Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilija Andrijauskaitė,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei adv. Dianai Višinskienei,

atsakovo atstovei Simonai Tolušytei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Dimaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybosapeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prof-T“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lintera“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Frezlitus“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

pareiškėjas UAB „Prof-T“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (I t., b. l. 4–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2010 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 2S-6 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ ir grąžinti bylą atsakovui papildomam tyrimui atlikti.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas tyrimą dėl galimų draudžiamų įmonių susitarimų atliko neobjektyviai ir nevisapusiškai. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ yra konkurentės atitinkamoje rinkoje. Pažymėjo, kad šios bendrovės atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 12 dalies sąlygas ir turi būti laikomi ekonominiu vienetu, apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Akcentavo, kad tyrimo metu pateikė reikalavimą papildomai įvertinti kai kuriuos jo nurodytus faktus bei atlikti išsamesnį papildomą tyrimą dėl UAB „Lintera“ veiksmų, tačiau Konkurencijos taryba atsisakė atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų ir praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą. Paaiškino, kadKonkurencijos taryba laikė, jog Bendrovės pateikti dokumentai, liudijantys apie tai, jog visi bendrovių dokumentai, pateikti abrazyvinių diskelių pirkimo konkurse buvo sukurti vieno asmens kompiuteryje.Teigė, kad būtent ši aplinkybė tiesiogiai pagrindžia sudarytą draudžiamą susitarimą, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸-697/2008. Pažymėjo, kad Konkurencijos tarnyba nepasinaudojo savo įgaliojimais, numatytais Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, ir neužtikrino kitų galimų įrodymų, pagrindžiančių draudžiamo susitarimo sudarymą, nors pareiškėjas nurodė tikslias įrodymu buvimo vietas. Teigė, kad jei Konkurencijos taryba būtų užtikrinusi įrodymus, būtų nustačiusi, jog nurodyti dokumentai savo turiniu ir forma analogiški pareiškėjo pateiktiems. Pažymėjo, kad jis savo iniciatyva atskleidė reikšmingą informaciją Konkurencijos tarybos vykdomam tyrimui (apie tai, jog UAB „Lintera“ nesuteikė visos reikšmingos informacijos apie šios bendrovės dalyvavimą draudžiamuose susitarimuose), todėl Konkurencijos taryba turėjo tai vertinti kaip padėjimo Konkurencijos tarybai tyrimo metu lengvinančią aplinkybę. Nesutiko su Konkurencijos tarybos argumentais dėl pateikto Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumento nepatikimumo. Paaiškino, kad UAB „Prof-T“ finansinė padėtis yra ypatingai sunki ir tai sudaro pagrindą kvalifikuoti Bendrovei kitą lengvinančią aplinkybę – labai sunkią ūkio subjekto finansinę padėtį. Teigė, kad UAB „Lintera“ neatitinka Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų ir negalėjo būti atleista nuo baudos už dalyvavimą draudžiamame susitarime.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (II t., b. l. 64–70) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalįnuostata preziumuojama, jog tuo atveju, jei ūkio subjektas turi daugiau nei 25 proc. kito subjekto akcijų, tokie ūkio subjektai yra susiję, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokios įmonės laikomos vienu ekonominiu vienetu. Paaiškino, kad pagal nusistovėjusią Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo praktiką, vienos įmonės antikonkurencinis elgesys gali būti inkriminuojamas ir kitai įmonei, esant ypatingiems ekonominiams ir teisiniams jas siejantiems santykiams. Šios Europos institucijos yra suformavusios taisyklę, jog tuo atveju, kai viena įmonė (patronuojanti) kontroliuoja 100 procentų kitos įmonės (dukterinės) akcijų, tai laikoma, kad dukterinė įmonė negali savarankiškai priimti ūkinės veiklos sprendimų ir dėl to preziumuojama, kad patronuojanti ir dukterinė įmonė yra vienu ūkio subjektu (sudaro vieną ekonominį junginį). Tokiu atveju tarp šių įmonių sudaryti susitarimai nėra vertinami Sutarties dėl ES veikimo 101 straipsnio (buvęs EB Steigimo sutarties 81 str.) prasme, kadangi tokie susitarimai laikomi vidiniais įmonių sandoriais. Nustatė, kad nors UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ yra tarpusavyje susijusios, tačiau jų tarpusavio ryšiai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tarpusavio kontrolės ir priklausomybės jos sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos prasme. Vertindama pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus dėl UAB „Lintera“ dalyvavimo dviejuose viešųjų pirkimų konkursuose, atsižvelgė į tai, jog vienas iš nurodomų konkursų įvyko daugiau nei prieš 3 metus. Todėl nebuvo pagrindo atnaujinti tyrimą dėl šio konkurso jau vien dėl to, kad yra suėjęs patraukimo atsakomybėn terminas. Vertindama duomenis dėl antrojo konkurso, Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai tariamą susitarimą pagrindžiančių įrodymų. Pateikti įrodymai apie atitinkamų dokumentų sukūrimą tame pačiame kompiuteryje nelaikytini pagrįstais, kadangi nėra galimybės patikrinti jų patikimumo. Nurodė, kad nėra pagrindo šioje byloje remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-248-697-08. Teigė, kad pagrįstai kaip lengvinančios aplinkybės nevertino UAB „Prof-T“ nurodytų argumentų, kad Bendrovė visapusiškai bendradarbiavo su tyrimą vykdžiusiais Konkurencijos tarybos specialistais, kadangi Konkurencijos įstatymo 26 straipsnyje yra nustatyta teisė gauti visą tyrimui reikalingą informaciją. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie galimus draudžiamus susitarimus kituose konkursuose nėra reikšminga, nes ji neleidžia pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2010 m. vasario 4 d. pateikti dokumentai nesudaro pagrindoBendrovei sumažinti baudą, nes jie yra neaiškūs ir neišsamūs, todėl nesudaro pagrindo vertinti UAB „Prof-T“ finansinės padėties kaip labai sunkios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lintera“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88–90) nurodė, jog pareiškėjo pozicija, kad UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ turi būti laikomi ekonominiu vienetu, prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir byloje surinktiems įrodymams. Paaiškino, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendrovės turėjo viena kitos atžvilgiu kokių nors ekonominių ar teisinių svertų. Teigė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų ir padarė pagristą išvadą, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo įtarti, apie galimą draudžiamo susitarimo egzistavimą. Pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo finansinę padėtį, svarbu atsižvelgti į aplinkybes, ar jo finansiniai sunkumai yra sąlygoti ekonominių ir kitų subjektyvių sąlygų, ar pareiškėjo vadovybė prisidėjo prie tokios Bendrovės finansinės padėties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 145–154) pareiškėjo UAB „Prof-T“ skundą tenkino iš dalies: pakeitė Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 2S-6 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, paskirtą 97 200 Lt baudą į 50 000 Lt baudą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Frezlitus“ yra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu, nes nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai, todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau nesudaro vieno ekonominio vieneto konkurencijos prasme, ir atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažino, kad šios įmonės savarankiškai sudarė draudžiamus susitarimus ir už tai kiekvienai skyrė sankcijas. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo Konkurencijos tarybai pateiktų papildomų dokumentų ir tyrimo atnaujinimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai tariamą draudžiamą susitarimą pagrindžiančių įrodymų, todėl pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo atnaujinti tyrimą ir įtraukti į jį daugiau ūkio subjektų bei praplėsti vertinamų viešųjų pirkimų konkursų sąrašą. Teismas, vertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2008 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A²⁴⁸-697/2008 nustatytų taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje galimybę, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktuose konkursiniuose įmonių pasiūlymuose akivaizdžių panašumų ar bendrų klaidų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie visų pasiūlymų parengimą vieno šablono pagrindu, nėra. Pasiūlymuose nurodytas tas pats fakso numeris, tačiau vien to fakto nepakanka pažeidimui konstatuoti. Atsižvelgę į nustatytus faktinių aplinkybių skirtumus, teismas konstatavo, kad negali būti taikoma analogija su nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla. Dėl Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo pareiškėjo veikoje teismas nurodė, kad vien Konkurencijos tarybos nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu tyrimo metu, pareiškėjo pateikta informacija apie UAB „Lintera“ dalyvavimą draudžiamuosiuose susitarimuose nebuvo reikšminga tyrimui, nes neleido pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nekvalifikavo tinkamo jos nurodymų vykdymo ir paaiškinimų bei medžiagos teikimo kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki ir atsižvelgiant į tai yra galimybė sumažinti jai paskirtą baudą nuo 97 200 Lt iki 50 000 Lt.

Pareiškėjas UAB „Prof-T“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 159–165), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skundą.

Atsakovas Konkurencijos taryba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 188–194) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą, papildomai akcentuodamas tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo atliktos UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ kaip atitinkamoje rinkoje konkuruojančių ūkio subjektų teisinės bei faktinės analizės teisingumo. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo papildomai Konkurencijos tarybai pateiktų dokumentų vertinimo, pažymi, kad tai, jog kiti ūkio subjektai galbūt dalyvavo kituose Konkurencijos įstatymo pažeidimuose, nepašalina pareiškėjo atsakomybės už nustatytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus bei nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose.

Atsakovas Konkurencijos taryba taip pat pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 169–173) ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 2S-6 pripažinti pagrįstu ir teisėtu.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui sumažino ginčijamu atsakovo nutarimu paskirtą baudą. Paaiškina, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe – labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis, baudą ūkio subjektui galima mažinti, jei būtų objektyvių duomenų, kad baudos skyrimas sukels nepataisomus neigiamus padarinius ūkio subjekto ekonominiam gyvybingumui, nes baudos skyrimas neturėtų būti tiesioginė ūkio subjekto pasitraukimo iš rinkos priežastis ir lemiantis veiksnys.

2. Paaiškino, kad į 2010 m. vasario 4 d. vykusį bylos Konkurencijos taryboje nagrinėjimą pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį neatsižvelgė, nes padarė išvadą, kad jie nėra išsamūs ir aiškūs.

3. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė tik balansą, kurio duomenys neatskleidžia įmonės labai sunkios finansinės padėties. Mano, jog tai, kad įmonė praėjusiais finansiniais metais patyrė nuostolį, nereiškia labai sunkios įmonės padėties. Teigia, kad pareiškėjo sunkios finansinės padėties nepatvirtino ir kiti jo patekti įrodymai.

4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų apie sinkią finansinę padėtį vertinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad už Konkurencijos įstatymo pažeidimus bauda skaičiuojama atsižvelgiant į ankstesnių metų duomenis, tuo tarpu pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai buvo sukurti vėliau nei priimtas skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas. Teigia, kad teismui pateikti dokumentai nėra susiję su Konkurencijos tarybos paskirtos baudos dydžiu bei jos tariamu nepagrįstumu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sudarė ūkio subjektui galimybę nepagrįstai išvengti paskirtos baudos.

5. Pažymi, kad Konkurencijos tarybos skiriamomis baudomis siekiama nubausti įmonę už atliktą pažeidimą bei atgrasyti ją bei kitas įmones nuo veiksmų, prieštaraujančių Konkurencijos įstatymui, ateityje, o ne priversti įmonę pasitraukti iš rinkos.

6. Pažymi, kad pateikdamas teismui neva sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas vėl nepateikė 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai, atsakovo nuomone, taip pat verčia abejoti bendrovės finansinės padėties sunkumu.

7. Akcentuoja, kad pareiškėjo galimybė sumokėti ginčijamu nutarimu paskirtą baudą buvo vertinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, jam atmetant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas UAB „Prof-T“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 185–187) prašo atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą atkartoja savo apeliaciniame skunde nurodytus, su paskirtos baudos sumažinimu susijusius, argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl nagrinėjant bylą tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

Konkurencijos taryba ginčijamu nutarimu pripažino, kad pareiškėjas bei kiti ūkio subjektai derindami konkursinių pasiūlymų kainas viešųjų pirkimų konkursuose, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, įpareigojo juos nutraukti pažeidimą, jei jis dar nenutrauktas, bei už pažeidimą paskyrė atitinkamas pinigines baudas, nuo baudos atleidžiant UAB „Lintera“. Nors pareiškėjas skundu teismui reikalauja viso atsakovo nutarimo panaikinimo, akivaizdu, kad ginčo ribos apspręstos pareiškėjo materialiniu teisiniu suinteresuotumu, t. y. tos nutarimo dalies, kuri sukuria pareiškėjui materialines teisines pasekmes nagrinėjimu ir vertinimu.

Konkurencijos įstatymas nustato, jog visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas (5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 10 dalį susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo išvadas, kad UAB „Lintera“, UAB „Frezlitus“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo VĮ Ignalinos atominės elektrinės pirkime įprastos komercinės praktikos būdu (precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas), UAB Lintera“ ir UAB „Prof-T“ sudarė draudžiamą susitarimą dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ pneumatinių veržliasukių pirkimo konkurse, AB Lietuvos elektrinės organizuotame sklendžių šlifavimo staklių atsarginių dalių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse ir pneumatinių įrankių pirkimo supaprastintame atvirame konkurse, VĮ „Visagino energetikos remontas“ vykdytoje apklausoje kėlimo hidraulinei įrangai pirkti, ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Įvertinus Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Frezlitus“ yra patronuojanti įmonė UAB „Prof-T“ atžvilgiu, nes nedaro jokios lemiamos įtakos UAB „Prof-T“ veiklai. Byloje tinkamai aiškinta ir taikyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalis bei padaryta pagrįsta išvada, kad nors šios dvi bendrovės yra tarpusavyje susijusios, tačiau nesudaro vieno ekonominio vieneto konkurencijos prasme, ir atsižvelgiant į tai, pagrįstai pripažinta, jog šios įmonės savarankiškai sudarė draudžiamus susitarimus, už ką kiekvienai skirtos sankcijos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir atleisti pareiškėją nuo baudos nebuvo pagrindo, atsižvelgiant pareiškėjo pateiktos informacijos reikšmingumą tyrimui. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnis atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko labai sunkią ūkio subjekto finansinę padėtį (2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus apie jo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki ir atsižvelgiant į tai sumažino paskirtą baudą nuo 97 200 Lt iki 50 000 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta aplinkybių duodančių pagrindą pareiškėjo finansinę padėtį vertinti kitaip. Be to, teismo išvadą apie ūkio subjekto finansinę padėtį patvirtina Kauno apygardos teismo 2010 gruodžio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Prof-T“.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Prof-T“ apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas