Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjų UAB „Rygveda“ ir UAB „Marsatas“ atstovei advokatei Renatai Tatol ir pareiškėjo UAB „Rygveda“ atstovei V. Ž.,

pareiškėjo UAB „BALTICUM TV“ atstovui A. M.,

atsakovo Konkurencijos tarybos atstovei Giedrei Jarmalytei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VIGINTA“ atstovui T. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „VIGINTA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Rygveda“, uždarosios akcinės bendrovės „VINITA“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM TV“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VIGINTA“) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2010 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 1S-138 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „VIGINTA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“ (t. III, b. l. 51–54) (toliau – ir Nutarimas, ginčijamas Nutarimas) nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Viginta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Rygveda“ (toliau – ir „Rygveda“), uždaroji akcinė bendrovė „VINITA“ (toliau – ir „Vinita“), uždaroji akcinė bendrovė ,,Marsatas“ (toliau – ir „Marsatas“) kreipėsi skundu (t. III, b. l. 1–4) į teismą, prašydami panaikinti Nutarimą ir įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą pagal pareiškėjų skundą. Remdamasi Konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai pateikė Tarybai skundą dėl kito ūkio subjekto – uždarosios akcinės bendrovės „VIGINTA“ (toliau – ir „Viginta“) – galimai atliekamų veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kurie pažeidžia ne tik daugelio vartotojų, bet ir kitų toje pačioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų interesus. Pareiškėjai pateikė įrodymus, kad galimai neteisėtais „Viginta" veiksmais yra pažeidžiami ūkio subjektų interesai (klientų pretenzijos ir prašymai nutraukti teikiamas paslaugas, sutartis). Tarybai pateikti įrodymai patvirtino aplinkybę, kad „Viginta“, siekdama sustiprinti savo pozicijas kabelinių paslaugų teikimo rinkoje, sąmoningais ir tyčiniais veiksmais siekia diskredituoti šioje rinkoje veikiančius konkurentus, skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie jų veiklą, finansinę būklę, teikiamų paslaugų kokybę. Pareiškėjai nesutiko, kad nėra pagrindo laikyti nesąžiningos konkurencijos veiksmais „Viginta“ veiksmų. Pareiškėjai rėmėsi KĮ 16 straipsniu ir nurodė, kad tokie konkurento veiksmai, kaip savavališkas kitam ūkio subjektui priklausančios įrangos (kabelių) atjungimas, siekiant sudaryti įspūdį vartotojams, kad neva konkurento teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, klientų duomenų klastojimas, siekiant apriboti ūkio subjekto galimybes teikti kokybiškas paslaugas savo klientams ir tuo sąmoningai sudarant įspūdį, jog konkurentas neužtikrina kokybiškų paslaugų teikimo, vienareikšmiškai laikytini konkurenciją ribojančiais veiksmais, nes tokiu būdu konkurentas yra tyčia išstumiamas iš rinkos. Šiuo atveju Taryba, vertindama „Viginta“ veiksmus, privalėjo atsižvelgti ne vien į jų turinį, bet ir į tikslus, kurių siekia „Viginta“. Objektyviai įvertinus „Viginta“ atliekamus veiksmus, darytina išvada, kad šis ūkio subjektas sistemingai vykdo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekdamas iš rinkos išstumti ne vieną, o iš karto kelis savo konkurentus.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Taryba nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju ji neturi pareigos tirti nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes pareiškėjų bei kelių vartotojų negalima priskirti prie „daugelio ūkio subjektų ar vartotojų“. Sankcijų taikymas yra vienas iš būdų užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę visiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkoje, taip pat apsaugoti vartotojų interesus nuo žalos, kurią jie patiria esant nesąžiningai ūkio subjektų konkurencijai. Tarybos, kaip institucijos, vykdančios KĮ kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę). „Vinita“ veiksmais pažeidžiami kelių ūkio subjekto ir daugelio vartotojų interesai. Pareiškėjų nurodyti vartotojų nusiskundimai leidžia teigti, kad buvo pažeidžiami daugelio vartotojų interesai ir sudaro pagrindą inicijuoti nesąžiningos konkurencijos tyrimą. Taryba privalėjo įvertinti ne tik tai, kiek vartotojų jau yra nukentėję nuo „Viginta“ atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, bet atsižvelgti ir į tai, ar toks elgesys gali paveikti ir kitų vartotojų ekonominį elgesį. Bet kuris eilinis vartotojas, pastebėjęs, kad reguliariai sutrinka jo paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kokybė, gali priimti sprendimą pereiti pas kitą operatorių, o, turėdamas duomenų, jog keli rinkoje veikiantys operatoriai teikia nekokybiškas paslaugas – paslaugas pirkti iš to, apie kurį tokių duomenų nėra skleidžiama, t. y. iš „Viginta“. Taryba negali atsisakyti pradėti tyrimą, motyvuodama vien ta aplinkybe, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų. Taryba gali atsisakyti pradėti tyrimą esant KĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatytoms aplinkybėms. Nei vienos iš minėtų aplinkybių nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo ir, pareiškėjams pateikus pagrįstus duomenis apie galimai daromą KĮ pažeidimą, Taryba privalėjo tyrimą pradėti ir pati surinkti trūkstamus įrodymus. Pareiškėjai specialių įgalinimų rinkti įrodymus, apklausti vartotojus ir rinkti kitus duomenis neturi, todėl objektyviai daugiau duomenų, patvirtinančių „Viginta“ daromų pažeidimų padarymo faktą, pateikti negalėjo.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM TV“ (toliau – ir „Balticum TV“) skundu (t. I, b. l. 1–4) prašė panaikinti Nutarimą bei įpareigoti Tarybą pradėti tyrimą dėl „Viginta“ nesąžiningų konkurencijos veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad Taryba nevisapusiškai įvertino „Balticum TV“ pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakydama pradėti tyrimą dėl „Viginta“ veiksmų. Skunde pažymima, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 23 d. pareiškime pateikė daugiau kaip 200 pavėluotai pristatytų „Balticum TV“ vardu adresuotų prašymų. Visi prašymai buvo gauti pavėluotai, t. y. suėjus visiems prašymuose nurodytiems terminams. Prašymų pristatymo uždelsimo terminas sudarė nuo 10 iki 40 kalendorinių dienų. „Balticum TV“ 2010 m. balandžio 28 d. raštu priminė „Viginta“, kad „Viginta“ neturi teisės vykdyti tarpininkavimo funkcijų, nes „Viginta“ nėra „Balticum TV“ abonentų aptarnavimo atstovas, tačiau „Viginta“ jokio atsakymo nepateikė. Priešingai, nuo 2010 m birželio mėn. pradžios „Viginta“, pasinaudojusi „Balticum TV“ vardu, pradėjo aiškinti „Balticum TV“ abonentams, neva pareiškėjas privalo TV paslaugų teikimą nutraukti per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (vadovaujantis Ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) direktoriaus įsakymu Nr. IV-I 160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punktu). Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, jog elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Taisykles. Tačiau televizijos paslaugų teikimo sutartys su galutiniais paslaugų gavėjais iš esmės sudaromos tik dėl turinio teikimo, bet ne dėl elektromagnetinių signalų perdavimo (ne dėl elektroninių ryšių). Todėl Taisyklių taikymas visa apimtimi, t. y. ir sutartiniams šalių santykiams, kiek jie nesusiję su siuntimo veikla, viršytų Taisyklių reguliuojamo dalyko ribas ir Taisyklių 13 punkto nuostatos netaikomos. „Viginta“ vykdo viešą klaidinantį „Balticum TV“ abonentų informavimą, siūlydama jiems pasirašyti nustatytos formos prašymą paslaugų nutraukimui. Bet šie „Balticum TV“ pateikti motyvuoti argumentai Tarybos nesudomino, nors  „Viginta“, neteisėtai naudodamasi „Balticum TV“ vardu, siekiant diskredituoti pareiškėją kaip sąžiningą paslaugų teikėją (kenkiant „Balticum TV“ dalykinei reputacijai), akivaizdžiai pažeidė KĮ 16 straipsnio 1 dalį. Taip „Viginta“, niekieno nebaudžiama, įgydavo konkurencinio pranašumo rinkoje, neleistinais veiksmais žlugdydama panašias paslaugas teikiančius ūkio subjektus. Gavusi abonento pasirašytą prašymą, „Viginta“, norėdama gauti ilgalaikio konkurencinio pranašumo telekomunikacijų rinkoje, pateikia juos pareiškėjui po 20–40 kalendorinių dienų. Būtent šis sąmoningas, neteisėtas gautų prašymų administravimas bei pateikimo „Balticum TV“ vilkinimas ir sudaro prielaidas įgyti kitam ūkio subjektui tam tikro ilgalaikio konkurencinio pranašumo rinkoje, padarant ne tik ekonominių bet ir socialinių nuostolių pareiškėjui. Buvę pareiškėjo abonentai atsisako bet kokio tolimesnio bendradarbiavimo su ,,Balticum TV“, motyvuodami tuo, kad įmonė, teikdama telekomunikacijų paslaugas, elgėsi nesąžiningai bei ieško bet kokio būdo išpešti iš jų kuo daugiau pinigų, t.by. motyvuoja neįvykdyta prievole sutartyje numatyta tvarka nutraukti paslaugų teikimą. „Balticum TV“ norint toliau išlikti konkurencingai bendrovei, t. y. po tam tikro laiko siūlyti paslaugas, prašymus pateikusiems interesantams reikėtų atsisakyti savo, kaip kreditoriaus reikalavimų, pripažįstant susidariusį įsiskolinimą beviltišku (nurašant teisėtai priskaičiuotas pajamas). „Balticum TV“ negali „Viginta“ veiksmų pripažinti sąžiningais, nes tokiais savo neteisėtais veiksmais ji diskredituoja kitus, panašias paslaugas teikiančius ūkio subjektus, įgydami ilgalaikį konkurencinį pranašumą rinkoje. Tarybos, kaip institucijos, vykdančios KĮ kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę). „Viginta“ sąmoningais veiksmais, vilkindama neteisėtai gautų prašymų atjungti „Balticum TV“ teikiamas paslaugas pateikimą pareiškėjai, netiesiogiai savo tyčiniais veiksmais pažeidė KĮ 17 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į ,,Rygveda“, ,,Vinita“, ,,Marsatas“ skundą (t. III, b. l. 97–102) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taryba pažymėjo, kad pareiškėjų įvardinti, jų nuomone, „Viginta“ atlikti veiksmai, tokie kaip jų klientų duomenų klastojimas, sukčiavimas ir savavališkas pareiškėjams priklausančių kabelių atjunginėjimas, gali būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba gali nagrinėti kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus įvairius ūkio subjektų veiksmus ir atlikti jų vertinimą pagal jų atitiktį sąžiningos ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, tačiau ši teisė negali būti vertinama kaip absoliuti teisė ir aiškinama plečiamai tokiu mastu, kad Taryba gali nagrinėti pagal KĮ 16 straipsnį ir tokius veiksmus, kurie sudaro pagrindą įtarti galimus kitų teisės aktų pažeidimus. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju,  kai pareiškėjai prašė Tarybos įvertinti „Viginta“ KĮ 16 straipsnio atžvilgiu tokius veiksmus, kurie pagal pareiškėjų pateiktą apibūdinimą sudaro pagrindą įtarti galimus BK pažeidimus. Taryba negali nagrinėti tokių veiksmų pagal KĮ 16 straipsnį, nes nėra kompetentinga spręsti, ar konkretūs ūkio subjekto veiksmai pažeidė kitų teisės reikalavimų. Priešingu atveju Taryba, konstatuodama KĮ 16 straipsnio pažeidimą, iš esmės konstatuotų ir kito specialaus teisės akto pažeidimą, nors tokių įgalinimų specialus teisės aktas jai ir nesuteikia. Taigi, ir nagrinėjamu atveju Taryba neturi pagrindo vertinti pareiškėjų pareiškime nurodytų galimai ,,Viginta“ atliktų veiksmų kaip galimo KĮ 16 straipsnio pažeidimo, nes tokie veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, t. y. tokie veiksmai galimai sudaro ne draudimo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus pažeidimą, bet žymiai sunkesnį baudžiamosios teisės pažeidimą, už kurį gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Jei KĮ 16 straipsnio pažeidimu galėtų būti laikomi bet kokie ūkio subjektų veiksmai, įskaitant ir tuos, kurie pažeidžia specialių teisės aktų reikalavimus, tai iškraipytų teisinę sistemą, nes bet kokius teisės normų pažeidimus būtų galima nagrinėti kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nepaisant specialiuose teises aktuose numatytos atsakomybės. Tačiau tokia situacija yra negalima, ką patvirtina būtent ūkio subjektų elgesiui keliami reikalavimai, numatyti ne tik KĮ 16 straipsnyje, bet ir kituose teisės aktuose. Būtent tokiais principais turi būti vadovaujamasi vertinant, ar konkretūs ūkio subjektų veiksniai galėtu patekti į KĮ 16 straipsnio reguliavimo sritį, jei siekiama išrengti ūkio subjekto dvigubo nubaudimo už tuos pačius veiksmus bei Tarybos neteisėtų išvadų dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmais padarytų kitų teisės aktų pažeidimų. Priešingas aiškinimas iš esmės suponuotų tai, kad, pvz., nagrinėjamu atveju, Taryba, vertindama pareiškėjų nurodytus „Viginta“ veiksmus pagal KĮ 16 straipsnį, iš esmes preziumuotų, kad ,,Viginta“ atliko ar neatliko būtent tokius veiksmus, kaip nurodo pareiškėjai. Tokiu būdu Taryba iš esmės priimtų sprendimą inter alia dėl to, ar buvo kito teisės akto pažeidimas ar ne. Daryti tokio vertinimo Taryba neturi jokio įstatyminio pagrindo bei įgaliojimų, o bendro pobūdžio KĮ 16 straipsnyje numatytas draudimas atlikti veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, taip pat negali būti vertinamas kaip teisės norma, išplečianti KĮ taikymo sritį ar Tarybos įgalinimus.

