UAB „Media House“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-06-04 nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams“ dalį, priimtą pareiškėjo atžvilgiu (administracinė byla Nr. 1-2043-602/2009, 13 t.).

2009-06-22 - 2009-06-29 pareiškėjai UAB „Omnicom Media Group“, UAB „AGE Reklama“, UAB „Tarela“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „VRS grupė“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Inorek & GREY“, UAB „Adell reklama“, UAB „Unframed Communications“, UAB „Carat“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „Milk Agency“. UAB „Kredo R“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Not Perfect“, UAB „Reklamos vizija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-06-04 nutarimo Nr. 2S-13 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. reikalavimams“ dalį, priimtą pareiškėjų atžvilgiu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-29, 2009-07-02 nutartimis pareiškėjų skundai sujungti į vieną administracinę bylą Nr. 1-2094-602/2009 (administracinė byla Nr. I-2094-602/2009, 1 t., b. l. 1; 8 t, b. 1.26).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-04 nutartimi administracinės bylos Nr. I-2043-602/2009 ir Nr. I-2094-602/2009 sujungtos į vieną bylą (14 t., b. 1. 1-2).

Pareiškėjai UAB „Euro RSCG MIA“ (4 t., b. 1. 81-101), UAB „Adell reklama“ (1 t., b. 1. 204-222), UAB „Baltic FCB“ (2 t., b. 1. 190-205), UAB „Carat“ (6 t., b. 1. 76-93), UAB „Creative Media Services“ (9 t., b. 1. 86-105), UAB „Media Bridge Vilnius“&Co (8 t., b. 1. 105-123), UAB „Mediapool“ (10 t., b. 1. 28-46), UAB „Milk Agency“ (6 t., b. 1. 2-20), UAB „Not Perfect“(9 t., b. 1. 2-19), UAB „Unframed Communications“ (6 t., b. 1. 149-168), UAB „SAN Vilnius“ (1 t, b. 1. 142-158), UAB „VIA Media“ (7 t., b. 1. 111-130). UAB „Videvita Vilnius“ (10 t., b. 1. 134-154; 13 t., b. 1. 132) ir UAB „Media House“ (13 t., b. 1. 3-13) skunduose nurodė, kad Konkurencijos taryba klaidingai suprato konkursinio mokesčio nustatymą kaip kainų fiksavimą. Agentūros kainas nusistatė savarankiškai, o Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (toliau - KOMAA) rekomendavo nustatyti mokestį konkursiniam pasiūlymui tik tada, kai jį pateikusi įmonė nelaimi konkurso. Konkursinis pasiūlymas negali būti laikomas reklamos paslaugos dalimi, o laikytinas kaip pardavimo sąlygų fiksavimu, jo sudarymas per se neriboja konkurencijos. KOMAA jokių sankcijų už kompensacijos netaikymą neskyrė, kadangi tai buvo tik rekomendacija, paliekant galimybę kiekvienai įmonei savarankiškai priimti sprendimus. Nėra požymių, jog pareiškėjai ir kitos agentūros išreiškė bendra, valia, taikyti 3000 Lt kompensaciją už konkursinių pasiūlymų parengimą. Konkurencijos ribojimas kaip susitarimo tikslas ar kaip pasekmė yra du alternatyvūs požymiai. Agentūrų susitarimas turėjo visai kitą tikslą: apsaugoti kūrybines idėjas ir gauti atlygį už konkretų pasiūlymą. Pasaulinėje praktikoje vienodas konkursinis mokestis, kildinamas iš skaidrumo principo, yra viena iš konkurso taisyklių ar sąlygų, o ne konkuravimo priemonė. KOMAA nariai 3000 Lt mokestį pasirinko kaip mažiausią galimą mokestį. Turi būti vertinamas ne tik susitarimo tikslas, bet ir susitarimo teisinis ir ekonominis kontekstas. Konkurencijos taryba neanalizavo ir nenustatė konkursinio mokesčio poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje, tad neįvykdė pareigos įrodyti Konkurencijos įstatymo 5 str. pažeidimą. Mokestis nesukūrė įėjimo į rinką barjerų, nepadarė žalos vartotojams. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, pažeidė proporcingumo ir objektyvumo principus, bauda turi būti skaičiuojama nuo su pažeidimu susijusių ūkio subjekto pajamų. Pažymėtina, kad UAB „Milk Agency“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Carat“ nei viename susirinkime, kur buvo svarstomas mokesčio klausimas, nedalyvavo, niekados jo savo veikloje netaikė. UAB „SAN Vilnius“ tokį mokestį taikė tik vieną kartą. UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Unframed Communications“ nėra gavusi kompensacijos ar pasirašiusi atitinkamų sutarčių. UAB „Euro RSCG MIA“ ir UAB „Adell reklama“ nustatydavo skirtingo dydžio kompensacijas konkursuose.

Pareiškėjai UAB „Euro RSCG MIA“. UAB „Adell reklama“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co. UAB „Mediapool“, UAB „Milk Agency“, UAB „Not Perfect“, UAB „Unframed Communications“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „VIA Media“, UAB „Videvita Vilnius“ ir UAB „Media House“ 2009-11-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti ekspertizę (15 t., b. 1. 1-5). Atsižvelgdami į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-11-10 protokolinę nutartį, pareiškėjai pateikė pranešimą dėl klausimų ekspertui ir eksperto kandidatūros, siekiant ištirti reklamos ir žiniasklaidos agentūrų veiklos ir piniginių atsiskaitymų ypatumus bei kaip tai atsispindi šių įmonių buhalterinėje apskaitoje (15 t., b. 1. 26-31).

Pareiškėjai UAB „VRS Grupė“ (3 t., b. 1. 76-109), UAB „DDB Vilnius“ (5 t., b. 1. 81-114) ir KOMAA (3 t., b. 1. 177-191) skunduose nurodė, kad savo išvadą apie tariamą tikslą riboti konkurenciją taryba priėmė neįvertinus teisinio ir ekonominio situacijos konteksto. Rinkodaros komunikacijos verslu užsiimančios bendrovės, rengdamos konkursinius pasiūlymus, užsakovui pateikia galutinį produktą, dar nesudarius paslaugų teikimo sutarties. Ši specifika sudaro prielaidas konkursų rengėjų piktnaudžiavimui, todėl rekomenduota kompensacija būtų skirta užkirsti kelią fiktyviems konkursams. Kompensacija mokama už konkrečią paslaugą - kūrybinės veiklos rezultatą, todėl jokio dirbtinio sąnaudų didinimo nebuvo. Taikant rekomendaciją, konkurencijos lygis padidėjo arba išliko toks pats. Be to, KOMAA rekomendacijos tenkina Konkurencijos įstatymo 6 str. kriterijus. Pažymėjo, kad rinkodaros komunikacijos paslaugas teikiančios bendrovės apskaito „tranzitinius“ pinigus, kaip įmonės pardavimo pajamas, tačiau faktiškai įmonė šiomis lėšomis nedisponuoja, kadangi jos panaudojamos tikslingai, pagal užsakovo patvirtintą biudžetą. Nustatydama sankcijos dydį, taryba turėjo remtis pelno nuostolio ataskaitoje nurodytais bendrojo pelno duomenimis. Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. reikalavimas skirti baudą nuo bendrųjų metinių pajamų reikalauja įvertinti, kas konkrečiai laikoma pajamomis tokiu būdu, kad bauda atspindėtų pažeidimo pavojingumą. Pažeidžiami lygiateisiškumo, objektyvumo ir proporcingumo principai, nes skirtingą baudos dydį tuo pačiu pažeidimu įtariamoms įmonėms nulemia įmonių pasirinkimas taikyti skirtingą apskaitos metodą.

Pareiškėjai UAB „VRS Grupė“ ir UAB „DDB Vilnius“ nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 41 str. tikslais siekiant tinkamai įvertinti, kas konkrečiai turėtų būti laikoma „bendrosiomis pajamomis“ reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančių bendrovių veikloje, kyla specialių žinių poreikis, todėl tikslinga atlikti ekspertizę (15 t., b. 1. 54-62).

Pareiškėjas UAB „Tarela“ skunde (4 t., b. 1. 56-68) nurodė, kad turi būti nustatyta, kas laikoma susitarimu konkurencijos teises prasme, ar nagrinėjamu atveju KOMAA nariu susirinkimo protokole užfiksuotą informaciją galima prilyginti susitarimui. Ūkio subjektų sudarytą susitarimą kaip draudžiamus veiksmus galima laikyti ir konstatuoti tik tada, kai yra įrodomas ūkio subjektų sąmoningo bendradarbiavimo siekiant išvengti konkurencijos faktas. UAB „Tarela“ dalyvavimas visuotiniame narių susirinkime pats savaime neįrodo dalyvavimo susitarimuose: susirinkime nebuvo rengiamas balsavimas, taigi nepriimti jokie sprendimai dėl konkursinio mokesčio taikymo. Konkurencijos taryba nurodė, kad susitarimas sudarytas 2003 m., tačiau UAB „Tarela“ KOMAA nare tapo tik 2007-01-07. Ji KOMAA nare tapo siekdama tikslų, viešai skelbiamų KOMAA įstatuose ir tinklalapyje. Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad UAB „Tarela“ ne tik dalyvavo susitarime, bet jį ir įgyvendino. Patikrinimo metu įrodymų nerasta, nes paimta sutartis nesusijusi su konkursais. Neatsižvelgta į tai, kad mokestis už projektų parengimą imamas tik išimtiniais atvejais (iš 8 konkursų tik 2 kartus). Vieną iš konkursų organizavo UAB „Imobiliar“, remtasi žodiniu susitarimu, išrašyta sąskaita, nors vėliau klientas persigalvojo ir paskelbė naują konkursą. Kitą konkursą rengė UAB „Smulkus urmas“, tačiau pareiškėjas jame nedalyvavo, tiesiog pateikė galutinį produktą, už ką gavo pajamų. UAB „Atlas Homes“ pats nustatė konkursinio mokesčio dydį, tačiau pareiškėjas jo negavo, nes konkursą laimėjo. Taigi realiai pareiškėjas mokestį gavo tik vieną kartą. Konkurencijos taryba neanalizavo priežasčių, kodėl pareiškėjas gavo kitokio dydžio mokestį, nors buvo pateikti išsamūs paaiškinimai. Pareiškėjas visais atvejais sprendimus priimdavo savarankiškai. Konkurencijos taryba pripažino, kad konkurentai susitarė ne dėl galutinės teikiamų paslaugų kainos, bet dėl tam tikros paslaugų dalies kainos. Agentūros konkuruoja būtent galutinėmis paslaugų kainomis. Konkursinis mokestis savo esme nesutampa su agentūrų teikiamų paslaugų verte.

Pareiškėjai UAB „Leo Burnett Vilnius“ (8 t., b. 1. 29-35) ir UAB „Star Communications Worldwide“ (8 t., b. 1. 66-71) skunduose nurodė, kad konkurso mokesčio dydžio nustatymas nėra susitarimas dėl paslaugos kainos, nes paslaugos kaina priklauso nuo idėjos originalumo, įgyvendinimo galimybių ir t.t. Dauguma įmonių jo iš viso netaikė. Akivaizdu, kad nei KOMAA, nei KOMAA narės nesiekė fiksuoti teikiamų paslaugų kainų. Pareiškėjas KOMAA veikloje dalyvavo nuo 2003 m., siekdama gerinti teikiamų reklamos paslaugų kokybę, nei karto netaikė šio mokesčio. Pareiškėjas negalėjo žinoti, kad susitarimas dėl mokesčio gali prieštarauti konkurencijos taisyklėms, nes analogiško atvejo Lietuvoje nėra buvę. Be to, esant lengvinančioms aplinkybėmis, bauda gali būti sumažinama iki 20 proc., o taryba ją sumažino tik 10 proc.

Pareiškėjas UAB „Omnicom Media Group“ skunde (1 t., b. 1. 4-10) nurodė, kad niekada nesivadovavo KOMAA rekomendacija dėl kompensacijos už pasiūlymų konkursui parengimą ir pateikimą ir niekada konkursinio mokesčio nereikalavo. Visuose konkursuose, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, žiniasklaidos planavimo paslaugų kainos ir jų pirkimo pardavimo sąlygos buvo nustatomos atsižvelgiant tik į sąlygas rinkoje ir derybas su užsakovu. Pažymėjo, kad bet kuriuo atveju paskirta bauda turėjo būti individualizuota. Konkurencijos taryba daliai KOMAA narių skyrė minimalias baudas, paskaičiuodama nuo bendrojo pelno, taip pažeisdama asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principą.

Pareiškėjas UAB „AGE Reklama“ skunde (1 t., b. 1. 39-46) nurodė, kad tam tikros prekės kainos nustatymas ir konkurso mokesčio nustatymas pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos. KOMAA nariai nutarė taikyti mokestį dėl padidėjusio piktnaudžiavimo, mokestis laikytinas kompensacija konkurse dalyvavusioms įmonėms už jų patirtas išlaidas, ji buvo mokama tik po konkurso pasibaigimo. Konkursiniai pasiūlymai nėra ir negali būti vertinami kaip tam tikra prekė, todėl nėra Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reguliavimo dalykas. Taryba nenurodė, kokiu būdu konkursinis mokestis galėjo daryti žalą vartotojams, nepateikė konkrečių skaičiavimų ar pavyzdžių. Pareiškėjas nedalyvavo KOMAA susirinkimuose, kuriuose spręsta dėl šio mokesčio, tačiau yra dalyvavęs dviejuose konkursuose, kurių mokestį buvo planuojama skirti labdaringiems tikslams.

Pareiškėjas UAB „Inorek & Grey“ skunde (1 t., b. 1. 76-91) nurodė, kad būtina nustatyti ne bet kokį konkurencijos ribojimą, o ribojimą atitinkamoje rinkoje, t.y. ar ribojama konkurencija reklamos paslaugų teikimo rinkoje nustatant reklamos paslaugų kainas, o ne konkursinio mokesčio dydį. Konkursinis mokestis nėra reklamos paslaugų teikimo kaina, todėl jo nustatymas neturi įtakos konkurencijai. Agentūros buvo laisvos, sprendžiant dėl šio mokesčio taikymo, sankcijos netaikytos. Pareiškėjo nuomone, susitarimas dėl mokesčio taikymo atitinka Konkurencijos įstatymo 6 str. numatytas išimtines sąlygas: užtikrina reklamos paslaugų teikimo pagerinimą ir suteikia papildomos naudos vartotojams, šalių veiklai nesukelia apribojimų, neriboja konkurencijos didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Net jei susitarimas dėl konkursinio mokesčio galėjo turėti neigiamos įtakos konkurencijai, jis nelaikytinas karteliniu. Bet kuriuo atveju paskirta bauda neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Pareiškėjas UAB „Kredo R“ skunde (M t., b. 1. 78-82) nurodė, kad nedalyvavo nei viename KOMAA susirinkime, kur buvo svarstomas konkurso mokesčio klausimas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai turėjo kontaktų su kitais ūkio subjektais dėl šio mokesčio nustatymo, lieka neįrodyta. Pareiškėjas nepriklausomai nuo KOMAA apsisprendžia dėl dalyvavimo konkursuose, todėl konkurso mokestį vertina tik kaip rekomendaciją, šio mokesčio savo veikloje nėra naudojęs.

Pareiškėjas UAB „Aukštaitijos reklama“ skunde (11 t., b. 1. 112-116) nurodė, kad KOMAA nariu tapo 2004 m., po to, kai buvo priimtas draudžiamas sprendimas. Pareiškėjas neišreiškė pozicijos dėl to, kad taikys konkurso mokestį. Vien pranešimas, kad asociacijos narys nesutinka su šiuo mokesčiu, reikštų, kad toks narys prarado narystę KOMAA. Konkurencijos taryba nenustatė, kad bendrovės tarėsi dėl savo galutinių produktų kainų suvienodinimo. Konkursas nėra prekė ar paslauga, todėl negali egzistuoti tokio dalyko atitinkama rinka, o konkursinių mokesčių nustatymas ir jų kainų vienodinimas negali būti vertinamas Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. prasme.

Pareiškėjas UAB „Reklamos vizija“ skunde (11 t., b. 1. 120-122) rėmėsi tais pačiais motyvais, kaip ir pareiškėjas UAB „Aukštaitijos reklama“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą(13 t, b. 1. 86-95, 145-186).

