BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ SPRENDIMŲ DĖL REGIONINĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ DEGINIMO GAMYKLOS STEIGIMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. A444-634/2011
Procesinio sprendimo kategorija 7.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

2011 m. vasario 23 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos atstovui advokatui A. Š. , atsakovoLietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei G. J. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, ir Taryba) 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1S-179 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei grąžinti bylą Tarybai tyrimui atlikti dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.
Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ar kitų valstybės institucijų veiksmai ir sprendimai, kuriais suteiktos išimtinės teisės UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ (toliau – ir UAB „RKADG“) statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą, nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Atsakovė 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1S-179 atsisakė pradėti tyrimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu, argumentuodama tuo, jog nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.
Pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja surinkti tiek ir tokių duomenų, kurie jau leistų daryti išvadą dėl sąžiningos konkurencijos reikalavimų pažeidimų, tačiau tyrimui pradėti reikalingi tik duomenys, kurių pakanka pagristam įtarimui. O įtarimui pagrįsti buvo pateikta pakankamai duomenų.
Teigė, jog Tarybos argumentas, kad nebuvo nustatyta, jog kokie nors viešojo administravimo subjektai būtų priėmę teisės aktus ar kitus sprendimus, kuriais būtent UAB „RKADG“ būtų sudarytos išimtinės sąlygos ar kitaip suteiktos privilegijos vykdyti atliekų deginimo veiklą yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1442 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ (toliau ir Energetikos strategijos įgyvendinimo planas) neabejotinai laikytinas viešojo administravimo subjekto sprendimu. Taryba taip pat turėjo atlikti vertinimą ir dėl kitų viešojo administravimo subjektų sprendimų. Taryba skundžiamu nutarimu pripažino, kad nėra priimti jokie teisės aktai ar sprendimai dėl atrankos vykdyti šią veiklą, todėl nepagrįstas nurodymas, jog esą kiti ūkio subjektai gali steigtis keliant tą patį atliekų deginimo tikslą. Pareiškėjo manymu, kiti ūkio subjektai negali steigtis, nes nebuvo atlikta atranka. Teisė steigti atliekų deginimo gamyklą buvo suteikta nevykdant jokios privačių ūkio subjektų atrankos ir nenagrinėjant, ar kiti ūkio subjektai gali pasiūlyti analogiškos atliekų deginimo gamyklos statybą ir eksploatavimą visuomenei naudingesnėmis ir palankesnėmis sąlygomis. Tuo tarpu būtent tokios atrankos vykdymą dar prieš UAB „RKADG“ įsteigimą privalėjo atlikti pagal savo kompetenciją ministerijos, apskričių viršininkai, miestų (rajonų) merai, regioninės plėtros tarybos, kaip numato 2000 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 113 „Dėl valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos“ bei kiti susiję teisės aktai.