Atsakovas pažymėjo, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais pareiškėjai grindė savo pareiškimą, sudaro asmenų rašytiniai prašymai bei pretenzijos, kuriuose jie išreiškė nepasitenkinimą situacija, kai, jų nuomone, „Viginta“ darbuotojai juos apgavo, privertė pasirašyti sutartis su ,,Viginta“ ar atjunginėjo kabelius, kliudydami naudotis pareiškėjų teikiamomis paslaugomis. Tačiau faktinių įrodymų, jog šiuos veiksmus atliko būtent „Viginta“ darbuotojai, pareiškėjai Tarybai nepateikė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad, nors pareiškėjai pateikė nemažai jiems adresuotų vartotojų prašymų nutraukti paslaugų teikimą, nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių pareiškėjų teiginius, jog šiuos prašymus parengė ar apgaule vertė pasirašyti būtent „Viginta“. Kita vertus, faktinių įrodymų, kokią konkrečią melagingą informaciją tariamai „Viginta“ skleidė pareiškėjų klientams ir ar apskritai neteisinga informacija buvo skleidžiama, pareiškėjai taip pat nepateikė. Pareiškėjų pateikti vartotojų prašymai ir pretenzijos taip pat negali būti laikomi   pakankamais   įrodymais,   patvirtinančiais   pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai „Viginta“ atliktų neteisėtų veiksmų, nes vartotojų prašymuose ir pretenzijose yra išreikštas jų subjektyvus aplinkybių vertinimas, kuris nesudarė galimybių daryti išvados, jog pareiškėjų įvardyti veiksmai iš tikrųjų buvo atliekami „Viginta“ būtent tokiu būdu, kaip teigia pareiškėjai. Taigi, nesant patikimų duomenų, kad būtent ,,Viginta“ atliko tokio pobūdžio veiksmus, kaip teigia pareiškėjai, Taryba neturėjo pagrindo pradėti tyrimą „Viginta“ atžvilgiu – pareiškėjų pateikti duomenys nesudarė pagrindo įtarti, kad „Viginta“ galėjo atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus. Kreipdamiesi į Tarybą dėl galimų KĮ pažeidimų, pareiškėjai turi pareigą savo prašymus pagrįsti tokiais įrodymais, kurie leistų neabejoti bent dėl dalies pareiškėjų nurodytų aplinkybių egzistavimo. Nors „Rygveda“, ,,Vinita“ ir „Marsatas“ pareiškime kaip faktas buvo įvardijama tai, kad „Viginta“ skleidė tam tikrą informaciją apie pareiškėjus, klaidino jų klientus ir atjunginėjo kabelius, vis dėlto pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina tik tokį faktą, jog pareiškėjų klientai buvo nepatenkinti aiškiai neįvardintų asmenų veiksmais. Tačiau pareiškėjų prašymas Tarybai negali būti abstraktus, bet turi leisti, Tarybai atlikus preliminarų įvertinimą, identifikuoti galimus konkrečius ūkio subjekto veiksmus, kurie galėtų būti vertinami pagal KĮ 16 straipsnį. Pareigą pareiškėjams pateikti bent minimalią faktinę informaciją (leidžiančią neginčijamai teigti, kad konkrečius įvardintus veiksmus atliko konkretus subjektas) apie prašomus ištirti konkrečius veiksmus ar sprendimus, pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004. Kad Taryba turėtų pagrindą pradėti tyrimą dėl galimo KĮ pažeidimo, turi būti tenkinami bent minimalūs reikalavimai, t. y. turi būti nustatyti konkretūs skundžiamo subjekto veiksmai ar sprendimai bei, atlikus preliminarią jų analizę, nustatyta, kad jie gali turėti įtakos KĮ saugomiems interesams. Tuo tarpu pareiškėjų atveju faktinių įrodymų, kokie konkretūs veiksmai buvo atlikti ir kad tuos veiksmus atliko „Viginta“, vis dėlto nebuvo pateikta. Taigi, pareiškėjų pareiškimas netenkino minimalių įrodymų pakankamumo tyrimui pradėti reikalavimų. Pareiškėjai Tarybai pateikė iš esmės tik prielaidomis paremtą prašymą ištirti ,,Viginta“ veiksmus, nors faktinių įrodymų, kokie konkretūs veiksmai buvo iš tikrųjų atlikti ,,Viginta“, nepateikė.