Atsakovas nurodė, kad pagrindinis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, kokiu turi būti laikomas KOMAA narių sudarytas susitarimas, t.y. ribojančiu konkurenciją pagal savo tikslą ar tik pagal pasekmes rinkoje. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentais bandoma pagrįsti ne susitarimo dėl konkurso mokesčio tikslą, bet paties mokesčio tikslą. Taryba neteigia, kad ūkio subjektams draudžiama prašyti iš konkurso organizatorių atlyginimo už parengtą pasiūlymą. Tačiau ūkio subjektai neturi teisės derinti savo veiksmų dėl mokesčio nustatymo. Ribojimas ir pasireiškia tuo, kad dėl konkurso mokesčio dydžio ir dėl jo taikymo susitarta bendrai priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Neaišku, kodėl kiekvienas ūkio subjektas negali apsispręsti dėl tokio mokesčio savarankiškai, kam reikia KOMAA kontrolės. Nustatyta, kad susitarimas nebuvo rekomendacinio pobūdžio: dėl konkurso mokesčio buvo diskutuojama susirinkimuose, apsvarstant jo būtinumą ir naudą, KOMAA turi savo narių elgesio kontrolės mechanizmą. Tačiau net jei susitarimas būtų vertinamas kaip rekomendacija, tai nepaneigtų konkurencijos teisės normų pažeidimo. Dėl to, kad konkurentai susitarė dėl mokesčio taikymo ir vienodojo dydžio, jie galėjo daryti spaudimą konkursų organizatoriams ir tuo pačiu daryti žalą vartotojams. Konkurso organizatoriai priversti padidinti savo išlaidas reklamos ar žiniasklaidos paslaugų įsigijimui, riboti kviečiamų ūkio subjektų skaičių. Norėdamas padengti papildomas išlaidas, konkurso organizatorius jas įskaičiuoja į paslaugų kainą, kurią apmoka galutinis vartotojas. Susitarimas gali būti vertinamas kaip turintis tikslą riboti konkurenciją net jei tai nėra vienintelis jo tikslas. Bet koks ūkio subjektų susitarimas, leidžiantis jiems įvertinti savo konkurentų numatomą elgesį rinkoje ir tokiu būdu panaikinantis netikrumą dėl konkurentų elgesio, yra vertintinas kaip ribojantis ar galintis riboti konkurenciją. Pareiškėjai nurodo, kad konkurso mokestis yra atlygis už sukurtą produktą. Taigi konkurentai sudarė susitarimą dėl konkrečios prekės kainos. Skiriant baudas, atsižvelgta į tai, kad konkurentai susitarė ne dėl galutinės paslaugų kainos, o dėl konkursams teikiamų pasiūlymų kainos. Tačiau paslaugos pirkėjas bet kuriuo atveju sumoka už tarpinį produktą, dėl kurio kainos buvo susitarta. Nesvarbu, ar susitarimas vertinamas kaip kainos fiksavimas, ar kaip pardavimo sąlygų fiksavimas, nes pats susitarimo turinys nuo to nesikeičia. Antikonkurenciniam tikslui įrodyti pakanka, kad suderinti veiksmai galėtų sukelti neigiamas pasekmes konkurencijai. Akivaizdu, kad ūkio subjektams svarbus buvo pats veiksmų bendrumas. Susirinkimas nebuvo naujai užmegztas vienkartinis konkurentų kontaktas. Jeigu bendrovė, būdama KOMAA nare, neišreiškė jokio prieštaravimo dėl priimto sprendimo, dalyvavo nors viename susirinkime, kuriame buvo aptariamas minėtas klausimas, ji negali išvengti atsakomybės. Visoms agentūroms buvo žinoma apie KOMAA įvesta konkurso mokestį. Nepriklausomai nuo to ar visos bendroves laikėsi KOMAA taisyklių, neišreikšdamos nepritarimo sprendimui, sudarė įspūdį, kad sutinka laikytis asociacijoje priimtos tvarkos. Ūkio subjektams nedraudžiama dalyvauti asociacijos veikloje tiek kiek tai nepažeidžia konkurencijos taisyklių. Ūkio subjektui tenka pareiga aktyviai pranešti savo poziciją. Draudžiamo susitarimo nustatymui nebūtinas tiesioginis ryšys su vartojimo kainomis. Vertinant, ar padarytas Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d 1 p. pažeidimas, nesvarbu, dėl kokios kainos buvo susitarta. Ūkio subjektai veikia dviejose rinkose: reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų, joms nėra būdingas konkuravimo sąlygų reguliavimas. Pareiškėjų nurodyti susitarimo tikslai apsaugoti teisėtus agentūrų interesus gali būti įgyvendinti ir nesant susitarimo. Nustačius, kad buvo sudarytas susitarimas, kuris riboja konkurenciją pagal savo tikslą (kaip nagrinėjamu atveju), nėra būtinybės vertinti, ar šis susitarimas buvo įgyvendintas ir ar sukėlė realias pasekmes. Kilus ginčui, ar susitarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 6 str. 1 d., pareiga tai įrodyti tenka išimtimi besinaudojančiai šaliai. Sunkūs konkurencijos ribojimai tik retais atvejais galėtų tenkinti nustatytas išimtines sąlygas, jeigu susitariančių šalių veiklai susitarimas nesukelia apribojimų, kurie būtini tikslams pasiekti. Pareiškėjai akcentuoja mokesčio naudą konkursų organizatoriams, tačiau nepaaiškina, kaip su tokia nauda susijęs susitarimas dėl konkurso mokesčio. Nors ūkio subjektams nedraudžiama prisitaikyti prie konkurentų elgesio, savarankiškumo reikalavimas griežtai draudžia tiesioginius ar netiesioginius tokių ūkio subjektų tarpusavio kontaktus, siekiant konkuravimo sąlygų, neatitinkančių normalios konkurencijos aplinkos sudarymo. Pažymėtina, kad iš kartelio gautas pelnas nėra laikomas lengvinančia aplinkybe. Iš pažeidimo gautas pelnas gali būti vertinamas ne siekiant sumažinti baudą, o siekiant įsitikinti, kad apskaičiuota bauda nebus per maža. Įstatymų leidėjas nurodė bendrąsias pajamas kaip pagrindą pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. baudoms, skiriamoms už konkurencijos teisės normų pažeidimus apskaičiuoti. Net ir žinodami apie pajamų pripažinimo principus, pareiškėjai savo apskaitą tvarkė visas gaunamas pajamas nurodydami pardavimo pajamų eilutėje. Baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą, bet skaičiuojamas nuo bendrųjų metinių pajamų. Skirdama baudas, Konkurencijos taryba atsižvelgė į pažeidimo pobūdį. Pagal savo pavojingumą įprastu kartelio atveju bauda turėtų siekti baudų vidurkį, t.y. 5 proc. bendrųjų metinių pajamų, o taryba sumažino iki 1 proc. Vertinant pareiškėjų vaidmenį sudarant susitarimą, pažymėtina, kad nebuvo nustatytas draudžiamo susitarimo iniciatorius, todėl nėra pagrindo išskirti aktyvesnių ar pasyvesnių susitarimo dalyvių. Net ir tais atvejais, kai atskiros bendrovės prisijungė prie KOMAA po sprendimų priėmimo, jos pripažino tokios praktikos naudingumą, palaikė sprendimus ir neišreiškė prieštaravimų. Nėra pagrindo teigti, kad ūkio subjektams, neatlikusiems jokių aiškių veiksmų rinkoje, iš kurių matytųsi jų neigiama pozicija sudaryto susitarimo atžvilgiu, turėtų būti šiaip sau mažinama bauda. Sunki finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe pripažįstama gali būti tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei. Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, visiems pareiškėjams baudą papildomai sumažino 10 proc. Pažymėtina, kad ūkio subjektas, manantis, kad yra pagrindas mažinti jam paskirtos baudos dydį dėl to kad jis neįgyvendino susitarimo ir rinkoje elgėsi pagal konkurencijos principus, turi pateikti' visus tai pagrindžiančius įrodymus. Pažeidimo pavojingumas ir trukmė yra savarankiški baudos nustatymo kriterijai: pažeidimo pavojingumas įvertintas skiriant 1 proc. pagrindinį baudos dydį, tačiau šis kriterijus negali daryti įtakos vertinant pažeidimo trukmę. Draudžiamo susitarimo egzistavimas nėra siejamas su jo įgyvendinimu, pakanka nustatyti laikotarpį, nuo susitarimo sudarymo iki nutraukimo momento.

Atsižvelgdama į pareiškėju pateiktą prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Konkurencijos taryba nurodė (15 t., b. 1. 33-42). kad ekspertizės skyrimas netikslingas ir nepagrįstas. Pareiškėjams kyla neaiškumų dėl Konkurencijos įstatymo 41 str. prasmės, tuo pripažindami, kad nagrinėjamoje byloje kylantys klausimai priklauso teismo kompetencijai. Nėra jokio pagrindo skirtingai vertinti tapačią atskiruose Konkurencijos įstatymo straipsniuose vartojamą, sąvoką „bendrosios pajamos“, todėl 2000-04-27 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 45, kuriuo patvirtinta Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarka, 11 p. pateiktas paaiškinimas turėtų būtų taikomas ir apskaičiuojant baudas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas, ar pareiškėjų sudarytas susitarimas nustatyti fiksuotą konkurso mokesčio dydį. kurį turi sumokėti konkurso dėl reklamos ar žiniasklaidos planavimo paslaugų pirkimo organizatoriai, laikytinas ribojančiu konkurenciją susitarimu, t.y. ar susitarimas atitinka 1999 m. kovo 23 d. Konkurencijos įstatymo N r. VIII-1099 (toliau - Įstatymas) 5 str. 1 d. 1 p. nustatytas sąlygas, ar Konkurencijos taryba šioje byloje skundžiamu nutarimu teisėtai konstatavo Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. buvimą.

KOMAA, vienijanti reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu užsiimančius ūkio subjektus, įsteigta 2002-11-06 bendru dvidešimties atitinkama veikla užsiimančių ūkio subjektų sprendimu. Remiantis KOMAA įstatų 2 str.. KOMAA pagrindiniai tikslai yra skatinti ir padėti vystyti organizuotą rinkodaros komunikacijos verslų Lietuvoje ir prisidėti prie Lietuvos ūkio lygio kėlimo, diegti etinio elgesio ir praktikos principus rinkodaros komunikacijos versle, remti ekonominius, teisinius ir profesinius savo narių interesus, išreikšti ir atstovauti bendruosius savo narių interesus santykiuose su Vyriausybe ir kitomis valstybės ir savivaldos institucijomis, teikti paslaugas, kurios atitiktų asociacijos tikslus, padėti mokyti darbuotojus, dirbančius įmonėse, užsiimančiose rinkodaros komunikacijos verslu, bei tikrinti darbuotojų žinias, skatinti ir remti rinkodaros komunikacijos verslo praktikos ir rinkodaros komunikacijos paslaugų teikimo kokybės standartų priėmimą ir kt. KOMAA vienija 24 ūkio subjektus: 12 narių yra reklamos (kūrybines) paslaugas teikiantys ūkio subjektai (UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Adell reklama“. UAB „Inorek & Grey“, UAB „Reklamos vizija“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „Kredo R“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „AGE Reklama“. UAB ,.Milk Agency“, UAB „Not Perfect“. UAB „SAN Vilnius“, UAB „Videvita Vilnius“). 9 nariai užsiima žiniasklaidos planavimo veikla (UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“, UAB „VIA media“. UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Media House“, UAB „Unframed Communications“ (buv. UAB „MPG Lietuva“), UAB „Mediapool“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Star Communications Worldwide“). 3 teikia abiejų rūšių paslaugas (UAB „Tarela“, UAB „VRS grupė, UAB „Aukštaitijos reklama“).

Byloje nustatyta, kad 2003-02-10 KOMAA valdybos posėdžio metu kalbėta apie dalyvavimo konkursuose problemas ir agentūrų nukrypimus nuo susitarimų, svarstytas klausimas dėl agentūrų, nesilaikančių susitarimo, baudimo (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. 1. 24-26)). 2003-02-24 KOMAA valdybos posėdyje apsispręsta laikytis griežtos konkursų tvarkos ir teikti šį klausimą svarstyti visuotiniam narių susirinkimui (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. 1. 17-18)).

2003-02-25 visuotiniame KOMAA narių susirinkime svarstytas klausimas dėl konkursų tvarkos, vienbalsiai priimtas sprendimas dėl 3000 Lt dalyvavimo konkurse mokesčio galiojimo, valdybai suteikti įgaliojimai derėtis su klientais, ūkio subjektų, kurie nesilaiko šio susitarimo, elgesys vertinamas kaip nustatytos tvarkos pažeidimas. Minėtame susirinkime dalyvavo: UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Mediapool“, UAB „Not Perfect“. UAB „Carat“, UAB „Media Bridge Vilnius“ &Co, UAB „Baltic FCB“, UAB „Creative Media Services“, UAB „DDB Vilnius“. UAB „VRS grupė“, UAB „Inorek & Grey“, UAB „Adell reklama“. UAB „VIA media“, UAB „Omnicom Media Group“ ir UAB „Leo Burnett Vilnius“ (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. 1. 19-23)).

2004-03-16 visuotiniame KOMAA narių susirinkime patvirtinta konkurso mokesčio taikymo sistema, susitarta dėl jo taikymo žiniasklaidos planavimo paslaugų sektoriuje. Minėtame susirinkime dalyvavo: UAB „Carat“. UAB „Creative Media Services“. UAB „VIA media“. UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „VRS grupė“ -. UAB „Mediapool“. UAB „Omnicom Media Group“. UAB „Star Communications Worldwide“ (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. I. 14-16)).

2005-12-07 žiniasklaidos planavimo agentūrų susirinkime vienbalsiai pritarta konkurso mokesčio taikymui. Minėtame susirinkime dalyvavo: UAB „Omnicom Media Group“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Media House“. UAB „Mediapool“, UAB „VRS grupė“. UAB „Unframed Communications“ (buv. UAB „MPG Lietuva“) (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. I. 27-28. 33)).

2007-12-10 visuotiniame KOMAA narių susirinkime buvo svarstomas analogiškas klausimas, paliktas galioti iki tol taikytas konkurso mokestis. Minėtame susirinkime dalyvavo: UAB „Carat“, UAB „Creative Media Services“. UAB „Omnicom Media Group“. UAB „Star Communications Worldwide“. UAB „Not Perfect“ UAB „DDB Vilnius“. UAB „VRS grupė“, UAB „Adell reklama“, UAB „Inorek & Grey“. UAB „Media House“, UAB „Tarela“. UAB „SAN Vilnius“, UAB „Aukštaitijos reklama“. UAB, „Euro RSCG MIA“ ir UAB „Mediapool“ (Konkurencijos tarybos byla (1 t., b. 1. 29-32)).

Nustatyta, kad konkurso mokesčio netaikė tokios įmonės:

1) UAB „Baltic FCB“ KOMAA nare tapo 2002 m. 2002-2007 m. dalyvavo 17 konkursų, mokesčio netaikė. Dėl kompensacijos netaikymo Bennet Distributors konkurse KOMAA posėdyje buvo svarstomas įmonės elgesys. 2007 m. įmone išstojo iš KOMAA (3 t., b. I. 27);

2) UAB „Milk Agency“ KOMAA nare tapo 2008 m. Mokesčio nei karto netaikė (Konkurencijos tarybos byla (12 t., b. 1. 172-175)):

3) UAB „Carat“ KOMAA nare lapo 2003 m. 2006-2009 m. dalyvavo 23 konkursuose, 5 iš jų laimėjo, mokesčio netaikė (Konkurencijos tarybos byla (2 t., b. 1. 79-80));

4) UAB „Leo Burnett Vilnius“ KOMAA nare tapo 2003 m. Dalyvavo 85 konkursuose, mokesčio netaikė nei karto;

5) UAB „Unframed Communications“ KOMAA nare tapo 2006 m. 2006-2009 m. dalyvavo 79 konkursuose, mokesčio nei karto netaikė (6 t., b. I. 198);

6) UAB „Star Communications Worldwide“ KOMAA nare tapo 2003 m. Dalyvavo 55 konkursuose, mokesčio netaikė nei karto (Konkurencijos tarybos byla (12 t., b. I. 146-149));

7) UAB „Media Bridge Vilnius“&Co KOMAA nare tapo 2002 m. Dalyvavo daugiau nei 100 konkursų (8 t., b. 1. 154), mokesčio netaikė nei karto (Konkurencijos tarybos byla (2 t b 1 64-65; 121., b. 1.39-44));

8) UAB „Creative Media Services“ KOMAA nare tapo 2002 m. 2004-2009 m. dalyvavo 52 konkursuose, mokesčio netaikė nei karto (9 t., b. I. 137-138; Konkurencijos tarybos byla (12 t b 1 47-50))

9) UAB „Mediapool“ KOMAA nare tapo 2002 m. Dalyvavo 50 konkursų (10 t., b. 1. 78), mokesčio netaikė nei karto (Konkurencijos tarybos byla (6 t., b. 1. 75-76; 12 t., b. 1. 61-64));

10) UAB „Kredo R“ KOMAA nare tapo 2002 m. Mokesčio nei karto netaikė (Konkurencijos tarybos byla (7 t, b. 1. 18-19; 12 t., b. 1. 119-123));

11) UAB „Media House“ KOMAA nare tapo 2002 m. Mokesčio nei karto netaikė (Konkurencijos tarybos byla (7 t., b. 1. 144; 12 t., b. 1. 129-130));

12) UAB „Aukštaitijos reklama“ KOMAA nare tapo 2003 m. Mokesčio nei karto netaikė (Konkurencijos tarybos byla (8 t., b. 1. 18; 12 t., b. 1. 33-34)).

Kiti pareiškėjai taikydavo diferencijuotą konkurso mokestį:

1) UAB „Inorek & Grey“ 2003-2009 m. dalyvavo 9 konkursuose, iš jų 3 kartus taikė 3000 Lt mokestį, 2 kartus taikė 1000 Lt ir 1500 Lt mokestį (1 t., b. 1. 128);

2) UAB „SAN Vilnius“ KOMAA nare tapo 2007 m. 2007-2009 m. dalyvavo 58 konkursuose, mokestį taikė 1 kartą (1 t., b. 1. 184):

3) UAB „Adell reklama“ KOMAA narė yra nuo asociacijos įsteigimo 2002 m. 20003-2009 m. dalyvavo apie 80 konkursų (2 t. b. l. 26). mokestis taikytas 2 kartus: 3000 Lt ir 10000 Lt (Konkurencijos tarybos byla (12 t., b. l. 55-59));

4) UAB „Tarela“ KOMAA nare tapo 2007 m. 2007-2008 m. dalyvavo 10 konkursų 3 atvejais numatyta laikyti mokestį, viena, jų laimėjus negavo nieko, vieną kartą gavo 2000 Lt, o kitą kartą – 1000 Lt, kai užsakovui pateikė galutinį produktą neorganizuojant konkurso (Konkurencijos tarybos byla (6t., b.l. 94-96, 117-118));

5) UAB „Euro RSCG MIA“ KOMAA nare tapo 2004 m. 2005-2008 m. dalyvavo 34 konkursų. Mokestis taikytas 7 kartus: 4 kartus - 3000 Lt, 2 kartus - 4000 Lt, 1 kartą - 7000 Lt (4 t., b.l. 127);

6) UAB „Via media“ KOMAA nare tapo 2002 m. Dalyvavo 60 konkursų, mokestį taikė vieną kartą (7 t., b. l. 161-163; (Konkurencijos tarybos byla (12 t., b l 53-54));

7) UAB „Not Perfect“ KOMAA nare tapo 2002 m. Dalyvavo 94 konkursuose, mokestis buvo numatytas 19 sutarčių, mokestis taikytas 7 kartus: 6 kartus - 3000 Lt, 1 karta - 2000 Lt (9 t., b. l. 51);

8) UAB „Videvita Vilnius“ KOMAA nare tapo 2002m. 2003-2009 m. dalyvavo daugiau nei 70 konkursų, mokestis taikytas 12 kartų (10 t., b.l. 180, Konkurencijos tarybos byla (8 t., b.l. 55-106));

9) UAB „Reklamos vizija“ KOMAA nare tapo 2003 m. Dalyvavo 2 konkursuose, kuriuose taikė 2000 LT mokestį (Konkurencijos tarybos byla (8 t., b.l. 149-154; 12t., b.l. 74-77));

10) UAB „DDB Vilnius“ KOMAA nare tapo 2002 m. Dalyvavo 33 konkursuose, mokestį gavo 7 kartus (Konkurencijos tarybos byla (2t., b.l.105-106; 12t., b.l. 85-90));

11) UAB „Omnicom Media Group“ KOMAA nare tapo 2002 m. 2002-2007 m. dalyvavo iki 10 konkursų (Konkurencijos tarybos byla (6t., b.l. 40));

12) UAB „AGE Reklama“ KOMAA nare tapo 2002 m. Mokestis taikytas keliose konkursuose (Konkurencijos tarybos byla (6 t., b.l. 40)).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Bendrijos steigimo sutartis, Konkurencijos įstatymas.

Konkurencijos įstatymas reglamentuoja konkurencijos teisinius santykius, susiklosčiusius vietinėje rinkoje, tačiau, atsižvelgiant į tai. jog šio įstatymo normos (šiuo atveju reglamentuojančios draudžiamus susitarimus) ir jose naudojamos sąvokos iš esmės yra identiškos Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio nuostatoms, be to, atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo tikslas yra Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teises suderinimas (Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis), Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau - ir EB steigimo sutartis) 81 straipsnio interpretavimas ETT praktikoje yra ypač aktualus taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Todėl nepaisant to, kad Konkurencijos taryba ginčijamu nutarimu nėra konstatavusi EB steigimo sutarties 81 straipsnio pažeidimo, nagrinėjant šia bylą ir aiškinant Konkurencijos įstatymo nuostatas yra svarbi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau -ir ETT) praktika, susijusi su EB steigimo sutarties 81 straipsnio pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-11 nutartis byloje Nr. A⁸²²- 750/2009).

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. Nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal įstatymo 5 str. 2 d. šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 str. 1 d. a) p. Nustatyta, kad kaip nesuderinami su bendrąja rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kuriu tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje, būtent tie kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos. Visi pagal šį straipsnį draudžiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai.

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. bei EB steigimo sutarties 81 str. 1 d. a) p. ir 2 d. yra išdėstytos iš esmes analogiškos pagal turinį taisyklės dėl sąlygų kurioms esant susitarimai pagal šiuos teisės aktus yra draudžiami ir jie negalioja ab initio tam, kad galima būtu konstatuoti tokių susitarimų negaliojimą, visais atvejais yra būtina nustatyti susitarimo dėl prekės ar paslaugų kainos nustatymo buvimą, šio susitarimo tikslą riboti konkurenciją arba nenustačius tokio tikslo yra būtina nustatyti susitarimo esamą ar galimą poveikį konkurencijos ribojimui. Nenustačius susitarimo dėl prekės ar paslaugų kainos nustatymo bei vienos iš minėtų alternatyvių draudžiamiems susitarimams pagal Konkurencijos teisę būdingų požymių. Įstatymo 5 str. I d. 1 p. pažeidimo konstatavimas yra negalimas, nes nėra aišku, ar yra sąlygos taikyti šią teisės normą.

Dėl nurodytų motyvų. Įstatymo 5 str. 2 d. nuostata, nustatanti. jog šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose išvardyt, susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją, neturi praktinės reikšmės, todėl negali turėti įtakos įstatymo 5 str. 1 d. l p. aiškinimu, ir taikymui Dėl to Konkurencijos taryba, konstatavusi Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, privalėjo tirti, ar yra šioje normoje nustatytos sąlygos.

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. taikymui ir aiškinimui turi reikšmės šiame straipsnyje vartojamos ir įstatyme aiškinamos sąvokos. Pagal įstatymo 3 str. 2 d., prekė yra kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius; pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo rangos sutartis ar kitus sandorius; prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis. Pagal Įstatymo 3 str. 10 d., susitarimas yra bet kuria forma (raštu ar žodžiu), dviejų ar daugiau ūkto subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Pagal Įstatymo 3 str. 3 d., konkurencijos ribojimas yra veiksmai sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti,, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. taikymui yra reikšmingas šiame straipsnyje draudžiamo susitarimo rūšies nustatymas, t.y. straipsnis taikomas tik dėl pirkimo-pardavimo sąlygų nustatymo arba dėl kitų sandorių, kurių pagrindu prekės yra perduodamos nuosavybėn ar naudotis, arba yra suteikiamos pasaugos EB steigimo sutarties 81 str. 1 d. reglamentuodama draudžiamus susitarimus, taip pat nustato reikalavimus dėl prekybos, pirkimo pardavimo sąlygų.

Konkurencijos taryba nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjų, t.y. bendrovių, teikiančių reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas, susitarimo prašyti iš konkursus organizuojančių bendrovių 3000 Lt kompensacijos už konkurso pasiūlymo pateikimą tais atvejais, kai konkurso organizatorius reikalauja iš konkurso dalyvių konkursinių pasiūlymų pateikimo stadijoje pateikti kūrybines idėjas kurios atitinka galutinį produktą. Pareiškėjai, vykdydami ši susitarimą, sudarydavo su konkurso organizatoriais sutartis, kuriose būdavo nustatytas nurodyto ar kitokio dydžio mokestis.

Sutartyse dėl reklamos paslaugų buvo nustatomos sąlygos, jog konkurso organizatorius ketina sudaryti reklamos paslaugų sutartį ir tam tikslui organizuoja konkursą tarp reklamos agentūrų, konkurso dalyvis, rengdamas medžiagą konkursui, patiria tam tikras sąnaudas; tuo atveju jei dalyvis nėra paskelbiamas konkurso nugalėtoju, bei kitais sutartyje aptartais atvejais, konkurso organizatorius dalyviui sumoka 3000 Lt; konkurso organizatorius, sumokėjęs šioje sutartyje nurodytą užmokesti konkurso nelaimėjusiam dalyviui, neįgyja teisės naudoti ar kitaip disponuoti dalyvio pateikta medžiaga (idėjomis) ir privalo ją grąžinti dalyviui. Dalyje sutarčių buvo sąlyga, jog šalys nelaiko konkurso viešu konkursu Civilinio kodekso prasme. Dalyje sutarčių kaip ir tipinėje KOMAA patvirtintoje sutartyje, buvo sąlyga, jog konkurso organizatorius, siekdamas gauti kuo aukštesnės kokybės reklamos paslaugas, pakvietė konkurse dalyvauti reklamos agentūras, kurios yra KOMAA narės (UAB „DDB Vilnius“ sutartys, UAB „VRS grupė“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „Not Perfect“).

Sutartyse dėl žiniasklaidos planavimo paslaugų buvo nustatomos sąlygos, jog konkurso organizatorius, siekdamas pasirinkti tinkama komunikacijos paslaugu teikėją, organizuoja komunikacijos agentūrų konkursą, dalyvis sutinka dalyvauti konkurse ir sutartais terminais pateikti pagal konkurso organizatoriaus užduotį atliktą konkursinį darbą; tuo atveju, jei sutartį pasirašęs dalyvis nėra paskelbiamas konkurso nugalėtoją, konkurso organizatorius nustatytu terminu po konkurso pasibaigimo gražina nelaimėjusiam konkurso dalyviui medžiagą. pateikta, konkurso organizatoriui, ir įsipareigoja jos nenaudoti ar kitaip disponuoti be dalyvio raštiško sutikimo, visos autorių turtinės ir neturtines teisės į dalyvio pateiktą medžiagą konkursui priklauso dalyviui; jei sutartį pasirašęs dalyvis nėra skelbiamas konkurso nugalėtoju, konkurso organizatorius nustatytu terminu po konkurso pasibaigimo sumoka dalyviui šioje sutartyje nustatyto dydžio kompensaciją už dalyvio darbą rengiant konkursinį darbą. Sutarus buvo sudarytos dėl tokių konkursinių darbų: pasiūlymai įmonės projektui 2008 metų strategija kūrimas (UAB „VRS grupė“). įmonės prekės ženklo komunikacijos strategijos kūrimas (UAB „Euro RSCG MIA“), pasiūlymų prekės ženklui strategijos/vizijos kūrimas (UAB „Euro RSCG MIA“), pasiūlymų įmonės parduodamų produktų prekės ženklui įvedimui kūrimas (UAB „Euro RSCG MIA“), įmonės vaizdo klipo scenarijaus sukūrimas (UAB „Inorek & Grey“), pasiūlymų video klipo scenarijui ir pagrindiniam akcijos vižualui sukūrimas (UAB „Inorek & Grey“), įmonės prekės ženklui kūrybinių pasiūlymų sukūrimas pagal užduotį (UAB „SAN Vilnius“), žiniasklaidos kampanijų pasiūlymų įmonės projektui sukūrimas (UAB „VIA media“).

Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad mokestis, dėl kurio buvo sudarytas, Konkurencijos tarybos tvirtinimu, draudžiamas susitarimas, buvo nustatomas tuomet, kai prievoliniai teisiniai santykiai atsirasdavo iš viešo konkurso paskelbimo. Tokia išvada daroma įvertinus minėtų sutarčių sąlygas, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei rašytinius paaiškinimus, pateiktus Konkurencijos tarybai tyrimo metu. Dėl to teismas, vertindamas susitarimo teisinį kontekstą, vadovaujasi Viešo konkurso santykius reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis - CK 6.947 str.-6.952 str., nepaisant to. kad sutartyse dėl reklamos paslaugų buvo sąlyga, jog šalys nelaiko konkurso viešu konkursu Civilinio kodekso prasme. Ši pozicija yra grindžiama, be kita ko, tuo, kad prievoliniai teisiniai santykiai dėl konkurso neatsirado iš minėtų sutarčių ir negalėjo atsirasti iš kitokios sutarties.

CK 6.947 str. 1 d. nustatyta, kad Asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teise už geriausią tam tikros teises įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. CK 6.947 str. 4 d. nustatyta, kad viešas konkursas gali būti atviras, kai konkurso organizatoriaus pasiūlymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse, arba uždaras, kai pasiūlymas dalyvauti konkurse siunčiamas tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu.

Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. minimi ir Įstatymo 3 str. 2 d. paaiškinami prievoliniai teisiniai santykiai dėl prekės perleidimo ar įsigijimo pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos, nuomos, panaudos sutartis ar kitus sandorius, pagal kurias yra perduodamos prekės ar suteikiamos paslaugos' yra sutartinio pobūdžio, nes atsiranda iš minėtų sutarčių. Prievolės, atsirandančios iš konkurso teisinių santykių, nors Civiliniame kodekse yra priskirtos prie atskirų sutarčių rūšių, tačiau nėra sutartinio pobūdžio. CK 6.947 str.-6.952 str. tarinys patvirtina, kad prievolės, atsirandančios iš konkurso teisimų santykių, yra kitokio pobūdžio negu minėtos sutartinės prievolės, atsižvelgiant į konkurso subjektus, jų specifines teises ir pareigas, kurios atsiranda atskirti konkurso stadijų metu. Nurodyti konkurso teisinių santykių ypatumai atsiranda dėl konkurso tikslu, kurių siekia konkurso organizatorius ir konkurso dalyviai.

Sąvokos „konkursas“ vertimas iš lotynu kalbos (concursus) yra varžymasis dėl tam tikros premijos gavimo ar pan. Dėl to konkursas yra jo dalyvių varžymasis dėl konkurse paskelbto tikslo pasiekimo.

Konkurse yra atskiros stadijos, kurios turi kiekvienai stadijai būdingą teisinį turinį, priklausantį nuo atskiros stadijos tikslo. Konkurso teisiniai santykiai atsiranda paskelbus konkursą. Ši stadija pagal savo teisinį pobūdį yra vienašalis sandoris, pagal kurį konkurso organizatorius viešai (ar tam tikriems subjektams) skelbia, jog prisiima prievolę sumokėti pažadėtą, atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju arba suteikti specialių teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. CK 6.947 str. 2 d. nustatyta, kad paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos vykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nustatytos ir kitos konkurso sąlygos. CK 6.947 str. 2 d. turinys patvirtina, kad skelbime dėl konkurso, be šioje normoje minėtų sąlygų, gali būti nustatytos ir kitos sąlygos. Tokiomis sąlygomis gali būti. pvz. sąlygos dėl konkurso laimėtojo darbo panaudojimo, dėl galimybės naudoti, skelbti pateiktus darbus po konkurso pasibaigimo ar pan.

Minėtos sutartys dėl konkursinio mokesčio nustatymo konkurso nelaimėjusio dalyvio naudai, dėl konkurso darbų vėlesnio panaudojimo gali būti vertinamos kaip minėtos kitos konkurso sąlygos, dėl kurių pareiškėjai pasirašydavo sutartis, kuriose nebuvo sąlygų būdingų pirkimo-pardavimo ar kitoms sutartims, kurios pagal Įstatymą ar EB steigimo sutartį gali būti siejamos su prekyba. Kitos šių sutarčių sąlygos neturėjo praktines reikšmės, nes kitos prievolės atsirasdavo iš vienašalio sandorio - konkurso paskelbimo, nepriklausomai nuo to. ar būdavo pasirašomos sutartys dėl kitų konkurso sąlygų.

Kitoje konkurso stadijoje konkurso dalyviai pateikia darbus konkurso organizatoriui. Konkurso dalyvių darbų pateikimas, skirtingai negu pirmoji minėta konkurso stadija, nėra vienašalis sandoris. Šis veiksmas pagal savo pobūdį yra teisinis poelgis, t.y. tokia teisinė veika, kurios teisinių pasekmių atsiradimas nepriklauso nuo to. ar ši veika buvo nukreipta į atitinkamų pasekmių atsiradimą, ar asmuo, atliekantis šia veiką, žinojo apie galimų teisinių pasekmių atsiradimą. Dėl to konkurso dalyvio teisinis poelgis - darbo konkurso organizatoriui pateikimas, nėra nukreiptas į teisinių pasekmių atsiradimų, todėl nėra vienašalis sandoris. Nurodytą išvadą patvirtinta taip pat tai, jog darbo atlikimas nėra siejamas su asmenis apibūdinančiomis kategorijomis (teisnumu, veiksnumu); teisinis poelgis turi teisinę reikšmę nepriklausomai nuo asmens „valios trūkumų“. Minėtais atvejais bei ginčijamu atveju esminis reikalavimas yra pateikiamo darbo atitikimas paskelbto konkurso sąlygoms.

Kitos konkurso stadijos yra pateiktų darbų vertinimas bei konkurso laimėjusio asmens paskelbimas. Pasibaigus konkursui, teisiniai santykiai tarp konkurso organizatorių ir jo dalyvių gali toliau tęstis. Teisiniai santykiai gali toliau tęstis tarp konkurso laimėjusio asmens ir organizatoriaus, pvz., dėl kūrinio panaudojimo. Kitokio pobūdžio teisiniai santykiai gali atsirasti tarp konkurso organizatoriaus ir konkursą nelaimėjusio asmens. Paskelbęs viešą konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teise, jei ko kita nenumatyta skelbiant konkursą (CK 6.951 str.). Ginčijamu atveju minėtos sutartys dėl konkursinio mokesčio nustatymo konkurso nelaimėjusio dalyvio naudai gali būti vertinamos kaip teisinių santykių tarp šalių sureguliavimas pasibaigus konkursui. Siame kontekste sutartys negali būti vertinamos kaip susitarimai, būdingi pirkimo-pardavimo ar kitoms minėtoms sutartims, kurios pagal Įstatymą ar EB steigimo sutartį gali būti siejamos su prekyba.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, neteisingai įvertinusi susitarimų teisinį kontekstą, neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjai sudarė draudžiamą susitarimą dėl prekės kainos, todėl neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.

Pagal nuo 1966 m. birželio 30 d. sprendimo LTM byloje Nr. 56/65 nusistovėjusią ETT praktiką nagrinėjant suderintų veiksmų atitiktį EB steigimo sutarties 81 straipsnio nuostatoms pirmiausia reikia įvertinti patį suderintų veiksmų tikslą atsižvelgiant į ekonominį kontekstą kuriam esant jų turi būti imtasi. Vis dėlto, jei šių suderintų veiksmų analizė neleidžia nustatyti pakankamo žalos lygio konkurencijai, reikia nagrinėti jų poveikį ir, kad juos apimtu draudimas, įrodyti, jog konkurencija iš tikrųjų buvo smarkiai trukdoma, ribojama arba iškraipoma (2008 m. lapkričio 20 d. ETT sprendimo Beef Industry Developmenl Sodely ir Barry Brothers bvloje Nr. C-209/07 15 punktas). Vadinasi, norint įvertinti, ar suderintus veiksmus draudžia EB 81 straipsnio 1 dalis, nereikia nagrinėti konkretaus tokių veiksmų poveikio, jeigu jų tikslas konkurencijos bendrojoje rinkoje trukdymas, ribojimas arba iškraipymas (minėto T-Mobile- Netherlands BV ir kt. sprendimo 29 punktas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-11 nutartis byloje A⁸²²-750/2009)

2009 m. birželio 4 d. ETT sprendime T-Mobile Netherlands BV ir kt. bylojo Nr. C- 8/08 ETT konstatavo, kad suderintais veiksmais siekiama antikonkurencinio tikslo EB 81 straipsnio 1 dalies prasme, jei dėl savo turinio ir tikslo bei atsižvelgiant į jų teisinį ir ekonominį kontekstą jais trukdoma, ribojama arba iškraipoma konkurencija bendrojoje rinkoje ir nėra būtina, kad konkurencija būtų realiai trukdoma, ribojama ar iškraipoma ar kad būtu tiesioginis ryšys tarp šių suderintų veiksmų ir vartojimo kainų, ETT šiame sprendime konstatavę, kad konkurentų informacijos pasikeitimu siekiama antikonkurencinio tikslo, jei šis pasikeitimas gali pašalinti netikrumą dėl planuojamo suinteresuotųjų įmonių elgesio. Vertinant tai, ar suderintais veiksmais siekiama antikonkurencinio tikslo turi būti patikrinta, ar šie suderinti veiksmai pašalino minėtą netikrumą dėl planuojamo suinteresuotųjų įmonių elgesio.

Konkurencijos taryba, neteisingai įvertinusi susitarimų teisinį ir ekonominį kontekstą padarė neteisingas išvadas dėl susitarimų tikslo - riboti konkurenciją, buvimo.

Pareiškėjai minėto susitarimo nustatymo tikslu nurodė siekį apsaugoti savo teisėtus interesus nuo nesąžiningų užsakovų veiksmų. Pareiškėjai nurodė, jog rinkodaros komunikacijos verslu užsiimančios bendrovės, rengdamos konkursinius pasiūlymus, nurodo ne tik darbu įkainius bei technines atlikimo detales, tačiau kartu formuluoja kūrybinę idėją, t.y. sukurtą produktą. Konkurso organizatoriams pateikiamas produktas, atitinkantis konkurso organizatorių nurodytą užduotį. Dėl užduoties įvykdymo įmonė, siekianti dalyvauti konkurse, patiria tam tikras sąnaudas. Šių sąnaudų kompensavimo klausimai ir buvo reguliuojami susitarimais, sudaromais atskirose konkurso stadijose. Pareiškėja, paaiškino, jog konkurso mokestis padengdavo nežymią dalį konkurso dalyvių sąnaudų, kurios dėl to nėra susijusios su galutine paslaugų kaina (apie 10-20 %).

Pareiškėjai nurodė, jog susitarimai buvo sudaromi siekiant išvengti fiktyvių konkursų kuriems įvykus vėliau buvo panaudojami konkursą nelaimėjusių dalyvių darbai arba iš anksto buvo žinomas konkurso laimėtojas, arba konkursas organizuojamas dėl rinkos įvertinimo.

Dėl to tiek teisinis, tiek ekonominis susitarimų kontekstas patvirtina, kad pareiškėjų tikslas dalyvauti konkursuose, kurie nebūtų fiktyvūs, negali būti siejamas su tikslu riboti konkurenciją.

Kaip jau buvo minėta, konkurso esmė yra varžymasis dėl geriausio konkurso užduoties įvykdymo. Dėl to siekis dalyvauti konkurse, kuris atitiktų tikrąją minėtų prievolinių teisinių santykių prasmę, negali būti siejamas su konkurencijos ribojimo tikslais.

Pareiškėjų veiksmai negali būti siejami su tikslu riboti kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių subjektų galimybe dalyvauti konkursuose. Konkurso paskelbimas ir jo sąlygų nustatymas kaip jau buvo minėta, yra vienašalis sandoris, kuris priklauso nuo konkurso organizatoriaus valios kuris yra suinteresuotas atlikti ekonomine prasme racionalius savo įmonei veiksmus ir turi tokią galimybę, nes būtent konkurso organizatorius atlieka veiksmus, nukreiptus į konkurso teisinių santykių atsiradimą.

Konkurencijos taryba, neteisingai nustačiusi susitarimo tikslo - riboti konkurenciją buvimą be pagrindo nevertino susitarimo galimo poveikio konkurencijai, t.y. veiksmų galimos įtakos konkurencijos lygio pasikeitimu i.

Dalyvaudamos konkurse įmones varžosi dėl užsakovo užsakymo, konkuruoja tarpusavyje savo pasiūlymų kaina ir kokybe. Jeigu konkursai nėra fiktyvūs, įmonių konkuravimas tarpusavyje negali neigiamai veikti konkurencijos lygio. Tiek pareiškėjų, tiek kitų ūkio subjektų veikiančių atitinkamoje rinkoje, abejonės dėl konkursų aktyvumo, sudaro prielaidas nedalyvauti konkurse t y neatlikti veiksmų, kurie pagal savo teisinį ir ekonominį pobūdį skatina konkurenciją.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Konkurencijos taryba, neteisingai įvertinusi susitarimų teisinį ir ekonominį kontekstą, padarė neteisingas išvadas dėl susitarimų tikslo – riboti konkurenciją, buvimo bei neteisėtai konstatavo, kad pareiškėjai sudarė draudžiamą susitarimą dėl prekės kainos, todėl neturėjo pagrindo laikui įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. bei taikyti pareiškėjų atžvilgiu Įstatymo nustatytas sankcijas, todėl nutarimas naikinamas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 3 p.).

Šiuo teismo sprendimu konstatavus įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimo nebuvimą, bylos išsprendimui neturi reikšmes aplinkybes dėl galimybės taikyti sankcijas pareiškėjams priklausomai nuo to, ar pareiškėjų veiksmus galima laikyti suderimais. Tačiau pažymėtina, kad neteisingi yra pareiškėjų motyvai dėl galimybės taikyti sankcijas nesant visų pareiškėjų suderinki veiksmų ar susitarimo.

Pažymėtina, kad tai, jog ūkio subjektas iš pažeidimo negavo atitinkamo pelno, nėra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir negali panaikinti baudos skyrimo (Pirmosios instancijos teismo 2000-03-15 sprendimas sujungtose bylose T-25/29; 2005-11-29 sprendimas byloje T-64/02). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe savaime nepripažįstamas ir tas faktas, jog ūkio subjektas, kuris sudarė draudžiamą susitarimą su savo konkurentais, rinkoje nesielgė, kaip buvo sutarta (Pirmosios instancijos teismo 2004-07-08 sprendimas byloje T-44/00).