Tarybos vertinimą, kad Įstatymo 4 straipsnio prasme neturi būti tiriamas ir vertinamas 2008 m. gruodžio 9 d. Ūkio ministro įsakymas Nr. 4-630, kadangi šiame įsakyme buvo nuspręsta steigti valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektą – kongeneracinę elektrinę, tačiau nebuvo nurodytas konkretus šio objekto steigėjas – konkreti įmonė, pareiškėjas laikė paviršutinišku ir nurodo, kad minėtas Ūkio ministro įsakymas buvo priimtas įgyvendinant Energetikos strategijos įgyvendinimo planą, todėl tai tik patvirtina būtinybę tirti ne tik ministro įsakymą, tačiau ir planą, nes ūkio ministro įsakymu UAB „RKADG“ suteiktos išimtinės teisės atlikti nurodytą veiklą, diskriminuojant kitus rinkos dalyvius. Pareiškėjas teigė, kad pati Taryba pripažino, jog UAB „RKADG“ yra įsipareigojusi pastatyti gamyklą ir įsipareigojimai grindžiami konkrečiais teisės aktais, kurių Taryba skundžiamu sprendimu net neanalizavo. Pareiškėjo manymu, nutarimo neteisėtumą patvirtina ir tai, kad Taryba nepasisakė dėl pareiškime nurodytų argumentų dėl UAB „RUBICON GROUP“ aktyvaus dalyvavimo atliekų tvarkymo bei naudojimo paslaugų rinkoje regione per kitus susijusius (kontroliuojamus) asmenis. Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo nutarimo aišku, jog Taryba savo kompetenciją įgyvendino tik formaliai, paviršutiniškai, nepagrįsti Tarybos argumentai, kad Ūkio ministerijos bei Energetikos ministerijos paaiškinimai, jog UAB „RKADG“ nurodymas Energetikos strategijos įgyvendinimo plane esą nesuteikia jokių privilegijų UAB „RKADG“ ir Tarybai pakako Vilniaus miesto savivaldybės paaiškino ir nurodymo, kad komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo konkursas bus dar skelbiamas ateityje tik po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtins rengiamo ilgalaikio plano papildymus ir komunalinių atliekų sutvarkymo ir atsiskaitymo mieste naują tvarką. Teigė, kad atsakovas neišreikalavo visų reikalingų duomenų, todėl byla turi būti grąžinta Tarybai tyrimui atlikti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 46-50) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Konkurencijos taryba tyrimus dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo pradeda tais atvejais, kai pareiškėjų pateikta informacija leidžia pagrįstai įtarti galimą pažeidimą, t. y. kai yra pagrindas įtarti, jog viešojo administravimo subjektų sprendimai gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms. Tam, jog būtų pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, turi būti tenkinami bent minimalūs reikalavimai, t. y. turi būti nustatyti konkretūs viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai bei, atlikus preliminarią jų analizę, nustatyta, kad jie gali turėti įtakos vienodoms konkurencijos sąlygoms tarp ūkio subjektų.
Taryba pažymėjo, kad pareiškėjas prašė pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, tačiau pareiškime nenurodė nei konkrečių viešojo administravimo subjektų, nei jokių konkrečių sprendimų, kurie, jo nuomone, gali lemti konkurencijos ribojimą, savo įtarimą grindžia tik tuo, jog vyksta UAB „RKADG“ pateiktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertinimas. Konkurencijos tarybai paprašius pateikti tikslesnę informaciją, pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 30 d. raštu dar kartą patvirtino, kad jam nėra žinoma, kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų ir kokie konkretūs sprendimai buvo priimti, tačiau nurodė, kad tokie sprendimai buvo priimti, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintos Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos nuostatas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas negalėjo nurodyti konkrečių viešojo administravimo subjektų ir jų sprendimų, kurie suteiktų teisę UAB „RKADG“ steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklą, Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo pradėti tyrimo dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, nes nebuvo nustatytas tyrimo objektas – konkretūs viešojo administravimo subjektų sprendimai.
Nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nustatytų galimai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidžiančius viešojo administravimo subjektus ir jų sprendimus, susijusius su teisės UAB „RKADG“ steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklą suteikimu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją. Nė viena iš šių institucijų nenurodė, kad būtų priimtas koks nors teisės aktas ar kitoks sprendimas, kuriuo UAB RKADG būtų suteiktos teisės steigti, projektuoti ar statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Atsakovo manymu, jis padarė viską, kas yra jo kompetencijos ribose, kad būtų visapusiškai įvertinti ir pareiškėjo pareiškime kelti nuogąstavimai dėl UAB „RKADG“ galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus sudarytų išskirtinių sąlygų steigti, statyti ir eksploatuoti komunalinių atliekų deginimo gamyklą, pareiškėjas nenurodė, kokius dar kitus duomenis, be jau surinktų, Konkurencijos taryba turėjo ar galėjo išreikalauti. Pažymėjo, kad visapusiškai įvertino atliekų tvarkymo (įskaitant ir jų deginimo) teisinę bazę, įvertino viešojo administravimo subjektų kompetenciją bei jų pareigas, susijusias su atliekų deginimo veiklos organizavimu, bei UAB „RKADG“ vykdomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reikšmę bei įtaką viešojo administravimo subjektams priimant sprendimus dėl komunalinių atliekų deginimo.
Tarybos nuomone, sutapatinti UAB „RKADG“ steigimą su valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objekto (šiuo atveju – atitinkamos galios kogeneracinės elektrinės) steigimu nėra jokio pagrindo, taigi ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „RKADG“ įsisteigimas savaime rodo, jog buvo priimti atitinkamų institucijų sprendimai leisti šiai įmonei išskirtinėmis sąlygomis vykdyti komunalinių atliekų deginimą. Aplinkybė, jog UAB „RKADG“ yra nurodyta Energetikos strategijos įgyvendinimo plane, taip pat nerodo, kad šis planas galėtų būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo galėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos šios įmonės atžvilgiu užsiimti komunalinių atliekų deginimu, ir kaip įpareigojimas galutinius sprendimus dėl komunalinių atliekų deginimo veiklos turinčioms priimti institucijoms. Taryba įvertino aplinkybę dėl Vilniaus miesto savivaldybės dalyvavimo UAB „RKADG“ iniciatyva vykstančiame planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese ir padarė išvadą, kad savivaldybė yra tik vienas iš šio proceso dalyvių, o galutinį sprendimą turės priimti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Pažymėjo, kad UAB „RKADG“ yra privatus ūkio subjektas, o Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato draudimų steigti juridinius asmenis ar kitus ūkio subjektus remiantis tik tuo pagrindu, kad veiklai, kurią jie siekia vykdyti (šiuo atveju – komunalinių atliekų deginimas), yra taikomas specifinis reguliavimas ar reglamentavimas. Taigi, ir kiti ūkio subjektai taip pat gali steigtis bei turėti tikslą vykdyti atliekų deginimo ūkinę veiklą. Ta aplinkybė, jog atsirado ūkio subjektas (UAB „RKADG“), ketinantis vykdyti atliekų deginimo veiklą, ir savo iniciatyva atliekantis atitinkamus su šia veikla susijusius veiksmus, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus jis turi teisę atlikti, Tarybos manymu, nereiškia, kad kiti ūkio subjektai negali ar ribojamos jų galimybės imtis analogiškos iniciatyvos. Aplinkybė, kad galbūt be UAB „RKADG“ nėra kitų ūkio subjektų, kurie savarankiškai būtų ėmęsi iniciatyvos dėl savo galimybės vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą, nepašalina už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą atsakingos Vilniaus miesto ar kitų savivaldybių pareigos reikiamus sprendimus priimti vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, įskaitant ir numatytus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.
Pareiškėjo teiginys, jo nuomone, rodantis skundžiamo nutarimo nepagrįstumą, jog kaip galimo pažeidimo Konkurencijos taryba nevertino fakto, kad UAB „RKADG“ steigėja UAB „Rubicon Group“ dalyvauja atliekų tvarkymo rinkoje, yra nepagrįstas. Ūkio subjekto vykdoma veikla savaime nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimas, ypač, kai nepateikiama jokių duomenų dėl šio ūkio subjekto konkurenciją ribojančios veiklos, o pareiškėjas jokių duomenų apie galimus UAB „Rubicon Group“ neteisėtus Konkurencijos įstatymo prasme veiksmus nepateikė, tik abstrakčiai nurodė, kad, jei UAB „RKADG“ vykdys atliekų deginimo veiklą, kyla grėsmė, kad UAB „Rubicon Group“ įgis dominuojančią padėtį. Tokie pareiškėjo teiginiai nesudaro jokio pagrindo jį vertinti, kaip galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nes savaime nėra draudžiama ūkio subjektams užimti dominuojančią padėtį, be to, Konkurencijos taryba neturi teisės vertinti prielaidomis grindžiamą situaciją, kurios realiai dar net nėra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 70-79) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs tyrimo medžiagą, Konkurencijos tarybos veiksmus, siekiant išsiaiškinti viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus dėl suteiktos išimtinės teisės UAB „RKADG“ steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklą, padarė išvadą, jog Konkurencijos taryba atliko visus veiksmus savo kompetencijos ribose, kad būtų visapusiškai įvertinti pareiškėjo pareiškime nurodyti motyvai dėl UAB „RKADG“ sudarytų išskirtinių sąlygų steigti, statyti ir eksploatuoti komunalinių atliekų deginimo gamyklą galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Visa iš viešojo administravimo subjektų gauta informacija patvirtina tai, kad jokių tokio pobūdžio sprendimų nėra priimta ir UAB „RKADG“ neturi jokių papildomų ar išskirtinių teisių kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad UAB „RKADG“ nurodymas Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ nesuteikia įmonei išskirtinės galimybės statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą. Vyriausybės nutarime minėtos įmonės nurodymas atsakingu vykdytoju, kuris ėmėsi iniciatyvos dėl savo galimybių vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą, nepašalina už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą atsakingos Vilniaus miesto ir kitų savivaldybių pareigos reikiamus sprendimus steigiant ir eksploatuojant atliekų deginimo gamyklą vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, įskaitant ir numatytus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad Konkurencijos taryba neišreikalavo visų reikalingų duomenų iš viešojo administravimo subjektų, nenurodė, kokius dar kitus duomenis, be jau surinktų, Konkurencijos taryba turėjo ar galėjo išreikalauti. Pareiškėjo skundo teiginį, kad Konkurencijos taryba tik paviršutiniškai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškimą bei visiškai nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą, teismas laikė nepagrįstu.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Konkurencijos tarybos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, pagrįstas. Pareiškėjas nenurodė, o Taryba nenustatė, konkrečių viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, kuriais būtų teikiamos privilegijos arba būtų diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsirastų ar galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.
Teismas, įvertinęs posėdžio metu pareiškėjo atstovų pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano 1.11 punkto atitikimo Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 daliai, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalims, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano 1.11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei pareiškėjo nurodytų įstatymų atitinkamiems straipsniams, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III.

Pareiškėjas Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga apeliaciniu skundu (b. l. 81-86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą dėl Konkurencijos tarybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1S-179.
Apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, 81 straipsniu, objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos atsisakymas pradėti tyrimą yra nepagrįstas ir prieštarauja kitoms Tarnybos išvadoms ir surinktiems duomenims. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, pareiškėjo nuomone, įtarimui, jog buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, buvo pateikta pakankamai duomenų. Teigia, jog teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 25 straipsnį bei nepagrįstai nusprendė, kad Tarnyba nepažeidė teisės aktų atsisakydama pradėti tyrimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-107) atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą be pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodytų aplinkybių, nurodo, kad pareiškėjas jokių aiškių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų Konkurencijos tarybos atliktos ir teismo patvirtintos teisės aktų analizės pagrįstumą, ypač, kai ir Tarybos nutarime ir teismo sprendime išnagrinėtos visos pareiškėjo pareiškime Konkurencijos tarybai nurodytos aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pareiškime Tarnybai neprašė nagrinėti Energetikos strategijos įgyvendinimo plano 1.11 punkto, kaip viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuris galimai prieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Priešingai, pareiškėjas darė prielaidą, kad kiti viešojo administravimo subjektai turėjo būti priėmę kažkokius kitus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1S-179 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.
Konkurencijos taryba skundžiamu nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu. Ši įstatymo norma nustato, kad tyrimą pradėti atsisakoma, jeigu nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.
Remiantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, prašymas atlikti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pagal 25 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimą detalizuoja Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 24 – 28 punktai. Subjektas, besikreipiantis į Konkurencijos taryba dėl tyrimo pradėjimo, savo pareiškime, be kita ko, turi nurodyti konkrečius skundžiamus veiksmus, jų atlikimo datą (Darbo reglamento 25.4 punktas), jam žinomas skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vietą (Darbo reglamento 25.5 punktas), jo kaip pareiškėjo reikalavimus (Darbo reglamento 25.6 punktas), pridedamų dokumentų sąrašą (Darbo reglamento 25.7 punktas). Be to, remiantis Darbo reglamento 27 punktu, prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantys skundžiamų veiksmų faktines aplinkybes. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad pareiškėjas nėra įpareigotas pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, tačiau pareiškėjas turėtų pateikti pakankamai duomenų leidžiančių numanyti, jog galimai padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, t. y. pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti tam tikrus duomenis, o ne tik savo nuomonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nei įstatymas, nei reglamentas nereikalauja iš pareiškėjo pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų atsakovui įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t. y. preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio mėn. 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-993-07).
Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtina Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą remdamasi tuo, kad nenustatyta, kad kokie nors viešojo administravimo subjektai būtų priėmę teisės aktus ar sprendimus, kuriais būtent UAB „RKADG“ būtų sudarytos išimtinės sąlygos ar kitaip suteiktos privilegijos vykdyti atliekų deginimo veiklą, steigiant ir eksploatuojant komunalinių atliekų deginimo gamyklą t. y. nenustatyta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad jie galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004 konstatavo, kad prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo (ūkio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybės valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) Konkurencijos įstatymo ginamos teises (Konkurencijos įstatymo 38 str. 1 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad minėtų aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos (atsakovo) turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2009 m. kovo 11 d. pareiškimu kreipdamasis į Konkurencijos tarybą, prašė ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės ir/ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos ar kitų valstybės institucijų veiksmai ir sprendimai, kuriais suteiktos išimtinės teisės UAB „Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ statyti ir eksploatuoti atliekų deginimo gamyklą, nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, o ypač šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Tačiau pareiškėjas pareiškime nenurodė nei konkrečių viešojo administravimo subjektų, nei konkrečių sprendimų, kurie, jo nuomone, gali lemti konkurencijos ribojimą. Konkurencijos taryba 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kad nurodytų visus jam žinomus konkrečius Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir kitų institucijų teisės aktus ir sprendimus, kurie, jo nuomone, gali pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus bei paaiškintų, kokiu būdu šie sprendimai gali sudaryti konkurencijos sąlygų skirtumus ūkio subjektams. Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 30 d. raštu dar kartą patvirtino, kad jam nėra žinoma, kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų ir kokie konkretūs sprendimai buvo priimti, tačiau nurodė, kad tokie sprendimai buvo priimti, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-02 nutarimu Nr. 113 patvirtintos Valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektų steigimo tvarkos nuostatas, kad atliekų deginimo gamykla laikytina atliekų tvarkymo objektu, kurio steigimo iniciatoriai yra ministerijos, apskričių viršininkai, miestų (rajonų) merai, regioninės plėtros tarnybos, kurie priima sprendimus steigti šiuos objektus. Nepaisant šios aplinkybės Konkurencijos taryba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą, pati ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nustatytų galimai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį pažeidžiančius viešojo administravimo subjektus ir jų sprendimus, susijusius su teisės UAB „RKADG“ steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklą suteikimu. Konkurencijos taryba 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kad šios institucijos pateiktų sprendimus ar kitą informaciją, susijusią su UAB „RKADG“ steigiama komunalinių atliekų gamykla. Atsakydamos į minėtus raštus institucijos nenurodė, kad būtų priimtas koks nors teisės aktas ar kitoks sprendimas, kuriuo UAB „RKADG“ būtų suteiktos teisės steigti, projektuoti ar statyti komunalinių atliekų deginimo gamyklą. Konkurencijos taryba 2009 m. spalio 2 d. raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją ir Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, taip pat į UAB „RKADG“ prašydama papildomos informacijos, apie galimai UAB „RKADG“ atžvilgiu priimtus viešojo administravimo subjektų sprendimus, taip pat apie tai, kokias teisines pasekmes UAB „RKADG“ gali sukelti šio subjekto nurodymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metais plane. Atsakymuose Konkurencijos tarnybai paaiškinta, kad UAB „RKADG“ nėra išduota jokių institucijų leidimų ar kitų dokumentų, kurie leistų jai vykdyti komunalinių atliekų deginimo veiklą ar suteiktų išskirtines sąlygas planuoti vykdyti tokią veiklą, taip pat, kad UAB „RKADG“ nurodymas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metais plane šiam subjektui nesuteikė jokių papildomų teisių kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Įvertinusi minėtą tyrimo medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visa iš viešojo administravimo subjektų gauta informacija patvirtina tai, kad nėra priimta jokių viešojo administravimo subjektų sprendimų, kuriais būtų suteiktos išimtinės teisės UAB „RKADG“ steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklą ir UAB „RKADG“ neturi jokių papildomų ar išskirtinių teisių kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Pareiškėjo argumentas, kad minėtų institucijų pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo remtis, atmestinas kaip nepagrįstas.
Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1555/08 pažymėjo, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava – sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegijos nuomone, paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą – tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Konkurencijos taryba prašė papildomos informacijos tiek iš paties pareiškėjo, tiek iš kitų subjektų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį, kitą bylos medžiagą, taip pat Konkurencijos tarybos veiksmus, sprendžia, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, veikė aktyviai bei atliko išsamų pareiškimo tyrimą, išnagrinėjo visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Konkurencijos taryba taip pat išsamiai įvertino su atliekų tvarkymu (įskaitant ir jų deginimu) susijusius teisės aktus, įvertino viešojo administravimo subjektų kompetenciją, susijusią su atliekų deginimo veiklos organizavimu, bei UAB „RKADG“ vykdomo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reikšmę bei įtaką viešojo administravimo subjektams priimant sprendimus dėl atliekų deginimo. Įvertinusi bylos medžiagą, teisės aktų nuostatas, bei Konkurencijos tarybos argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Konkurencijos tarybos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų dėl regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos steigimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, pagrįstas. Pareiškėjas nenurodė, o Taryba nenustatė, konkrečių viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, kuriais būtų teikiamos privilegijos arba būtų diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsirastų ar galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Pareiškėjo argumentas, kad buvo pateikta pakankamai duomenų įtarimui dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo pagrįsti, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes Konkurencijos taryba išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog kokie nors viešojo administravimo subjektai būtų priėmę teisės aktus ar sprendimus, kuriais būtent UAB „RKADG“ būtų sudarytos išimtinės sąlygos ar kitaip suteiktos privilegijos vykdyti atliekų deginimo veiklą, steigiant ir eksploatuojant komunalinių atliekų deginimo gamyklą t. y. nenustatyta duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad jie galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad Konkurencijos įstatymo pažeidimai galėjo pasireikšti ne tik viešojo administravimo subjektų veikimu, tačiau ir neveikimu, taip pat laikytinas nepagrįstu. Pagal Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konkurencijos taryba tiria viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, tačiau ne viešojo administravimo subjektų numanomą neveikimą. Taip pat pastebėtina, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1S-179 2 punktu Konkurencijos taryba nutarė paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su viešojo administravimo subjektų priimtais teisės aktais ar kitais sprendimais, dėl kurių UAB Regioninei komunalinių atliekų deginimo gamyklai ar kitiems ūkio subjektams galėtų būti sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos ar kitaip neužtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė komunalinių atliekų deginimo veiklos srityje, svarstyti galimybę pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
 
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius