Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. G., advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės atstovams Justinai Paulauskaitei ir Elonui Šatui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lintera“ atstovams R. Č. ir O. D. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Prof-T“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ dėl nutarimo panaikinimo,

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti LR konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimą Nr. 2S-6, „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ir grąžinti bylą atsakovei papildomam tyrimui atlikti.

Pareiškėja skunde (I t., b. l. 4-10) nurodė ir per teismo posėdį jos atstovai paaiškino, kad atsakovė tyrimą dėl galimų draudžiamų įmonių susitarimų atliko neobjektyviai ir nevisapusiškai. Atsakovė nepagrįstai nustatė, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ yra konkurentės atitinkamoje rinkoje. Šios bendrovės atitinka Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. sąlygas ir turi būti laikomi ekonominiu vienetu, apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Tyrimo metu UAB „Prof-T“ pateikė reikalavimus papildomai įvertinti kai kuriuos jos nurodytus faktus bei atlikti išsamesnį papildomą tyrimą dėl UAB „Lintera“ veiksmų. Tačiau Konkurencijos taryba atsisakė atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų ir praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą, motyvuojant taip pat ir argumentais, jog nebuvo pateikti jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys draudžiamo susitarimo sudarymą. Konkurencijos taryba laikė, jog UAB „Prof-T“ pateikti dokumentai, liudijantys apie tai, jog visi bendrovių dokumentai, pateikti abrazyvinių diskelių pirkimo konkurse buvo sukurti vieno asmens kompiuteryje. Nurodyti viešųjų pirkimų dokumentai, sukurti vieno ir to paties asmens kompiuteryje, tiesiogiai pagrindžia sudarytą draudžiamą susitarimą, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse. Be to, buvo pateiktos ir nurodytų dokumentų elektroninės laikmenos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-22 nutartyje byloje Nr. A-248-697-08 buvo konstatuoti byloje dalyvaujančių asmenų Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžiami susitarimai, išreikšti suderintais veiksmais, remiantis įrodymais analogiškai reikšmingais tyrime dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Konkurencijos tarnyba nepasinaudojo savo įgaliojimais, numatytais Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d., ir neužtikrino kitų galimų įrodymų pagrindžiančių draudžiamo susitarimo sudarymą, nors pareiškėjas nurodė tikslias įrodymu buvimo vietas (UAB „Lintera“ ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“). Jei Konkurencijos taryba būtų užtikrinusi įrodymus, tai būtų nustačiusi, jog nurodyti dokumentai savo turiniu ir forma analogiški pateiktiems pareiškėjos. Skirdama baudą pareiškėjai, Konkurencijos taryba nustatė tik vieną bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę (bendrovė pripažino ir neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų aplinkybių). Konkurencijos tarybai 2008-06-19 nutarimu Nr. 1S-86 pradėjus tyrimą, pareiškėjai apie tai nebuvo pranešta. Pareiškėja apie pradėtą tyrimą sužinojo tik 2008-07, kai bendrovės buveinėje buvo atlikti dokumentų ir duomenų poėmiai. Atlikus poėmius, pareiškėja ne kartą žodžiu kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir prašė paaiškinti, kokiu pagrindu ir koks tyrimas atliekamas, tačiau jokio aiškaus paaiškinimo nesulaukė. Tik 2009-04-23 pranešimu Nr. (2.19-08)6V-750 Konkurencijos taryba paprašė pateikti atitinkamus dokumentus ir informaciją, 2009-05-14 pranešimu Nr. (2.1-08)6V-929 Konkurencijos taryba informavo pareiškėją apie reikalavimą atvykti ir duoti paaiškinimus. Konkurencijos taryba 2009-05-12 nutarimu Nr. (2.19-08)6V-897 pranešimu prašė užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą. Visus atsakovės prašymus pareiškėja tinkamai įvykdė. Vėliau pareiškėja savo iniciatyva atskleidė reikšmingą informaciją Konkurencijos tarybos vykdomam tyrimui (apie tai, jog UAB „Lintera“ nesuteikė visos reikšmingos informacijos apie šios bendrovės dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose). Todėl Konkurencijos taryba turėjo pareiškėjai kvalifikuoti taip pat ir padėjimo Konkurencijos tarybai tyrimo metu lengvinančią aplinkybę (Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d.). Atsakovė atsisakė įvertinti sunkią bendrovės finansinę padėtį, motyvuodama, jog pateikti dokumentai nėra aiškūs ir išsamūs, nėra galima nustatyti už kokį laikotarpį finansiniai duomenys yra pateikti, taip pat nėra galimybės įvertinti jų patikimumo, nes jie yra pasirašyti tik bedrovės vadovo. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. ir 5 p., Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 str. bei 27 str., bei UAB „Prof-T“ įstatų 100 p. 2 p. ir 5 p., už bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui yra atsakingas bendrovės vadovas. Todėl visiškai nepagrįstas Konkurencijos tarybos argumentas dėl pateikto finansinės atskaitomybės dokumento nepatikimumo. UAB „Prof-T“ 2009 finansiniais metais patyrė 111956,72 Lt  nuostolių. Be to, pagal 2009-11-20 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą Nr. N2-694 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėja iki 2009-12-31 turėjo sumokėti 4630.76 Lt įmoką bei kitas vėlesnes įmokas pagal mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiką, tačiau to nepadarė, nes neturi lėšų, kuriomis galėtų būti mokami mokesčiai. Tai patvirtina, jog bendrovės finansinė padėtis yra ypatingai sunki. Tai sudaro pagrindą kvalifikuoti bendrovei kitą lengvinančią aplinkybę - labai sunkią ūkio subjekto finansinę padėtį (Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d.). Konkurencijos taryba nutarė, jog UAB „Lintera“ atitinka visas Konkurencijos įstatymo 43 str. nurodytas atleidimo nuo baudos, numatytos už draudžiamą susitarimą, sąlygas, tačiau pareiškėja atsakovei pateiktuose 2009-12-02 rašte Nr. PRFT912/185 ir 2009-12-22 rašte Nr. PRFT912/192 nurodė, jog UAB „Lintera“ nepateikė Konkurencijos tarybai visos šiai bendrovei žinomos informacijos apie savo dalyvavimą Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžiamuosiuose susitarimuose. Taigi, UAB „Lintera“ neatitinka Konkurencijos įstatymo 43 str. 3 p. ir 4 p. nurodytų sąlygų ir negalėjo būti atleista nuo baudos už dalyvavimą draudžiamajame susitarime.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 64-70) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovai paaiškino, kad skundžiamu nutarimu konstatavo, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus ir UAB „Frezlitus“ bei UAB „Prof-T“ skyrė pinigines baudas. Nurodo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. nuostata preziumuojama, jog tuo atveju, jei ūkio subjektas turi daugiau nei 25 proc. kito subjekto akcijų, tokie ūkio subjektai yra susiję. Tačiau tai savaime nereiškia, kad tokios įmonės laikomos vienu ekonominiu vienetu. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, atliko išsamią pažeidimų įtariamų įmonių tarpusavio santykių analizę siekdama nustatyti, ar minėtos įmonės laikytinos vienu ūkio subjektu (ekonominiu vienetu) Konkurencijos įstatymo prasme. Pagal nusistovėjusią Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo praktiką, vienos įmonės antikonkurencinis elgesys gali būti inkriminuojamas ir kitai įmonei, esant ypatingiems ekonominiams ir teisiniams jas siejantiems santykiams. Šios Europos institucijos yra suformavusios taisyklę, jog tuo atveju, kai viena įmonė (patronuojanti) kontroliuoja 100 procentų kitos įmonės (dukterinės) akcijų, tai laikoma, kad dukterinė įmonė negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų ir dėl to preziumuojama, kad patronuojanti ir dukterinė įmonė yra vienu ūkio subjektu (sudaro vieną ekonominį junginį). Tokiu atveju tarp šių įmonių sudaryti susitarimai nėra vertinami Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio (buvęs EB Steigimo sutarties 81 str.) prasme, kadangi tokie susitarimai laikomi vidiniais įmonių sandoriais. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 5 str., laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Kaip nustatyta tyrimo metu, UAB „Frezlitus“ turi 34 proc. UAB „Prof-T“ akcijų, todėl konstatuotina, kad ji neturi balsų daugumos pareiškėjos įmonėje. Tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininke ir 1) turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba 2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje. Remiantis UAB „Prof-T“ įstatais, UAB „Frezlitus“ neturi teisės vienasmeniškai rinkti UAB „Prof-T“ vadovo. Tyrimo metu nenustatyti susitarimai su kitais akcininkais, pagal kuriuos UAB „Frezlitus“ įgytų balsų daugumą UAB „Prof-T“. Dauguma verslo organizavimo sprendimų yra perduota ne akcininkų, bet bendrovės vadovo kompetencijai. Be to, bendrovės vadovas yra įgaliotas vykdyti valdybos funkcijas. Remiantis išdėstytu, UAB „Frezlitus“ nėra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu ir de jure negali daryti lemiamos įtakos UAB „Prof-T" sprendimų priėmimui. UAB „Frezlitus“ ir de facto nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai. Abi įmonės kartu dalyvaudavo viešųjų pirkimų konkursuose, pateikdamos atskirus komercinius pasiūlymus ir tokiu būdu konkuruodamos dėl pirkėjų užsakymų, o rasti tarpusavio susirašinėjimai neparodė, jog UAB „Prof-T" neturi galimybės savarankiškai priimti sprendimų dėl savo įmonės veiklos strategijos ir dalyvavimo tokiuose konkursuose. UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ tarpusavyje bendrauja kaip lygiavertės konkurentės, o ne kaip pavaldumo santykiais susijusios įmonės. Taigi, nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau jų tarpusavio ryšiai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tarpusavio kontrolės ir priklausomybės jos sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos prasme. Vertindama pareiškėjos papildomai pateiktus dokumentus dėl UAB „Lintera“ dalyvavimo dviejuose viešųjų pirkimų konkursuose, atsižvelgė į tai, jog vienas iš nurodomų konkursų, įvyko daugiau nei prieš 3 metus. Todėl nebuvo pagrindo atnaujinti tyrimą dėl šio konkurso jau vien dėl to, kad yra suėjęs patraukimo atsakomybėn terminas. Vertindama duomenis dėl antrojo konkurso, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė pakankamai tariamą susitarimą pagrindžiančių įrodymų. Pateikti įrodymai apie atitinkamų dokumentų sukūrimą tame pačiame kompiuteryje nelaikytini pagrįstais, kadangi nėra galimybės patikrinti jų patikimumo. Skunde pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-22 nutartimi byloje Nr. A-248-697-08, tačiau dėl skirtingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma analogija su minėta byla. Konkurencijos taryba pagrįstai kaip lengvinančios aplinkybės nevertino UAB „Prof-T“ nurodytų argumentų, kad bendrovė visapusiškai bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusiais Konkurencijos tarybos specialistais, kadangi Konkurencijos įstatymo 26 str. yra nustatyta teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją, už kurios nepateikimą ar pateikimą ne laiku taikomos Konkurencijos įstatymo 41 str. 3, 4 d. numatytos sankcijos. Pareiškėjos pateikta informacija apie galimus draudžiamus susitarimus kituose konkursuose  nėra reikšminga, nes ji neleidžia pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimo. Pareiškėja 2010-02-04 pateikė prašymą įvertinti labai sunkią įmonės finansinę padėtį ir tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pateikti dokumentai nesudaro pagrindo taikyti baudos mažinimo šiai bendrovei, nes nėra aiškūs ir išsamūs. Pagal juos negalima nustatyti, už kokį laikotarpį pateikti finansiniai duomenys, taip pat nėra galimybės įvertinti jų patikimumo. Be to, bendrovė pateikė duomenis jau po viešo bylų nagrinėjimo posėdžio, tuo užkirsdama kelią detalesniam nurodytų aplinkybių įvertinimui, o pateikti dokumentai savaime nesudaro pagrindo vertinti UAB „Prof-T“ finansinės padėties kaip labai sunkios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lintera“ su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88-90) nurodė ir  jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjos pozicija, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ turi būti laikomi ekonominiu vienetu, apskaičiuojančiu bendrąsias pajamas ir rinkos dalį, todėl negali būti laikomos konkurentėmis, prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir byloje surinktiems įrodymams. UAB „Prof-T“ buvo įsteigta 2007-06-14, šios įmonės steigėja ir vienintelė akcininke iki 2007-12-21 buvo įmonė UAB „Leprofitus“, UAB „Frezlitus“ įmonės UAB „Prof-T“ akcininke oficialiai įregistruota tik 2007-12-21. UAB „Frezlitus“ draudžiamame susitarime su UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ dalyvavo laikotarpyje nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2007m. gruodžio mėnesio (t. y. pažeidimo trukmė 2 mėnesiai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas UAB „Prof-T“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Frezlitus“ minėtu pažeidimo laikotarpiu rinkoje veikė kaip du savarankiški ūkio subjektai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendrovės turėjo viena kitos atžvilgiu kokių nors ekonominių ar teisinių svertų. LR konkurencijos taryba išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Prof-T“ pateikta informaciją, rašytinius įrodymus, atlikusi išsamią dokumentu lyginamąją analize, padarė pagristą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo įtarti, apie galimą draudžiamo susitarimo egzistavimą. Vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, ar jos finansiniai sunkumai yra sąlygoti ekonominių ir kitų subjektyvių sąlygų, ar pareiškėjos vadovybė prisidėjo prie tokios įmonės finansinės padėties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Frezlitus“ atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje jo atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Frezlitus“ atstovui nedalyvaujant.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008-05-21 Konkurencijos taryba gavo UAB „Lintera“ prašymą dėl atleidimo nuobaudos (Konkurencijos tarybos byla, I t., b. l. 1-3), kuriame nurodyta, kad 2007-2008 m., dalyvaudama konkursuose, ši bendrovė sudarė draudžiamus susitarimus su UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“. Siekdama atleidimo nuo baudos, UAB „Lintera“ pateikė dokumentus, kuriuose išdėstyti šiai bendrovei, kaip susitarimo dalyvei, žinomi faktai ir įrodymai (informacija apie suderintus konkursinius pasiūlymus, elektroninio pašto žinutės, kuriomis buvo susirašinėjamą tarp konkurentų). UAB „Lintera“ taip pat įvardino asmenis, tiesiogiai dalyvavusius derinant konkursinius pasiūlymus su konkurentėmis UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“.

Šio prašymo pagrindu Konkurencijos tarybos 2008-06-19 nutarimu Nr. 1S-86 pradėtas tyrimas dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2008-11-13 nutarimu Nr. 1 S-160, 2009-02-12 nutarimu Nr. 1S-25, 2009-05-14 nutarimu Nr. 1S-69 ir 2009-07-09 nutarimu Nr. 1S-114.

Tyrimo metu išanalizavusi surinktą informaciją ir įvertinusi nustatytas aplinkybes, atsakovė padarė išvadą, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirkime įprastos komercinės praktikos būdu (precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas) ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Taip pat buvo padaryta išvada, kad UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo kituose nurodytuose konkursuose (AB „Mažeikių nafta“ pneumatinių veržliasukių pirkime; AB Lietuvos elektrinės organizuotame sklendžių šlifavimo staklių atsarginių dalių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse bei pneumatinių įrankių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse; VĮ „Visagino energetikos remontas“ vykdytoje apklausoje kėlimo hidraulinei įrangai pirkti) ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

UAB „Prof-T“, UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos nustatytų aplinkybių.

UAB „Prof-T“ 2009-12-02 raštu (Konkurencijos tarybos byla, VII t., b. l. 109 -135), 2009-12-09 raštu (bylos VII tomas, 136-167 lapai) ir 2009-12-22 raštu (Konkurencijos tarybos byla, VII t., b. l. 169-190) pareiškė nesutinkanti su pateiktais kaltinimais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu bei pateikė papildomus reikalavimus ir su kitais galimais draudžiamais susitarimais, kuriuose galėjo dalyvauti UAB „Lintera“, susijusią medžiagą. Nurodė, kad UAB „Lintera“ pateikė ne visą jai žinomą medžiagą apie sudarytus draudžiamus susitarimus ir tuo pagrindu prašė papildomai išanalizuoti UAB „Lintera“ veiksmus dalyvaujant kituose viešųjų pirkimų konkursuose, atlikti patikrinimą šios bendrovės naudojamose patalpose. UAB „Prof-T“ taip pat nurodė, kad UAB „Lintera“ galėjo pažeisti ir kitus Konkurencijos įstatymo reikalavimus, mokėdama neteisėtą atlygį („atidėjimus“) suinteresuotiems asmenims.

Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant ir susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimu yra laikomi bet kokia forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ar pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d. nurodo, jog šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo, ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis savo esme ir tikslais atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - Sutartis) 101 straipsnio (anksčiau Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnis) nuostatas, aiškinant bei taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį reikia atitinkamai vadovautis Sutarties 101 straipsnio taikymo praktika.

Europos Teisingumo Teismas, vadovaudamasis Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniu (dabar - Sutarties 101 straipsnis), suderintus veiksmus yra apibrėžęs kaip „veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri nepasiekusi vadinamojo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus“. Suderinti veiksmai privalo būti susiję su elgesiu ateityje, tačiau nėra būtina, kad būtų sugalvotas nuoseklus veiksmų planas.

Konkurencijos įstatyme įtvirtintas draudimas (analogiškas Sutarties 101 straipsnyje įtvirtinam draudimui) reiškia, kad ūkio subjektai sprendimus dėl savo ūkinės veiklos turi priimti savarankiškai. Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad konkurencija suponuoja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje.

Kaip minėta, pareiškėja prašo panaikinti LR konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimą Nr. 2S-6, „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ir grąžinti bylą atsakovei papildomam tyrimui atlikti. Skundžiamu sprendimu atsakovė nutarė: 1) pripažinti, jog UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“, derindamos konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. reikalavimus; 2) įpareigoti UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 p. nurodytą pažeidimą, jei jis iki šiol nebuvo nutrauktas; 3) už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą skirti UAB „Frezlitus“ - 4000 litų, UAB „Prof-T“ - 97 200 litų pinigines baudas; 4) atleisti UAB „Lintera“ nuo baudos už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą; 5) įpareigoti UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjos teigimu, atsakovė tyrimą atliko neobjektyviai ir nevisapusiškai, nepagrįstai nevertino UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ kaip vieno ekonominio vieneto; nevertino pareiškėjos pateiktų duomenų dėl galimų UAB „Lintera“ draudžiamų susitarimų kituose viešojo pirkimo konkursuose; skirdama piniginę baudą, nepagrįstai pareiškėjai netaikė atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. numatyta, jog susijusių ūkio subjektų grupė - tai du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į ¼ ar daugiau visų balsų.

Iš skundžiamo nutarimo ir Konkurencijos tarybos bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, atliko išsamią pažeidimu įtariamų įmonių tarpusavio santykių analizę siekdama nustatyti, ar minėtos įmonės laikytinos vienu ūkio subjektu (ekonominiu vienetu) Konkurencijos įstatymo prasme.

Pagal nusistovėjusią Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo praktiką, vienos įmonės antikonkurencinis elgesys gali būti inkriminuojamas ir kitai įmonei, esant ypatingiems ekonominiams ir teisiniams jas siejantiems santykiams. Tais atvejais, kai patronuojanti bendrovė nėra vienintelis dukterinės bendrovės akcininkas, turintis 100 procentų jos akcijų, aukščiau minėta prezumpcija negalioja ir siekiant konstatuoti vieno ekonominio vieneto egzistavimą, privalu įrodyti, kad: 1) patronuojanti bendrovė turi galimybę taip naudotis vadovavimo įgaliojimais, kad jos dukterinė bendrovė netektų savarankiškumo vykdant komercinę politiką rinkoje; ir 2) Patronuojanti bendrovė de facto naudojasi šiais įgaliojimais (Bylos T-314/01 Avebe v Commission, par. 136; Sujungtos bylos C-189/02 P, C-202/02 P, C-205/02 P, C-208/02 P et C-213/02 P Dansk Rorindustri and others v Commission, par. 117; byla C-294/98 P Metsa-Serla Oyj and others v Commission, par. 27).

Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 5 str., laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininke ir 1) turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba 2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje.

Atsakovė tyrimo metu nustatė, kad UAB „Frezlitus“ turi 34 proc. UAB „Prof-T“ akcijų, taigi darytina išvada, kad UAB „Frezlitus“ neturi balsų daugumos pareiškėjos įmonėje.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „Prof-T“ įstatų 73 punktą, sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis. Taigi, UAB „Frezlitus“ neturi teisės vienasmeniškai rinkti UAB „Prof-T“ vadovo. Dauguma verslo organizavimo sprendimų UAB „Prof-T“ yra perduota ne akcininkų, bet bendrovės vadovo kompetencijai (bendrovės veiklos organizavimas bei jos tikslų įgyvendinimas, sandorių su trečiais asmenimis sudarymas ir pan.). Bendrovės vadovas yra įgaliotas vykdyti valdybos funkcijas - sudaryti ir tvirtinti veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes.

Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ kartu dalyvaudavo viešųjų pirkimų konkursuose, pateikdamos atskirus komercinius pasiūlymus ir tokiu būdu konkuruodamos dėl pirkėjų užsakymų. Susirašinėjimo tarp įmonių turinys patvirtino, jog minėtos bendrovės tarpusavyje bendrauja kaip lygiavertės konkurentės (Konkurencijos tarybos byla I t. b. l. 25-28, 158-161).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Frezlitus“ yra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu, nes nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai. Taigi, atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau nesudaro vieno ekonominio vieneto konkurencijos prasme, ir atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažino, kad šios įmonės savarankiškai sudarė draudžiamus susitarimus ir už tai kiekvienai skyrė sankcijas.

Tyrimo metu UAB „Prof-T“ pateikė reikalavimus papildomai įvertinti kai kuriuos jos nurodytus faktus bei atlikti išsamesnį papildomą tyrimą dėl UAB „Lintera“ veiksmų.

UAB „Prof-T“ 2009-12-02 rašte Nr. PRFT912/185 (I t., b. l. 12-16) ir 2009-12-22 rašte Nr. PRFT912/192 (I t., b. l. 17-18) nurodė, jog UAB „Lintera“ nepateikė Konkurencijos tarybai visos šiai bendrovei žinomos informacijos savo dalyvavimą Konkurencijos įstatymo 5 str. draudžiamuosiuose susitarimuose. UAB „Prof-T“ nurodė du viešųjų pirkimų konkursus – hidraulinių plėstuvų pirkimo konkursas ir abrazyvinių diskelių pirkimo konkursas. Abiejuose konkursuose pirkėja buvo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“. Pareiškėjos teigimu, UAB „Lintera“ buvo pripažinta šių konkursų laimėtoja dėl sudarytų draudžiamų susitarimų. Pareiškėja taip pat pateikė nurodytus teiginius pagrindžiančius įrodymus: Hidraulinių plėstuvų pirkimo konkurse pateiktus UAB „Lintera“ 2007-03-29 pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlymo kaina 30.085,28Lt su PVM, 2007-03-28 UAB „Ekspolita“ pasiūlymą be numerio, pasiūlymo kaina 33.838,15Lt su PVM, 2007-03-30 UAB „Multisistema“ pasiūlymą be numerio, pasiūlymo kaina 35.234,80Lt su PVM; Abrazyvinių diskelių pirkimo konkurse apteiktus 2006-06-06 UAB „Lintera“ pasiūlymą (duomenys neskelbtini), pasiūlymo kaina 37.883,90Lt su PVM, 2006-06-07 UAB „Dagmita" pasiūlymas be numerio, pasiūlymo kaina 40.930,42Lt su PVM, 2006-06-07 UAB „Suvirinimo technika“ pasiūlymą be numerio, pasiūlymo kaina 4.991.40Lt su PVM, 2007-05-18 UAB „Lintera“ pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini)., 2006-08-01 sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą 37.883,90 Lt su PVM sumai, kuri buvo UAB „Lintera“ pateikta abrazyvinių diskelių pirkimo konkurso būdu įsigytoms prekėms apmokėti (I t., b. l. 19-37). Pareiškėja nurodė, jog visi šie pasiūlymai buvo parengti UAB „Lintera“ ir yra šios bendrovės duomenų sistemose, o originalūs pirkimo viešojo konkurso būdu dokumentai yra VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pirkimų tarnyboje. Pareiškėja taip pat pateikė šiuos dokumentus įrašytus kompiuterinėje laikmenoje CD-R, siekdama įrodyti, jog visi šie dokumentai sukurti tame pačiame kompiuteryje, buvusio UAB „Lintera“ įrankių skyriaus vadovo Laimono Gečio (I t., b. l. 38).

Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. G., R. P., parodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lintera“ skyriaus vadovas L. G. jiems pavesdavo rašyti pasiūlymus kitų įmonių vardu, nors tos įmonės viešųjų pirkimų konkursuose nedalyvavo. Liudytojas S. K. nurodė, kad apie tokius ruošiamus pasiūlymus sužinojo iš bendradarbio V. K.

Nustatyta, kad Abrazyvinių diskelių pirkimo konkursas įvyko 2006 m. birželio mėn. .(Konkurencijos tarybos byla, VII t., b. l. 117-124). Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. numatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti tęstinio pažeidimo, nes pareiškėja prašė įvertinti tik vieno konkurso dokumentus ir galimą draudžiamą susitarimą šiame konkurse tarp trijų ūkio subjektų, du iš kurių nėra kaltinami daugiau jokiais galimais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, kad yra suėjęs patraukimo atsakomybėn terminas, atsakovė pagrįstai nusprendė neatnaujinti tyrimo dėl šio konkurso.

Vertinant medžiagą pateiktą Hidraulinių plėstuvų pirkimo konkursui (Konkurencijos tarybos byla, VII t., b. l. 114-116), pasakytina, kad nėra galimybės patikrinti pateiktų įrodymų apie atitinkamų dokumentų sukūrimą tame pačiame kompiuteryje jų patikimumo. Pareiškėja nurodė, kad šie duomenys UAB „Lintera“ kompiuteryje yra ištrinti, o pateiktų elektroninių dokumentų autentiškumo nustatyti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamai tariamą draudžiamą susitarimą pagrindžiančių įrodymų, todėl pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų bei praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą.

Pareiškėja skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-22 nutartimi byloje Nr. A-248-697-08, kurioje teismas konstatuodamas draudžiamus susitarimus tarp bendrovių rėmėsi taip pat ir bendrų techninių priemonių bei tų pačių asmenų rengiant konkurso dokumentus dalyvavimu. Nagrinėjamoje byloje teismas paliko galioti Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo ji pripažino įmones sudarius draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose, įvertinusi tai, jog bendrovių pateikti konkursiniai pasiūlymai buvo vienodai arba labai panašiai apipavidalinti; buvo nustatyta, kad perkančiosioms organizacijoms buvo pateikiamos vienodos pasiūlymų formos, naudojamos vykdant supaprastintus atviruosius konkursus, o ne įprastą komercinę praktiką. Be to, viename konkurse visos įmonės konkurentės konkurso sąlygų priede „Pasiūlymas“ vienodai suformulavo tekstą. Taip pat buvo nustatyta, kad visų trijų įmonių konkursiniuose pasiūlymuose priede „Pasiūlymas“ kainos buvo užpildytos vienodu, retai rašomu, charakteringu būdu: po skaičių litais, atskiriant litus nuo centų, rašomas kablelis ir brūkšnelis, 16-oje patikrintų konkursų konkursiniuose pasiūlymuose visos trys įmonės paliko pirkimui įprastos komercinės praktikos būdu netaikomą sąlygą - sakinį dėl pirkimo sąlygų, nustatytų supaprastinto atviro konkurso sąlygose. Viename konkurse šis klaidingas sakinys vis dėlto buvo ištaisytas ir parašytas teisingai ir jį vienodai ištaisė visos trys bendrovės. Taip pat buvo nustatyta, kad 4-iuose konkursiniuose pasiūlymuose buvo padaryta klaida rašant už pasiūlymą atsakingo asmens pavardę. 9-iuose tiriamuose konkursiniuose pasiūlymuose  viena bendrovė nurodydama savo fakso numerį įrašė kitos bendrovės fakso numerį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktuose konkursiniuose įmonių pasiūlymuose akivaizdžių panašumų ar bendrų klaidų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie visų pasiūlymų parengimą vieno šablono pagrindu, nėra. Pasiūlymuose nurodytas tas pats fakso numeris, tačiau vien to fakto nepakanka pažeidimui konstatuoti. Atsižvelgiant į nustatytus faktinių aplinkybių skirtumus, negali būti taikoma analogija su minėta Lietuvos administracinio teismo nagrinėta byla.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nevertino minėtų pareiškėjos pateiktų duomenų kaip leidžiančių įtarti draudžiamą susitarimą ir neatsižvelgė į juos skirdama sankciją.

Pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė, skirdama piniginę baudą, turėjo jai kvalifikuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu, nes pareiškėja savo iniciatyva atskleidė reikšmingą informaciją vykdomam tyrimui, tinkamai vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir davė paaiškinimus. Taip pat, pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai neįvertino sunkios bendrovės finansinės padėties ir nekvalifikavo to kaip lengvinančios aplinkybės pagal Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d.

Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.  Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (41 str. 2 d.). Pagal šio įstatymo  41 str. 3 – 4  d., už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą šiame įstatyme numatytais atvejais, už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos tarybos pareigūnų uždėto pagal šio įstatymo 26 str. 1 d. 4 p., sugadinimą ar nuplėšimąūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis (42 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos tarybos nutarimu nustatyti tokie baudų dydžiai už pažeidimo pavojingumą: UAB „Lintera“ ir UAB „Prof-T“ – 3 proc. bendrųjų metinių pajamų, o UAB „Frezlitus“ - 1 proc. bendrųjų metinių pajamų. Kaip ūkio subjektų atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo vertinama tai, kad jie pripažino ir neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų esminių aplinkybių. Už šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d., bauda atitinkamai sumažinta 10 proc. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Frezlitus“ bei UAB „Lintera“ sudarytas draudžiamas susitarimas nebuvo naudingas, jos negavo jokių pajamų iš nagrinėtų konkursų, jų vaidmuo buvo pasyvus lyginant su UAB „Prof-T“ vaidmeniu, UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ bauda papildomai sumažinta 10 proc. bei atitinkamai padidinta 10 proc. UAB „Prof-T“, nes šios bendrovės vaidmuo buvo aktyvus, ji gavo pajamų iš draudžiamo susitarimo. Už Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. pažeidimą buvo nustatyti tokie skirtinų baudų dydžiai: UAB „Lintera“ - 2 011 200 (du milijonai vienuolika tūkstančių du šimtai) litų; UAB „Frezlitus“ - 4000 (keturi tūkstančiai) litų; UAB „Prof-T“ - 97 200 (devyniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai) litų. Skundžiamu nutarimu UAB „Lintera“ atleista nuo baudos, remiantis Konkurencijos įstatymo 43 str. 1 d. ir 3 d.

Konkurencijos įstatymo 43 str. 1 d. numatyta, kad ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms: ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios; ūkio   subjektas  yra  pirmasis   iš   draudžiamo   susitarimo   dalyvių,  pateikęs   tokią informaciją; ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu; ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir šiomis įstatymo nuostatomis atsakovė padarė išvadą, kad UAB „Lintera“ atitinka atleidimo nuo baudos reikalavimus, todėl aukščiau apskaičiuota bauda šiam ūkio subjektui nėra skirtina. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nevertino pareiškėjos pateiktų duomenų apie UAB „Lintera“ kaip leidžiančių įtarti draudžiamą susitarimą ir neatsižvelgė į juos skirdama sankciją.

Konkurencijos įstatymo 26 str. yra įtvirtinta Konkurencijos tarybos teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją, už kurios nepateikimą ar pateikimą ne laiku taikomos Konkurencijos įstatymo 41 str. 3, 4 dalyse numatytos sankcijos. Iš minėtų įstatymo nuostatų seka, kad vien Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu tyrimo metu. Tokia praktika formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-709/2007, pasisakydamas dėl Reklamos įstatymo pažeidimų, analogiška nuostata taikytina ir Konkurencijos tarybai atliekant tyrimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Taigi pareiškėja turėjo pareigą vykdyti atsakovės nurodymus ir teikti paaiškinimus bei turimą medžiagą. Be to, kaip minėta, pareiškėjo pateikta informacija apie UAB „Lintera“ dalyvavimą draudžiamuosiuose susitarimuose nebuvo reikšminga tyrimui, nes neleido pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai nekvalifikavo tinkamo jos nurodymų vykdymo ir paaiškinimų bei medžiagos teikimo kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Iš Konkurencijos tarybos bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-04 pareiškėja pateikė prašymą įvertinti labai sunkią įmonės finansinę padėtį ir tai patvirtinančius įrodymus – 2009 m. preliminarų balansą ir 2008 m. pelno mokesčio mokėjimo grafiką (Konkurencijos tarybos byla, XI t., b. l. 5-9). Pareiškėjos nuomone, pateiktame preliminariame balanse atsispindi bendrovės 2009 m. finansiniais metais patirti nuostoliai. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime, vertindama jai pateiktus dokumentus ir skirdama baudą, konstatavo, kad pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pareiškėjai mažinti baudą, nes jie nėra aiškūs ir išsamūs. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, už kokį laikotarpį pateikti finansiniai duomenys, taip pat nėra galimybės įvertinti jų patikimumo. Tuo tarpu vien tas faktas, kad įmonė praeitais finansiniais metais patyrė nuostolį, nereiškia labai sunkios įmonės padėties. Be to, bendrovė pateikė duomenis jau po viešo bylų nagrinėjimo posėdžio, tuo užkirsdama kelią detalesniam nurodytų aplinkybių įvertinimui, o pateikti dokumentai savaime nesudaro pagrindo vertinti UAB „Prof-T“ finansinės padėties kaip labai sunkios. Atsižvelgdama į tai, atsakovė skundžiamu sprendimu pareiškėjai UAB „Prof-T“ skyrė  97 200 (devyniasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą.

Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, teismui pateikė papildomus dokumentus: UAB „Prof-T“ 2009 m. balansą, sąskaitų išrašus, 2010-09-27 Šiaulių banko Jonavos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-09-15 turto arešto aktą, Kauno apskrities VMI raštus, VSDFV Jonavos skyriaus raginimą, 2010 m. deklaracijų duomenis, skelbimą apie nemokumą (II t., b. l. 73-74, 103-123). Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra labai sunki ir atsižvelgiant į tai yra galimybė sumažinti jai paskirtą baudą nuo 97 200 (devyniasdešimt septynių tūkstančiai dviejų šimtų) litų iki 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos kaltė dėl dalyvavimo konkurenciją ribojančiuose draudžiamuose susitarimuose įrodyta, atsakovės 2010-02-18 nutarimas Nr. 2S-6 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos labai sunkią finansinę padėtį, skundžiamu nutarimu UAB „Prof-T“ paskirta bauda mažinama nuo 97 200 Lt iki 50 000 Lt (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 4 p., 57 str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–89 straipsniais,

pareiškėjos UAB „Prof-T“ skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-02-18 nutarimu Nr. 2S-6 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, paskirtą 97 200 Lt baudą į 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) baudą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Violeta Balčytienė

Milda Vainienė

Gintaras Dzedulionis