KOMAA įstatų ir jos organų priimtų sprendimų laikymasis yra privaloma narystės asociacijoje sąlyga. Pagal KOMAA įstatų 5.2 punktą, kiekvienas asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių bei vykdyti asociacijos valdymo organų sprendimus. Pagal įstatų 6.4 punktą, tinkamai įformintas nutarimas dėl naujo nario priėmimo yra įrodymas apie jo narystę asociacijoje ir jo įsipareigojimą laikytis šių įstatų. Priklausymas asociacijai reiškia sutikimą su jos taikomomis taisyklėmis ir elgesiu, supratimą, kad asociacija veikia jos nariams tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedant prie asociacijos veiklos ir remiasi kiekvieno nario palaikymu. Tai pasakytina ne tik apie asociacijos įstatuose numatytas taisykles, bet taip pat ir apie faktinę veiklą, nebent aiškiai išreiškiamas ūkio subjekto nesutikimas (Europos Komisijos 1994-11-30 sprendimas Nr. 94/815/EC byloje Nr. 11733.136).

Pagal KOMAA įstatų 7.2 punktą asociacijos nariai gali būti pašalinti iš asociacijos, jei nuolat pažeidžia asociacijos įstatus, profesine ar verslo etiką. Pagal KOMAA įstatų 10.2 punktą, valdybos kompetencijai priklauso visuotinio susirinkimo nutarimų ir kitų asociacijos sprendimų įgyvendinimo organizavimas; asociacijos narių įsipareigojimų vykdymo priežiūra ir kontrolė. Tačiau toks susitarimo kontroles mechanizmas nėra būtinas, siekiant konstatuoti susitarimo egzistavimą (Europos Komisijos 1994-11-30 sprendimas Nr. 94/815/EC byloje Nr. 11733.126).

Nustatyta, kad konkrečiai išreikštas susitarimas, kuriuo pareiškėjai išreiškė savo apsisprendimą dėl konkurso mokesčio taikymo, užfiksuotas 2003-02-25 ir 2004-03-16 KOMAA narių visuotinių susirinkimų protokoluose (Konkurencijos tarybos byla. 1 t., b. 1. 14-16, 19-23). Atsižvelgiant į tai, kad asociacijos narių sprendimas taikyti minėtą mokestį buvo paskelbtas viešai, vadovaujantis įstatuose numatytais reikalavimais nariams laikytis įstatų ir vykdyti valdymo organų sprendimus, net ir atitinkamame susirinkime nedalyvavusiems asociacijos nariams bei nariams, į asociaciją įstojusiems po minėtų sprendimų priėmimo, buvo žinoma apie tokius sprendimus, susitarimas dėl mokesčio turėjo būti taikomas visiems asociacijos nariams. Byloje nustatyta, kad nei vienas pareiškėjas nenurodė nepritariantis tokiam sprendimui.

Nustatyta, kad 2003-02-25 visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta, jog nutarta pareikšti įspėjimą UAB „Baltic FCB“ dėl susitarimo taikyti mokestį nesilaikymo, UAB „VRS Grupė“ dėl mokesčio sumažinimo iki 1 Lt (Konkurencijos tarybos byla, 1 t., b. 1. 20-21). Nors realiai įspėjimas pareikštas nebuvo, taip pat nebuvo pasinaudota įstatuose numatyta pašalinimo iš asociacijos galimybe, šios aplinkybės patvirtina privalomą, o ne rekomendacinį susitarimo dėl mokesčio pobūdį. Pažymėtina, kad rekomendacija, nepaisant to, koks jos teisinis statusas, rodo asociacijos apsisprendimą koordinuoti savo narių elgesį rinkoje pagal rekomendacijos sąlygas (Europos Teisingumo Teismo 1987-0J-27 sprendimas byloje Nr. 45/85).

Šiuo teismo sprendimu konstatavus įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimo nebuvimą, bylos išsprendimui neturi reikšmes pareiškėjų taikytų sankcijų ribos. Tačiau pažymėtina, kad neteisingi yra pareiškėjų motyvai dėl taisyklių, kuriomis vadovavosi Konkurencijos taryba skirdama pareiškėjams baudas netinkamo taikymo.

Pagal Įstatymo 41 str. 1 d., už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kuria buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsinių jos sudarymo laikotarpiu. Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Vadovaujantis Įstatymo 42 str. 1 d., skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau Taisyklės).

Baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą, o skaičiuojamas nuo bendrųjų metinių pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartis adm. byloje Nr. A -686/2006; 2008-1I-25 nutartis adm. byloje Nr. A³⁹-1939-08).

2000-04-27 Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 45. kuriuo patvirtinta Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarka. 11 punkte apibrėžta bendrųjų pajamų sąvoka - tai pinigų suma, gauta pardavus prekes (suteikus paslaugas). Pardavimai kaip ūkio subjekto veiklą atspindintis rodiklis, yra esminis bendrųjų pajamų skaičiavimo kriterijus Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų finansinėse ataskaitose sumos, gautos iš pardavimo, atsispindi eilutėje „Pardavimai ir paslaugos (pelno (nuostolio) ataskaita).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad ribotos civilines atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas.

Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr. 1 patvirtintas 3-iasis verslo apskaitos standartą „Pelno (nuostolių) ataskaita“.

Konkurencijos taryba skaičiavo baudas nuo pareiškėjų pateiktose Pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytų Pardavimo pajamų. Nurodyti duomenys patvirtina, kad Konkurencijos taryba skaičiuodama baudas, vadovavosi teisės aktuose nustatytomis kategorijomis. Konkurencijos tarybos funkcija skirti sankcijas už Įstatymo pažeidimus, negali būti plečiama iki įmonės pateikiamų buhalterinės apskaitos duomenų tikrinimo.

Pareiškėjų paaiškinimai bei pateiktos Pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad pareiškėjai vadovavosi 3-iuoju verslo apskaitos standartu, tačiau skirtingai taikė jo normas, o būtent pareiškėjai UAB „Star Communications Worldwide“ ir UAB „Leo Burnett Vilnius“ neapskaitė pradavimų pajamų eilutėje pareiškėjų vadinamų „tranzitinių“ pinigų, kurie vėliau sumokami tretiesiems asmenims.

Pareiškėjų nurodyti motyvai yra susiję su reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu užsiimančių ūkio subjektų buhalterinės apskaitos nepakankamai aiškiu ar tiksliu reglamentavimu. Teisės aktai nenumato buhalterinės apskaitos vykdymo minėtu ypatumų reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų teikimu užsiimantiems ūkio subjektams. Kitose srityse nurodyti klausimai yra reglamentuoti, pvz. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 5 yra patvirtintas 25-asis verslo apskaitos standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“, kuriame yra aptariami klausimai panašūs į pareiškėjo nurodytos argumentus dėl pajamų apskaitos. Konkurencijos taryba neturi įgalinimų šalinti tokius neaiškumus ar prieštaravimus, todėl Konkurencijos taryba teisėtai, vadovaudamasi minėtais teises aktais, skaičiuoja baudas pagal įmonių pateiktuose dokumentuose apibendrintus duomenis Baudos skaičiavimas vadovaujantis įmonių pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais nedali būti vertinamas kaip užkertantis galimybę individualizuoti sankcijas, kurios yra ir turi individualizuojamos pagal Konkurencijos teises aktus nustatytus kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 127 str.,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjų UAB „Media House“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „AGE Reklama“, UAB „Tarela“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „VRS grupė“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Baltic FCB“, UAB „Inorck & GREY“, UAB „Adell reklama“, UAB „Unframed Communications“ (iki 2009-10-28 UAB „MPG Lietuva“), UAB „Carat“, UAB „Euro RSCG MIA“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „Milk Agency“, UAB „Kredo R“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Star Communicalions Worldwide“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Not perfect“, UAB „Reklamos vizija“ skundą tenkinti.

Panaikinti 2009-06-04 Konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-I3 „Dėl reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančiu ūkio subjektų bei jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

Priteisti pareiškėjų UAB „Media House“, UAB „Omnicom Media Group“, UAB „AGE Reklama“, UAB „Tarela“, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, UAB „VRS grupė“, UAB „SAN Vilnius“, UAB „Baltic FCB“, UAB, „Inorck & GREY“, UAB „Adell reklama“, UAB „Unframed Communications“ (iki 2009-10-2S - UAB „MPG Lietuva“), UAB „Carat“, UAB Euro RSCG MIA“, UAB „DDB Vilnius“, UAB „VIA media“, UAB „Milk Agency“, UAB „Kredo R“, UAB „Aukštaitijos reklama“, UAB „Leo Burnett Vilnius“, UAB „Media Bridge Vilnius“&Co, UAB „Videvita Vilnius“, UAB „Star Communications Worldwide“, UAB „Creative Media Services“, UAB „Mediapool“, UAB „Not perfect“, UAB „Reklamos vizija“ naudai po 100 Lt žyminio mokesčio kiekvienam pareiškėjui.

Sprendimas per 14.-dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Arūnas Kaminskas

Veslava Ruskan

Jūra Marija Strumskienė