Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininke ir pranešėja). Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei. dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatei Laurai Čereškaitei. atsakovės atstovei Elenai Navickaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracine bylą pagal pareiškėjos „Air Baltic Corporation“ A/S skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą.

pareiškėja „Air Baltic Corporation“ A/S prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2000 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 2S-20 „Dėl „Air Baltic Corporation“ A/S veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau ir Nutarimas).

Skunde (b. l. 3-8) paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas dėl reklamos, kurioje teigiama „Flylal“/ „Kodėl FLYLAL? Skriskite Pigiau Su Air BALTIC / Airbaltic.lt„. Atlikdama tyrimą dėl reklamos Konkurencijos taryba jos buvimą nustatė pagal antstolio V. Čegliko 2007 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau pati atsakovė pripažįsta, kad šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra netikslus ir pateikia klaidingą informaciją. Nurodytoje reklamoje pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą akivaizdžiai matyti, kad interneto paieškos portalo www.google.lt paieškos lange yra įvestas paieškos žodis „flylal“. kuris skiriasi nuo nurodomo paieškos žodžio „flylal“ bei kitų antstolio protokole nurodomų paieškos žodžių. Visuotinai yra žinoma, kad interneto paieškos portale įvedus bent vienu simboliu besiskiriantį paieškos žodį yra pateikiami visiškai skirtingi paieškos rezultatai. Del šių priežasčių antstolio protokole pateikta informacija ir teiginiai yra prieštaringi, nepagrįsti, o protokolu visiškai negali būti remiamasi kaip įrodymu.

Teigia, kad „Air Baltic Corporation“ A/S kaip reklamos užsakovas 2009 m. gegužes 4 d. rašte yra įvardintas tikslingai, siekiant išskirti šią sąvoką ir atriboti nuo Reklamos įstatymo 2 str. 8. 9. 13. 14 d. nurodytų „reklamos davėjo“. „reklamos gamintojo“. „reklamos skleidėjo“ ir „reklamos tarpininko“ sąvokų. Nurodyta reklama buvo skleista Konkurencijos tarybai pateiktos 2007 m. rugpjūčio 1 6 d. paslaugų sutarties pagrindu paslaugų teikėjo, tačiau dėl konkretaus šios reklamos turinio „Air Baltic Corporation“ filialas nebuvo davęs pavedimo paslaugų teikėjui, todėl netgi objektyviai negalėtų būti laikomas kaltu. t. y. atsakomybes subjektu dėl nurodytos reklamos skleidimo. Šios aplinkybes turėjo būti nustatytos ir ištirtos tyrimo Konkurencijos taryboje metu.

Atsižvelgiant i tai. kad antstolio V. Čegliko 2007 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra klaidingas bei netikslus, tyrimas dėl nurodytos reklamos galėjo būti atliekamas remiantis kartu su 2007 m. rugsėjo 17 d. AB „flyLAL - Lithuanian Airines“ prašymu Konkurencijos tarybai pateikta medžiaga. Iš šios medžiagos galima matyti, kad pagal pateiktų aviakompanijų skrydžio bilietų rezervavimo sistemų duomenis, kai kuriomis dienomis AB „flyLAL -Lithuanian Airlines“ siūlytos skrydžių bilietų kainos skyrėsi ir buvo mažesnės nei aviakompanijos „Air Baltic Corporation“ A/S siūlomos kainos atitinkamais maršrutais. Tačiau šiais įrodymais visiškai- negalėjo būti remiamasi tyrime ir jie nepatvirtina jokių aplinkybių dėl-kurių reklama galėtų būti laikoma neleidžiama lyginamąja reklama. AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pateiktos bilietų rezervavimo sistemų puslapių kopijos visiškai neatspindi momento, kuriuo konkrečiu metu. t. y. kokią dieną, kokią valandą ir minutę, bilietų kainos rezervavimo sistemoje buvo tikrinamos. Skrydžio bilietų kaina internetinėse skrydžių rezervavimo sistemose skiriasi net kelių sekundžių laikotarpiu, t. y. ji gali pakisti netgi pačios atliekamos rezervacijos metu (aviakompanijos apie šią aplinkybę Įspėja savo klientus kiekvieną kartą atliekant aviabilietų rezervaciją internetiniame puslapyje pasirodant atitinkamam pranešimui), kadangi tuo pačiu metu per rezervavimo sistemą yra rezervuojama ir parduodama tūkstančiai bilietų į skrydžius įvairiausiomis kryptimis. Bilietų kainos atitinkamam lėktuvo reisui skiriasi ne tik pagal skrydžio klases (verslo ir ekonomine), bet ir pagal tos pačios skrydžio klasės segmentus, t. y. pagal nusistovėjusią kainodarą, už atitinkamą kainą parduodama tik dalis vietų lėktuve (pvz“ 20 vietų po 120 Lt kiekvienam), išpardavus šią dalį bilietų, kita dalis bilietų parduodama jau atitinkamai už didesnę kainą (pvz“ dar 20 vietų po 150 Lt). Esant grupinėms rezervacijoms (rezervacijoms, kuomet rezervuojami ir išperkami bilietai didelei keleivių grupei vienu metu) vieno ir net kelių segmentų bilietai gali būti išpirkti vienu metu. ir jau po sekundės į tą patį reisą siūlomų bilietų kaina gali skirtis keliais šimtais litų. Pateiktos dokumentų kopijos neleidžia visiškai nustatyti, kada. t. y. kokią dieną, kokią valandą kokią minutę ir sekundę, buvo tikrintos bilietų kainos nurodytais reisais.

Konkurencijos taryba 2009 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (5.5-11)6V-831 „Dėl informacijos pateikimo“ prašė Air Baltic Corporation“ A/S „<„.> pateikti įrodymus, kad „Jūsų bendrovės 2007 m. rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis parduodami aviabilietai buvo pigesni nei AB „Plylal -Lithuania Airlines“. Kaip „Air Baltic Corporation“ A/S nurodė 2009 m. birželio 3 d. atsakyme Konkurencijos tarybai, toks prašymas yra visiškai netikslus ir negali būti fiziškai įvykdytas. Nurodytu terminu (2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. russėjo 2 d.) galėjo būti parduota tūkstančiai aviabilietų į įvairius aviakompanijos Air Baltic reisus, tiek nurodytomis datomis, tiek bet kuriam kitam laikotarpiui keliais mėnesiams ar net metams vėliau nei pardavimo data. Aviakompanija 2007 m. vykdė tiesioginius skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto 20 krypčių, kiekvieną dieną atliekant vidutiniškai 20 tiesioginių skrydžių iš Vilniaus. Todei visiškai nėra aišku, apie kokį konkretų pardavimo laikotarpį, pardavimo laiką ir kokių krypčių skrydžius informacija Konkurencijos tarybai turėjo būti teikiama. Pažymi, kad reklamos naudojimu metu (2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. rugsėjo 2 d.) būtų galėjusi pateikti neginčijamus įrodymus dėl tiriamos reklamos teiginių teisingumo, t. y. kad jos parduodami bilietai skrydžiams atitinkamais maršrutais ir atitinkamam laikotarpiui yra pigesni nei AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ parduodami bilietai, tačiau ši informacija šiuo metu fiziškai nėra išlikusi. Aviakompanijos nėra įpareigotos jokiais teisės aktais saugoti informacijos apie jų parduodamus skrydžių bilietus ir jų kainas.

Konkurencijos taryba tyrimo metu aviakompanijos „Air Baltic Corporation“ A/S prašė pateikti informaciją ir apie konkurento - aviakompanijos AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ bilietų kainas nurodytomis datomis. Tokios informacijos „Air Baltic Corporation“ A/S ne tik kad nekaupia ir nesaugo, bet ir negalėtų pateikti. Atkreipia dėmesį į tai. kad aviakompanijų parduodamų bilietų kaina skiriasi priklausomai ir nuo to. į kokius oro uostus atitinkamuose šalyse ir miestuose jos vykdo skrydžius. Pvz“ Londone. Didžiojoje Britanijoje, skrydžiai yra vykdomi į tris pagrindinius oro Londono uostus - Hearthrow. Gatwick. Stansted. Oro uostų mokesčiai, kurie yra įskaitomi į aviabilieto kainą, skiriasi priklausomai nuo to. į kokį oro uostą, ir tame pačiame mieste, yra vykdomas skrydis - skrydžio bilietuose kainos jau yra nurodomos su oro uosto mokesčiais jų neišskiriant. Be to. didžiuosiuose oro uostose, tarp kurių yra ir Londono oro uostai, esminę reikšmę nustatant skrydžio bilieto kaštus turi leidimosi laikas atitinkamame oro uoste - laiko tarpsnis (angl. „slot“). Lietuvos Respublikoje šią tvarką reglamentuoja susisiekimo ministro 2002 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3-404 „Dėl laiko tarpsnių paskirstymo Lietuvos Respublikos oro uostuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės. Todėl skrydžio bilietų kaina iš esmės ir objektyviai skiriasi priklausomai nuo to. kada Londono oro uoste lėktuvas leidžiasi. Todėl aviakompanijų siūloma skrydžių kaina į atitinkamus miestus skiriasi objektyviai, priklausomai nuo skrydžio laiko ir oro uosto. Pareiškėjos teigimu. Konkurencijos taryba šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Tvirtina, kad aviabilietai internetinėje rezervavimo sistemoje pagal pasaulinę praktiką visų aviakompanijų yra parduodami naudojantis bendra „Amadeus“ kompiuterine bilietų rezervavimo sistema. Šioje sistemoje duomenys apie parduotus bilietus ir jų kainas yra saugomi maksimaliu vienerių metų laikotarpiu. Todėl 2009 m. oficialios informacijos apie 2007 m. rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 d. aviabilietų kainas negalėtų fiziškai pateikti nei „Air Baltic Corporation“ A/S. nei AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“, nei bet koks kitas asmuo. Pastebi, kad įvairiose interneto svetainėse galima rasti daug 2007 m. pranešimų apie tai, kad „Air Baltic Corporation“ A/S skrydžių bilietai kainuoja nuo 150 ar 170 Lt. įskaitant oro uosto mokesčius, tačiau tai nėra oficiali informacija.

2007 m. sezono metu keleivius iš Vilniaus tiesiogiai skraidino 20 krypčių. Tiriamoje reklamoje nėra nurodytos konkrečios kryptys, kuriomis bilietai siūlomi pigiau, todėl faktiškai siūlomų pervežimo oru paslaugų lyginimas nėra atliekamas, o kad ši aplinkybė būtų nustatyta, turėtų būti patikrinti abiejų aviakompanijų siūlomų skrydžiai kainos visais maršrutais 2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. rugsėjo 2 d. laikotarpiu. Kiekvienas apdairus ir sąmoningas vartotojas, pirkdamas skrydžių bilietus internetu, turi galimybę pasitikrinti ir gauti galutinę siūlomą skrydžio kainą rezervacijos metu. Vartotojai taip pat supranta, kad skrydžio bilieto kaina kinta laike, priklausoma nuo skrydžio maršruto, skrydžio laiko, oro uosto ir reiso, todėl jie negali tikėtis ir nesitiki, kad visuomet vienos aviakompanijos bilietai bus pigesni už kitos aviakompanijos bilietus. Tik suvedęs pageidaujamo skrydžio duomenis vartotojas gauna atitinkamą kainos pasiūlymą ir tuomet renkasi įsigyti skrydžio bilietą už siūlomą kainą ar ne. Akivaizdu, kad jau vien ta aplinkybė, kad jos vykdytų tiesioginių skrydžių skaičius iš Vilniaus oro uosto 2007 metais beveik dvigubai viršijo aviakompanijos AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ vykdytų tiesioginių skrydžių skaičių, leidžia teigti, kad tų tiesioginių krypčių, kuriomis aviakompanija AB „flyLAL Lithuanian Airlines“ pati tiesiogiai nevvkdė skrydžių, tačiau pardavinėjo bilietus savo internetinėje rezervavimo sistemoje tranzitiniams skrydžiams (skrydžiams su persėdimu), skrydžių kainos įsigyjant šiuos bilietus tiesioginiams skrydžiams su aviakompanija „Air Baltic Corporation“ A/S buvo tikrai mažesnės nei AB „flyLAL Lithuanian Airlines“ siūlytos skrydžių kainos.

Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 19-22) paaiškino, kad pažeidimas konstatuotas remiantis ne tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, bet ir kitomis aplinkybėmis - pvz“ aplinkybe, kad „Air Baltic Corporation“ A/S pripažino, kad skleidė minėto turinio reklamą. Taigi, net ir pripažinus antstolio V. Čegliko 2007 m. rugpjūčio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą netinkamu, esant kitiems įrodymams, atsakomybė dėl neleidžiamos lyginamosios reklamos skleidimo vis tiek tektų A/S „Air Baltic Corporation“.

Bendrovė 2009 m. gegužės 4 d. rašte patvirtino, kad „Air Baltic Corporation“ A/S filialas yra minėtos reklamos užsakovė - t. y. reklama „Flylal“/ „Kodėl FLYLAL? Skriskite Pigiau Su AIRBALTIC!“ / Airbaltic.lt“ buvo skelbta filialo iniciatyva ir interesais. Tai įrodo ir bendrovės pateikta 2007 m. rugpjūčio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. AD-07-08/05-A. Sutarties, pasirašytos tarp „Google Advvords“ sistemą administruojančios UAB „InBold“ ir „Air Baltic Corporation“ filialo 3.2 p. nurodyta, kad bendrovė, prieš skleidžiant reklamą, inter alia įsipareigoja patvirtinti raktinius žodžius bei reklaminius tekstus. Kitu atveju kampanijos pradžia bus nukelta, t. y. be ūkio subjekto patvirtinimo reklamine kampanija nebus pradėta. Iš nurodyto akivaizdu, kad reklama buvo skelbiama suderinus reklamos tekstus ir raktinius žodžius su pareiškėja (pareiškėja Konkurencijos tarybai nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų bent jau tuo suabejoti), todėl manyti, kad dėl klaidinančios reklamos skleidimo yra atsakingas kitas ūkio subjektas, nėra pagrindo.

Reklamos įstatymo 21 str. 1 d. yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. „Air Baltic Corporation“ A/S nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 str. buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl buvo konstatuota, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Filialo įstatuose nurodyta, kad už filialo įsipareigojimus ir iš jų kylančias prievoles atsako steigėjas - „Air Baltic Corporation“ A/S. Reklamos įstatymo 2 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmuo yra juridinis arba fizinis asmuo, o įstatymo 20 str. teigiama, kad atsakomybė už Reklamos įstatymo pažeidimus taikoma reklamos subjektams (reklamos davėjui, gamintojui, tarpininkui ar skleidėjui) - t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims. Kadangi filialas nėra juridinis asmuo, už filialo interesais skleistą klaidinančią reklamą atsako jo steigėjas - „Air Baltic Corporation“ A/S. kuris Reklamos įstatymo prasme laikytinas reklamos, kurioje teigiama „Flylal“/ „Kodėl FLYLAL? Skriskite Pigiau Su AIRBALTIC!“ / Airbaltic.lt“ davėju.

V. Cegliko 2007 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kurią konkrečiai dieną ir kurią valandą vyko aplinkybių konstatavimas. Tuo tarpu jokių kitų. paneigiančių ar pagrindžiančių priešingus faktus įrodymų pareiškėja Konkurencijos tarybai tyrimo metu nepateikė ir pripažino, kad tokių įrodymų neturi. Mano. kad pareiškėjos teismui pateiktų įrodymų nėra pagrindo vertinti ir laikyti klaidinančios reklamos teisingumą patvirtinančiais įrodymais, kadangi, vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., reklamos davėjui nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. t. y. klaidinančios reklamos teisingumo įrodymus reklamos davėjas privalo turėti reklamos skleidimo metu. o ne vėliau. Priimdama 2009 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 2S-20. Konkurencijos taryba vadovavosi tik tais įrodymais, kuriuos bendrovės pateikė tyrimo metu. todėl atsižvelgti į vėliau pateiktus papildomus įrodymus nėra pagrindo. Bendroves teismui pridėtas pareiškėjos 2009 m. spalio 23 d. raštas, kuriame nurodomos bilietų kainos, nebuvo pateiktas Konkurencijos tarybos tyrimo metu. taigi šio dokumento tyrimo metu nebuvo galimybės vertinti. Be to. atsižvelgus į tai. kad bendrovė tyrimo metu pripažino, kad neturi ir fiziškai negali turėti įrodymų dėl to. kad jie nebuvo išsaugoti, pateikti papildomi įrodymai apskritai vertintini kritiškai. Įstatyme įtvirtintas formalus ir konkretus reikalavimas, iš kurio akivaizdu, kad reklamos davėjas gali skleisti tik tokią reklamą, jei jos teisingumą įmanoma įrodyti, Tačiau, jei reklamos davėjas savo rizika skleidžia reklamą, kurios teisingumo dėl kokių nors subjektyvių ar objektyvių priežasčių įrodyti neįmanoma (pvz“ nebeliko duomenų serveryje. neįmanoma tiksliai ką nors prognozuoti, labai greitai kinta kainos ir pan.). tokios aplinkybės negali panaikinti ūkio subjekto atsakomybes už klaidinančios reklamos skleidimą.

Kadangi skleistoje reklamoje nėra nurodyta jokių išimčių, konkrečių skrydžių ar krypčių, susipažinęs su pareiškėjos skelbtais reklaminiais teiginiais - „Flylal“/ „Kodėl FLYLAL? Skriskite Pigiau Su AIRBALTIC!“„/ Airbaltic.lt'„. reklamos vartotojas gali pagrįstai tikėtis, jog pastarojoje bendrovėje visuomet gaus pigesnes bilietus nei jie parduodami AB „Flylal -Lithuanian Airlines“. Taigi, pareiškėja Konkurencijos tarybai turėjo pateikti įrodymus, kad bet kurią dieną, valandą ir pan. jos skrydžiai reklamos skleidimo metu buvo pigesni nei AB „Flylal -Lithuanian Airlines“. Pažymi, kad ir pati pareiškėja savo skunde teismui pripažino, kad norint patikrinti, ar „Air Baltic Corporation“ A/S parduodamų bilietų kainos yra pigesnės nei AB „Flylal - Lithuanian Airlines“ parduodamų bilietų kainos. „turi būti patikrinti abiejų aviakompanijų siūlomų skrydžių kainos visais maršrutais 2007 08 30 - 2007 09 02 laikotarpiu“. Tokių įrodymų bendrovė nepateikė, nurodydama, kad jų neturi. Be to, pažymi, jog pati pareiškėja savo skunde nurodo, jog bilieto kaina kinta laike, priklausomai nuo skrydžio maršruto, skrydžio laiko, oro uosto ir reiso, todėl vartotojai negali tikėtis, kad visuomet vienos aviakompanijos bilietai bus pigesni už kitos aviakompanijos bilietus. Laikytina, kad tokiu teiginiu pati pareiškėja pripažįsta, kad jos bilietai ne tik kad nebuvo, bet apskritai negali būti visuomet pigesni nei nagrinėjamoje reklamoje nurodomos AB „Flylal - Lithuanian Airlines“ bilietai.

Skunde pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu nenustatė, jog AB „Flylal - Lithuanian Airlines“ parduodamų bilietų kainos yra pigesnės nei „Air Baltic Corporation“ A/S. Reklamos įstatymo 5 str. nurodyta, kad klaidinančia reklama pagal teisingumo kriterijų pripažįstama tokia reklama, kurios teisingumo jos skleidimo metu negali pagrįsti reklamos davėjas. Šia reklamos įstatymo nuostata įstatymo leidėjas įtvirtino reklamos davėjo pareigą įrodinėti skleistų reklaminių teiginių teisingumą. Tiriant klaidinančios reklamos pažeidimus. Konkurencijos taryba privalo patikrinti ir įvertinti pažeidimu įtariamo ūkio subjekto pateiktus įrodymus, tačiau joks teises aktas neįpareigoja šios institucijos įrodinėti skleidžiamos reklamos neteisingumo. Reklamos įstatymo 2 str. 2 d. ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis esančios reklamos teisingumu, reiškia, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime adm. byloje Nr. I-7833-5/2007. patvirtintame 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-756-1436/2008. taip pat nurodė, kad „Neabejotina, kad tiek realiai suklaidintas vartotojas, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonominį elgesį konstravo pagal reklamos turinį, t. y. konkrečiais veiksmais siekė arba galėjo siekti (ieškojo platinimo vietų, vyko į šias vietas ir pan.) žadėtos nuolaidos“.

Atsižvelgus į skleistos reklamos turinį, visai nepagrįsta manyti, kad reklamoje pateiktą informaciją vidutinis vartotojas suvoktų kaip netikslią, ko pasėkoje jis ieškotų papildomos informacijos apie parduodamų bilietų kainas. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vidutinis vartotojas turi būti ne protingai atidus ir apdairus, bet įtarus, nepasitikintis kiekviena reklama, bei tikrinantis kiekvieną reklamos teiginį. Toks vertinimas prieštarautų Reklamos įstatymo tikslams ir principams. Reklamos įstatymas numato reklamos davėjo pareigą skleisti tik teisingą informaciją ir turėti jos teisingumą patvirtinančius įrodymus (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Reklamos įstatymu siekiama gerinti vartotojų informavimą, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę (Reklamos įstatymo 1 str. 1 d.). Šios įstatymo nuostatos, įstatyme įtvirtintas kontrolės mechanizmas, reklamos priežiūros institucijos sukuria vartotojui teisėtus lūkesčius tikėtis, kad bet kokia reklamoje pateikiama informacija yra neklaidinanti, t. y. teisinga, išsami, kad vartotojas nebus privestas įsigyti paslaugą priimdamas sau nenaudingą sprendimą. Tačiau jeigu reklama visgi paskatino vartotoją aiškintis, ar iš tikrųjų yra taip. kaip nurodyta reklamoje, tokie vartotojo veiksmai įrodytų, kad vartotojo ekonominis elgesys buvo paveiktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmeti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl to. ar Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino „Air Baltic Corporation“ A/S internetines paieškos sistemoje „Google“ 2007 m. rugpjūčio 30 d.-2007 m. rugsėjo 2 d. skleistą reklamą, kurioje teigiama „Flylal“. „Kodėl FLYAL? Skriskite Pigiau Su AIRBALTIC!“/ Airbaltic.lt„ neleidžiama lyginamąja reklama.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 2S-20 (b. 1. 9-12) pripažino „Air Baltic Corporation“ A/S internetines paieškos sistemoje „Google“ skleistą reklamą, kurioje teigiama „FlyLAL. „Kodėl FLYLAL? Skriskite Pigiau Su AIRBALTIC!“ / Airbaltic.lt neleidžiama lyginamąja reklama.

Pareiškėja su Konkurencijos tarybos 2009 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 2S-20 nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, tačiau tokia jos pozicija. įvertinus surinktų įrodymų visetą byloje, vertintina kritiškai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu.

Reklamos įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę bei sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti (1 str. 1 d.). Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine. Finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžta lyginamoji reklama - tai reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos. Lyginamoji reklama leidžiama, kai laikomasi reklama nėra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 d.ir 5 str. (įstatymo 6 str. 1 d. 1 p.). Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. klaidinanti reklama - reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine. finansine ar profesine veikla (Reklamos įstatymo 2 str. 2 d.). Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant i kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas. atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje neteikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam. kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam. kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais: 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (Reklamos įstatymo 5 str. 2d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad „Air Baltic Corporation“ A/S laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 2 d. „Google'„ internetu svetainėje skleidė reklamą, kurioje buvo nurodoma jos konkurentė - BAB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ (reklamoje vadinama „FLYLAL“) bei lyginamos šių bendrovių teiktų keleivių skraidinimo paslaugų kainos, skatinant naudotis pareiškėjos paslaugomis, todėl atsakovė pagrįstai tokią reklamą traktavo kaip lyginamąją.

Reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma. gaminama, skleidžiama) reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 8 d.). Kaip matyti, pareiškėja patvirtino, kad minėtos reklamos užsakovas yra „Air Baltic Corporation“ A/S filialas (tai liudija ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. AD-07-08/08-A: Konkurencijos tarybos tyrimo byla. 1. 117-118). o kadangi pagal filialo įstatus už filialo įsipareigojimus ir iš jų kylančias prievoles atsakovas steigėjas („Air Baltic Corporation“) (nuostatų 1.4 p.; Konkurencijos tarybos tyrimo byla, 1. 55). pareiškėja nagrinėtinu atveju pagrįstai traktuota reklamos davėju. Tokią išvadą leidžia daryti ir 2007 m. rugpjūčio 16 d. paslaugų teikimo sutarties 3.2 p. sisteminis aiškinimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl ginčo reklamos skleidimo yra atsakingas būtent kitas ūkio subjektas.

Nors skunde buvo akcentuota, kad anstolio V. Čegliko 20007 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (Konkurencijos tarybos tyrimo byla. 1. 18-19) yra klaidingas bei netikslus dėl to. jog buvo įvestas netinkamas paieškos žodis „flaylal“, ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, nes „Air Baltie- Corporation“ A/S iš esmės pripažino, kad skleidė ginčo reklamą, t. y. pareiškėjai pareikšto kaltinimo pagrindas nebuvo vien tik minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Akivaizdu, kad šis dokumentas buvo vertintas kartu su kitais byloje esančiais dokumentais.

Pareiškėja Konkurencijos tarybai nebuvo pateikusi įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų reklaminių teiginių teisingumą, be to skunde pripažino, kad tokių įrodymų neturi (kad fiziškai jie nėra išlikę), todėl akivaizdu, jog reklamos vartotojui, susipažinusiam su pareiškėjos skleista reklama, pagal reklamoje vartojamą formuluotę galėjo susidaryti įspūdis, jog visais atvejais „Air Baltic Corporation“ A/S teikia pigesnes paslaugas nei jos tiesioginė konkurentė, t. y. galėjo būti paveiktas jų ekonominis elgesys renkantis paslaugų teikėją (konkrečią aviakompaniją). Tai. kad nurodytu terminu (2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. rugsėjo 2 d.) galėjo būti parduota daug bilietų į įvairius aviakompanijos reisus tiek nurodytomis dienomis, tiek bet kuriam kitam laikotarpiui keliais mėnesiais ar net metams vėliau nei pardavimo diena ar pan“ neatleidžia ūkio subjekto nuo pareigos skleisti tik tokią reklamą, kurios teisingumą įmanoma įrodyti (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Kadangi pareiškėja negalėjo pagrįsti reklaminių teiginių teisingumo jų naudojimo metu (Reklamos įstatymas būtent reklamos davėjui priskiria tokią pareigą), vėliau pateikti įrodymai dėl aviakompanijos skrydžių bilietų kainų (pvz“ 2009 m. spalio 23 d. raštas, b. 1. 13 ir kt.) vertintini kritiškai. Be to. kaip jau buvo minėta, tyrimo metu bendrovė buvo pripažinusi, kad neturi atitinkamų įrodymų, kurie įrodytų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. todėl papildomų dokumentų pateikimas pareiškėjos pozicijos teisingumo neįrodo ir dėl šios priežasties.

Nors pareiškėja tvirtino, kad nėra aišku, apie kokį konkretų pardavimo laiką informacija turėjo būti teikiama Konkurencijos tarybai, akivaizdu, kad ji žinojo, jog tyrimui aktualus laikotarpis buvo 2007 m. rugpjūčio 30 d. - 2007 m. rugsėjo 2 d. (Konkurencijos tarybos tyrimo byla. 1. 54). todėl būtent šio laikotarpio bilietų pardavimo duomenys turėjo būti pateikti Konkurencijos tarybai, tame tarpe ir dėl naudojimosi konkrečiais oro uostais, dėl nusileidimo laikų ir pan“ kad būtų leidę nuspręsti apie reklamuojamų paslaugų kainas.

Taigi, pareiškėjai nepagrindus reklamos teiginių teisingumo jų naudojimo metu bei neįrodžius. kad Reklamos įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jos kaitės (Reklamos įstatymo 21 str. 1 d.), atsakovė 2009 m. spalio 1 d. nutarime Nr. 2S-20 pagrįstai nurodė, kad pareiškėja padarė nustatytą Reklamos įstatymo pažeidimą.

Kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas ir dėl to. jog nenustatytas pastarosios materialinis teisinis suinteresuotumas. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. Pagal šio straipsnio 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano. kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių.

teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos Įstatymo 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A '-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7. p. 124-131). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė kuo ginčijamas atsakovės nutarimas pažeidėjos teises ar teisėtus interesus. Nutarimas, kuriuo skleista reklama pripažinta neleidžiama lyginamąja reklama, pareiškėjai jokių tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria - juo nėra skirta bauda (dėl pasibaigusio termino jai skirti), nėra nustatytas konkretus įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar pati.

Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės jos skundo pagrįstumo taip pat neįrodo. Teisėjų kolegijos vertinimu. Konkurencijos tarybos 2009 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 2S-20 iš esmes yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi tuo. kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p“ 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjos „Air Baltic Corporation“ A/S skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Rūta Miliuvienė

Irena Paulauskienė

Henrikas Sadauskas