Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovės atstovui Elonui Šatui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „RSS Motors“ skundą dėl Konkurencijos tarybos 2010-01-21 nutarimo Nr. 2S-1 dalies panaikinimo, atsakovė Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba, tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir

Pareiškėja UAB „RSS Motors“ (toliau - ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2010 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 2S-1 dalį, kurioje Konkurencijos taryba konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2006 m. sausio 1 d. -2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu taikė „grobuoniškas“ kainas, parduodamas reaktyvinius degalus aviakompanijoms, ir dėl šių VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas veiksmų nėra Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, ir šioje dalyje grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.

Skunde paaiškina, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau ~ ir Konkurencijos taryba, ir atsakovė), atlikusi tyrimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau -TVOU) veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams, kuris buvo pradėtas pagal pareiškėjo UAB „RSS Motors“ prašymą, 2010 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1, kuriuo pripažino, kad TVOU, nepagrįstai atsisakydama suteikti UAB „RSS Motors“ papildomą kuro talpų kvotą bei vietą degalų pylimo automobiliui laikyti, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir nutarė taikyti TVOU Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas.

Paaiškina, kad pareiškėja UAB „RSS Motorss“ skundžia tą Konkurencijos tarybos nutarimo dalį, kurioje Konkurencijos taiyba konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog TVOU tirtu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d.) taikė „grobuoniškas'¹ kainas, parduodamas reaktyvinius degalus aviakompanijoms, ir dėl šių TVOU veiksmų nėra Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo, ir prašo šioje dalyje grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.

Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad Pareiškėjas UAB „RSS Motors“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu ištirti, ar TVOU veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Pareiškime pareiškėjas įvardino šiuos TVOU veiksmus, pareiškėjo manymu, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintą draudimą:

1) TVOU nustato nepagrįstai žemas („grobuoniškas“) tiekiamų degalų orlaiviams kainas, pasinaudodamas tuo, kad įmonės teikiamų antžeminių paslaugų apskaita nėra atskirta nuo kitos TVOU vykdomos komercinės veiklos apskaitos;

2) TVOU nepagrįstai atsisako suteikti UAB „RSS Motors“ didesnį talpų kiekį reaktyvinių degalų laikymui;

3) nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2008 metų pradžios TVOU nesuteikė priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančios vietos trečiam UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliui laikyti.

Konkurencijos taryba 2010 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1, kuriame nutarė:

1) pripažinti, kad TVOU, nepagrįstai atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ papildomą kuro talpų kvotą bei vietą degalų pylimo automobiliui   laikyti, pažeidė Konkurencijos

įstatymo 9 straipsnio reikalavimus;

2) už nurodytą pažeidimą TVOU skirti 76 000 litų baudą;

3) įpareigoti TVOU per penkias dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius

įrodymus;

4) įpareigoti TVOU nutraukti neteisėtą veiklą, jeigu ji iki šiol yra nenutraukta, t.y. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ suteikti UAB „RSS Motors“ kuro talpų kvotą, atsižvelgiant į gautus prašymus bei vadovaujantis nediskriminaciniais ir aiškiais pagrindais;

5) tyrimą dėl TVOU veiksmų atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams nutraukti;

6) rekomenduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai imtis aktyvių veiksmų ir priemonių, kad reaktyvinių degalų teikimo orlaiviams rinkoje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

Nors Konkurencijos taryba pripažino, kad nepagrįstai atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ papildomą kuro talpų kvotą bei vietą degalų pylimo automobiliui laikyti, TVOU pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, tačiau dėl „grobuoniškų“ kainų taikymo nutarimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė. Vis dėlto nutarimo dėstomojoje dalyje Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog TVOU tirtu laikotarpiu taikė „grobuoniškas“ kainas, parduodamas reaktyvinius degalus aviakompanijoms, ir dėl šių TVOU veiksmų nėra Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo (Konkurencijos tarybos nutarimo 20-21 ps!.).

Pareiškėja UAB „RSS Motors“ mano, kad minėta Konkurencijos tarybos nutarimo dalis yra nepagrįsta.

Dėl teisinių skundo argumentų paaiškina, kad Konkurencijos taryba neišsamiai atliko tyrimą dėl TVOU kainodaros ir nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog TVOU tirtu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d.) taikė „grobuoniškas“ kainas, parduodamas reaktyvinius degalus aviakompanijoms.

Konkurencijos taryba rėmėsi Europos Teisingumo Teismo sprendimu AKZO byloje, kuriame teismas konstatavo, jog bus preziumuojama, kad dominuojantis ūkio subjektas taiko „grobuoniškas“ kainas (piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi), kai jo taikoma kaina už prekes ar paslaugas bus žemiau vidutinių kintamų kaštų, kadangi tokiu atveju kiekvienas pardavimas reikš nuostolį dominuojančiam ūkio subjektui. Minėtame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad kai dominuojančio ūkio subjekto taikomos kainos yra aukščiau vidutinių kintamų kaštų, bet žemiau už vidutinius bendruosius kaštus, tokios kainos bus laikomos „grobuoniškomis“, jei jos pripažįstamos kaip plano dalis, kuriuo siekiama pašalinti konkurentą.

Konkurencijos tarybos nutarime nurodoma, kad siekiant išsiaiškinti, ar TVOU taikoma kainodara gali būti laikoma pažeidžiančia konkurencijos teisės normų reikalavimus, tyrimo metu buvo analizuojami šio ūkio subjekto reaktyvinių degalų pardavimo veiklos kaštai bei iš šios veiklos gaunamos pajamos. Išanalizavusi turimus duomenis Konkurencijos taryba nustatė, kad TVOU reaktyvinių degalų veiklos pajamos, atspindinčios taikytas reaktyvinių degalų pardavimo kainas aviakompanijoms, viršijo bendruosius kaštus daugiau kaip 1,8 procento 2006 ir 2007 metais, beveik 0,7 procento 2008 metais. Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad TVOU vykdoma reaktyvinių degalų veikla yra pelninga, o ne nuostolinga.

Pažymi, kad tyrimą dėl TVOU taikomų „grobuoniškų“ kainų Konkurencijos taryba atliko neišsamiai, tai lemia padarytų išvadų nepagrįstumą.

Konkurencijos tarybos nutarime pateiktoje 4 lentelėje nurodomi „TVOU Kuro tarnybos veiklos rezultatai 2006, 2007, 2008 m. (litais)“. Pažymėtina, kad TVOU kuro tarnyba vykdo degalų pylimo, laikymo bei kokybės kontrolės veiklą. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-75 1.4 punkto nuostata. Todėl pagrįstai manytina, kad į TVOU kuro tarnybos veiklos pajamas yra įtrauktos ne tik pajamos už degalų tiekimą orlaiviams, bet ir už kuro talpų nuomą kitiems antžeminių paslaugų teikėjams bei savateikiams. Vertinant bendras TVOU kuro tarnybos veiklos pajamas kaip pajamas už degalų tiekimą orlaiviams, pajamos iš degalų tiekimo orlaiviams veiklos yra nepagrįstai padidinamos.

Konkurencijos taryba taip pat neatsižvelgė į dalį TVOU patirtų pastovių kaštų. Manytina, kad į TVOU pastovius kaštus nėra įtraukta degalų pylimo automobilių amortizacija, nors eksploatuojamų automobilių naudojimo vertę būtina įtraukti į realias sąnaudas, net jei apskaičiuojant pelno mokestį šių automobilių amortizacija nebeskaičiuojama. Be to, kadangi TVOU kuro tarnybos darbuotojų (vairuotojų) atliekamas darbas yra susijęs ir su kitų TVOU tarnybų veikla, kyla klausimas, ar šių darbuotojų darbo užmokestis buvo priskirtas prie degalų tiekimo orlaiviams veiklos sąnaudų. Taip pat nėra aišku, ar į degalų tiekimo orlaiviams veiklos pastovius kaštus buvo įskaičiuotos administracinės sąnaudos, energijos bei komunalinių paslaugų, civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, finansinės sąnaudos dėl atidėtų mokėjimų aviakompanijoms ir kt. Šias aplinkybes pareiškėjas UAB „RSS Motors“ išdėstė ir savo 2009 m. lapkričio 12 d. nuomonėje apie tyrimo išvadas.

Dėl minėtų aplinkybių Konkurencijos taryba pažymėjo, kad detalus jų vertinimas negalėtų pakeisti galutinių išvadų dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo buvimo ar nebuvimo. Taigi Konkurencijos taryba pripažino, kad atliktas tyrimas dėl TVOU taikomų „grobuoniškų“ kainų nebuvo išsamus. Be to, Konkurencijos taryba kitoje nutarimo dalyje nurodė, kad „tyrimo metu nagrinėjant galimą „grobuonišką“ TVOU kainodarą kilo neaiškumų dėl tinkamo <...> pareigos [atskirti antžeminių paslaugų teikimo veiklos apskaitą nuo kitos savo veiklos apskaitos] vykdymo“ (Konkurencijos tarybos nutarimo 24 psl.). Tokia pareiga TVOU kaip oro uosto administracijos funkcijas vykdančiam subjektui yra nustatyta Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3-144, 7 punkte. Būtent pareigos atskirti antžeminių paslaugų teikimo veiklos apskaitą nuo kitos vykdomos veiklos apskaitos nevykdymas, bendrai visoms veikloms vedama buhalterinė apskaita sudaro sąlygas TVOU dalį pastovių kaštų, patiriamų vykdant degalų tiekimo orlaiviams veiklą, priskirti kitoms veikloms ir tokiu būdu užmaskuoti „grobuoniškas“ parduodamų degalų orlaiviams kainas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl TVOU taikomų „grobuoniškų“ kainų yra neišsamus.

Konkurencijos taryba, pripažindama, kad išsamiai neanalizavo TVOU pastovių kaštų, pažymėjo, kad pastovių kaštų tikslinimas būtų prasmingas tuo atveju, jeigu būtų įrodymų dėl TVOU siekiamo įgyvendinti konkurento išstūmimo iš rinkos plano. Tačiau, kaip nurodė Konkurencijos taryba, tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra surinkta. Šios Konkurencijos tarybos išvados yra nepagrįstos.

Pirma,iš nutarime pateiktų duomenų bei jų analizės matyti, kad TVOU degalų tiekimo veiklos pajamos labai nežymiai viršijo bendruosius kaštus (apie 1,8 procento 2006 ir 2007 metais, iki 0,7 procento 2008 metais). Be to, Konkurencijos tarybos nutarime pažymima, jog stebima reaktyvinių degalų pardavimo maržos (antkainio) mažėjimo tendencija. Atsižvelgiant į neaiškumus dėl tinkamo TVOU pareigos atskirti antžeminių paslaugų teikimo veiklos apskaitą nuo kitos savo veiklos apskaitos vykdymo, darytina išvada, jog neabejotinai buvo pagrindas atlikti išsamią TVOU degalų tiekimo orlaiviams veiklos pajamų ir pastovių kaštų analizę.

Antra, konkurento išstūmimo plano buvimą patvirtina kitos skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas UAB „RSS Motors“ degalų tiekimo orlaiviams veiklą pradėjo 2006 metais. Skundžiamame nutarime Konkurencijos taryba pripažino, kad TVOU nepagrįstai atsisakė suteikti UAB „RSS Motors“ papildomą kuro talpų kvotą bei vietą trečiam degalų pylimo automobiliui laikyti. Konkurencijos taryba 2007 m. birželio 7 d. nutarime Nr. 2S-14 konstatavo, kad TVOU nepagrįstai reikalavo iš UAB „RSS Motors“ pateikti kuro tiekimo sutartis su klientais ir nepagrįstai atsisakė leisti UAB „RSS Motors“ eksploatuoti antrą degalų pylimo automobilį. Visi minėti TVOU veiksmai buvo pripažinti piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nuo pat UAB „RSS Motors“ veiklos pradžios TVOU siekė įgyvendinti konkurento išstūmimo iš rinkos planą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėja pažymi, kad Konkurencijos taryba pati pripažino, jog, atlikdama tyrimą dėl TVOU taikomų „grobuoniškų“ kainų, išsamiai neanalizavo TVOU pastovių kaštų, patiriamų vykdant degalų tiekimo orlaiviams veiklą. Kadangi TVOU degalų tiekimo veiklos pajamos labai nežymiai viršijo bendruosius kaštus, be to, kiti nuo 2006 m. TVOU atliekami veiksmai pareiškėjo UAB „RSS Motors“ atžvilgiu patvirtina, jog TVOU siekė įgyvendinti pareiškėjo išstūmimo iš rinkos planą, siekiant tinkamai įvertinti, ar tiriamuoju laikotarpiu TVOU taikytos kainos nebuvo „grobuoniškos“, yra būtina atlikti papildomą tyrimą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jų netenkina skundžiama Konkurencijos tarybos nutarimo dalis, kadangi priimtas sprendimas įtakoja jų teisę siekti žalos atlyginimo.

Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. I. 49-54) paaiškino, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepime paaiškina dėl nagrinėjamo galimo pažeidimo esmės.

Pareiškėja skundžia Nutarimo dalį, susijusią su VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kainodara, teigdama, kad pastarojo ūkio subjekto taikytos kainos ir patirti kaštai buvo netinkamai išanalizuoti. Pareiškėjos manymu, Konkurencijos taryba neišsklaidė abejonės, kad TVOU kainos tirtu laikotarpiu galėjo būti per mažos, t. y. jomis buvo siekiama ne sąžiningai konkuruoti rinkoje, o išstumti konkurentą.

Nors konkurencijos teisės normos yra skirtos sąžiningos konkurencijos ir kuo didesnės vartotojų gerovės, įskaitant ir kuo žemesnes kainas, užtikrinimui, tam tikrais atvejais vis dėlto pripažįstama, kad netgi ir žemų kainų nustatymas gali turėti antikonkurencinį tikslą, t. y. konkurento išstūmima iš rinkos ar kelio užkirtimą potencialaus konkurento įėjimui į rinką. Vadinamosios „grobuoniškos“ kainodaros esmė būtent ir yra toks dominuojančio ūkio subjekto elgesys, kai jis, susidūręs su esamo konkurento ar naujo rinkos dalyvio sudaroma konkurencija, sumažina kainas iki nuostolingo lygio. Tokiu būdu sudrausminęs egzistuojantį konkurentą ar apsigynęs nuo naujo rinkos dalyvio, dominuojantis ūkio subjektas vėl pakelia kainas, kad padengtų patirtą nuostolį.

Taigi, taikant tokią kainodarą vartotojai patiria naudą tik trumpuoju laikotarpiu, tuo tarpu įveikus konkurentą, kaina vėl yra pakeliama. Jeigu „grobuoniškos“ kainodaros veiksmai būna sėkmingi, galutinis jos rezultatas yra mažesnė vartotojų nauda ilguoju laikotarpiu, kadangi rinkoje yra eliminuojama konkurencija. „Grobuoniškos“ kainodaros esmę galima apibūdinti taip: ūkio subjektas paaukoja pelną trumpuoju laikotarpiu tam, kad eliminuotų konkurenciją ir gautų didesnį pelną ilguoju laikotarpiu.

Nagrinėjant tokio pobūdžio galimą pažeidimą, reikia ypatingo atsargumo, kadangi reikia įvertinti ir nustatyti, ar žemas kainas nagrinėjamas ūkio subjektas nustato dėl normalios ir teisėtos konkurencijos su kitais ūkio subjektas, ar vis dėlto, žemos kainos nustatymas yra neteisėtas antikonkurencinį tikslą turintis veiksmas. Konkurencijos teisei ir politikai skirtoje literatūroje pabrėžiama, kad konkurencijos institucijos ir teismai turėtų būti ypač atidūs, kad būtų išvengta rizikos, jog rinkos galią turintys ūkio subjektai palaikytų aukštas kainas vien tik tam, kad nebūtų apkaltinti piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, akcentuoja, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama galimą TVOU taikomą „grobuonišką“ kainodarą, vadovavosi atidumo ir atsargumo kriterijais, kad nebūtų padaryta žala rinkoje vykstančiai konkurencijai ir kad ūkio subjektas nebūtų nubaustas už normalų elgesį rinkoje, nesat pakankamų pažeidimo įrodymų. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai daugiausia siejami su tuo, kad kai kurie tyrimo aspektai liko galimai nevisiškai detaliai išanalizuoti, kad tam tikri TVOU kaštai galėtų būti šiek tiek kitokie, jeigu būtų preciziškai tiksliai atriboti pagal atskiras veiklos sritis ir pan. Pastebi, kad „grobuoniškos“ kainodaros egzistavimas negali būti pagrįstas neaiškumais ar pareiškėjai kylančiomis abejonėmis, nesant jokių objektyvių su tuo susijusių įrodymų. Konkurencijos taryba vadovavosi Europos Sąjungos institucijų taikomais „grobuoniškos“ kainodaros įrodinėjimo standartais ir nustatė, kad šiuo atveju jie nėra tenkinami. Taigi, pagrindo pripažinti TVOU kainodarą neteisėta ir pažeidžiančia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus nebuvo nustatyta. Pareiškėjos pateikiami argumentai nesudaro pagrindo tyrimo atnaujinimui, nes, atsižvelgiant į Nutarime išdėstytus argumentus, patikslinimai ar papildymai negalėtų turėti įtakos galutinėms išvadoms, todėl bet koks papildomas tyrimas būtų paprasčiausiai betikslis. Detalesnius tokią poziciją pagrindžiančius argumentus pateikia toliau.

Dėl „grobuoniškos „ kainodaros įrodinėjimo.

Europos Komisijos bei Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje yra išskiriami pagrindiniai nagrinėjamo galimo pažeidimo aspektai, kuriuos būtina nustatyti, norint pripažinti, kad dominuojančio ūkio subjekto kainodara pažeidė sąžiningos konkurencijos reikalavimus, nes buvo „grobuoniška“. Nagrinėjant tokio tipo galimą pažeidimą, reikia atlikti dominuojančio ūkio subjekto taikomų kainų ir jo patiriamų kaštų analizę ir nustatyti, ar jo veikla nėra nuostolinga. Kaip nurodyta skundžiamame Nutarime, „grobuoniškų“ kainų sąvoką Europos Teisingumo Teismas išaiškino AKZO byloje, kurioje konstatavo, jog bus preziumuojama, kad dominuojantis ūkio subjektas taiko „grobuoniškas“ kainas (piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi), kai jo taikoma kaina už prekes ar paslaugas bus žemiau vidutinių kintamu kaštų, kadangi tokiu atveju kiekvienas pardavimas reikš nuostolį dominuojančiam ūkio subjektui. Siame sprendime Europos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad kai dominuojančio ūkio subjekto taikomos kainos yra aukščiau vidutinių kintamų kaštų, bet žemiau už vidutinius bendruosius kaštus, tokios kainos bus laikomos „grobuoniškomis“, jei jos pripažįstamos kaip plano dalis, kuriuo siekiama pašalinti konkurentą. Tuo tarpu, jeigu dominuojantis ūkio subjektas nustato kainas virš vidutinių bendrųjų kaštų, tokios kainos nėra laikomos „grobuoniškomis“.

Pirmosios instancijos teismas Wanadoo byloje taip pat vadovavosi analogiškomis taisyklėmis ir pabrėžė, kad dominuojančio ūkio subjekto taikomos kainos žemiau vidutinių kintamų kaštų yra savaime laikomos piktnaudžiavimu, kadangi vienintelis tokios kainodaros tikslas yra konkurentų eliminavimas iš rinkos, tuo tarpu kainos žemiau vidutinių bendrųjų kaštų, tačiau aukščiau vidutinių kintamų kaštų yra laikomos piktnaudžiavimu, jeigu jos yra konkurentų eliminavimo iš rinkos plano dalis. Ketinimas pašalinti konkurentus iš rinkos pastaruoju atveju turi būti nustatytas remiantis aiškiais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, norint pripažinti, kad TVOU pažeidė konkurencijos teisės reikalavimus, taip pat reikia nustatyti analogiškus pažeidimo elementus, o svarstant papildomo tyrimo būtinybę, būtina bent jau turėti neabejotiną pagrindą teigti, kad pašalinus galimus neaiškumus, galėtų keistis ir atlikto tyrimo išvados. Kaip nurodoma toliau atsiliepime, pagrindo abejoti Nutarime pateikiamomis išvadomis nėra.

Kaip nurodoma Nutarime, siekiant išsiaiškinti, ar TVOU taikoma kainodara gali būti laikoma pažeidžiančia konkurencijos teisės normų reikalavimus, tyrimo metu buvo analizuojami šio ūkio subjekto reaktyvinių degalų pardavimo veiklos kaštai bei iš šios veiklos gaunamos pajamos. Pastebėti, kad vidutiniai atitinkamų kaštų (bendrųjų ir kintamųjų) dydžiai yra apskaičiuojami bendrą atitinkamų kaštų sumą padalinus iš parduotos produkcijos kiekio, o prekės kaina atitinka gautų pajamų ir parduotos produkcijos santykį. Taigi, jeigu vertinant absoliučiais dydžiais gautos pajamos yra didesnės nei bendrieji ir kintamieji kaštai, vadinasi ir parduodamos produkcijos kaina viršys vidutinius atitinkamų kaštų dydžius).

Nagrinėtu laikotarpiu TVOU patirti kaštai bei taikytos kainos Nutarime pateikiamos 4 lentelėje (Nutarimo 19 psl.). Šioje lentelėje pateiktuose duomenyse atsispindi ir aviacinio benzino pardavimo veiklos kaštai bei pajamos, tačiau atsižvelgiant į itin mažas aviacinio benzino pardavimo apimtis, šie duomenys laikytini tinkamais vertinant TVOU reaktyvinių degalų pardavimo veiklos rezultatus. Paaiškina, kad bendrieji kaštai = pastovieji kaštai + kintamieji kaštai.

Nagrinėjamu atveju kintamuosius veiklos kaštus sudaro reaktyvinių degalų, įsigytų iš AB „ORLEN Lietuva“ (tyrimo laikotarpiu pastaroji bendrovė vadinosi AB „Mažeikių nafta“ kaina, t. y. parduodant kiekvieną papildomą prekės (reaktyvinių degalų) vienetą (toną) oro susisiekimo paslaugas teikiančioms bendrovėms, šie kaštai yra būtini. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, tokiu būdu apskaičiuoti kintamieji kaštai yra ne tik padengiami, bet ir gerokai viršijami, t. y. pajamos, gautos iš degalų pardavimo aviakompanijoms, gerokai viršija kuro įsigijimo kaštus. Taigi, kalbėti apie aiškiausią „grobuoniškos“ kainodaros atvejį, kai gaunamos už prekes pajamos net nepadengia kintamųjų kaštų, nėra jokio pagrindo. Šią išvadą patvirtina ir Konkurencijos tarybos atlikta TVOU klientams taikytų kainų analizė (Nutarimo 20 psl.). Pastebi, kad tyrimo metu buvo analizuotos klientams faktiškai taikytos kainos, nurodytos atitinkamose sąskaitose-faktūrose, bei degalų tiekėjui AB „ORLEN Lietuva“ pagal analogiškus dokumentus sumokėtos sumos (bylos I tomas, 55-150 lapai; bylos II tomas, 15-35 lapai; bylos IV tomas, 72-200 lapai; bylos V tomas 1-200 lapai; bylos VI tomas 1-200 lapai; bylos VII tomas, 1-69 lapai), neapsiribojant vien tik TVOU pateiktų apibendrintų duomenų analize. Tyrimo metu nustatyta, kad klientams taikytos kainos tirtu laikotarpiu buvo aukštesnės už degalų įsigijimo kainą iš tiekėjo AB „ORLEN Lietuva“. Šios aplinkybės dėl kintamų kaštų padengimo iš esmės neginčija ir pareiškėjas. Todėl TVOU tiriamu laikotarpiu taikyta kainodara neleidžia savaime preziumuoti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo.

Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad TVOU reaktyvinių degalų pardavimo veiklos pajamos (jos atspindi taikytas reaktyvinių degalų pardavimo kainas aviakompanijoms) viršijo ir bendruosius kaštus daugiau kaip 1,8 proc. 2006 ir 2007 m., beveik 0,7 proc. 2008 m. Tai reiškia, jog 2006, 2007 ir 2008 m. TVOU pajamos, gautos pardavus 1 toną reaktyvinių degalų, atitinkamai viršijo vidutinius bendruosius kaštus. Todėl TVOU vykdoma reaktyvinių degalų veikla buvo pelninga, o ne nuostolinga. Atsižvelgdama į tokią situaciją bei vadovaudamasi aukščiau išdėstyta Europos Sąjungos institucijų praktika, Konskurencijos taryba daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog TVOU taikyta kainodara buvo neteisėta ir pažeidė konkurencijos teisės normas.

Vadovaudamasi pareiškėjos pateikiamais argumentais nurodo, kad iš esmės ginčijama tai, kad Konkurencijos tarybos pateikiamos bendrosios tiesioginės veiklos pajamos ir bendrieji kaštai galėjo būti apskaičiuoti netiksliai ir tai galėjo nulemti neteisingas išvadas. Pareiškėjos nuomone, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo pasireikšti tokių kainų taikymu, kurios, nors ir viršija vidutinius kintamuosius kaštus, tačiau yra žemiau vidutinių bendrųjų kaštų. Visų pirma, pastebi, kad pareiškėja remiasi išimtinai savo subjektyvia nuomone ir galimomis prielaidomis, nepateikdama nei vieno net ir menkiausio įrodymo, pagrindžiančio jos nurodomus teiginius. Jau vien dėl šios priežasties pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir todėl turėtų būti atmestas. Keisti Nutarime pateiktų išvadų nėra jokio pagrindo ir dėl kitų toliau išdėstytų argumentų. Nėra ir būtinybės aiškintis kokius nors galimus netikslumus atliekant papildomą tyrimą.

Pareiškėja abejoja bendrųjų kaštų tinkamu apskaičiavimu ir teigia, kad į juos galėjo būti neįtraukta automobilių amortizacija, administracinės sąnaudos, energijos bei komunalinių paslaugų, civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, finansinės išlaidos dėl atidėtų mokėjimų aviakompanijoms ir pan., taip pat galėjo būti netinkamai apskaitytas ir darbuotojų darbo užmokestis, kadangi Kuro tarnybos darbuotojų darbas yra susijęs ir su kitų TVOU tarnybų veikla. Dėl šių argumentų paaiškina, kad tyrimo metu surinkta informacija parodo, kad vertinant TVOU Kuro tarnybos veiklos rezultatus buvo atsižvelgta tiek į sąnaudas komunalinėms paslaugoms, tiek į draudimo bei remonto ir eksploatacijos sąnaudas, taip pat kitas sąnaudas, susijusias su degalų pardavimo veikla (bylos I tomas, 53 lapas; bylos IV tomas, 22 lapas). Pareiškėja, pateikdama argumentus dėl tokių sąnaudų netinkamo įvertinimo, pakankamai neįsigilino į bylos medžiagą ir nepastebėjo, kad į tokio tipo sąnaudas buvo atsižvelgta.

Be to, Nutarime yra išdėstytas ir kitas svarbus argumentas dėl šių pareiškėjos motyvų, kuris yra taikytinas bet kokiems galimiems netikslumams, susijusiems su bendrųjų kaštų apskaičiavimu bei galimai netiksliu pajamų apskaičiavimu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant atvejį, kai kainos yra galimai mažesnės už vidutinius bendruosius kaštus, nors ir didesnės už vidutinius kintamuosius kaštus, reikia turėti įrodymų dėl dominuojančio ūkio subjekto ketinimų riboti ar eliminuoti konkurenciją. Šio elemento nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl bet koks bendrųjų kaštų ar pajamų apskaičiavimo tikslinimas yra beprasmis, kadangi net ir nustačius, jog buvo tam tikrų netikslumų, tai neleistų pripažinti padaryto pažeidimo. Jau minėtoje Wanadoo byloje Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Europos Komisijos sprendimą, aiškiai pasisakė dėl dominuojančio ūkio subjekto ketinimus pagrindžiančių įrodymų pakankamumo, vertino tokių įrodymų turinį ir dar kartą akcentavo jų būtinumą norint įrodyti konkurencijos teisės normų pažeidimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokių panašaus pobūdžio įrodymų nėra. Vieno pažeidimo buvimas savaime nereiškia kito pažeidimo egzistavimo, todėl kiti TVOU padaryti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimai savaime neleidžia daryti išvados apie neteisėtą TVOU kainodarą. Kiekvienas pažeidimas turi būti įrodytas savarankiškai ir todėl TVOU veiksmai, susiję su vietos degalų automobiliams nesuteikimu, didesnės degalų laikymo kvotos nesuteikimu ar pan., savaime nereiškia, kad TVOU atliko ir kitus konkurenciją ribojančius veiksmus.

Be visų išdėstytų argumentų papildomai pasisako, kad pareiškėjos argumentas dėl galimai netinkamo TVOU vykdomų veiklų apskaitos atskyrimo (tokio apskaitų atskyrimo reikalauja antžeminių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančios taisyklės) taip pat negali pakeisti Konkurencijos tarybos Nutarime padarytų išvadų. Net ir tuo atveju, jeigu TVOU netinkamai tvarkė savo apskaitą. Konkurencijos taryba negalėtų pakeisti tokio TVOU elgesio ir priversti ūkio subjektą sutvarkyti savo apskaitą tinkamai už jau praėjusį laikotarpį. Be abejo, tuo atveju, jeigu reaktyvinių degalų tiekimo veikla būtų aiškiai atribota ir Konkurencijos tarybai nebūtų kilę jokių neaiškumų dėl reikalaujamo apskaitų atskyrimo, tai būtų galėję palengvinti tyrimo metu atliktą analizę, tačiau reikalinga analizė buvo atlikta nepaisant galimų apskaitos vedimo trūkumų. Priešingu atveju Konkurencijos taryba iš viso būtų turėjusi atsisakyti nagrinėti „grobuoniškos“ kainodaros aspektą vien tik dėlto, kad TVOU galėjo nesilaikyti apskaitų atskyrimo reikalavimo, į kurį Nutarime buvo atkreiptas papildomas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėmesys, ir taip galimai apsunkino pažeidimo sudėties nustatymą.

Galiausiai atkreipia dėmesį ir į rinkos pokyčius, vykusius galimai „grobuoniškų“ kainų taikymo laikotarpiu. UAB „RSS MOTORS“ rinkos dalis 2007 m. padidėjo net 16 proc, o 2008 m. padidėjo dar 14 proc. Tai papildomai iliustruoja, jog TVOU taikomos kainos negalėjo būti per žemos ir šių kainų taikymas negalėjo turėti konkurentą UAB „RSS MOTORS“ iš atitinkamos pasrovinės rinkos stumiančio poveikio, todėl TVOU taikytos kainos negali būti laikomis „grobuoniškomis“. TVOU reaktyvinių degalų pardavimo maržos (antkainio) mažėjimo tendencija, į kurią atkreipia dėmesį pareiškėja, nagrinėjamame kontekste vertintinas kaip siekis konkuruoti su nuolat savo rinkos dalį didinančiu konkurentu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos užimama rinkos dalis nuolat didėjo, nepaisant to, kad jo taikomos kainos klientams buvo aukštesnės už TVOU taikomas kainas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (bylos I tomas, 152 lapas; bylos II tomas, 36, 58-60 lapai), 2007 m. vidutinė TVOU klientams taikyta kaina buvo 1914 litų už vieną toną, tuo tarpu pareiškėja vidutiniškai taikė 1948 litų kainą, 2008 m. pareiškėjos kainos taip pat buvo aukštesnės, bet jis vis tiek sugebėjo pritraukti naujų klientų ir sėkmingai didino savo rinkos dalį. UAB „RSS Motors“ sugebėjo vos per keletą metų savo rinkos dalį padidinti nuo 4 proc. 2006 m. iki 34 proc. 2008 m. Tokia rinkos situacija parodo, kad nagrinėjamu atveju TVOU taikyta kainodara neturėjo ir negalėjo turėti „grobuoniškai“ kainodarai būdingo efekto dėl klientų elgsenos, noro diversifikuoti rizikas ir pirkti iš kelių tiekėjų, kitų nagrinėjamos rinkos ypatumų.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto tirtu laikotarpiu taikytos kainodaros kaip „grobuoniškos“, t. y. kaip pažeidžiančios Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. TVOU gautos pajamos iš reaktyvinių degalų tiekimo veiklos tirtu laikotarpiu viršijo kintamuosius bei bendruosius kaštus. Tai reiškia, jog TVOU taikyta reaktyvinių degalų kaina aviakompanijoms viršijo ne tik vidutinius kintamuosius kaštus, bet ir vidutinius bendruosius kaštus. Bet kokie galimi netikslumai, susiję su bendrųjų kaštų ar pajamų apskaičiavimu, negali pakeisti galutinių išvadų dėl pažeidimo nebuvimo, kadangi nėra konkurento išstūmimo iš rinkos plano įrodymų. Bet koks papildomas tyrimas būtų netikslingas, kadangi jis pareikalautų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, o tyrimo išvados vis tiek išliktų nepakitusios. Pabrėžė, kad papildomas tyrimas negalėtų turėti ir jokios esminės įtakos konkurencijai rinkoje, kadangi TVOU iš viso pasitraukė iš reaktyvinių degalų tiekimo rinkos. Papildomas tyrimas bet kuriuo atveju nebūtų reikalingas sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, jis galėtų nebent suteikti „pasitenkinimo“ pareiškėjui. Prašo atmesti pareiškėjo UAB „RSS MOTORS“ skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad pakartotinai tirti TVOU kainodarą nėra jokio pagrindo, nes akivaizdu, kad kainodara nebuvo siekiama išstumti iš reaktyvinių degalų rinkos pareiškėją, kadangi pareiškėjos rinkos dalis pastoviai didėjo, o galiausiai TVOU iš viso atsisakė tokios ūkinės veiklos kaip prekyba reaktyviniais degalais. Dėl TVOU teikiamų antžeminių paslaugų apskaitos neatskyrimo nuo kitos TVOU vykdomos veiklos apskaitos įtakos atliktam tyrimui paaiškino, kad ši aplinkybė tik apsunkino tyrimą, nes tyrimo metu atliekant apskaitą reikėjo atskirti šias veiklas. Dėl to Konkurencijos taryba netgi kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Tačiau atliekant tyrimą kainodara buvo apskaičiuota, atsižvelgiant į TVOU antžeminių paslaugų kaštus, juos atskyrus nuo kitos TVOU vykdomos veiklos. Paaiškino, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos taryba klaidingai įvertino vidutinius bendruosius kaštus.

Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsiliepimo į skundą neteikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Pareiškėja ginčija dalį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-01-21 nutarimo Nr. 2S-1, t. y. šio nutarimo konstatuojamosios dalies 3.3. punktą „VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto taikytos reaktyvinių degalų kainodaros įvertinimas“. Ši dalis apibendrinama ir užbaigiama taip: „<...> nėra pagrindo teigti, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tirtu laikotarpiu taikė robuoniškas“ kainas, parduodamas reaktyvinius degalus aviakompanijoms. Dėl šios priežasties dėl šių TVOU veiksmų nėra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sudėties (Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo)“.

Pareiškėja 2008-05-07 pateikė pareiškimą Konkurencijos tarybai, kuriame prašė atlikti tyrimą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkoje, kaip pažeidžiančių Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį (pareiškimas Konkurencijos tarybos byla Nr. 08/10/2/1/04/03/061, t. I 1. 1-7). Pareiškimas buvo dėl TVOU piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje. Kaip piktnaudžiavimą pareiškėjas įvardijo TVOU teikiamų antžeminių paslaugų apskaitos neatskyrimo nuo kitos VĮ TVOU vykdomos veiklos apskaitos; tai, kad TVOU nustato nepagrįstai žemas („grobuoniškas“) tiekiamų degalų orlaiviams kainas, pasinaudodamas tuo, kad įmonės teikiamų antžeminių paslaugų apskaita nėra atskirta nuo kitos TVOU vykdomos komercinės veiklos apskaitos; tai, kad TVOU nepagrįstai atsisako suteikti UAB „RSS Motors“ didesnį talpų kiekį reaktyvinių degalų laikymui; tai, kad nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2008 metų pradžios TVOU nesuteikė priešgaisrinės saugos reikalavimus atitinkančios vietos trečiam UAB „RSS Motors“ degalų pylimo automobiliui laikyti.

Pareiškėja nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarime išdėstytais motyvais ir argumentais, kuriais TVOU per žemų kainų taikymas atsietas nuo kitų TVOU padarytų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, ir dėl to padaryta klaidinga išvada, kad nepagrįstai mažų kainų taikymas nėra dalis plano, kuriuo buvo siekiama išstumti   pareiškėją iš reaktyvinių degalų rinkos. Taip pat pareiškėja nesutinka su atliktu kainodaros tyrimu, laiko jį nepilnu, neišsamiu.

Konkurencijos taryba 2010 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1. Nutarimo rezoliucinėje dalyje pripažino, kad TVOU, nepagrįstai atsisakydamas suteikti UAB „RSS Motors“ papildomą kuro talpų kvotą bei vietą degalų pylimo automobiliui laikyti, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Už nurodytą pažeidimą TVOU skirta 76 000 litų bauda. TVOU įpareigotas per penkias dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. TVOU įpareigotas nutraukti neteisėtą veiklą, jeigu ji iki šiol yra nenutraukta, t. y. ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ suteikti UAB „RSS Motors“ kuro talpų kvotą, atsižvelgiant į gautus prašymus bei vadovaujantis nediskriminaciniais ir aiškiais pagrindais. Konkurencijos taryba tyrimą dėl TVOU veiksmų atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio reikalavimams nutraukė, rekomendavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai imtis aktyvių veiksmų ir priemonių, kad reaktyvinių degalų teikimo orlaiviams rinkoje būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

Iš esmės visi pareiškėjo Konkurencijos tarybai pareiškime nurodyti kiti pažeidimai buvo konstatuoti, išskyrus tai, kad TVOU tiekia orlaiviams nepagrįstai mažas degalų kainas.

Teismas daro išvadą, kad ginčo nėra dėl skundžiamo nutarimo konstatuojamoje dalyje nustatytų aplinkybių, kurios nurodomos toliau. Nėra ginčo dėl rinkos apibrėžimo - Konkurencijos taryba išskyrė dvi atitinkamas rinkas - priešsrovinę valdymo ir organizavimo paslaugų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką ir su šia rinka susijusią pasrovinę reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką. Geografinė rinkos teritorija nustatyta kaip VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas -jo teritorija. Konkurencijos taryba nutarime nustatė, kad TVOU, būdamas esminių išteklių valdytoju, užima dominuojančią padėtį atitinkamoje priešsrovinėje rinkoje, nes užima 100 procentų valdymo ir organizavimo paslaugų rinkos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Taip pat tirta TVOU padėtis pasrovinėje reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkoje TVOU teritorijoje. Tiriamu laikotarpiu (nuo 2006 m. iki 2008 m.) TVOU pasrovinėje rinkoje buvo vienintelis pareiškėjo konkurentas. TVOU 2006 m. užėmė 96 procentus šios rinkos, 2007 m. - 80 procentų, o 2008 m. TVOU rinkos dalis sudarė 66 procentus pasrovinės reaktyvinių degalų tiekimo orlaiviams rinkos. Konkurencijos taryba pagrįstai, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija, padarė išvadą, kad TVOU užėmė dominuojančią padėtį ir atitinkamoje pasrovinėje rinkoje. Nustatytas TVOU dominavimas dvejose vertikaliai susijusiose rinkose. Taigi, tai, kad tiriamoje rinkoje TVOU užėmė dominuojančią padėtį, nustatyta ir dėl to ginčo nėra. Ginčo nėra ir dėl nutarimo dalies, kurioje Konkurencijos taryba pripažino, kad TVOU nepagrįstai atsisakė suteikti papildomą kuro talpų kvotą UAB „RSS Motors“, tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi. TVOU atsisakymas suteikti pareiškėjai vietą degalų pylimo automobiliui pripažintas siekiu išvengti konkurento veiklos plėtimosi. Pripažinta, kad nesant objektyvaus tokių veiksmų pateisinimo, esminių išteklių valdytojo taikomas prieigos ribojimas laikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu.

Šios išvados atitinka Konkurencijos įstatymo nuostatas. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta dominuojančios padėtis sąvokos esmė. Nustatyta, kad „dominuojanti padėtis -vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.“.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi:

„Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:

1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;

2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;

3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu“.

Kaip matyti, šiame straipsnyje nėra baigtinio veiksmų, kuriais gali būti piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, sąrašo. Konkurencijos taryba nustatė, konkrečius veiksmus, kai TVOU piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ir tose dalyse nustatė, kad pareiškėja pagrįstai nurodė Konkurencijos tarybai atitinkamus pažeidimus. Nutarimo dalyje, kurioje motyvuojamas baudos parinkimas, pasisakyta ir dėl galimo žalos padarymo konkurentui, t. y. pareiškėjui.

Tačiau piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi nepripažinta TVOU taikyta nurodytu laikotarpiu reaktyvinių degalų kainodara, t. y. TVOU kaip pareiškėjos konkurento taikyta kainodara parduodant reaktyvinius degalus aviakompanijoms. Pareiškėja skundėsi, kad TVOU taiko reaktyviniams degalams per mažas kainas, kurios apibūdinamos kaip „grobuoniškos“. Konkurencijos teisės doktrinoje tokių kainų taikymas ilgesnėje perspektyvoje laikomas pažeidžiančiu sąžiningą konkurenciją ir vartotojo interesus, nes jų taikymas kurį laiką patiriant nuostolį turi tikslą išstumti iš atitinkamos rinkos konkurentus, o po to, užėmus atitinkamą rinką, kainos paprastai padidinamos, taip atsiimant turėtus nuostolius. Taigi pernelyg mažų kainų taikymas atskirais atvejais gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, pasakyta Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte.

Dėl pareiškėjos teisės ginčyti Konkurencijos tarybos nutarimą. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnyje nustatyti subjektai, kurie turi iniciatyvos teisė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą:

„1. Teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi:

1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų;

2) viešojo administravimo subjektai;

3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos.

2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą.

Pagal Konkurencijos įstatymo 31 straipsnį tokios bylos nagrinėjimo proceso dalyviai yra:

„1. Nagrinėjant bylą dėl 23 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja:

1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius);

2) asmuo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pažeidėjas);

3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;

4) viešojo administravimo subjektų atstovai jų prašymu;

5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai bei kiti asmenys.

2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, toliau šiame įstatyme vadinami proceso šalimis.

3. Proceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai/'.

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje reglamentuojamas Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas:

„1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi Teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, turi teisę skųsti proceso šalys.

2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“.

3. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.“.

Taigi pareiškėja šioje Konkurencijos tarybos nagrinėtoje byloje buvo proceso šalimi (Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio 2010-01-07 protokolas Nr. 4S-1, b. 1. 55-57), todėl gali ginčyti Konkurencijos tarybos nutarimą teisme.

Nutarimo rezoliucinė dalis paskelbta Informaciniuose pranešimuose Nr. 7(l)-80, 2010-01-27. pareiškėjai nutarimo nuorašas išsiųstas 2010-01-21 raštu Nr. (I. I3-12)6V-82 (b. I. 7). Pareiškėjos skundas teismui paduotas nepraleidus Konkurencijos įstatyme nustatyto 20 dienų termino.

Dėl kainodaros įvertinimo ir Konkurencijos tarybos išvadų.

Konkurencijos taryba, tirdama pareiškėjos skundą, pagrįstai vadovavosi Europos Teisingumo Teismo byla (1991 07 03 ETT sprendimas byloje Nr. C-62/86 (AKZO), ECR. 1991 I-03359). kurioje buvo išaiškinta taisyklė, kaip įvertinti- kada dominuojantis ūkio subjektas taiko taip vadinamas „grobuoniškas“ kainas. Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje tik pasakyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą. Tačiau nei įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato kriterijų, kaip įvertinti, jog taikytos nesąžiningos kainos. Dėl to, nustatant, ar žemos kainos buvo taikomos tikslu piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir tikslu išstumti konkurentą iš atitinkamos rinkos, būtina vadovautis precedentu Europos Teisingumo Teismo 1991 07 03 sprendime byloje C-62/86 (AKZO). Šioje byloje konstatuota, kad bet kuriuo atveju, kai kainos yra žemesnės nei vidutiniški kintamieji kaštai (ang. „variable costs“), visada tai laikoma pažeidimu, kadangi dominuojanti įmonė neturi jokių kitų interesų taikyti tokias kainas, išskyrus interesą pašalinti konkurentą, nes tokių kainų taikymas visada reikš nuostolį, o dėl to vėliau įmonė galės pakelti kainas dėl savo monopolistinės pozicijos. Tuo pačiu, pripažino, kad kainos žemiau vidutinių bendrųjų kaštų (ang. „total costs“), į kuriuos įeina pastovūs kaštai (ang. „fixed costs“) ir kintamieji kaštai, bet aukščiau kintamųjų kaštų, gali būti pripažintos piktnaudžiaujančiomis (angl. „abusive“), jeigu jas galima apibūdinti esant dalimi konkurento pašalinimo plano. Tai reiškia, kad, jeigu dominuojančio ūkio subjekto kainos yra aukščiau bendrųjų kaštų, iš viso nėra pagrindo teigti, kad kainomis piktnaudžiaujama. Šios taisyklės reiškia, kad nustačius, jog dominuojančio ūkio subjekto kainos yra didesnės nei kintamieji kaštai, bet mažesnės nei bendrieji kaštai, pirmiausiai būtina nustatyti, ar dominuojantis ūkio subjektas tokia kainodara nusistatė sau tikslą pašalinti konkurentą iš rinkos. Tik tada galima daryti išvadą, kad kainomis buvo piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi. Bet nustačius, kad kainos viršija bendruosius kaštus, iš viso nėra pagrindo nagrinėti klausimą dėl galimo piktnaudžiavimo kainomis. Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. TVOU taikytos reaktyvinių degalų pardavimo kainos viršijo bendruosius kaštus nuo 1,8 procentų 2006 m. iki 0,7 procento 2008 m. Konkurencijos taryba analizavo didmeninio reaktyvinių degalų pardavėjo AB „Mažeikių nafta“ (dabar AB „ORLEN Lietuva“) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras TVOU, TVOU pardavimus aviakompanijoms ir nustatė, kad parduodamas kuras buvo už kainas su pardavimo marža (antkainiu), kuris viršijo įsigijimo kainą nuo 6,1 procento iki 7,7 procento, metinis pardavimo antkainio vidurkis sudarė 6,8 procentų 2006 m., 2007 m. - antkainis svyravo nuo 4,6 procentų iki 7,7 procentų, vidurkis - 5,4 procentų, 2008 m. - 2,9 procento. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėja RSS Motors tais periodais buvo nustatęs didesnius antkainius nei TVOU. Tai reiškia, kad pareiškėja didesne kaina pardavinėjo reaktyvinį kurą ir dėl taikytų antkainių^Tuo tarpu TVOU vis mažino antkainį. Kintamųjų kaštų ir kainų tyrimo duomenys yra Konkurencijos tarybos byloje (Nr. 08/10/2/1/04/03/061, t. 1, 1. 54-150, 151-152, t. 2, 1. 14-36, t. 4, 1. 72-200, 5 t., 1. 1-200, t. 6, 1. 1-200, t. 8, 1. 3-5). Šios ekonominės analizės pareiškėjas neginčija.

Taigi, nenustatyta piktnaudžiavimo kainomis prezumpcija TVOU ūkinėje veikloje. Pareiškėja neginčija Konkurencijos tarybos atlikto kintamųjų kaštų palyginimo su TVOU taikytomis reaktyvinių degalų pardavimo aviakompanijoms kainomis. Minėtoje AKZO byloje pasakyta, kad vidutiniai kintamieji kaštai priklauso nuo prekių kiekio. Taigi ir perkamo ir parduodamo reaktyvinio kuro kiekiai galėjo įtakoti TVOU ir pareiškėjo taikytas skirtingas kainas. Šiuo atveju Konkurencijos taryba vadovavosi konkurencijos teisės doktrina, kuri įpareigoja dėl konkurento veiklos sąžiningumo ar nesąžiningumo spręsti vadovaujantis ne vertybinio pobūdžio išvadomis, bet vadovaujantis ekonomine analize. Ūkio subjekto elgesys rinkoje, sprendžiant jo sąžiningumą ar nesąžiningumą konkurencijos požiūriu, turi būti įvertintas tiek ekonominiu aspektu, tiek atsižvelgiant į vartotojų teisių apsaugą. Konkurencijos taryba atliko tyrimą, tirdama ir įvertindama nutarime šiuos klausimus. TVOU nesąžiningumas kainodaroje (ar piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), kai jau nustatyta, kad taikytos kainos buvo aukštesnės nei kintamieji kaštai, galėtų būti įrodinėjamas pasitelkus ekonominę kainodaros analizę tik tuo atveju, jeigu būtent šiuo pažeidimu būtų siekiama išstumti konkurentą iš rinkos ir patikimais įrodymais būtų nustatyta, kad tokį planą TVOU turėjo.

Pareiškėja ginčija pardavimo kainų sulyginimą su bendraisiais kaštais. Visų pirma, pareiškėja remiasi tuo, kad dar 2007-06-07 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 2S-14 (b. 1. 36-44) TVOU pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Toje byloje Konkurencijos taryba konstatavo, kad būtina imtis priemonių, kad TVOU vykdoma valdymo ir organizavimo veikla būtų atskirta nuo kitos komercinės veiklos įvairiose pasrovinėse rinkose. Pareiškėja teigia, kad ir tirtu laikotarpiu TVOU veikloje nebuvo vykdomos susisiekimo ministro 2002-04-12 įsakymu Nr. 3-144 patvirtintos Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės, o apskaita nebuvo atskirta. Pareiškėja remiasi susisiekimo ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. 3-75 , kuriuo TVOU nurodyta laikytis šių taisyklių. Dėl to, pareiškėjos manymu, bendrieji kaštai suskaičiuoti neteisingai. Konkurencijos taryba tai neigia, aiškina, kad bendrųjų kaštų apskaita nors ir buvo apsunkinta, tačiau tyrimo metu Konkurencijos taryba atskyrė antžeminės kuro tarnybos veiklos bendruosius kaštus. Pareiškėja teigia, kad pačiame nutarime jau pripažįstama, kad gali būti netikslumų bendrųjų kaštų apskaičiavime, tačiau Konkurencijos taryba į šiuos argumentus atsako, kad bet kuriuo atveju TVOU pardavimo kainos buvo didesnės nei kintamieji kaštai, TVOU parduodama reaktyvinį kurą nuostolių nepatyrė, be to, akivaizdu, kad iš reaktyvinių degalų rinkos TVOU pareiškėjo nestūmė, tokio plano neturėjo, nes kiekvienais metais didėjo pareiškėjo rinkos dalis.

Įvertinus Konkurencijos tarybos atliktą tyrimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Visų pirma, nors ir galiojo Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklės, tačiau apskritai ūkio subjekto bendrieji kaštai gali būti skaičiuojami ir pagal TVOU pateiktą kuro tarnybos finansinės veiklos analizę - t. y. ta aplinkybė, kad kuras buvo parduodamas pelningai, t. y. kuro sandėlis dirbo pelningai, jau rodo, kad piktnaudžiavimo kainomis nėra (Nutarimo 4 lentelės duomenys). Antra, Konkurencijos taryba atsižvelgė tik į TVOU Kuro tarnybos finansinius duomenis apskaičiuojant veiklos sąnaudas bei gautas pajamas, o ne į visas veiklos sąnaudas. Ir trečia, netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas yra teisus, teigdamas, kad TVOU taikytos kainos žemesnės nei Kuro tarnybos bendrieji kaštai (pareiškėja pripažįsta, kad kainos viršija kintamuosius kaštus), pirmiausiai tokiu atveju reikėtų nustatyti, kad TVOU turėjo planą būtent kainomis pašalinti konkurentą iš rinkos. Pareiškėja aiškina, kad tie pažeidimai, kurie buvo nustatyti, jau savaime rodo plano buvimą. Tačiau taip nėra. Papildomų kuro talpų nesuteikimas, nors ir pripažintas pažeidimu, tačiau pareiškėjui trijų metų laikotarpiu pastoviai buvo didinama kuro talpa - nuo 120 t. iki 500 t. Taip pat pareiškėjo degalų pylimo automobiliai du buvo įleisti į TVOU teritoriją, o 2008 m. buvo įleistas ir trečias automobilis. Dėl šių TVOU veiksmų pareiškėjas pastoviai didino savo reaktyvinių degalų rinkos dalį. Taigi TVOU pastoviai kiekvienais metais vis didino savo konkurento dalį aptariamoje rinkoje. Tai rodo, kad dviem konstatuotais pažeidimais nebuvo siekiama išstumti konkurentą iš rinkos, nors ir buvo piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi. Neįmanoma išstumti konkurentą, didinant jo veiklos apimtį. Nustatytais atvejais piktnaudžiavimas pripažintas dėl to, kad TVOU negalėjo nurodyti objektyvių priežasčių, dėl kurių neleidžia konkurentui plėsti veiklos tiek, kiek jis prašo. Todėl TVOU atsisakymas didinti pareiškėjui kuro talpas, įleisti dar vieną automobilį, negali būti laikomi planu pašalinti pareiškėją iš rinkos, o gali būti laikomi tik pastangomis neleisti pareiškėjui didinti jo rinkos dalį ir tuo pačiu mažinti TVOU rinkos dalį. Tai negali būti laikoma planu išstumti pareiškėją iš atitinkamos rinkos, nors tai ir buvo pripažinta piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Tokią Konkurencijos tarybos išvadą patvirtina ir faktinės, objektyvios aplinkybės - pareiškėjos rinkos dalis kiekvienais metais vis didėjo, kol galiausiai TVOU pasišalino iš reaktyvinių degalų rinkos visiškai.

Dėl bendrųjų kaštų skaičiavimo ir lyginimo su kainomis.

Pagal Konkurencijos tarybos pateiktą tyrimo medžiagą, galima daryti išvadą, kad Konkurencijos taryba pati bendrųjų kaštų neskaičiavo, o vadovavosi TVOU pateiktomis pažymomis apie 2006 - 2007 m., 2008 m. degalų sandėlio veiklos rodiklius (Konkurencijos tarybos byla, t. 1,1. 53, t. 2, 1. 13, t. 4, 1. 22). Byloje yra ir kiti duomenys dėl TVOU apskaitos teisingumo (t. 4, 1. 68, 69, t. 2, 1. 11-14). Iš minėtų pažymų matyti, kad į degalų sandėlio veiklos sąnaudas, priešingai nei teigia pareiškėja, buvo skaičiuojamas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas, komunalinės paslaugos, remonto ir eksploatacijos sąnaudos, administracinės veiklos sąnaudos, draudimas (Konkurencijos tarybos bylos t. 1, 1. 53, t. 4, 1. 22). Si veikla buvo pelninga, o gautas pelnas rodo, kad kuro pardavimo kainos viršijo bendruosius kaštus būtent degalų sandėlio veikloje. TVOU 2008 m. buvo atliktas vidaus auditas, į bylą pateikta 2008-03-20 Auditoriaus UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ išvada (t. 2, 1. 11). Išvadoje nurodoma, kad finansinė atskaitomybė TVOU teisingai parodo finansinę būklę, 2007 m. veiklos rezultatus bei pinigų srautus. TVOU auditoriai teigė, kad antžeminių paslaugų teikimo apskaita yra atskirta, ji atliekama laikantis susisiekimo ministro 2002-04-12 įsakymo Nr. 3-144 reikalavimų, yra atskirta nuo kitos įmonės veikios. Konkurencijos taryba, kaip matyti iš nutarimo (7 Nutarimo punktas), nepasisakė, kad antžeminių paslaugų teikimo veiklos apskaita nuo kitos veiklos apskaitos nėra atskirta, tačiau pasisakė, kad tiriant kainodarą kilo neaiškumų dėl tinkamo tokios pareigos vykdymo. Susisiekimo ministerijai rekomenduota imtis visų reikiamų priemonių, kad šios TVOU pareigos vykdymas būtų detaliai patikrintas ir gerai prižiūrimas ateityje. Dėl to, vykdydama šį nutarimą, Susisiekimo ministerija ir priėmė 2010-01-27 įsakymą Nr. 3-75. Tačiau nei Konkurencijos tarybos nutarimo dalis (7 punktas), nei pareiškėjos nurodomas susisiekimo ministro 2010-01-27 įsakymas Nr. 3-75 visai nereiškia, kad TVOU apskaitą tvarkė taip, kad buvo neįmanoma atskirti reikiamos reaktyvinių degalų kuro pardavimo veiklos apskaitos. Konkurencijos taryba pasisakė, kad nagrinėjant pažeidimą bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatomos remiantis ir kitais surinktais įrodymais, o ne vien iš TVOU pateikta informacija apie reaktyvinių degalų tiekimo veiklos rodiklius. Iš Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų, esančių Konkurencijos tarybos byloje, matyti, kad Konkurencijos tarybai teko papildomai rinkti įrodymus apie TVOU reaktyvinio kuro įsigijimo kainas iš Mažeikių naftos ir apie TVOU taikytas to kuro pardavimo kainas įvairioms aviakompanijoms, bet ne apie Kuro tarnybos veiklos pelningumą. T. y. sunkumų kilo, lyginant TVOU taikomas pardavimo kainas su TVOU patirtais kintamaisiais kaštais (įsigijimo kainomis iš Mažeikų naftos), bet ne su bendraisiais kaštais. Atlikdama ekonominę analizę ir lygindama kuro pardavimo kainas su tos veiklos bendraisiais kaštais, Konkurencijos taryba ėmėsi priemonių, kad TVOU pateiktų apskaitą, atskirtą nuo kitos Oro uosto veiklos. Tai patvirtina Konkurencijos tarybos 2008 09 29 raštas Nr. (2.29-03)6V-1201 (Konkurencijos tarybos byla, t. 1,1. 47-50) ir TVOU atsakymas į šį raštą (ten pat, 1. 51 -52 ir priedai). Konkurencijos tarybos rašte buvo prašoma pateikti 2006, 2007 m. Kuro tarnybos pelno (nuostolio) ataskaitą (Kuro tarnybos pajamų ir ūkinės veiklos išlaidų išskyrimą iš bendros Oro uosto veiklos, išlaidų iššifravimą pagal straipsnius). Toks iššifravimas ir buvo pateiktas. Taip pat duomenys teikti ir už 2008 m. (t. 2, I. 13, t. 4,1. 22).

Dėl to pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antžeminių paslaugų teikimo veiklos apskaitos neatskyrimas nuo kitos savo veiklos apskaitos Oro uoste nulėmė neteisingą kainodaros apskaičiavimą, kurį atliko Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba nustatė, kad reaktyvinių degalų pardavimo veikla TVOU buvo pelninga, jos pajamos viršijo tos veiklos bendruosius kaštus, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad tokia kainodara buvo siekiama išstumti konkurentą iš rinkos ir pagrįstai nenustatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi kainodaros srityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad TVOU taikytos reaktyvinio kuro pardavimo kainos ženkliai viršijo kintamuosius kaštus, dėl to nebuvo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi prezumpcijos. Tokiu atveju, būtina patikimais ir neginčytinais įrodymais nustatyti, kad būtent kainodara buvo planuojama išstumti konkurentą iš rinkos. Minėta, kad kiti pažeidimai negali būti laikomi tokio plano dalimi. Tokio plano egzistavimą patvirtinantys duomenys nenustatyti, priešingai, TVOU rinkos dalis pastoviai mažėjo, kas reiškia, kad per tirtą trijų metų periodą kainomis TVOU nepavyko išlaikyti netgi turimos rinkos dalies. Be to, pareiškėja nenuginčijo ir to fakto, kad kainos viršijo TVOU kuro tarnybos vidutinius bendruosius kaštus, o tokiu atveju iš viso nėra pagrindo manyti, kad dominuojantis ūkio subjektas piktnaudžiavo kainomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas netenkinamas, kadangi yra nepagrįstas.

Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Pareiškėjos UAB „RSS Motors“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Ernestas Spruogis

Liudmila Zaborovska

Halina Zaikauskaitė