Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Daivai Aranauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovės atstovei Elenai Navickaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baitic Tours Vilnius“ atstovui Sigitui Fabijonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Interneto pasaulis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Baltic Tours Vilnius“, UAB „Amicus Verus“ dėl nutarimo panaikinimo ir

nustatė:

UAB „Interneto partneris“ prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2010 02 04 d. nutarimą Nr. 2S-4 . Skunde nurodo, kad LR Konkurencijos taryba išnagrinėjo fizinio asmens skundą dėl klaidinančios reklamos ir vadovaudamasi savo specialistų tyrimo metu surinktais duomenimis bei paaiškinimais, 2010 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą (Informaciniai pranešimai: 2010-02-10 Nr.l 1-134) (priedas Nr. 1) dėl ūkio subjektų, parduodančių aviabilietus, reklamos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimams, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas per Google paieškos sistemą skelbė klaidinančius reklaminius teiginius „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“ bei „pigiausi lėktuvų bilietai“, kadangi patikrinimo dieną Airbaltic lyginto lėktuvų skrydžio kaina buvo žemesnė nei UAB „Interneto partneris“ paieškos svetainėje Greitai.lt randamų skrydžių mažiausia kaina. LR Konkurencijos taryba neatsižvelgė į paaiškinimus, priėmė nutarimą ir paskyrė pareiškėjui 4000 Lt dydžio baudą bei įpareigojo nutraukti klaidinančios reklamos naudojimą ir apie tai pranešti ir įrodyti atsakovui. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje norint konstatuoti klaidinančios reklamos faktą ir už tokios reklamos naudojimą (įstatymo pažeidimą) nubausti klaidinančios reklamos davėją, reikėjo nustatyti ir pagrįsti visų šių aplinkybių visumą: 1) kad teiginiai būtų pripažinti reklama, skleidžiama informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis (LR Reklamos įstatymo 2 str. 7 d.) 2) kad būtų galima konstatuoti pažeidimą konkretaus asmens atžvilgiu, reikia nustatyti, jog informacija buvo skleidžiama to asmens iniciatyva ir interesais (LR Reklamos įstatymo 2 str. 8 d. 21 str. 1 d.), 3) kad būtų galima nustatyti klaidinamą reklamos pobūdį, reikia įvertinti ar reklama klaidina arba gali bet kokiu būdu klaidinti vartotojus ir dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, vartotoją vertinant pagal vidutinio vartotojo standartą (LR Reklamos įstatymo 2 str. 4 d. 5 str. 7 d.). Be to, pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl trečiosios aplinkybės (klaidinamo reklamos pobūdžio), reikia atsižvelgti į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (LR Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.) įvertinant šių tarpusavyje susijusių kriterijų visumą. Teisingumo kriterijus reiškia, jog vertinama, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Išsamumo kriterijus reiškia, jog vertinama, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

Pateikimo kriterijus reiškia, jog reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vertinant žemiau aprašytų teiginių klaidinantį pobūdį, reikėjo atsižvelgti į visus šiuos kriterijus, o kuriuos atsakovas iš dalies neatsižvelgė, todėl pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo nutarimu ir paskirtomis sankcijomis bei įpareigojimais. Nutarimas, pareiškėjo manymu, naikintinas dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

Dėl reklaminio teiginio „pigiausi lėktuvų bilietai“. Pareiškėjas patvirtino, kad buvo reklaminio teiginio „pigiausi lėktuvo bilietai“ davėjas, kad minėtas teiginys buvo platinamas per Google Advvords sistemą: už minėto reklaminio teiginio skleidimą UAB „Interneto partneris“ mokėjo Google Inc. atlyginimą, (žr. Konkurencijos tarybos bylos medžiagoje pateiktus 2009-08-23 UAB „Interneto partneris“ paaiškinimus). Minėto teiginio skleidimas per Google Advvords sistemą buvo nutrauktas nedelsiant, gavus Konkurencijos tarybos pranešimą apie atliekamą tyrimą, siekiant užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, t.y. realiai nutraukė reklaminio teiginio naudojimą ir platinimą per Google Advvords sistemą dar 2009-08-14 . Konkurencijos taryba į šiuos pareiškėjo veiksmus neatsižvelgė ir skundžiamu nutarimu įpareigojo pareiškėją nutraukti minėto teiginio naudojimą.

Pareiškėjas mano, jog negalima daryti išvados, kad per interneto svetainę Greitai.lt platintas reklaminis teiginys „pigiausi lėktuvų bilietai“ būtų klaidinantis vartotoją, nes netinkamai įvertintas reklamos teisingumo kriterijaus pagrįstumas. Atsakovo surinkta bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, jog byloje esančios interneto tinklapių Greitai.lt ir airbaltic.lt ištraukos darytos tuo pačiu metu (nurodyta tik interneto tinklapių ištraukų atspausdinimo data). Dinaminė internetinės paieškos sistema, kuri yra naudojama pareiškėjo interneto svetainėje Greitai.lt, pasižymi būtent tuo, jog užklausos pateikimo metu sistema per dvi pasaulyje egzistuojančias bilietų rezervacijos sistemas „Amadeus“ ir „Galileo“ ieško pigiausių bilietų, kurių rezultatas gali keistis priklausomai nuo nevienodų skrydžių kompanijų taikomų kainų, jų nuolatinės kaitos, bilietų rezervavimo/rezervacijos panaikinimo ir įsigijimo sandorių, vartotojų paieškų skaičiaus ir kitų kriterijų. Tos pačios dienos ar net tos pačios valandos užklausos Greitai.lt sistemoje bei palyginimui naudojamose sistemose gali ženkliai skirtis (palyginimų rezultatai yra priedas Nr. 2). Tyrimo byloje palyginimui pateiktų interneto svetainių ištraukos nerodo užklausos pateikimo laiko, todėl negalima teigti, jog palyginimui pateikti tuo pačiu realiu laiku formuotų užklausų rezultatai yra skirtingi ir klaidina vartotoją. Kiekvieną kartą vykdant skrydžių paiešką, vartotojas yra informuojamas, kad realiame laike vykdoma skrydžių paieška, kas sudaro sąlygas jam suvokti pateikiamos nuolat kintančios informacijos aktualumą, (žr. 2009-08-23 UAB „Interneto partneris“ paaiškinimus). Dėl realaus palyginimui pateiktų paieškos rezultatų laiko neužfiksavimo ir Konkurencijos tarybai nepateikus išvadų apie tai, kokia informacija laikoma aktualia (t.y. kokiu periodiškumu airbaltic.lt ir Greitai.lt sistemose informacija atnaujinama) negalima daryti pagrįstos išvados, jog dviejų skirtingų paieškų skirtingi rezultatai pagal tyrimo metu pateiktą medžiagą, klaidino vartotoją, todėl atitinkamai negalima daryti pagrįstos išvados ir apie tai, jog reklaminis teiginys buvo klaidinantis.

Be to, laikosi nuomonės, kad, nagrinėjant klaidinimo aspektą, netinkamai įvertintas ir reklamos pateikimo kriterijus, pagal kurį turi būti įvertinama ar vidutinis vartotojas dėl reklamos pateikimo būdo gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį ir ar, įvertinus pateikimo kriterijų, galima teigti, jog pareiškėjo užsakytas reklaminis teiginys „pigiausi lėktuvų bilietai“ gali suklaidinti vidutinį vartotoją taip, kad galėtų paveikti jo ekonominį elgesį. Vidutinis vartotojas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) formuojamą praktiką suvokiamas kaip protingas apdairus vartotojas, neturintis specifinių žinių atitinkamoje srityje. (2005 m. lapkričio 17 d. LVAT nutartis byloje Nr. A-930/2005). Klaidinamą reklaminio teiginio pobūdį atsakovas konstatavo pagal teisingumo kriterijų, tačiau neįvertino pateikimo kriterijaus ir konteksto, kuriame toks reklaminis teiginys buvo nurodomas. Tyrimo metu surinkta medžiaga akivaizdžiai liudija, jog patikrinimo metu Google paieškos sistemoje buvo randami bent kelių interneto svetainių, siūlančių pigiausius aviabilietus (greitai.lt, skrendu.lt, avia.lt) aprašymai. Visi šie reklaminiai teiginiai buvo generuojami vienas po kito, paieškos rezultatų viršuje, prie rėmėjų nuorodų. Pareiškėjo nuomone, vidutinis (protingai atidus ir apdairus bei socialiai aktyvus interneto paieška besinaudojantis) vartotojas Google paieškos rezultatuose matydamas bent tris interneto svetaines, siūlančias pigiausius aviabilietus gali suvokti, jog nei viena interneto svetainė nėra išskirtinė t.y. nesiūlo įsigyti pigesniu bilietu nei greta paieškos rezultatuose esantis konkurentas (kadangi būtų neprotinga ir nelogiška daryti išvadą, jog trys tarpininkai, veikiantys konkurencijos sąlygomis, gali visi tuo pačiu metu pardavinėti pigiausius bilietus. Toks reklaminių teiginių pateikimo būdas Google paieškos sistemoje eliminuoja klaidinamą reklaminio teiginio pobūdį. Pareiškėjas mano, jog atsakovas, įvertinant minėtą reklaminį teiginį kaip klaidinantį, neatsižvelgė į pateikimo kriterijų, kuris, pagal reklaminio teiginio pateikimo būdą. vidutiniam vartotojui leido suvokti neteisingą reklamos teiginį ir todėl vartotojo toks teiginys neklaidino, nes, vartotojui suvokiant neteisingą teiginį, toks teiginys negali daryti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui. Todėl atsakovo išvada, jog minėtas reklaminis teiginys yra klaidinantis, yra nepagrįsta ir nutarimas pripažinti reklaminį teiginį klaidinančiu, bei skirti baudą yra naikintini. Dėl teiginio „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“.

Pareiškėjas mano, kad LR Konkurencijos tarybos nutarimas dėl minėto teiginio klaidinančio pobūdžio ir atsakingo subjekto taip pat nepagrįstas dėl žemiau nurodytų priežasčių. Negali būti laikomas reklamos davėju - ir atsakyti už tariamai klaidinančio reklaminio teiginio viešinimą, nes minėtą teiginį pašalino iš savo internetinės svetainės „description“ kodo eilutės nedelsiant po to, kai gavo Konkurencijos tarybos informaciją apie atliekamą tyrimą,t.y. atsakovo nutarimas, kuriuo pareiškėjas įpareigojamas nutraukti teiginio skleidimą jau buvo įvykdytas ir apie tai atsakovas buvo informuotas pareiškėjo paaiškinimais. Pareiškėjas mano, jog reklamos davėju Reklamos įstatymo prasme laikomas asmuo, kurio iniciatyva įr interesais reklama yra naudojama. Tai reiškia, jog siekiant atitinkamą asmenį identifikuoti kaip reklamos davėją, reikia nustatyti ne tik tai, jog minimas teiginys susijęs su asmens interesais, bet ir tai. jog toks teiginys naudojamas asmens iniciatyva.

Pareiškėjas nurodė, kad teiginys „krydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“ buvo rastas Greitai.lt internetinio tinklapio programiniame šaltinyje . Be to, mano, kad minėtas teiginys Google paieškos sistemos rezultatuose taip pat galėjo būti vaizduojamas kaip Greitai.lt svetainės aprašymas. Toks interneto svetainės aprašymas paieškos sistemos rezultatuose išimtinai priklauso nuo paieškos sistemos programinės įrangos (paieškos robotų), kuri kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtinga ir lemti minėto aprašymo pateikimą arba nepateikimą paieškos rezultatų aprašymuose. Tai reiškia, kad minėto teiginio objektyvi išraiška (taigi ir teiginio kaip skleidžiamos informacijos objektyvi išraiška) priklauso nuo paieškos sistemų naudojamos programinės įrangos (šios bylos atveju svetainės aprašymo atvaizdavimas paieškos rezultatuose buvo tikrintas tik Google paieškos sistema). Mano, jog iš tyrimo metu surinktų įrodymų turinio negalima daryti neginčijamos išvados, jog ,visais atvejais įvedus tokį patį paieškos tekstą į skirtingas paieškos sistemas, skirtingų paieškos sistemų programinė įranga, interneto svetainės programiniame šaltinyje (source) pateiktą informaciją pateiktų kaip Greitai.lt interneto svetainės aprašymą ir leistų susieti minėtą teiginį būtent su šia interneto svetaine. Daro išvadą, jog nėra objektyvios tariamų neteisėtų veiksmų išraiškos, kadangi jie gali priklausyti nuo skirtingų paieškos sistemų (pvz. Google, Yahoo, Bing ir t.t.) naudojamos programinės įrangos (paieškos robotų), o ne nuo interneto svetainę valdančios UAB „Interneto partneris“ valios, kuri interneto svetainės programiniame šaltinyje gali laikyti bet kokią aprašomąją informaciją. Šios konkrečios bylos atveju minėto teiginio objektyvi išraiška turi būti vertinama taikant vidutinio vartotojo kriterijų, o tai reiškia, jog interneto svetainės programiniame kode (source) pateikiama informacija negali būti traktuojama kaip klaidinanti informacija, kadangi ji nėra tiesiogiai prieinama vidutiniam vartotojui (t.y. nėra tiesiogiai matoma interneto svetainėje) todėl atitinkamai negali būti laikoma klaidinančia tokį vidutinį vartotoją. Antra, paieškos rezultatuose pateikiama Google sistemos automatiškai surenkama informacija ir pareiškėjas negalėjo įtakoti Google pateikiamų paieškos rezultatų ir/ar jų tekstų. Daro išvadą, jog aptariamas teiginys buvo skleidžiamas pareiškėjo interesais, bet ne pareiškėjo iniciatyva, todėl administracinė atsakomybė pareiškėjui neturi kilti.

Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas taip pat nepagrįstai sprendė ir dėl nagrinėjamo teiginio klaidinančio pobūdžio neatsižvelgdamas į pateikto teiginio teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (LR Reklamos įstatymo 5 str. 2 d.) bei įvertinant šių tarpusavyje susijusių kriterijų visumą. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas aptariamas teiginys nėra klaidinantis, kadangi teiginiu pateikiama informacija, jog naudojama automatizuota paieškos sistema garantuoja surasianti pigiausius aviabilietų pasiūlymus, konkrečiu užklausos pateikimo metu ieškant tokių bilietų rezervacijų per tarptautines „Amadeus“ ir „Galileo“ bilietų rezervacijos sistemas, prie kurių yra prisijungusios visos aviakompanijos vykdančios internetinę bilietų prekybą. Pareiškėjo naudojama automatizuota paieškos sistema iš tikrųjų užklausos pateikimo momentu tarptautinėse bilietų rezervacijos sistemose suranda mažiausias ieškomo skrydžio kainas, prie kurių pareiškėjas kaip tarpininkas prideda savo mokestį už tarpininkavimą. Ir priešingai -pareiškėjui naudojant sistemą, kuri ieškotų ne pigiausių lėktuvų bilietų, tokia naudojama sistema prieštarautų verslo logikai, kadangi pareiškėjas negalėtų konkuruoti su kitais panašias paslaugas siūlančiais tarpininkais, kurių paieškos sistemos taip pat buvo reklamuojamos kaip siūlančios pigiausių skrydžių paieškos rezultatus. Pareiškėjo teigimu, pati automatizuota paieškos sistema yra nukreipta į pigiausių skrydžių suradimą, todėl nagrinėjamas teiginys tik apibūdina naudojamos sistemos technines savybes. Pareiškėjo nuomone, kitų tiekėjų siūlomų paieškos sistemų techninės savybės yra panašios, todėl vidutinis protingas apdairus vartotojas negali būti suklaidintas gaudamas informaciją, jog kelios paieškos sistemos orientuotos į pigiausių skrydžių paiešką, kadangi kiekvienas toks vidutinis vartotojas nesusiklaidintų kelių tarpininkų teiginiu, jog kiekvieno iš jų siūlomi aviabilietai pigiausi, o lygintų kelių paieškos sistemų rezultatus, siekdamas išsirinkti palankiausią pasiūlymą iš pigiausių paieškų sistemose randamų rezultatų.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo priedo Nr. 2 paieškos sistema yra dinamiška, todėl užklausos laikui pasikeitus net ir minutės dalimi, galima gauti skirtingus paieškos rezultatus, kurie naudojant minėtą paieškos sistemą, yra palankiausi žemiausios kainos ieškančiam vartotojui. Pareiškėjo nuomone, iš atsakovo tyrimo medžiagoje surinktos informacijos atsakovas negalėjo daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjo naudojama paieškos sistema pateiktų ne pigiausius lėktuvų bilietų pasiūlymus užklausos pateikimo metu, todėl net ir nevertinant tos aplinkybės, jog pareiškėjas nėra nagrinėjamo teiginio davėju, pareiškėjas mano, jog nutarimo dalis naikintina ir dėl to, jog teiginys nėra klaidinantis, kadangi jame nurodoma, jog pareiškėjo naudojama automatizuota paieškos sistema ieško pigiausių lėktuvų bilietų ir toks teiginys vykdant paiešką realiu laiku atitinka tikrovę ir yra teisingas (t.y. teisingumo kriterijus nebuvo paneigtas atsakovo bylos medžiagoje surinktais įrodymais ir išvadomis).

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas ne tik neatsižvelgė į aukščiau išdėstytus argumentus ir priėmė nepagrįstą nutarimą, tačiau neatsižvelgė ir į byloje esančius įrodymus dėl pažeidimo mažareikšmiškumo dėl to, jog nenustatyta, kad tariamu pažeidimu būtų padaryta reali žala vartotojų interesams, be to neatsižvelgė į tai, jog įtariamas pažeidimas Reklamos įstatymo prasme nėra laikomas piktybiniu, bei į tai, jog reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 22 str. 1 d., 6 d., 10 d., bei neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą skirti įspėjimą, neskiriant reklaminės veiklos subjektui baudos, tuo atveju jeigu būtų pripažinta jog nagrinėti teiginiai turėjo klaidinančios reklamos pobūdį (su kuo pareiškėjas nesutinka) ir dėl ko pareiškėjas prašo jo atžvilgiu panaikinti nutarimo dalį „Pripažinti UAB ,,Interneto partneris“ šalia „Google“ paieškos sistemoje patalpintos interneto tinklalapio www.greilai.lt nuorodos skelbtą reklamą „skrydžiaiparenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad skrydžių aviabilietai bus pigiausi“ bei „pigiausi lėktuvų bilietai“<...> klaidinančia ir panaikinti nutarimo dalį „Už klaidinančios reklamos naudojimų skirti UAB „Interneto partneris 4000 Lt (keturių tūkstančių litų)piniginę baudą“.

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą nesutiko su skundo argumentais ir prašė jo netenkinti. Laikėsi nuomonės, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad Konkurencijos taryba kvalifikuodama pažeidimą privalėjo įvertinti ir atsižvelgti į visų Reklamos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kriterijų visumą t.y. teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Tokią poziciją laiko neatitinkančią administracinių teismų praktikos sprendžiant klaidinančios reklamos bylas. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent viena Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto reklamos vartotojo požiūriu / Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A 930/2005/.Konkurencijos taryba vertino visų įstatyme nurodytų kriterijų pritaikymo galimybę ir nutarime konstatavo, kad šiuo atveju UAB „Interneto partneris“ veiksmai buvo kvalifikuoti vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytu teisingumo kriterijumi. Nutarimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas įpareigojimas nutraukti priešingus teisei veiksmus tuo atveju, jei jie dar yra tęsiami. Tokio įpareigojimo būtinybę sąlygoja tai, kad ūkio subjektams be atskiro Konkurencijos tarybos sprendimo taikyti laikinojo pobūdžio priemones, nėra pareigos nutraukti klaidinančio reklamos naudojimo, todėl net ir tas faktas, kad bendrovė dar iki sprendimo priėmimo dienos nutraukė klaidinančios reklamos naudojimą nereiškia, kad tokios reklamos skleidimas negali būti atnaujintas. Nagrinėtinu atveju tokią galimybę įrodo ir Konkurencijos tarybos 2010 m. sausio 28 d. aktu užfiksuota aplinkybė, kuomet pareiškėja, nurodžiusi, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutraukė klaidinančio reklaminio teiginio „pigiausi lėktuvų bilietai“ skleidimą (į šią aplinkybę buvo atsižvelgta pareiškėjai nustatant skiriamos piniginės baudos dydį), toliau jį skleidė. Kaip matyti iš akte užfiksuotų duomenų, pareiškėja ne tik nenutraukė klaidinančios reklamos ir ją skleidė mažiausiai iki 2010 m. sausio 28 d., tačiau ir klaidino Konkurencijos tarybą nurodydama neteisingus duomenis, į kuriuos buvo atsižvelgta bendrovei skiriant sankciją, t. y. dėl neteisingų pareiškėjos pateiktų duomenų sankcija buvo nepagrįstai sumažinta.

Dėl reklaminio teisinio ,,pigiausi lėktuvu bilietai“. Pareiškėja teigia, kad Konkurencijos taryba neteisingai įvertino naudotą reklamą remdamasi teisingumo kriterijumi ir nepagrindę to vertinimo patikimais faktiniais duomenimis.“Reklamos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad klaidinančia reklama pagal teisingumo kriterijų pripažįstama tokia reklama, kurios teisingumo jos skleidimo metu negali pagrįsti reklamos davėjas. T.y. šia reklamos įstatymo nuostata įstatymo leidėjas įtvirtino reklamos davėjo pareigą įrodinėti skleistų reklaminių teiginių teisingumą, todėl pareiškėjos bandymas reklaminių teiginių teisingumo įrodinėjimo naštą perkelti Konkurencijos tarybai yra niekuo nepagrįstas. Tokios pozicijos laikosi ir teisminė praktika /Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -576/2009: „<...> subjektas, tiriantis klaidinančios reklamos buvimo faktą turi patikrinti, ar reklamos davėjas turi pakankamai duomenų faktams pagrįsti. „/. Konkurencijos taryba privalo patikrinti ir įvertinti pažeidimu įtariamo ūkio subjekto pateiktus įrodymus, tačiau joks teisės aktas neįpareigoja šios institucijos įrodinėti skleidžiamos reklamos neteisingumo.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reklamos davėją įpareigoja pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamus įrodymus, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga,t.y. reklamos davėjas gali skleisti tik tokią reklamą, jei jos teisingumą įmanoma įrodyti. Jei reklamos davėjas savo rizika skleidžia reklamą, kurios teisingumo dėl kokių nors subjektyvių ar objektyvių priežasčių įrodyti neįmanoma (pvz., nebeliko duomenų serveryje, neįmanoma tiksliai ką nors prognozuoti, labai greitai kinta kainos ir pan.), tokios aplinkybės negali panaikinti ūkio subjekto atsakomybės už klaidinančios reklamos skleidimą. Ūkio subjektai, prieš naudodami reklamoje tam tikrus teiginius privalo įsitikinti tų teiginių teisingumufVilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-388-47 3/200;š\s sprendimas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi.) . Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad , reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu t.y. įstatymas vienareikšmiškai įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu./Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²² -576/2009/. Kadangi skleistoje reklamoje nebuvo nurodyta jokių išimčių, konkrečių skrydžių ar krypčių ar datos, susipažinęs su pareiškėjos skelbtu reklaminiu teiginiu - „pigiausi lėktuvų bilietai“, vartotojas gali pagrįstai tikėtis, jog pastarojoje bendrovėje visuomet gaus pigesnius bilietus, nei jie parduodami kitose bendrovėse. Reiškia, kad pareiškėja Konkurencijos tarybai turėjo pateikti įrodymus, kad bet kurią dieną, valandą ir pan. jos parduodami bilietai reklamos skleidimo metu buvo pigesni nei kitų bendrovių parduodami bilietai, tačiau to negalėjo padaryti.

Pareiškėjos samprotavimus dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Reklamos įstatymo 5 straipsnyje nurodytą pateikimo kriterijų, kuris, jos manymu, turėtų panaikinti bendrovės atsakomybę dėl klaidinančios reklamos skleidimo, kadangi pašalintų vartotojų suklaidinimo galimybę, vertina kaip visiškai nepagrįstus. Kaip nurodyta aukščiau, Reklamos įstatymo 5 straipsnyje nurodyti kriterijai yra savarankiški, todėl akivaizdu, kad konstatavus vieno jų pažeidimą, kito kriterijaus pritaikymas jokiu būdu negalėtų kokiu nors būdu įtakoti pažeidimo kvalifikavimo, išskyrus baudos dydį, kuris, nustačius kelių kriterijų pažeidimą turėtų būti didesnis, nei baudos dydis už pažeidimą, kurio metu yra pažeidžiamas tik vienas kriterijus. Vadovaujantis tokia pareiškėjos logika, netektų prasmės visas Reklamos įstatyme įtvirtintas reklamos kontrolės mechanizmas, kadangi ūkio subjektai netrukdomi galėtų skleisti klaidinančią reklamą ir klaidinti reklamos vartotojus.

Atkreipti teismo dėmesį, kad Konkurencijos tarybos viešame posėdyje pareiškėja pripažino pažeidimą, kuomet buvo skleidžiamas vartotojus klaidinantis reklaminis teiginys „pigiausi lėktuvų bilietai“. Į šią aplinkybę, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, buvo atsižvelgta bendrovei skiriant sankciją. Be abejo, suprantama, kad tokia aplinkybė negali eliminuoti ūkio subjekto konstitucinės teisės į gynybą, tačiau tokie nesąžiningi pareiškėjos veiksmai, kuomet pareiškėja, pripažinusi pažeidimą, vėliau jį neigia, turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.

Pareiškėja nelaiko savęs reklaminio teiginio „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“ davėja, kadangi interneto svetainės aprašymas paieškos sistemos rezultatuose išimtinai priklauso nuo paieškos sistemos programinės įrangos, kuri kiekvienu konkrečiu atveju gali būti skirtinga ir lemti minėto aprašymo pateikimą arba nepateikimą paieškos rezultatų aprašymuose. Konkurencijos taryba jokiu būdu neneigia, kad paieškos sistemos rezultatai priklauso nuo paieškos sistemos programinės įrangos, tačiau atsižvelgus į „Google“ paieškos sistemos administratoriaus - „Google UK Limited“ 2009 m. gruodžio 9 d. raštą Konkurencijos tarybai, buvo padaryta išvada, kad paieškos rezultatai priklauso nuo to, kokius žodžių junginius sistema randa konkrečiame interneto tinklalapyje bei jo šaltinyje (source). Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Interneto partneris“ priklausančio interneto tinklalapio www.greitai.ltšaltinyje (source) buvo skelbiamas teiginys „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“, todėl akivaizdu, kad šalia „Google“ paieškos sistemoje patalpintos interneto tinklalapio www.greitai.itnuorodos skelbta reklama, kurioje teigiama „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“, buvo skelbiama todėl, kad pastaroji informacija bendrovės iniciatyva ir interesais buvo skelbiama bendrovės interneto tinklalapio www.greilai.ltšaltinyje . Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodo, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Interneto tinklalapyje www.greitai.ltteigiama, kad vartotojai gali įsigyti bendrovės parduodamus aviabilietus, jame yra pateikiama informacija apie bendrovės teikiamas paslaugas bei nurodomas bendrovės kontaktinis telefonas. Visa tai patvirtina UAB „Interneto partneris“ iniciatyvą ir interesą. Konkurencijos taryba sutinka, kad informacija, skelbiama interneto tinklalapio šaltinyje (source) šiuo atveju nėra laikytina reklama. Tačiau už reklamos vartotojus galinčio suklaidinti reklaminio teiginio „skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos, kuri garantuoja, kad mūsų siūlomi skrydžių aviabilietai bus pigiausi“ paskelbimą „Google“ paieškos svetainėje yra atsakinga būtent pareiškėja, kadangi tikslingai skelbė minėtą reklaminį teiginį savo interneto tinklalapio šaltinyje (source), kas sąlygojo jo pasirodymą viešame tinklalapyje. Ir atvirkščiai - jei UAB „Interneto partneris“ klaidinančios informacijos nebūtų skelbęs interneto tinklalapio šaltinyje (source), tokia reklama nebūtų pasiekusi reklamos vartotojų. Reklamos atsiradimas „Google“ paieškos svetainėje buvo sąlygotas aktyvių bendrovės veiksmų, dėl ko ši bendrovė laikytina minėto reklaminio teiginio davėja. Sutikus su pareiškėjos argumentais, jog, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ji neturėtų būti pripažįstama nagrinėjamos reklamos davėja, būtų sudarytos sąlygos naudoti klaidinančią reklamą ir išvengti atsakomybės už šiuos veiksmus. Akivaizdu, jog tai prieštarautų Reklamos įstatymo tikslams, įtvirtintiems Reklamos įstatymo 1 str. 1 dalyje - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nebuvo atsižvelgta į visus kriterijus, skiriant baudą, kad neatsižvelgė į mažareikšmiškumą - t.y. nebuvo nustatyta reali žala vartotojų interesams, kad pažeidimas Reklamos įstatymo prasme nėra laikomas piktybiniu, padariusi pažeidimą pareiškėja savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje Konkurencijos tarybai numatyta galimybė, nesant žalos įstatymo saugomiems interesams, ūkio subjektui skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą, o kaip matyti iš Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, įstatymo leidėjas Konkurencijos tarybos nereikalauja nustatyti atitinkamų pasekmių vartotojui ar faktinės žalos visuomeniniam interesui - Reklamos įstatyme yra įtvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudėtis. Pareiškėja nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad pažeidimas buvo mažareikšmis. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės nesuteikė pagrindo nagrinėjamo pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio. Konkurencijos tarybos nuomone, jau vien tai, kad reklama buvo skleista labai ilgą laiko tarpą nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo mažareikšmiškumo.

Pareiškėja nepadėjo Konkurencijos tarybai tirti šiį faktų, todėl tokios lengvinančios aplinkybės tyrimo metu nenustatė ir Konkurencijos taryba. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad bendrovė Konkurencijos tarybos reikalavimu teikė tyrimui reikalingą informaciją, negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia, kadangi Konkurencijos įstatymo 26 straipsnyje yra nustatyta Konkurencijos teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją, už kurios nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taikomos Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3, 4 dalyse numatytos sankcijos. Vien šios institucijos (past. Konkurencijos tarybos) nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu / Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -709/2007/. Konkurencijos taryba atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - t.y., kad UAB „Interneto partneris“ ėmėsi veiksmų, kad butų užkirstas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms ir skleistą klaidinančią reklamą nutraukė. Taigi, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad skiriant pareiškėjai baudą į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta yra nepagrįsti ir atmestini. Dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio.

Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad, skleisdama klaidinantį reklaminį teiginį „pigiausi lėktuvų bilietai“, bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Be to, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta ir tai, kad bendrovė dar tyrimo metu nutraukė klaidinančios reklamos skleidimą, kai tuo tarpu, kaip nurodyta aukščiau, reklamos skleidimas nebuvo nutrauktas. Paminėtas aplinkybes Konkurencijos taryba, kaip yra nurodyta skundžiamame nutarime, vertino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tuo pagrindu sumažino pareiškėjai skirtos baudos dydį.

Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad situacija, kuomet ūkio subjektai iki Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl pažeidimo pateikia (raštu ar posėdžio metu žodžiu) pripažinimus dėl padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo, o vėliau ginčija pažeidimo padarymą teisme yra dviprasmiška ir sudaro ūkio subjektams galimybes piktnaudžiauti Reklamos įstatymo nuostatomis, ypač atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos taryba po to, kai priima nutarimą, nebeturi jokių galimybių atitinkamai reaguoti į Konkurencijos tarybai pateikiamą ir vėliau paaiškėjusią neteisingą informaciją apie bylos aplinkybes, „tariamus“ prisipažinimus ar kitas aplinkybes ir atitinkamai pakeisti ūkio subjektams skirtų baudų dydžius.

Nagrinėjamoje byloje būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi, t.y. pareiškėja Konkurencijos tarybai prisipažino, kad padarė atitinkamą Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą ir nurodė, kad nutraukė klaidinančios reklamos skleidimą, dėl ko jai 30 proc. buvo sumažintas skirtinos baudos dydis. Tačiau vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas skundas, kuriame UAB „Interneto partneris“ ginčija Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumą bei reklaminio teiginio „pigiausi lėktuvų bilietai“ pripažinimo klaidinančia reklama pagrįstumą, o tai reiškia, kad bendrovė iš esmės paneigė pateiktus Konkurencijos tarybai prisipažinimus, t. y. savo veiksmais parodė, kad jiems buvo nepagrįstai pritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atitinkamai 30 proc. sumažintas baudos dydis. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai skirtas baudų dydis turi būti iš naujo nustatytas, tačiau, netaikant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taigi, UAB „Interneto partneris“ baudos dydis turėtų būti 5 200 Lt (t.y. 1 200 Lt didesnė galutinė bauda, nei buvo skirta skundžiamu nutarimu). Mano, kad turi būti taikomas Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 punktas, numatantis, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, gali priimti sprendimą pakeisti nutarimą dėl sankcijų taikymo, teismas UAB „Interneto partneris“ skirtą baudą turi teisę padidinti. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias ūkio subjektų piktnaudžiavimui savo teisėmis ir skirtos baudos atspindėtų realius ūkio subjektų veiksmus tiek pažeidimo darymo, tiek jo nagrinėjimo Konkurencijos taryboje metu.

Teismui pateiktoje Konkurencijos tarybos tyrimo byloje yra google UK Limited 2009 12 09 d. atsakymas, kuriame paaiškinama kokiu būdu suformuojami prie Google paieškos rezultatų esantys aprašymai. Paaiškinama, kad paieškos rezultatai sudaromi naudojant rodyklę, kurios koncepcija panaši į įprastinę, knygos pabaigoje esančią rodyklę. Programinė įranga peržiūri milijardus puslapių, identifikuoja pateiktą informaciją ir šios informacijos pagrindu sudaro rodyklę. Svetainių administratoriai turi galimybę išreikšti valią, kad svetainė nebūtų įtraukta į Google rodyklę.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas patvirtino argumentus, nurodytus atsiliepime teismui. Paaiškino , kad neneigia Jog buvo skelbiama netiesa apie pigiausius lėktuvų bilietus. Mano, jog konkurencijos taryba neteisingai įvertino reklamos pateikimo būdą. Reklama buvo pateikiama tokiu būdu, kad vartotojas turėjo suprasti, jog skelbiama netiesa, turėjo suprasti teiginio neteisingumą . Vartotojas nebuvo apgautas, nes jis suprato teiginio klaidingumą, todėl apgaulę prašė vertinti kaip mažareikšmę. Reklamos teiginius parenka ir skelbia kompiuteris ir jo programinė įranga. Mano, kad jų kaltės nėra. Gavę pranešimą apie pradėtą tyrimą, nedelsiant pašalino klaidinantį teiginį iš savo svetainės. Konkurencijos tarybos prašymas dėl baudos griežtinimo netenkintinas, nes įstatymas nenumato tokios galimybės. Prašo panaikinti konkurencijos tarybos nutarimą.

Konkurencijos tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su skundu ir patvirtino argumentus, išdėstytus atsiliepime teismui. Vartotojas perskaito klaidinantį teiginį ir ieško kitos papildomos informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios tą teiginį, kas akivaizdžiai liudija, jog klaidingas teiginys paveikia vartotojo elgesį. Pareiškėjas pats pašalino klaidinantį teiginį iš savo svetainės ir tas teiginys nebuvo daugiau rodomas. Ši aplinkybė akivaizdžiai demonstruoja, kad būtent svetainės administratorius, o šiuo atveju - pareiškėjas, sprendžia kokia informacija bus rodoma jo svetainėje, t,.y. Google programinės įrangos atrinkta informacija demonstruojama sutinkant svetainės administratoriui. Pareiškėjui buvo paskirta bauda, atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu jis pripažino padaręs inkriminuojamą pažeidimą. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas demonstruoja, kad tyrimo metu elgėsi apgaulingai, todėl sumažinta nuobauda paskirta nepagrįstai. Prašo skundo netenkinti , įvertinti pareiškėjo elgesį ir skirti didesnę baudą.

Trečiojo asmens - UAB „Baltic Tours Vilnius“ atstovas paaiškino, kad nesutinka su konkurencijos tarybos sprendimu.. Tyrimo metu jis pripažino savo kaltę, o advokatas nepripažino ir jie palaiko advokato nuomonę.

Konkurencijos taryba skyrė UAB“Interneto partneris“ 4000 litų baudą dėl klaidinančios reklamos demonstravimo. Ištirti įrodymai patvirtina, kad interneto paieškos sistemoje pareiškėjas skelbė reklamą, kurioje buvo teigiama , kad skrydžiai parenkami automatizuotos sistemos , kuri garantuoja , kas jų siūlomų skrydžių aviabilietai bus pigiausi. Pareiškėjas šį faktą pripažino. Konkurencijos taryba pradėjo patikrinimą, gavusi konkrečių asmenų skundus ir pareiškėjas pripažino, kad šie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, t.y. pripažino, kad ši reklama buvo klaidinanti.

Kaip nurodyta aukščiau, Reklamos įstatymo 5 str. 2d. nurodyti kriterijai-teisingumas, išsamumas ir nateikimo kriterijus- yra savarankiški, todėl konstatavus vieno jų pažeidimą, kito kriterijaus pritaikymas neįtakoja pažeidimo kvalifikavimo. Pareiškėjos pozicija, kad pateikimo būdas pakeičia klaidinančio teiginio esmę ar turinį, yra nepagrįsta ir neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Pareiškėja sužinojo apie atliekamą tyrimą ir pašalino klaidinančius teiginius iš savo svetainės; klaidinantys teiginiai nebuvo rodomi po to, kai pareiškėja išreiškė valią dėl jų demonstravimo. Google UK Limited 2009 12 09d./jau minėta/ patvirtino, kad svetainių administratoriai turi galimybę įtakoti programinės įrangos paieškos būdus ir formą. Todėl pareiškėjos teiginys, kad klaidinantys teiginiai buvo demonstruojami nepriklausomai nuo jos valios, kad ji negalėjo to įtakoti, neatitinka faktinių aplinkybių ir atmetami.

Konkurencijos tarnyba atsiliepime išsakė nuomonę, kad pareiškėjos pozicija tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu buvo priešinga, t.y. kad pareiškėja piktnaudžiauja savo elgesiu, dėl ko tyrimo metu jai buvo skirta mažesnė bauda, ir prašė skirti didesnę baudą. Konkurencijos taryba išsakė savo nuomonę atsiliepimo forma, atskiro skundo dėl skirtos nuobaudos švelnumo nepaduota. Todėl teismas šio prašymo nesprendžia, nesant procesinio pagrindo.

UAB „Interneto partneris“ savo klaidinančią reklamą skelbė gan ilgą laiko tarpą- nuo 2008 10 29d. iki 2009 08 14 d.. per dieną svetainę aplankydavo apie 500 lankytojų. Pareiškėjas šias aplinkybes patvirtino. Todėl vertinti padarytą veiką kaip mažareikšmę, iš esmės nepadariusią žalos saugomiems interesams, nėra pagrindo.

Konkurencijos tarnybos 2010 02 04d. nutarimas Nr. 2S- 4 priimtas pilnai ištyrus inkriminuojamos veikos anlįnkybes ir pagristas, todėl skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87str.88str.lp.teismas

Nusprendė:

UAB „Interneto partneris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Gintaras Dzedulionis

Violeta Balčytienė

Arūnas Dirvonas