Atsakovas nurodė, kad Taryba, vadovaudamasi KĮ 17 straipsnio 4 dalimi, nagrinėja nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tik siekdama apsaugoti viešąjį interesą, o ne atskirų pavienių ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Tuo tarpu pareiškėjų Tarybai pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, kad galėjo būti pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai. Pareiškėjai, prašydami Tarybos atlikti tyrimą dėl ,,Viginta“ veiksmų, iš esmės siekė apginti būtent savo ir savo klientų galimai pažeistus interesus, ką patvirtina tai, jog pareiškėjų pateikti duomenys rodo, kad atitinkami veiksmai buvo atliekami būtent jų klientų atžvilgiu, t. y. iš esmės pačių pareiškėjų atžvilgiu. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-355/2003 konstatavo, kad Tarybai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų bei vartotojų skundų, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises. Sankcijų taikymas yra tik vienas iš būdų užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę visiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkoje, taip pat apsaugoti vartotojų interesus nuo žalos, kurią jie patiria esant nesąžiningai konkurencijai. Atsakovas padarė išvadą, jog įstatymų leidėjas siekė, kad tokiais atvejais, kai nėra pažeistas viešasis interesas, ūkio subjektai savo teisėtus interesus gintų teismine tvarka, o Taryba tirtų tokius veiksmus ir naudotų tiek žmogiškus, tiek materialinius išteklius tik išimtiniais atvejais. Tarybos nuomone, pareiškėjų pateikta informacija nesudaro pagrindo teigti, kad aprašytas atvejis galėtų būti vertinamas kaip išimtinis, ir kad, jų nuomone, pažeistų jų ir vartotojų teisių pareiškėjai negalėtų ginti teisme.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į,,Balticum TV“ skundą (t. II, b. l. 123–127) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir rėmėsi iš esmės tais pačiais kaip ir atsiliepime į ,,Rygveda“, ,,Vinita“ ir ,,Marsatas“ skundą nurodytais motyvais.

      Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VIGINTA“ atsiliepimu į,,Rygveda“, ,,Vinita“, ,,Marsatas“ skundą (t. III, b. l. 103–104) prašė jį atmesti. „Viginta“ paaiškino, kad pareiškėjai tiek pareiškimą Tarybai, tiek skundą teismui grindžia iš esmės dviem argumentais: 1),,Vigint“ neva tai klastoja klientų duomenis ir skleidžia tikrovės neatitinkančiais žinias apie pareiškėjų teikiamas paslaugas; 2) neva „Viginta“ darbuotojai gadina pareiškėjų įrangą. ,,Viginta“ yra teisėtai įsteigta ir veikianti bendrovė, kuri pagal Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas licencijas bei RRT suteiktus leidimus dar nuo 1996 metų teikia elektroninių ryšių paslaugas Vilniaus miesto ir jo apylinkių gyventojams. „Viginta“ nuolatos investuoja į infrastruktūrą, tuo gerindama paslaugų kokybę bei prieinamumą gyventojams. Bendrovė, valdanti prekės ženklą VDNET, viena iš pirmųjų Vilniaus mieste pradėjo teikti naujos kartos skaitmeninės televizijos bei raiškiosios televizijos paslaugas. Bendrovė interneto paslaugas teikia iš esmės tik šviesolaidiniu tinklu, tokiu būdu užtikrindama galimybę vartotojams gauti ypač didelės spartos stabilų internetinį ryšį. „Viginta“ 2009–2010 metais vykdė intensyvias savo paslaugų reklamos kompanijas (skelbimai lauko reklamos stenduose, skrajutės, žaidimai, reklama laikraščiuose, radijuje, pristatymai prekybos centruose, leidžiamas VDNET laikraštis ir kt.). Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, gyventojai renkasi „Viginta“ paslaugas dėl išvardintų aplinkybių, o ne dėl pareiškėjų skunde nurodytų neva tai nesąžiningų „Viginta“ veiksmų. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, klientų atsisakymas pareiškėjų paslaugų negali būti traktuojamas kaip bendrovės nesąžiningų veiksmų rezultatas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad „Viginta“ klastoja klientų duomenis, nėra patvirtinta iš jokiais įrodymais. Sudarant sutartis su klientais, klientų duomenys yra gaunami iš pačių klientų. Bendrovė nėra gavusi jokių nusiskundimų iš klientų, nėra gavusi jokių pastabų ar nurodymų ir iš bendrovės veiklą prižiūrinčių institucijų. „Viginta“ yra vienintelė kabelinės televizijos paslaugas teikianti bendrovė, kuri yra audituojama vienos iš ketverto didžiausių užsienio audito kompanijų. Audituojama ne tik finansinė bendrovės veikla, bet ir verslo procesai. ,,Viginta“ jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis negadina pareiškėjų ar kitų asmenų įrangos, tad Taryba Nutarime visiškai pagrįstai konstatavo, kad visi pareiškėjų įrodymai bei teiginiai yra grindžiami tik pareiškėjų darbuotojų tarnybiniais raštais bei nuomone. Neaišku, kokiu pagrindu su pareiškimu į Tarybą ir su skundu į teismą kreipėsi „Marsatas“, nes „Viginta“ pagal išduotas licencijas turi teisę teikti elektroninių ryšių paslaugas tik Vilniaus miesto ir jo apylinkių gyventojams, o „Marsatas“, pagal išduotą licenciją K140 turi teisę teikti (t. y. teikia) elektroninių ryšių paslaugas tik Marijampolės mieste. Tokiu būdu „Viginta“ ir ,,Marsatas“ nėra ir negali būti konkurentais ir „Viginta“ niekaip negali pažeisti „Marsatas“ teisių ir teisėtų interesų. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjai savo veiksmais siekia Tarybos pagalba padaryti neigiamą įtaką „Viginta“ veiklai, nes, Tarybai nutarus pradėti tyrimą, „Viginta“ neišvengiamai būtų įtraukta į šį procesą ir privalėtų patirti finansines bei laiko sąnaudas, būtų pakenkta „Viginta“ dalykinei reputacijai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu (t. III, b. l. 126–136) skundą patenkino iš dalies; panaikino Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 1S-138 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „VIGINTA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“; įpareigojo Tarybą atlikti tyrimą dėl „Viginta“ veiksmų, pareiškėjų „Rygveda“, „Vinita“, „Marsatas“, „Balticum TV“ buvusiems klientams nutraukiant kebelinės televizijos paslaugų sutartis, atitikimo Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad KĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tyrimą pradėti atsisakoma, jei: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Taryba pradėti tyrimą atsisakė KĮ 25 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuo atveju atsisakyti pradėti tyrimą atsisakymą, motyvuojant KĮ 25 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagrindo nebuvo, nes pareiškėjai pateikė, jų nuomone, galimus pateikti ir tyrimui pradėti pakankamus įrodymus. Siekiant nustatyti, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą atsisakymą, motyvuojant KĮ 25 straipsnio 4 dalies
5 punktu, būtina išsiaiškinti, ar pagal pareiškėjų pateiktus įrodymus buvo galima įtarti buvus veiksmus, numatytus KĮ 16 straipsnyje. KĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; 2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu; 3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui; 4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui; 5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos; 6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui; 7) reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, anot pareiškėjų, konkurencijos suvaržymas, šiuo atveju, pasireiškė tokiais „Viginta“ veiksmais: 1) apgaulės būdu pasiekta, jog šimtai klientų nutraukė su pareiškėjais sutartis; 2) „Viginta“ tyčia vilkino pareiškėjams perduoti prašymus nutraukti sutartis, pareiškėjai patyrė turtinę žalą; 3) „Viginta“ darbuotojai klastojo dokumentus;
4) „Viginta“ darbuotojai atjunginėjo televizijos transliacijos kabelius, siekdami, jog pareiškėjų klientams susidarytų įspūdis apie prastas pareiškėjų paslaugas. Dėl paskutiniųjų 3 veiksmų, pareiškėjų įvardintų KĮ 16 straipsnio pažeidimais, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog, viena vertus, šie kaltinimai nėra pagrįsti patikimais bei pakankamais įrodymais, kita vertus, pareiškėjų nurodoma veika turi baudžiamojo persekiojimo požymių (pvz. galimi dokumentų klastojimo veiksmai), o ginčai dėl žalos padarymo spręstini teismine tvarka.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kaip šis vertino „Viginta“ veiksmus (įtaką, vaidmenį) buvusiems pareiškėjų klientams nutraukiant paslaugų tiekimo sutartis. Teismo nuomone, šie veiksmai turi draudimo, numatyto KĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte, požymių. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad pareiškėjai pateikė net minimalių reikalavimų neatitinkantį prašymą, nes prie prašymų pridėti įrodymai galbūt nėra pakankami patraukti „Viginta“ atsakomybėn už KĮ pažeidimus, bet yra pakankami tokį tyrimą pradėti. Šį teiginį teismas grindė tokiais argumentais: beveik vienu metu (dviejų mėnesių laikotarpyje) keli šimtai pareiškėjų klientų nutraukia sutartis; prašymai nutraukti sutartis pateikiami „Viginta“  atstovams jų pačių iniciatyva  besilankant pareiškėjų klientų namuose; visi prašymai nutraukti sutartis surašyti ant tipinių blankų, kuriuos parengė „Viginta“  darbuotojai ir šios aplinkybės „Viginta“ atstovas neneigia; tokie prašymai siunčiami „Viginta“  priklausančiais faksais arba jos apmokėtomis pašto siuntomis. Visos šios aplinkybės paneigia atsakovo atsikirtimus, kad taip buvę pareiškėjų klientai elgėsi veikdami sutarčių sudarymo laisvės rėmuose ir savo valia, nes akivaizdu, kad sutarys buvo nutrauktos inter alia „Viginta“ pastangomis ir dėl šių veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į skundus atsisakymo pradėti tyrimą motyvus aiškina plačiau, nei jie argumentuoti Nutarime (pvz. dėl to, kad atsakovas pareiškėjus įvertino kaip pavienius ūkio subjektus, kurių interesai nesudaro viešo intereso, nors jokio preliminaraus tyrimo, kiek iš viso ūkio subjektų Vilniaus regione teikia kabelinės televizijos paslaugas ir kokią dalį sudaro pareiškėjai, neatliko).

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu
(t. III, b. l. 140–146) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.
lapkričio 8 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundu kaip nepagrįstus. Atsakovas, be argumentų, nurodytų atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad įrodymų vertinimas nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo įpareigoti Tarybą atlikti tyrimą dėl „Viginta“ galimai atlikto KĮ 16 straipsnio pažeidimo. Teismas iš esmės darė prielaidą, kad bet kokie „Viginta“ veiksmai, siūlant savo paslaugas potencialiems klientams, gali būti savaime vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurios draudžia KĮ. Tai prieštarautų tiek teisingumo, tiek protingumo principams, nes bet koks ūkio subjekto veiksmas, susijęs su pardavimų skatinimu, sudarytų pagrindą įtarti jo nesąžiningumą, nors joks įstatymas savaime tokių veiksmų nedraudžia. Turi egzistuoti faktiniai įrodymai, kad konkretūs veiksmai gali turėti nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymių. Teismas nenurodė jokių veiksmų, kurie būtų pagrįsti pareiškėjų pateiktais įrodymais ir kurie galėtų būti vertinami kaip galimas KĮ 16 straipsnio pažeidimas. Nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-581/2002. Pažymima, kad tam, jog būtų galima įtarti, kad konkretūs skundžiami veiksmai gali būti vertinami kaip galimi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, Tarybai turi būti pagrįstos kelios aplinkybės, t. y. pareiškėjai ir skundžiamas ūkio subjektas yra konkurentai; skundžiami konkretūs jo veiksmai neatitinka ūkinės veiklos sąžiningos praktikos ir gerų papročių, o skundžiamas ūkio subjektas tai galėjo ir turėjo žinoti; skundžiami veiksmai yra pakankamai reikšmingi, kad gali riboti galimybes konkuruoti. Pareiškėjai nepagrindė įtarimū dėl „Viginta“ vykdytų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ne vienas iš pateiktų asmenų rašytinių prašymų neįrodo, kad „Viginta“ galėjo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Tai, jog „Viginta“ persiuntė pareiškėjams jų klientų prašymus, niekaip nesuponuoja, kad tokie prašymai galėjo būti surašyti dėl „Viginta“ vykdyto pareiškėjo klientų spaudimo ar klaidinimo. Pareiškėjai Tarybai pateikė tik prielaidomis paremtus abstrakčius prašymus ištirti „Viginta“ veiksmus. Nei pareiškėjai, nei teismas neįvardijo konkrečių „Viginta“ veiksmų, kurie galėtų būti nagrinėjami kaip galimas KĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimas. Be to, Taryba nagrinėti galimus KĮ 16 straipsnio pažeidimus gali tik atskirais išimtiniais atvejais, kai yra pagrindas įtarti ne tik konkrečius nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet kai yra duomenų, jog tokie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesus. Šiuo atveju pareiškėjų pateikta informacija nesudaro pagrindo taip teigti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VIGINTA“ apeliaciniu skundu
(t. III, b. l. 153–156) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. „Viginta“, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad „Marsatas“ nėra „Viginta“ konkurentas. Teismas nenurodė jokių konkrečių neteisėtų „Viginta“ veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų pateikti klientų prašymai yra suklastoti ar klientai buvo verčiami juos surašyti bei pasirašyti. Klientų prašymų persiuntimas kitam ūkio subjektui, kurio paslaugų klientas atsisako, yra plačiai paplitę elektorinių ryšių sektoriuje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, to nepagrindė ir teismas.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Rygveda“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Marsatas“ atsiliepimu į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 161–166) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, padarė išvadą, jog yra pagrindo įtarti, kad „Viginta“ galimai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tačiau jų nekonstatavo, nes tai nėra bylos dalykas. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl „Viginta“ galimai atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų padarė remdamasis leistinai įrodymai, t. y. rašytiniais įrodymais ir šalių bei jų atstovų paaiškinimais, patvirtinusiais, kad dalis pareiškėjų klientų yra išreiškę nepasitenkinimą dėl „Viginta“ skelbiamos tikrovės neatitinkančios informacijos apie pareiškėjus, jų pajėgumus ir teikiamų paslaugų kokybę. Taryba gali atsisakyti pradėti tyrimą tik esant konkrečioms aplinkybėms, iš kurių nei viena nebuvo nustatyta šioje byloje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo pažeisti daugelio ūkio subjektų ir vartotojų interesai. Tai patvirtina tokie duomenys, kad pareiškėjai užima daugiau nei 50 proc. rinkos dalies, byloje yra daugybės vartotojų nusiskundimai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu š uždarosios akcinės bendrovės „VIGINTA“ apeliacinį skundą (t. III, b. l. 167–168) prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimu pritariama „Viginta“ apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM TV“ atsiliepimu į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 169–172) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad Konkurencijos taryba, remdamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vis dėlto konstatuoja, kad konkurencinės veiklos dalyviams draudžiama atlikti veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Taryba turi ne tik konstatuoti akivaizdžius faktus, bet ir imtis atitinkamų veiksmų galimai nesąžiningų konkurencijos veiksmų nutraukimui.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „BALTICUM TV“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „VIGINTA“ apeliacinį skundą (t. III, b. l. 173–175) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai pagrindas pradėti tyrimą dėl KĮ
16 straipsnio galimo pažeidimo. Klientų sutartys su pareiškėju buvo nutrauktos dėl „Viginta“ veiksmų.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Rygveda“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Marsatas“ atsiliepimu į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą (t. III, b. l. 176–181) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o „Viginta“ apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui bei atsiliepime į Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą, pažymi, kad „Viginta“ ne tik gali, bet ir per susijusius asmenis, kurie realiai „Viginta“ kontroliuojami ir naudojosi tapačiu prekių ženklu, konkuruoja su „Marsatas“. „Viginta“ nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad masinis klientų judėjimas iš pareiškėjų į „Viginta“ vyko būtent dėl „Viginta“ vykdytos reklamos kampanijos. Taryba nesiaiškino dėl masinio klientų perėjimo į „Viginta“. „Viginta“ sąmoningai klaidina teismą. Atvejai, kai konkuruojantis ūkio subjektas masiškai persiunčia naujai atėjusių klientų prašymus dėl paslaugų atsisakymo konkurentams gali ir turi būti vertinami kaip veiksmai, leidžiantys suabejoti tokio ūkio subjekto veiksmų sąžiningumu. Didelė vartotojų dalis pasirašė pareiškėjų paslaugų atsisakymus dėl to, kad buvo „Viginta“ suklaidinti, pateikiant jiems neteisingą informaciją apie pareiškėjus, jų veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1S-138 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „VIGINTA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“, kuriuo atsakovas nutarė atsisakyti pradėti tyrimą dėl UAB „Viginta“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl minėtos institucijos pareigos pradėti tyrimą. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra vertinama, ar tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Viginta“ tam tikrais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimus, teisminio nagrinėjimo ribos – vertinimas, ar Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjų skundus ir su jais pateiktą informaciją.

