Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Vidui Vilkui ir advokato padėjėjai Anai Volochovai, atsakovo atstovams Elenai Navickaitei ir Elonui Šatui, trečiųjų suinteresuoto asmenų atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujasis aitvaras“ atstovui Algimantui Romualdui Astaškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Delfi“ ir AS „Delfi“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - Anton Tunyla, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

pareiškėjai UAB Delfi“ ir AS „Delfi“ prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2007 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 1S-78 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 ir 6 straipsnių galimo pažeidimo“ bei įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą;

2) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir kitas pareiškėjų patirtas išlaidas.

Skunde (b. 1. 3-14) paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d., Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Teigia, kad atsakovas nepagrindžia savo atsisakymo pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 16 str. galimo pažeidimo remiantis šio įstatymo 17 str. 4 d., o tik formaliai nurodo, kad pareiškėjai nepateikė „pagrįstų įrodymų“, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Mano, kad Konkurencijos tarybai pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų (ne vien tik pareiškėjų) ir vartotojų (tam tikrais atvejais - daugiau nei pusės milijono Lietuvos gyventojų - interneto portalų lankytojų bei dienraščių skaitytojų) interesus.

Skunde akcentuoja padarytą Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. pažeidimą. Teigia, kad buvo klaidinami plačiai žinomo portalo „delfi.lt“, kurį žino ir naudoja net apie 80 proc. kompiuterių ir interneto vartotojų, lankytojai. Įtariami pažeidėjai, pasinaudodami UAB „Delfi“ valdomo portalo „delfi.lt“ žinomumu, turinčiuose didelį nuolatinių skaitytojų skaičių dienraščiuose „Lietuvos Rytas“, „Vakaro žinios“, „Respublika“, „Šiaulių kraštas“, „Vakarų ekspresas“ spausdino straipsnius, kuriuose lygiagrečiai buvo minimi „delfi.lt“, „delfis.lt“ ir „delfinas.lt“ pavadinimai, nuolatos juodinama „delfi.lt“ reputacija ir pan., kas pritraukė daugelio vartotojų - skaitytojų bei portalo lankytojų dėmesį. Tai, kad pažeidėjams pavyko pritraukti daugelio vartotojų ir ūkio subjektų dėmesį, akivaizdžiai patvirtina paties portalo „delfinas.lt“ darbuotojų atlikti skaičiavimai ir statistika dėl portalo „delfinas.lt“ lankomumo, ypač pirmomis jo veiklos dienomis, iš kurių matyti, kad portale „delfinas.lt“ pirmosiomis jo veikimo dienomis apsilankė daugiau nei 100 tūkst. unikalių interneto vartotojų, o realus lankytojų skaičius galėjo būti kelis kartus didesnis ir siekti pusę milijono. TNS Metrix tyrimų duomenimis portalo „delfi.lt“ vidutinis lankytojų skaičius 2007 m. balandžio mėn., t. y. tuo metu, kai buvo intensyviausiai atliekami nesąžiningos konkurencijos veiksmai, sumažėjo beveik 6 000 lankytojų.

Akcentuoja padarytą Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 6 p. pažeidimą. Teigia, kad neteisingos informacijos apie „Delfi“ akcijų perleidimą bei apie „delfis.lt“ prekių ženklą bei domeną pateikimas suklaidino vartotojus ir juos supainiojo. Tai liudija antstolio patvirtinti skaitytojų ir/ar ūkio subjektų komentarai, iš kurių matyti, kad painiojamasi tarp portalų „delfi.lt“, „delfis.lt“ ir „delfinas.lt“. Vartotojų suklaidinimą dėl portalo „Delfi“ savininko patvirtina ir Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, pagal kuriuos 10 apklaustųjų iš 368 žinančių, kas yra portalas „delfi.lt“ (ir iš 1 000 apklaustųjų), atsakė, kad portalo „delfi.lt“ savininkas yra „vokietis/užsienietis“, 2 - kad „Tunyla“, t. y. 1,2 proc. gyventojų, kas skaičiuojant visos Lietuvos mastu sudarytų apie 42 tūkst. gyventojų, mano, kad „delfi“ priklauso vokiečiui ir /ar Tunylai.

Pasak pareiškėjų, neteisingos informacijos apie „delfi.lt“ redaktorę Moniką Garbačiauskaitę pateikimas paveikė vartotojus -jie į šią informaciją atitinkamai reagavo, portale pateikdami klausimus bei samprotavimus. Akivaizdu, kad dalis vartotojų, perskaitę neigiamą informaciją apie portalo vyr. redaktorę, galėjo atsisakyti lankytis portale „delfi“, manydami, jog šio portalo vyr. redaktorė yra nesąžiningas asmuo.

Tvirtina, kad pažeisti Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 4 ir 7 p. Pareiškėjų manymu, reklaminių „Ultimatumų“ ir „skelbimų“ „Žurnaliste, koks tu esi?“ naudojimas tebuvo priemonė pritraukti vartotojų ir/ar ūkio subjektų dėmesį, paskatinti juos lankytis naujajame portale „delfis.lt“, tokiu būdu didinant portalo lankomumą ar paskatinant ūkio subjektus užsakyti reklamą tačiau tai darant nesąžiningai, pateikiant neteisingą informaciją klaidinančią ir neleistiną lyginamąją reklamą. Tai buvo suprantama ir kai kuriems portalo delfinas.lt skaitytojams.

Mano, kad pažeistas Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. Anot pareiškėjų, vartotojai buvo suklaidinti dėl portalų „delfi.lt“, „delfis.lt“ ir „delfinas.lt“ tapatybės ir tarpusavio ryšio. Tai, kad šių portalų dizainai panašūs, vartotojai patvirtino savo komentaruose.

Tvirtina, kad UAB „Delfi“ ir jai priklausančiam ir valdomam portalui, jų reputacijai buvo padaryta žala. Tai liudija 2007 m. birželio 7-10 d. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa: 5,4 proc. žinančių kas yra portalas „delfi“ (ir iš 1 000 apklaustųjų), per pastaruosius kelis mėnesius sužinojo negatyvią informaciją apie šį portalą (susijusią su smurtu, skandalais dėl komentarų, neleistinai vykdoma veikla, nepatikrintos informacijos skleidimu, portalo nukopijavimu ir pan.), t. y. apie 2 proc. Lietuvos gyventojų, kas skaičiuojant visos Lietuvos mastu sudarytų apie 70 tūkst. gyventojų, sudarė neigiamą nuomonę apie portalą „delfi.lt“ ir/ar su juo susijusias aplinkybes.

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos taryba visiškai nepagrįstai teigė, kad UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmai nepažeidė daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesų ir nepagrįstai atsisakė tirti šių veiksmų atitikimą Konkurencijos įstatymo 16 str. Pagal Reklamos įstatymo 23 str. 1 d. Konkurencijos taryba privalo nagrinėti pažeidimus, susijusius su neleidžiama lyginamąja reklama visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesai ar ne. Reikalavimas įrodinėti, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesai yra įtvirtintas tik klaidinančios reklamos atveju (Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d., 16 str. 1 d. 7 p.).

Pareiškėjai mano, kad nutarime Konkurencijos taryba neteisingai kvalifikuoja pažeidėjų padarytus Reklamos įstatymo pažeidimus, neatskiria atskirų reklamos rūšių, nagrinėja ir aiškina straipsniuose ir anonsuose pateiktą informacija atsietai, o ne sistemiškai ir kaip visumą, ir dėl to visiškai nepagrįstai atsisako tirti lyginamąją, o taip pat ir klaidinančią reklamą, kuri pagal Reklamos įstatymo 17 str. 2 d. priklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai.

Pabrėžiama, kad pati Konkurencijos taryba pripažįsta, kad „paslėpta“ reklama yra galimai neteisinga. Taryba visiškai nepasisakė, ar pareiškėjų skunde ir 2007 m. birželio 15 d. rašte nurodyta reklama (reklaminis skelbimas „Žurnaliste, koks tu esi?“ ir „Ultimatumai“) galėtų turėti lyginamosios reklamos požymių. Pareiškėjų nuomone, dienraščio „Vakaro žinios“ 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. balandžio 28 d. numeriuose išspausdintas skelbimas su klausimu „Žurnaliste, koks tu esi?“ yra aiškiai neleistina lyginamoji reklama. Skelbimo tikslas yra aiškus -sumenkinti jame minimų portalų „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt“ reputaciją, firmos vardą, veiklą, teikiamas paslaugas, pritraukti potencialių skaitytojų dėmesį, paskatinti juos lankytis portale „delfis.lt“.

Palyginimais diskredituojama portalų „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt“ reputacija, menkinamos šių portalų paslaugos klaidinančiai teigiant, kad juose galima rasti nukopijuotą iš kitų šaltinių informaciją ir kad šie portalai neturi jokio originalumo, menkinama minėtų portalų veikla, klaidingai teigiant, kad ji yra neperspektyvi ir kad šių portalų darbuotojai taip pat neturi jokių perspektyvų, neteisingai ir klaidinamai teigiama, kad portalų „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt“ redaktoriai yra protiškai nesveiki asmenys, o taip pat kad teikiamos paslaugos (pvz., visuomenės informavimo ir kt.) yra nepatikimos ir netinkamos, bandoma lyginti du atskirus požymius: portalų „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt atžvilgiu darbo kiekį, portalo „delfis.lt“ darbo užmokestį. Toks palyginimas netinkamas dėl savo pobūdžio ir menkina portalų „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt“ reputaciją kitų ūkio subjektų, darbuotojų atžvilgiu. Juo išreiškiama nuomonė, kad šiuose portaluose nėra galimybės gauti tinkamą atlyginimą. Taip pat siekiama sumenkinti portalus „delfi.lt“, „alfa.lt“, „lrytas.lt“, nurodant, kad darbas juose gali būti tik „užknisantis“ t y. neįdomus, sunkus, neperspektyvus ir t.t. Mano, kad taip pažeidžiamas Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 5 p.

Skunde teigiama, kad reklaminis skelbimas „Žurnaliste, koks tu esi?“ yra neleidžiama lyginamoji ir klaidinanti reklama, kurios tyrimas ir kontrolė pagal Reklamos įstatymą priklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas tirti minėto skelbimo atitikimą Reklamos įstatymo 5 ir 6 str. yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Aiškina, kad „Ultimatumų“ teksto negalima skaidyti į atskiras dalis, pašalinti kai kuriuos teiginius iš konteksto. „Ultimatumus“ būtina nagrinėti kaip vientisą reklaminę informaciją, kurios vieningas ir pagrindinis tikslas yra išreklamuoti ir išpopuliarinti dar nepradėjus; veikti portalą „delfis.lt“. Tai, pasak pareiškėjų, parodo „Ultimatumų“ teiginiai ir šūkiai kaip „Liko tik 3 dienos!“, „Liko tik 2 dienos“; „Jau šiandien: 13 val. sprogs Delfis“ ir kt. Mano, kad nėra pagrindo teigti apie galimai užslėptą reklamą, nes įvardintoje reklamoje aiškiai reklamuojamas portalas „delfis.lt“, nurodoma, kada jis atsidarys, netiesiogiai kviečiama apsilankyti šiame portale. Atkreipia dėmesį, kad nors Vilniaus apygardos teismas ir uždraudė atidaryti portalą „delfis.lt“, tačiau visgi atidarytas portalas „delfinas.lt“ pavadinimu, galėjo būti pasiekiamas adresu http://delfis.bst.lt.

Skunde nurodyta, portalai „delfis.lt“ ir „delfi.lt“ lyginamuoju metodu supriešinami -veikiantis portalas „delfi.lt“ priešpastatomas planuojamam paleisti portalui „delfis.lt“. „Ultimatumo“ tekste nuosekliai pateikiama informacija pradžioje apie portalą „delfi.lt“, o vėliau kaip „alternatyvus“ ir „vienintelis“ bulvarinis portalas yra siūlomas greitai pradėsiantis veikti portalas „delfis.lt“. Lyginimais norima pasakyti, kad portalas „delfi.lt“ yra pasenęs, nebeaktualus, „supuvęs“, „netikras“, tuo tarpųjį gali pakeisti ir greitu laiku pakeis naujas, „šviežias“, „tikras“, o svarbiausia - toks Lietuvoje „vienintelis“ (kadangi „delfi.lt“ - „netikras“) portalas „delfis.lt“ (mano, kad pažeidžiamas Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 3, 4, 5 p.); nurodyti, kad portalo „delfi.lt“ redaktorė nesilaiko įstatymų, Konstitucijos, tuo tarpu portalo „delfis.lt“ savininkas ir leidėjas Anton Tunyla yra „Konstitucijos sergėtojas“. Vėl atsiranda priešprieša tarp portalų: įstatymų laužytojas „delfi.lt“ prieš Konstitucijos sergėtoją „delfis.lt“, pažeidėjas prieš kovotoją su pažeidėjais ir pan. (mano, kad pažeidžiamas Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 5 p.).

Lyginamosios analizės išvados daromos tokios: senas, netikras ir su nešvankiais komentuotojais portalas „delfi.lt“ privalo būti uždarytas ir tuo pačiu siūloma nauja alternatyva -naujojo portalo „delfis.lt“ atidarymas. Kadangi portalų pavadinimai iš esmės identiški, reklaminiame „Ultimatume“ jie linksniuojami analogiškai, tuo siekiant sukelti visišką painiavą su UAB „Delfi“ firmos vardu ir prekių ženklu „delfi“. Taip yra pažeidžiamas Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.

Pasak pareiškėjų, neteisingai ir klaidinamai nurodoma, kad „delfi.lt“ dirba psichologų -komentatorių komanda, kad komentarai yra koreguojami atsižvelgiant į tam tikrus politinius aspektus, t. y. teigiama, kad „delfi.lt“ yra politizuotas ir neobjektyvus naujienų portalas. Tuo pat metu yra priešpastatomas portalas „delfis.lt“, kuriame, leidžiama suprasti, visi galės rašyti ką norės, nebus jokios redaktorių „cenzūros“, užsakytų straipsnių ar komentarų t. y. lyg ir pabrėžiama, kad portale „delfis.lt“ bus tikra „žodžio laisvė“. Iš to seka išvada, kad „Ultimatumuose“ norima pasakyti, jog portale „delfi.lt“ žodžio laisvės nėra, kad egzistuoja užsakyti straipsniai ir komentarai, kad ištrinami nepalankūs komentarai, kad portalo turinys yra griežtai kontroliuojamas ir t.t. Taip pažeidžiami Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 1, 5 p.

Pareiškėjų teigimu,- neteisingai nurodoma, kad portale „delfi.lt“ komentarus rašo šio portalo savininkai. Anton Tunyla (prisistatęs kaip „Ultimatumų“ autorius) nurodo, kad abiejose portaluose komentarai bus „šlykštūs“ ir kad jis, kaip ir „delfi.lt“ redaktorė, nesiims jokių veiksmų, kad tokių komentarų išvengtų tuo pat metu kaltindamas „delfi.lt“ redaktorę neveikimu, nesugebėjimu susitvarkyti su situacija ir t. t. Mano, kad šiuo atveju pažeidžiami Reklamos įstatymo 6 str. 1 d. 4, 5 p.

Nurodo, kad Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto žiniasklaidos' ekspertai, atlikę „Ultimatumų“ ir skelbimų įvertinimą, padarė išvadą, kad tai yra klaidinanti ir draudžiama reklama.

Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 48-51) paaiškino, kad ginčai dėl savavališko naudojimo žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti ūkio subjekto reputaciją ir kiti ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

Konkurencijos įstatymo nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analizė atsakovui leidžia padaryti išvadą, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir skiria už tokius veiksmus sankcijas, kai šie veiksmai pažeidžia daugelio vartotojų ir ūkio subjektų interesus, nulemdami jų ekonominį elgesį ar tokio elgesio pasikeitimus.

Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju svarbu, tai kad komercinių interneto portalų tikslas -pritraukti kuo daugiau lankytojų, tačiau ne tam, kad jie įsigytų kokią nors prekę ar paslaugą, o tam, kad lankytųsi portale ir jį skaitytų, atkreiptų dėmesį į portale esančią kitų ūkio subjektų reklamą ir atitinkamai į ją sureaguotų. Lankytojų srautų pasikeitimai turi įtakos tik konkretaus interneto portalo galimybėms susitarti su reklamos užsakovais dėl konkrečių reklamos talpinimo sąlygų. Vartotojo apsisprendimas, kuriame interneto portale lankytis, nenulemia jo (vartotojo) ekonominio elgesio. Tokią išvadą, anot atsakovo, sustiprina ir portalo „delfi“ pobūdis (portale nėra vykdoma elektroninė prekyba).

Atsakovo teigimu, pareiškėjų pabrėžiamas portalo „delfi“ lankytojų skaičiaus sumažėjimas 2007 m. balandžio mėn. negali būti traktuojamas kaip daugelio vartotojų ar ūkio subjektų interesų pažeidimo įrodymas, nes ši aplinkybė gali turėti įtakos tik žalos portalo valdytojams atsiradimui.

Atsiliepime nurodyta, jog „Ultimatumai“ pateikiami straipsnio forma. Vartotojui, susidūrusiam su tokiu būdu pateikta informacija, gali atrodyti, jog jis skaito ne reklamą, o vieną iš laikraštyje spausdinamų straipsnių (straipsniuose paprastai pateikiama žurnalistų arba tam tikrų sričių atstovų nuomonė). Straipsniai „Ultimatumas“, Konkurencijos tarybos nuomone, skirti menkinti portalo „delfi.lt“ reputaciją. Šiuose straipsniuose, be neigiamo požiūrio į portalą „delfi.lt“, taip pat pateikiama ir neigiama informacija apie planuojamą atidaryti puslapį „delfis.lt“.

Atsakovo teigimu, skelbimo „Žurnaliste, koks tu esi?“ pateikimo forma taip pat gali neleisti skaitytojui vienareikšmiškai nustatyti, jog skelbiamas tekstas yra reklama. Darbuotojų paieškos skelbimo forma pateikta informacija neatitinka įprasto prekių įsigijimą ar paslaugų naudojimąsi skatinančios reklamos pateikimo pobūdžio. Jeigu tokios informacijos skelbimo forma parinkta siekiant užmaskuoti tikrąjį informacijos pateikimo tikslą, tai tokios informacijos įvertinimas nepatenka į Konkurencijos tarybos kompetenciją, nes tokiu atveju paskelbta informacija turėtų būti pripažinta paslėpta reklama, kurios vertinimas priklauso Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai. Atkreipia dėmesį, kad patys pareiškėjai skunde Konkurencijos tarybai nurodo, kad minėtas skelbimas laikytinas paslėpta reklama.

Konkurencijos tarybos nuomone, straipsniuose „Ultimatumas“ ir skelbime pateikiama informacija turi tikslą sumenkinti portalo „delfi.lt“, jo vadovybės ir jį valdančių ūkio subjektų reputaciją. Neigiamos informacijos apie portalą „delfis.lt“ pateikimas irgi naudojamas pagrindiniam tikslui - „Delfi“ komandos reputacijos menkinimo - pasiekti.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdus yra dviejų ūkio subjektų grupių tarpusavio konfliktas, kuriame viena iš pusių galimai naudojo nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovo nuomone, teisės aktai numato pakankamai teisių ir galimybių ūkio subjektui, nukentėjusiam nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, apginti savo teisėtus interesus, neužkraunant šios pareigos viešąjį interesą ginančioms institucijoms.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“, Anton Tunyla su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. 1. 35-42) paaiškino, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2010-41/2007 tarp tų pačių šalių, t. y. ieškovų UAB „Delfi“, AS „Delfi“ ir atsakovų UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“, Anton Tunyla. Ieškovai civilinėje byloje be kitų reikalavimų prašo teismo pripažinti prekių ženklų DELFIS.lt fig (reg. Nr. 53236) ir DELFINAS.lt (reg. Nr. 53235) registraciją negaliojančia. Tiek civilinės bylos Nr. 2-2010-41/2007, tiek skundo Konkurencijos tarybai faktinės aplinkybės, šalys ir teisiniai argumentai bei prašymai iš esmės sutampa. Tai, pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, reiškia, kad, Konkurencijos tarybai pradėjus tyrimą dėl pareiškėjų 2007 m. gegužės 23 d. skundo, susidarys situacija, kad ir Konkurencijos taryba, ir Vilniaus apygardos teismas savo sprendimuose privalės pasisakyti dėl tų pačių UAB „Respublikos“ leidiniai, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmų atitikimo nesąžiningos konkurencijos veiksmams ir Konkurencijos įstatymo 16 bei 17 str. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų teisingumo, teismų sprendimų privalomumo ir kitiems pamatiniams teisės principams.

Teigia, kad tam, jog būtų galima pradėti tyrimą dėl nesąžiningos konkurencijos, pareiškėjai turi įrodyti, kad tam tikrais veiksmais buvo pažeisti ne kelių ūkio subjektų ar vartotojų, bet daugelio ūkio subjektų arba daugelio vartotojų interesai. Esant pažeistiems tik vieno ar kelių ūkio subjektų arba vartotojų interesams, Konkurencijos taryba neturi įgaliojimų veikti, nes tai reikštų, jog atsakovas imtų ginti atskirų fizinių ar juridinių asmenų teises, o ne saugotų visa apimančią sąžiningos konkurencijos laisvę.

Tvirtina, kad pareiškėjų teikiami įrodymai bei skunde dėstomi argumentai nepagrindžia daugelio vartotojų interesų pažeidimo, dėl kurio Konkurencijos taryba turėtų pradėti tyrimą.

Aiškina, jog pareiškėjai visiškai neargumentuoja, kokiu būdu informacijos apie portalą „delfi.lt“ ir šio portalo vadovybę skleidimas pažeidžia daugelio vartotojų interesus. Minima paskleista informacija apie „delfi.lt“ ir šio portalo vadovybę ne tik nepažeidžia, bet ir tenkina vartotojų interesus - vartotojai turi teisę žinoti informaciją apie teikiamas paslaugas bei paslaugas teikiančių įmonių vadovybę.

Pareiškėjų minimas 2007 m. balandžio mėn. (14-17 savaitės) unikalių vartotojų skaičius per savaitę ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Tokiu būdu, bandymas įrodyti, kad dėl paskelbtos informacijos sumažėjo portalo „delfi.lt“ lankytojų, yra visiškai nepagrįstas.

Pasak trečiųjų suinteresuotų asmenų, pareiškėjai ne vieną kartą argumentuoja, kad UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“, Anton Tunyla veiksmai sukėlė sumaištį tarp „delfi.lt“ komentatorių, cituoja pačius komentatorius bei taip bando įrodyti neva daugelio vartotojų pažeistus interesus. Mano, kad tokie pareiškėjų argumentai ne tik negali įrodyti pažeistų daugelio vartotojų interesų, bet apskritai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Komentatoriai dažniausiai neatskleidžia savo vardo, o tuo labiau pavardės (t. y. savo tapatybės). Be to, šalia portalo „delfi.lt“ komentarų nėra skelbiami komentatorių IP adresai, iš kurių būtų aišku, kiek realiai skirtingų asmenų pakomentavo tam tikrą paskelbtą straipsnį. Nesant šios informacijos, apskritai neįmanoma konstatuoti vartotojų teisių pažeidimo, nes pačius pareiškėjų cituojamus komentarus galėjo parašyti ir patys portalo „delfi.lt“ darbuotojai ar net straipsnių autoriai.

Teigia, kad pagal atliktą UAB „Vilmorus“ tyrimą gyventojų, kurie mano, kad „delfi“ savininkas yra vokietis, užsienietis arba Tunyla, yra tik 0,1-2,3 proc, kas sudaro neįtikėtinai mažą apklaustųjų skaičių. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, jeigu tik 2 proc. apklaustųjų pasikeitė nuomonė apie „delfi“ portalą, laikytina, kad šie apklaustieji asmenys yra ne daugelis, o tik pavieniai vartotojai. Be to, pabrėžia, kad UAB „Vilmorus“ atliktą Lietuvos gyventojų apklausą reikia vertinti sistemiškai, neišskiriant nei vieno klausimo iš konteksto ir gautų rezultatų nelaikant savarankišku ir visiškai nepriklausomu pagrindu konstatuojant daugelio vartotojų interesų pažeidimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo, jog UAB „Delfi“ ir AS „Delfi“ siekia ginti ir gina ne daugelio vartotojų ar ūkio subjektų, bet išimtinai savo interesus: savo dalykinę reputaciją, įmonės vadovų garbę ir orumą. Atsakomybė už pažemintą dalykinę reputaciją, pažeistą garbę ir orumą numatyta Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme, todėl pareiškėjai, siekiantys ginti savo reputaciją, garbę ir orumą, turėtų kreiptis ne į valstybines institucijas, o į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti atlyginti patirtą žalą.

Pareiškėjų argumentai dėl tariamo Reklamos įstatymo 5 ir 6 str. pažeidimo, trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, yra nepagrįsti. UAB „Delfi“ ir AS „Delfi“ minima informacija (darbo skelbimai ir anonsai) negali būti laikomi reklama. Buvo paskleista tam tikra informacija, tačiau pareiškėjai neįrodė, kad ji laikytina reklama, t. y. kad paskleista informacija buvo skatinama įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Tvirtina, kad dienraštyje „Vakaro žinios“ 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. balandžio 28 d. išspausdinti darbo skelbimai nauju ir originaliu būdu kviečia asmenis, turinčius tam tikrus gabumus, įsidarbinti naujame atidaromame interneto portale „delfis.lt“. Šiais darbo skelbimais jokiu būdu neskatinama įsigyti prekių ar naudotis kokiomis nors paslaugomis. Minimi darbo skelbimai ar anonsai geriausiu atveju gali būti laikomi paslėpta reklama.

Suinteresuotų asmenų nuomone, jeigu pareiškėjai mano, kad anonsuose ir darbo skelbimuose pateikta informacija pažeidžia jų (UAB „Delfi“) dalykinę reputaciją, žemina portalo „delfi.lt“ vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės garbę ir orumą, jie turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir ginti savo teises Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne kreiptis į Konkurencijos tarybą ar kitas valstybines institucijas, kurios nėra įgaliotos tirti paskelbtos neva klaidingos informacijos apie ūkio subjektus ir fizinius asmenis teisėtumo.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 16 str. ir Reklamos įstatymo 5 ir 6 str. galimo pažeidimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2007 m. gegužės 23 d. skundu (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. L, 1. 1-16) kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami:

1) taikyti Anton Tunyla, UAB „Respublikos leidiniai“ ir UAB „Naujasis aitvaras“ laikinojo pobūdžio priemonę - įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus - nutraukti neteisėtą naudojimąsi subdomenu „delfinas.lt“ ir trečiojo lygio domenu http://delfis.bst.lt iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo;

2) ištirti UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmus ir jų atitikimą Konkurencijos įstatymo 16 str. reikalavimams;

3) uždrausti Anton Tunyla, UAB „Respublikos leidiniai“ ir UAB „Naujasis aitvaras“ bet kokia forma savo komercinėje veikloje, susijusioje su internetine ar kitokia žiniasklaida, naudoti bet kokius žymenis, kuriuose yra žodis (ar žodžio dalis) „delfi“, žodžiai „delfis“ arba „delfinas“, vardininko arba bet kokiu kitu linksniu;

4) skirti minėtiems asmenims Konkurencijos įstatymo 41 str. 2 d. numatytas baudas;

5) ištirti, ar dienraščio „Vakaro žinios“ 2007 m. balandžio 27 d. ir 2007 m. balandžio 28 d. numeriuose išspausdintas „skelbimas“ su klausimu „Žurnaliste, koks tu?“ yra klaidinanti ir neleistina lyginamoji reklama ir įpareigoti įtariamus pažeidėjus nutraukti jos naudojimą nedelsiant po atitinkamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo;

6) ištirti dienraščio „Vakaro žinios“ 2007 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. gegužės 3 d. numeriuose ir dienraščio „Respublika“ 2007 m. balandžio 30 d., 2007 m. gegužės 2 d. ir 2007 m. gegužės 3 d. numeriuose paskelbtos reklamos („Ultimatumų“) atitikimą Reklamos įstatymo 5 str., 6 str. reikalavimams ir įpareigoti įtariamus pažeidėjus nutraukti jos naudojimą nedelsiant po atitinkamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo;

7) skirti Anton Tunyla, UAB „Naujasis aitvaras“, UAB „Respublikos leidiniai“ Konkurencijos įstatymo 41 str. ir Reklamos įstatymo 22 str. 1 d. numatytas baudas.

Konkurencijos taryba 2007 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (5.5-1 l)-6V-609 (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. L, 1. 178-179) paprašė pateikti informaciją ir įrodymus, kad pareiškėjų nurodyti galimi pažeidėjai pakenkė kitų ūkio subjektų galimybėms konkuruoti, ar galėjo paveikti ir paveikė asmenų ekonominį elgesį.

Pareiškėjai 2007 m. birželio 15 d. teikė Konkurencijos tarybai papildomą informaciją ir įrodymus.

Konkurencijos taryba 2007 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 1S-78 (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. II., 1. 122-123), vadovaudamasi Reklamos įstatymo 19 str. 1 d., Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d., 25 str. 4 d. 2 p., nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 16 str. ir Reklamos įstatymo 5 ir 6 str. galimo pažeidimo.

Pareiškėjų teigimu, atsakovas priimtas nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl turėtų būti naikintinas. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 3 d.). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 str. įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Konkurencijos įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.). Minėto statymo 2 str. 1 d. draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

Konkurencijos tarybos kompetencija yra apibrėžta Konkurencijos įstatymo 19 str., kuriama yra nustatyta, kad Konkurencijos taryba:

1) kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;

2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje;

3) duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems tarybos uždaviniams vykdyti;

4) nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 str. reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus - apygardos administraciniam teismui;

5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti valstybės ir kitų asmenų šio įstatymo saugomi interesai;

7) pagal kompetenciją priima teisės aktus;

8) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;

9) vykdo kitus šiame bei kituose įstatymuose numatytus įgalinimus.

Pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:

1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į.kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;

2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;

3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;

4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;

5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos;

6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;

7)   reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą.

Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d. numatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Institucija už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas.

Sistemiškai vertinant paminėtas normas darytina išvada, kad Konkurencijos tarybos tikslas - apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę). Taryba tik tada turi pareigą tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kai jie pažeidžia ne pavienių, bet daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus.

Suformuota teisminė praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Administracinė byla A³-355/2003) taip pat patvirtina, kad Konkurencijos tarybai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo; padarytos žalos atlyginimo; įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus; prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.).

Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. nustatyta, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jei:

1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;

2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso;

3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas;

4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų;

5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

Pareiškėjai skunde teigė, kad UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmai pažeidė daugelio ūkio subjektų (ne vien tik pareiškėjų) ir vartotojų (tam tikrais atvejais - daugiau nei pusės milijono Lietuvos gyventojų - interneto portalų lankytojų bei dienraščių skaitytojų) interesus, tačiau tokį jų argumentą kolegija vertina kritiškai. Visų pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos su skundais ar kitokio pobūdžio pareiškimais į Konkurencijos tarybą būtų kreipęsi ne tik pareiškėjai, bet ir kiti ūkio subjektai ar vartotojai. Taigi, realią žalą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos iš esmės galimai patyrė tik portalo „delfi.lt“ savininkai.

Pareiškėjai skunde akcentavo, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos 2007 m. balandžio mėn. sumažėjo 6 000 lankytojų portalo „delfi.lt“ lankytojų, tačiau tai, kolegijos nuomone, neįrodo, kad buvo pažeisti šių asmenų interesai. Priešingai, asmens galimybė pasirinkti vieną iš kelių informacines paslaugas teikiančių portalų sudaro sąlygas pilnai realizuoti teisę į atitinkamos informacijos gavimą.

UAB „Delfi“ ir AS „Delfi“ skunde pažymėjo, kad portalo „delfi.lt“ lankytojų komentaruose yra aiškiai atspindėta daugelio vartotojų painiava dėl portalų, tačiau toks argumentas nagrinėjamu atveju nėra juridiškai reikšmingas. Portale „delfi.lt“ asmenys, išsakantys atitinkamus komentarus, dažniausiai savo vardo ir pavardės nenurodo; prie atitinkamo komentaro minėtame portale nėra nurodomas IP adresas, iš kurio būtų galima sužinoti, kur yra vartotojo kompiuteris ir pagal tai atsekti, kas yra jo naudotojas. Tas pats asmuo, perskaitęs atitinkamą straipsnį portale „delfi.lt“ gali pateikti įvairių komentarų, siekiant sudaryti įspūdį, kad vienu ar kitu klausimu pasisako daugelis žmonių. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad atitinkami internetiniai komentarai „delfi.lt“ portale nėra objektyvus kriterijus, pagal kurį būtų galima spręsti apie daugelio vartotojų suklaidinimą.

Net ir preziumuojant, kad UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Naujasis aitvaras“ ir Anton Tunyla veiksmai galėjo pažeisti pareiškėjų interesus, manytina, kad Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo inicijuoti tyrimo dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, nes tik „UAB Delfi“ ir AS „Delfi“ negalima priskirti prie „daugelio ūkio subjektų ar vartotojų“ Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d. prasme.

Kadangi pareiškėjai nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, kolegija vertina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 16 str. galimo pažeidimo.

Pareiškėjai mano, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Reklamos įstatymo 5 ir 6 str. galimo pažeidimo. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

Reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus nustato Reklamos įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 7 d. reklama - tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis; įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Taigi, tik tokia informacija gali būti pripažinta reklama, jei:

1) ji susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla;

2) skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Reklamos įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta, kad Konkurencijos taryba kontroliuoja, ar reklama nėra klaidinanti, ir lyginamąją reklamą.

Kolegija, įvertinusi dienraščio „Vakaro žinios“ 2007 m. balandžio 27 ir 28 d. numeriuose išspausdintą skelbimą su klausimu „Žurnaliste, koks tu esi?“ (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. I, b. 1. 127-128) bei dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ publikuotus „Ultimatumus“ (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, T. II, b. 1. 112-113, kt), daro išvadą, kad juose pateikta informacija negali būti laikoma nei klaidinančia reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 4 d., 5 str.), nei lyginamąja reklama (Reklamos įstatymo 2 str. 5 d., 6 str.), nes ji (informacija) nėra susijusi su skatinimu įsigyti prekes ar naudotis atitinkamomis paslaugomis (tai būtinas reklamos požymis). Kaip matyti iš „Ultimatumų“ ir skelbimo „Žurnaliste, koks tu esi?“ turinio, jais iš esmės siekiama menkinti portalo „delfi.lt“, jos redaktorės reputaciją. „Ultimatumuose“ pasakoma, kad portalas tyčiojasi iš Lietuvos, kad jo redaktorė nesąžininga, kad portale sudaromos sąlygos plūsti tautines mažumas ir kt. Skelbimu „Žurnaliste, koks tu esi?“ kviečiama įsidarbinti asmenis, kurie pasižymi tam tikromis savybėmis („nekopijuoja pranešimų spaudai“ ir t. t.). Pažymėtina, kad nei Konkurencijos įstatymas, nei Reklamos įstatymas, nei kiti teisės aktai nesuteikia Konkurencijos tarybai teisės tirti paslėptą reklamą (pagal Reklamos įstatymo 2 str. 6 d., paslėpta reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją apmokama ar kitaip atsilyginama). Todėl, net ir pripažinus, kad minėti skelbimai yra paslėpta reklama, jos tyrimas nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai.

Jau buvo minėta, jog Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Pagal tai spręstina, kad pareiškėjų nurodomi motyvai dėl atsisakymo tirti klaidinančios ir lyginamosios reklamos paskleidimą nepagrįsti ir dėl to, jog objektyviai nenustatyta, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai.

Pareiškėjai nepateikė atsakovui duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jų pareiškimo teiginius, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo ir Reklamos įstatymo atitinkamų nuostatų galimo pažeidimo.

Skunde pareiškėjai akcentavo, kad atsakovo 2007 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas nemotyvuotas. Su tokia pareiškėjų pozicija kolegija nesutinka. Iš skundžiamo nutarimo turinio aišku, kad atsakovo pozicija pagrįsta faktais ir atitinkamomis teisės normomis, t. y. individualus aktas atitinka jam keliamą moty vavimo reikalavimą.

Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymas atlikti tyrimą neužkerta kelio pareiškėjams savo, kaip ūkio subjektų, teisėtus interesus ginti bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai šia teise naudojasi.

Kadangi atsakovo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jo naikinti ar keisti ir įpareigoti atsakovą atlikti tyrimą, o taip pat ir tenkinti „UAB Delfi“ ir AS „Delfi“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjų UAB „Delfi“ ir AS „Delfi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Roma Sabina Alimienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas