Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Stova“ atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Živilei Kičaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „DK Investicijos“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Stova“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

pareiškėja UAB „Stova“ skunde teismui prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-10-28 nutarimą Nr. 2S-24 ir bylą nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2010-10-28 nutarimu Nr. 2S-24 skyrė 15 000 Lt dydžio baudą už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 str. 2 d. pažeidimą, t. y. už klaidinančią reklamą. Mano, kad  nutarimas skirti baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl naikintinas. Konkurencijos taryba ginčijamu nutarimu pripažino, kad pareiškėja, skleisdama reklamos teiginius „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“, „Labai gerai - tik 15 Lt para“, „Statykite ilgam iki 14 dienų - tik 99 Lt“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. reikalavimus, o patys minėti reklamos teiginiai yra klaidinantys. Konkurencijos taryba nutarime taip pat konstatavo, kad klaidinanti reklama buvo skleidžiama dideliu mastu ir ilgą laikotarpį. Tokios Konkurencijos tarybos išvados yra nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad kai sprendžiama ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Nutarime konstatuota, kad UAB „Stovą“ nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 spaudoje, per radiją ir internete skleidė reklaminius teiginius: „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“, „Sumažinta kainos - tik 15 Lt/para“, „Labai gerai - tik 15 Lt/para!“, kurie yra neišsamūs, kadangi nebuvo nurodyta, kad reklamuojama kaina - 15 Lt/para galios tik reklamos skleidimo metu ir, kad pasibaigus šiai akcijai, bus pradėti taikyti aptarnavimo mokesčiai, t. y. nebuvo nurodoma vartotojų suklaidinimui išvengti būtina informacija. Tokia išvada yra nepagrįsta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 spaudoje, per radiją ir internete buvo vykdoma reklamos akcija, kurios metu buvo skelbiami šie reklaminiai teiginiai: spaudoje - „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“, per radiją - „Labai gerai - tik 15 Lt/para!“, internetu - „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“. Jos metu pareiškėja parkavimo paslaugos kainą sumažino nuo 25 LT iki 15 Lt už parą. Akcijos metu 10 Lt aptarnavimo mokestis nebuvo taikomas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ir pati Konkurencijos taryba savo nutarime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 10 Lt aptarnavimo mokestis už parkavimo paslaugą nebuvo imamas, o minėti reklamos teiginiai, skleidžiami spaudoje, per radiją ir internete yra teisingi. Reklamos akcija baigėsi 2010-02-14 ir minėtų reklamos teiginių skleidimas per spaudą, radiją ir internetą buvo nutrauktas. Vidutinis vartotojas net teoriškai (t. y. per radiją ir internetą) negalėjo būti suklaidintas, kadangi anksčiau minėta reklama nebebuvo skleidžiama ir nebegalėjo pasiekti vidutinio vartotojo. Tokiu būdu aiškiai matyti, kad tarp minėtos reklamos skleidimo nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 ir galimo vartotojo suklaidinimo po 2010-02-14 nėra priežastinio ryšio laike, o ši aplinkybė turi didelę reikšmę nustatant pažeidimo trukmę ir mąstą. Tuo tarpu Konkurencijos taryba nutarime konstatuodama, kad reklamos teiginiai, minėtu laikotarpiu skleisti spaudoje, per radiją ir internete, yra neišsamūs ir galėjo suklaidinti vartotoją, be pagrindo susiejo juos su laikotarpiu po akcijos pabaigos ir lauko reklamoje skleista reklama ir paneigė priežastinio ryšio laike nebuvimą. Dėl UAB „Stovą“ lauko reklaminėse iškabose skleistos reklamos vertinimo Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. nuostatų atitikčiai bei šios reklamos skleidimo trukmės nurodo, kad Konkurencijos taryba savo nutarime konstatavo, kad lauko reklaminiame stende ant parkavimo aikštelės sienos reklaminis teiginys „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“ nuo 2010-02-17 iki 2010-04-02 (kada reklamos stendas buvo papildytas informacija apie taikomą aptarnavimo mokestį) buvo neišsamus, todėl klaidinantis. Taip pat šalia pakabintas kitas reklaminis stendas su reklamos teiginiu „Statykite ilgam iki 14 dienų - tik 99 Lt“ nuo 2010-03-18 iki 2010-06-02 (kada reklamos stendas buvo nukabintas), taip pat buvo neišsamus, todėl klaidinantis. Nurodo, kad Konkurencijos tarybos nutarime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-07-03 nutarties citata yra ištraukta iš konteksto, siekiant sustiprinti Konkurencijos tarybos motyvus šioje byloje. Taip pat nurodo, kad tiek teismas, tiek Konkurencijos taryba yra pripažinusi, kad jeigu reklama yra klaidinanti ar gali suklaidinti vartotoją, reklamos davėjas privalo imtis visų priemonių, kad butų išvengta vartotojo klaidinimo, tačiau tai nebūtinai turi būti atlikta tokiu pat būdu ir priemonėmis, kokiu buvo skleista reklama. Nuo 2010-02-17 įvedus 10 Lt aptarnavimo mokestį, prie įvažiavimo į parkavimo aikštelę kelio užtvaro buvo pastatytas laikiklis su A4 formato lapu, kuriame buvo nurodyta, kad yra taikomas 10 Lt aptarnavimo mokestis. Vidutinis vartotojas, prieš pakeldamas kelio užtvarą ir įvažiuodamas į parkavimo aikštelę buvo realiai informuotas apie taikomą aptarnavimo mokestį ir galėjo laisva valia apsispręsti ar jam naudotis paslauga, ar ne. Šią aplinkybę Konkurencijos tarybai taip pat patvirtino ir vartotojas, kuris 2010-03-21 pasinaudojo parkavimo aikštelės paslaugomis. Be to, pareiškėjas 2010-04-02, t. y. dar gerokai iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą, reklamos stende su reklamos teiginiu „Sumažintos kainos - tik 15 L/para“ savo iniciatyva papildomai nurodė, kad taikomas 10 Lt aptarnavimo mokestis, t. y. tokiu būdu ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta vartotojų suklaidinimo. Taigi, Konkurencijos taryba netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.), todėl toks nutarimas skirti baudą yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 1-5).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutiko.Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais. Pareiškėja skunde ginčija Konkurencijos tarybos išvadas, kad UAB „Stovą“ nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 spaudoje, per radiją bei internete skleisti teiginiai „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“, „Labai gerai - tik 15 Lt/para“ yra neišsamūs, nes juose nebuvo nurodyta, kad reklamuojama kaina - 15 Lt/para - galios tik reklamos skleidimo metu, bei, kad pasibaigus šiai akcijai, bus pradėti taikyti aptarnavimo mokesčiai, t. y. nebuvo nurodoma vartotojų suklaidinimui išvengti būtina informacija. Pareiškėja tvirtina, kad minėtu laikotarpiu vykdant reklamos akciją, automobilių parkavimo kainos buvo sumažintos nuo 25 Lt/para iki 15 Lt/para, ir akcijos metu 10 Lt aptarnavimo mokestis nebuvo taikomas, taigi reklaminiai teiginiai yra teisingi. 2010-02-14 akcijai pasibaigus, minėtų reklamos teiginių skleidimas per radiją, spaudą ir internetą buvo nutrauktas, nuo 2010-02-17 pradėtas taikyti aptarnavimo mokestis. Teigia, kad vidutinis vartotojas net teoriškai negalėjo būti suklaidintas, kadangi anksčiau skleista reklama nebuvo skleidžiama ir negalėjo pasiekti vidutinio vartotojo. Atsižvelgiant į tai, tarp reklamos skleidimo nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 bei galimo vartotojo suklaidinimo po 2010-02-14 nėra priežastinio ryšio, dėl ko ir Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimas negali būti konstatuotas. Tokie pareiškėjos teiginiai yra klaidingi bei neatitinkantys skundžiamo nutarimo išvadų. Pažymėjo, jog vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 str. 2 d., sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į šiuos kriterijus - teisingumo, išsamumo bei reklamos pateikimo. Reklama pripažintina klaidinančia, jeigu ji gali klaidinti vartotojus bent pagal vieną iš šių kriterijų. Pareiškėjos skleisti ginčytini reklaminiai teiginiai buvo išanalizuoti pagal reklamos teisingumo kriterijų, bei, įvertinus tokios analizės rezultatus, jie pripažinti teisingais, kadangi Pareiškėja įrodė, jog reklamos skleidimo metu reklaminiai teiginiai atitiko nustatytas faktines aplinkybes, t. y. 10 Lt aptarnavimo mokestis iš tiesų nebuvo taikomas. Įvertinus šį kriterijų, Konkurencijos taryba toliau nagrinėjo ginčijamus reklaminius teiginius per jų išsamumo prizmę, dėl ko ir buvo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas. Taip pat pažymėjo, kad pagal Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. įtvirtintą reklamos išsamumo kriterijų, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio. Konkurencijos taryba, vertindama analizuojamą reklamą per išsamumo kriterijų, atsižvelgė į tai, kad prekės ar paslaugos kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių, neabejotinai daranti įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui. Tai nurodyta Reklamos įstatymo 5 str. 3 d. 3 p. Taigi, aplinkybė, kad tam tikra prekės ar paslaugos įsigijimo kaina bus taikoma vartotojams ribotą ar neribotą laikotarpį, taipogi laikytina svarbiu vartotojų ekonominį elgesį lemiančiu veiksniu. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, nuo 2010-01-18 iki 2010-02-14 nacionalinėje spaudoje, radijo stotyje, interneto tinklapiuose bei nuo 2010-01-29 iki 2010-04-02 lauko reklaminėje iškaboje, analogiškai skelbusioje, jog paros parkavimo kaina yra tik 15 Lt, aktyviai vykdytos reklaminės kampanijos pagrindinis teiginys buvo apie sumažėjusią 1 paros parkavimo kainą. Nei vienoje įvairiais būdais skleistoje reklamoje nebuvo nurodytas jos galiojimo laikas ar kitos papildomos sąlygos, taip pat nei vienoje reklamoje nebuvo paminėtas žodis „akcija“ ar bet kokiu kitu būdu sudaryta prielaida, leidžianti vartotojui suprasti, kad ši kaina galioja tik reklaminės akcijos vykdymo metu ar kitą ribotą laikotarpį. Priešingai, tyrimo metu buvo nustatyta, ir tai atsispindi tyrimo bylos medžiagoje, pagrindinį teiginį lydintis tekstas: „<...> Kam trukdyti kitus, kad nuvežtų jus į Vilniaus oro uostą? Važiuokite patys savo automobiliu, palikite jį daugiaaukštėje aikštelėje UNIPARK - ir jis maloniai pasitiks jus sugrįžusius iš komandiruotės ar atostogų <...>“; „<...> Man, dažnai skraidančiam iš tarptautinio Vilniaus oro uosto, tai svarbu. Daugiaaukštėje automobilių aikštelėje UNIPARK sumažintos visos kainos - ir parai, ir ilgesniam laikui <..>“, vartotojui nesukelia abejonės, kad reklamoje kalbama ne apie trumpalaikį, bet ilgalaikį kainos sumažėjimą. Tokią Konkurencijos tarybos išvadą sustiprino aplinkybė, jog lauko reklaminė iškaba, skelbianti „Sumažinta kaina - tik 15 Lt/para“, kabojo ant parkavimo aikštelės UNIPARK pastato ir po reklaminės akcijos skleidimo kitomis priemonėmis pabaigos (ji baigėsi 2010-02-17, t. y., kada buvo pradėtas taikyti naujai įvestas 10 Lt aptarnavimo mokestis). Kaip nustatyta tyrimo metu, ši reklama buvo papildyta nurodant sąlygą „Aptarnavimo mokestis 10 Lt“ tik 2010-04-02. Taigi, vidutinis vartotojas galėjo pagrįstai manyti, jog reklamos skleidimo metu skelbtos sumažintos automobilių parkavimo paslaugų kainos liks galioti ir pasibaigus reklamos spaudoje, internete bei radijo stotyje skleidimui, ypač sistemiškai įvertinus tai, kad net ir pasibaigus reklamos skleidimui 2010-02-14, vartotojui po šios dienos atvykus į Vilniaus oro uostą, jis galėjo pamatyti neišsamią lauko reklaminę iškabą. Vertinant, ar toks skleidžiamos reklamos neišsamumas gali paveikti vartotojų ekonominį elgesį, buvo atsižvelgta ir į tai, kad automobilių parkavimo paslaugų kaina reklamos skleidimo metu buvo sumažinti net 40 procentų. Be to, tyrimas buvo pradėtas gavus reklamos vartotojo skundą. Taigi, daro išvadą, kad nagrinėjama reklama dėl savo neišsamumo, t. y. nenurodant, kad reklamuojama kaina galios ribotą laikotarpį, o vėliau bus įvestas aptarnavimo mokestis, galėjo paveikti vartotojus pasinaudoti UNIPARK aikštelių paslaugomis, bei faktiškai juos paveikė. Nustačiusi šias aplinkybes, Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino UAB „Stovą“ skleistą reklamą klaidinančia bei pažeidžiančia Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. reikalavimus. Dėl lauko reklaminėse iškabose skleistos reklamos vertinimo nurodo, kad pareiškėjos argumentas, kad aplinkybė, jog vartotojas informaciją apie papildomas mokėjimo sąlygas galėjo sužinoti prie pat įvažiavimo į parkavimo aikštelę UNIPARK, nepanaikina UAB „Stovą“ skleistos reklamos neišsamumo, kadangi nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu pateikta informacija apie naujai įvestą aptarnavimo mokestį gali užtikrinti, jog nebus suklaidintas vidutinis vartotojas. Nors sutinka su pareiškėjos argumentais, kad vartotojas nuo jam nepriimtino pasirinkimo galėtų būti apsaugotas individualaus pobūdžio veiksmais, nukreiptais į konkretų vartotoją, ir kad tokio pobūdžio veiksmais galėtų būti tikrovės atspindėjimas individualiuose susitarimuose tarp reklamos davėjo ir vartotojo, tačiau minėti individualaus pobūdžio veiksmai bet kuriuo atveju turi būti proporcingi ir adekvatūs, kas, Konkurencijos tarybos įsitikinimu, šioje byloje nebuvo nustatyta. Tai, kad UAB „Stovą“ ėmėsi kokių nors priemonių vartotojus informuoti apie taikomą aptarnavimo mokestį, savaime nereiškia, kad toks būdas yra tinkamas ir pakankamas vartotojų suklaidinimui išvengti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad reklaminiai teiginiai apie sumažėjusią kainą buvo skleidžiami labai dideliu mastu: nacionalinė spauda, radijo stotis, interneto tinklapiai bei išorinė reklama. Tuo tarpu informacija apie naujai įvestą aptarnavimo mokestį, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo nurodyta ant A4 formato kainoraščio prie automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi, akivaizdu, kad dėl neadekvataus informacijos apie papildomas mokėjimo sąlygas paskelbimo masto bei būdo, lyginant su tais, kuriais buvo skleista reklama, pateikta informacija apie aptarnavimo mokesčius negali panaikinti reklamos apie sumažėjusias kainas neišsamumo. Be to faktas, jog tai, kad vartotojas, lauko reklaminėje iškaboje pamatęs informaciją apie sumažėjusias kainas ir dėl to nusprendęs pasinaudoti minėtomis parkavimo paslaugomis, papildomai dar turėtų domėtis, ar jam iš tiesų teks sumokėti tokią paslaugos kainą, ar galbūt bus taikomas aptarnavimo mokestis, laikytina poveikiu vartotojo ekonominiam elgesiui. Be to, poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, jog vartotojas įsigijo paslaugą paveiktas reklamos. Užtenka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Tai patvirtina ir Komisijos gairės dėl Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvos Nr. 2005/29/EC įgyvendinimo bei taikymo (toliau – ir Gairės). Būtent tokia situacija galėjo susiklostyti ir šiuo atveju - vartotojas, pavyzdžiui, paveiktas reklaminės akcijos metu spaudoje, internete ar radijuje skleistos informacijos apie sumažėjusias parkavimo kainas, galėjo planuoti, jog į oro uostą vyks savo automobiliu ir po reklaminės akcijos pabaigos, arba, pavyzdžiui, vartotojas, paveiktas iš toli matomos ant automobilių stovėjimo aikštelės kabančios reklamos, galėjo nuspręsti joje statyti savo automobilį, ir visais šiais atvejais vartotojas jau bus laikytinas tokiu, kurio ekonominiam elgesiui yra padarytas poveikis. Tikėtina, jog, jeigu būtų žinojęs visą su automobilių parkavimo paslaugomis susijusią informaciją, vartotojas galėjo ne tik kad pasirinkti kitą parkavimo vietą, bet ir apskritai vykimo į/iš oro uosto būdą, t. y. galėjo nuspręsti apskritai nesinaudoti parkavimo paslaugomis. Be to, svarbu atsižvelgti ir į poveikio ekonominiam elgesiui aspektą - vartotojas, remdamasis reklamos jam suteikta informacija ir atvykęs į oro uostą savo automobiliu, tačiau vėliau sužinojęs, jog teks mokėti didesnę kainą, nei nurodytoji, turi ne itin didelį pasirinkimą ką jam daryti su savo automobiliu. Taigi, vėlesnis informavimas, paskelbtas neproporcingai mažu būdu ir mastu, negali būti laikytinas pašalinančiu pareiškėjos atsakomybę (b. l. 20-24).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „DK Investicijos“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Kaip nustatyta pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą pagal savo 2010-04-29 nutarimą Nr. 1S-66 „Dėl automobilių parkavimo Vilniaus oro uosto teritorijoje reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“, nustatė, kad UAB „Stova“ skirtingais laikotarpiais per atskiras priemones skleidė šias reklamas: 1) nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. vasario 14 d. spaudoje, interneto tinklapiuose, radijo stotyje skelbė reklaminius teiginius: „<...> Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para <...> “, „Sumažinta kaina - tik 15 Lt/para“, „Labai gerai – tik 15 litų para! <...>“ bei nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. lauko reklaminėje iškaboje skelbė „Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para“; 2) nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. birželio mėn. pradžios kitoje lauko reklaminėje iškaboje skelbė „Statykite ilgam iki 14 dienų - tik 99 Lt“, visose minėtose reklamose nenurodydama, kad bus/yra taikomi aptarnavimo mokesčiai. Dėl reklamos apie sumažintas kainas iki 15 litų vienai dienai (Reklama Nr. 1) nustatyta, kad UAB „Stova“ direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.100115V buvo nustatytos naujos aikštelių UNIPARK ilgalaikės ir trumpalaikės nuomos kainos – paskelbta naujos kainodaros komunikavimo akcija. Ši akcija galiojo nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. vasario 14 d, surinkti įrodymai patvirtina, kad minėtu įsakymu ilgalaikio automobilio parkavimo 1 paros kaina buvo sumažinta nuo 25 litų iki 15 litų. Pasikeitusios kainos buvo reklamuojamos: 1) spaudoje nuo 2010 m. sausio 20 d. iki 2010 m. vasario 11 d.: „Lietuvos rytas“ (2 numeriai); „Lietuvos rytas“ priedas „Gyvenimo būdas (1 numeris); „Respublika“ (2 numeriai); „Verslo žinios“ (3 numeriai); „15 min“ (1 numeris); „Kauno diena“ (1 numeris); „Vakarų ekspresas“ (1 numeris); „Šiauliai plius“ (1 numeris); „Panevėžio balsas“ (1 numeris). Reklamos tekstas: „Į Vilniaus oro uostą – savo automobiliu! Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para <...> Kam trukdyti kitus, kad nuvežtų jus į Vilniaus oro uostą? Važiuokite patys savo automobiliu, palikite jį daugiaaukštėje aikštelėje UNIPARK – ir jis maloniai pasitiks jus sugrįžusius iš komandiruotės ar atostogų. Daugiau informacijoswww.unipark.lt“; 2) reklaminiais skydeliais interneto tinklapiuose www.greitai.lt, www.skrisk.lt, www.toptravel.lt, www.easytravel.lt, www.lrytas.lt, www.delfi.lt nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. vasario 14 d. Skydelyje pateikiama informacija: „Sumažinta kaina – tik 15 Lt/para!“; 3) audio klipu, transliuotu nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2010 m. vasario 5 d. radijo stotyje M-1. Garso įrašo tekstas: „Labai gerai – tik 15 litų para! Man, dažnai skraidančiam iš tarptautinio Vilniaus oro uosto, tai svarbu. Daugiaaukštėje automobilių aikštelėje UNIPARK sumažintos visos kainos – ir parai, ir ilgesniam laikui - UNIPARK“; 4) lauko reklaminėje iškaboje (ant daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, esančios A.Gustaičio g. 1, Vilnius) nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. Iškabos tekstas: „Sumažintos kainos TIK 15 LT/PARA!“. Dėl reklamos apie 99 Lt mokestį už 14 dienų (Reklama Nr. 2) nustatyta, kad nuo 2010 m. kovo 18 d. lauko reklaminėje iškaboje (ant daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, esančios A.Gustaičio g. 1, Vilnius) buvo skelbiama: „Statykite ilgam iki 14 dienų – tik 99 LT“, šios reklamos skleidimo metu jau buvo taikomi 10 litų aptarnavimo mokesčiai, patvirtinti minėtu UAB „Stova“ direktoriaus 2010-02-01 įsakymu Nr.100201V bei pradėti taikyti nuo 2010 m. vasario 17 d., tačiau šioje reklaminėje iškaboje informacijos apie tai, kad yra papildomų mokėjimo sąlygų, nėra. Nei pareiškėja pateiktame skunde, nei jos atstovas teismo posėdyje šių Konkurencijos tarybos nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, be to, jas patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai (LR konkurencijos tarybos tyrimo byla „Dėl automobilių parkavimo Vilniaus oro uosto teritorijoje reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“).  

 Konkurencijos taryba, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos UAB „Stova“ pateiktus paaiškinimus, 2010-10-28 nutarimu Nr. 2S-24 pripažino: UAB „Stova“, skirtingomis priemonėmis skleisdama reklamą „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Sprendimą šioje dalyje Konkurencijos taryba motyvavo tuo, kad nors UAB „Stova“ pagrindė reklamos teiginių teisingumą reklamos spaudoje, radijo stotyje bei internete ir vienoje iš lauko reklaminių iškabų naudojimo metu, kaip reikalaujama Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ji (ši reklama) neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto reklamos išsamumo kriterijaus, kadangi nei vienoje įvairiais būdais skleistoje reklamoje nebuvo nurodytas jos galiojimo laikas ar kitos papildomos sąlygos, taip pat nei vienoje reklamoje nebuvo paminėtas žodis „akcija“ ar bet kokiu kitu būdu sudaryta prielaida, leidžianti vartotojui suprasti, kad ši kaina galioja tik reklaminės akcijos vykdymo metu ar kitą ribotą laikotarpį, todėl ši reklama dėl savo neišsamumo galėjo paveikti vartotojus pasinaudoti UNIPARK aikštelių paslaugomis, bei faktiškai juos paveikė, t. y. teigė, kad UAB „Stova“ skleidė neišsamią, todėl ir klaidinančią informaciją, kuri ne tik galėjo daryti įtaką, bet ir realiai darė poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, t.y. sprendimams naudotis automobilių parkavimo paslaugomis. Tikėtina, kad žinodami teisingą informaciją, vartotojai galėjo pasirinkti kitą paslaugos teikėją paslaugoms įsigyti arba visai nesinaudoti tokio pobūdžio paslaugomis, kurios buvo reklamuotos; skleisdama reklamą lauko reklaminėse iškabose, kabojusiose ant automobilių parkavimo aikštelės UNIPARK sienos nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. - „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ (toliau – Pirmoji reklaminė iškaba), bei nuo 2010 m. kovo 18 d. iki 2010 m. birželio mėn. pradžios - „Statykite ilgam iki 14 dienų – tik 99 LT“ (toliau – Antroji reklaminė iškaba), UAB „Stova“ pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, kadangi pirmąja reklamine iškaba nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. skleista reklama turėjo klaidinančios reklamos požymių, buvo neišsami, o antrąja reklamine iškaba nuo 2010 m. kovo 18 d. skleista reklama, kuri yra neišsami, galėjo suklaidinti vartotojus, paveikdama ar galėdama paveikti jų ekonominį elgesį, kadangi reklamoje buvo nurodytos mažesnės automobilių parkavimo paslaugų kainos, nei faktiškai tekdavo sumokėti (paslaugos mokestis, plius aptarnavimo mokestis).

Pareiškėja UAB Stova“ pateiktu skundu, ginčydama Konkurencijos tarybos išvadas dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimo, teigia, kad: nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. vasario 14 d. spaudoje, internete ir per radiją skleistais reklaminiais teiginiais neklaidino ir negalėjo suklaidinti vartotojų, kadangi jie yra teisingi - šios reklaminės akcijos metu kaina už parkavimo paslaugas buvo sumažinta nuo 25 Lt iki 15 už parą, o akcijai pasibaigus tokia reklama nebebuvo skleidžiama ir nebegalėjo pasiekti vidutinio vartotojo; lauko reklaminėse iškabose - „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ bei „Statykite ilgam iki 14 dienų – tik 99 LT“ – skleista reklama negalėjo suklaidinti vidutinio vartotojo, kadangi nuo 2010-02-17, t. y. įvedus aptarnavimo mokestį, prie įvažiavimo į parkavimo aikštelę buvo pastatytas laikiklis su A4 formato lapu, kuriame buvo nurodyta, kad yra taikomas 10 Lt aptarnavimo mokestis, be to, 2010-04-02 lauko reklaminėje iškaboje „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ papildomai nurodyta apie 10 Lt aptarnavimo mokestį.  

Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1-3 p. numato, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįstišių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamųteiginiųteisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginiųteisingumą pagrindžiančiais duomenimisnepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusisu pateikiamos informacijos turiniu; 2) reklamoje pateikiamainformacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija būtų vartotojams prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A¹-931/2005, išaiškino, kad vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto reklamos vartotojo požiūriu, o 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1184/2010, - kad Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkte yra nustatyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, galima teigti, kad pareiškėjos UAB „Stova“ skundas yra nepagrįstas: UAB „Stova“ skirtingomis priemonėmis skleista reklama „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto reklamos išsamumo kriterijaus, kadangi šioje reklamoje nebuvo nurodyta, kad sumažinta kaina galioja tik reklamos skleidimo metu, ar kitokia informacija, leidžianti vartotojui suprasti, kad nurodyta parkavimo kaina galioja tik ribotą laikotarpį, todėl galėjo suklaidinti vartotoją, paveikti jo ekonominį elgesį. Pareiškėjo skundo argumentas, kad nustojus skleisti reklamą apie naują parkavimo kainą, kuri reklamos skleidimo metu realiai buvo sužinta, ji nebegalėjo pasiekti vartotojo, atitinkamai – ir klaidinti, nepagrįstas, kadangi iš pateiktų įrodymų akivaizdu bei ką teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjos atstovas, sumažintą kainą jau nuo reklamos skleidimo pradžios buvo planuojama taikyti tik ribotą laiką, tuo tarpu pačios reklamos tikslas, kaip matyti iš jos turinio – paskatinti vartotojus, teikiant informaciją apie sužintas kainas,  naudotis pareiškėjos teikiamomis paslaugomis ne tik reklamos skleidimo metu, bet ir baigus ją skleisti. Aplinkybė, kad nuo 2010-02-17, t. y. įvedus aptarnavimo mokestį, prie įvažiavimo į parkavimo aikštelę buvo pastatytas laikiklis su A4 formato lapu, kuriame buvo nurodyta, kad yra taikomas 10 Lt aptarnavimo mokestis, be to, 2010-04-02 lauko reklaminėje iškaboje „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ patalpinta informacija apie 10 Lt aptarnavimo mokestį, vėlgi negali paneigti pareiškėjos UAB „Stova“ atsakomybės dėl padaryto pažeidimo: lauko reklaminėje iškaboje „Sumažintos kainos. Tik 15Lt/para“ informacija apie 10 Lt aptarnavimo mokestį patalpinta tik 2010-04-02, o reklaminėje iškaboje „Statykite ilgam iki 14 dienų – tik 99 LT“ – ji ir toliau nebuvo nurodoma, nors šiomis priemonėmis, kurios ir vizualiai atskiros, reklamuojamos skirtingos savo turiniu paslaugos. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kokią paslaugą vartotojas buvo skatinamas pasirinkti (automobilio parkavimas Vilniaus oro uoste) bei į jo (vartotojo), jau atvykusio į oro uostą, galimybes priimti kitokį sprendimą – nesinaudoti paslauga („Į Vilniaus oro uostą – savo automobiliu! Sumažintos kainos - tik 15 Lt/para <...> Kam trukdyti kitus, kad nuvežtų jus į Vilniaus oro uostą? Važiuokite patys savo automobiliu, palikite jį daugiaaukštėje aikštelėje UNIPARK – ir jis maloniai pasitiks jus sugrįžusius iš komandiruotės ar atostogų. Daugiau informacijoswww.unipark.lt“).

Kiti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindai nėra nurodyti, bylos nagrinėjimo jie taip nėra nustatyti.  

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

pareiškėjos UAB „Stova“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Rūta Miliuvienė

Rosita Patackienė