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti ginčijamą Nutarimą ir įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti tyrimą. Sprendimą teismas grindė, inter alia, tuo, jog, teismo manymu, pagal pareiškėjų atsakovui pateiktą informaciją, UAB „Viginta“ veiksmai turi draudimo, numatyto KĮ 16 str. 1 d. 6 p., požymių. Tokią išvadą, pirmosios instancijos teismo nuomone, suponuoja tai, kad: 1) beveik vienu metu (dviejų mėnesių laikotarpyje) keli šimtai pareiškėjų klientų nutraukė sutartis; 2) prašymai nutraukti sutartis pateikti UAB „Viginta“ atstovams jų pačių iniciatyva besilankant pareiškėjų klientų namuose; 3) visi prašymai nutraukti sutartis surašyti ant tipinių blankų, kuriuos parengė UAB „Viginta“ darbuotojai ir šios aplinkybės UAB „Viginta“ atstovas neneigė; 4) tokie prašymai buvo siųsti UAB „Viginta“ priklausančiais faksais arba jos apmokėtomis pašto siuntomis.

Taigi būtina įvertinti, ar tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos teisės aiškinimo bei taikymo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms požiūriu.

Teisėjų kolegija, vertindama KĮ turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad KĮ 16 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tuo tarpu KĮ 17 straipsnyje apibrėžiami galimi teisių gynimo būdai, kuomet KĮ 16 straipsnio nuostatos yra pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad KĮ 17 straipsnio 1 dalyje kaip bendra taisyklė yra įtvirtinta nuostata, jog ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kuriame būtų išdėstyti tam tikri reikalavimai. KĮ 17 straipsnio 4 dalyje, kuri traktuotina kaip išimtis iš KĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nurodyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, kad aptariamu atveju Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę), ir jai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-355-03). Atsižvelgiant į tai manytina, kad toks išskirtinis kompetencijos Konkurencijos tarybai šiuo konkrečiu atveju suteikimas suponuoja, jog Konkurencijos taryba turi pareigą pradėti tyrimą tik tuo atveju, kai pirmiau minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus masto. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga tai, ką kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą siekia apginti konkretūs pareiškėjai, o tai, ar iš turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas.

Atitinkamai, sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atsisakyti pradėti tyrimą, KĮ 17 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Todėl vertinant, ar, pavyzdžiui, atsisakymas pradėti tyrimą, atsisakymą grindžiant KĮ 25 straipsnio 4 dalies 5 punktu (nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą), yra pagrįstas, turi būti vertinama, ar Konkurencijos taryba iš tikrųjų neturi duomenų, kurie pagrįstai leistų įtarti ne apskritai buvus KĮ 16 straipsnio pažeidimus, o tokį nuostatų, draudžiančių nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidimą, kai pažeidžiami daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad UAB „Viginta“ veiksmai turi draudimo, numatyto KĮ 16 str. 1 d. 6 p., požymių, padarė iš esmės dviejų faktinių aplinkybių pagrindu: kad beveik vienu metu keli šimtai pareiškėjų klientų nutraukė sutartis, ir kad tokį jų elgesį nulėmė aktyvūs UAB „Viginta“ veiksmai.

Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad net jei daroma prielaida, jog vartotojai su pareiškėjais sutartis nutraukė UAB „Viginta“ iniciatyva ir pastangomis (byloje ginčo dėl to nėra, UAB „Viginta“ iš esmės sutiko su tuo, kad pirmiau minėti klientai taip elgėsi dėl jos aktyvių veiksmų), ši prielaida ar faktinė aplinkybė savaime jokiu būdu nereiškia, jog bet kokios ūkio subjekto pastangos pritraukti naujus klientus, kurie yra jo konkurentų klientai, per se prieštarauja teisės aktams, šiuo konkrečiu atveju, KĮ 16 str. nuostatoms. Tokiu atveju svarbu, kad veikdamas rinkoje ir siekdamas įtikinti potencialius klientus pasirinkti būtent jo teikiamas paslaugas, ūkio subjektas savo veiksmais nepažeistų konkrečių teisės aktuose įtvirtintų draudimų – šiuo atveju, kad UAB „Viginta“ veiksmai, kuriais jis įtikinėjo pareiškėjų klientus pasirinkti būtent UAB „Viginta“ siūlomas paslaugas, neprieštarautų KĮ 16 str., nes nei KĮ, nei kiti teisės aktai apskritai nedraudžia teisėtomis priemonėmis konkuruoti ir bandyti įtikinti vartotoją vietoj vieno ūkio subjekto teikiamų paslaugų rinktis kito ūkio subjekto teikiamas paslaugas. Atitinkamai KĮ 16 straipsnis ūkio subjektams tik draudžia konkuruoti atliekant nesąžiningus veiksmus, o ne apskritai konkuruoti. Kitoks KĮ nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintu ūkinės veiklos laisvės principu ir jame įtvirtintu imperatyvu saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d. nutarimus).

Dėl pirmiau nurodytos priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos faktinės aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados, jog galima įtarti UAB „Viginta“ pažeidus KĮ 16 straipsnio reikalavimus. Be to minėtos faktinės aplinkybės jokiu būdu neleidžia daryti išvados, jog galėjo būti pažeisti daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai. Taigi manytina, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos kontekste netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas.

Vertindama byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai savo teiginius apie galimai UAB „Viginta“ padarytus KĮ 16 straipsnio pažeidimus daugiausiai grindžia savo darbuotojų tarnybiniais raštais (konkurencijos byla, t. II, b.l. 3). Nors pareiškėjai Konkurencijos tarybai pateikė kelis vartotojų nusiskundimus, iš jų turinio matyti, kad vartotojai nebuvo patenkinti UAB „Viginta“ teiktų paslaugų kokybe ar kaina (konkurencijos byla, t. II, b.l. 9, t. III, b.l. 3, 5, 17, 18). Šiuose skunduose (išskyrus vieną - konkurencijos byla, t. III, b.l.  21) nėra duomenų, kad vartotojai buvo suklaidinti jiems pateikiant neteisingą informaciją apie pareiškėjus, jų veiklą. Taigi minėtuose skunduose iš esmės nėra duomenų, leidžiančių įtarti, kad UAB „Viginta“ galimai padarė KĮ 16 straipsnio pažeidimus. Dėl šios priežasties darytina ir išvada, kad byloje esantys vartotojų skundai neleidžia daryti prielaidos, jog buvo pažeisti daugelio vartotojų interesai, taip pat nėra įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad UAB „Vyginta“ savo veiksmais galėjo pažeisti daugelio ūkio subjektų interesus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokia išvada jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjai neturi teisės ginti, jų manymu, pažeistų teisių kitais teisės aktų nustatytais būdais (pvz., Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu).

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ginčijamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Viginta“ apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Rygveda“, uždarosios akcinės bendrovės „VINITA“, uždarosios akcinės bendrovės „Marsatas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BALTICUM TV“ skundus dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1S-138 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl UAB „VIGINTA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio reikalavimams“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

 

Teisėjai

Antanas Ablingis

Laimutis Alechnavičius

Irmantas Jarukaitis