Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijų, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko,sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui, atsakovės atstovei Giedrei Jarmalytei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Grigiškės“ atstovui advokatui Andriui Ivanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „SCA Packaging“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys - AB „Grigiškės“, AB „Klaipėdos kartonas“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja „SCA Packaging“ prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 1S-22 „Dėl leidimo AB „Grigiškės“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų ir netiesiogiai įgyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę“ (toliau ir Nutarimas).

Skunde (t. I, b. l. 3-10) paaiškino, kad Nutarimas ir jo pagrindu išduotas leidimas vykdyti koncentraciją yra neteisėtas ir nepagrįstas. Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d. 3 p. numato, kad Konkurencijos taryba privalo „atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją (...), jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“. Pareiškėjos manymu, Konkurencijos taryba turėjo atsisakyti išduoti leidimą vykdyti aptariamą koncentraciją, kadangi būtent tokios Konkurencijos įstatyme įvardintos neigiamos pasekmės ir susidarys įvykus šiai koncentracijai.

Skundžiamame nutarime Konkurencijos taryba netinkamai apibrėžia ir vertina tiek gofruoto kartono žaliavos rinką, tiek gofruotojo kartono bei jo produktų gamybos rinką, taip pat atitinkamos rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį (faktišką ir potencialią, įvertinant gamybos pajėgumus) bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos konkurencijos sąlygoms, ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Dėl dalies pareiškėjos raštu išdėstytų argumentų Konkurencijos taryba Nutarime apskritai nepasisako ir jų nenagrinėja.

Pabrėžia, kad Konkurencijos taryba kiekvieną iš šių aplinkybių nepagrįstai vertina atsietai vieną nuo kitos. Būtent tik analizuojant visus šiuos veiksnius kaip visumą gali būti atskleista reali jų įtaka, kadangi šiuo atveju tik nagrinėjamų aplinkybių visuma sukuria kokybiškai naują neigiamos įtakos konkurencijai lygį, kurį būtina įvertinti priimant sprendimą dėl leidimo koncentracijai vykdyti.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 ir 6 d. apibrėžia, kad atitinkama rinka - tai tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje, o prekės rinka - tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. geografinę teritoriją (geografinę rinką) apibrėžia, kaip teritoriją, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kalbant tiek apie gofruoto kartono žaliavos rinką, tiek apie gofruoto kartono bei jo produktų gamybos rinką, atkreipia dėmesį, kad ji nėra vienalytė ir negali būti laikoma tam tikros prekės rinka, o kartu ir atitinkama rinka, kadangi tiek gofruoto kartono žaliava (testlaineris arba kraftlaineris ir fliutingas), tiek gatava gofruoto kartono produkcija yra dvejopa: (a) gaminama iš antrinių (perdirbtų, angl. recycled) medžiagų (naudojama ten, kur nėra sąlyčio su maistu), ir (b) gaminama iš pirminių (neperdirbtų, angl. virgin) medžiagų (naudojama ten, kur yra sąlytis su maistu).

Nurodo, kad AB „Klaipėdos kartonas“ pagrindinė veikla yra žaliavų (testlainerio ir fliutingo) iš antrinių (perdirbtų, angl. recycled)medžiagų gofruotam kartonui gaminti gamyba ir prekyba. Žaliavų (kraftlainerio ir fliutingo) gofruotam kartonui gaminti gamyba iš pirminių (neperdirbtų) medžiagų AB „Klaipėdos kartonas“ apskritai neužsiima.

Iš Nutarimo matyti, kad šiuo požiūriu numatomos vykdyti koncentracijos Konkurencijos taryba nei aptarė, nei nagrinėjo. Tokiu būdu Konkurencijos taryba iš esmės net nenustatė, kokia konkrečiai atitinkama rinka yra (gali būti) įtakojama ir turi būti nagrinėjama sprendžiant leidimo dėl koncentracijos išdavimo klausimą. Todėl vien jau šiuo požiūriu galima konstatuoti, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, nenustatė ir nenagrinėjo visų nutarimo priėmimui svarbių aplinkybių, tuo pažeisdama tiek Konkurencijos įstatymo, tiek Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

AB „Klaipėdos kartonas“ yra vienintelis žaliavos iš antrinių (perdirbtų, angl. recycled) medžiagų gofruoto kartono gamybai gamintojas ir atitinkamai pagrindinis jos tiekėjas ne tik Lietuvoje, bet ir visose trijose Baltijos šalyse. Pareiškėja iš AB „Klaipėdos kartonas“ perka iki 90 proc. gofruoto kartono iš antrinių (perdirbtų, angl. recycled) medžiagų gamybai reikalingos žaliavos. Pareiškėjos žiniomis, panašią procentinę dalį žaliavos iš AB „Klaipėdos kartonas“ perka ir kitas pagrindinis Lietuvos gofro taros rinkos dalyvis StoraEnso savo gamyklai Latvijoje, o kitų smulkesnių gofro taros rinkos dalyvių iš AB „Klaipėdos kartonas“ perkamos žaliavos dalis yra dar didesnė. AB „Klaipėdos kartonas“ tiekiamos žaliavos gofruoto kartono gamybai kaina yra iki 25 proc. mažesnė lyginant su iš užsienio importuota žaliava. Todėl gofruoto kartono ir jo gaminių gamintojams Lietuvoje ir Latvijoje konkuruojant su gatavos gofro taros importu iš užsienio arba konkuruojant su gofruoto kartono ir jo gaminių gamintojais ir pardavėjais užsienio rinkose, toks kainų skirtumas yra esminis, siekiant sukurti konkurencinį pranašumą.

Tvirtina, kad Konkurencijos taryba, apibrėždama ir nagrinėdama gofruoto kartono žaliavų rinką (kaip visos Europos Sąjungos ir NVS šalių rinką), vadovavosi ir visa eile kitų neteisingų ir/ar niekuo nepagrįstų prielaidų ir teiginių. Konkurencijos taryba teigia, kad gofruoto kartono žaliavų (testlainerio ir fliutingo) transportavimo kaštai yra nedideli, todėl AB „Klaipėdos kartonas“ savo produkcija prekiauja bei su kitais gofruoto kartono žaliavos gamintojais konkuruoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose bent iki 1 000-1 500 km nutolusiose teritorijose. Tačiau Konkurencijos taryba nepateikia jokių duomenų, kuriais remiantis ji daro išvadą dėl nedidelių transportavimo kaštų ir net jų neįvardija. Žaliavos gofruoto kartono gamybai kainų skirtumas ir gofruoto kartono gamintojų Lietuvoje ir Latvijoje būtent iš AB „Klaipėdos kartonas“ perkama žaliavų dalis tokio Konkurencijos tarybos teiginio nepalaiko, jam iš esmės oponuoja.

Konkurencijos taryba remiasi Europos Komisijos praktika bylose tam tikrose bylose, tačiau toks tiesioginis, automatinis paminėtose bylose suformuotų išvadų perkėlimas nagrinėjamam atvejui yra visiškai nepagrįstas, kadangi: (i) Nutarime minimos bylos yra 10-15 metų senumo, todėl, esant šiuolaikiniam dinamiškam verslo vystymosi tempui, tokio senumo informacija ir jos pagrindu padarytos išvados šiai dienai gali būti nebeaktualios arba net visiškai neteisingos; (ii) minimose bylose atitinkamos prekės atitinkama rinka buvo apibrėžta kaip to laikotarpio Europos Ekonominės Erdvės (EEE) rinka, tuo tarpu nuo to laiko EEE ženkliai išsiplėtė, o Lietuva tapo EEE nare apskritai tik nuo 2004 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba negalėjo automatiškai remtis minima Europos Komisijos praktika, o turėjo pati išsamiai ištirti visas aplinkybes ir priimti argumentuotus ir tyrimo medžiaga paremtus sprendimus.

Nutarime Konkurencijos taryba teigia, jog Vilniuje esantys gofruoto kartono gamintojai galėtų pirkti žaliavą iš didžiausių AB „Klaipėdos kartonas“ konkurentų Stora Enso Poland, Mondi Poland, Polpak Poland ir mini 100-300 km didesnį atstumą. Tokie teiginiai, pareiškėjos teigimu, nėra teisingi, kadangi: (i) kiek žinoma pareiškėjai, nei Polpak gamykla Lenkijoje, nei Stora Enso gamykla Osrolenkoje, Lenkijoje žaliavų iš antrinių (perdirbtų, angl. recycled) medžiagų gofruoto kartono gamybai ir kitų žaliavų gofruoto kartono gamybai apskritai negamina, ir (ii) realus atstumas iki alternatyvių žaliavų gamintojų yra žymiai didesnis (pvz., iki artimiausios Mondi gamyklos Svviecie, Lenkijoje nuo Vilniaus yra 650 km). Be to, Konkurencijos taryba visiškai nenagrinėja realių atitinkamų gamintojų pajėgumų (būtent gaminant žaliavą iš antrinių medžiagų), kas įtakoja realias galimybes iš jų įsigyti reikalingas žaliavas.

Pabrėžia, kad Konkurencijos taryba Nutarime apskritai nemini ir nenagrinėja žaliavos gofruoto kartono gamybai kainų skirtumų ir jų susidarymo priežasčių, be ko, pareiškėjos nuomone, padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą dėl nagrinėjamos koncentracijos galimos įtakos konkurencijai yra neįmanoma. AB „Klaipėdos kartonas“ ir kitų gamintojų parduodamos žaliavos gofruoto kartono gamybai kainų skirtumas leidžia teigti, kad kitų gamintojų parduodama žaliava gofruoto kartono gamybai konkurencijos požiūriu (ypač kainos prasme) nėra lygiavertis pakaitalas. Tą akivaizdžiai pademonstruoja ir gofruoto kartono gamintojų Lietuvoje (įskaitant pareiškėją) ir Latvijoje iš AB „Klaipėdos kartonas“ perkama žaliavų dalis, sudaranti iki 90 proc. viso žaliavų kiekio.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės ir argumentai leidžia teigti, kad Konkurencijos taryba neišnagrinėjo ir neįvertino visų svarbių aplinkybių, kad tinkamai apibrėžti atitinkamą rinką dėl žaliavų gofruoto kartono gamybai, o tuo pačiu ir padaryti pagrįstą išvadą dėl nagrinėjamos koncentracijos įtakos konkurencijai atitinkamoje rinkoje.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 8 d. konkurencijos sąlygas apibrėžia kaip visokius pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrus, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei jiems darantys {taką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan. Kaip matyti iš pateikto konkurencijos sąlygų apibrėžimo, tarpe kitų parametrų, vienas iš esminių parametrų yra ir transportavimo galimybės. Akivaizdu, kad kuo atitinkamos prekės (šiuo atveju žaliavų gofruoto kartono gamybai) gabenimo kelias ilgesnis, tuo transportavimo galimybės yra vis labiau apribotos įvairių aplinkybių, o transportavimo rizika (dėl pristatymo greičio, operatyvumo. lankstumo, vėlavimo ir pan.) ženkliai didėja. Į tai Konkurencijos taryba taip pat visiškai neatsižvelgė.

Analizuodama gofruoto kartono ir jo gaminių rinką ir koncentracijos įtaką konkurencijos sąlygoms šioje rinkoje, Konkurencijos taryba taip pat nepasisakė ir neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių. Iš Nutarimo iki galo taip ir neaišku, kokią geografinę teritoriją apima gofruoto kartono ir jo gaminių atitinkama rinka: vienur minima Pabaltijo rinka, kitur Lietuvos rinka. Konkurencijos taryba taip pat nurodo, kad AB „Grigiškės“ užima nereikšmingą rinkos dalį (3-10 proc.). Tačiau Konkurencijos taryba visiškai nepasisako ir nevertina pareiškėjos rašte Konkurencijos tarybai nurodytos aplinkybės, jog AB „Grigiškės“ ketina įgyvendinti gofruoto kartono ir jo gaminių gamybos plėtros investicinį projektą, kuriam gauna 12 811 176,00 Lt paramą iš ES struktūrinių fondų (veiksmų programa: ekonomikos augimo veiksmų programa; veiksmų programos prioritetas: verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas; veiksmų programos prioriteto priemonė: Lyderis LT; paraiškos kodas: VP-2.1-ŪM-01-K-02-126; projekto pavadinimas: AB „Grigiškės“ sanitarinio-buitinio popieriaus ir gofruotojo kartono gamybos efektyvumo ir apimčių didinimas). Jau iki Konkurencijos tarybos posėdžio buvo baigtas AB „Grigiškės“ paraiškos ES paramai gauti vertinimas pagal visus tris (administracinės atitikties vertinimas, tinkamumo vertinimas ir naudos bei kokybės vertinimas) kriterijus ir pagal visus kriterijus paraiška įvertinta teigiamai (paskutinis vertinimas atliktas 2010 m. vasario 18 d., apie ką pareiškėjos atstovas informavo Konkurencijos tarybą posėdžio dieną). Įgyvendinus šį dalinai ES paramos lėšomis finansuojamą investicinį projektą, AB „Grigiškės“ turimi gofruoto kartono ir jo gaminių gamybos metiniai pajėgumai išaugs daugiau nei 10 kartų nuo 9,5 mln. kv. m iki 114 mln. kv. m, kas iš esmės atitiks metinę visos Lietuvos gofruoto kartono ir jo gaminių rinkos apimtį, kuri, pareiškėjos duomenimis, vertinama apie 120 mln. kv. m.

Kaip matyti iš pateikto konkurencijos sąlygų apibrėžimo, tarpe kitų esminių parametrų yra viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba. Įgaliotų valstybės institucijų sprendimu AB „Grigiškės“ skiriamos ES paramos lėšos, pareiškėjos nuomone, atitinka Konkurencijos įstatyme pateikiamame konkurencijos sąlygų apibrėžime numatytą viešojo administravimo subjektų teikiamos pagalbos parametrą. Todėl mano, kad, vertindama aptariamos koncentracijos įtaką konkurencijos sąlygoms, Konkurencijos taryba privalėjo atsižvelgti ir įvertinti tokią esminę aplinkybę.

Akcentuoja, kad AB „Grigiškės“ įsigijus AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Grigiškės“ turės pilno gamybos ciklo verslą. Tokiu būdu susijusių ūkio subjektų grupei priklausys nuo pradžių iki pabaigos gofruoto kartono ir jo gaminių gamybos grandinėje dalyvaujantys ūkio subjektai. Žinant, kad realios alternatyvos AB „Klaipėdos kartonas“ tiekiamai žaliavai gofruoto kartono gamintojams nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje, o AB „Grigiškės“ įgyvendinus ES paramos lėšomis remiamą investicinį projektą, AB „Grigiškės“ gamybos pajėgumai prilygs visos Lietuvos rinkos poreikiams, tokios koncentracijos realizavimas ženkliai sumažins konkurenciją ir apribos kitų gofruoto kartono gamybos rinkos dalyvių galimybes konkuruoti Lietuvos ir užsienio šalių rinkose. Turėdama gerokai pigesnę žaliavą tiekiantį dominuojančią padėtį rinkoje užimantį žaliavos tiekėją ir visos Lietuvos poreikį galinčius patenkinti gamybos pajėgumus, ši susijusių ūkio subjektų grupė turės visas galimybes iš Lietuvos rinkos apskritai išstumti kitus gofruoto kartono ir jo gaminių gamintojus. Dėl tokios padėties neabejotinai nukentės tiek gofruoto kartono tarą perkantys rinkos dalyviai, tiek galutiniai vartotojai.

Tvirtina, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama AB „Grigiškės“ prašymą ir priimdama Nutarimą, padarė visą eilę procesinių pažeidimų, kurie taip pat sudaro savarankiškus pagrindus panaikinti Nutarimą. Pareiškėja iš Konkurencijos tarybos atstovės Irenos Kudzinskienės elektroniniu paštu gavo pranešimą dėl numatomo Konkurencijos tarybos posėdžio laiko - 2010 m. vasario 25 d. 10 val. Pareiškėjo atstovas 2010 m. vasario 24 d. faksu išsiuntė patvirtinimą dėl dalyvavimo Konkurencijos tarybos posėdyje. Be to, 2010 m. vasario 24 d. pareiškėjos atstovams telefonu bendraujant su Konkurencijos tarybos atstovais buvo pranešta, kad šis klausimas Konkurencijos tarybos posėdžio darbotvarkėje trečiasis ir paprašyta, jei galima, ateiti į posėdį šiek tiek anksčiau, jei kartais iškiltų kokių klausimų.

Pareiškėjo atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui į Konkurencijos tarybos pirmininko priimamąjį (prie Konkurencijos tarybos pirmininko kabineto, kur vyko Konkurencijos tarybos posėdis) atvykus 2010 m. vasario 25 d. 9 val. 31 min., priimamajame jau stovėjo AB „Grigiškės“ atstovai, kurie informavo, kad šio klausimo svarstymas posėdyje jau baigtas ir sprendimas priimtas. Pirmininko priimamajame buvę Konkurencijos tarybos darbuotojai informavo, kad buvo pakeistas Konkurencijos tarybos posėdžio pradžios laikas ir posėdis prasidėjo 9 val. 30 min. Susidarius tokiai situacijai, pareiškėjos atstovas advokatas Dainius Stasiulis prašė užfiksuoti tikslų jo atvykimo laiką atitinkamu Konkurencijos tarybos pirmininko sekretoriato darbuotojos ar kito atsakingo Konkurencijos tarybos atstovo raštišku patvirtinimu, tačiau nevienkartinis jo prašymas tai padaryti nebuvo patenkintas (įvykdytas), motyvuojant tuo, jog Konkurencijos tarybos nariai posėdžiauja, o niekas kitas daugiau tokių įgaliojimų neturi.

Pareiškėjos atstovui advokatui Dainiui Stasiuliui Konkurencijos tarybos pirmininko priimamajame laukiant kol pasibaigs Konkurencijos tarybos posėdis, kad įgaliotas asmuo galėtų raštu užfiksuoti pareiškėjo atstovo tikslų atvykimo laiką, apie 10 val. 30 min. pareiškėjos atstovas buvo pakviestas užeiti į Konkurencijos tarybos posėdį ir jam suteikta galimybė trumpai pasisakyti aptariamu klausimu, o Konkurencijos tarybos nariams bei darbuotojams suteikta galimybė pateikti klausimus pareiškėjos atstovui.

Tokiu būdu, priimant Nutarimą buvo padaryti šie procesiniai pažeidimai: a) pažeisti Konkurencijos tarybos 2000 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 45 patvirtintos Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų skaičiavimo tvarkos 56.2 ir 56.3 p. reikalavimai, kadangi pareiškėja atitinkamus paaiškinimus pateikti bei būti išklausyta galėjo tik tada, kai Konkurencijos tarybos sprendimas šiuo klausimu jau buvo priimtas; b) pažeisti Konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 80 p. reikalavimai, kadangi pareiškėjos atstovams nebuvo sudaryta galimybė išklausyti pranešimą svarstomu klausimu, be to, pareiškėjos atstovams nebuvo sudaryta galimybė pateikti klausimus pranešėjui ir pasisakyti; d) pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai.

Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 94-104) paaiškino, kad koncentracijų kontrolę reglamentuoja Konkurencijos įstatymo 3 skirsnis, o Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. yra nurodyta, kad koncentracija tai: 1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; 2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teise, sudarydami sutartis ar kitu būdu. Šio įstatymo 10 str. 1 d. yra nurodyta, kad apie numatomą vykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios metinės pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 30 000 000 Lt ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios metinės pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu 5 000 000 Lt.

Taigi, koncentracijų kontrolė yra siejama su formaliais bendrųjų metinių pajamų kriterijais, kuriuos tenkinantys ūkio subjektai, privalo pateikti atitinkamą pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai, nepriklausomai nei nuo užimamų atitinkamų rinkų dalių, nei nuo to, ar realiai egzistuoja bent kokie požymiai, jog ketinama vykdyti koncentracija gali ar negali sukelti kokių nors konkurencijos problemų atitinkamose rinkose. Nagrinėjamu atveju kadangi AB „Grigiškės“ ketino įgyti UAB „AGR Prekyba“ kontrolę ir jų bendrosios pajamos tenkino nustatytus bendrųjų metinių pajamų reikalavimus, šie ūkio subjektai taip pat turėjo pateikti ir 2010 m. sausio 26 d. Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie ketinamą vykdyti koncentraciją. Tokio pranešimo teikimo tikslas ir prasmė atsispindi Konkurencijos įstatymo 14 str., kurio 1 d. yra nurodyta, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: 1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą; 2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui išvengti; 3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, išskyrus atskirus koncentracijos veiksmus, kuriuos leido atlikti Konkurencijos taryba pagal Konkurencijos įstatymo 12 str. 3 d., arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis bei nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Atsižvelgus į šiuos Konkurencijos tarybos galimus priimti sprendimus dėl koncentracijų yra akivaizdu, kad pagrindinis koncentracijų kontrolės tikslas - ex ante užkirsti kelią ūkio subjektams koncentracijos būdu atitinkamoje rinkoje sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį, ar kitaip itin apriboti konkurencija joje, t. y. iš esmės užtikrinti, kad konkreti koncentracija nebūtų reikšmingų konkurencijos apribojimų atitinkamoje rinkoje priežastis. Tai reiškia, kad koncentracijų kontrolės procedūros metu yra siekiama įvertinti, ar dėl vykdomos koncentracijos gali būti reikšmingai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, ir tik nustačius reikšmingų konkurencijos ribojimų riziką, atsiranda pagrindas neleisti ūkio subjektams koncentracijos vykdyti. Svarbu pabrėžti, kad nagrinėjant klausimus dėl leidimų ar neleidimų vykdyti konkrečias koncentracijas, toks jų vertinimas yra siejamas ne su atitinkamos rinkos pokyčiais praeityje ar net esamu laiku, bet su tikėtinais, numatomais pokyčiais, kuriuos lemtų įvykdytą koncentraciją, ateityje, todėl Konkurencijos taryba, nagrinėdama koncentraciją, turi atlikti jos pasekmių rinkoje ateities prognozę reikšmingų konkurencijos ribojimų atžvilgiu. Atsisakydama leisti vykdyti koncentraciją ar jai nustatydama papildomas sąlygas Konkurencijos taryba bet kuriuo atveju vadovautųsi ne faktine informacija apie realius reikšmingus konkurencijos ribojimus, tačiau tik atitinkamos koncentracijos veikiamos rinkos ateities modeliu, paremtu tik tikėtinų reikšmingų konkurencijos ribojimų atsiradimo dėl koncentracijos prognoze. Dėl šios priežasties yra ypatingai svarbu, kad tokia prognozė, o tuo pačiu ir galimų reikšmingų konkurencijos ribojimų nustatymas būtų pagristas aiškiomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis ir subjektyviomis nuomonėmis. Tik tokiu būdu galima kiek įmanoma labiau eliminuoti tokios prognozės klaidingumą, išvengiant nepagrįsto koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų teisėtų interesų vykdyti veiklos plėtrą pažeidimo jų atžvilgiu pritaikius atitinkamą poveikio priemonę - atsisakymą leisti vykdyti koncentraciją. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad Konkurencijos taryba gali atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją tik tais atvejais, kai faktiniai duomenys leidžia numatyti pakankamai tikėtiną ir būtent koncentracijos lemtą reikšmingų konkurencijos ribojimų atsiradimo riziką.

Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su koncentracijos įgyvendinimu ir galimomis jos pasekmėmis koncentracijos veikiamose atitinkamose rinkose, nenustatė, kad dėl AB „Grigiškės“ ir UAB „AGR Prekyba“ vykdomos koncentracijos atitinkamose rinkose būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar kitu būdu itin apribota konkurencija. Nagrinėdama koncentraciją Konkurencijos taryba atsižvelgė į AB „Grigiškės“ 2010 m. sausio 26 d. Konkurencijos tarybai pateiktą pranešimą apie koncentraciją, koncentracijos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, šios informacijos pagrindu paruoštą Konkurencijos tarybos Koncentracijų skyriaus 2010 m. vasario 22 d. pažymą Nr. 6D-2, papildomai AB „Grigiškės“ ir suinteresuotų asmenų, įskaitant ir pareiškėjos raštu pateiktus paaiškinimu bei žodžiu pateiktus paaiškinimus Konkurencijos tarybos 2010 m. vasario 25 d. tvarkomojo posėdžio metu pareiškėja nei savo paaiškinimuose pateiktuose Konkurencijos tarybai, nei savo skunde nepagrindė savo nuogąstavimų, kad, jos nuomone, dėl koncentracijos atsiras konkurencijos ribojimas, taigi, jos argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Konkurencijos taryba padarė esminių koncentracijos vertinimo klaidų, bei vertintini kaip prielaidomis paremta subjektyvi suinteresuoto asmens nuomonė.

Gairės, kuriomis vadovaudamasi Konkurencijos taryba atlieka koncentracijų poveikio atitinkamose rinkose vertinimą, yra nurodytos Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintuose Konkurencijos tarybos paaiškinimuose dėl dominuojančios padėties nustatymo, kurių IV skyriuje yra aptariamas reikšmingas konkurencijos apribojimas koncentracijos (susijungimo) atvejais. Šių paaiškinimų 34 p. yra nurodyta, kad, nustatydama, ar konkurencijos ribojimas bus reikšmingas, Konkurencijos taryba atsižvelgs į šiuos veiksnius: ar koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai turi dideles rinkos dalis, ar jie yra artimi konkurentai, ar pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, ar susijungęs ūkio subjektas gali kliudyti konkurentų plėtrai, ar nagrinėjama koncentracija pašalina svarbų konkurentą rinkoje ir kita.

Atsižvelgus į šiuos pagrindinius koncentracijų nagrinėjimo kriterijus, pabrėžia, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai iš esmės tarpusavyje nekonkuruoja, nes užsiima skirtingomis veiklomis. Tačiau AB „Grigiškės“ ir AB „Klaipėdos kartonas“ veikia dviejose vertikaliai susijusiose rinkose, t. y. AB „Klaipėdos kartonas“ užsiima gofruotojo kartono žaliavos gamyba, tuo tarpu AB „Grigiškės“ užsiima paties gofruotojo kartono ir jo produktų gamyba. Tokia koncentracija vertintina kaip vertikali, nes joje dalyvaujantys ūkio subjektai veikia skirtinguose gofruotojo kartono gamybos grandinės lygiuose. Ši aplinkybė yra svarbi, atsižvelgus į tai, kad yra akivaizdu, jog koncentracija negali nulemti nė vieno iš joje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamų atitinkamų rinkų dalių padidėjimo bei atitinkamai tiesioginės konkurencijos, pašalinant vieną iš konkurentų, sumažėjimo. Taigi, toks koncentracijos pobūdis iš esmės savaime pašalina vieną iš didžiausių reikšmingo konkurencijos ribojimo atsiradimo rizikų, kurią paprastai lemtų tarpusavyje konkuruojančių ūkio subjektų koncentracija.

Tuo tarpu nagrinėdama vertikalaus pobūdžio koncentraciją, Konkurencijos taryba papildomai atsižvelgė ir į kitus veiksnius, kurie galėtų parodyti galimas grėsmes, susijusias būtent su tokio pobūdžio koncentracijos įgyvendinimu, t. y., kaip matyti iš Konkurencijos tarybos Nutarimo ir pažymos, Konkurencijos taryba analizavo ir koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų padėtį atitinkamose rinkose, kuriose jie veikia, jų užimamas atitinkamų rinkų dalis, pirkėjų galimybę pakeisti gofruotojo kartono žaliavos tiekėjus. Tačiau ši analizė taip pat neparodė, jog dėl koncentracijos gali būti reikšmingai apribota konkurencija nė vienoje iš koncentracijos veikiamų rinkų. Vertikalaus pobūdžio koncentracijos paprastai negali lemti reikšmingo konkurencijos ribojimo, o tokio ribojimo rizika paprastai priklauso nuo to, ar tokioje koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar vienas iš jų turi reikšmingą galią atitinkamoje rinkoje, dėl kurios, įgyvendinus koncentraciją, galėtų būti apribotos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje, pvz., dėl to, jog po koncentracijos būtų sudarytos kliūtys gauti atitinkamos žaliavos gamybai (dėl reikšmingos galios turėjimo žaliavos tiekimo rinkoje) arba būtų sudarytos kliūtys parduoti (platinti) savo produkciją (dėl reikšmingos galios turėjimo žaliavos pirkimo ar atitinkamų produktų platinimo rinkoje).

Nagrinėjant koncentraciją buvo nustatyta, kad tiek AB „Klaipėdos kartonas“, tiek AB „Grigiškės“ atitinkamose rinkose, kuriose veikia (gofruotojo kartono žaliavos gamybos rinka bei paties gofruotojo kartono ir jo gaminių rinka), užima nedideles rinkos dalis. Pati pareiškėja raštu Konkurencijos tarybai pateiktuose paaiškinimuose iš esmės pripažino, kad AB „Grigiškės“ užimama gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkos dalis yra nedidelė bei nurodė, jog ši rinka yra konkurencinga. Be to, buvo nustatyta, kad iš esmės nėra jokių kliūčių gofruotojo kartono gamintojams pakeisti gofruotojo kartono žaliavos gamintoją, nes, atsižvelgus į transportavimo kaštus, šią žaliavą galima įsigyti iš šios žaliavos gamintojų, esančių iki 1 500 km atstumu. Tuo tarpu tokiu atstumu tiek nuo AB ,.Klaipėdos kartonas“, tiek nuo paties pareiškėjos, kurio gamykla yra Vilniuje, tiekėjų yra pakankamai nemažai. Galimybę pakeisti gofruotojo kartono žaliavos tiekėjus iš esmės patvirtina ir paties pareiškėjo raštu Konkurencijos tarybai pateiktuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad santykinai nemažą dalį žaliavos jis pats perka iš kitose valstybėse (Lenkijoje, NVS šalyse, Skandinavijos šalyse) esančių gofruotojo kartono žaliavos tiekėjų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės tik patvirtino, kad bet kuriuo atveju koncentracija jokių neigiamų pasekmių konkurencijai, o ypač reikšmingų jos ribojimų, negali lemti, nes, viena vertus, nėra pagrindo AB „Klaipėdos kartonas“ ir AB „Grigiškės“ padėties atitinkamose rinkose vertinti kaip turinčių reikšmingą galią rinkoje ūkio subjektų. Kita vertus, egzistuoja gausus alternatyvių gofruotojo kartono žaliavos tiekėjų ratas, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl koncentracijos būtų sudarytos kliūtys įsigyti šios žaliavos gofruotojo kartono gamybai AB „Grigiškės“ konkurentams, įskaitant ir pareiškėją.

Pastebi, kad analogiškos pozicijos dėl koncentracijų, kai jose dalyvauja tarpusavyje iš esmės nekonkuruojantys ūkio subjektai, laikomasi ir Europos Komisijai vykdant koncentracijų kontrolės funkcijas. Tai patvirtina šiuo pagrindu susiformavusi atitinkamų koncentracijų vertinimo praktika, kuria galima vadovautis ir nagrinėjant koncentracijų vertinimą pagal Konkurencijos įstatymą, ypač atsižvelgus į tai, kad šioje srityje Lietuvos teismai jokios praktikos nėra suformavę. Pvz., ES Pirmos instancijos teismas yra konstatavęs, kad koncentracija gali būti draudžiama tik tuo atveju, jeigu ji turi tokį tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį: esama konkurencija iš esmės pasikeičia, reikšmingai ir ilgą laiką ribojant veiksmingą konkurenciją. Be to, tais atvejais, jeigu koncentracija nėra horizontaliai persidengiančių koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų veiklos sričių, galima atmesti rimtas abejones tose prekių ir paslaugų rinkose, kur atitinkamo ūkio subjekto rinkos dalis yra didesnė negu 40 proc., nes tokiu atveju ne koncentracija sukuria ar sustiprina dominuojančią padėtį, bet tokia padėtis jau egzistuoja iki koncentracijos. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas Europos Komisijos sprendimų dėl koncentracijos pagrįstumą, taip pat yra nurodęs, kad asmuo, kuris ginčija sprendimą leisti vykdyti koncentraciją, turi pateikti rimtų įrodymų, galinčių akivaizdžiai įrodyti koncentracijos problemos, kurią dėl jos poveikio turėjo išnagrinėti Europos Komisija, egzistavimą.

Nagrinėdama koncentraciją atliko išsamų koncentracijos vertinimą, tačiau nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios parodytų, jog koncentracija galėtų lemti tokius pokyčius rinkoje, kurie galėtų kelti riziką dėl reikšmingo konkurencijos ribojimo atsiradimo, taigi, ir nesudaro pagrindo ją vertinti kaip sukursiančią ar sustiprinsiančią dominuojančią padėtį ar itin ribosiančią konkurenciją. Tuo tarpu pareiškėja nei savo paaiškinimuose Konkurencijos tarybai, nei savo skunde nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios konkurencijos problemos, kurią Konkurencijos taryba būtų turėjusi įvertinti, tačiau neįvertino, egzistavimą. Bendro pobūdžio abstraktūs pareiškėjo pateikti pasvarstymai dėl Konkurencijos tarybos atlikto vertinimo trūkumų šio reikalavimo akivaizdžiai netenkina, todėl nesudaro pagrindo jais remiantis konstatuoti Konkurencijos tarybos Nutarime padarytos išvados dėl koncentracijos neteisėtumo.

Konkurencijos taryba atitinkamas rinkas apibrėžia konkrečios bylos kontekste, vykdydama su konkrečia byla susijusias savo funkcijas. Konkurencijos tarybos 200 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintų Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 5 p. nurodytas pagrindinis atitinkamos rinkos apibrėžimo tikslas - nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų (koncentracijos atveju - joje dalyvaujančių ūkio subjektų) konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo kitų rinkos dalyvių. Taigi nuo nagrinėjamo klausimo, kurio kontekste brėžiama atitinkama rinka, priklauso ir tikslaus atitinkamo rinkos apibrėžimo poreikis. Nagrinėjamos koncentracijos atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad dėl jos vertikalaus pobūdžio, joje dalyvaujančių ūkio subjektų konkurentų nustatymo reikšmė yra sąlyginė, nes tokia koncentracija gali kelti konkurencijos problemų iš esmės tik tada, jei apskritai būtų labai ribotas skaičius konkuruojančių tiekėjų. Todėl, nustačius, jog vis dėlto abiejose rinkose konkuruojančių ūkio subjektų yra pakankamai (tiek gofruotojo kartono žaliavos gamybos lygmenyje, tiek paties gofruotojo kartono ir jo gaminių gamybos lygmenyje) ir tokiu būdu padarius išvadą, kad koncentracija nesudarys kliūčių kitiems ūkio subjektams gauti ar ir duoti atitinkamą žaliavą alternatyviems nei AB „Klaipėdos kartonas“ ar AB „Grigiškės“ ūkio subjektams nustatyti tikslų atitinkamų gofruotojo kartono žaliavos ir gofruotojo kartono gamybos rinkų apibrėžimą nebuvo tikslinga, nes išvadoms dėl koncentracijos tai įtakos nebūtų turėję.

Atsižvelgus, kad gofruotojo kartono žaliavos funkcinės savybės nesikeičia priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos ji pagaminta, bei į koncentracijos pobūdį, detalesnis šios rinkos nagrinėjimas nebuvo tikslingas, ypač kai toks rinkos apibrėžimas neprieštarauja ir Europos Komisijos praktikai, nurodytai tiek Konkurencijos tarybos Nutarime, tiek pažymoje. Be to, pareiškėjos abstraktus pasvarstymas dėl galimybės gofruotojo kartono žaliavos prekės rinką skaidyti į atsiras rinkas pagal medžiagą, iš kurios ji gaminama, bet kuriuo atveju nepaneigia Konkurencijos tarybos išvadų dėl koncentracijos teisingumo, nes, viena vertus, pareiškėja nepateikė jokių tokio skaidymo pagrįstumo įrodymų, t. y. nepagrindė. jog iš pirminės ir antrinės medžiagos pagaminta gofruotojo kartono žaliava nepasižymi pakeičiamumu iš paklausos ir pasiūlos pusės. Kita vertus, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog tokiu būdu apibrėžus prekės rinkas, egzistuotų kokia nors konkurencijos problema ir kokį poveikį koncentracijos vertinimui ji galėtų turėti, tokiu būdu akivaizdžiai netenkindama aukščiau minėto jai taikytino įrodymų pakankamumo reikalavimo.

Teigia, kad pareiškėja taip pat nesutinka su Nutarime pateiktu gofruotojo į kartono žaliavos geografinės rinkos apibrėžimu kaip apimančiu Europos Sąjungos ir NVS šalių teritorijas. Šią išvadą, priešingai nei teigia pareiškėja, Konkurencijos taryba taip pat padarė atsižvelgusi į visumą aplinkybių, nustatytų koncentracijos nagrinėjimo metu. Šios išvados yra pagrįstos koncentracijos nagrinėjimo metu gauta informacija apie gofruotojo kartono žaliavai taikomus muitus, šios žaliavos transportavimo kaštus ir kitus tokios žaliavos gamintojus, kurią pateikė koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai. Taigi, pareiškėjos teiginys kad Konkurencijos taryba neatliko byloje esančiais duomenimis paremtos galimos geografinės gofruotojo kartono žaliavos rinkos analizės ir tik „automatiškai“ rėmėsi Konkurencijos tarybos Nutarime nurodyta Europos Komisijos praktika, yra akivaizdžiai neteisingas. Be to, teigdama, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl` transportavimo kaštų ir kitų gofruotojo kartono žaliavos gamintojų buvimo Nutarime nurodytu 1 500-1 000 km atstumu nuo Lietuvos (pvz., Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Rusijoje) yra neteisingos, pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šie pareiškėjos teiginiai tuo labiau nesudaro jokio pagrindo abejoti Konkurencijos tarybos turimais duomenimis, kuriais buvo remiamasi darant atitinkamas išvadas dėl geografinės rinkos apibrėžimo. Papildomai paminėtina ir tai, kad atsižvelgus į koncentracijos pobūdį ir nustačius, kad be AB „Klaipėdos kartonas“ yra pakankamai kitų alternatyvių gofruotojo kartono žaliavos tiekėjų, tikslus geografinės rinkos apibrėžimas šios koncentracijos nagrinėjimo tikslais nėra būtinas. Dėl šių priežasčių daro išvadą, kad Nutarime pateiktas gofruotojo kartono žaliavos geografinės rinkos apibrėžimas, apimantis Europos Sąjungos ir NVS valstybių teritorijas, yra pagrįstas ir teisingas, ypač kai pakankamai platus geografinės rinkos apibrėžimas neprieštarauja ir Europos Komisijos praktikai, nurodytai tiek Nutarime, tiek pažymoje. Nurodytos išvados dėl gofruotojo kartono žaliavos geografinės rinkos ribų yra pagrįstos koncentracijos medžiagoje esančiais jos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis apie transportavimo kaštus bei kitus šios žaliavos gamintojus, esančius ne tik Pabaltijo, bet taip pat ir kitose (pvz., Vokietijoje, Lenkijoje. Suomijoje, Ukrainoje, Rusijoje) valstybėse.

Nepaisant to, Konkurencijos taryba, reaguodama į pareiškėjos Konkurencijos tarybai pateiktus paaiškinimus dėl galimai siauresnės šios geografinės rinkos apibrėžimo, vis dėlto atliko ir preliminarų siauresnės geografinės rinkos vertinimą, kuris bet kuriuo atveju negalėjo daryti įtakos išvadoms dėl koncentracijos, nes, kaip matyti iš Nutarimo ir pažymos, AB Klaipėdos kartonas“ užimama rinkos dalis vertintina kaip nereikšminga, net ir siauriau apibrėžtoje rinkoje. Taigi, yra akivaizdu, kad net ir sutikus su siauresniu gofruotojo kartono žaliavos geografinės rinkos apibrėžimu, pagrindo išvadai, kad dėl koncentracijos būtų reikšmingai ribojama konkurencija, nėra.

Pareiškėjos jokiais įrodymais nepagrįstas teiginys, jog AB „Klaipėdos kartonas“ yra vienintelis gofruotojo kartono žaliavos gamintojas, iš kurio Pabaltijo valstybių gofruotojo kartono gamintojai gali pirkti šią žaliavą, niekaip negali paneigti Nutarime pateikto šios žaliavos rinkos apibrėžimo, apimančio platesnę teritoriją nei Pabaltijo valstybės. Be to, atitinkamos rinkos apibrėžimas negali remtis tik vieno ūkio subjekto, šiuo atveju - pareiškėjos, pagrindinio žaliavos tiekėjo pasirinkimu, visiškai ignoruojant egzistuojančias žaliavos tiekimo alternatyvas, ypač kai, kaip jau minėta, tokių alternatyvų egzistavimą yra patvirtinusi ir pati pareiškėja, nurodydama, kad dalį žaliavos vis dėlto atsiveža ir iš kitų valstybių, tokių kaip Lenkija, NVS šalys, Skandinavijos šalys. Pareiškėjos teiginys dėl jos perkamos žaliavos dalies iš AB „Klaipėdos kartonas“ yra ne tik nepagrįstas jokiais įrodymais, tačiau ir klaidinanti, nes savo raštu Konkurencijos tarybai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, jog iš AB „Klaipėdos kartonas“ perka 60-70 proc. reikalingos žaliavos, tuo tarpu skunde ši dalis yra padidinta iki 90 proc. Analogiška išvada dėl klaidingumo ir nepagrįstumo darytina ir dėl pareiškėjos teiginio, susijusio su AB „Klaipėdos kartonas“ kainų palyginimu, nes Konkurencijos tarybai pateiktuose paaiškinimuose nurodytas 18 proc. kainų skirtumas, skunde padidintas iki 25 proc. Dėl šios priežasties bei nepateikus patikimos ir įrodymais pagrįstos informacijos apie, pareiškėjos nuomone, egzistuojantį AB „Klaipėdos kartonas“ ir kitų gofruotojo kartono žaliavos gamintojų kainų skirtumą, pareiškėjos paaiškinimuose Konkurencijos tarybai ir skunde nurodytas kainų skirtumas vertintinas kaip paties pareiškėjos derybinės veiklos rezultatas, nesudarantis pagrindo jo vertinti kaip kriterijaus, galinčio daryti įtaką gofruotojo kartono žaliavos geografinės rinkos apibrėžimui.

Atsakovės teigimu, šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog pareiškėjos teiginiai dėl atitinkamos gofruotojo kartono žaliavos rinkos apibrėžimo yra tik abstrakčios ir nepagrįstos prielaidos, paremtos tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl jokiais būdais negali būti pagrindas abejoti Konkurencijos tarybos išvadomis dėl koncentracijos leistinumo ir Nutarimo pagrįstumo.

Pati pareiškėja yra nurodžiusi, kad gofruotojo kartono ir jo gaminių rinka yra konkurencinga. Be to, pagal paties pareiškėjo pateiktus duomenis matyti, kad AB „Grigiškės“ užimama dalis šioje rinkoje yra taip pat labai maža, net ją vertinant tik Lietuvos mastu. Todėl pareiškėjo daromos prielaidos dėl to, kad AB „Grigiškės“, įgyvendinus plėtros projektą, galėtų patenkinti visą Lietuvos rinkos apimtį, iš esmės prieštarauja paties pareiškėjos teiginiams dėl šios rinkos konkurencingumo. Kita vertus, argumentų, kodėl ši rinka turėtų būti laikoma nacionaline Lietuvos rinka, o ne Pabaltijo rinka, kaip yra nurodyta Nutarime, pareiškėja taip pat nepateikia, todėl atitinkamoje gofruotojo kartono ir jo gaminių Pabaltijo rinkoje, kaip ji apibrėžta Nutarime, tokios plėtros pasekmės gali būti dar menkesnės. Atkreipia dėmesį, kad galimybė gauti ir pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama egzistuoja nepriklausomai nuo koncentracijos įgyvendinimo, todėl, net jei AB „Grigiškės“ ir padidintų savo pajėgumus, pasinaudodama ES struktūrinių fondų lėšomis, galbūt dėl to galimi atitinkamos rinkos pokyčiai bet kuriuo atveju būtų lemti ne koncentracijos, ypač atsižvelgus į jos vertikalų pobūdį, o savarankiškų AB „Grigiškės“ pastangų. Tuo tarpu savarankiškai plėstis ūkio subjektams nedraudžia jokie teisės aktai, įskaitant ir Konkurencijos įstatymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjos argumentai dėl galimos AB „Grigiškės“ plėtros, ypač nesant jokių garantijų ir įrodymų, jog realiai tokia plėtra bus įgyvendinta, bei atitinkamai pareiškėjai nepateikus jokių įrodymų, kad dėl tokios plėtros galėtų reikšmingai pasikeisti konkurencijos sąlygos atitinkamoje gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkoje, nėra reikšmingi nagrinėjamos koncentracijos kontekste.

Nurodo, kad pilno gamybos ciklo verslo įgijimas koncentracijos būdų savaime jokiais būdais nėra draudžiamas. Paprastai taip gali atsitikti būtent dėl vertikalaus pobūdžio, kokia yra ir nagrinėjama ginčo koncentracija, koncentracijos įgyvendinimo. Ši koncentracija ir su ja susijusios aplinkybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl jos būtų reikšmingai apribota konkurencija, o pareiškėjas pagrįstų įrodymų, galinčių šią išvadą paneigti, nepateikė. Pareiškėjos nuogąstavimai dėl to, kad po koncentracijos joje dalyvaujantys ūkio subjektai gali apskritai išstumti konkurentus iš gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkos, yra susiję su piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi požymiais, kurie, esant tai patvirtinantiems įrodymams, galėtų būti vertinami kaip galimas Konkurencijos įstatymo 9 str. pažeidimas. Tuo tarpu esamu laiku tokių įrodymų nesant, tokie pareiškėjos nuogąstavimai nesudaro pagrįsto pagrindo neleisti vykdyti koncentracijos, nes joks įstatymas neįtvirtina prezumpcijos, jog ūkio subjektai ar kiti asmenys darys įstatymų pažeidimus, dėl kurios a priori būtų galima nustatyti jiems kokius nors draudimus.

Pagrindinius reikalavimus administraciniam aktui, o toks yra ir Nutarimas, numato Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Akivaizdu, kad Nutarimas atitinka visus šiuos reikalavimus - jame nurodyti faktiniai duomenys bei teisės normos, kuriais remiasi Konkurencijos taryba leisdama vykdyti Koncentraciją. Tuo tarpu Nutarime vertinti absoliučiai visas su jame nagrinėjamu klausimu susijusias aplinkybes, įskaitant ir nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl koncentracijos neleistinumo, ši teisės norma neįpareigoja. Analogiškos pozicijos dėl sprendimų dėl koncentracijų turinio laikomasi ir Europos Komisijos vykdomos koncentracijų kontrolės procedūrų atveju - pareiga motyvuoti ir grįsti faktais bei teisės normomis sprendimą, kuriuo leidžiama vykdyt koncentraciją, laikytina įgyvendinta, jeigu tokiame sprendime aiškiai įvardijamos teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios turėjo esminę įtaką sprendimo priėmimui ir sąlygojo išvadą, kad koncentracija nekelia konkurencijos problemų. Tai nereiškia, kad turi būti pateikti motyvai dėl visų koncentracijos nagrinėjimo metu iškilusių klausimų vertinimo.

Koncentracijų klausimai, įskaitant ir šią koncentraciją, yra nagrinėjami Konkurencijos tarybos tvarkomuosiuose posėdžiuose, kurie pagal Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 75 p. yra uždari posėdžiai ir paprastai kiti asmenys, kurie nėra Konkurencijos tarybos nariai ar darbuotojai, į juos nėra kviečiami ir juose nedalyvauja. Dėl šios priežasties pareiškėjos nurodomas Konkurencijos tarybos darbo reglamento 80 p., kurį, jos nuomone, pažeidė Konkurencijos taryba, irgi taikomas tik uždariems posėdžiams, kuriuose kiti asmenys negali dalyvauti, taigi ir šiame punkte nurodytų teisių jie savaime negali įgyti. Tai reiškia, kad tik Konkurencijos tarybos nariai ir darbuotojai gali išklausyti pranešimą konkrečiu nagrinėjamu klausimu ir tik jie gali pranešėjui užduoti atitinkamus klausimus dėl pranešimo.

Aplinkybė, kad Konkurencijos taryba pakvietė į tokį posėdį pasisakyti pareiškėjos bei AB „Grigiškės“ atstovus, posėdžio uždarumo principo savaime nepaneigia, taigi, ir šie atstovai turėjo teisę tik pareikšti savo nuomones dėl koncentracijos, o ne dalyvauti Konkurencijos tarybai klausimą nagrinėjant iš esmės. Be to, atkreipia dėmesį, kad tiek pareiškėjo atstovui, tiek AB „Grigiškės“ atstovams buvo suteiktos vienodos apimties teisės, susijusios su dalyvavimu Konkurencijos tarybos posėdyje, t. y. abeji atstovai buvo išklausyti, tačiau nė vieniems iš jų nebuvo suteikta teisė likti Konkurencijos tarybos posėdžio kabinete, kai Konkurencijos taryba klausė pranešėjo bei uždavinėjo jam klausimus. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina Konkurencijos tarybos tvarkomojo posėdžio 2010 m. kovo 3 d. protokolas Nr. 3S-13, kuriame aiškiai matyti, kad abeji atstovai buvo išklausyti, o po to buvo paskelbtas uždaras posėdis, kuriame nė vieni iš jų nedalyvavo. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, atsakovė daro išvadą, nepažeidė savo darbo reglamento 80 p. nuostatų.

Vertinant pareiškėjos teiginį, kad Konkurencijos taryba priėmė sprendimą dėl koncentracijos anksčiau nei jo atstovas buvo išklausytas, t. y. neišklausiusi pareiškėjos atstovo paaiškinimų, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad su pareiškėjos atstovo išklausymu susijusios aplinkybės išsamiai atsispindi minėtame posėdžio protokole. Jame yra aiškia užfiksuota, kad nepaisant netikslumų, susijusių su pareiškėjo informavimu apie posėdžio laiką, vis dėlto pareiškėjos atstovas turėjo teisę pateikti savo paaiškinimus ir buvo išklausytas to paties Konkurencijos tarybos tvarkomojo posėdžio metu. Kita vertus, vertinant laiką, kada pareiškėjos atstovas buvo išklausytas, sutikti su pareiškėjos nuomone, jog Konkurencijos taryba sprendimą dėl Koncentracijos priėmė jo neišklausiusi, taip pat nėra jokio pagrindo. Kaip nurodyta posėdžio protokole, išklausiusi pareiškėjos atstovo paaiškinimų. Konkurencijos taryba juos įvertino ir aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl jų įtakos koncentracijos vertinimui, t. y. nusprendė palikti tą patį anksčiau šiame posėdyje priimtą sprendimą dėl koncentracijos. Ankstesnėje posėdžio dalyje priimtas sprendimas dėl koncentracijos negali būti tapatinamas su oficialiu Konkurencijos tarybos nutarimu, kaip turinčiu teisinę galią dokumentu. Tai matyti iš Konkurencijos tarybos darbo reglamento 97.4 p., kuriame įrodyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimai koncentracijų klausimais turi būti surašyti atskiru dokumentu, o pagal Konkurencijos tarybos darbo reglamento 101 p. atskiru dokumentu toks nutarimas gali būti įrašomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo posėdžio, kurio metu atitinkamas sprendimas buvo priimtas, protokolo pasirašymo dienos, taigi, iš esmės bent per 3 darbo dienas nuo paties posėdžio dienos. Atsižvelgus į šias darbo reglamento nuostatas akivaizdu, kad, nors ir skirtingu laiku, tačiau paties tvarkomojo posėdžio metu Konkurencijos taryba išklausė tiek pareiškėjos, tiek AB „Grigiškės“ atstovų. Pabrėžia, kad jie buvo išklausyti dar nesant priimto sprendimo dėl koncentracijos. Mano, kad iš esmės nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų.

Šios su Nutarimo priėmimo procedūra susijusios aplinkybės bet kuriuo atveju nesudarytų pagrindo naikinti Nutarimą, net jei ir būtų pripažinti nežymūs procedūriniai netikslumai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nuostata nesudaro pagrindo naikinti atitinkamų sprendimų formaliais pagrindais, vien tik nustačius bet kokius procedūrinius pažeidimus. Turi būti atliekamas vertinimas, ar konkretus procedūrinis pažeidimas iš tikrųjų yra toks, kuris iš tikrųjų galėjo lemti neobjektyvaus ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs (pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-/2008), kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio teisės akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Taip pat pažymėta, kad pirmiausiai būtina atsižvelgti į atitinkamas teisines ir faktines aplinkybes, susijusias su asmens teisėmis ir pareigomis, į pažeidimo poveikį galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo pagrįstumui, bei įvertinti, ar nesant procedūrinio pažeidimo Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto. Taigi, iš šio išaiškinimo yra akivaizdu, kad atskaitos taškas vertinant procedūrinio pažeidimo įtaką objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei galutinio sprendimo pagrįstumui sietinas su tikimybe, kad Konkurencijos taryba būtų priėmusi kitokį nutarimą dėl koncentracijos, jei nebūtų susiklosčiusių pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su koncentracijos klausimo nagrinėjimu Konkurencijos tarybos posėdyje, visuma.

Atsižvelgus į tai, kad vis dėlto Konkurencijos taryba išklausė ir įvertino pareiškėjos atstovo Konkurencijos tarybos posėdyje pateiktus paaiškinimus, kurie, kaip paaiškino pats atstovas, yra tie patys, kokius pareiškėja Konkurencijos tarybai buvo pateikusi raštu ir kurie buvo atitinkamai įvertinti pažymoje, bei į tai, kad pareiškėjos atstovui buvo suteikta tiek pat teisių Konkurencijos tarybos posėdyje, kiek ir AB „Grigiškės“ atstovams, daro išvadą, kad nebūtų priėmusi kitokio sprendimo dėl koncentracijos, net jei pareiškėjos atstovas būtų savo paaiškinimus pateikęs per pirmąjį koncentracijos klausimo svarstymą, o ne per pakartotinį svarstymą arba net jei apskritai posėdyje būtų nedalyvavęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigiškės“ su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 44-51) paaiškino, kad pareiškėja nepateikia jokių faktinių duomenų, kad dėl Nutarimu leistos vykdyti koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Pareiškėja savo prielaidas dėl to, kad Nutarimu leista vykdyti koncentracija ženkliai apribos konkurenciją atitinkamoje rinkoje, grindžia: 1) nepasitvirtinusiu spėjimu, kad AB „Grigiškės“ gaus paramą pagal Lyderis LT programą. Pažymi, kad AB „Grigiškės“ paramos pagal Lyderis LT programą negavo; 2) neteisinga prielaida, kad esą išaugus AB „Grigiškės“ gamybos pajėgumams, bus ženkliai apribota konkurencija rinkoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal visuotinai žinomus ekonomikos principus, padidėjus produkcijos kiekiui rinkoje, konkurencija tik padidėja, sukeldama tokius teigiamus efektus kaip kainų mažėjimas ir/ar produkcijos kokybės gerėjimas. Todėl net ir išaugus AB „Grigiškės“ gamybos pajėgumams gofruoto kartono produktų rinkoje, tai reikštų konkurencijos atitinkamoje rinkoje didėjimą, o ne konkurencijos ribojimą.

Kaip teisingai skunde nurodo pareiškėja, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. bei Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“, siekiant nustatyti atitinkamą rinką, būtina įvertinti prekės rinką (visumą prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas) bei geografinę rinką (teritoriją, kurioje visi ūkio subjektai susiduria iš esmės su panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis).

AB „Grigiškės“ pranešime apie koncentraciją yra nurodžiusi, jog jos veiklą sudaro tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, servetėlių, gofruotojo kartono gaminių, medienos plaušų plokščių gamyba. Tuo tarpu AB „Klaipėdos kartonas“ pagrindinė veikla yra žaliavų (testlainerio ir fliutingo) gofruotam kartonui gamyba iš makulatūros. Todėl koncentracijos veikiama prekės rinka yra apibrėžiama kaip žaliavų gofro kartonui rinka.

Vertinant geografinę rinką, pažymi, jog gofro kartono žaliavų rinka negali būti laikoma tik Lietuvos Respublikos teritorija, ar tik Pabaltijo šalių (Estijos, Latvijos, Lietuvos) teritorija. Europos Komisija yra pažymėjusi, kad gofro kartono žaliavų geografine rinka laikytina visa Europos ekonominės erdvės rinka. Todėl laikytina, kad AB „Klaipėdos kartonas“ veikia gofro kartono žaliavų rinkoje, apimančioje ES valstybių teritoriją ir NVS valstybių teritoriją, kaip tai teisingai nurodė ir Konkurencijos taryba.

Atkreipia dėmesį, jog gofruoto kartono žaliavos gamybai iš pirminių ir antrinių medžiagų yra naudojami tie patys įrengimai, ta pati technologija. Skirtumas tik tas, kokia medžiaga (pirminė ar antrinė) bus įdėta į įrenginius gofruoto kartono žaliavų gamybai. Todėl UAB „Klaipėdos kartonas“, tiek kiti gofruoto kartono žaliavų gamintojai gali bet kuriuo metu, esant atitinkamos rinkos sąlygoms, keisti gofruoto kartono žaliavų gamybą, t. y. pereiti nuo antrinių prie pirminių medžiagų, ar atvirkščiai, pradėti gaminti tiek iš pirminių, tiek iš antrinių medžiagų. Todėl pareiškėjos nurodomas rinkos skaidymas į gofruoto kartono žaliavų iš pirminės bei iš antrinės medžiagos yra nelogiškas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas klaidingai teigia AB „Klaipėdos kartonas“ esant vieninteliu gofruoto kartono žaliavos gamintoju Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pažymi, jog Latvijos Ligatne mieste yra įsikūręs popieriaus fabrikas SL „Papirfabrika „Ligatne“ (esantis apie 300 km nuo Vilniaus), gaminantis gofruotojo kartono žaliavas - testlainerį ir fliutingą iš antrinių žaliavų. Taip pat Kaune yra įsikūręs Kauno popieriaus fabrikas, kuris, nors laikinai sustabdytas, ruošiamas paleidimui gaminti gofruotojo kartono žaliavas. Be to, Baltijos šalių gofro taros gamintojai žaliavas perka ir iš kitų Europos gofruojamojo popieriaus fabrikų: Mondi group (Swiece, Lenkija - 700 km nuo Vilniaus), Stora Enso (Ostroleko, Lenkija - 400 km nuo Vilniaus), Svetlogorsko celiuliozės-kartono kombinatas (Svetlogorskas, Baltarusija - 500 km nuo Vilniaus), OAO Albertin (Slonimas, Baltarusija), Sovietsko celiuliozės fabrikas (Sovietskas, Kaliningrado sritis).

Pareiškėjas taip pat ginčija Nutarime Konkurencijos tarybos išdėstytą teiginį, jog, pakėlus Lietuvoje gaminamų žaliavų gofruotam kartonui gaminti kainą apie 10 proc., Vilniuje esantys gofruoto kartono gamintojai galėtų pirkti žaliavas iš Stora Enso Poland, Mondi Poland, Polpak Karton, kurie yra nutolę nuo Vilniaus tik 100-300 km didesniu atstumu nei AB „Klaipėdos kartonas“. Iš gofruojamojo popieriaus fabrikų, esančių arčiau nei 1 500 km nuo Lietuvos pirkėjų, lentelės, matyti, jog visos aukščiau nurodytos Konkurencijos tarybos minimos gamyklos, priešingai nei teigia pareiškėja, gamina iš antrinių medžiagų žaliavas gofruoto kartono gamybai. Be to, šios gamyklos yra nutolusios 400-700 km atstumu nuo Vilniaus. Įvertinant, jog AB „Klaipėdos kartonas“ gamykla yra įsikūrusi Klaipėdoje, taigi virš 300 km atstumu nuo Vilniaus, Konkurencijos taryba teisingai nurodė, jog skirtumas, lyginant su žaliavos atsivežimu iš Klaipėdos, yra nedidelis.

Be to, pareiškėja nurodo, jog AB „Klaipėdos kartonas“ tiekiamos žaliavos gofruoto kartono gamybai kaina yra iki 25 proc. mažesnė, lyginant su iš užsienio importuota žaliava, tačiau tokio savo teiginio nedetalizuoja, t. y. nenurodo su kokių šalių kokiais konkrečiais gofruoto kartono žaliavos gamintojų kainomis yra lyginama bei nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 13 d. apibrėžia rinkos dalį kaip ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo kiekio procentinis santyį su bendru perkamu ar parduodamu kiekiu atitinkamoje rinkoje. Vertinant AB „Grigiškės“ galbūt ateityje įgyvendinamą projektą, Konkurencijos taryba privalėtų vertinti visų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų plėtros perspektyvas, kurios galbūt net nepasitvirtintų ateityje. Tai būtų nelogiška ir nepagrįstai apsunkintų rinkos dalių nustatymą. Be to, Konkurencijos įstatymo 11 str. 3 d. 6 p. numato, jog teikiant pranešimą apie koncentraciją ūkio subjektai privalo nurodyti rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimą. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 45 „Dėl pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 2 priedo 2 lentelėje nurodoma, jog Konkurencijos tarybai turi būti pateikiamos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų rinkos dalys per paskutinius trejus ūkinius metus. Taigi, teisės aktai neįpareigoja nei ūkio subjektų, nei Konkurencijos tarybos vertinti potencialią rinkos dalį. Priešingai - privalo būti vertinama rinkos dalis, užimama trejus metus iki ketinamos vykdyti koncentracijos. Taigi, akivaizdu, jog Konkurencijos taryba neprivalo vertinti ūkio subjektų plėtros galimybių, numatytų įgyvendinti investicinių projektų, nustatydama koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamas rinkos dalis.

Dar daugiau, pareiškėja vertina AB „Grigiškės“ užimamą rinkos dalį ne tik kad priešingai nei nurodyta teisės aktuose, bet ir remiasi nepasitvirtinusiomis prielaidomis, jog AB „Grigiškės“ gaus paramą pagal programą Lyderis LT. Iš Ūkio ministerijos verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. posėdžio protokolo Nr. 7 nutariamosios dalies matyti, jog AB „Grigiškės“ projektas dėl lėšų trūkumo buvo įtrauktas į rezervinį sąrašą. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-102 „DėlVP2-2.1-ŪM-O1-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo 74 p. expressis verbis įtvirtina nuostatą, jog projekto įtraukimas į rezervinį sąrašą nereiškia, kad jis bus finansuojamas. Pagal minėto įsakymo 6 p. numatyta, jog ne mažiau kaip 70 proc. programai įgyvendinti lėšų turi būti skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tuo tarpu rezervinio sąrašo projektus numatyta finansuoti tik padidinus paskirstyti numatytų lėšų sumą (minėto įsakymo 73 p.). Į rezervinį sąrašą buvo įtraukti net 165 projektai. Ūkio ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 4-170 buvo patvirtintas sąrašas projektų, kuriems pagal programą Lyderis LT buvo skirtas finansavimas. Šiame sąraše AB „Grigiškės“ projekto nėra. Taigi, akivaizdu, jog dar iki pareiškėjai kreipiantis į teismą buvo aišku, jog AB „Grigiškės“ negavo paramos pagal programą Lyderis LT.

Konkurencijos taryba Nutarime teisingai nurodė, jog gofruoto kartono žaliavų (teslainerio ir fliutingo) transportavimo kaštai yra nedideli, todėl AB „Klaipėdos kartonas“ savo produkcija prekiauja bei su kitais gofruotojo kartono žaliavos gamintojais konkuruoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose bent iki 1 000-1 500 km nutolusiose teritorijose su kitais šios žaliavos gamintojais.

Konkurencijos taryba tokias išvadas padarė įvertinusi pranešimo dėl koncentracijos nagrinėjimo metu pateiktą informaciją. Būtent ja ir yra remiamasi Nutarime. Pažymi, jog pagrindinė AB „Klaipėdos kartonas“ transportavimo priemonė - autotransportas. Transportavimo kaštai 1 km vidutiniškai sudaro 1,5-2 Lt/km (NVS regionui gali būti didesni priklausomai nuo krypties). Automobilyje galima pakrauti vidutiniškai 22 tonas testlainerio, fliutingo. Vežant testlainerį ar fliutingą 1 000 km transportavimo kaštai sudaro 7-9 proc. galutinės produkto kainos. Atstumui mažėjant, kaštai proporcingai mažėja.

Alternatyvi transportavimo priemonė - geležinkeliai (AB „Klaipėdos kartonas“ pagrinde naudoja Rusijos (be Kaliningrado) ir Ukrainos klientams). Geležinkelių transportavimo kaštai yra didesni nei automobilinio pervežimo kaštai, tačiau NVS regione daugeliu atvejų jie yra pigesnė alternatyva už pervežimą automobiliu. Didžioji dalis AB „Klaipėdos kartonas“ produkcijos Ukrainos regionui tiekiama geležinkeliu, kur geležinkelio transporto kaštai sudaro 11-13 proc. nuo galutinės pardavimo kainos. Konkurencijos taryba teisingai įvertino, jog 9-13 proc. galutinės kainos sudarantys transportavimo kaštai yra laikytini normaliais, netgi nedideliais, todėl pareiškėjos argumentas, jog nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasi Konkurencijos taryba padarė tokią išvadą, laikytinas nepagrįstu.

Analizuojant tarptautinių įmonių patirtį, matyti, kad popierinės pakuotės gamintojų didžiųjų kompanijų struktūros apima visą gamybos ciklą, t. y. savo sudėtyje turi tiek gofruojamojo popieriaus, tiek gofro pakuotės fabrikus. PRINZHORN HOLDfNG grupė (Austrijos-Vengrijos įmonės) savo sudėtyje turi 4 gofruojamojo popieriaus fabrikus ir 15 pakuotės gamyklų; SCA įmonių grupė (patronuojančios įmonės įsteigtos Švedijoje) - ūkio subjektų grupė, kuriai priklauso ir pareiškėja - savo sudėtyje turi 7 gofruojamojo popieriaus fabrikus ir 23 pakuotės gamyklas; STORA ENSO įmonių grupė turi 2 gofruojamojo popieriaus fabrikus ir 18 pakuotės gamybos įmonių. Tarptautinių įmonių grupių veiklos analizė tik patvirtina vertikaliai integruoto proceso „žaliava-prekė“ logiškumą ir pagrįstumą verslo požiūriu. Todėl AB „Grigiškės“ manymu, net ir padidinus gofro pakuotės gamybos pajėgumus AB „Grigiškės“ nebus esminių Lietuvos pakuotės rinkos perdalijimų. Gofruoto kartono gamintojai turi alternatyvų pirkti žaliavą iš pakankamai netoli esančių Latvijos, Lenkijos gamintojų, be to, atnaujinus Kauno popieriaus fabriko veiklą, atsivežti žaliavą Lietuvos gofruoto popieriaus gamintojams iš Kauno gali būti netgi pigiau nei iš Klaipėdos.

Pareiškėja pati pripažįsta, jog, nors ir po klausimo Konkurencijos taryboje nagrinėjimo, jos atstovui buvo suteikta teisė pasisakyti, teikti paaiškinus Konkurencijos tarybai dėl numatomos AB „Grigiškės“ ir AB „Klaipėdos kartonas“ koncentracijos. Be to, vertintina ir aplinkybė, jog pareiškėjai dar iki Konkurencijos tarybos posėdžio buvo suteikta galimybė išsakyti nuomonę dėl numatomos vykdyti koncentracijos. Pareiškėja 2010 m. vasario 12 d. rašte Konkurencijos tarybai „Dėl AB „Grigiškės“ vykdomos koncentracijos“ išsamiai pasisakė dėl gofro taros, žaliavos gofro taros gamybai rinkas bei išdėstė savo nuomonę dėl numatomos vykdyti AB „Grigiškės“ koncentracijos. Pareiškėjos atstovas Konkurencijos tarybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl leidimo vykdyti koncentraciją (tai yra pakviestas apsvarsčius klausimą išdėstyti savo nuomonę), nepasakė naujų argumentų, nepateikė naujų įrodymų dėl numatomos vykdyti koncentracijos neigiamo poveikio konkurencijai.

Pažymi, jog nei Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 129 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento“, nei Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 45 „Dėl pranešimo koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nenumato galimybės bei Konkurencijos tarybos pareigos perbalsuoti dėl nutarimo, kuomet Konkurencijos tarybos sprendimas nesikeičia net ir tame pačiame posėdyje paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Konkurencijos įstatymo 15 str. 2 d. suteikia Konkurencijos tarybai teisę pakeisti arba naikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą. Taigi, įstatymas suteikia teisę pakeisti ar panaikinti priimtą nutarimą dėl leidimo/ atsisakymo leisti vykdyti koncentraciją.

Administracinių bylų praktikoje nurodoma, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtinta procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimta administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog procedūros pakartojimas iš naujo dėl formalaus pažeidimo, kuris neturėjo jokios įtakos priimant sprendimą, būtų teisiškai beprasmis, pažeistų konstitucines vertybes - teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai buvo suteikta teisė raštu išdėstyti nuomonę dėl numatomos vykdyti koncentracijos bei jos atstovas buvo išklausytas Konkurencijos taryboje, procedūriniai pažeidimai nebuvo esminiai bei dėl jų nebuvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Konkurencijos tarybos priimto administracinio akto (nutarimo), kuriuo nuspręsta leisti AB „Grigiškės“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų ir netiesiogiai įsigyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę. Teismas šioje byloje vertins Konkurencijos tarybos priimto administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 26 d. Konkurencijos taryboje buvo gautas pranešimas apie koncentraciją AB „Grigiškės“ įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ ir netiesiogiai įgyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę. Pranešimo nagrinėjimo Konkurencijos taryboje metu buvo gauti AB „Grafobal Vilnius“ ir UAB „SCA Packaging“ prieštaravimai ketinamai vykdyti koncentracijai, teigiant, kad ši koncentracija gali neigiamai paveikti gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkos dalyvius, gaminamų ir parduodamų prekių kainą (Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. II, b. l. 148, 150-152). Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d., 2010 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 1S-22 leido AB „Grigiškės“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų ir netiesiogiai įgyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę pagal pateiktą pranešimą (t. I, b. l. 105-107).

Pareiškėja mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, tačiau su tokia jos pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucijos 46 str. 1 ir 3 d.). Šie principai visumoje su kitais Konstitucijos 46 str. įtvirtintais principais sudaro šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją, ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.).

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. koncentracija – tai: 1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; 2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. reglamentuoja, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų.

Kaip nustatė atsakovė, AB „Grigiškės“ ketino įsigyti UAB „AGR Prekyba“ kontrolę ir jų bendrosios pajamos tenkino įstatymo nustatytus bendrųjų pajamų reikalavimus, todėl spręstina, kad nagrinėtinu atveju buvo privaloma Konkurencijos tarybai pateikti pranešimą apie ketinamą vykdyti koncentraciją.

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją,priima vieną iš šių nutarimų:1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą;2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;3)atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, išskyrus atskirus koncentracijos veiksmus, kuriuos leido atlikti Konkurencijos taryba pagal 12 str. 3 d., arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis bei nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d.).

Pagal įstatymo prasmę Konkurencijos taryba gali atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją tik tais atvejais, kai faktiniai duomenys leidžia numatyti pakankamai tikėtiną ir būtent koncentracijos lemtą reikšmingų konkurencijos ribojimų atsiradimo riziką. Priešingu atveju turi būti leidžiama vykdyti koncentraciją.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d. apibrėžta, kad atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Klaipėdos kartonas“ pagrindinė veikla yra žaliavų (testlainerio ir fliutingo) gofruotajam kartonui gaminti gamyba ir prekyba. AB „Klaipėdos kartonas“ taip pat gamina kartoninį korinį užpildą, kuris naudojamas baldų pramonėje. AB „Grigiškės“ pagrindinė veikla yra gofruotojo kartono, jo gaminių, popieriaus butų remontui, sanitarinio – buitinio popieriaus ir medžio plaušo plokščių gamyba. Atsižvelgus į tai, Konkurencijos taryba pagrįstai sprendė, kad ketinamos vykdyti koncentracijos įtakojamos atitinkamos rinkos yra susijusios su gofruotojo kartono žaliavos gamyba (tai AB „Klaipėdos kartonas“ veikla) ir gofruotojo kartono ir jo produktų gamyba (tai AB „Grigiškės“ veikla). Tai lemia, kad ginčo koncentracija pagal savo pobūdį yra vertikali, kadangi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai veikia skirtinguose gofruotojo kartono gamybos grandinės lygiuose. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad pati savaime tokia koncentracija negali lemti nė vieno iš joje dalyvaujančių ūkio subjektų užimamų rinkų dalių padidėjimo bei atitinkamai tiesioginės konkurencijos pašalinant vieną iš konkurentų, sumažėjimo. Tokiu būdu, pareiškėjos argumentai dėl kartono žaliavos skirstymo pagal medžiagą, iš kurios ji gaminama, nesudaro kitaip traktuoti atsakovės padarytų išvadų dėl koncentracijos. Be to, sutiktina su Konkurencijos tarybos nuomone, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad iš pirminės ir antrinės medžiagos pagaminta gofruotojo kartono žaliava nepasižymi pakeičiamumu iš paklausos ir pasiūlos pusės.

Kaip nustatė atsakovė, abiejų įmonių, dalyvaujančių koncentracijoje, užimamos rinkos dalys yra nereikšmingos (sudarančios iki 10 proc. atitinkamų rinkų). Byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad ši Konkurencijos padaryta išvada iš esmės yra neteisinga. Pati pareiškėja paaiškinimuose buvo pripažinusi, kad AB „Grigiškės“ užimama gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkos dalis yra nedidelė, kad gofruotojo kartono ir jo gaminių rinka yra konkurencinga. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes bei į tai, kad ES (Vokietija, Lenkija, Suomija, kt.) ir NVS (Rusija, Baltarusija) šalių rinkoje (geografinė rinka Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d. prasme) yra kitų gamintojų (kai kurie jų yra nurodę nuo Vilniaus tik 100-300 km didesniu atstumu nei AB „Klaipėdos kartonas“, kas reiškia, kad skirtumas, lyginant su žaliavos atsivežimu iš Klaipėdos, yra nedidelis; Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. II, b. l. 167-168), iš kurių galima įsigyti gofruotojo kartono gaminių gamybai reikalingų žaliavų (testlainerio, fliutingo), taip pat į tai, kad gofruotojo kartono žaliavų transportavimo kaštai yra nedideli (priklausomai nuo transporto rūšies sudaro iki 9-13 proc. galutinės kainos vežant vidutiniškai 1 000 km spinduliu nuo jų gamybos vietos), šioms žaliavoms importo mokesčiai nėra taikomi, Konkurencijos taryba pagrįstai sprendė, kad dėl ketinamos vykdyti koncentracijos atitinkamose rinkose konkurencijos sąlygos iš esmės nepasikeis. Pakankamai gausus alternatyvių gofruotojo kartono žaliavos tiekėjų ratas (Stora Enso Poland, Mondi Poland, Polpak Karton ir kt.; t. I, b. l. 52-53, Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. II, b.l. 158-159) apsprendžia, kad konkuruojantys subjektai turi galimybę pasirinkti kitą žaliavos tiekėją. Tai reiškia, kad koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų teiktinos paslaugos nėra nepakeičiamos kitų ūkio subjektų teikiamomis paslaugomis.

Vien tai, kad AB „Grigiškės“ po koncentracijos vykdys pilną gofruotojo kartono gamybos verslo ciklą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis. Nei Konkurencijos įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad pilno gamybos verslo ciklo vykdymas automatiškai reiškia esminį konkurencijos apribojimą. Teismas nenustatė, kad dėl pilno gamybos verslo ciklo vykdymo būtų sudarytos kliūtys gauti atitinkamos žaliavos gamybai arba būtų sudarytos kliūtys parduoti (platinti) savo produkciją. Byloje yra pateikti įrodymai, kad popierinės pakuotės didžiųjų kompanijų struktūros apima visą gamybos ciklą, t. y. savo sudėtyje turi tiek gofruojamo popieriaus, tiek gofro pakuotės fabrikus (t. I, b. l. 90-92, Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga, t. II, b. l. 164-165).

Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai rėmėsi ES institucijų suformuota praktika. Vien tai, kad atitinkami sprendimai buvo priimti iki Lietuvos Respublikai įstojant į ES, neeliminuoja valstybės pareigos sekti susiklosčiusios teisminės ir administracinės praktikos tam tikrose ekonominėse srityje. Būtent vieninga ekonominė politika ir yra ES narystės pagrindas.

Kolegijos vertinimu, AB „Grigiškės“ dalyvavimas projektuose dėl paramos gavimo taip pat negali būti vertintina kaip kliūtis įvykdyti ginčo koncentraciją. Teisės aktai neįpareigoja nei ūkio subjektų, nei Konkurencijos tarybos vertinti rinkos dalį. Kaip teisingai pastebėjo Konkurencijos taryba, savarankiškai plėstis ūkio subjektams nedraudžia jokie teisės aktai, įskaitant ir Konkurencijos įstatymą. Iš kitos pusės, byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad realiai tokia plėtra bus įgyvendinta ir kad ji reikšmingai galėtų pakeisti konkurencijos sąlygas atitinkamoje gofruotojo kartono ir jo gaminių rinkoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigiškės“ atsiliepime į skundą patvirtino, kad bendrovė negavo paramos pagal programą Lyderis LT.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti priimtą administracinį aktą. Tik nustačius esminį procedūrinį pažeidimą, atsiranda faktinis ir juridinis pagrindas panaikinti ginčijamą aktą. Nagrinėtinoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjant gautą pranešimą apie koncentraciją ir priimant Nutarimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.

Konkurencijos tarybos darbo reglamento 75 p. aiškiai yra apibrėžta, kad tarybos tvarkomieji posėdžiai yra uždari. Posėdžiai gali būti vieši, jeigu to reikalauja įstatymas arba jeigu taip nusprendžia Konkurencijos taryba. Pagal to paties reglamento 80 p. kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu išklausomas pranešimas. Konkurencijos tarybos pirmininkas, nariai ir kiti klausimo svarstyme dalyvaujantys asmenys gali pateikti klausimus pranešėjui. Svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti tarybos pirmininkas, nariai ir kiti klausimo svarstyme dalyvaujantys asmenys. Minėtas reglamentavimas apsprendžia, kad tik Konkurencijos tarybos nariai ir darbuotojai gali pranešėjui užduoti atitinkamus klausimus dėl pranešimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovui, nepaisant netikslumų, susijusių su pareiškėjos informavimu apie posėdžio laiką, buvo sudaryta galimybė Konkurencijos tarybos posėdyje pateikti paaiškinimus (t. I, b. l. 111-115). UAB „SCA Packaging“ atstovas koncentracijos klausimą sprendžiant Konkurencijos taryboje iš esmės nepateikė naujų argumentų dėl galimybės vykdyti ginčo koncentraciją. Konkurencijos taryba, įvertinusi minėtus pareiškėjos atstovo paaiškinimus, nusprendė palikti anksčiau posėdyje priimtą sprendimą dėl koncentracijos. Tai reiškia, jei pareiškėjos atstovas būtų dalyvavęs pirmajame tarybos posėdyje, galutinis rezultatas vis tiek būtų buvęs toks, t. y. AB „Grigiškės“ būtų leista vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų ir netiesiogiai įgyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę pagal pateiktą pranešimą. Iš kitos pusės, Nutarimo apskundimas teismui suteikė pareiškėjai teisę pareikšti nesutikimo argumentus tiek raštiškai (paduodant skundą), tiek teisminio nagrinėjimo metu naudojantis teise duoti žodinius paaiškinimus, paklausimus, dalyvauti įrodymų tyrimo procese ir kt. Taigi, esminių teisių suvaržymo fakto nagrinėtinu atveju nenustatyta, o tai eliminuoja galimybę naikinti Nutarimą. Kitų esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad Nutarime padaryta išvada, jog dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, iš esmės yra pagrįsta. Surinkti įrodymai nepatvirtina, kad susijungęs ūkio subjektas kliudys konkurentų plėtrai, pašalins svarbų konkurentą rinkoje ar pan. UAB „SCA Packaging“ nei Konkurencijos tarybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo koncentracija iš esmės apribos konkurenciją kartono žaliavos ir gofruotojo kartono bei jo produktų gamybos srityje. Pareiškėjos skunde nurodytos prielaidos nesudaro pagrindo ginčo koncentraciją konkurencijos teisės normų atžvilgiu vertinti kitaip nei tai atliko atsakovė. Vien tik subjektyvus įsitikinimas, kad koncentracija stipriai įtakoja kitų subjektų konkurencines galimybes, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas teismui pateikto skundo dėl administracinio akto panaikinimo tenkinimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Kolegijos vertinimu, Konkurencijos taryba išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nurodė aiškius savo priimto nutarimo motyvus. Nutarime nurodytų motyvų pakanka tam, kad būtų pripažinta, jog pagrįstai buvo leista AB „Grigiškės“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų ir netiesiogiai įgyjant AB „Klaipėdos kartonas“ kontrolę pagal pateiktą pranešimą (Konkurencijos įstatymo 14 str. 1 d.). Visa tai reiškia, kad skundžiamas aktas pilnai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, juridine prasme iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš 2010 m. kovo 18 d. įmokos mokėjimo kvito (t. I, b. l. 2), pareiškėja, teikdama teismui skundą, sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti UAB „SCA Packaging“ dalį (30 Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Grigiškės“ atsiliepime į skundą prašė priteisti iš pareiškėjos turėtas teismo išlaidas, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

pareiškėjos UAB „SCA Packaging“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai UAB „SCA Packaging“ 30 Lt (trisdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Grigiškės“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai Rūta Miliuvienė

Irena Paulauskienė

Henrikas Sadauskas