Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo AB „City Service“ atstovui advokatui Laurui Butkevičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Živilei Kičaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „City Service“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Virginijui Striogai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

2010-07-15 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. reikalavimams“, kuriuo nutarė pripažinti, kad AB „City Service“, įsigijusi 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, apie tai nepranešusi ir negavusi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. reikalavimus bei už nurodytą pažeidimą skirti AB „City Service“ 10 000 Lt baudą (b. l. 25-31).

Konkurencijos taryba nutarime konstatavo, kad AB „City Service“ sudaryta akcijų mainų sutartis, kurios pagrindu įgytos UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijos, laikytina koncentracija, nes, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. 2 p., koncentracija apima kontrolės įgijimą įsigyjant kito ūkio subjekto akcijas. Be to, Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. įtvirtinta prezumpcija, kad ūkio subjektas, turintis ¼ ar daugiau kito ūkio subjekto akcijų, kurios sudaro ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar suteikia teisę į ¼ ar daugiau visų balsų, turi šio ūkio subjekto kontrolę. AB „City Service“, įsigydama 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, įgijo teisę skirti bent vieną valdybos narį, o kadangi pagal įmonės įstatus sprendimus valdyba priima, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė valdybos narių, darytina išvada, kad AB „City Service“ įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai, t.y. konstatuotina, kad AB „City Service“ įgijo galimybę kartu su V. Strioga kontroliuoti įmonę, nes minėtų sprendimų atskirai nė vienas iš akcininkų negali priimti. Tai, kad AB „City Service“ nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės, neatleidžia bendrovės nuo pareigos teikti privalomą pranešimą apie koncentraciją, kadangi AB „City Service“ turėjo galimybę kontroliuoti „Būsto administravimo agentūra“. Tyrimo metu nustatyta, kad koncentracijoje dalyvavusių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją metais viršijo Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. numatytąsias, todėl AB „City Service“ turėjo pateikti pranešimą apie koncentraciją. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d., jis pateikiamas iki koncentracijos įgyvendinimo, tačiau įmonė jį pateikė tik 2009-06-10. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 ir 2 d., ūkio subjektai neturi teisės įgyvendinti koncentracijos iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, o sandoriai ir veiksmai laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių, todėl mainų sutartis, kurios pagrindu įgytos UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijos, laikytina negaliojančia iki atitinkamo Konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai vykdyti gavimo. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 23 str., koncentracijos vykdymas apie tai nepranešus ar negavus leidimo laikomas šio įstatymo pažeidimu. Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. pažeidimas sudaro pagrindą skirti piniginę baudą. Remiantis Konkurencijos tarybos praktika, koncentracijų kontrolei skirtų teisės normų pažeidimai vertinti kaip lengvi, atsižvelgta į tai, kad Konkurencijos taryba 2009-10-08 leidus vykdyti minėtą koncentraciją buvo konstatuota, jog nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija, be to, įmonė nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės. AB „City Service“ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas (2004-05-27 Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 2S-5 pripažino UAB „Rubicon apskaitos sistemos“ (dabar – AB „City Service“) pažeidus Konkurencijos įstatymą dėl įvykdytos koncentracijos). Konkurencijos taryba konstatavo, kad to paties ūkio subjekto pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 42 str., net jei nuo ankstesnio pažeidimo praėję daugiau nei vieneri metai. Konkurencijos taryba AB „City Service“ atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažino tai, kad bendrovė slėpė įvykdytą pažeidimą, nes pateikiamuose pranešimuose apie koncentraciją buvo pateikiama neteisinga informacija apie susijusius ūkio subjektus, tarp jų nenurodant UAB „Būsto administravimo agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo sudėtis formali, neapimanti konkurencijos ribojimo, aplinkybė, kad bendrovė neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, nevertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pareiškėjas AB „City Service“ 2010-08-09 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-07-15 nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. reikalavimams“ (b. l. 1-20).

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Konkurencijos įstatymo 10 str. pateikti pranešimą apie koncentraciją ir gauti leidimą koncentracijai vykdyti būtina tais atvejais, kai sandoris laikytinas koncentracija Konkurencijos įstatymo prasme ir viršijamos šiame įstatyme numatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų ribos. Pranešimas turi būti pateiktas iki koncentracijos įgyvendinimo. Atsakovas išvadą, kad akcijų mainų sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, yra koncentracija, grindžia tuo, kad Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. įtvirtinta prezumpcija, jog ūkio subjektas, turintis ¼ ar daugiau visų subjekto akcijų, sudarančių ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar suteikiančių teisę į ¼ ar daugiau visų balsų, turi šio subjekto kontrolę. Konkurencijos tarybos teigimu, sandoris, kurio metu subjektas įgyja 25 proc. kito subjekto akcijų, preziumuojamas kaip koncentracija. Pareiškėjo nuomone, įstatymas tokios prezumpcijos nenumato. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 15 d., kontrolė suprantama kaip iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai. Toks apibrėžimas atitinka Reglamento Nr. 139/2004 3 str. 2 d. kontrolės sąvoką. Reglamente kontrolė apibrėžiama kaip faktinė, o ne formali, t.y. iš esmės neprivaloma įgyti konkrečių nuosavybės teisių į ūkio subjektą ar jo turtą tam, kad įgytų ūkio subjekto kontrolę. Pagal ekonomikos teoriją, apie tai, kokią įtaką ūkio subjekto konkurenciniam elgesiui gali turėti jo kainodaros, gamybos apimčių, inovacijų ar kitų strateginių kintamųjų kontrolė, yra būtina spręsti kiekvienu konkrečiu atveju. Darytina išvada, kad Konkurencijos įstatymas neįtvirtina kontrolės turėjimo prezumpcijų, todėl atsakovas, neanalizuodamas konkrečios situacijos ir taikydamas 25 proc. akcijų įsigijimo prezumpciją, pažeidė kito asmens kontrolės nustatymo taisykles ir padarė klaidingą išvadą, kad 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų įsigijimas savaime sudarė galimybę kontroliuoti šios įmonės veiklą. Pagal Reglamento Nr. 139/2004 preambulės 20 p., į ES koncentracijų kontrolės teisės normų reguliavimo sritį patenka tik tos koncentracijos, kurių pasekmė yra ilgalaikis rinkos struktūros pokytis. Darytina išvada, kad pokyčio rinkos struktūroje atsiradimui svarbūs ne pokyčiai ūkio subjektų organizacinėje struktūroje, bet pokyčiai, kurie gali lemti konkretaus ūkio subjekto elgesį ar statusą rinkoje. Šiuo atveju tokių pokyčių nebuvo. Pažymėjo, kad kontrolės samprata netapati kontrolinio akcijų paketo sampratai, t.y. koncentracijų kontrolės tikslais kontrolė gali būti nustatyta, net jei ūkio subjektas įgyja mažiau nei pusę akcijų ar balsų, tuo tarpu pusės ar daugiau akcijų paketas nebūtinai reiškia, kad subjektas gali įgyvendinti kontrolę. Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Būsto administravimo sistemos“ kontrolę nustato išimtinai pagal įmonių teisę. Be to, atsakovas vadovaujasi Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 p. kontrolės buvimui nustatyti, nors ši teisės norma skirta sprendžiant klausimą dėl subjektų priklausymo susijusių ūkio subjektų grupei.

Reglamento Nr. 139/2004 3 str. 2 d. kontrolę apibūdina kaip galimybę daryti lemiamą  įtaką ūkio subjektui. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 17 d., lemiama įtaka yra pripažįstama tokia padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų personalo sudėties. Todėl svarbiausia nustatyti ne nuosavybės teisės turėjimo faktą, o tai, kokią įtaką ūkio subjekto konkurenciniam elgesiui gali turėti jo kainodaros, gamybos apimčių, inovacijų kitų strateginių kintamųjų kontrolė. Komisija savo sprendimuose vertina tik tokią įtaką, kuri yra daroma toms ūkio subjekto veiklos sritims, kurios yra esminės bei strateginės svarbos, ir jo, kaip konkurencijos subjekto, statusą. Sprendimai dėl valdymo organų narių skyrimo, finansinės sąmatos (biudžeto) ir verslo plano tvirtinimo turėtų būti laikomi strateginės svarbos ūkio subjekto veiklai. Iškart po akcijų mainų sutarties sudarymo V. Strioga kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl akcijų įsigijimo sutarties panaikinimo. Šio teismo proceso metu V. Striogos prašymu Kauno apygardos teismas 2006-01-16 nutartimi areštavo pareiškėjo valdomas akcijas (areštas buvo panaikintas tik 2008-01-31), todėl laikotarpiu nuo 2006-01-16 iki 2008-01-31 pareiškėjas negalėjo realizuoti savo nuosavybės teisės į turimas akcijas, o tuo pačiu kontroliuoti UAB „Būsto administravimo agentūra“ veiklos ar daryti kokią nors įtaką jos valdymui. Ginčai tarp UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininkų AB „City Service“ ir V. Striogos, nesutarimai dėl UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdybos sudarymo, V. Striogos inicijuotas procesas bendrosios instancijos teismuose ir Konkurencijos taryboje įrodo, kad UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininkai nederino savo veiksmų ir turėjo priešingų interesų. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininkai nesiekė ir negalėjo siekti bendrų įmonės interesų, kadangi intensyviai vienas su kitu konkuravo, o akcijų įsigijimas šią konkurenciją dar labiau paskatino. Pareiškėjas nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo sistemos“ kontrolės, t.y. proporcingai nuosavybės teise valdomų akcijų kiekiui nebuvo išrinkusi valdybos nario, jo kandidatas nebuvo paskirtas bendrovės vadovu. Turėdamas tik 37,2% akcijų pareiškėjas neturėjo jokios įtakos ir UAB „Būsto administravimo agentūra“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, nes visus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus lemdavo V. Striogos, turinčio 62,8% bendrovės akcijų, balsas. Pareiškėjas taip pat nedarė jokios įtakos ir neturėjo galimybės (jos ir dabar neturi) daryti įtakos pagrindinėms ūkio subjekto valdymo sritims. Nors UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdybos narių įgaliojimai pasibaigė dar 2007 m. spalio 14 d., tačiau nauji valdybos nariai iki šiol nėra paskirti. Be to, kaip konstatavo pati Konkurencijos taryba, pareiškėjas faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės nevykdė, nes akcininkų sprendimai buvo priimami V. Striogos turima balsų dauguma.

Pareiškėjo nuomone, apie koncentraciją buvo pranešta laiku ir tinkamai, kaip to reikalauja Konkurencijos įstatymo 11 str., kadangi iki pranešimo apie koncentraciją patiekimo ir Konkurencijos tarybos leidimo vykdyti koncentraciją realiai koncentracija nebuvo įgyvendinta. Pareiškėjas apie V. Striogos valdomas ir su juo susijusias įmones sužinojo tik po to, kai V. Strioga su skundu kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Iškart po to, kai sužinojo, kad su V. Strioga susiję ūkio subjektai valdė įmones, kurių bendrosios pajamos viršija Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. numatytus kriterijus, pareiškėjas pateikė pranešimą apie koncentraciją Konkurencijos tarybai. Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjui įsigijus 37,2% akcijų nebuvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, todėl 2009-10-08 nutarimu Nr. 1S-159 leido vykdyti koncentraciją. Tai įrodo, jog akcijų mainų sutarties sudarymas nesukūrė ar nesustiprino dominuojančios padėties bei neapribojo konkurencijos atitinkamose rinkose, todėl pareiškėjas nepažeidė Konkurencijos įstatymo ir nepadarė žalos įstatymo saugomiems interesams.

Pagal Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d., pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas iki koncentracijos įgyvendinimo, jis pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį ar įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo; taip pat gali būti pateiktas turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį ar pateikti viešą pasiūlymą supirkti akcijas. Taigi suteikiama galimybė ūkio subjektams patiems įvertinti kontrolės įgijimo momentą. Pranešimo pateikimo pagrindai patys savaime nėra savarankiški, nes būtinas faktinis kontrolės įgijimas, todėl pareiga pateikti pranešimą atsiranda tik tada, kai esant kuriam nors iš 11 str. 2 d. pagrindų, įgyjama kontrolė. Pareiškėjo nuomone, ūkio subjektas pranešimą gali pateikti paskutiniu momentu, t.y. jau atlikęs visus reikalingus koncentracijos veiksmus iki faktinio jos įgyvendinimo. Pareiškėjo teigimu, įstatymas nelaiko nuosavybės teisės į akcijas įgijimo koncentracijos įgyvendinimu, todėl teigtina, kad 2009-06-10, po teisminių ginčų dėl mainų sutarties, pareiškėjo pranešimas apie koncentraciją buvo pateiktas įgijus nuosavybės teises į akcijas, bet šių teisių, įskaitant kontrolės, neįgyvendinus. Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 d. numato, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 14 str. 1 d. 1 ar 2 p. Ši nuostata atitinka Reglamento Nr. 139/2004 7 str. 1 d., pagal kurią koncentracija negali būti vykdoma iki paskelbimo, kad ji suderinama su bendrąja rinka.

Pareiškėjo nuomone, 10000 Lt dydžio piniginė bauda pagal Konkurencijos įstatymo 41 str. numatytą sankciją buvo paskirta neteisėtai. Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. numato galimybę už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skirti pinigines baudas. Remiantis Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, piniginė bauda savo prigimtimi prilyginama administracinių pažeidimų nuobaudoms. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 216 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai. Konkurencijos įstatymas nurodo Konkurencijos tarybą kaip įstaigą, kuriai pavesta atlikti Konkurencijos įstatymo įgyvendinimą ir kontrolė, tuo pačiu nagrinėti administracines bylas ir skirti administracines baudas, tas pats numatyta ir kodekso 247⁴ str. Taigi Konkurencijos tarybos skiriamos piniginės baudos savo prigimtimi yra administracinės nuobaudos, kurių skyrimą ir taikymą reglamentuoja tiek ATPK, tiek specialiosios normos, įtvirtintos kituose įstatymuose. Pažymėtina, kad atsakovas nutarime nurodė, jog to paties ūkio subjekto pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 42 str., net jei nuo ankstesnio pažeidimo praėjo daugiau nei 1 metai. Vadovaujantis šiuo straipsniu, skiriant baudą reikia atsižvelgti į pažeidimo pavojingumą, jo trukmę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, tačiau įstatymas nenumato termino, kuriam praėjus subjekto administracinis baustumas išnyksta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. skiriamoms baudoms taikytinas administracinės teisės režimas, būtina vadovautis ne tik Konkurencijos įstatymo, bet ir ATPK įtvirtintu administracinių nuobaudų reguliavimu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005-11-17 nutartis adm. byloje Nr. A1-931-05). ATPK 32 str. 5 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jei administracinis teisės pažeidimas įvykdomas pakartotinai per 1 metus. Dėl to atsakovo išvada, kad pakartotinis Konkurencijos įstatymo pažeidimas gali būti laikomas sunkinančia aplinkybe, net jei nuo ankstesnio pažeidimo yra praėję daugiau nei 1 metai, prieštarauja ATPK 32 str. 5 p. įtvirtintai pakartotinumo taisyklei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nežinojo apie V. Striogos kontroliuojamus ūkio subjektus, jų pajamas per paskutinius ataskaitinius laikotarpius, tokie duomenys nebuvo nurodyti viešai, nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais stengės nuslėpti pažeidimą. Kol nebuvo išspręstas V. Striogos ieškinys dėl akcijų mainų sutarties teisėtumo, pareiškėjas nelaikė, kad buvo įgijęs UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolę, dėl to pranešimuose Konkurencijos tarybai nenurodė, jog įmonė yra susijusi su pareiškėju. Pažymėtina, kad akcijų turėjimo faktas visada buvo nurodomas metinėse finansinėse ataskaitose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pranešimą apie koncentraciją pateikė iškart po to, kai buvo pradėtas Konkurencijos tarybos tyrimas, tuo buvo užkirstas kelias žalingoms galimo pažeidimo pasekmėms atsirasti, tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. atitinka Konstituciją. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. nenustato, kiek laiko galioja Konkurencijos įstatyme paskirtos sankcijos, lemia, jog šio įstatymo nustatyta atsakomybė tampa griežtesne už baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindo manyti, kad minėta teisės norma prieštarauja Konstitucijos 46 str. 3 d.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 95-105).

Atsakovas nurodė, kad siekiant įvertinti, ar akcijų pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas koncentracija, pirmiausia būtina nustatyti, kokio akcijų kiekio įsigijimas gali sąlygoti kontrolės įgijimą ir ar ši kontrolė gali daryti lemiamą įtaką kito ūkio subjekto veiklai. Atsakovo teigimu, Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d. preziumuojama, kad ūkio subjektui įsigijus ¼ ar daugiau kito ūkio subjekto akcijų, kurios sudaro ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar suteikia teisę į ¼ ar daugiau visų balsų, jie laikomi susijusiais ūkio subjektais, kur kito ūkio subjekto akcijų turintis ūkio subjektas jį kontroliuoja. Konkurencijos įstatymo 3 str. 15 d. 1 p. pateiktas kontrolės apibrėžimas atitinka Tarybos reglamento Nr. 139/2004 3 str. 2 d. pateiktą apibrėžimą, pagal kurį kontrolė suprantama kaip iš teisių, sutarčių ar kitų priemonių, kurios kiekviena atskirai arba visos kartu atsižvelgiant į teisės ar fakto aplinkybes, suteikia galimybę daryti didelę įtaką įmonei, ypač naudojantis: a) nuosavybės teise arba teise naudotis visu arba dalimi įmonės turto; b) teisėmis ir sutartimis, kurios daro didelę įtaką formuojant įmonės organus, balsuojant ar priimant sprendimus. Komisijos suvestinio pranešimo dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 16 p. nurodo, kad nebūtina įrodyti, kad tokia galimybė daryti lemiamą įtaką iš tiesų yra arba bus daroma, bet galimybė pasinaudoti tokia įtaka turi būti faktinė. Koncentracija gali būti vykdoma teisiniu arba faktiniu pagrindu, ji gali būti vykdoma kaip vienvaldė ar bendroji kontrolė ir apimti visą ar dalį vienos ar daugiau įmonių. Nagrinėjamu atveju koncentracija buvo vykdoma teisiniu pagrindu: pareiškėjas, įgijęs 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bei įmonės įstatus pareiškėjas kartu su kitu akcininku V. Strioga turi galimybę daryti įtaką bendrovės valdymo organų sprendimams ir personalo sudėčiai. Nepriklausomai nuo koncentracijos poveikio atitinkamoje rinkoje, ūkio subjektas po sandorio įgyja kontrolę arba ne, ir atitinkamai toks sandoris laikytinas koncentracija, apie kurią reikia pranešti arba ne. Pareiškėjo argumentas, kad AB „City Service“ nevykdė faktinės UAB „Būsto administravimo agentūra“ kontrolės, neatleidžia bendrovės nuo pareigos teikti privalomą pranešimą apie koncentraciją. Pažymėtina, kad įmonė negalėjo dalyvauti UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdyme ne dėl to, kad pagal teisės aktus ar sandorius neturi teisės, bet dėl nesutarimų su kitu akcininku. Be to, akcijos buvo areštuotos ne iškart po sutarties pasirašymo, bet tik po dviejų mėnesių. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2006-01-16 nutartyje areštuoti bendrovės akcijas pritarė argumentams, kad dėl šių akcijų perleidimo AB „City Service“ galės laisvai naudotis akcijų valdytojui suteikiama teise balsuoti, dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su UAB „Būsto administravimo agentūra“ turto valdymu ir disponavimu. Aiškinant Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. nuostatą, pažymėtina, kad koncentracijos įgyvendinimas siejamas su kontrolės įgijimu, t.y. apie koncentraciją turi būti pranešta iki galimybės daryti įtaką įgijimo. Pareiškėjui teigiant, kad apie koncentraciją pranešė laiku ir tinkamai, jis turėjo pagrįsti, kad po mainų sutarties pasirašymo jis neįgijo kontrolės ir galimybės daryti lemiamą įtaką. Tokia situacija būtų įmanoma, jei po sandorio sudarymo situacija išlieka nepakitusi dėl sutartyje numatytų apribojimų naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis iki Konkurencijos tarybos leidimo dėl koncentracijos vykdymo gavimo. Taigi pranešimas turėjo būti pateiktas iki 2005-11-07 sutarties pasirašymo ar iškart ją pasirašius iki faktiško šios sutarties nuostatų įgyvendinimo. Tai, kad dėl koncentracijos konkurencija neribojama, pažeidimo sunkumo nesumažina. Pareigos pateikti pranešimą nepanaikino ir akcijų areštavimas, nes net ir akcijų arešto metu pareiškėjas dalyvavo UAB „Būsto administravimo agentūra“ valdyme ir turėjo visas akcininkų teises, išskyrus balsavimo teisę ir akcijų perleidimo tretiesiems asmenims teisę. Be to, areštas buvo panaikintas 2008-01-31, o pranešimas pateiktas tik 2010-06-11. Pareiškėjas konkurencijos teisės normas pažeidė jau antrą kartą per kelis metus, pirmą kartą už Konkurencijos įstatymo 10 ir 11 str. pažeidimus 2004-05-27 nutarimu paskirta 3000 Lt bauda. Pakartotinis pažeidimas yra svarbus veiksnys, nes atsižvelgiant į jį siekiama įmones, linkusias nesilaikyti konkurencijos taisyklių, skatinti pakeisti savo elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatyme numatytas baudos skyrimo principas yra identiškas Reglamentui Nr. 1/2003, įstatymo paskirtis yra siekti kuo didesnės atitikties su Bendrijos teise, todėl senaties termino nenumatytas įstatyme turi būti siejamas ne su ATPK 1 metų terminu, bet su Konkurencijos tarybos teise kiekvieną kartą pakartotinumą vertinti individualiai. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kuri aiškiai pripažįsta atsakomybės specifiką taikant sankcijas už konkurencijos teisės pažeidimus, konstatuotina, kad pakartotinio pažeidimo konstatavimas priklauso Konkurencijos tarybos diskrecijai ir negali būti saistomas su senaties terminu. Atsakovo nuomone, neaišku, kaip galima pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai tam tikros teisės normos nebuvimą ir kokios būtų tokio pripažinimo pasekmės. Be to, dėl šios Konkurencijos įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas yra pasisakęs 2007-01-31 sprendime. Atsakovas taip pat nurodė, kad Konkurencijos įstatymas nenumato, kad gali būti netaikomas atsakomybę sunkinanti aplinkybė tais atvejais, kai ūkio subjektas ją lėmė nesąmoningai, be to, pareiškėjas ne kartą susidūręs su koncentracijų kontrole, todėl turėjo būti atidus ir rūpestingas įgyvendindamas koncentraciją. Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomos lengvinančios aplinkybės, nes pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu užkirto kelią žalingoms pasekmėms, o pranešimo pateikimas Konkurencijos tarybai yra ūkio subjekto pareiga pagal Konkurencijos įstatymą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Virginijus Strioga atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2010-07-15 nutarimo Nr. 2S-19, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. ir jam paskirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Konkurencijos taryba, 2009-04-27 gavusi UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininko V. Striogos skundą, 2009-05-28 nutarimu Nr. 1S-73 pradėjo tyrimą dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. reikalavimams (b. l. 33-34).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Rubicon City Service“ (dabar – AB „City Service“) su vienu iš UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcininku A. Bačiliūnu 2005-11-07 sudarė akcijų mainų sutartį, kuria A. Bačiliūnas perleido AB „City Service“ 4230 vnt. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, suteikiančių 37,2 proc. balsų. Po sutarties pasirašymo AB „City Service“ priklausė 37,2 proc. bendrovės akcijų, V. Striogai – 49,92 proc., UAB „Arburis“ – 10,77 proc., UAB „BMG“ – 2,11 proc., 2008 m. V. Strioga iš UAB „Arburis“ papildomai įsigijo 12,88 proc. bendrovės akcijų (Konkurencijos tarybos byla, I t., b. l. 75-79). UAB „Būsto administravimo agentūra“ bendrosios pajamos už 2004 m. sudarė 0,5 mln. Lt, AB „City Service“ bendrosios pajamos buvo lygios 109,9 mln. Lt. V. Strioga 2005 m. netiesiogiai turėjo 100 proc. UAB „E energija“ akcijų, šios įmonės pajamos už 2004 m. sudarė 33 mln. Lt. Nustatyta, kad 2006-2009 m. AB „City Service“ bei su ja susiję ūkio subjektai iš viso Konkurencijos tarybai pateikė 7 pranešimus apie koncentraciją, nei viename iš jų UAB „Būsto administravimo agentūra“ nenurodyta tarp susijusių ūkio subjektų (Konkurencijos tarybos byla, II t., b. l. 1-19, 20-32, 47-60, 71-90, 95-112, 115-128, 132-145).

2006-01-03 V. Strioga kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas patvirtinti 4230 vnt. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties už bendrą 190 350 Lt kainą tarp V. Striogos ir A. Bačiliūno sudarymą negaliojančia ir panaikinti minėtą sutartį (civ. byla Nr. 2-532-390/2006, b. l. 2-7). 2006-01-16 Kauno apygardos teismo nutartimi ci. byloje Nr. 2-532-390/2006 areštuotos UAB „Rubicon City Service“ 4230 vnt. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijos ir uždrausta jas perleisti tretiesiems asmenims bei balsuoti jomis visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 45-46). Kauno apygardos teismas 2006-10-04 sprendimu civ. byloje Nr. 2-532-390/2006 V. Striogos ieškinį tenkino ir 2005-11-07 akcijų mainų sutartį pripažino negaliojančia (b. l. 47-50). Lietuvos apeliacinis teismas 2007-12-11 sprendimu civ. byloje Nr. 2A-162/2007 Kauno apygardos teismo 2006-10-04 sprendimą panaikino ir V. Striogos ieškinį atmetė (b. l. 51-54). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-09 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-276/2008 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 55-58). Kauno apygardos teismo 2008-01-31 nutartimi civ. byloje Nr. 2-532-390/2006 panaikintos Kauno apygardos teismo 2006-01-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas AB „City Service“ nuosavybės teise valdomoms 4230 vnt. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijoms (b. l. 59).

2009-06-10 AB „City Service“ Konkurencijos tarybai pateikė pranešimą apie koncentraciją įsigijus 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų (Konkurencijos tarybos byla, indeksas 2.1-04, b. l. 3-10). 2009-10-08 Konkurencijos taryba nutarimu Nr. 1S-159, nustačiusi, kad dėl minėtos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, leido vykdyti minėtą koncentraciją (Konkurencijos tarybos byla, indeksas 2.1-04, b. l. 53).

1999 m. kovo 23 d. Konkurencijos įstatymas Nr. VIII-1099 reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Juo siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Šio Įstatymo nuostatomis įgyvendinamas 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas EB Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

Konkurencijos įstatymo 23 str., reglamentuojančio Konkurencijos tarybos tiriamus pažeidimus, 1 d. 4 p. nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu. Konkurencijos įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Konkurencijos įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta, kad už <…> koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo <…> ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų. Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, kad pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas gali būti pateiktas ir turint aiškius ketinimus sudaryti sutartį arba pateikti viešą pasiūlymą supirkti akcijas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 str. 1 ir 2 d., koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus. Laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, kurie prieštarauja šio straipsnio 1 daliai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 14 d. 2 p., koncentracija – tai kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu. 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – Reglamentas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad laikoma, kad koncentracija vykdoma, kai atsiranda ilgalaikių kontrolės pokyčių dėl įsigijimo, kai įmonę įsigijo vienas arba daugiau asmenų, kurie jau kontroliuoja bent vieną įmonę, arba kai įmonę įsigijo viena ar daugiau įmonių pirkdamos vertybinius popierius arba turtą, sudarius sutartį arba kitomis priemonėmis, kurios leidžia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti visą arba dalį vienos arba daugiau kitų įmonių.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 15 d., kontrolė –visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant: 1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto; 2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. 17 d., lemiama įtaka – tai padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties. Pagal Reglamento 3 str. 2 d., kontrolė susideda iš teisių, sutarčių arba kitų priemonių, kurios kiekviena atskirai arba visos kartu atsižvelgiant į teisės ar fakto aplinkybes, suteikia galimybę daryti didelę įtaką įmonei, ypač naudojantis: a) nuosavybės teise arba teise naudotis visu arba dalimi įmonės turto; b) teisėmis ir sutartimis, kurios daro didelę įtaką formuojant įmonės organus, balsuojant arba priimant sprendimus.

Komisijos pranešime dėl koncentracijos sąvokos pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl įmonių koncentracijos kontrolės (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad koncentracija gali atsirasti teisiniu arba de facto pagrindu. 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad koncentracija įvyksta, kai įgyjama kontrolė. Tokią kontrolę gali įgyti viena įmonė, veikdama atskirai, arba dvi ar daugiau įmonių, veikdamos kartu. Kontrolę gali įgyti asmuo, kuris jau kontroliuoja (kartu arba atskirai) bent vieną kitą įmonę, arba kiti asmenys (kontroliuojantys kitą įmonę) ir (arba) įmonės. Ar po sandorio įgyjama kontrolė, priklauso nuo kelių teisinių ir (arba) faktinių dalykų. Nuosavybės teisių įgijimas ir akcininkų sutartys yra svarbūs, bet ne vieninteliai čia įtraukiami dalykai: grynai ekonominiai ryšiai taip pat gali turėti lemiamą vaidmenį. Todėl išimtinais atvejais ekonominės priklausomybės situacija gali pasireikšti faktiniu kontroliavimu, kaip, pavyzdžiui, labai svarbūs ilgalaikiai tiekimo susitarimai ar tiekėjų ar klientų suteikti kreditai kartu su struktūriniais ryšiais gali turėti lemiamos įtakos. Kontrolė gali būti įgyjama net sandorio šalims nepareiškus tokio ketinimo. Be to Susijungimų reglamente kontroliavimas aiškiai apibrėžtas kaip „galimybė daryti lemiamą įtaką“, o ne kaip faktinis pasinaudojimas tokia įtaka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcijų mainų sutartimi įsigijo 37,2 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, siekiant įvertinti, ar minėtą sandorį galima laikyti koncentracija, būtina nustatyti, ar šio sandorio pagrindu buvo įgyta kontrolė UAB „Būsto administravimo agentūra“ atžvilgiu ir, tokios kontrolės įgijimo atveju, ar pareiškėjas bendrovei gali daryti lemiamą įtaką.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 12 d., du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir: 1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro1/4 ar daugiauįstatinio kapitalo, arba turi teises į1/4 ar daugiauvisų balsų; 2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose; 3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/4 ar daugiau visų balsų, arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/4 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui; 4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/4 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/4 ar daugiau savo turto; 5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.

Ginčijamu atveju sprendžiamas klausimas dėl koncentracijos, nustatytos Konkurencijos įstatymo 2 str. 14 d., būtent dėl kontrolės įgijimo, kai ūkio subjektas įgauna kito subjekto kontrolę įsigydamas akcijas.

Pagal Konkurencijos įstatymo 2 str. 15 d., kaip kontrolės įgijimas yra suprantamas galimybės daryti lemiamą įtaką atsiradimas. Šioje normoje yra nustatytos dvi galimos kontrolės atsiradimo formos. Ginčijamu atveju sprendžiamas klausimas, ar atsirado kontrolė Konkurencijos įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. nustatyta forma, būtent įsigijus turtines teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjektų organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

Kontroliuojančio (dominuojančio) ūkio subjekto sąvoka yra nustatyta Konkurencijos įstatymo 2 str. 16 d. Šioje normoje yra bendro pobūdžio nuostatos, kas gali būti kontroliuojančiu subjektu, tačiau nėra nustatyti jokie kriterijai, kuriais galima būtų vadovautis ar kurių pagrindu galima būtų preziumuoti, kas yra kontroliuojantis subjektas, t.y. kaip konkrečiai gali pasireikšti lemiama įtaka. Būtent nėra nustatyta, kokiais tiesioginės ar netiesioginės įtakos būdais galima įgyti tam tikras teises kontroliuojamoje įmonėje bei, atsižvelgiant į faktinę ir teisinę situaciją, minėtų įgytų teisių pagalba daryti lemiamą įtaką kontroliuojamoje įmonėje. Minėtoje normoje nėra nustatyti jokie kiekybiniai ir kokybiniai kriterijai, kuriems esant pagal įmonės dalyvių valdomo turto ar turinių teisių kiekį galima būtų nustatyti galimą įtaką įmonės valdymui per jos valdymo organus. Kitos Konkurencijos įstatymo normos šių klausimų nereglamentuoja. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl kontrolės įgijimo, reikia vadovautis Civiliniu kodeksu bei Akcinių bendrovių įstatymu, bei kitais teisės šaltiniais dėl minėtų klausimų.

Šių normų bei minėtų ES teisės normų turinys patvirtina, kad kontrolės įgijimas tai yra tiek teisinės, tiek faktinės padėties nustatymas. Dėl to, lemiamos įtakos atsiradimo įrodinėjimo procesas negali būti suprantamas vien kaip neįrodinėtinų aplinkybių konstatavimas, būtent aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka konstatavimas (ABTĮ 58 str. 3 d.). Ši išvada nepasikeistų, jeigu Konkurencijos įstatymo 2 str. 16 d. ar kitoje normoje ir būtų nustatyti tam tikri kriterijai, kuriems esant pagal įmonės dalyvių valdomo turto ar turtines teises galima būtų nustatyti galimą įtaką įmonės valdymui per jos valdymo organus.

Nurodytas išvadas dėl Konkurencijos įstatymo normų taikymo patvirtina ir Europos Komisijos ir Teisingumo teismo praktika, pagal kurią bylose dėl koncentracijos kiekvienu atveju sprendžiamas klausimas dėl galimos kontrolės įgijimo įvertinus teisinį bei faktinį kontekstą (COMP/M.3858. 2005-07-20 sprendimas Lehman Brothers/SCG/Starwood/Le Meridien, ETT T282/02 Cementbouw Handel & Industrie BV v. Commission 2006-02-26, ETT T-411/07 Aer Lingus plc v. Commission 2010-07-06).

ETT (T282/02 Cementbouw Handel & Industrie BV v. Commission 2006-02-26) konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl kontrolės įgijimo pagal 3 str., būtina nustatyti, kad galimybė daryti įtaką yra reali.

ETT (T-411/07 Aer Lingus plc v. Commission 2010-07-06) konstatavo, kad Komisija turi nustatyti, ar koncentracijos įgyvendinimas suteiks vienam iš joje dalyvaujančių ūkio subjektų galios kontroliuoti kitą ūkio subjektą, t.y. ar įgis galios, kurios anksčiau neturėjo. Kontrolė šiuo atveju reiškia galimybę daryti lemiamą įtaką kitam ūkio subjektui, ypač priimant strateginius sprendimus. Tuo atveju, kai įsigijus akcijų nurodytos kontrolės neįgyjama, negalima konstatuoti koncentracijos.

Dėl nurodytų motyvų, Konkurencijos taryba anksčiau minėtų teisės normų pagrindu padarė neteisingą išvadą, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad ūkio subjektas, turintis ¼ ar daugiau kito ūkio subjekto akcijų, kurios sudaro ¼ ar daugiau įstatinio kapitalo ar suteikia teisę į ¼ ar daugiau visų balsų, turi šio ūkio subjekto kontrolę.

Be to, Konkurencijos taryba konstatavo, kad remiantis UAB „Būsto administravimo agentūra“ įstatų 5.12 p., 9.1-9.3 p., bendrovės valdybą sudaro 3 nariai, kurie renkami balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena akcija suteikia visuotiniame susirinkime vieną balsą, pareiškėjas, įgijęs daugiau nei ¼, arba 37,2 proc., įmonės akcijų, ir V. Strioga, turintis 49,92 proc. akcijų, įgijo teisę skirti bent po vieną valdybos narį. Konkurencijos taryba padarė prieštaringą išvadą, kad įvertinus pareiškėjo ir V. Striogos turimą akcijų procentą, darytina išvada, kad jų bendru sutarimu gali būti priimami sprendimai, darantys įtaką bendrovės valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

V. Strioga nėra koncentracijoje dalyvavęs subjektas, dėl to neaišku, kaip minėta Konkurencijos tarybos išvada yra susijusi su pareiškėjo kontrolės UAB „Būsto administravimo agentūra“ veikloje įgijimu.

Konkurencijos taryba nenagrinėjo, kaip pareiškėjas, Konkurencijos tarybos konstatavimu vykdęs koncentraciją, t.y. įgijęs 37,2 procentų UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų, įgijo galimybę kontroliuoti šios įmonės veiklą.

Pažymėtina, kad ginčijamu atveju pareiškėjas tapo juridinio asmens dalyviu – akcininku. Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos juridinio asmens dalyvių turtinės ir neturtinės teisės (15, 16 str.). Tokios akcininkų teisės nustatytos ir įmonės įstatuose. Kiekvienas bendrovės akcininkas turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir sprendimus dėl priežiūros ir valdymo organų sudarymo, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno akcininko balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų klasės ir skaičiaus.

Juridinis asmuo, kuris yra akcininkas, daugiausiai suinteresuotas tos bendrovės kontrole, veiklos srities išplėtimu ir bendradarbiavimu (Kiršienė J. Akcininko nuosavybės teisės įgyvendinimo problemos // Jurisprudencija.2002, t. 28 (20) p. 87.).

 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymoNr.VIII-1835 5 str. 4 d. numato, joglaikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei gali bendrovė, kuri yra tos bendrovės akcininkė ir 1) turi teisę rinkti ar atšaukti kitos bendrovės vadovą, daugumą valdybos ar stebėtojų tarybos narių, arba 2) pagal susitarimus, sudarytus su kitais akcininkais, turi balsų daugumą toje bendrovėje.

Dalyviai, įgyvendindami savo teises, gali sudaryti įvairaus pobūdžio tarpusavio sutartis. Tokios sutarys padeda optimizuoti juridinio asmens veiklą ir užkirsti kelią galimiems dalyvių ginčams. Konkurencijos taryba konstatavo V. Striogos ir pareiškėjo bendradarbiavimą neaišku kokiu pagrindu, nereikalavo pateikti duomenis, ar yra sudaryti tokie susitarimai su minėtu ar kitais akcininkais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir V. Striogos vyko teisminis ginčas, būtent V. Striogos iniciatyva buvo pradėtas šis tyrimas dėl neteisėtos koncentracijos įvykdymo. Tokių šalių santykių pagrindu negalima buvo konstatuoti jokio bendradarbiavimo.

Juridinis asmuo teises įgyja ir įgyvendina per savo organus, vienas iš kurių yra visuotinis dalyvių susirinkimas, kurio metu dalyviai gali įgyvendinti savo teises. Visuotinis dalyvių susirinkimas sprendžia svarbiausius su juridiniu asmeniu susijusius klausimus, būtent esminius klausimus, kurie daro įtaką tolesnei juridinio asmens veiklai, statusui ir egzistavimui.

UAB „Būsto administravimo agentūra“ įstatuose be visuotinio dalyvių susirinkimo, valdymo organo privalomo kiekvienos teisinės formos juridinio asmens organo, yra numatyta valdyba ir vadovas. Tokiu atveju valdyba sprendžia strateginius bendrovės veiklos klausimus, o vadovas vadovauja kasdienei veiklai, kas nustatyta ir bendrovės įstatuose.

Skundžiamame Konkurencijos tarybos nutarime nėra pasisakyta, kaip vadovaujantis minėtomis nuostatomis bei UAB „Būsto administravimo agentūra“ įstatais pareiškėjui, įgijusiam akcijas, atsirado galimybė daryti lemiamą įtaką bendrovės veiklai. Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos tyrimas atliktas paėjus ilgam laiko tarpui po sutarties sudarymo, taip pat ir po teisminių ginčų pasibaigimo, todėl ginčijamu galima buvo nustatyti, ar pareiškėjui pavyko padaryti lemiamą įtaką UAB „Būsto administravimo agentūra“ veiklai. Konkurencijos taryba šių klausimų nenagrinėjo.

Dėl nurodytų motyvų, neaišku, ar galima daryti išvadą, kad ginčijamu atveju buvo įvykdyta koncentracija ir būtent neteisėta koncentracija, už kurios įvykdymą Konkurencijos taryba pritaikė pareiškėjui sankciją.

Nepagrįsti yra pareiškėjo skundo motyvai, jog negalima buvo konstatuoti koncentracijos neteisėtumo dėl to, kad Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. numato galimybę pateikti pranešimą apie koncentraciją ir po sutarties sudarymo, bei motyvai, jog pareiškėjas negalėjo įgyvendinti koncentracijos, kol vyko teisminis procesas.

Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. yra nustatytas esminis reikalavimas dėl pranešimo pateikimo termino – iki koncentracijos įgyvendinimo. Pagal šį reikalavimą ūkio subjektai privalo vykdyti pareigą pranešti apie savo ketinimus įgyvendinti koncentraciją, t.y. savo planus dėl koncentracijos, bet ne pranešimą dėl įgyvendintos koncentracijos. Ūkio subjektas negali įgyvendinti planuojamos koncentracijos iki Konkurencijos tarybas nepriims vieno iš Konkurencijos įstatymo 14 str. nustatytų sprendimų, išskyrus atvejus, kai laikoma, kad koncentracija nėra vykdoma (Konkurencijos įstatymo 10 str. 5 d.).     

Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. numatyta galimybė pateikti pranešimą apie koncentraciją po sutarties sudarymo netaikytina ginčijamu atveju.

Šios nuostatos taikymui gali turėti reikšmės sandorių, kurių pagrindu vykdoma koncentracija, pobūdis. Tai galėtų būti išankstinis sandoris, pagal kurį šalys susitaria pirkti arba parduoti ateityje turtą, už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šioje byloje nagrinėjamos koncentracijos vykdymo pagrindu buvo akcijų mainų sutartis, kurios 3.1 p. nustatyta, kad akcininkai įgyja nuosavybės teisę į akcijas ir akcijų suteikiamas teises nuo sutarties pasirašymo momento (b. l. 84-86, civilinė byla Nr. 2-532-390/2006 pagal V. Striogos ieškinį). Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose; Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 3 d. nustatyta, kad sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį.

Mainų sutartis yra konsensualinis sandoris, kuris laikomas sudarytu ir įpareigoja šalis nuo susitarimo momento. Minėtų įrašų padarymas yra laikomas sandorio įvykdymo momentu.

Dėl nurodytų motyvų, akcijų mainų sutartis, pagal kurią buvo ketinama vykdyti koncentraciją galiojo nuo jos sudarymo momento – 2005-11-07, o įvykdyta buvo padarius įrašus akcijų sąskaitose. Sutarties 3.4 p. nustatyta, kad akcijų perleidimas pažymimas bendrovės operacijų akcijoms apskaitos žurnale tą pačią dieną, kai yra padaromi kredito ir debito įrašai akcininkų sąskaitose. Akcijų perleidimas pažymėtas bendrovės operacijų akcijoms apskaitos žurnale 2005-11-16 (b. l. 28, Konkurencijos tarybos pateikta byla, I tomas). Dėl to neteisingi yra motyvai, jog sutartis nebuvo vykdoma ir nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d. reikalavimas.

Minėti motyvai paneigia taip pat pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti koncentracijos, kol vyko teisminis procesas. Sutartis, kaip ir buvo minėta, buvo sudaryta ir įvykdyta, ir, esant normaliai įvykių eigai, pareiškėjas būtų galėjęs naudotis UAB „Būsto administravimo agentūra“ dalyvio teisėmis, jeigu nebūtų inicijuotas teisminis procesas, nebūtų sustabdytas pareiškėjo turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas 2006-01-16 teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių priemonių taikymu nebuvo sustabdytas sutarties, kuri jau buvo įvykdyta, vykdymas, bet buvo sustabdytas minėtų pareiškėjo teisių įgyvendinimas. Šios aplinkybės neturi reikšmės procesui dėl koncentracijos teisėtumo nagrinėjimui, nes koncentracija jau buvo įgyvendinta.

Nepagrįsti yra pareiškėjo skundo motyvai, jog Konkurencijos taryba taikė sankciją pasibaigus Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. nustatytam senaties terminui (Ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.). Konkurencijos taryba vertino koncentraciją kaip tęstinį pažeidimą bei nurodė Europos Komisijos praktiką, kuria vadovavosi darydama šią išvadą (EK IV/M.920 Samsung/AST 1998-02-18, EK IV/M.969 A.P. Moller, 1999-02-10).

Europos Komisija 1998-02-18 sprendime konstatavo, kad atitinkami koncentraciją įgyvendinantys veiksmai, nepateikus pranešimo Komisijai ir negavus jos leidimo vykdyti koncentraciją, truko ilgą laiką; Komisijos nuomone, laikotarpis, kai truko pažeidimas, skaičiuotinas nuo 1996 m. sausio (kaip nurodyta Komisijos sprendime 1997-05-26) iki 1997 m. balandžio (kai Samsung pirmą kartą informavo Komisiją apie minėtą pažeidimą. Dėl to skaičiuojant baudą vertinamas 14 mėnesių laikotarpis. 

Europos Komisija 1999-02-10 sprendime konstatavo, kad 1997-06-03 Komisijai pateiktas pranešimas apie koncentraciją. Pranešime nurodyta, kad Maersk Data laikytinas A.P. Moller Group dalimi apskaičiuojant įmonių grupės apyvartą. Komisijos nuomone, A.P.Moller pranešimo nepateikė pernelyg ilgai. Todėl laikytina, kad pažeidimai įvykdyti tada, kai A.P.Moller atliko nurodytas transakcijas, ir truko, iki A.P.Moller pateikė Komisijai pranešimą apie koncentraciją, o skiriant baudą vertinamas 29 mėnesių laikotarpis.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 40 str. 3 d. yra nustatytas ilgas senaties terminas. Dėl to, taikant šią normą, turi būti įvertinama, ar konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas.

Konkurencijos įstatyme nustatytos monopolistinės praktikos neturi tęstinio pobūdžio ta prasme, kad tokių praktikų dalimi negali būti laikomos jų pasekmės, būtent įvykdymas ir investicijų skaičiavimas. Šios pasekmės galio trukti labai ilgą laiką ir dėl to suinteresuoto asmens iniciatyva arba ex oficcio tyrimas galėtų būti pradėtas po labai ilgo laiko. Dėl to yra nustatytas senaties termino institutas. Priešingu atveju būtų pažeistas apyvartos tikrumo principas (Peczalska B. Ochrona konkurencji, Warszawa 2007, p. 48).

Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas dėl neteisėtos koncentracijos yra antimonopolinis tyrimas, dėl to, kaip ir kitų Konkurencijos įstatyme nustatytų pažeidimų atveju, turi būti tiriami ir nutarime atskleisti klausimai, būtini konkurencijos teisės pažeidimui nustatyti.

Nagrinėjant bylas dėl koncentracijos turi būti sprendžiamas klausimas, ar ūkio subjekto prašoma vykdyti ar vykdyta, kaip ginčijamu atveju, koncentracija, nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

Skundžiamame nutarime nėra nagrinėjami minėti klausimai. Nutarime nėra nustatytos faktinės aplinkybės bei nėra padarytos išvados dėl atitinkamos rinkos, kurioje veikė koncentracijoje dalyvavę ūkio subjektai, dėl jų pozicijos šioje rinkoje bei koncentracijos poveikio atitinkamai rinkai, identifikuotai geografiniu, prekės bei laiko požiūriu (Konkurencijos įstatymo 3 str. 5-7 d.).

Konkurencijos įstatymo 36 str. 4 d. nustatytas Konkurencijos tarybos privalomumo principas. Konkurencijos įstatymas, nei kiti įstatymai, reglamentuojantys viešojo administravimo santykius, nenustato viešojo administravimo subjektų sprendimų prejudicinės reikšmės. Dėl to kiekviename viešojo administravimo subjekto sprendime turi būti iš naujo nustatomos aplinkybės ir daromos atitinkamos išvados. Dėl nurodytų motyvų, Konkurencijos taryba ginčijamu atveju privalėjo nagrinėti visus klausimus, susijusius su tyrimu dėl koncentracijos, nors ir yra galiojantis nutarimas dėl leidimo vykdyti tą pačią koncentraciją. Klausimai dėl rinkos nustatymo nebuvo nagrinėjami ir Konkurencijos tarybos nutarime, kuriuo leista vykdyti koncentraciją. Dėl to teismas negalėtų vadovautis šiuo nutarimu ir konstatuoti, kad klausimai dėl rinkos nustatymo yra ginčijamu atveju išnagrinėti. Tam tikri duomenys dėl atitinkamos rinkos nustatymo yra paminėti 2009 m. pažymoje byloje dėl leidimo vykdyti koncentraciją. Tiek visa bylos medžiaga, tiek minėta pažyma yra nurodyta kaip konfidenciali informacija dėl komercinių paslapčių.   

Konkurencijos įstatymo 36 str. 2 d. nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d. nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo, įtariamas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus.

Skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 36 str. 2 d., 3 d. reikalavimų, dėl to yra naikinamas ir byla grąžinama Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti (Konkurencijos įstatymo 39 str. 2 p.).

Konkurencijos tarybos nutarimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 36 str. 3 d. reikalavimų dėl anksčiau minėtų prieštaringų išvadų, susijusių su V. Striogos dalyvavimu koncentracijoje. Šis asmuo kreipėsi dėl tyrimo pradėjimo kaip suinteresuotas ūkio subjektas, jo veiksmai buvo įvertinti taip pat kaip koncentracijoje dalyvavusio subjekto. Dėl to, neaiški yra Konkurencijos tarybos pozicija dėl šio asmens procesinio statuso bei atitinkamų jo teisių.  

Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba nei nagrinėdama prašymą dėl leidimo vykdyti koncentraciją, nei šioje byloje dėl neteisėtos koncentracijos nebuvo pareikalavusi iš suinteresuotų asmenų dokumento, kurio pagrindu buvo vykdoma koncentracija – akcijų mainų sutarties. Ši sutartis yra civilinėje byloje, kuri buvo išreikalauta teismo proceso metu. Dėl to tyrimas taip pat negali būti laikomas išsamiu.

Dėl nurodytų motyvų, negalima konstatuoti, kad skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o priimant nutarimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl nutarimas naikinamas (ABTĮ 3 str., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.).

Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, susiję su paskirtos baudos dydžiu ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. konstitucingumo. Pagal Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d., atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Konkurencijos taryba, konstatavusi Konkurencijos įstatymo pažeidimą, sprendė klausimą dėl sankcijos taikymo vadovaudamasi minėtu įstatymu, kurio konstitucingumas yra preziumuojamas, vadovavosi jame nustatytomis sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis. Konstitucinis Teismas 2007-01-31 sprendimu atsisakė priimti nagrinėti prašymą ištirti Konkurencijos įstatymo 42 str. 3 d. konstitucingumą analogišku aspektu, kaip prašo pareiškėjas šioje byloje. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui ir negali būti priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

pareiškėjo AB „City Service“ skundą tenkinti iš dalies.

2010-07-15 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-19 „Dėl AB „City Service“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 str. 1 d. ir 11 str. 2 d. reikalavimams“ panaikinti ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Ina Kirkutienė

Mefodija Povilaitienė

Veslava Ruskan