Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovės atstovei Justinai Paulauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ prašo:

1) panaikinti Konkurencijos tarybos 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl reklamos, siūlančios nuolaidas vaistams ir kitoms prekėms „Litfarmos vaistinėse“, atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau Nutarimas);

2) priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde (b. 1. 3-6) paaiškino, kad Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. numatyta, jog reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informacija, būtinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti. Ši įstatymo norma, pareiškėjos teigimu, taikyta visiškai nepagrįstai. Reklama „Visose „Litfarma vaistinėse“ darbo dienomis nuo 14 iki 16 vai. skelbiamos laimingos valandos! Net iki 100 procentų nuolaida kompensuojamųjų vaistų priemokoms bei 15 procentų nuolaida visoms nekompensuojamoms prekėms. „Litfarma vaistinė“ — išklausysime ir patarsime“ (toliau Reklama) ta apimtimi, kiek tai susiję su nuolaidų suteikimu ne visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms, nelaikytina klaidinančia. Iš Reklamos teksto yra aišku, kad „Litfarma vaistinėse“ akcijos metu taikoma 15 procentų nuolaida visoms nekompensuojamoms prekėms, tačiau Reklamoje nenurodoma, kad yra taikoma nuolaida visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms. Reklamos tekstas jokiu būdu neleidžia preziumuoti. jog nuolaida taikoma visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms. Priešingai. kadangi Reklamoje išskirta, jog nuolaida taikoma visoms nekompensuojamoms prekėms, tačiau nurodant nuolaidą kompensuojamųjų prekių priemokoms, atitinkama formuluotė, t. y. teiginys „visoms priemokoms“, nenaudojama, todėl akivaizdu, jog Reklama nesudaro jokio pagrindo išvadai apie nuolaidas visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms daryti.

Pažymi, jog teiginys „iki 100 procentų nuolaida“ reiškia, jog kompensuojamųjų vaistų priemokoms galėjo būti suteikiama/buvo suteikiama nuo 0 iki 100 procentų nuolaida. Nutarimo motyvas, jog analizuojamuoju atveju visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms turėjo būti taikoma „bent minimali“ nuolaida, yra visiškai nepagrįstas, kadangi Reklamoje naudojamas teiginys suteikė pareiškėjai galimybę tiek taikyti 0 proc. nuolaidą (t. y. jos netaikyti), tiek 100 procentų nuolaidą.

Akcentuoja, kad eilinis reklamos vartotojas, matydamas/girdėdamas sąlygą „iki 100 procentų nuolaida“, jokiu būdu nemano, kad visoms atitinkamame prekybos taške parduodamoms ar visoms atitinkamos rūšies prekėms taikoma „bent minimali“ nuolaida. Tokią išvadą suponuoja ir plačiai naudojama didžiųjų Lietuvoje veikiančių prekybos centrų reklamos skelbimo-praktika.

Vykdytos reklaminės akcijos metu, t. y. laikotarpiu, kuomet radijo stočių eteryje buvo transliuojama reklama, kiekvienose „Litfarma vaistinės“ patalpose buvo išdėstyti plakatai, kurie iš esmės skleidė tą pačią reklamą ir kuriuose buvo aiškiai nurodoma, kad nuolaidos iki 100 procentų suteikiamos kompensuojamų vaistų priemokoms pagal sąrašą (reklaminiuose plakatuose nurodyta, jog „Litfarma vaistinėse“ taikoma iki 100 procentų nuolaida kompensuojamųjų vaistų priemokoms, tačiau nurodyta ir tai, jog atitinkama akcija taikoma tam tikroms sąraše įvardintoms prekėms). Taigi, atitinkama informacija buvo prieinama visiems Reklamos vartotojams kiekvienoje „Litfarma vaistinėje“, t. y. kiekvienam asmeniui, prieš įsigyjant vaistinius preparatus ar kitas atitinkamas prekes, buvo neabejotinai sudaryta galimybė gauti išsamią informaciją apie analizuojamuoju laikotarpiu taikytą nuolaidų sistemą. Reklamos radijuje bei reklaminių skelbimų turinys negalėjo būti vertinami izoliuotai. Sistemiškai įvertinus abu atitinkamos Reklamos skleidimo būdus, mano, jog vartotojui šiuo atveju buvo suteikta visa/išsami informacija, susijusi su pareiškėjos vykdyta reklamine akcija.

Vertinant pritaikytos atsakomybės mastą, atkreipia dėmesį į tai, kad atliekamo tyrimo dėl galimai klaidinančios reklamos metu visokeriopai bendradarbiavo su Konkurencijos tarnyba, teikė išsamią informaciją, tokiu būdu aktyviai padėjo atlikti tyrimą. Pradėjus tyrimą dėl skleidžiamos Reklamos teisėtumo, savo iniciatyva nutraukė jos transliavimą. Skleidžiama Reklama nesukėlė Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams žalos, todėl galimai padarytas pažeidimas neabejotinai yra mažareikšmis. Pabrėžia, kad Reklamos mastas buvo nedidelis - per Lietuvos radiją Reklama buvo skleidžiama iš viso 50 kartų, o per radijo stotį „Pūkas“ - 40 kartų. Net darant prielaidą, jog Konkurencijos tarybos išvada dėl skleistos Reklamos klaidingumo yra teisinga, mano, jog jai turėjo būti skirta administracinė nuobauda -įspėjimas.

Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 29-35) paaiškino, kad buvo nustatyta, jog akcijos laikotarpiu „Litfarma vaistinėse“ ne visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms buvo taikomos bent minimalios nuolaidos. Dėl to pareiškėjo iniciatyva ir interesais radijo stotyse transliuotoje reklamoje buvo pateikiama akivaizdžiai neišsami informacija. Pareiškėjos priešpastatomas teiginys „15 procentų nuolaida visoms nekompensuojamoms prekėms“ nepaneigia, kad visiems kompensuojamiesiems vaistams taikomos nuolaidos, o paprasčiausiai informuoja vartotoją, jog visoms tos pačios kategorijos prekėms (nekompensuojamoms prekėms) yra taikoma vienoda 15 procentų nuolaida, o kitai išskirtai prekių kategorijai (kompensuojamiems vaistams) - taikoma nuolaida iki 100 procentų.

Tvirtina, kad skleistoje Reklamoje buvo aiškiai apibrėžta konkreti prekių kategorija -kompensuojamųjų vaistų priemokos, kuriai buvo skirta ši reklama. Kompensuojamieji vaistai yra nurodyti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, patvirtiname sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-125 (reklamos skleidimo metu kainyne viso buvo 1495 vaistinių preparatų pozicijos), todėl visi kompensuojamieji vaistai buvo iš anksto žinomi ir iš esmės visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms galėjo būti pritaikytos nuolaidos (tyrimu nustatyta, kad pareiškėja Reklamos laikotarpiu pagal šią akciją nuolaidos netaikė tik 156 kompensuojamųjų vaistų pozicijoms). Daro išvadą, kad tuo atveju, jei reklamoje nurodoma, kad tam tikrai prekių grupei, šiuo atveju - kompensuojamiems vaistams, taikomos nuolaidos ir reklamoje nepateikiama jokios informacijos, jog nuolaidų taikymas apribotas tik tam tikroms tos prekių grupės prekėms, vartotojas pagrįstai gali suprasti, jog nuolaidos taikomos visoms tos prekių grupės prekėms.

Apibūdinus konkrečią prekių kategoriją. Reklamoje nebuvo nurodyta jokia išlyga ar informacija, kad nuolaidos taikomos ne visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms, o tik tų, kurių sąrašus sudarė pati pareiškėja. Pastebi, kad kitoje nutarimu nagrinėtoje reklamoje prie teiginio: „Iki 100 % nuolaida kompensuojamųjų prekių priemokoms“ buvo padėta žvaigždutė bei žemiau pateiktas pastarosios paaiškinimas „akcijos prekių teiraukitės vaistinėse“, kas vartotojui teikė aiškią informaciją jog egzistuoja tam tikras prekių, kurioms taikomos nuolaidos, sąrašas. Daro išvadą, jog šioje reklamoje pareiškėja veikė atidžiai ir rūpestingai bei vartotojams suteikė išsamią informaciją apie vykusią akciją.

Tuo tarpu nagrinėtoje Reklamoje pateikta neišsami informacija galėjo suklaidinti (o ir faktiškai suklaidino) reklamos vartotojus - išgirdę reklamą, skirtą konkrečiai prekių kategorijai, vartotojai visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, jog nuvykus į „Litfarma vaistines“ nurodytu metu, jiems bus suteiktos bent minimalios nuolaidos perkamų kompensuojamųjų vaistų priemokoms. Pareiškėja nepagrįstai siekia sutapatinti savo turiniu skirtingų reklamų tipus - reklamas, kuriose pateikiama bendro pobūdžio informacija apie nuolaidas, ir reklamas su nuolaidomis konkrečių prekių kategorijoms.

Akcentuoja, kad pareiškėjos pateikiamuose pavyzdžiuose („sezono išpardavimas -nuolaidos iki 75%“, „nuolaidos iki 60%“) nėra nurodoma konkreti prekių kategorija, o tik bendro pobūdžio informacija apie taikomas nuolaidas, todėl tokiu atveju vartotojas tikrai negali manyti, kad visoms prekėms toje parduotuvėje taikomos nuolaidos. Tačiau nagrinėjamos Reklamos atveju vartotojams buvo skleidžiama labai konkreti žinia apie nuolaidas labai konkrečiai prekių grupei - kompensuojamųjų vaistų priemokoms ir vartotojas tikrai galėjo pagrįstai tikėtis, kad visoms šioms prekėms nuolaidos ir bus suteiktos.

Tokią poziciją patvirtina ir Konkurencijos tarybos praktika. Pvz.. 2009 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 2S-6 Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Kotryna“ skleistoje reklamoje, kurioje buvo nurodyta, kad bus dovanojama 20 proc. nuolaida vaikiškiems drabužėliams ir avalynei parduotuvėse „Kotryna“, „Vaikų miestas“. „Čipolino“ ir „Mažylio pasaulis“, vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, kad reklamoje minėtose parduotuvėse akcijos laikotarpiu 20 proc. nuolaida bus taikoma visiems vaikiškiems drabužėliams ir avalynei.

Apibrėžus reklamoje konkrečią prekių kategoriją (kompensuojamųjų vaistų priemokos) ir nenurodžius jokios išlygos (nuolaidos taikomos ne visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms, o tik tų, kurie įtraukti į akcijos sąrašą) ar kitos, vartotojo suklaidinimui išvengti reikalingos informacijos, vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog, nuvykus į „Litfarma vaistines“, visų kompensuojamųjų vaistų priemokai bus pritaikyta bent minimali nuolaida. Minėta radijo stotyse skleista Reklama dėl savo neišsamumo galėjo suklaidinti ir suklaidino Reklamos vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį, skatindama pirkti juos būtent bendrovei priklausančiose „Litfarma vaistinėse“.

Remiantis Reklamos įstatymo 5 str. 7 d., kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Nagrinėjant galimą reklamos suklaidinimą, turi būti vertinama, kaip reklaminį teiginį „iki 100 proc. nuolaida“ gali suprasti vidutinis vartotojas. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, nuolaida suprantama kaip nuo kainos nuleidžiama suma. Todėl, Konkurencijos tarybos nuomone, jeigu reklamos davėjas skelbia savo prekėms ar paslaugoms teikiantis nuolaidą, tai vartotojas ir tikisi ją realiai gauti, t. y. jis tikisi gauti siūlomą prekę ar paslaugą mažesne nei įprasta kaina. Tuo tarpu 0 proc. nuolaidos pritaikymas faktiškai kainos nesumažina, o palieka tokią pačią, tad tokia nuolaida praranda savo tikslinę paskirtį ir yra negalima. Dėl šių priežasčių daro išvadą, kad teiginys „iki 100 proc. nuolaida“ nereiškia, jog kompensuojamųjų vaistų priemokoms galėjo būti suteikiama nuo 0 iki 100 proc. nuolaida, nes pritaikius 0 proc. nuolaidą, kaina nesumažėja ir nėra įgyvendinami teisėti vartotojo lūkesčiai nusipirkti prekę pigiau. Priešingu atveju, sutikus su pareiškėjos siūlomu aiškinimu, reklamos davėjas galėtų visuomet skleisti reklamą, teigdamas, jog jo parduotuvėse ar vaistinėse prekėms taikomos nuolaidos, nors kainos nebūtų sumažintos nei vienai prekei, o tokios reklamos teisingumui pagrįsti reklamos davėjui pakaktų pasakyti, kad prekėms taikomos 0 proc. nuolaidos. Akivaizdu, kad toks nuolaidų vertinimas prasilenktų ne tik su Reklamos įstatymo tikslais - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, bet ir su logika. Pastebi ir tai, jog toje pačioje skundo pastraipoje pareiškėja nurodo, kad 0 proc. nuolaidos taikymas reiškia jos netaikymą. Taigi, iš esmės pati pareiškėja pritaria 0 proc. nuolaidos taikymo nelogiškumui.

Teigia, kad pareiškėja turėjo pateikti tokius įrodymus, kurie pagrįstai leistų teigti, jog „Litfarmos vaistinėse“ reikšmingam kiekiui kompensuojamųjų vaistinių preparatų priemokų buvo pritaikyta maksimali (100 proc.) nuolaida. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad 100 proc. nuolaida buvo pritaikyta 32 proc. akcijos metu galiojusio kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašo pozicijų arba 64 proc. nuo faktiškai parduotų kompensuojamųjų vaistinių preparatų priemokoms pritaikytų nuolaidų. Dėl to konstatavo, jog pareiškėja maksimalią 100 proc. nuolaidą pritaikė reikšmingam kiekiui skirtingų pavadinimų kompensuojamųjų vaistinių preparatų priemokų, todėl UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ skleista Reklama šiuo aspektu vartotojų neklaidino.

Nors apie tai, jog reklamuojama nuolaida galioja ne visoms kompensuojamųjų prekių priemokoms buvo nurodoma vaistinėse esančiuose akcijos plakatuose, mano, jog nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu pateikta papildoma informacija užtikrino, jog nebus suklaidintas vidutinis reklamos vartotojas. Vartotojui užtenka vieną kartą išgirsti ar pamatyti bet kokiu būdu skleidžiamą reklamą tam, kad atsirastų galimybė būti suklaidintam dėl reklamoje pateiktos neteisingos ar neišsamios informacijos. Atsakovė daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to. ar vaistinėse buvo teikiama papildoma informacija, ar ne, vien tai. kad vartotojas dėl radijo stotyse skleistos neišsamios informacijos buvo paskatintas atvykti į „Litfarma vaistines“ rodo. kad vartotojo ekonominis elgesys buvo paveiktas.

Taryba kaip lengvinančios aplinkybės nevertino UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ nurodytų argumentų, kad bendrovė visapusiškai bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusiais Konkurencijos tarybos specialistais, kadangi Konkurencijos įstatymo 26 str. yra nustatyta Konkurencijos teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją, už kurios nepateikimą ar pateikimą ne laiku taikomos Konkurencijos įstatymo 41 str. 3, 4 d. numatytos sankcijos. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartyje adm. byloje Nr. A¹ -709/2007. „vien šios institucijos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu“.

Pažymi, jog pareiškėja siekia suklaidinti nurodydama, kad pradėjus tyrimą dėl bendrovės skleidžiamos Reklamos teisėtumo, savo iniciatyva nutraukė Reklamos transliavimą. Remiantis bylos medžiaga. Reklama per radijo stotis buvo skleidžiama 2008 m. gruodžio 15-30 d. Vartotojos pareiškimas gautas 2008 m. gruodžio 30 d. Pirmas raštas pareiškėjai nusiųstas 2009 m. sausio 9 d. Tarybos nutarimas dėl tyrimo pradėjimo priimtas 2009 m. vasario 12 d. Taigi. Reklamos nutraukimas visiškai nebuvo susijęs su Konkurencijos tarybos tyrimo pradėjimu, o tiesiog pasibaigė reklaminės akcijos trukmė, dėl to vertinti šios aplinkybės kaip lengvinančios atsakomybę nėra pagrindo.

Nagrinėta Reklama buvo skleidžiama per radijo stotis „Lietuvos radijas“ (skleista 50 kartų) ir „Pūkas“ (skleista 40 kartų). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 376 „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijos patvirtinimo“ 8.1. p., Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vidurinių bangų ruože transliuoja vieną nacionalinio radijo visuomeninio radijo programą LRT 1. Programa gerai girdima visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš dalies ir už jos ribų. Minėto nutarimo 9.6. p. nurodo, kad UAB „Pūkas“ priklausančiu siuntimo tinklu transliuojamą radijo programą „Pūkas“ girdi 62 proc. Lietuvos gyventojų. Įvertinus tai, jog klaidinanti reklama 90 kartų buvo transliuota per radijo stotis, kurias girdi visi Lietuvos gyventojai arba daugiau nei pusė jų, daro išvadą, jog reklamos skleidimo mastas buvo tikrai didelis.

Atsižvelgus į tai, kad klaidinančiai reklamai konstatuoti užtenka nustatyti, jog reklama gali suklaidinti, tvirtina, kad ir vertinant žalos sukėlimą turi būti remiamasi žalos sukėlimo galimybe. Tokia galimybė turi būti vertinama atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytus kriterijus, nurodytus Reklamos įstatymo 22 str. 7 d. - pažeidimo trukmę, jo mastą ir pobūdį. Būtent šiuos kriterijus įstatymo leidėjas pasirinko kaip reikšmingus baudos dydžiui nustatyti, todėl jie atskleidžia pažeidimo sunkumą, t. y. žalingumą įstatymo saugomiems asmenų interesams. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina įvertinti visus šiuos kriterijus. Pažeidimo pobūdis - yra susijęs su neišsamia informacija dėl kainos. Įvertinus didelį Reklamos mastą bei pažeidimo pobūdį, mano. jog nėra pagrindo teigti, jog Reklama nesukėlė ar negalėjo sukelti esminės žalos. Tuo tarpu įrodymų, kurie paneigtų tokią išvadą bei pagrįstų, jog nagrinėtas pažeidimas nesukėlė ar negalėjo sukelti esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams, pareiškėja nepateikė. Taip pat atkreipia dėmesį ir į labai nedidelę paskirtą piniginę baudą. Baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą vidurkis yra lygus 15 500 Lt, o pareiškėjai už klaidinančios reklamos naudojimą skirta tik 3 000 Lt bauda. Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes (trukmę, mastą pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės), kurios nedavė pagrindo klaidinančią reklamą vertinti kaip mažareikšmę bei už tai skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą, tačiau kurios leido už pažeidimą skirti labai mažą baudą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl to, ar pagrįstai UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ iniciatyva skleista reklama ta apimtimi, kiek tai nenusiję su nuolaidų suteikimu ne visų kompensuojamų vaistų priemokoms, buvo pripažinta klaidinančia reklama, to pasėkoje skiriant bendrovei 3 000 Lt piniginę baudą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2008 m. gruodžio 30 d. gavo vartotojos skundą dėl „Litfarma vaistinės“ reklamos, kuriame buvo nurodyta, kad per radiją išgirdo reklamą, skelbusią, jog „Litfarmos vaistinėse“ laimės valandų (nuo 14 vai. iki 16 vai.) metu yra taikoma nuolaida iki 100 proc. kompensuojamų vaistų priemokai, tačiau 2008 m. gruodžio 22 d. nuvykusi į „Litfarmos vaistinę“ pirko kompensuojamus vaistus, kuriems reklamuotos nuolaidos nebuvo pritaikytos (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, 1.1, b. 1. 1-2).

Konkurencijos taryba nustatė, kad akcijos metu „Litfarmos vaistinėse“ ne visoms kompensuojamų vaistų priemokoms buvo taikomos bent minimalios nuolaidos; akcijos metu visoms nekompensuojamosioms prekėms buvo suteikiama 15 proc. nuolaida; akcijos laikotarpiu bendrovė maksimalią 100 proc. nuolaidą pritaikė 32 proc. akcijos metu galiojusio sąrašo pozicijos prekių arba 64 proc. nuo faktiškai parduotų kompensuojamųjų vaistinių preparatų priemokoms pritaikytų nuolaidų.

2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 2S-19 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, t. II, b. 1. 130-137) nutarė:

1) pripažinti UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ skleistą reklamą: „Visose „Litfarma vaistinėse“ darbo dienomis nuo 14 iki 16 valandos skelbiamos laimingos valandos! Net iki 100 procentų nuolaida kompensuojamųjų vaistų priemokoms ir 15 procentų nuolaida visoms nekompensuojamoms prekėms. „Litfarma vaistinė“ - išklausysime ir patarsime“, ta apimtimi, kiek tai susiję su nuolaidų suteikimu ne visų kompensuojamųjų vaistų priemokoms, klaidinančia reklama;

2) įpareigoti UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 p. nurodytą klaidinančią reklamą, t. y, reklamos tekste nenaudoti reklaminio teiginio, kuris pripažintas klaidinančia reklama, jeigu veiksmai dar tęsiami;

3) už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ 3 000 Lt piniginę baudą.

Pareiškėja, kaip „Litfarmos vaistinės“ reklamos davėja, su Nutarimu, kuriuo taikyta ekonominė sankcija, nesutinka, mano. kad jis yra nepagrįstas, tačiau tokia jos pozicija, įvertinus surinktų įrodymų visetą byloje, vertintina kritiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Reklamos įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžta klaidinanti reklama - tai reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtina draudimą naudoti klaidinančią reklamą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie: 1) reklamos davėją ar kitą asmenį, jų veiklą, buveinę, firmos vardą, teisinę formą, prekės ar paslaugos ženklą, turtą, autorių teises ir gretutines teises, patentus, licencijas; 2) prekes ar paslaugas, jų gamybos vietą ar kilmę, pagaminimo laiką, gamybos būdą, paskirtį, kiekį, sudėtį, energetinę vertę, vartojamąsias savybes, kaip atitinka paskirtį ir vartojimo (naudojimo) tinkamumą, patikros laiką, vietą, būdą bei įvertinimus, vartojimo (naudojimo) būdą, ar atitinka nustatytą standartą, sertifikavimą, oficialų prekės pripažinimą ir apdovanojimą mugėse, parodose; 3) prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas - kainą ar jos apskaičiavimo būdą. mokėjimo sąlygas, garantijas, pristatymo, keitimo, remonto, aptarnavimo, grąžinimo sąlygas (Reklamos įstatymo 5 str. 3 d.). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad reklamos vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teigimų teisingumą, reklamos išsamumą bei reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš paprasto reklamos vartotojo (Reklamos įstatymo 5 str. 4 d.). Taigi, sprendžiant klausimą, ar atitinkama reklama yra klaidinanti, turi būti vadovaujamasi teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijais.

Didžiajame lietuvių kalbos žodyne (internetinis variantas, www.lkz.lt) žodis „nuolaida“ apibūdinamas kaip nuleidžiama nuo prekės kainos suma. Tokiu būdu darytina išvada, kad vartotojai, paprastai girdėdami skleidžiamą reklamą apie taikomas nuolaidas, iš esmės gali tikėtis įsigyti tam tikrą prekę mažesne kaina nei įprasta. Pareiškėja skunde akcentavo, kad skleista Reklama („Net iki 100 procentų nuolaida...“) suteikė galimybę taikyti ir 0 proc. nuolaidą, tačiau pritaikant ją. parduodamos prekės kaina iš esmės nesikeičia, todėl akivaizdu, kad 0 proc. nuolaida reiškia jos netaikymą (ką skunde pripažino ir UAB „Saulėgrąžų vaistinė“).

Jei reklamoje akcentuojant taikomas nuolaidas yra nurodoma tam tikra konkreti prekių grupė (kaip šiuo atveju - kompensuojamų vaistų priemokos), kolegijos nuomone, vartotojai iš esmės turi pagrindo tikėtis, kad visoms šios prekių grupės prekėms bus taikomos vienokio ir kitokio dydžio nuolaidos. Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo atsakovė, pareiškėjos pateiktuose pavyzdžiuose („sezono išpardavimas - nuolaidos iki 75 %“, „nuolaidos iki 60 %“) nebuvo nurodyta konkreti prekių kategorija (nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie taikomas nuolaidas), todėl vartotojas tikrai negali manyti, kad visoms be išimties prekėms toje parduotuvėje taikomos nuolaidos.

Kaip buvo nustatyta tyrimo metu. ne visoms kompensuojamųjų vaistų priemokoms akcijos laikotarpiu buvo taikomos bent minimalios nuolaidos. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su Konkurencijos tarybos nurodytu teiginiu, kad skleistoje Reklamoje buvo pateikiama akivaizdžiai neišsami informacija („Net iki 100 procentų nuolaida kompensuojamų vaistų priemokoms...“), ko pasėkoje vartotojai dėl pateiktos informacijos nepakankamumo išsamumo buvo klaidinami, paveikiant jų ekonominį elgesį (Reklamos įstatymo 2 str. 2 d.) - radijo stočių „Pūkas“ ir „Lietuvos radijas“ klausytojai, išgirdę informaciją apie taikomas nuolaidas kompensuojamų vaistų priemokoms, buvo paskatinti vykti ir, kaip rodo bylos medžiaga (Konkurencijos tarybai pateiktas vartotojos skundas), vyko būtent į „Litfarma vaistines“ tam, kad įsigyti reikiamas prekes.

Tai, kad, pareiškėjos teigimu, „Litfarma vaistinės“ patalpose buvo išdėstyti plakatai, kuriuose buvo nurodoma, kad nuolaidos iki 100 procentų suteikiamos kompensuojamų vaistų priemokoms pagal sąrašą, situacijos teisinio vertinimo iš esmės nekeičia, kadangi tokia informacija nebuvo pateikiama Reklamą transliuojant radijo stotyse. Šių radijo stočių klausytojai sprendimą vykti būtent į „Litfarma vaistines“ iš esmės priiminėjo tik pagal per radiją išgirstą informaciją, todėl papildomos informacijos pateikimas prekių pardavimo vietose nagrinėtinu atveju reklamos davėjo kaltės eliminuoti negali. Todėl Konkurencijos taryba reklamos skleidimo būdus - per radiją ir vaistinėse išdėstytuose plakatuose - pagrįstai vertino atskirai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad akcijos laikotarpiu visoms nekompensuojamoms prekėms buvo suteikiama 15 proc. nuolaida, todėl atsakovė pagrįstai pripažino, jog dalis Reklamos teiginių iš esmės buvo teisingi ir vartotojų neklaidino.

Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. numato, kad už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 1000 Lt iki 30 000 Lt, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 proc, bendrųjų metinių pajamų. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą- įspėjimą, neskirdama reklaminės veiklos subjektams baudos.

Kolegija kaip nepagrįstus vertina pareiškėjos skundo argumentus dėl per griežto nubaudimo.

Visų pirma, atsižvelgtina. kad dėl Reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams tyrimas buvo pradėtas tik 2009 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 1S-24 (Konkurencijos tarybos tyrimo byla, t. I, b. 1. 32-33), t. y. jau po Reklamos skleidimo per radiją (Reklama per radijo stotis buvo skleista 2008 m. gruodžio 15-18, 22-23, 29-30 d.. Konkurencijos tarybos tyrimo byla, t. I. b. 1. 46-49), todėl pareiškėjos skunde nepagrįstai nurodoma, kad, pradėjus tyrimą dėl skleidžiamos Reklamos teisėtumo, bendrovė savo iniciatyva nutraukė Reklamos transliavimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, per „Lietuvos radiją“ Reklama buvo skleista 50 kartų, o per radijo stotį „Pūkas“ - 40 kartų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į minėtų radijo programų klausymą Lietuvos teritorijoje („Lietuvos radijas“ girdimas visoje šalies teritorijoje, radijo programą „Pūkas“ girdi 62 proc. šalies gyventojų; Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijos 8.1 ir 9.6 p.), nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo teiginiu, kad reklamos mastas buvo nedidelis. Be to, skleista Reklama iš esmės galėjo klaidinanti ar suklaidino vartotojus bei jų ekonominį elgesį renkantis prekes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad padarytas pažeidimas iš esmės buvo mažareikšmis, nesukėlęs Reklamos įstatymo saugomiems asmenų interesams žalos. Konkurencijos taryba, vertindama pažeidimo aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į tai. kad pažeidimo trukmė buvo trumpa (2008 m. gruodžio 15-30 d.). Pareiškėjai bauda šiuo atveju buvo skirta sankcijos ribose, žymiai mažesnė nei baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą vidurkis. Pagrindo skirti ne piniginę baudą nagrinėtinoje situacijoje nenustatyta. Be to pažymėtina, kad pagal administracinės atsakomybės teisingumo principą neturi būti taikomos pernelyg švelnios nuobaudos, nedarančios teigiamo poveikio kaltiems asmenims.

Kitos UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ nurodytos aplinkybės jos skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pripažinus, kad UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ skunde iškeltas reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo yra nepagrįstas, netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje administracinėje byloje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p.. 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjos UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Rūta Miliuvienė

Irena Paulauskienė

Henrikas Sadauskas